![]() Lietuvos geografinis žemėlapis ![]() prie Žemės ūkio ministerijos, 2001 |
Kudirkos Naumiestis. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia pastatyta 1783 m. |
|||
Alvitas. Šv. Onos bažnyčia pastatyta XIX a viduryje. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G. Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 175 p. |
![]() LTDBK50000-V ![]() Kudirkos Naumiesčio apylinkių reljefas, hidrografija ir keliai. Lapo "Vilkaviskis" elev.e00 , rivers.e00, infra.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-57 formate. |
![]() LTDBK50000-V ![]() Kudirkos Naumiesčio apylinkių upės, keliai ir žemėnaudos. Lapo "Vilkaviskis" rivers.e00, infra.e00, landu.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS-62 formate. |
Kudirkos
Naumiesčio baroko stiliaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia,
1783
m. Paminklas
Vincui Kudirkai miesto
aikštėje,
1934
m.
Aut. V.Grybas. Dr.
Vinco Kudirkos muziejus, Lietuvos nacionalinio muziejaus skyrius. V.Kudirkos
tiltas per Šešupę. LDK
Vytauto paminklas prie Širvintos tilto. Baletmeisterio
J.Lingio tėviškės vieta Gyliškių kaime. Kudirkos
Naumiesčio kapinės: dr.V.Kudirkos, rašytojos P.Orintaitės ir
kitų
krašto
šviesuolių kapai. P.Sederevičiaus
skulptūros (primityvioji kūryba) |
||
Dabartinis
miestas išaugo iš Duliebaičių kaimo, apibūdinto
1561 10
12 Jurbarko
valsčiaus ir Nova Volios (Virbalio) inventoriuje. Jurbarko ir Nova
Volios (Virbalio) ekonomijos 1639 08 23 mokesčių suvestinėje
parašyta,
kad teritorijoje terp Šešupės ir
Širvintos, t, y,
Duliebaičių kaime,
naujai įkurtas Vladislovu pavadintas miestas 1643 m. jam suteiktos
magdeburginės savivaldos teisės.
Kudirkos Naumiestis – reikšmingas kultūros židinys. Čia gimė, gyveno, mokėsi vietos mokykloje ar joje mokytojavo ne vienas žymus švietėjas, rašytojas. Spaudos draudimo metais Kudirkos Naumiestis tapo kone visos Užnemunės lietuviškos spaudos gabenimo ir platinimo centru. Naumiestyje gyveno “Varpo “ ir “Ūkininko” redaktoriai V.Kudirka, K.Grinius, J.Bagdonas, kurie davė nacionaliniam lietuvių judėjimui idėjinę kryptį. Urbanistinę
vertę
turintis miestelio istorinis centras
įrašytas
į LR nekilniojamųjų kultūros vertybių registrą, Urbanizuotų vietovių
sąrašą. Miesto planas yra stačiakampis.Tūrinė erdvinė
kopozicija
susiformavo iki XIXa. pradžios. Plano karkasą sudaro 3 pagrindinės
gatvės, jos su šalutinėmis formuoja įvairaus dydžio
keturkampius
taisyklingus kvartalus. Miesto centre yra kvadratinė aikštė
su
1934m.
pastatytu V.Kudirkos paminklu. Šio paminklo atidengimo proga
Naumiestis
pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Paminklo autorius–skulptorius
V.Grybas. Paminklą
juosia apskritimo
formos gazonas su vazomis; aplink įrengtas apie ½ ha ploto
skveras; jis buvo aptvertas tvorele, aplink pasodinti medeliai.
Centrinėje dalyje vyrauja XXa. I pusės ir sovietmečio (daugiausia pagal
tipinius projektus statyti) 1-2 a.mediniai ir mūriniai pastatai. Per
kvartalą nuo aikštės stovi architektūrinę
vertę turinti dvibokštė mūrinė buv. karmelitų vienuolyno,
dabar
parapinė bažnyčia, statyta 1783-1807m; bokštai pastatyti
1869m.
Iš
XIXa.-XXa.pr.statinių liko keletas mūrinių pastatų prie
aikštės,
Tilto
gatvėje, V.Kudirkos gatvėje. Kranto ir P.Mašioto gatvėse.
Buvusi
evangelikų liuteronų bažnyčia (Dariaus ir Girėno g.) pokariu perstatyta
į kultūros namus, dabar –kino teatras. Tam tikro savitumo
miestui
dar
teikia ir liaudies skulptoriaus Prano Sederavičiaus pokariu įrengtoji
sodyba, kurioje jis statė savo paties daromas iš betono
skulptūras (
daugiausia arklius). |
Pavadinimas
(29) |
Anksčiau
buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje |
Pavadinimas |
Šaltinio nuoroda |
76.
Kudirkos Naumiestis |
1561
i |
Duliebaiczie |
(Jurbarko
inv) |
16
a. |
Miestas, Naumiestis) | (44) |
|
1643
pr |
Wladyslawow |
(10)
(23) |
|
1808
ž |
Neustadt |
(3) |
|
1806-19 |
Nowe
Miasto |
(Lenk.
Kun. adm.) |
|
1820-1914 |
Vladislavov |
(RA) |
|
1900
ž, 1911 ž, 1917 ž, 1920 ž |
Naumiestis |
(5,
6, 7, 8) |
|
nuo
1934 |
Kudirkos
Naumiestis |
(L) |