PLUNGĖ
mst.
plunge
Lietuvos geografinis žemėlapis
  copyright   Nacionalinė žemės tarnyba
prie  Žemės ūkio ministerijos, 2001
LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Plungės apylinkių reljefas ir administracinės  bei draustinių ribos.
Lapo "Plungė"  adm.e00 ir elev.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.
 Žlibinai. Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia pastatyta 1897 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo  vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 287 p.

Ablinga.  Žvaginių piliakalnis.
Švč. Mergelės Marijos lurdas.
R.G.
Skrinskas. Piligrimo
vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 422 p.
Plungė. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1933 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir lurdas. R.G. Skrinskas. Piligrimo
vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 229 p.; 430 p.
Stalgėnai. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia pastatyta 1918 m.





Kuliai. Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia pastatyta 1900 m.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir statula.
R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 208 p.; 398 p.
Rietavas. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1873 m

Jono Deksnio rankraštis "Apgyventų vietų pavadinimų kitimas 13-20 amžiuje" 1985 m.
Šaltiniai
Pavadinimas (29)
 Anksčiau buvo rašoma metais: kr -kronikoje,
metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje;
v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje
 Pavadinimas
 Šaltinio
nuoroda
88. Plungė
 ...
 "Plaukalė"
 (19)

1578 i
 Plungany
 (RŽK) J. Sprogio

1613 ž
 Plongiany
 (1)

1843 ž
 Plungiany
 (4)

1900 ž, 1911 ž, 1917 ž, 1920 ž
 Plungė
 (5, 6, 7, 8)

  • 1873 m. Plungės dvarą iš Aleksandro Zubovo nupirko kunigaikštis Ireniejus Oginskis.

  • Po I. Oginskio šį dvarą paveldėjo jo sūnus Mykolas Oginskis.

  • Kunigaikštis M. Oginskis 1879 m. Plungėje pastatė gražius rūmus, aplinkui juos įrengė didžiulį parką, kuriame buvo net keliolika tvenkinių. 

  • Šie rūmai iš pat pradžių garsėjo kaip svarbus Žemaitijos kultūros ir švietimo centras.

  • Kunigaikščiai Oginskiai dar 1873 metais savo dvare buvo įsteigę muzikos mokyklą, o prie jos veikė orkestras.

  • Plungėje mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

  • Oginskių rūmuose iki jų nacionalizavimo buvo sukaupta daug meno vertybių. Dalis jų pateko į Lietuvos muziejus.

 Lankytinos vietos:
Plungės dvaro sodyba
Akmuo su karvės pėda (Plungės dvaro sodyboje)
Plungės parkas
Plungės bažnyčia ir varpinė
 Draustiniai:
Aukštojo tyro ir Reiskių tyro, geomorfologiniai
Gondingos, Minijos pralaužos ir Ruškio kraštovaizdžio draustiniai

Parkas mišraus stiliaus su taisyklingo išplanavimo parterine dalimi ir puikiu peizažiniu parku. Manoma, kad parkas įkurtas XVIII a. viduryje. XIX a. pirmoje pusėje Plungės dvaras priklausė P. Zubovui. Apie 1806 m. jo rūpesčiu parkas buvo rekonstruotas. 1873 m. Plungės dvarą ir parką nupirko Mykolas Oginskis. Pagal architekto K. Lorenso projektą jis pastatė prašmatnius rūmus, erdvias arklides bei kitus iki šiol išlikusius dvaro pastatus. Jo iniciatyva buvo naujai sutvarkytas ir parkas: iškasti tvenkiniai, pasodinta daug egzotinių medžių bei krūmų, liepų, uosių ir skroblų alėjos. Parko teritoriją labai pagyvina sraunus Babrungo upelis. Geometrinio išplanavimo centrinė parko dalis užima aukštą, lygią terasą. Likusią parko dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upelio vagą ir dvi lomas - rytinę ir vakarinę. Rytinėje lomoje įrengti trys, o vakarinėje - keturi tvenkiniai. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir ,perkirtusi rytinę tvenkinių grandinę, baigiasi ties rūmais. Vaizdingiausias parko centrinės dalies takas yra iš pietvakarių pusės per pėsčiųjų tiltelį ir apžvalgos aikštelės šlaite įrengtus laiptus. Centrinėje parko dalyje išsidėstęs keturių pastatų architektūrinis ansamblis, sudarytas iš neorenesansinio stiliaus dviaukščių rūmų, dviejų panašios architektūros pagalbinių pastatų ir neogotikinio stiliaus arklidžių. Erdviame parteryje tarp rūmų ir arklidžių yra gana didelis, apskritos formos dekoratyvinis baseinas. Šalia rūmų nuo Babrungo upelio pusės glaudžiasi rūmų terasa su apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria puikūs reginiai į parko gilumą ir Babrungo upelį. Reikia pasakyti, kad parkas iki šiol dar išsaugojo savo grožį. Jame vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai: ąžuolai, uosiai, mažalapės liepos, klevai… Iš introducentų, kurių čia yra 15 rūšių, paminėtini japoniniai maumedžiai, veimutinė pušis, baltažiedžiai vikmedžiai, paprastieji kaštanai, pensilvaniniai uosiai, galinga didžialapė liepa (D 120, H 25). M. Oginskio valdymo metu Plungės dvare mėgdavo lankytis žymūs to laiko kultūros ir meno veikėjai. 1889-1893 m. čia gyveno, kūrė bei grojo dvaro orkestre M. K. Čiurlionis. M. Oginskį neretai aplankydavo A. Baranauskas. 1901 m., mirus M. Oginskiui, kultūrinis gyvenimas dvare apmirė. Šiuo metu dvaro rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus. Jis rūpinasi ir parko priežiūra. Plungės dvaro ansamblis paskelbtas respublikinės reikšmės architektūros paminklu, o parkas 1986 m. - respublikinės reikšmės gamtos paminklu. 




LTDBK50000-V copyright Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.
Plungės apylinkių reljefas ir hidrografija
Lapo "Plungė"  rivers.e00, elev.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-61 formate.