Kudirkos Naumiestis. Šv. Kryžiaus  Atradimo bažnyčia pastatyta 1783 m.

Kudirkos Naumiesčio baroko stiliaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, 1783 m.

Paminklas Vincui Kudirkai  miesto aikštėje, 1934 m. Aut. V.Grybas.

Dr. Vinco Kudirkos muziejus, Lietuvos nacionalinio muziejaus skyrius.

V.Kudirkos tiltas per Šešupę.

LDK Vytauto paminklas prie Širvintos tilto.

Baletmeisterio J.Lingio tėviškės vieta Gyliškių kaime.

Kudirkos Naumiesčio kapinės: dr.V.Kudirkos, rašytojos P.Orintaitės ir kitų krašto šviesuolių kapai.

P.Sederevičiaus skulptūros (primityvioji kūryba)

Kudirkos Naumiestis – reikšmingas kultūros židinys. Čia gimė, gyveno, mokėsi vietos mokykloje  ar joje mokytojavo  ne vienas žymus švietėjas, rašytojas. Spaudos draudimo metais Kudirkos Naumiestis tapo kone visos Užnemunės lietuviškos spaudos gabenimo ir platinimo centru. Naumiestyje gyveno “Varpo “ ir “Ūkininko” redaktoriai V.Kudirka, K.Grinius, J.Bagdonas, kurie davė nacionaliniam lietuvių judėjimui idėjinę kryptį.

Urbanistinę vertę turintis miestelio istorinis centras   įrašytas į LR nekilniojamųjų kultūros vertybių registrą, Urbanizuotų vietovių sąrašą. Miesto planas yra stačiakampis.Tūrinė erdvinė kopozicija susiformavo iki XIXa. pradžios. Plano karkasą sudaro 3 pagrindinės gatvės, jos su šalutinėmis formuoja įvairaus dydžio keturkampius taisyklingus kvartalus. Miesto centre yra kvadratinė aikštė su 1934m. pastatytu V.Kudirkos paminklu. Šio paminklo atidengimo proga Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Paminklo autorius–skulptorius V.Grybas.  Paminklą juosia   apskritimo formos gazonas su vazomis; aplink įrengtas apie ½ ha ploto skveras; jis buvo aptvertas tvorele, aplink pasodinti medeliai. Centrinėje dalyje vyrauja XXa. I pusės ir sovietmečio (daugiausia pagal tipinius projektus statyti) 1-2 a.mediniai ir mūriniai pastatai. Per kvartalą nuo aikštės stovi  architektūrinę vertę turinti dvibokštė mūrinė buv. karmelitų vienuolyno, dabar parapinė bažnyčia, statyta 1783-1807m; bokštai pastatyti 1869m. Iš XIXa.-XXa.pr.statinių liko keletas mūrinių pastatų prie aikštės, Tilto gatvėje, V.Kudirkos gatvėje. Kranto ir P.Mašioto gatvėse. Buvusi evangelikų liuteronų bažnyčia (Dariaus ir Girėno g.) pokariu perstatyta į kultūros namus, dabar –kino teatras. Tam tikro savitumo miestui dar teikia ir liaudies skulptoriaus Prano Sederavičiaus pokariu įrengtoji sodyba, kurioje jis statė savo paties daromas iš betono skulptūras ( daugiausia arklius).
www.heritage.lt