 Lietuvos geografinis žemėlapis  Nacionalinė
žemės tarnyba prie ŽŪM, 2001 m.
|
Gausioje Joniškėlio dvarininkų Karpių giminėje būta visokiausių žmonių. Pavyzdžiui Ignas Karpis (1780 – 1808) testamente įrašė, kad dalis dvaro pajamų būtų skiriama ligoninei ir mokyklai išlaikyti. Joniškėlio ligoninė tapo pirmąja kaimo ligonine Lietuvoje, o Joniškėlio parapinė mokykla – pirmąja šio tipo mokykla Lietuvoje, kur valstiečių vaikus imta mokyti žemės ūkio pagrindų, žinias siejant su gamybine praktika tam tikrame paskirtame plote. Karpių giminėje būta ir tokių, kurie nuslėpė Igno Karpio testamento teiginį, kad jo dvarų valstiečiai, nors ir negavę žemės, paleidžiami iš baudžiavos. | "Miestelio pradžia sietina su bažnyčios atsiradimu, o pirmoji bažnyčia čia įsteigta 1685 m. Vėliau miestelio augimas susijęs su dvarininkų Karpių veikla. 1736 m. Jokūbas Ignas Karpis iš Lietuvos Lenkijos karaliaus gavo privilegiją rengti čia turgus... Karpiai šias valdė iki Antrojo pasulinio karo." A.Semaška. Pasižvalgymai po Lietuvą. 2004, 381 p. | ||
 Joniškėlis. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1792 m. Švč. Mergelės Marijos statula prie bažnyčios. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 93 p.; 395 p. |
 Pasvalys. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1787 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 228 p. |
 Lygumai. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1908-14 m. |
 Linkuva. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia pastatyta 1661 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 214 p. |
Linkuva, esanti Pakruojo rajone, priklauso Šiaulių vyskupijai. Linkuvos vardas (tarmiškai Linkava) minimas jau XIV a. pab. Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 metus čia pastatė dvarininkė Kotryna Mykolienė iš Žeimių. Kai 1503 m. Kotryna užrašė bažnyčiai žemes ir dvarą, Žemaičių vyskupas Martynas III Linkuvą padarė parapija, paskyrė kleboną. Dvarininkei mirus, Linkuva atiteko kalvinams Bialozarams. Pastarieji nusavino bažnyčios žemes, jos turtą, sudegusios medinės bažnyčios šventoriuje 1593 m. pastatė mūrinę. Vyskupas M. Giedraitis pradėjo derybas su kalvinais dėl neteisėtai jų įsigytų žemių susigrąžinimo. Byla atsidūrė teisme ir 1606 m.gegužės 5 d. Upytės teismas Linkuvos bažnyčią ir žemes priteisė katalikams. 1634 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pakvietė į Linkuvą vienuolius karmelitus ir atidavė jiems bažnyčią su klebonija ir apie 30 valakų žemės. Karmelitai
1681 m. pertvarkė bažnyčią; pastatyti 2 bokštai, įrengti 7 altoriai.
1745 m. atstatytą bažnyčią konsekravo vysk. A. Tiškevičius. 1754 - 1773
m. šalia bažnyčios karmelitai pasistatė mūrinį vienuolyną. Tačiau po
1831 m. sukilimo caro valdžia vienuolyną uždarė, vienuoliai išsikėlė.
Bažnyčia pavesta pasauliečiams kunigams. 1841 m. Linkuvoje gyveno 3
kunigai ir virš 6000 parapijiečių. Per 1847 m. miestelio gaisrą
nukentėjo parapijos pastatai, kuriuos atstatė klebonas Pranciškus
Jasenskis. Linkuvoje 1886 - 1891 m. vikaravo, 1914 - 1937 m. klebonavo
Liudvikas Šiaučiūnas. Jis platino lietuvišką draudžiamą spaudą, mokė
parapijiečius skaityti, įsteigė Linkuvoje mokyklą, 1918 m. - “Saulės”
gimnaziją. Vykstant Nepriklausomybės kovoms organizavo partizanus, rėmė
įvairių organizacijų kultūrinę veiklą. 1927 - 1934 m. jo rūpesčiu
suremontuota bažnyčia. L. Šiaučiūnas mirė 1939 m., palaidotas
šventoriuje. Iš Linkuvos yra kilęs Panevėžio vyskupas Kazimieras
Paltarokas. Nuo
seno Linkuva garsėja bažnyčios globėjos švč. Mergelės Marijos
Škaplierinės atlaidais (trukdavo liepos 16 - 23 d. , dabar vyksta 3
dienas). Bažnyčioje
yra tikinčiųjų garbinamas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Marija,
laikanti ant rankų kūdikį, priklauso tam pačiam atvaizdų tipui, kaip ir
Šiluvos bažnyčios Dievo Motina. Paveikslo foną dengia raudonas aksomas,
sidabrinis aptaisas, išmargintas gėlių motyvais. Atidengta tik veidai,
delnai ir Jėzaus kojytės. Šiokiadieniais paveikslas uždengiamas kitu
Marijos su kūdikiu paveikslu, kurį nutapė vienuolė T. Kriaučiūnaitė. Bažnyčioje yra 5 altoriai. Reikšminga jos interjero detalė - didžiuliai vargonai, statyti XVIII a., o restauruoti XIX a. pabaigoje. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, kaip ir dauguma Lietuvos bažnyčių, yra Respublikinės reikšmės architektūros paminklas. www.piligrimai.lt |
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai. Peleniškių kaimas, Pakruojo rajonas www.piligrimai.lt R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 90-92 p. |
 Lietuvos geografinis žemėlapis Nacionalinė
žemės tarnyba prie ŽŪM, 2001 m.
|
 LTDBK50000-V
Valstybinė Geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.Pakruojo apylinkių hidrografija, keliai ir žemėnaudos .sa Lapo " Pakruojis" rivers.e00, infra.e00, landu.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS - 62 formate. |
 LTDBK50000-V
Valstybinė Geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998.Joniškėlio apylinkių reljefas, hidrografija, keliai ir saugomų teritorijų ribos. Lapo " Joniškėlis" rivers.e00, elev.e00, infra.e00, adm.e00 ir km5.e00 sluoksniai GRASS - 61 formate. |
|
 Pakruojis. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1887 m. Švč. Mergelės Marijos paveikslas. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 225 p. |
 Klovainiai. Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1854 m. |
| Pamūšis. Šv. Antano
Paduviečio bažnyčia pastatyta 1621 m. Švč. Mergelės Marijos lurdas bažnyčios papėdėje prie vandens. R.G.Skrinskas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. 1999, 426 p. |
| Pavadinimas
(29) |
Anksčiau
buvo rašoma metais: kr -kronikoje, metraštyje; i -inventoriuje, akte; ž -žemėlapyje; v -vardyne, žinyne; pr -privilegijoje |
Pavadinimas |
Šaltinio nuoroda |
| 41.
Joniškėlis |
... |
Joniškiai |
(13) |
| 1736
i |
Janiszki
alias Janiszkiele |
||
| 1806
ž |
Joganiškele |
(R)
(4)((RA) |
|
| 1883
ž |
Joganiškeli |
(RT) |
|
| 1911
ž, 1917 ž, 1920 ž |
Joniškėlis |
(6,
7, 8) |
|
| 1943
ž |
Johanischkehl |
(VO) |