Ehrlicho balzamas - prie snari skausm Ne vien i ms kankina snari ir raumen skausmai. Tokiu atveju jums neabejotinai pads snari - raumen EHRLICHO balzamas, turintis savo sudtyje geros kokybs, biologikai aktyvi komponent i Bad Wurzach durpi, aprobuot daugiau nei penkiasdeimtyje Europos ir kit pasaulio ali. EHRLICHO balzame esantis nikotino rgties benzilo esteris, tirpstantis lipiduose, palyginus lengvai rezorbuojasi per od ir sukelia heperemijos reikinius netrukus po jo masaavimo. Skausmo palengvjimas ar net visikas inykimas, komfortikas ilumos pojtis danai tsiasi valandas. Balzamo sudtyje esantys audini aliejaus ir vilpiko taukai, nuo seno naudojami liaudies medicinoje reumatiniams skausmams gydyti, utikrina veln veiklij mediag poveik odai. Balzamo populiarumui prisidjo ir kiti jame esantys natrals augalins kilms komponentai: eukalipto aliejus, kamparas, mentolis. Balzamas rekomenduojamas suaugusiems esant reumatiniams susirgimams, reumatoidini artrit, neuralgini skausm, atsiradusi sportuojant, po sunki darb ar peralus, skaudant raumenims, juos patempus, esant transplanttelinio disko paeidimams, skausmui apatinje nugaros dalyje, sutrikus periferinei kraujotakai, taip pat sergant kvpavimo organ ligomis. Tepalo konsistencijos balzamas yra velniai trinamas  nepaeist od ryte ir vakare, o esant miems skausmams ir daniau. is tepalas yra velnus odai, neprikimba prie rb ir nepalieka dmi. Snari - raumen balzamo teiraukits vaistinse arba UAB "Sanitas ir Status" M.K.iurlionio g. 13, tel./faks. 226425. Farmacijos moksl daktaras Algis PUODINAS <doc> Vidurio Europos ekonomikos naujienos ESTIJA Ekonomikos bkl 1995 metais infliacija Estijoje buvo 28,9 procento, bendras vidaus produktas (BVP) padidjo 5 procentais, bedarbi skaiius siek 1,7 procento. alis eksportavo preki u 1,9 mlrd. doleri, importavo 2,7 mlrd doleri. Vidutinis atlyginimas prajusi met pabaigojhe prilygo 1100 lit. Estijos finans ministerijos duomenimis, prajusiais metais Estijos pramons produkcijos apyvarta padidjo 1,4 procento, statybos pramon iaugo 2, paslaug sektorius - 4,5 procento. Vienintel nuosmuk patyrusi Estijos ekonomikos sritis pernai buvo ems kis, kurio produkcija sumajo 6,3 procento. Estijos valstybs skola sudaro 7 procentus bendrojo vidaus produkto. Usienio parama ir investicijos Valstybins kompanijos "Estijos geleinkeliai" generalinis direktorius Parbo Juchneviius pasak, kad Estijos geleinkeli kompanijos bkl labai sunki: per pastarj deimtmet keleivi skaiius Estijos geleinkeliais sumajo beveik keturis kartus. Pernai preki perveimas sudar 90 procent vis "Estijos geleinkeli" perveim bei 84 procentus vis kompanijos pajam, tuo tarpu keleivi perveimas - 10 procent vis perveim bei 16 procent kompanijos pelno. "Estijos geleinkeliai" iemet turi gauti 16 milijon Ecu (apie 80 mln. lit) Europos investicij banko paskol, taiau kompanijos vadovai tvirtina, kad i l nepakanka Estijos geleinkeli sistemai pertvarkyti. Usienio prekyba Svarbiausia Estijos eksporto partner prajusiais metais buvo Suomija. Jai teko 22,2 procento viso Estijos eksporto. Estijos eksportas  Rusij sudar 18,6, vedij - 11,2, Vokietij - 7,8, Latvij - 6,5, Lietuv - 5,2, Ukrain - 5 procentus viso Estijos eksporto. Daugiausia preki Estija sive taip pat i Suomijos - 37,6 procento viso Estijos importo. Toliau seka Rusija - 10,9, vedija - 9,7, Vokietija - 9,5, Latvija - 4,2, Olandija - 3,4, Danija - 3,2 bei Didioji Britanija - 2,9 procento bendro Estijos eksporto. I viso prajusi met gruodio mnes Estija prekiavo su 95 pasaulio alimis, su 34 i kuri jos prekybos balansas buvo teigiamas. Bankininkyst Komercini Estijos bank iduot paskol suma pernai padidjo 53,9 procento. 1995 met gruodio pabaigoje Estijos bankai buvo idav paskol u 6,7 milijardo Estijos kron (3 mlrd. lit). Centrinio Estijos banko atstovs spaudai Kajos Kel nuomone, tai, kad komerciniai bankai idav daugiau paskol, reikia, jog Estijos bank sistema pagaliau stabilizavosi ir prasidjo bank pltros etapas. Estijos komerciniai bankai pernai idav paskol individualiems asmenims u 736,4 milijono kron( 244 mln. lit), t.y. 51,1 procento daugiau nei 1994 metais. Bendra paskol privaioms kompanijoms suma pernai padidjo 42,8 procento iki 4,9 mlrd. kron (1,65 mlrd. lit). Valstybinms monms Estijos bankai pernai idav 308,8 milijono kron paskol, t.y. 14,7 procento daugiau nei 1994 metais. Estijos bank iduot vadinam blog bei abejotin paskol suma prajusi met pabaigoje sudar 2,5 procento visos paskol sumos. Centrinis Estijos bankas informavo, kad indli suma Estijos komerciniuose bankuose 1995 metais padidjo 39,2 procento iki 9,6 milijardo kron (3,2 mlrd. lit). Centrinio Estijos banko ekspert nuomone, indli suma Estijos bankuose pernai padidjo daugiau nei tredaliu dl keleto prieasi. Vis pirma, pagerjo Estijos bank reputacija ir daugelis Estijos piliei mieliau patikdavo savo pinigus bankams nei laikydavo juos namuose. Antra ne maiau svarbi prieastis - infliacija. Indliai bankuose daugiau ar maiau yra apsaugoti nuo nuvertjimo. Neterminuoti indliai pernai sudar 81,2 procento (7,8 mlrd. Estijos kron) visos indli sumos, tuo tarpu terminuoti - 17,8 procento arba 1,7 mlrd. Estijos kron. Privai asmen indliai 1995 metais sudar 28 procentus bendros indli sumos. Palyginti su 1994 metais, privai asmen indli Estijos bankuose padaugjo penkiais procentais, tuo tarpu privai moni indli suma sumajo 1,3 procento iki 39 procento bendros vis indli sumos. Valstybs indliai privaiuose Estijos bankuose pernai sudar 24,5 procento vis indli. Palyginti su 1994 metais, valstybs indli suma sumajo 0,2 procento. Valstybini moni, kuri indli per metus dl privatizavimo sumajo 4,3 procento, indli suma sudar 6,9 procento visos Estijos komercini bank indli sumos. Privatizacija Gegus mnes Estijos privatizavimo agentra nusprend parduoti 66 procent "Estonian Air" akcij paket Danijos avialinij kompanijai "Maersk Air" bei jos partners "Balti Creso" investicij grupei. "Balti Creso" investicij grups direktorius Andresas Ratsepas informavo, kad 49 procentai nacionalins Estijos avialinij kompanijos akcij atiteks "Maersk Air" kompanijai, o "Balti Creso" atiteks 17 procent "Estonian Air" akcij. Estijos privatizavimo agentros duomenimis iemet didiausias dmesys bus sutelktas  ems bei stambi strategini moni privatizavim. Estijos privatizavimo agentra nusprend, kad tokioms svarbioms valstybinms monms, kaip "Estijos energija", "Estijos nafta", "Estijos geleinkeliai", "Talino uostas" bei "Estijos telekomas" btina parengti isamias privatizavimo programas bei iskaidyti ias mones  smulkesnes. ems kis ems kio ministras Ilmaras Madmentsas (Ilmar Mandments) prane, kad tik 28 procentai buvusi kolki ems yra pertvarkyta, tolesni pertvarkymai galimi, primus ems kio statymo pataisas. Per pirmj i met ketvirt Estijos msos produkcija, palyginti su prajusiais metais, sumajo 23 procentais. Estijos kininkai pardav 24,7 tkstanio ton gyv galvij bei pauki. Palyginti su prajusiais metais, Estijos galvij bei pauki produkcija sumajo trimis tkstaniais ton. Per tris i met mnesius Estijos kininkai pardav 141,3 tkstanio ton pieno bei 71,7 milijono kiauini. Remiantis statistika, est kininkai iemet pardav 12 tkstani ton pieno bei 10 milijon kiauini maiau nei prajusiais metais. Mokesiai ir atlyginimai Estijos sociologijos bei ekonomikos tyrim instituto direktorius Juhanas Silast teigia, kad elin ekonomika Estijoje sudaro 30-40 procent bendrojo Estijos vidaus produkto ir kasmet atnea valstybei 5-6 milijardus kron nuostoli. Oficialiais duomenimis, elin ekonomika sudaro 12 procent Estijos BVP. Pati populiariausia elins ekonomikos forma iuo metu Estijoje yra atlyginim imokjimas grynais pinigais, netraukiant j  kompanijos sskaitas. Tokiu atveju ivengiama fizini asmen pajam, socialinio bei sveikatos draudimo mokesi. Neapmokestinamus atlyginimus kompanijos gali imokti tik i nelegali ar pusiau legali apyvartini fond ar nuslpto pelno. Daniausiai vengiama mokti mokesius meesniuose Estijos miestuose ar kaimo vietovse. Didiuosiuose miestuose padtis kur kas geresn. Vidutins vieno eimos nario pajamos Estijoje per pirmj i met ketvirt siek 1407 kronas (470 lit). Didiausi est pajam dal sudar atlyginimai - 56 proc., socialinio draudimo imokos - 16 proc., gamybin veikla - 5 proc., investicijoms bei kitoms pajamoms teko po 4 procentus. Didiausi dal savo pajam estai ileido maistui - 32 procentus. Ekonomikos problemos 1995 metais Estijoje bankrutavo 135 mons - i j 55 Estijos sostinje, Taline. Estijos kompanij registro duomenimis, kiekvienam Estijos rajonui pernai apytikriai teko madaug 10 bankrutavusi moni ar firm. Bankrutavo 55 didmenins bei mamenins prekybos, automobili bei buitins technikos remonto firm. 38 i 135 bankrutavusi buvo pramons mons, 15 - ems kio, mikininkysts bei mediokls mons. Estijos tabako kompanijos "Eesti Tubakas" ("Estijos tabakas") valdyba nusprend sumainti tabako gamini produkcij bei darbo viet skaii. Kompanijos darbinink skaiius sumas 30 procent. iuo metu Estijos tabako kompanijoje dirba 250 darbuotoj. Pagrindin prieastis, dl kurios "Estijos tabako" vadovai nusprend sumainti produkcij bei darbo viet skaii, buvo naujas akcizo mokestis Estijoje pagamintoms cigaretms, prilygstantis usienietik cigarei akcizui. is akcizas padidino estik cigarei kainas bei penkis kartus sumaino kompanijos apyvart. Kontrolinis "Estijos tabako" akcij paketas priklauso vedijos tabako kompanijai "Svenska Tobaks". ios kompanijos prezidentas Larsas Elmenius pasak, kad "Estijos tabako" produkcijai pastebimai sumajus, ved kompanija bus priversta visikai nutraukti cigarei gamyb Estijoje ir perkelti j  Malms tabako gamykl vedijoje. Majant medienos kainoms pasaulio rinkose, iaurs ali, tarp j ir Estijos, medienos pramons moni bkl spariai blogja. Estijos mik pramons mons, kurios dar visai neseniai gaudavo neblog peln, parduodamos medien Suomijos bei vedijos kompanijoms, taip pat atsidr nepavydtinoje padtyje. Per metus medienos kainos pasaulio rinkose sumajo nuo daugiau nei 1000 iki 500 JAV doleri u ton. Daugelyje Estijos mik pramons moni iuo metu yra susikaup dideli kiekiai neparduotos produkcijos. Stambiausia Estijos prekybos kompanija, superkanti medien Suomijos popieriaus kompanijoms, "AS Lumiforest" sumaino apyvart beveik deimt kart. Daugelis Estijos medienos kompanij iuo metu dirba nuostolingai ir yra priverstos ileisti darbininkus neapmokam atostog. Politins prognozs Prajusiais metais  valdi alyje atjo postkomunistins orientacijos Koalicins partijos ir valstiei susivienijimo valdia, kurios valdymas populiariai vadinamas "raudonuoju liberalizmu". alis ir toliau lieka patraukliausia (pagal ekonominius rodiklius) Baltijos valstyb, taiau iki iol neisprstas rus maumos pilietybs klausimas ir sienos su Rusija problemos (Estija nenori pripainti dabartins sienos teista, apeliuodama  1920 met taikos su Rusija sutart). Visa tai maina politins padties stabilum. iais metais turi vykti savivaldybi rinkimai. Pagal usienio informacijos agentr praneimus pareng Egidijus VAREIKIS <doc> 30 parlamentar silo ataukti Seimo kancler (BNS). 30 parlamentar vakar teik Seimo pirmininkui pareikim, silydami ataukti Seimo kancler Ner German i uimam pareig. Remiantis Seimo Statutu, tok pasilym gali pateikti penktadalis Seimo nari, t.y. 29 parlamentarai. Pareikime remiamasi parlamento laikinosios tyrim komisijos ivadomis. i komisija tyr 10 mlrd. kreditins linijos "Tauro" bankui istorij ir valstybs pareign suteikt garantij teistum. Pareikime nurodoma, jog "Seimo Statutas Seimo kancleriui nenumato teiss pasirayti tarpininkavimo ratus ir garantuoti u komercinius bankus", todl kancleris N. Germanas, 1994-j birelio 27-j pasiraydamas garantin rat "Tauro" bankui, "virijo savo galiojimus". Tai tvirtinama ir komisijos, kurios galiojimus parlamentas prajusi savait sustabd, ivadose. Ta pati komisija nustat, kad kanclerio isiuniam rat registracijos knygoje raas apie 1994-j birelio 27-osios garantin rat yra suklastotas. Ivadose nurodoma, kad is ratas registruotas kaip ratas Usienio reikal ministerijai dl vizos Seimo nariui Karoliui Sneko. "Tai, kad kanclerio klastot smoninga, patvirtina faktas, nurodytas komisijos ivadose - Usienio reikal ministerija tos dienos ir to numerio rato dl K. Sneko vizos nra gavusi", paymima pareikime dl N. Germano ataukimo i Seimo kanclerio pareig. <doc> JTO tikisi paangos dabartiniame tadik deryb etape ACHABADAS. (Interfax-BNS). Achabade po 4 mnesi pertraukos vl prasidjo tarpusavy kovojani tadik pusi derybos. Praddamas plenarin posd, JTO generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys Herdas Merremas pareik, kad is etapas - "nepaprastai svarbus svarstymo raundas". Paymjs, jog pasaulio bendrija praranda kantryb, laukdama paangos derybose", specialusis pasiuntinys pareik, kad abiem tadik alims "liko maiau kaip 5 mnesiai pasiekti paang, kurios viena slyg - nutraukti ugn". Oficialiosios Duanb delegacijos lyderis, Tadikistano usienio reikal ministras Talbakas Nazarovas pareik, kad vyriausyb "turi kai kuri silym", kuriuos jis ketina pateikti opozicijos atstovams per derybas. Savo ruotu opozicijos delegacijos lyderis Akbaras Turadonzoda padties sureguliavimo perspektyvas susiejo su galimybe opozicijos nariams dalyvauti valstybs valdyme. <doc> Baltarusijos valstybs sienos paeidim iemet padaugjo du kartus MINSKAS. (BNS). Baltarusijos sienos paeidim per i met pirmj pusmet, palyginti su tokiu paiu prajusi met laikotarpiu, padaugjo beveik du kartus. Kaip prane Baltarusijos pasienio kariuomens spaudos tarnyba, per eis mnesius buvo sulaikyti daugiau kaip 1 tkst. moni, neteistai pereinani sien. Padaugjo ir kontrabandos srautas per sien - per pus met sulaikyta kontrabandini krovini daugiau kaip u 3 mlrd. rubli. Daugiausia i paeidim padaroma, kaip ir anksiau, Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija. Sienos paeidim ir kontrabandini krovini daugja apskritai intensyvjant eismui per Baltarusijos sien. J iemet pervaiavo 7 mln. moni, palyginti su 5 mln. 1995 met pirmajame pusmetyje, ir 1,8 mln. transporto priemoni, palyginti su 1,3 mln. pernai per t pat laikotarp. <doc> H.Klinton susitiko su Estijos vadovais TALINAS. (BNS). JAV pirmoji ledi Hilari Klinton pirmadien Taline susitiko su Estijos prezidentu bei kitais alies vadovais ir pareik param demokratijai ir ekonomikos reformoms. "A dkinga u galimyb apsilankyti alyje, kuri atsikrat baisaus totalitarizmo palikimo, siekdama demokratijos ir laisvs. A atveiau Estijos vyriausybei ir tautai patvirtinim, kad Amerika jus remia. Mes avims js didvyrikumu ir itikimybe demokratijos bei laisvos rinkos ekonomikos idjoms, ir mes remsime jus iki pabaigos js kelyje  Vakar demokratini laisv taut eim", pareik JAV prezidento mona. H.Klinton lktuvas nutp Talino aerouoste pusvaland pavlavs. Po sutikimo ceremonijos aerouoste Estijos prezidentas Lenartas Meris sureng poniai H.Klinton primim prezidento rm sode Kadriorge. Primime dalyvavo Estijos ministras pirmininkas Titas Vahis, parlamento pirmininkas Tomas Savis, usienio reikal ministras Simas Kalasas, taip pat madaug imtas kit Estijos visuomens ir politikos veikj. <doc> Lietuvoje perspektyvs tik stambs kiai Lietuvoje perspektyvs tik stambs kiai, konstatuota ivaiuojamame Agrarinio komiteto bei "Agronom seklyios" posdyje.  kart jis vyko kaimyninje Baltarusijoje, pas Gardino srities emdirbius. Ivykoje dalyvavo gausi grup Seimo nari, emdirbik visuomenini organizacij atstovai, mokslininkai. Pokalbis apie tai, kaip geriau kininkauti, kokias problemas sprendia kaimynins valstybs emdirbiai, vyko ems kio kooperatinje monje "Kastrinik". Kaip papasakojo io kio vadovas Viktoras Kremko, ems yra daug - 10 500 hektar. I j net 9 100 naudmen ir per 7 000 hektar ariamos. Vien tik javais usta 3 900 hektar. Apirint paslius, "Agronom seklyios" dalyviai avjosi graiai banguojaniais kvieiais, variais cukrini runkeli, vairi darovi laukais. Beje, yra ir 160 hektar sodas. Beveik visa pagaminta produkcija vietoje ir perdirbama. kis turi pienin, msos perdirbimo cech, 2 000 ton talpos vaisi ir darovi mechanizuot sandl. "Kastrinik" mon veriasi ir msine arklininkyste. Taiau daugiausiai laikoma galvij ir kiauli. Yra beveik 2000 karvi, i kiekvienos j per metus primeliama po 4 200 kilogram pieno. Aukti ir penim kiauli paros priesvoriai. Visi gyvuliai eriami savais paarais. Parduodama apie 1300 ton grd. iame, kaip ir kituose baltarusi emdirbi kooperatyvuose, mons turi visas socialines garantijas. Kaip sak Gardino srities vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Michailas Logvinas, ekoniminis nuosmukis neaplenk ir Baltarusijos. Labai pabrango technika, tros, chemikalai, kuras, elektra. Tad tenka verstis i anksiau sukaupt rezerv. Pokalbyje dalyvavs Seimo narys, ems kio ministras Vytautas Einoris pabr, kad baltarusiai buvo ymiai atsparesni nevykusioms agrarinms reformoms. Antai, j kiuose niekur neteko pastebti sugriaut tvart, em bendruose plotose neatribota riboenkliais. Dideliuose plotuose lengvai gali dirbti vairi technika. Tuo tarpu Lietuvos ems kio padtis kritika. Seimo narys, ilgametis "Agronom seklyios" vadovas Antanas Bdvytis sak, kad pastaraisiais metais kaime atsirado anksiau negirdta bedarbio svoka. Net keturiems penktadaliams eim trksta l drabuiams ir avalynei, buitiniams apyvokos daiktams sigyti. Kaip paymjo Seimo narys, ems kio bendrovi asociacijos prezidentas Algirdas Raauskas, iuo metu veikia apie pustreio tkstanio ems kio bendrovi. Per artimiausius trejus metus prognozuojama, kad keli imtai ems kio bendrovi nutrauks savo veikl. Pasak V.Einorio, be abejo, ms ateitis yra kininkai. Taiau tokie kininkai, turintys po 7 - 8 hektarus, - be perspektyvos. inoma, priemiestinse zonose, prie Vilniaus, Kauno, kitj didij miest, pagaliau ir prie rajon centr, kur yra ivystyta sodininkyst, darininkyst, kur specializuojamasi auginti koki vien kultr, ir tie penki hektarai atne peln. Ten, kur geros ems, maa eima ir 10 hektar kininkas gali verstis. O kaip verstis pagyvenusiems monms, kurie turi 2 - 3 hektarus, kas jiems pads dirbti em, nuimti derli? Kita vertus, ki stambjimas turt vykti taip, kad kuo maiau liest mogaus asmeninius reikalus, neskriaust t maj kinink. Diskusijos dalyviai sak, kad ten, kur galima, reikia prie gyvenviei padaryti bendrus pasli plotus, sjomainas, sigyti geros vis ems kio kultr veislins sklos, augal apsaugos priemoni, mechanizm. Be ito nemanoma kininkauti. Tokius ingsnius reikia engti nedelsiant ir rytingai. inoma, negalima tai daryti prievartos metodais, pagaliau mons ir patys turi suprasti, kaip jiems patogiau ir lengviau gyventi. Jiems gali padti konsultaciniai punktai, j specialistai. <doc> Kinai nori tiekti detales lietuvikiems televizoriams Udarosios akcins bendrovs "iauli Tauro televizoriai" vadovai pirmadien susitiko su  Lietuv atvykusios Kinijos Liaudies Respublikos anchajaus provincijos delegacijos nariais. Aptartos galimybs tiekti i Kinijos iaulieiams komplektavimo detales. Bendrovs technikos direktorius Ramnas Danauskas ELTOS korespondentei sak, kad tai tikriausiai yra vienintel sritis, kur j mon galt kooperuotis su Kinijos gamintojais. Svarbiausi ms puss reikalavimai - puiki detali kokyb ir kaina, maesn negu iki iol monei tiekiam. Dabar, vasaros mnesiais televizori perkama maai, j pirkjai labiau pasigenda ilgais iemos vakarais. iaulieiai diaugiasi dideliu usakymu i Danijos, kur ir ikeliauja beveik visa "iauli Tauro televizori" produkcija. Ten populiarus naujasis lietuvikas "Tauras - 502", rugpjio mnes  i al bus isista ir apie 90 proc. monje pagamint "Tauras - 501". Bendrovs vidutin mnesio apyvarta siekia 6-7 mln. lit. iuo metu ia dirba 450 moni. Pasak Ramno Danausko, susitikimas su sveiais i Kinijos buvo daugiau paintinis. Isiaikintos abiej pusi galimybs ir pageidavimai. Tolimosios alies delegacija, grusi namo, parinks tinkamiausi partner Lietuvos televizori gamintojams. <doc> Estijos bankas slopina Ukrainos entuziazm Estijos centrinis bankas pirmadien atvsino Ukrainos verslinink entuziazm pranes, kad prekybos tarp Estijos ir Ukrainos augimas, pasiraius laisvos prekybos sutart, nra toks spartus, kaip tiktasi. Nuo kovo 14 dienos, kada sigaliojo i sutartis, Estijos eksportas padidjo 238 procentais, o importas 229 procnetais, palyginus su prajusiais metais. Taiau Estijos bankas pirmadien pareik, kad laisvos prekybos sutartis didesnio poveikio neturjo, mat, eksportas  Ukrain iaugo tik penkatadaliu, palyginus balandio ir kovo duomenis. Eksportas  Rusij taip pat padidjo penktadaliu, nors tebegalioja dideli muitai. Gegus mnes Estijos preki eksportas  Ukrain nebedidjo. Estijos eksportuotojai priversti iekoti nauj rink savo produktams, nes Rusija ved didelius tarifus. Ukraina kaip tik ir yra viena j, taiau kol kas estai tik atranda Ukrain, sakoma Estijos banko praneime. Didesn Estijos eksporto dal  Ukrain sudaro maisto produktai. <doc> Lietuvos vertybini popieri bira - tarp perspektyviausi Europoje Pasaulio banko grups dalyv, Tarptautin finans korporacija IFC trauk Lietuv  korporacijos leidiam Besivystani vertybini popieri rinkos apvalg, kuri kas mnes ir kas met ketvirt yra platinama visose pasaulio valstybse. I viso  apvalg papildomai traukta 17 nauj Europos, Afrikos, Azijos ir Lotyn Amerikos valstybi. Tarp j i Europos - Bulgarijos, Lietuvos, Slovakijos ir Slovnijos vertybini popieri rinkos. Visos valstybs jau pateik savo duomenis IFC apvalgai, o Rusija, Egiptas ir Marokas pateks  apvalg nuo i met rugsjo pabaigos. Informacij apie Lietuvos vertybini popieri rink IFC korporacijai teiks Nacionalin vertybini popieri bira ir finans maklerio imon "Vilfima". NVPB rinkos pltros departamento vadov Inga Dovbyait Eltos korespondentui pasak, kad apvalgai pasirinktos 33 firmos, kurios yra didiausios Lietuvoje pagal rinkos kapitalizacij. IFC bus informuojama apie j akcij ir kit vertybini popieri kainas, j pokyius, emisij, taip pat naujas firmas, trauktas  biros sraus, kurios gali turti takos rinkos kapitalizacijai. I pradi Lietuvai skaiiuojamas IFC paprastasis indeksas, o kai jos rinka galutnai stabilizuosis - IFC investicinis indeksas, kuris pasaulyje turi labai didel tak pasirenkant, kam teikti investicijas, kur gyvendinti investicinius projektus. "Vilfimos" ekonomist Hana Namaviit informavo, kad IFC buvo kurta 1956 metais, jos narmis be naujai priimtj, buvo 162 pasaulio valstybs. Per savo gyvavimo laikotarp IFC  109 pasaulio valstybes investavo apie 14 milijard JAV doleri. Nuo 1986 met IFC labai domisi besivystaniomis rinkomis ir skiria joms investicijas per vertybini popieri biras. Lietuva viena i pirmj Ryt ir Vidurio Europoje valstybi pateko  IFC besivystani rink apvalg, duomen baz, indeks skaiiavimo suvestin, duomenys apie j bus iplatinti visose pasaulio valstybse. <doc> Vakar bankas tikisi Vyriausybs palaiminimo Vakar bankas atsigauna ir atgauna klient pasitikjim, teigia jo laikinasis administratorius Arnoldas trimaitis. Taiau jeigu Vyriausyb nesutiks, kad valstybin mon "Klaipdos valstybinio jr uosto direkcija" investuot iki 20 mln. lit  Vakar banko akcin kapital i jame esani mons l, bankas nepajgt iplatinti 40 mln. lit verts akcij emisijos. Kaip inoma, alies Prezidentas grino Seimui pakartotinai svarstyti neseniai priimt statym, kuriuo Jr uosto direkcijai buvo suteikta iimtin teis be Vyriausybs pritarimo investuoti  Vakar bank. Pasak A.trimaiio, nepritarus savarankikam banko veiklos atnaujinimo planui, t.y. nesprendiant V "Klaipdos valstybinio jr uosto direkcija" dalies l, esani Vakar banke, kapitalizavimo, strategikai svarbus Vakar Lietuvos regionas likt be banko, pajgaus greitai, kokybikai ir saugiai vykdyti visas bankines operacijas. Dauguma Klaipdos moni yra Vakar banko klients ir akcininks. iuo metu Vakar bankas aptarnauja per 14 tkst. klient. Vakar banko dienos apyvarta dabar siekia 15 mln. lit. Birelio mnes buvo 297 mln. lit. Per prajusi savait sugro beveik 2,5 mln. paskol. Reorganizuota banko struktra - darbuotoj sumainta 36 proc., darbo umokesio fondas - 50 proc. Banko likvids aktyvai padidjo 20 proc. Nuo liepos pradtos sudarinti sutartys dl banke aldyt l atlaisvinimo. Pagal sutartis iemet numatoma grinti 7 mln. 700 tkst. lit indli, pirmiausia pensininkams ir negalios itiktiems monms. Su gyventojais visikai bus atsiskaityta iki kit met pabaigos. Pagrindiniai l grinimo altiniai - banko pelnas ir susigrintos paskolos. iuo metu Vakar bankas atlieka visas operacijas, iskyrus paskol teikim. <doc> Obligacij palkanos vl artja prie 30 proc. Antradien Lietuvos banke vykusiame Vyriausybs vertybini popieri aukcione buvo parduodama 55 milijon lit verts, 91 dien galiosianti 147-oji emisija. Visa emisija nebuvo ipirkta, o palkanos vl priartjo prie 30 proc. ribos, pranea ELTA. Aukcione buvo gauta 101 paraika pirkti vertybinius popierius. Pageidauta pirkti obligacij pagal nominali vert u 52 milijonus 694 tkstanius lit. Tarp j pagal konkurentines paraikas - u 46,29 milijono lit, nekonkurentines - u 6,404 milijono lit. Aukiausia metin palkan norma, kuria patenkintos paraikos, - 29 procentai. Aritmetinis svertinis metins palkan normos vidurkis, pagal kur patenkinti nekonkurentiniai silymai, - 28,09 procento. Silyta maiausia metin palkan norma - 26,73 procento. I viso pagal konkurentines paraikas parduota 41,57 milijono lit verts obligacij, pagal nekonkurentines - 6,404 milijono lit verts. Pinigus u vertybinius popierius reikia sumokti iki liepos 12 d. Valstyb juos ipirks spalio 11 dien. <doc> Ar Rusijoje prasideda nauja bank kriz? Gresiantis vieno i didiausi Rusijos bank lugimas vl sukl spliones apie artjani bank kriz ioje alyje. Tiesa, kaip antradien Maskvoje pasak Rusijos prezidento Boriso Jelcino patarjas ekonomikos klausimais Aleksandras Livicas, visiems yra inoma, kad daug Rusijos bank turi mokumo problem. "Taiau nra pagrindo manyti, kad jie stovi prie bedugns krato", - sak jis. Rusijos centrinis bankas antradien perm vieno i 20-ies didiausi alies bank, "Tveruniversalbank", kontrol. Dl nemokumo iam bankui prajusi savait teko nutraukti visas einamsias operacijas. "Absoliuiai vis bank padtis, kuri atsirado dl labai rizikingos kredit teikimo politikos, yra sudtinga",- susidariusi situacij komentavo Rusijos centrinio banko atstovas. "Tveruniversalbank" buvo pagarsjs kaip bankas, vykdantis ypa agresyvi kredit teikimo naujoms monms politik. Dl nepamatuoto kredit teikimo iais metais Rusijos centrinis bankas savo kontroln perm Volgos regione dominavus "Avtovazbank" bei "Unibank". iuo metu Rusijoje yra uregistruota per 2 600 bank. Nuo reform pradios, kaip suinota centriniame banke, daugiau kaip 330 bank buvo atimta licencija verstis bankininkyste. Kaip yra paskelbs centrinio banko vadovas Sergejus Dubininas, yra dar nemaai bank, kuriems ketinama atimti licencijas. Pasak naujien agentros Interfax, "Tveruniversalbank" ir gausiuose jo filialuose regionuose yra indli u 528 milijardus rubli. Tuo tarpu paties banko siskolinimas sudaro apie 3,6 trilijono rubli. Iki rugsjo 1 dienos  nemok bank ketina administruoti alies centrinis bankas. Tai, kaip mano "Tveruniversalbank" valdyba, deja, nepads isprsti banko problem. Vietoj to bsianti tik sukelta panika tarp klient. Pirmoji sunki kriz Rusijos bank sektori buvo apmusi 1995 met rugpjt, kai, pasklidus gandams apie vieno banko lugim, visikai nutrko tarpbankins operacijos. ia turjo sikiti centrinis bankas, suteiks madaug puss milijardo JAV doleri kredito injekcij. <doc> Tarptautiniai turto vertintojai Vilniuje analizuos nekilnojamojo turto tak alies ekonomikai Lietuvos Seimo rmuose vyksta tarptautin konferencija "alies turtas ekonominje politikoje",  kuri pakviesti vyriausybs institucij, privatizavimo tarnyb, akini asociacij, auktj mokykl, draudimo kompanij bei verslo organizacij atstovai, taip pat Latvijos ir Estijos turto vertintojai. Konferencij organizavo Lietuvos prezidentra, Turto vertintoj asociacija ir Vilniaus universitetas drauge su Jungtini Taut vystymo programa (JTVP), kuri apmoka konferencijos ilaidas. Pagrindinis io renginio tikslas yra vertinti Lietuvos turto bkl bei jo panaudojimo efektyvum, teisin registracij, turto kat tak bankininkysts ir finans sistemai, taip pat turto privatizavimo politik. Praneimus konferencijoje skaito Tarptautinio vertinimo standart komiteto pirmininko pavaduotojas Philippe Malaquinas (Pranczija), Europos pagrindini fond vertintoj grups generalinis sekretorius Peteris Champnessas (Didioji Britanija), Lietuvos finans ministras Algimantas Kriinauskas, Privatizavimo komisijos pirmininkas Eduardas Vilkas, Turto vertintoj asociacijos prezidentas Kstutis Kristinaitis bei kiti pranejai. <doc> JAV bankas "Manhattan Bank" sudar 400 mln. USD paskol program remti JAV preki importui  Rusij JAV korporacijos "Chase Manhattan Corp" bankas "Manhattan Bank" sudar 400 mln. JAV doleri paskol program Rusijos monms, kuria bandys padti joms importuoti JAV prekes, pasak banko Maskvos filialo prezidentas Sergejus Bobuka. 50 proc. l skirs JAV usienio privataus investavimo korporacija, 35 proc. "Chase", likusias - JAV tiekjai. "Tai bandymas paskatinti prekybos kredit rinkos veikl Rusijoje", teig S. Bobuka. iuo metu tik keli Rusijos bankai skolina monms las apmokjimui u prekes, todl mons priverstos i anksto apmokti u prekes arba iekoti eksporto kredit. JAV usienio privataus investavimo korporacijos pareikime teigiama, kad paskolos bus teikiamos pagrinde bendroms JAV ir Rusijos monms bei JAV firm filialams Rusijoje. Numatom paskol dydis nevienodas - nuo 1 iki 25 mln. JAV doleri. <doc> ES tikrina praneimus apie nelegali prekyb Britanijos jautiena Europos Sjungos ems kio galiotinis Franzas Fischleris (Francas Fileris) tikrina praneimus, kad Britanijos jautiena buvo nelegaliai parduota Italijai ir kitoms kontinentins Europos alims. Spaudos praneimuose teigiama, kad Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Horstas Seehofferis (Zhoferis) pareikalavo ES tyrim po to, kai Vokietijos ambasadorius Romoje j spjo apie Britanijos jautienos eksporto draudimo paeidimus stambiu mastu. Taip pat raoma, kad Britanijos jautiena su padirbtais dokumentais nelegaliai keliauja per Pranczij, Belgij ir kitas alis. "A  tai iriu labai rimtai, nors kol kas rodym neturiu", kalbjo F. Fischleris per Vokietijos televizij. Jis teig apie tyrimus pranes visiems su iuo reikalu susijusiems ministrams bei ES galiotinei kovai su sukiavimu Anitai Gradin. Britanijos jautienos eksporto draudimas vestas kovo 27 dien po to, kai Britanijos pareignai paskelb, jog jaui spongiformin encefalopatija, vadinama karvi pasiutlige, gali bti susijusi su mirtina moni Kroicfeldo-Jakobo liga. <doc> Vokietijos ir Belgijos-Liuksemburgo informavimo priemoni grups kr didiausi Europoje televizijos aljans Vokietijos informavimo priemoni grup "Bertelsmann AG" ir Belgijos - Liuksemburgo grup "Audiofina SA" patvirtino savo televizijos padalini susijungimo sutart, kartu kurdamos didiausi Europoje televizijos aljans. "Audiofina" ir "Bertelsmann" lygiomis dalimis valdys 98 proc. naujosios kompanijos "CLT-UFA" akcij. J sudarys Liuksemburgo telekompanija "Compagnie Luxembourgeoise de Telediffusion SA" (CLT) ir "Bertelsmann" padalinys "UFA Film-und Fernseh GmbH & Co KG". CLT jau turi 14 televizijos kanal ir 18 radijo stoi devyniose pasaulio alyse. Prie j "Bertelsmann" prids savo gilias kienes ir tvirt padt Vokietijoje, kuri laikoma perspektyviausia ateities skaitmenins televizijos rinka. Tuo pat metu paliekamos atviros durys tolesniam bendradarbiavimui su Pranczijos informavimo priemoni grupe "Canal Plus". "CLT-UFA" bstin sikurs Liuksemburge, jai kartu vadovaus Remis Sautteras (CLT vadovas) ir Rolfas Schmidtas-Holtzas (UFA vadovas). <doc> Iranas pirm kart po Islamo revoliucijos  olimpiad siunia sportinink (Reuter-BNS). Iranas siunia pirm moter sportinink  Atlantos olimpines aidynes po 1979 met Islamo revoliucijos. "Lida Fariman dalyvaus audymo varybose. Ji taps pirmja sportininke, kuri Islamo respublika siunia  olimpines aidynes", pasak Irano audymo rinktins treneris Mohammad Ali Fereydouni. Kaip teig Irano valstybinis radijas, i viso Irano delegacijoje Atlantoje bus 21 sportininkas. Didiausios viltys siejamos su deimia imtyninink. Be mint sportinink, Irano garb olimpiadoje gins keturi boksininkai, trys dziudo meistrai, sunkum kilnotojas, lengvaatletis ir plaukikas. Islamo tikyba dl varybose naudojamos aprangos Irano moterims leidia rungtyniauti tik keturiose sporto akose - jojime, slidinjime, audyme ir achmatuose. 1992 met Barselonos olimpinse aidynse Irano imtynininkai ikovojo vien sidabro bei du bronzos apdovanojimus. <doc> 73 milijonai jimo mgj Jungtinse Valstijose (ITAR-TASS-ELTA). Sportinis jimas - populiariausia Jungtines Amerikos Valstijas apmusio masins kno kultros ir sveikatos bumo aka. Nacionalins sporto preki gamintoj asociacijos surengtos apklausos duomenimis, ioje alyje reguliariai jimu usiiminja 70,3 milijono moni (41,5 milijono 1995 metais). I pirmos  antr viet smukteljo plaukimas - 61,5 milijono (buvo 73,3 milijono), treioje liko dviraiai - 56,3 milijono (50,7 milijono). Toliau rikiuojasi usimimai naudojant treniruoklius, kl, ikylos su palapinmis, kegliai, biliardas, krepinis, turizmas. Atsivelgdama  apklausos rezultatus, sporto preki pramon palyginti su 1994 metais padidino 43 procentais riedui (iuoimui ir rituliui), 29 - ledo ritulio, sumaino 21 procentu burleni, 15 - turistini kanoj ir baidari, 13 - kaln slidinjimo inventoriaus gamyb. <doc> Skandalas Daug k viliojantis ems sklypas prie parko baigia apsukti Kauno valdinink galvas Stasys JOKBAITIS Kai prie kelet met ymaus tarpukario nepriklausomos Lietuvos generolo Stasio Ratikio dukros papra vietoje tvo turtos ems valdos suteikti kit netoliese buvus sklyp, i Kauno valdinink igirdo kategorik "ne". Po kurio laiko ems sklypas ekvivalentine natra generolo dukroms buvo grintas kitoje, joms visai nepatikusioje vietoje. Sunku pasakyti, kas tkart nulm tok Kauno valdinink sprendim. I vienos puss galima bt lyg ir pagirti j principingum, atsargius architekt veiksmus, saugant paias graiausias miesto vietas nuo urbanistins invazijos. iaip ar taip mintas ems sklypas yra paioje Panemuns parko paonje, su rengta asfaltuota automobili stovjimo aiktele, alia dar visai neseniai populiaraus kauniei mgto papldimio. Taiau pagailj io graaus kampelio generolo Stasio Ratikio dukroms, Kauno architektai ir emtvarkininkai lengva ranka j suprojektavo kitam mogui, jau visikai nieko bendro neturiniam su ia vieta, jei neskaitysime vieno - jis turi teis kur nors Kaune gauti ems sklyp. Vakar miesto Valdyboje pateiktuose tvirtinti sumaintos apimties detaliuosiuose planuose, kuriuose suprojektuoti nauji sklypai, projekte kukliai, paskutinje srao eilutje, buvo raytas ir jau mintas prie Panemuns parko besiglaudiantis ems sklypas. Projekte nurodyta, kad sklypas ribojasi su parku, Gailuts g. 6 privatizuota valda ir A.Smetonos al. 3, vaiavimas i Gailuts gatvs ir t.t. Asfaltuota automobili stovjimo aiktel, pasak plano rengj, jau esanti nereikalinga, nes Panemuns pliaas neteks ankstesns savo reikms (apie il nutylima), o kita aiktel yra prie A.Smetonos aljos - uteks! Nebuvo pateiktuose popieriuose tik vieno - kam turt atitekti is skanus ksnelis, kas usak ir u kieno pinigus padarytas is detalaus iplanavimo projektas. Tik po keli savivaldybs kontrolieriaus A.Stasiuleviiaus ir miesto Tarybos Savivaldos bei miesto pltros komiteto pirmininko K.Rimelio primygtin reikalavim, kad kas nors atsakyt  iuos klausimus, is tas paaikjo. Piktindamasis tokia ems sklyp detalaus iplanavimo tvarka K.Rimelis nedviprasmikai pareik, jog taip sudaromos puikiausios landos, per kurias kai kurie valdininkai ildosi savo kienes, ir sak turs tokiems savo argumentams pagrsti kai kuri konkrei dokument. Urbanistikos ir architektros vedjo pavaduotojas R.Kamaitis "Kauno dienai" sak, jog sklypo planel yra paruousi architekt R.Daleckien, o jis tik pagal nustatyt tvark j vizavs. Valdybos nariai stebjosi, kaip lengvai kai kurie savivaldybs administracijos padalini vadovai "suderino"  projekt. Komunalinio kio skyriaus, kuriam priklauso mintame sklype esanti asfaltuota automobili stovjimo aiktel, vedjas Z.Vainoras savo parau neprietaravo, kad jos bt atsisakyta. Viskas gerai atrod ir Panemuns rajono architektui A.Kondrotui, kurio paraas taip pat suraitytas ant pateikto planelio. Galima bt pavardinti ir daugiau "derintoj", bet tiek jau to. Visai netiktai paaikjo ir tai, kodl generolo Stasio Ratikio dukroms neduotas ems sklypas taip paslaugiai silomas kitam mogui. Pasak gerai informuoto altinio, io ems sklypo jau seniai laukia auktas Kaune veikianios respublikins inybos valdininkas, kakada dirbs Vykdomajame komitete ir dabar puoseljantis planus perpirkti t sklyp i mogaus, kuriam jis numatytas suteikti neatlygintinai. "Kauno dienai" iuos planus atskleids altinis teig net neabejojs, kad viskas bus taip, kaip sumanyta, nes  io ems sklypo "stmim" mobilizuotos visos galimos Kauno pajgos. K gi, danas skandalas turi ir savo tsin... <doc> Auktyn emyn Niekas negali taip apibdinti ispan tautos charakterio kaip korida de toros. Tai j pats didiausias malonumas ir aistra. Tauromachija Korida - tai spektaklis. Jame yra element, kuri nerasi n viename teatre - nirusio gyvulio pyktis, altakraujikas, gerai apgalvotas aidimas su mirtimi. irov ir koridos dalyvi emocijos upildo aren. Analog galima surasti nebent Romos imperijos gladiatori kautynse. Prie aistr dar reikia pridurti puikius kostiumus, ir bus beveik visas koridos apraymas. Beveik visas todl, kad korid reikia pamatyti. Kiekviename koridos spektaklyje yra pagrindinis herojus - matadoras. Visas veiksmas - tai pasiruoimas jo pasirodymui. Jis atsiranda tam, kad padt tak. Bet kuo viskas baigsis, niekas neino. Plaza de toros - buli kovos arena niekuo nesiskiria nuo cirko arenos, kuri romieiai statydavo gladiatori kautynms. iuo metu toki aren Ispanijoje priskaiiuojama 363. Pati didiausia yra Madride. Vadinasi ji "Monumentalis" ("Ventas"). Telpa joje 23000 irov. 1994 m. Ispanijoje vyko 16000 korid. irov skaiius pasiek 60 milijon. Pajamos 1,5 proc. milijardo. Bilietas kainuoja 35 JAV dolerius ir daugiau. 1994 m. buvo umuta 36000 buli. Mokesiai 16 proc. pelno (kino ir teatro - 7 proc.). Jautis pasirodo arenoje igsdintas, apaks nuo sauls spinduli srauto, apkurts nuo minios riaumojimo. Jauio niris dar neprabuds. Kai gyvulys suvoks savo padt, i kurios nra ieities, niris krauju ulies akis. Pirmo akto veikiantys asmenys - pikadoras ir grup torero. Pikadoras  aren ijoja ant arklio, kurio onai apsaugoti nuo mirtin dri. Pikadoras turi suadinti buliaus agresyvum. Jis neturi teiss sueisti gyvul. Kartais buliaus smgis bna toks stiprus, kad raitelis virsta kartu su arkliu. Tada sikia torero. Jie nukreipia dmes nuo raitelio specialiomis sunkiomis roinmis kapomis. ita koridos dalis primena komik pasirodym. Staiga nuaidi ragelis, koridos vadovas pradeda mojuoti nosine, ibga bandeljero, rankose laikydami banderiljas (trumpos strls atriu galu). Jie judrs, greiti, utikrinti. J uduotis - erzinti buli iki pasiutimo. Jie susmeigia strles  jauio sprand. pyks jautis vejasi tai vien, tai kit skriaudj. Kai jauio niris pasiekia aukiausi tak, ragelio aidjimas  scen ikvieia matador. Galima nieko neinoti apie korid, bet utenka pavelgti  mog su muleta (raudono audinio gabalas), ir supranti, kad tai pagrindinis veikjas. Matadoras utikrintas, didis ir gracingas. Jis nueina prie siutusio buliaus vienas, be priedangos, turdamas rankose tik skrybl. Jo veiksmus reglamentuoja grietos koridos taisykls: negalima smgiuoti nei i apaios, nei i viraus, nei i ono. Tai gdinga. Ir dar. Kova turi tapti graiu reginiu. Umuti buli - ne pagrindinis matadoro udavinys. Visa esm - kvap gniauiantis mirtinas aidimas, kur aklam niriui prieinasi altakraujikumas ir apgalvoti, tiksls judesiai. Dviej vienod buli nebna. Todl per labai trump laik reikia perprasti gyvulio charakter. Kas gi veria tuos mones rizikuoti gyvybe? Pasirodo, visai ne pinigai. Tai dl publikos. Ji avisi ir garbina matador. Toreadorui publikos pripainimas yra daugiau negu pinigai. Bet publika niekada neatleis nei taisykli paeidimo, nei bailumo. Tauromachija - kovos su buliais menas. Anksiau tai buvo auktuomens malonumas. Imperatorius Karlas V snaus Filipo II gimimo proga pats kardu nudr kelet buli buvusioje karalysts sostinje Valjadolide. Tai buvo 1527 m. Muleta atsirado tik 1695 m. J irado ymios toreador dinastijos krjas Francisko Romero. Jis sukr ir taisykles. Burbonams atjus  valdi ita vent buvo udrausta. XVIII a. korida atgim ir tapo prieinama paprastiems monms. Karalius Ferdinandas VII Sevilijoje kr karalikj tauromachijos mokykl. Vincentas Barrera gim 1968 m. liepos 29 d. Valensijoje. Toreadoro titul gavo 1994 m. liepos 25 d. Dabar jis vienas geriausi Ispanijos matador. Jis dalyvavo 120 korid. 1996 m. pasira kontrakt 90 korid ne tik Ispanijoje, bet ir Pranczijoje, Portugalijoje bei Lotyn Amerikoje. Vincentas baig juridin fakultet. Mes susitikome jo patiktinio namuose. Kiekvienas matadoras turi savo patiktin - apoderado, kuris sudarinja kontraktus ir tvarko visus finansinius reikalus. - Kaip atsitiko, kad js pasirinkote i profesij? Kiekviena kova gali bti paskutin. - Tai mano paaukimas. Nors supratau tai vlai. Bsimieji toreadorai pradeda kovoti turdami 10-11 met. A pradjau bdamas 17 met. Profesionalu tapau turdamas 24 metus. O rizikos ia ne daugiau negu pilotui. - Ko reikia, kad pasiektum profesionalumo - turti fizin jg, tikti, niekinti gyvenim ir mirt? - Kova su buliumi nereikalauja ypatingos fizins jgos. Reikia turti truput drsos ir mylti it men. Ypating reikm turi toreadoro technika. Kiekvienas judesys turi bti nepakartojamas. Tai atskleidia toreadoro asmenyb. - Toreadoras - ekspresyvi, emocionali natra. K js galite pasakyti apie savo charakter? - A labai ramus. Labiausiai mgstu bti namuose su eima. Kitas reikalas - korida. ia a tampu kitoks. Manyje pabunda aistra. - Kaip sureagavo js eima  js nor tapti toreadoru? - Jie nusprend, kad man kakas ne taip. Tauromachija - irinktj menas. Visi buvo prie. Tuo metu a dar mokiausi. Mano mama igyveno ir dabar igyvena, bet a manau, kad ji manimi didiuojasi. - K js veikiate, kai nestovite prie buli su muleta rankose? - Kiekvien dien treniruojuosi po 6-7 valandas. A neturiu atostog. Dirbu itisus metus. - Ko reikalauja publika i toreadoro? - Koridos gerbjas - tai ypatingas irovas. Jis drausmingas ir emocionalus. Tokio kontakto, a sitikins, su irovu nra n vienose sportinse varybose. Toreadoro uduotis - neduoti publikai nuobodiauti. - Kieno pus palaiko publika? Ar bna taip, kad publika yra buliaus pusje? - Publika neklysta. Ji niekina toreador, jeigu jis priveria jaut kentti. - Papasakokite apie toreadoro ir buliaus santykius kovos metu. - Toreadoras turi ry su buliumi. Kai toreadoras praranda kontrol, jis papuola  mirtin pavoj. - Kaip js vertinate buli? - Tai labai svarbus profesionalizmo elementas.  ragus irti reikia pirmiausia. Juk tai jo ginklas. - Jums gaila j umuti? - Ne. Visikai ne. A nugaliu j siningoje kovoje, paisydamas vis koridos taisykli. - Kaip jus veikia pasadoblis, kuris skamba kovos metu? - Pasadoblis arenoje reikia, kad kova gera. Muzika kvepia mones, ir jie tai perduoda tau. - Ar jums bna baisu? - Man visada baisu. Tai normalu. - K js galvojate apie mirt? - A tikintis, bet mirti nenoriu. - Ar neiojate kokius nors amuletus? - A - katalikas. Neioju medalionus. - Dievo motinos vilties skulptr Sevilijoje per ventj savait aprengia toreador drabuiais, kurie jai juos padovanojo. Js kada nors dovanojote? - Taip, bet a i Valensijos. Pas mus Nuskriaustj Dievo motina. Tauromachijos pasaulis susijs su religija. - Kas jums bulius? Prieas? vris? Varovas? - Man bulius - tai unikalus gyvulys. Pats graiausias gamtos krinys. inoma, kovos metu jis - mano prieininkas, bet a nejauiu jam pykio. - K js galvojate apie koridos iaurumus? - Usienieiams ji - iauri. inoma, yra toki moni, kurie moka pinigus u tai, kad pairt  krauj, bet toki - maai. Paprastai mons ateina pairti  veiksm. - Kas daugiau eina  korid - vyrai ar moterys? - A manau, kad po lygiai. - Ar js kada nors pagalvojote, k veiksite, kai nebeusiiminsite korida? - Tauromachijos pasaulyje a noriau likti aminai. Galbt tapsiu apoderado arba veisiu bulius. - Kas sunkiausia js darbe? - Konkurencija. Labai sunku isilaikyti virnje. Visada reikia rodinti, kad esi vertas itos vietos. - K js darote su pinigais, kuriuos gaunate sezono pabaigoje? - A ne tiek jau daug udirbu. Vienintelis kaprizas - namas Valensijoje. Kiti mano norai - pavaiinti draugus ten, kur skaniai maitina. - Ar turite koki svajon? - A noriau bti paiu geriausiu toreadoru - mylimu ir neumirtamu. Mes nujome  tuntadero - ma aren, kur ibandomi buliai ir karvs - motinos. Kiekvienais metais vyksta kryminimas. Su tuo paiu jauiu negalima kovoti kelet kart. Jis tampa labai pavojingas. Karvs jaui kovose nedalyvauja. Atrenkami patys geriausi buliai. Pavyzdiui, i bandos atrenka kelias jaunas karves ir vyksta kovos su jomis. Ta, kuri parodo drs, judrum ir ger reakcij, lieka tsti gimins. Kiekvienais metais vyksta grieta selekcija. Todl Ispanijoje ilieka ir tobulja buli ras. Tobulja ir tauromachijos menas. <doc> Jaunimo puslapis Ekonomist vasaros stovykla Anykiuose - "Mes ia dar sugrime!" Kas neino, jog daugelis jaunuoli nori tapti ymiais nepriklausomais verslininkais? Kai kuriems j pasiseka - jie patenka  patikimas "Lietuvos Junior Achievement" organizacijos rankas. i organizacija gyvuoja jau treti metai, o taikomosios ekonomikos kurso iemet klaus trys su puse tkstanio laimingj moksleivi. Pagrindinis "Lietuvos Junior Achievement" tikslas - diegti teorines ir praktines ekonomikos inias, remiantis vietimo ir verslo bendradarbiavimu. "Lietuvos Junior Achievement" skatina verslo visuomen pai rpintis ekonominiu jaunimo mokymu, verslininkams tiesiogiai bendraujant su moksleiviais ir finansikai remiant mokomsias programas. Tai simbolizuoja ir "Lietuvos Junior Achievement" emblema: alios piramids trys kratins - vietimo, verslo ir "Lietuvos Junior Achievement" moksleivi ryiai.  virn vedantys auksiniai laiptai - tai trij pakop "Junior Achievement" programos pradins, pagrindins ir vidurins mokyklos klasms. alia spalva - pinigai, auksin - kapitalas. "Lietuvos Junior Achievement" - savarankika nevalstybin ekonominio vietimo staiga. Jos program skm ir veiksmingumas priklauso nuo paramos, kuri gauna i verslo visuomens. O norini padti tikrai yra, nes Lietuvos verslo ateit pirmiausia lems jaunimo ekonominis iprusimas. Generalinis rmjas - "Atvirosios Lietuvos Fondas". Taip pat remia UAB "Philip Morris Lietuva" ir viena i didiojo eeto pasaulio konsultacini kompanij "Arthur Andersen & CO SC", B "Inta Vilnius", B "Comliet", JAV taikos korpusas, "Infobalt", TB "A.Abiala ir partneriai", AB "Maeiki nafta", UAB "McDonald's restaurants" ir dar daug kit. Ne be j pagalbos vyko ir vienas domiausi "Lietuvos Junior Achievement" projekt - vasaros stovykla. Prasidjus vasarai, patiems geriausiems taikomosios ekonomikos moksleiviams bendravimas su ia programa nesibaigia. iemet, liepos 1-6 dienomis, susirinko puikioje vietovje - Anykiuose, prie ventosios ups kranto. Norini ia patekti buvo tikrai daug, bet laim nusiypsojo tik patiems atkakliausiems taikomosios ekonomikos klasi moksleiviams. 63 laimingieji praleido penkias poilsio, krybos ir pergals diaugsmo dienas. Dalyvi geografija tikrai plati: nuo ilals iki Ukmergs, nuo Maeiki iki Alytaus. Panevio J.Balikonio gimnazija, Vilniaus tikslij gamtos ir technikos moksl licjus atsiunt po kelet atstov, o tai Kauno KTU gimnazija sugebjo atsisti net 7 moksleivius. Atidarymo pradi paskelb "Lietuvos Junior Achievement" vykdantysis direktorius Eugenijus Saviius. Vliau dalyvius pasveikino "Lietuvos Junior Achievement" valdybos pirmininkas Aleksandras Abiala ir Anyki meras S.Nefas. Didel spd moksleiviams padar draugika ir padrsinanti p. A.Abialos kalba. Daugelis dalyvi stovyklos metu danai citavo jo odius: "inokite, jei kak gavote gyvenime dykai, yra kakas, kas u tai sumokjo". ie mokiniai tikrai gyvenime neprapuls, nes jau dabar ino, ko nori ir ko siekia. O uaug tikrai prisimins "Lietuvos Junior Achievement" ne tik odiais, bet ir darbais. Tik atvyk dalyviai buvo suskirstyti komandomis po 7-8 mones ir jau per atidarym gavo linksmas uduotis. Salje tai vienur, tai kitur nuskambdavo skardus juokas. Moksleiviai, padedami vadov, tarpusavyje greitai surado bendr kalb. Didel spd visiems padar bendravimo nuoirdumas, draugika stovyklos atmosfera. iemet stovykloje komand vadovais buvo pakviesti VDU Biznio ir vadybos fakulteto studentai, gegus mn. aktyviai talkin organizuojant taikomosios ekonomikos teorijos olimpiad. Jie padjo moksleiviams susiorientuoti daugybje uduoi, vieniems kitus painti, kurst krybin entuziazm. Tik susipain dalyviai gavo ir pirm rimt uduot - sugalvoti komandos pavadinim ir prisistatym. Laiko buvo nedaug, taigi daugelio pirmoji repeticija vyko scenoje. Komand imonei nebuvo rib. "Mikiniai" sodino mik, "Anyki vynas" gird itrokus eiuk, "Sunkus atvejis" prisimin Ali Bab ir Timr, o tai TEMPK (Taikomosios ekonomikos moksleivi pionieri komanda) temp Lietuvos ekonomik i anarchijos nag. Nepakartojamieji "Dievai" pristat ekonomin mald, "Duosim" adjo visiems duot velni, "Kurmiai" auniai kniso em, o "Kubilas" sugebjo papasakoti vis savo moksl "Lietuvos Junior Achievement". Kas ryt 8.15 val. su vadovais vykdavo rytinis susirinkimas. Atrodo, anksti, ar ne? Bet visos komandos jau bdavo savo tabuose ir laukdavo starto. 22.45 val. - vakarinis susirinkimas, oficialiai turjs trukti 15 min. Bet argi uteks itiek laiko visos dienos spdiams apnekti, o ir (anokia ia paslaptis) rytojaus varyboms ruotis? Visi norjo nugalti, taigi neskaiiavo nei laiko, nei energijos. Didij laiko dal um ir labiausiai visiems patiko ekonominis aidimas "Rinka". Moksleiviai galjo pasijusti bank valdytojais, gamybos ir prekybos staig prezidentais. Kiekvienam buvo suteikta galimyb ireikti save, padti savo nam kiui sitvirtinti rinkoje ir laimti kuo daugiau pasitenkinimo vienet (pagal juos buvo nustatomi nugaltojai). Moksleiviai rod tur skmingo verslininko savybi, i anksti gyta patirtis pads jiems jas vystyti. Kiek neprastai vyko VEMP (Vadybos ir ekonominio modeliavimo pratybos). Kiekviena komanda lygiagreiai gamino ateities prekes: echoraiklius, koncertmasterius bei makroveivus. Pasidalij, kurioje akoje ais kitus 2 raundus, dalyviai tuoj palinkdavo prie kompiuterio ataskait. Buvo sudaryta galimyb visiems susipainti su kiekvieno produkto specifika. Nors ir neturjo daug laiko, moksleiviai gavo ir kelet "nam darb" - per kelet laisv minui tarp rungi komandos turjo sudaryti po kryiaod, ianalizuoti por ekonomini problem, sukurti ekonomin pasak. Sprendiant ekonomin situacij tikrai teko pasukti galvas,- bsimieji verslininkai susidr su dar viena biznio pasaulio savybe - informacijos trkumu. Taigi teko inagrinti net po kelet galim variant ir, atrmus kit komand klausim grit, rodyti iuri, jog jie pasielgt sumaniausiai. O iuri tikrai buvo rimta: "Lietuvos Junior Achievement" personalas ir taikomosios ekonomikos mokytojai. Pasidiaugti jaunj sumanumu  Anykius atvyko ir "Alnos" projekto vadovas Giedrius Zlatkus, vietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Romualdas Pusvakis. Mokiniai dar turjo progos pamanktinti savo smegenis viktorinoje, o knus - sporto olimpiadoje. Nuotaikinga buvo stebti, kaip komandos aid futbol su lastais, kaip orientacinse varybose mike iekojo senolio. Ak, taip, senoliai. J iemet buvo 4. Tai jau studentai, atvyk ia trei kart, vedami entuziazmo ir noro organizuoti i stovykl. Titui Lapinskui dalyviai buvo dkingi u aidim "Surask senol", Kstuiui Gadeikiui, stovykloje tampaniam Senoliu Indnu, u neprivalom rytin mankt, prasidjusi 7.20 val. ir daugelio lankom (!), Marijui Keriui u kryiaodi konkurs. Dangirai Grunskytei - u puik vadovavim. Tai yra pirmieji "Lietuvos Junior Achievement" veiklos vaisiai - tap studentais buv dalyviai, o dabar jau organizatoriai sugrta su naujomis idjomis ir patyrimu. Netruko prabgti tos penkios dienos. tai jau paskutinis vakaras. Komandos isijuos kr ir pristatinjo ekonomines pasakas, skardeno juokas, bet kartkartmis dalyvi veidais nuslinkdavo lidnas elis - juk tuoj udarymas. Visi komand surinkti takai buvo paversti  stovyklos dolerius, u kuriuos jos aukcione galjo nusipirkti verting priz. Labiausiai vertinama "Junior Achievemant" atributika. Neapsieita ir be "kai maie" pirkimo. Tikrai linksmai aukcion ved "Lietuvos Junior Achievement" valdybos pirmininkas Aleksandras Abiala. Pardavus plaktuk buvo paskelbtas "Lietuvos Junior Achievement" vasaros stovyklos '96 udarymas. Tik niekas neskubjo ieiti. Visi pasinaudojo galimybe gauti p. A.Abialos autograf ant stovyklos dolerio, nusifotografuoti. Lietuvos moksleivi ir VDU student vardu dkui visiems padjusiems suorganizuoti i stovykl, o ypa nenuilstaniam "Lietuvos Junior Achievement" personalui - Eugenijui Saviiui, Danutei Pokienei, Jurgitai Pokeviitei ir Arvydui Sutkui. Ai jums u rpinimsi Lietuvos ateitimi ir skms vystant LJA veikl Lietuvoje. Eugenija Puit VDU Biznio ir vadybos fakulteto antrakurs <doc> Latvijoje bus pilstomas "irinovskis" RYGA. (BNS). Pilstyti degtin, pavadint Rusijos ultranacionalist lyderio Vladimiro irinovskio vardu, prads firmos "Rubins" gamykla Latvijos Bausks mieste. Tai, remdamasis "Rubins" prezidentu Leonu Osipovu, vakar prane Rygos laikratis "SM". Pasak L. Osipovo, licencij gaminti degtin "irinovskis" idav Latvijos monei pats Rusijos liberal demokrat partijos lyderis. "Rubins" planuoja pardavinti degtin visose trijose Baltijos alyse. V. irinovskis motyvavo savo susidomjim komercine veikla tuo, kad btina papildyti rinkim itutint partijos id, rao laikratis. Kalbdamasis su L. Osipovu, V. irinovskis, pasak Latvijos verslininko, adjo "per savo mones" vairiuose Valstybs Dmos komitetuose "padti Latvijos verslininkams patekti su savo prekmis  Rusijos rink". i met pavasar Vladimiras irinovskis isiuntinjo Latvijos ir Lietuvos likerio ir degtins gamykloms silym gaminti degtin "irinovskis". Lietuvoje norini pilstyti "irinovsk" neatsirado. <doc> Lenkijos banyia kritikuoja yd reikalavim VARUVA. Lenkijos katalik banyia vakar kritikavo yd Nobelio premijos laureat Elij Vyzel, kuris reikalavo paalinti krikionikus kryius i buvusios naci Osvencimo-Birkenau mirties stovyklos komplekso. Pasak Reuters, is ginas kilo tuo metu, kai Lenkija stengiasi padaryti gal itisus metus trukusiems nesutarimams su yd organizacijomis, skaitant gin dl Osvencimo isaugojimo bd. Prajus sekmadien pietiniame Kielcs miestelyje vyko ceremonija, kurioje premjeras Vlodzimieas Cimoeviius bei miesto meras atsipra u tai, kad 1946 metais lenk nusikaltliai ia nuud 42 ydus. Taip pat atsiprayta u kitas lenk skriaudas ydams, o katalik vyskupas pasmerk antisemitizm. Atsakydamas E.Vyzelis pagyr  Lenkijos gest, taiau pareikalavo kad i Birkenau stovyklos bt paalinti keli mediniai kryiai, kuriuos prie 12 met pastat lenk jaunuoliai. Buvs stovyklos kalinys E.Vuzelis sak, kad yd udymo vietoje esantys kryiai yra ventvagiki, ir visi religiniai simboliai i ia turt bti paalinti. Vakar spaudoje paskelbtas Lenkijos Vyskupijos komisijos dialogui su judaizmu pareikimas, kuris gina iuos kryius, kaip tikjimo ir pasiprieinimo naci bei komunist valdiai simbol. Veikiantis prie kryi mogus atsiduria vienoje pusje su tais, "kurie buvo tiek prie ydus, tiek prie krikionis", sakoma banyios pareikime. Pasak Reuters, dauguma Osvencime-Birkenau nuudyt belaisvi buvo ydai, bet taip pat uvo daug tkstani katalik lenk bei kit krikioni. <doc> Prezidentas blakosi (BNS). Prezidentas A.Brazauskas neatmeta galimybs pasilyti pataisas jau priimtai naujajai Rinkim statymo redakcijai. Taiau, vakar priimdamas penki Seimo politini partij atstovus, prezidentas sil per kelias dienas isiaikinti toki patais primimo Seime perspektyvas. Tautinink, demokrat, socialdemokrat, Politini kalini ir tremtini sjungos bei centrist atstovai pabr susitikime, kad didiosios Seimo frakcijos - LDDP, konservatoriai ir krikionys demokratai - pasielg "nedentelmenikai", paeisdamos iankstin susitarim nedidinti 4 proc. barjero poroporcinje rinkim dalyje. Prezidentas prie savait paskubomis pasira naujj Seimo rinkim statym. Ir dabar apsigalvojo, kad negerai padar. <doc> Lietuvos radijas ir televizija palaipsniui neteks pajam i reklamos (BNS). Vakar Seimo nariai prim 5 i 16 numatyt visuomens informavimo statymo gyvendinimo statymo punkt. Po ilg diskusij parlamentarai pritar vienu svarbiausij laikomam penktajam straipsniui, pagal kur valstybinis Lietuvos radijas ir televizija palaipsniui neteks galimybs usidirbti i reklamos. Balsuojant atmestas statymo rengj pateiktas punktas dl valstybins televizijos finansavimo, o pasirinkta derinimo grups vardu Seimo nario Vytenio Andriukaiio pateikta alternatyva. Atmestame variante buvo numatyta, kad LRTV finansavimas i reklamos pajam visikai sustabdomas nuo 2000-j sausio 1 d. Tuo tarpu pagal priimtj straipsn dl to dar bus apsisprsta ateityje. Seimo pritarimu, reklamos laikas LRTV bus mainamas nuosekliai, atsivelgiant  plaukas, gaunamas i abonentinio mokesio bei kit l. iemet reklamos laikas LRTV programose negali sudaryti daugiau kaip 6 min. per valand, o kitus eerius metus is laikas mainamas viena minute kasmet. Vliau Seimas svarstys reklamos tolesnio mainimo tempus bei terminus ne vliau kaip iki 2000 met. Pirmieji keturi straipsniai patvirtinti be dideli gin, visais atvejais pasirinktas statymo rengj projektas. Nurodyta iki i met rugsjo 10 d.  Radijo ir televizijos taryb atstovus atsisti visoms urnalist ir su televizija bei radiju susijusioms organizacijoms. Nustatyta, kad i taryba iduos licencijai prilygstanius leidimus visoms radijo ir televizijos stotims, o ios privals mokti nustatyt licencijos mokest. Taryba nuo io rugsjo taip pat skelbs konkursus radijo daniams, skirtiems radijo ir televizijos program transliavimui. i konkurs nugaltojai su ryi ir informatikos ministerijos galiotomis valstybinmis monmis sudarins transliavimo rengini nuomos sutartis. <doc> I praeities Paveldtoj dkingumas Jonuas KLIUINSKAS Lietuvos bajor karalikosios sjungos senato maralka Prie 60 met - 1936 m. liepos 12 dien - Kaune mir Jonas kunigaiktis Gediminas-Beranskis-Klausutis herbo Pomian, aurininkas ir varpininkas, Didiojo Vilniaus Seimo dalyvis, lietuvi tautinio atgimimo kovotojas. Liepos mnesio pirmoji pus ymi Lietuvai svarbiom - Mindaugo karnavimo ir algirio pergalingo mio - datomis. Tarp t dat, ikilmi ir minjim srauto gali dingti atmintis apie to ymaus lietuvi kultros veikjo nuopelnus Lietuvai. Kas ne kas, bet Lietuvos valstybs krj ir gynj - bajor ainiai, dabar susibr  atkurt Lietuvos bajor karalikj sjung, turi pagerbti j ir pareikti savo dkingum u ryt kuriant Lietuvi bajor draugij, jungiani kari-bajor ainius, Lietuvos valstybs patriotus. Kunigaiktis Jonas vadovavo Lietuvi bajor draugijai iki 1936 m. liepos 12 dienos, kai jo dvasia persikl pas savo protvius Anapilin. is didis emaitis, tarnavs tik Lietuvai, gim 1862 m. rugpjio 25 dien emaitijoje, Plogiuose, netoli Viekni. I naujo neskaiiuojant vis kunigaikio nuopeln lietuvi tautai ir Lietuvos valstybei, nuo knygneysts laik iki Lietuvos Respublikos dvasinio ir ekonominio praydjimo, negalime umirti jo didelio indlio  Vytauto Didiojo ir Alberto Vijko - Kojelaviiaus komitet steigim, jo iniciatyvos organizuoti ir statyti Vytauto Didiojo muziej. Mus, Lietuvos baroj ainius, ypa domina jo siekiai atgaivinti Lietuvos bajor lietuvi dvasi, pamatyti bajorus lietuvi tautos, Lietuvos valstybs patriotais. Turime bti jam dkingi, kad 1928 m. vasario 16 dien jo kurta Lietuvi bajor draugija padar didiul tak, kad Lietuvos bajorija grta prie savo tautos. 1994 m. balandio 23 dien Vilniuje buvo atkurta Lietuvos bajor organizacija, pavadinta Lietuvos bajor karalikja sjunga, jos seimas priimtame statute rytingai paskelb, kad: "Lietuvos karalikoji bajor sjunga yra pilnateis Lietuvi bajor draugijos, veikusios 1928-1940 m. ir 1994 m. balandio 23 d. atkurtos, vis teisi ir pareig paveldtoja" (LBKS statuto 1.1 str.). Grau ir miela bti tokio dvasinio turto paveldtoja! Paklausite, o koks gi paveldtoj dkingumas? Dkingum bandyta parodyti tame paiame atkuriamajame bajor suvaiavime - seime. Man pasilius, vienbalsiai buvo nutarta Lietuvi bajor draugijos stat signatarus: Jon kunigaikt Gedimin-Beransk-Klausut, Sofij Klementin kunigaiktyt Oginskait - Jesaitien, Jon Mindaug Masalsk, Vytaut Ign Gotaut ir Kostant kunigaikt Radvil paskelbti Lietuvos bajor karalikosios sjungos aminaisiais Garbs nariais. Beje, Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ieinant  pensij Jon kunigaikt Gedimin-Beransk-Klausut u nuopelnus Lietuvai apdovanojo Gedimino ordino Tvno laipsniu. x x x Ir dabar Kaune gyvena kunigaikio dukros ir ankas Gediminas su eima. Stovi kunigaikio namas ir sode - aukuras, ant kurio kunigaiktis Jonas, senovs lietuvi tikjimo pasekjas, aukojo Lietuvos dievams. Savo tvo kultrin palikim saugo kunigaiktyt Poiata, bet  visus jos praymus sovietiniai "kultrtrgeriai" neatsivelg - namas liko neraytas  istorini paminkl sra, neleista net rengti memorialinio kabineto. <doc> Auktyn emyn Koltas sulygina visus Milijardierius, Valstybs dmos deputatas, buvs kandidatas  Rusijos prezidentus Vladimiras Aleksejeviius Bryncalovas, be abejoni, gali bti priskirtas prie pai skandalingiausi sezono persona. Likus vienai dienai iki rinkim, jis paadjo nuauti penket policinink i mokesi inspekcijos, kurie beldiasi  jo duris nordami isiaikinti, kodl "Fereino" eimininkas nemoka... mokesi. Vieno policininko galva jis imu savo puikios italikos rank darbo spintos stikl. Taps deputatu Genadijui Ziuganovui jis vieai pasil vis savo turt - 2 milijardus doleri - mainais  KTPP frakcijos lyderio post. Korespondentus Bryncalovas priiminjo apsirengs paradiniu kostiumu ir guldamas tualeto kambaryje auksinje vonioje. -Ponas Bryncalovai, js tapote ymus per labai trump laik. Kaip tiek laiko js sugebjote isilaikyti elyje? - Pinigai daromi tyliai. Baisu pasiskelbti. Ateina valstyb ir sako: "Duok". Ateina banditai ir sako: "Duok". Ir turi duoti - kitaip neisisuksi. - Dabar turbt niekas jau neateina. Po to, kai ivijote mokesi inspektorius... - Ateina vis tiek - kur jie pasids? Valstyb sako, kad vaist gamyb reikia atgaivinti. Viskas veda  vien: "Duok pinig!" Jiems nusispjauti  visa kita. Prezidentui nereikia liaudies, jam reikia valdios ir pinig. Kai a tapsiu prezidentu, pirmiausia pagalvosiu, i kur j paimti? Galima j paimti i liaudies, bet pirmiausia jai reikia duoti. - Js adjote minimal atlyginim 1500 JAV doleri. Tai tiesa? - Tikra tiesa. sivaizduokit, jeigu Kanadoje nustot mokti atlyginimus, kas atsitikt? Visi kapitalistai emigruot i alies. Kodl? Todl, kad jie neturt kam parduoti savo preki. Pas mus darbininkas gauna 80-100 JAV doleri. Ir  tuos dolerius ksinasi visi - valdia, bankai, verslininkai. Litas, umus didel jaut, visada paliks pasti akalams, o jei jis pagaus kurapk, niekam nieko nepaliks. Ms udarbis - tai kaip litui kurapka. A, bdamas prezidentu, pinig netursiu. A niekam nieko neduosiu - a teisingai juos paskirstysiu. Pinigus a imsiu i kapitalist, kurie turs pasidalyti su darbininkais. - Patikslinkite, kokia js politin orientacija? Kokius jausmus js vargui rinkjui gali sukelti js "Mercedes 600-SEC", auksiniai tualeto kambariai ir t.t.? - Politin orientacija nesikeiia jau daug met. Pionieriumi nebuvau,  komjaunim priimti nenorjo. Norjau daryti karjer. Tapau komunistu. 1980 m. i partijos imet u "smulkeburuazines tendencijas". Tapau smulkiu burua - auginau lapes ir veisiau bites. 17 met dirbu sau. tai rezultatas. sivaizduokite, jei 80 met ms alis bt dirbusi sau? - Js sakte, kad js turtas vertintas 2 milijardais doleri. I ko susideda is skaiius? - Man priklauso "Ferein". Ten dirba 15000 moni. 97 proc. akcij priklauso man. A kontroliuoju tredal vaist rinkos. Iki met pabaigos pagaminsim vaist u milijard doleri. Na, tai kiek kainuoja mano firma? - Turbt tiek, kiek u j sumoks. - Turkite galvoje, kad kainos pas mus 6 kartus maesns negu pas Chekst, Bauer ar Merk. Pasakykite, kiek kainuoja Merkas? - Na, gal apie 70 milijard... - Padalykite pusiau ir gausite "Ferein" kain. Ji priklauso man. A dar turiu porceliano gamykl, bald ir trikotao mones. - Kur perkats sau markinius? - Brangiausiuose parduotuvse. Jaunystje a buvau neturtingas. Manyje iliko kaupimo aistra. Privalau gi a pats sau atsidkoti - igerti gero vyno, skaniai pavalgyti, apsirengti, ilaikyti eim ir t.t. Mans klausia: "Js naujasis rusas?" A atsakau: "Ne, ne naujasis, o supernaujasis". Pas mane viskas blizga (juokiasi ir rodo  savo iedus ir laikrod). - Koks js laikrodis? - "Kartj", "Patek Filipp" ir dar kiti... - "Paris Match" ispausdinta nuotrauka, kur js su mona sdite u ilgo ilgo stalo. Vienas viename stalo gale, kitas - kitame... - Tai ne ia. Tai umiesio namo valgomasis. - O ar danai js sdite u tokio stalo? Ar jums nesinort sdti ariau savo nuostabiosios monos? - Mes ne vienii. Dviese lidna ir nuobodu. Kiekvien vakar pas mus vakarieniauja 20-30 moni. - Tai js sveiai? - Tai mano sveiai, mano kolegos, mano valdiniai. A negaliu vadovauti itisas dienas. Mano gamyklos ibarstytos. O vakare susirenkam - ir pavalgom, ir apie reikalus panekam. - Kur js namai? ia, prie Maskvos? Kalifornijoje ar Gran Montane? - Prie Maskvos. Dabar statau antr nam. Ten bus 12 kambari, didelis baseinas, tiras, trys valgomieji, primim sal. Tai bus namas, kuris atitiks mano gyvenimo bd. - O kiti namai? Js danai juose bnate? - Savo name Kalifornijoje buvau 2 kartus. Na, k Amerikoje veikti? A turbt ten niekada daugiau nevaiuosiu. Nebent tapiau prezidentu. Ten, sako, merginos tave gali  kaljim pasodinti. Pasakysi jai k nors malonaus, o ji  teism tave paduos. O ia pas mus santykiai liberals. Gali vesti jaun mergin. Gali kiek nori vaik turti. Vis tiek imaitinsim. - Man pasakojo, kad Amerikoje js turite puik vairuotoj - didel juodaod grauol. Jis vairuoja js "Rolls Royce"... - arlzas? Taip, jis veioja mane, kai a atvaiuoju. Namas yra netoli Vaingtono. Viskas kainavo 3,5 milijono doleri. Na, bet ne ia esm. Man patinka bendrauti su negru. Geras negras. Prisimenu, priiminjo mane darbo ministras misteris Braunas. A usivilkau savo audins kailinius ir negr alia pasisodinau. Jis buvo toks patenkintas. - Dabar js keliaujate biznio klase. Ar nesijauiate atitrks nuo jus supanio gyvenimo? - A nekeliauju biznio klase. Vien kart pabandiau ir daugiau nenoriu. Mano lagaminai kakur dingo. Tiek laiko sugaiau. Visada keliauju I klase. - Kas jums suteikia asmenin nepriklausomyb - pinigai, valdia, dvasios laisv?.. - A jums atsakysiu. Pakviet mane  Boston ponas Montro, firma "Fier". A nenorjau ten vaiuoti, bet mano advokatas kalbjo. I pradi mane prim pavaduotojai - vertino, kas a per mogus. Po to ateina jis pats -  valgomj - su liemene, bet be varko. Sdasi u stalo. Kalba, kalba... A sdiu ir galvoju, kaip jam pasakyti: "Kodl gi tu, mielas drauge, atjai be varko?" Tu gi supranti, kad ia sdintis mogus nra emesnis u tave, o gal ir aukiau stovi. O a visais atvejais aukiau u j. Amiumi. Mano mona graesn. Nors jis turi 5 milijardus, bet a stipresnis u j tiek finansikai,tiek kitais atvilgiais. Jeigu j Rusijoje pasodinus? J umut per 5 minutes, arba jis i proto ieit. A jam sakau: "Tu inai, k duoda mums pinigai?" Jis nustebo, nesuprato. "K?" - perklaus. "Pinigai suteikia galimyb ateiti ir atsissti u stalo be varko". Jis sako: "Tai nusiimk ir tu". tai kokia istorija. - Ar inote, farmacijos gigantai su didele baime iri  js pistolet. Jis jiems nepatinka, jie jo bijo. Sakykite, kodl per pirm susitikim js juos gsdinote pistoletu? - inote, kas yra didysis lygintojas? Koltas. Jis sulygina visus. Tai vyrui labai svarbu. Vyrai privalo mutis, kandiotis u viet po saule. Jeigu jie to nedarys, tai nebus vyrai. O moterims visai nebus domu gyventi. Konkurencija turi bti, kad moteris galt isirinkti stipr vyr, pratsti savo gimin. Gimdyti reikia nuo stipri ir grai, o auklti gali paklusns ir mylintys darb. tai ir viskas! Parengta pagal "STAS" <doc> Pramonininkai kritikuoja rengiam moni pajam mokesio statym Valdas SUTKUS Netrukus Seimas gali priimti nauj moni pajam mokesio statym. Taiau, pasak pramoninink, iuo metu pateiktas minto statymo projektas yra ne naujas, o kartoja anksiau svarstyt ir rimtai kritikuot verslo pajam mokesio statymo projekt. Pasak Lietuvos pramoninink konfederacijos ekonomikos konsultanto profesoriaus A.virblio, moni pajam mokesio statymas turt bti priimamas, prie tai apsisprendus dl esam alies ekonomikos bkl atitinkanios maksimalios bendrosios mokesi natos dydio. Mokesi sistemos pagrind statymas konkreiai apibrt mokesi sistemos sandar, mokesi objektus bei nustatyt maksimalius tarif dydius. Tuo tarpu svarstomas moni pajam mokesio statymo projektas nesuderintas su esama finans apskaita, nekonkretizuotos pajamos ir ilaidos, kuri pagrindu nustatomos apmokestinamos pajamos. Profesoriaus A.virblio nuomone, tai sudaryt prielaidas subjektyviam j interpretavimui. Be to, silomas esamomis ekonomikos slygomis pernelyg didelis mokesio tarifas. is tarifas turt bti panaus, kaip Estijoje (26 proc.). statymo projekte nenumatytos lengvatos smulkioms ir vidutinms monms. Pasak profesoriaus A.virblio, personalinms monms, kinms bendrijoms bei kitoms smulkiojo ir vidutinio verslo monms reikt taikyti supaprastint buhalterin apskait. Taiau statymo projekte yra ir pramonei bei verslui palanki nuostat: investicij neapmokestinimas, met veiklos nuostoli perklimas  kitus mokestinius metus. <doc> Alma Mater "Student netrksta, Kaunui esame reikalingi..." Auktosiose mokyklose, ilydjusiose eilines absolvent laidas, kol kas nesijauia vasaros rimties. Kiekvienoje j sutiksi besibriuojanius jaunuolius, kurie dar tik ruoiasi tapti studentais. Bsimieji pirmakursiai, "utvind" universitet, institut koridorius, laukia lemtingo primimo komisij odio: ar bus priimti? Darbymeio nuotaika ir Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Jaukiame Senamiesio kampelyje Muitins gatvje sikrusiose fakulteto patalpose judru ir gyva, ia vyksta stojamieji egzaminai. Ar visi norintys taps studentais? Apie tai ir ne tik apie tai, apie fakulteto iandien ir rytdien kalbams su jo dekanu doc. Algirdu ALIUM. - Kauno humanitariniam fakultetui - jau trisdeimt dveji. Per t laik jis, atrodo, skmingai "sira"  Kauno akademinio gyvenimo panoram, tapo populiarus. Gal prisimintumte jo krimosi uuomazgas? - Ms fakultetas, sikrs 1964-aisiais, per tuos deimtmeius i ties spjo rodyti, kad yra reikalingas, kad ia parengti specialistai suranda savo viet "po saule". Kaunui, garsjusiam kaip "ininieri kalvei", labai trko humanitar, tad tuometinei Vilniaus universiteto vadovybei ir kilo sumanymas kurti  fakultet. vairiais poiriais buvo sunku ir pirmiausia todl, kad neturjome materialins bazs. Iki 1984-j glaudms Politechnikos instituto patalpose, o dabar, jau dvylika met, gyvename ia, Senamiestyje. Visi sunkumai praeity, juos veikm kolektyvo dka ir tuo galime pasidiaugti. Esame sikr Muitins gatvje, mums atiduoti 14-asis ir 15-asis mikrorajonai. Kaip augo keitsi ms student gretos? 1989-aisiais, kai atjau ia dirbti, turjome per 1500 student, kurie visi moksi vakariniame skyriuje. Atsivelgdami  visus pertvark "vjus" tais metais krme stacionar. Dabar fakultete mokosi 1070 student - po lygiai dieniniame ir vakariniame skyriuose. Manome, jog pasiekme maksimali rib, daugiau "nedidsim". Norime augti kokybine prasme, ie rodikliai mums labai svarbs. Nors turime 100 dstytoj etat, j problema tebelieka aktuali. Kai net profesoriai i vieno atlyginimo negali igyventi, k jau bekalbti apie kito, "nelaipsniuoto" dstytoj kontingento priviliojim pas mus dirbti. Bet tai - atskira tema. I viso ms Humanitariniame fakultete diplomus jau gavo per 6 tkst. specialist. Specialybs, kurias galima pas mus gyti, pasikeit i esms, j profil lm keli veiksniai. - Taigi kuo gali tapti VU Kauno humanitariniame fakultete besimokantys studentai? - Jiems silomas ekonomines specialybes stengms parinkti pirmiausia atsivelgdami  rinkos ekonomikos slygas. Taigi jas pakeitme i pagrind. Kitas veiksnys, turjs didel tak j profiliui - tai specialist paklausa. Kai kuriems specialistams, deja, paklausos nebra. Nebeskelbiam primimo  rus kalbos ir literatros, bibliotekininkysts specialybes. Fakultete galima pasirinkti filologin ar ekonomin krypt. Filologai studijuoja lietuvi, angl, vokiei filologij, taip pat gali mokytis referavimo ir vertimo i vokiei bei rus kalb. i specialyb steigta taip pat vertinant rinkos poreikius, nes darbinj aplinkoj rus ir vokiei kalbos "paklausios", reikalingos. i specialyb turi pasisekim (yra vakariniame skyriuje),  j daniausiai ateina tik dirbantys. Ekonomin kryptis dar "skaldosi"  du maesnius pogrupius: verslo administravimas ir vadyba. ia dar daugiau specialybi: verslo organizavimas, bankininkyst, finansai ir apskaita, informacins verslo sistemos. Atsivelgdami  rinkos ekonomikos slygas steigme nauj specializacij - municipalin gamtosaugos vadyb. Reikia rengti savivaldybms specialistus, be to, daug problem kelia gamtosauga. iemet diplomus teikm ir pirmiesiems magistrams. - Diena, kai su universitetu atsisveikino Js fakultete parengti magistrai, be abejo, neeilin... - Tai byloja apie ms dstytoj kvalifikacin lyg. iemet ileidome devynis lietuvi filologijos ir 23 verslo administravimo bei vadybos magistrus, i viso 291 absolvent. Kit krypi magistrams rengti kol kas negalim pasitelkti kvalifikuot dstytoj. J problema, kaip minjau, aktuali, jos nepajgiam isprsti, nes visk lemia ekonomin bkl. Kvalifikuoti filologai (ypa usienio kalb specialistai) ieina dirbti  vairias firmas, nes ten atlyginimai nepalyginamai didesni. O krvis ms profesoriams ar docentams tikrai nemaas - 384 auditorins valandos per metus. O kur dar egzaminai, skaitos, student praktika. Atlyginim dydis ir darbo apimtis kol kas nesuderinti. Manau, jog padtis vis dlto keisis ms naudai. Tas bumas, "verimasis"  firmas tikrai baigsis, bus kaip su tuo poreikiu inioms: jaunimas, trumpam susiavjs Garinais, pagaliau vl atsigr  auktj mokykl. Ms fakultetas didels krizs, ai Dievui, neigyveno. Konkursas, tiesa, buvo iek tiek sumajs, bet poreikis humanitariniams mokslams iliko. Gal kiek maiau stoja  lietuvi filologijos specialyb. O magistr rengimo program nortume plsti - rengti angl filologijos magistrus. Gaila, kad i ms ijo nemaai pedagog anglist. Neturintys mokslinio laipsnio ar vardo dirba tiek pat kaip ir "laipsniuotieji", o gauna centus. Dabar rengiame program kartu su vienu Anglijos universitetu ruoti tarptautinio verslo magistrus. - Anksiau girdjosi visoki kalb dl Js vadovaujamo fakulteto savarankikumo. Bta net nuomoni, jog j reikt prie kako "prijungti" arba bent jau atiduoti fakulteto patalpas... - Mes savo veikla rodom, jog esame reikalingi. Jei bt kitokia situacija, padtis savaime isisprst, dirbtinai daryti nieko nereikt. Ir Vilniaus universiteto rektorius pasak: "Kol esat paklauss, - gyvuokit!" Antai universitete atskiros katedros naikinamos, jei tampa nebereikalingos. O pas mus esanios specialybs (pvz., angl kalba) privilioja jaunim net i tolim emaitijos kampeli. Beje, naudodamasis proga, noriu padkoti Veterinarijos akademijos rektoratui u tai, kad labai "prieinama" kaina inuomoja mums bendrabuius. - Jau vyksta stojamieji. Kokio papildymo fakultete iemet adate sulaukti? - I viso priimsim 231 pirmakurs, i j 84 -  vakarin skyri. Didiausias konkursas  angl filologijos specialyb - 6  vien viet (pernai buvo 7),  vokiei filologij 3,5, lietuvi - 4. Toks pat konkursas stojantiems  informacijos verslo, verslo administravimo ir vadybos specialybes. iemet ileidom paskutin laid anglist, kurie moksi vakarais. Dabar vis dmes rengiant filologus skiriam stacionarui. Dar turim vakarais besimokani germanist, bet j jau mauma. Usienio kalbos mokymasis reikalauja kasdieninio kruoptaus darbo, tad studijos vakarais sukelia nema sunkum. Anglist ir germanist priimam tik po 16-a - nenorim perkrauti rinkos. Nemaas susidomjimas ir verslo administravimu ir vadyba bei informaciniu verslu. Pastaroji - visai nauja specialyb, nes firmoms informacijos problema tapo aktuali: kaip j pateikt, i kur gaut. Tie ms specialistai turi labai didel paklaus, stacionaro treiakursius-ketvirtakursius firmos jau darbina. iemet nauj specialybi nesilome, ir toliau rengsim tuos specialistus, kurie, manome, reikalingi. "Neauginsim" ir vakarinio skyriaus - ilaikysime turim pusiausvyr. - VU Humanitarinis fakultetas - ne vien studijos ir specialybs. Moksliniai kadrai, materialin baz - tai taip pat "aukso fondas"... - Ms pedagoginis personalas savo mokslin veikl vysto dviem kryptimis - ekonomine ir filologine. Turime ikili, pripaint mokslinink - tai kalbininkas prof. V.ulys, literatrologas prof. A.Radzeviius, ekonomistas prof. A.Gronskas. Pastarasis visoje Lietuvoje inomas savo monografijomis (iemet pristatme dvi naujas). Doc. R.Staiokas vykdo dom tyrimo darb savivaldybi tema. Visi docentai, profesoriai privalo dirbti mokslin darb, jo rezultatai integruojami  mokymo proces. Daugiau kaip 70 proc. dstytoj kolektyvo - su vardais ir laipsniais. Docentai, profesoriai dirba ne dl materialins paskatos - ji pernelyg kukli. Mes juos mylim ir gerbiam. Vilniei pedagog nedaug, jie tapo kaunieiais. Vienas j - lietuvi filologijos katedros vedjas doc. A.Ru. Jo iniciatyva kasmet lietuvi filologams rengiamos etnografins ekspedicijos, surinkta mediaga pateikiama MA Lietuvi kalbos ir literatros institutui. Didel nauda ir mokslininkams, ir studentams bei dstytojams. Materialin baz pleiame pagal galimybes - mums, kaip ir visoms auktosioms mokykloms, finansavimas ribotas. Vilniaus universitetui Vyriausyb skolinga 2 mln. Lt. Taiau "komunalini" skol mes stengiams neturti. iuos mokesius dar stengiame susimokti. Finansin padt bandome iek tiek pasigerinti laisvj klausytoj dka. Taiau VU Senato nutarimu 70 proc. i j gaut l atitenka rektoratui, 30 proc. - mums. Kita vertus, fakulteto autonomikumas didja: nuo kit mokslo met ms pai iniai atiduodami visi etatai, mokos fondas. Tai geriau ir mums, maiau problem ir rektoratui. Universiteto lomis restauruoti, pastatyti kai kurie nauji pastatai Muitins gatvje, ikelti gyventojai ir kt. Bet ie pastatai dar nebuvo universiteto nuosavyb. Esame dkingi Kauno miesto Valdybai, asmenikai merui V.Katkeviiui, kad jo pastangomis ie pastatai perduoti  ms balans. inoma, iskyrus tuos du, kurie yra Liuteron bendruomens nuosavyb. Viename i pastat sikrusi ms biblioteka. Isikelti kol kas neturime kur. O iaip fakulteto patalpose esame sikr neblogai. Studentams duris atvr graiai rengtos vardins J.Jablonskio ir M.Birikos auditorijos, kurias padjo menikai apipavidalinti alia esanio Dails instituto studentai, turime kompiuteri klases, gana turting bibliotek, lietuvi kalbos laboratorij ir kt. - Tarptautini ryi taip pat nestokojate? - Ms bendradarbiavimo partneriai - Plovdivo universitetas (Bulgarija), Rygos universiteto Informatikos ir vadybos fakultetas. Ruoiame sutartis su Sankt Peterburgo, Danijos Rostfildo miesto universitetais. Dalyvaujame ir keliose tarptautinse programose. Gav TEMPUS programos finansavim adame rengti tarptautinio verslo magistrus. Kadangi ms finansins galimybs ribotos, dalyvavimas tarptautinse programose - vienintel ieitis. Galime pasidiaugti ir tuo, jog iemet  doktorantr priimsime 20 doktorant (iki iol turjome 5). Beje, Vilniaus universitetas - vienintel auktoji mokykla, kur  doktorantr reikia laikyti stojamuosius egzaminus. Nepaisant to, konkursas yra. Vadinasi, esama vili, jog tursime nauj pedagogini ir mokslini kadr. - Ar galite pasakyti, jog fakultetas turi savas tradicijas, miesto kultrinio gyvenimo kontekste jo vaidmuo jauiamas? - Ms fakultete dirba etnokultros centras, turime gana krybing etnografin ansambl "Uosinta", tik, deja, nedaug kuo jam galim padt - vadovams mokam nedideles algas. Jie dirba i idjos, aukodamiesi. Visos tradicijos, vents - student rankose. Jie i tikrj iradingi, jaunatviki. Ms fakulteto student atstovyb, beje, pati aktyviausia i vis universiteto fakultet, ji dirba autonomikai. VU Senato nutarimu kiekvien mnes 2 proc. stipendij fondo yra skiriama student asociacijai. Tomis lomis jie disponuoja, dekanatas visai nesikia. Penkis studentus turim ir fakulteto Taryboje. Su jais tariams vairiais klausimais, mums labai svarbi j nuomon. Antai paskutiniame Tarybos posdyje kalbjome apie student ini vertinimo tvark. Studentai isak daug aktuali, mus sudominusi mini. odiu, fakultete "verda" gyvas, linksmas, jaunatvikas gyvenimas. Kaip ir visose auktosiose mokyklose. - Dkoju u pokalb. Kalbjosi Aldona KIBIRKTIEN <doc> Sportas Kas naujo, olimpini arbitre? I Vokietijos ir Norvegijos sugro geriausia Lietuvos rankinio teisj pora - kaunietis Feliksas Gedvilas ir vilnietis Grigorijus Gutermanas. Tarptautins kategorijos arbitr F.Gedvil papraiau pasidalinti kelions spdiais: - Artjanioms Atlantos olimpinms aidynms temptai ruoiasi ne tik komandos, bet ir teisjai,- pradjo pasakojim F.Gedvilas. - Todl tenka nemaai teisjauti, kad neprarastume sportins formos, praktini gdi. Svarbiausiems sportiniams renginiams teisjaujantiems arbitrams keliami dideli reikalavimai. Teisjavimo kokyb priklauso nuo daugelio faktori, bet ypatingas dmesys kreipiamas  fizin arbitr pasirengim. Tik puikios fizins formos teisjas gali prisitaikyti prie iaugusi greii aiktelje, usiimti tinkamiausi pozicij aiktelje, kad galt netrukdydamas aidimui kontroliuoti situacij, o reikalui esant, tiksliai fiksuoti praangas. - Kam teko teisjauti Vokietijoje? - Vokieiai dvejoms kontrolinio pobdio rungtynms buvo pasikviet kroatus. Abejos rinktins gerai inomos rankinio pasaulyje, todl jis kovos visuomet bna atkaklios, bekompromisins. Beje, Vokietijos rinktins pagrindinje sudtyje aidia lietuvis, buvs Lietuvos nacionalins rinktins atstovas Vygintas Petkeviius. Pirmsias rungtynes laimjo vokieiai rezultatu 28:23, o antrosios baigsi kroat pergale 30:23. - O Norvegijoje? - Tik keliom valandom usuk  namus vl iskridome  Osl. ia olimpinms aidynms besiruoianios norvegs imgino jgas su Pranczijos ekipa. Norvegijos rankininks neblogai pastamos Lietuvos sportinei visuomenei. ios Skandinavijos alies atstovs aid viename Europos empionato atrankos turnyro pogrupyje kaip ir lietuvs. Tai viena pajgiausi rinktini planetoje. Tuo pasigirti Pranczijos rankininks dar negali. Taiau tos dvejos rungtyns rod, kad ne titulas visk lemia. Abu susitikimus laimjo Norvegijos rinktin - 24:19 ir 29:20. - ios olimpins aidyns Js, teisjo, biografijoje yra pirmosios. Kokie kyla jausmai? - Tai ypatingas jausmas. Daug kas bus pirm kart - skristi per Atlant, lankytis Amerikoje, dalyvauti stambiausiame bei prestiikiausiame sportiniame renginyje - olimpinse aidynse. Net sunku sivaizduoti, koks bus pojtis savo akimis pamaius ir savo irdim pajutus olimpini aidyni mast bei atmosfer. Manau, kad paliks neidildom spd. - Ar jau pasiruo ivykai? - O, taip! Jau turime olimpinius pasus, nauj sportin bei Lietuvos olimpinei delegacijai skirt aprang. - Ir tradicinis klausimas - kokie planai? - Prastas kareivis jei nesiekia tapti generolu. Todl ir mudu su G.Gutermanu viliams patekti  geriausi olimpiados arbitr gretas ir teisjauti vienose i prestiini susitikim, sprendiani olimpini medali likim. Beje, jau inome, kad gruodio mnes teisjausime Europos moter empionate Danijoje. Be to, viliams patekti  arbitr sra, kurie kitmet teisjaus pasaulio vyr rankinio empionate Japonijoje. Kalbjosi Bronius GIRDZIJAUSKAS <doc> Tamsiajai mnulio pusei Du ginkluoti but plikai sulaikyti Liepos 3-osios vidurdien apipltas butas Baltijos gatvje. Tuo metu jame buvo tik pilnametis eimininks snus.  but sivers nepastamas vaikinas, grasindamas dujiniu pistoletu, uklijavo bendraamiui eimininks snui lipnia juosta akis, burn, surio rankas. Vliau sileido du bendrus. Tryse but vert dvi valandas... Iki iol negrus jo savininkei, teinoma, kad plikai i io buto isine trejus natralaus kailio moterikus kailinius, videomagnetofon "SHARP", vairi 10 000 lit verts aukso dirbini bei kol kas nenustatyt kiek pinig. Po paros - liepos 4-j Kauno VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos kriminalistai sulaik ia vagyste tariamus niekur nedirbanius ms miesto gyventojus: jau teist 19-met Mari Penikov ir tris kartus teist... dvideimt trej met Evald Franc. Treiasis io apiplimo dalyvis - Michailas Dubikas (g. 1978 m.) iekomas. Policija kreipiasi  visuomen, tikdamasi sulaukti pagalbos. K nors inanius apie M.Dubiko (paskutiniu metu jis apsikirps trumpai) buvimo viet bei apie kitus ios trijuls padarytus nusikaltimus, praome skambinti Kaune tel. 224103 arba 220002 (vis par veikianiu anoniminiu telefonu). Irma MONTVILIEN Kauno VPK atstov spaudai <doc> "Didij Grulo Rat" astrologin prognoz liepos 15-21 d. Avinas. Js laukia skm finansiniuose reikaluose. Gali padidti darbo umokestis, arba gausite visai nenumatyt pajam. Ypa skmingos turt bti 16-18 dienos. Pernelyg didelis pavirutinikumas gali tapti profesins neskms prieastimi. Savaitgalyje galite jausti nerim ir nepasitenkinimo jausm. Nevenkite bendrauti su tvais ir artimais giminaiiais. Tauras. Energija bus isklaidyta. Bus sunku susikaupti vienam darbui. Dominuos fantazija, o svarbiuose dalykuose bsite iek tiek sutrik. Meils reikalai klostysis neblogai, jei nebandysite pernelyg prisiriti prie moni ir i j nereikalausite aklo paklusnumo. iek tiek sunkesns bus 16-18 dienos, todl stenkits tai, kas svarbiausia, atlikti ne iomis dienomis. Dvyniai. i savait galite bti iek tiek isiblak ir netgi chaotiki. Tai gali trukdyti biznio reikalams, bet visai netrukdys meilei. Svarbs pasidarys materials dalykai, bet tai neugo ir romantik jausm. Js netgi sugebsite ir kitiems kvpti lael romantikos. Bendrauti seksis tuo geriau, kuo nuolankesni bsite. Nebijokite to, iuo atveju tai jums bus tik  naud. Vys. i savait bsite labai nekonkrets, emocionals ir nerytingi. Tai sukels nepasitikjim js biznio partneriams. Galite prarasti kai kurias pozicijas. Prarad tai, k turjote, galite pasidaryti iek tiek agresyvs arba vertis  nauj veiklos srit, kurioje visikai nieko neimanote. itokia js veikla padties neigelbs, gali tik dar labiau sukomplikuoti. Litas. Laukia nebloga savait. Jausits saugs.  jausm suteiks malonus bendravimas ir draugikas biiuli nusiteikimas. Galite bti pernelyg smulkmeniki ir kaprizingi. Negalvokite, kad kiti privalo ipildyti kiekvien js nor. Smulkmenikas poiris naudingas profesinje veikloje, bet ne meils santykiuose. Meils santykiams suteikite daugiau romantikos. Mergel. Daugiausia neskmi atne bendravimas. Trks lankstumo ir noro prisitaikyti prie kitaip mstani. Daugiau laiko leiskite vienatvje ir dirbkite darbus, nereikalaujanius bendradarbiavimo. Per didelis prisiriimas prie daikt ir nuosavybs taip pat gali sumainti skmingo bendravimo tikimyb. 21 dien galite turti sunkiai isprendiam problem. Svarstykls. Bsite pilni tuiagarbik ambicij ir nerealizuojam plan. Gali uvaldyti noras valdyti ir sakinti. Gali atsiskleisti js organizaciniai sugebjimai. Vadovaudami jausits tarsi savuose vandenyse. Siekdami savo tiksl, galite bti apgaulingi ir savanaudiki. Romantikuose santykiuose partneriui galite atrodyti paslaptingi ir todl doms. Skorpionas. Sunki savait bus dirbantiems ir besimokantiems. Savo darbo aplinkoje jausite prieikum ir nepritarim js idjoms. Tai nepalankus laikas keisti darb arba iekoti pritarimo tarp taking ir autoriteting asmen. Galite turti emocini sunkum bendraudami su mylimaisiais. Bus sunku atsisakyti savo pair ir objektyviai pairti  susidarusi situacij. aulys. Gali tekti daug dirbti. Visos mintys suksis apie darbo reikalus, dirbsite nepakeldami galvos ir umir poils bei pramogas. Pagrindin ios savaits nuostata bus sigyti materialin nuosavyb. Taupykite laik ir grietai suplanuokite darbo dienas. Nevenkite bendradarbiavimo su kitais. Pernelyg didelis taupumas, galintis peraugti net  yktum, gali sukelti nepasitenkinim eimoje. Oiaragis. Puikiai seksis mokytis ir dirbti darbus, kurie reikalauja analizs. Bsite revoliucingas ir nusiteiks daug k pakeisti. Galbt norsis isiverti i prastos rutinos arba keisti savo prast ritm. Bsite dosnus, bet ne ilaidus. Daugiau dmesio skirkite savo aprangai ir higienai. Bkite iniciatyvesni nam reikaluose. Daugiau laiko skirkite buiiai. Vandenis. Visuomeniniai reikalai bus malons ir atpalaiduojantys. Galite leistis  trump kelion. Bsite laimingesni, avesni ir patrauklesni, todl tai bus puikus js meils laikas. Patys jausdamiesi laimingi, galsite ir kitus nudiuginti. Tai geras laikas stiprinti padt eimoje ir rpintis vaik aukljimu. uvys. Gali tekti daug kovoti u bv. Jausits tarsi kovos lauke, pasirys nugalti visus, kurie stos jums skersai kelio. Gali kankinti jausmas, kad gyvenimas eina pro al. Tai gali sukelti nerim ir nepasitenkinimo savimi jausm. Galite turti problem, kylani dl js agresyvaus, impulsyvaus ir neapdairaus elgesio. Visa tai ir poiris, kad "visos teiss stipriojo pusje", gali sukelti aplinkini nepasitenkinim ir susidrimus. Venkite fizins kovos. "Didieji Grulo Ratai" Asmeniniai horoskopai Astrologo konsultacija Astrologo konsultacija telefonu Kreipkits: Vilniaus centrin universalin parduotuv IV a., tel. 730554 Kauno universalin parduotuv "Merkurijus" II a. tel. 793655 Vilnius, CP a/d 2794 <doc> Varp muzikos festivalis Kaip inome, varp komplektai (karilionai) yra dviejuose Lietuvos miestuose - Kaune ir Klaipdoje. Todl ir iemetinio festivalio koncertai bus surengti iuose miestuose. Deja, iplsti varp muzikos koncert geografijos kol kas negalime. Karilionai yra sunks, stacionariai rengti instrumentai. Tiesa, pasaulyje yra inomi kelioniniai karilionai, rengti ant sunkveimi vaiuokls, todl galima koncertuoti vairiausiose vietose: mauose miesteliuose, gatvi sankryose, aiktse, odiu, ten, kur varp niekas negirdjo ir nesitikjo girdti. Bet i instrument netgi nuoma labai brangi, tad teks palikti svajones ir nusileisti ant ems. Varp muzikos festivalis prasids etadien Klaipdoje. O kaunieiai gals klausytis koncert Kauno Vytauto Didiojo karo muziejaus sodelyje sekmadien, liepos 14 dien. Koncertuos visi Lietuvos varpininkai - Lietuvos karilionieri gildijos nariai. 17 valand koncert prads sveias i Klaipdos Stasys ileviius ir kaunietis Julius Vilnonis. Po petraukos, 18.30 val., gros visiems gerai pastamas kaunietis kompozitorius Giedrius Kupreviius ir uostamiesio muzikantas Kstas Kainskas. Festival organizuoja Kauno kultros skyrius ir Lietuvos karilionieri gildija. Tad kvieiame maloniai pasiklausyti. Julius VILNONIS Nuotraukoje: kelionins karilionas i Norvegijos <doc> Sportas Startuoja Lietuvos futbolo empionatas! Pokalbis su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) varyb rengimo komisijos pirmininku Romu Pikilingiu - 1996-1997 met Lietuvos futbolo empionatas (I lyga) turjo prasidti liepos 3 dien, bet startuoja tik liepos 13-j. Kodl taip atsitiko? - Taip buvo nusprsta Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto posdyje, nes liepos 3 d. buvo atkeltos Lietuvos futbolo supertaurs rungtyns tarp Lietuvos empiono Kauno "Inkaro-Grifo" ir Lietuvos taurs laimtojo iauli "Karedos" komand. O t dien turjus vykti I lygos empionato I tur perklme spalio 16 d. Tad praktikai empionatas prasideda nuo II turo. - Kas dalyvauja iame empionate, kokia tvarka jis bus rengiamas? -Lietuvos futbolo empionatas vyks keturiais ratais (du ruden ir du pavasar). Rudens sezon baigsime lapkriio 3 dien. I lygoje - 16 komand. A grupje (1-8 vietos) dl empiono vardo ais Kauno "Inkaras-Grifas", iauli "Kareda", Vilniaus "algiris", FBK "Kaunas", Vilniaus "Panerys", Klaipdos "Atlantas", Panevio "Ekranas" ir Vilniaus "algiris-2". B grupje (9-15 vietos) kovos Gargd "Banga", Vilniaus "Lokomotyvas", Taurags "Tauras", Ukmergs "Ukmerg", Teli "Mastis", i II lygos ikop Kauno "Ranga-Politechnika" ir Visagino "Interas-AE". Neaiku, kokia ais atuntoji komanda, nes buvo uprotestuotos antrosios rungtyns tarp Vilniaus "Alsos-Panerio" (I lyga, B grup) ir Kdaini "Nevio-Fostros" (II lyga) dl perjimo ar ilikimo B grupje. Protestas patenkintas, ir ginas sprsis liepos 21 d. neutralioje aiktelje Kaune, "Inkaro" stadione, kuriame 18 val. vl susitiks ios dvi komandos. O B grup prads empionat rugpjt. II lygoje taip pat dalyvaus 16 komand, jos empionatas prasids rugpjio 3-4 d. ioje lygoje ais "Kauno jgeriai" ir III lygos empionas Kauno "Inkaras-Grifas-2". Dar neaiku, ar empionate dalyvaus Kauno "Volmeta-KKI", nes ji liko skolinga federacijai, neturi l ir, jeigu nesugebs atsiskaityti, nebus priimta  II lyg. III lygoje, kurios empionatas prasids tuo paiu metu, kaip ir II lygoje,  kart nebus Kauno komandos. IV lyga (Kauno apskrities ir miesto pirmenybs) bus formuojama rugpjio viduryje, nes ia yra daug nesklandum, ne visos komandos sumokjo starto mokesius, ne viena j bus paalinta. KFF ypa daug problem kelia ms miesto komandoms. Lietuvos futbolo federacijos taurs rungtyni atunfinaliai (dvejos rungtyns) bus aidiami lapkriio 10-17 d. Juose dalyvaus eiolika I lygos komand. - Kas ieis  alij vej pirmieji? - Liepos 13-j vyks tik dvejos I lygos A grups II turo rungtyns: Klaipdos "Atlantas" - iauli "Kareda" ir Panevio "Ekranas" - Kauno "Inkaras-Grifas". Tad Kaune etadien savo mylim komand aidimo nematysime. io turo rungtyns tarp FBK "Kauno" ir Vilniaus "algirio-2" nukeltos  rugpjio 9 d., mes kaunieiai dalyvauja "Intertoto" turnyre, o Vilniaus "algirio" - "Panerio" susitikimas nukeltas  spalio 23 d., nes "Panerys" dabar viei Ispanijoje. - Kada Kaune matysime rungtyniaujant ms miesto komandas empionate? - Liepos 27 d. 18.30 val. susitiks "Inkaras-Grifas" - Klaipdos "Atlantas", rugpjio 4 d. 18.30 val. - FBK "Kaunas" - iauli "Kareda", rugpjio 7 d. 19 val. - FBK "Kaunas" - "Inkaras-Grifas". Rungtyns numatomos S.Dariaus ir S.Girno sporto centro stadione. - is futbolo sezonas domus tuo, kad bus ir tarptautini rungtyni. Papasakokite apie planuojamus susitikimus. - Dl tarptautini ma ir atsirado korektyv Lietuvos futbolo empionato tvarkaratyje. tai jau liepos 6-8 d. Jrmaloje aid Lietuvos ir Latvijos jaunimo futbolo rinktins. Lietuvos rinktin (vyr. treneris kaunietis S.Stankus), kurioje buvo ne visi pagrindiniai aidjai, dalis traumuoti, dvejas rungtynes baig lygiosiomis - 1:1 ir 0:0. Tad  pasirodym vertiname teigiamai. Narvoje liepos 8-9 d. vyko Baltijos taurs turnyras, kuriame dalyvavo valstybi pagrindins rinktins: Latvija - Lietuva - ..., Estija - Lietuva -... Numatytos kelios draugikos tarpvalstybins rungtyns: liepos 21 d. - Baltarusija - Lietuva, rugpjio 13 d. - Ukraina - Lietuva. Lietuvos rinktin pradeda 1998 m. pasaulio futbolo empionato atrankos varybas. Rugpjio 31 d. maas su Rumunija, kuri neseniai dalyvavo Europos futbolo empionato Anglijoje finaliniame turnyre. Spalio 5 d. ais Lietuva - Islandija, spalio 9 d. - Lietuva - Lichtenteinas. Susitiks ir j jaunimo rinktins, iskyrus Lichtentein, kuris neturi jaunimo ekipos. Btina paymti, kad Lietuvos valstybinje ir jaunimo rinktinse yra daugiau kaip 10 kandidat i Kauno komand: "Inkaro-Grifo" ir FBK "Kauno". Daug atsaking rungtyni laukia UEFA tauri turnyruose. Vilniaus "algiris" liepos 17 d. susitiks namuose su Belfasto (iaurs Airija) "Crusaders" (ivykoje 24 d.), Kauno "Inkaras-Grifas" tomis dienomis ais su Bulgarijos Sofijos "Slavia" (pirmosios - ivykoje, antrosios - namuose). Tauri taurs turnyre debiutuos iauli "Kareda". Jos varovai - veicarijos "Sion" (rugpjio 8 d., namuose, 22 d. - sveiuose). - FBK "Kaunas" kovoja "Intertoto" turnyre, jo laukia susitikimai su "Sligo" "Rovers" (Airija) ir "Heerenveen" (Olandija). Su komanda buvote ivyks  Pranczij, kur "Kaunas" aid su "Nantes". Kokie spdiai? -Kelionje dalyvavau kaip LFF atstovas ir esu labai patenkintas. Aplankme Prah, Paryi, Nant ir Atlanto pakrantje esant kurort Lia Bul. Gerai suaid kaunieiai su Pranczijos "Nantes" - grups favoritu. Pralaimta tik 1:3, ivykoje pelnytas vartis. FBK "Kaunas" turi perspektyvi aidj, lauksime dar jo skms. - K nortumte palinkti,prasidedant Lietuvos futbolo empionatui? - Komand vadovams, rmjams, treneriams, aidjams - gero, graaus futbolo, skms, itverms ir kantrybs. Ger futbolo akimirk - sirgaliams, itikimiausiems ios sporto akos gerbjams. Kalbjosi Algimantas BALINAS <doc> Argumentai Biros prekybos komentaras Per dvi savaites (birelio 26 - liepos 9 d.) vyko 4 biros prekybos sesijos. Biros prekybos apyvarta - 7728624,04 Lt. Liepos 3-9 d. VVP antrinje rinkoje apyvarta - 2834704,40 Lt. Palkanos - nuo 19,61 ir 26,66 proc. Prekiauta 17 akcini bendrovi (AB) akcijomis. Prekybos AB akcijomis apyvarta - 453442,86 Lt.  kart biros prekyba pasiymjo tuo, kad nebuvo uregistruotas n vienas tiesioginis sandoris AB akcijomis. Paprastai tokie sandoriai sudaro didij apyvartos dal. Parduota 2039 vnt. AB "Kalnapilis" akcij (kaina 5 Lt). Nukritus kainai (nuo 1,80 iki 0,72 Lt), nupirkta 50 AB "Lietuvos energija" akcij. Taip pat nupirkta didelis kiekis - 10000 vnt. - AB "Verduliai" akcij (kaina 0,50 Lt). Toliau vyksta prekyba AB "Medienos plauas" (kaina nukrito iki 7,70 Lt, sumajo ir perkami kiekiai), AB "Krekenavos agrofirma" (kaina nukrito nuo 1 iki 0,80 Lt), AB "Ragutis" (kaina 5 Lt), AB "Rokikio sris" (kaina 9 Lt) akcijomis. Atgijo prekyba "Lietuvos" viebuio (kaina 10,01 Lt) ir Vilniaus centrins universalins parduotuvs (kaina 7 Lt) akcijomis. Parduota AB "Anyki energetin statyba" akcij, vykdytas nemaas sandoris AB "Autoturas" akcijomis (kaina 3,90 Lt, nupirkta 2477 vnt.), nupirkta keliasdeimt AB "Panevio cukrus" akcij (kaina 30 Lt). Prekybos bank akcijomis apyvarta - 18008,15 Lt. I staigiai sumajusios apyvartos, galima sprsti, kad prekyba bank akcijomis vyksta vangiai. Praktikai prekiaujama tik Vilniaus banko akcijomis (kaina 650 Lt). Liepos 1 d. vyko banko Hermis akcinink susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas pakeisti akcijos nominal, kiekvien 500 Lt nominalios verts akcij suskaldant  10 akcij, kuri vienos nominalas 50 Lt. Kol vyksta is procesas, prekyba io banko akcijomis yra sustabdyta. Nuo liepos 9 d., emitentui papraius, sustabdyta ir prekyba Lietuvos valstybinio komercinio banko akcijomis. Liepos 4 d. io banko akcija kainavo 27,08 Lt. IAB akcij grupje birin prekyba "ualo". Per pastarsias dvi savaites uregistruotas vienintelis tiesioginis sandoris IAB "Vilniaus Invalda" akcijomis": liepos 2 d. parduota 200000 akcij (vienos kaina 0,25 Lt). <doc> Tamsiajai mnulio pusei Tsiame tem aliakalnio vaiduoklis, arba maas esi ir suprasti nieko negali Greta IINAUSKAIT Prie por savaii ram apie netikt vieno aliakalnio vaik darelio sargo radin ir dar keistesn ios istorijos pabaig. Tada sustojome ties faktu, jog dingo... pakaruoklis, kur isive neinomi policijos uniform vilkj asmenys. Neatsigindami skaitytoj, norini suinoti ios istorijos tsin, skambui, vl grtame prie ios temos. Gegus 19-osios ryt... Savanori prospekte esanio 75-ojo vaik lopelio-darelio sargas ties vaik aidim aiktele rado ant skersinio pasikorus vyrik. Kaip jau rame, sargas nuskubjo prie kitoje prospekto pusje esanios aliakalnio policijos nuovados. Taiau  j t ryt taip ir neujo: prie nuovados pastato, Giedraii gatvje, sutiko du vyrus, vilkinius policinink uniformomis. Jiems papasakojo, kas atsitiko ir nusived  darel. Pakeliui sargas igirdo paskui j einani t vyr pokalb: "Ar tik nebus ms Romka?.." Vliau, jau prie pakaruoklio policininkai susivalg ir sargui pasak: "Tik niekam nepasakok!.." Sargas nujo pastato vidun. Vylsi, kad netrukus ateis jo apklausti ar bent pakviesti kviestiniu, taiau... Kai po gero pusvalandio ijo laukan, nei pareign, nei pakaruoklio nebebuvo... Praneimui apie rast pakaruokl nepatekus  policijos suvestines, buvo pradtas urnalistinis tyrimas. Deja, praneimo apie  pakaruokl nebuvo nei "Medauto" monje (turinioje speciali automain lavonams veti), nei morge. Nepavyko rasti jokio Romo pdsak ir t nakt (ar par) pristatyt  aliakalnio policijos nuovad ar tame paiame pastate sikrusi blaivykl, urnaluose. Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinje paiekoje taip pat teig, kad niekas jauno vyro, vardu Romas nepasigedo, tarp neatpaint lavon j taip pat nebuvo... Neskubjome daryti ivad,- silme palaukti, kol urnalistin tyrim prats teistvarkos pareignai. Taiau, nesulaukdami i j joki ini, nusprendme patys pakalbinti kai kuriuos miesto teistvarkos organ atstovus. Objektyvumo dlei to paties paklausme ir kai kuri laikraio skaitytoj. Visiems jiems udavme tuos paius tris klausimus: 1. Ar tikit, kad taip galjo bti? 2. Kas, Js manymu, turt tsti  tyrim? 3. Kaip Js pakomentuotumte tai, kad niekas i pareign iki iol tuo neusiima? Teistvarkos pareignai: "Paskal tyrimas - VBS agentros kompetencijoje" Kauno miesto apylinks prokuratros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Romualdas adeika: 1. Labai jau daug t laikrai ir, prisipainsiu, nebespju vis perskaityti. Deja, rainio apie dingus pakaruokl taip pat neskaiiau... Manau, kad slpti lavon reikia labai didelio suinteresuotumo, be to, tai padaryti gana sudtinga. Todl a labai abejoju, kad taip galjo bti. Negirdjau ir to, kad prokuratroje bt atliekamas tyrimas dl io atvejo. 2. Manau, kad urnalist turt tsti savo tyrim. Be to, tarnybin patikrinim turt atlikti ir policija. 3. Jeigu bt kreiptasi asmenikai  mane, inoma, biau pasidomjs, nepriklausomai nuo to, koki informacij apie tai turi policija. Po pokalbio su jumis pasidomsiu (suintrigavot) arba papraysiu, kad tuo usiimt kolegos. Nors negaliu tvirtinti, kad niekas tuo iandien prokuratroje neusiima: galbt vyriausiasis prokuroras (jis iuo metu atostogauja) jau dav kam nors nurodym. Centro policijos komisariato komisaras Vidas Kareiva: 1. Sunku pasakyti. Taiau nerealu jau vien tai, kad prie paalinio mogaus policininkai bt kalbj tai, kas teigiama rainyje, o po to liep niekam nepasakoti. Keista ir tai, kad sargas, atveds pareignus  darel, nujo pastato vidun ir daugiau tuo, kas vyksta, nesidomjo. Kodl tuomet tai parpo jam dabar? Be to, a nesuprantu, kam slpti pakaruokl,- juk ia ne nuudymas!.. 2-3. Manau, kad nra k tirti... Vidaus reikal ministerijos teistumo kontrols ir vidaus tyrim inspekcijos vyriausiasis inspektorius ypatingai svarbiems pavedimams Valdemaras yvas: 1. Netikiu, nes, jeigu bt pasikors policinink pastamas ar kolega, koks tikslas slpti jo lavon? Perskaiius rain, kyla abejoni ir dl sargo pasakojimo realumo (t.y., ar pakaruoklis jam t ryt nepasivaideno vietoj "baltj arkli"?) 2. Jeigu nra nei lavono, nei dingusio tokio mogaus, o, kad taip buvo, teigia tik VBS ("viena boba sak") agentra, koks gali bti tyrimas? Manau, kad ta pati agentra j ir turt tsti, nes jau i atlikto urnalistinio tyrimo matyti, kad niekas nedingo. Pagaliau, jeigu lavonas i tikrj buvo ir dingo, tai - kriminalins policijos ir jos Nusikaltim prie asmen tyrim skyriaus problema. Taiau, dar kart pabriu, jeigu lavonas i tikrj buvo. 3. "Pletk" tyrimas - jau mintos VBS agentros kompetencijoje. Vyriausiojo policijos komisariato tabo inspekcijos (tarnybos, tirianios pareign nusiengimus), komisaras inspektorius Raimondas Abugelis: 1. A taip nepadaryiau ir nelabai tikiu, kad taip galjo bti. Nebent reikjo paslpti kokio nors nusikaltimo pdsakus. Be to, nra dingusi joki pareign... 2. Manau, kad tuo pasidomti turjo vietinis teritorinis policijos komisariatas,- iuo atveju, Centro policijos komisariatas, arba tie, kurie usiima dingusi be inios paieka. Bet ir vl: galimi tik 2-3 proc., kad pasikors neturjo gimini, todl niekas jo nepasigedo... 3. A nurodymo atlikti tarnybin patikrinim negavau. Jeigu pats sprsiau  klausim, gal ir biau j pradjs. Be to, galbt tuo jau usiima operatyvins tarnybos. Vyriausiojo policijos komisariato kriminalins policijos paiekos poskyrio vyresnysis inpektorius Henrikas Venckeviius: 1. Sunku pasakyti... Vyrikio, vardu Romas, dingimo faktas ms poskyryje neuregistruotas, neturime joki duomen ir apie pana  apraytj lavon. Tiesa, iekomas ne vienas Romas, tariamas nusikaltimu, bet ir tarp j nra asmens, turinio rainyje apraytus pasikorusiojo poymius. Manau, kad sargui galjo ir pasirodyti... 2. Mano nuomone, kas pradjo  tyrim, tas ir turt tsti,- iuo atveju urnalist. Bet turt tuo pasidomti ir policija,- pavyzdiui, policijos komisariatas, kurio teritorijoje, remiantis rainiu, rastas pakaruoklis,- t.y. Centro policijos komisariatas. 3. Komentuoti nenoriau... Laikraio skaitytojai: "Per daug baisu, kad bt galima patikti" Beveik visi skaitytojai sutiko atsakyti  klausimus, pageidaudami, kad nebt skelbiamos j pavards: 50-metis 75-ojo lopelio - darelio sargas, pagal kurio pasakojim ir parengtas mintas rainys: - Deja, niekas i pareign po rainio pasirodymo mans neiekojo (kalbtasi 10 dien po ios istorijos pagarsinimo)... Matyt, tiek ms policijai tokie dalykai ir terpi. A tikrai nieko neisigalvoju. Koks tikslas meluoti ir ar galima juokauti panaiais dalykais? Deja, maiau pakaruokl vienas... Jeigu dar kart patekiau  panai istorij, pirmiausia kviesiau mones, o tik po to - policij, bei stengiausi sidmti, kaip jos pareignai atrodo. Deja, tada ne tas man buvo galvoje... Viena i darelio kaimyni: 1. Tikiu... 2. Be abejo, tyrim tsti turt policija (manau, kad labiausiai tuo turt bti suinteresuota aliakalnio nuovada) ir prokuratra (ji pirmiausia turjo sureaguoti). 3. Labai lidna. Manau, kad teistvarkos organai aprayt fakt turt arba patvirtinti, arba paneigti. 34-eri met ininierius: 1. Be abejo, tikiu. Mano versija: izofrenik asmenyb bt galima painti i karto, taiau, jeigu tai pasakoja normalus mogus... Manau, kad tai - ne vien noras patekti  spaud. 2. Ko gero, tyrim turt tsti prokuratra. 3. Teistvarkos pareign tyl vertinu dvejopai: jeigu jau i pat pradi bandyta kak paslpti, natralu, kad tie, kurie tai ino, ir toliau slepia. Kiti (sakykime auktesni policijos pareignai) paprasiausiai neturi tam laiko, tuo labiau, kad niekas to vyrikio, atrodo, neieko. Gali bti ir taip, kad saviudybs fakto nuslpimu suinteresuoti ir jo artimieji. 30-metis miesto priegaisrins apsaugos darbuotojas: 1. Aiku, galjo. Manau, kad pasikors vyrikis prie tai buvo policinink sulaikytas ir galbt privestas prie saviudybs,- kakoks ryys tarp pasikorusiojo ir policijos vis dlto turjo bti. Tiesa, kad velionis pats buvo policininkas, tikimybs maiau. 2. Manau, kad tyrim turt tsti policija: kriminalin arba jos tarnyba, tirianti pareign nusiengimus. 3. Kad policija   rain nesureagavo, beveik nesistebiu, nes tai jau prastas dalykas. Teko paiam susidurti su ms policija: kol pats kyriai nepradedi lsti  akis, niekas nieko nedaro. Idealiausia tokiais atvejais turti joje pastam. 51-eri met nam eiminink: 1. Ir tikiu, ir netikiu. Tikiu, nes nesuprantu, kaip tokiu faktu galima spekuliuoti. Netikiu, nes nesuprantu policinink veiksm, ir tai per daug baisu, kad bt galima patikti. 2. Tik policija turt tsti tyrim: juk joje itiek tarnyb! 3. Vadinasi, policija visk inojo dar iki ios informacijos paskelbimo, ir, ko gero, pasikors - j kolega (ar buvs bendradarbis), kur policija ir prived iki saviudybs, kas dabar norima nuslpti. inoma, jeigu tai, kas parayta, teisyb. Taiau nemanau, kas suaugs mogus galt fantazuoti kaip mano 6-eri met ankas. x x x Neakivaizdin teistvarkos pareign ir kauniei diskusija vyko. Ivadas pasidarykite patys. Evaldo BUTKEVIIAUS nuotrauka P.S. Kai is rainys jau buvo baigiamas ruoti,  redakcij paskambins VPK tabo inspekcijos komisaras inspektorius R.Abugelis patikslino gavs nurodym atlikti skub rainyje idstyt fakt patikrinim. Kartu su laikraio skaitytojais lauksime jo rezultat. <doc> K pasakyt Hipokratas? SAM - "Kauno dienai" Pasaulio banko misijos dalyviai sitikin: Lietuvos sveikatos apsaugos reforma juda  priek Vanda BOGUIEN Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos atstov Dvi savaites Lietuvoje dirbo septyni Pasaulio banko misijos dalyviai. Jie vainjo po Respublik, susipaino su vairiomis sveikatos prieiros staigomis, domjosi pasirengimu reformai, jos vyksmu. i informacij jie rinkosi, siekdami suvokti, kokios pagalbos reikia Lietuvai ir kaip ji bus toliau teikiama. Lietuvos Vyriausyb ir Pasaulio bankas tariasi dl 10-20 mln. JAV doleri lengvatins paskolos alies sveikatos apsaugos reformai. Ji bus suteikta lengvatinmis slygomis ir ms alis t paskol turs grinti po 20 met, kasmet Pasaulio bankui mokdama 7 proc. palkan. Paruoiamojo projekto gydymo naujovms Lietuvoje koordinator Pasaulio banko Europos ir Centrins Azijos departamento atstov Laura Ros pasak: "Esame patenkinti, kad Lietuvos sveikatos reforma, neirint blogo finansavimo, juda  priek, ir malonu tai, kad ji daroma nuosekliai. Taiau Js alyje yra per daug ligonini. Finansin kriz patirianti Lietuva negali sau leisti tiek j turti". ioje srityje Pasaulio banko atstovai pasigedo radikalesni sprendim, nors ir pripaino Lietuvos medik nor daryti pertvark pamau, kad ji bt maiau skausminga. Pasaulio banko projektas bus pradtas gyvendinti po 12-24 mnesi. Bus finansuojama pirmins sveikatos prieiros reforma ir ligonini sistemos pakeitimai. <doc> K pasakyt Hipokratas? Ar galima bronchine astma susirgti nuo... sen knyg? Birut VITKUVIEN Akademini klinik Konsultacins poliklinikos gydytoja Mokslininkai teigia, kad astmos profesin kilm labai priklauso nuo darbo slyg (daugiau kaip 50 proc.). Kas iandien nulm, kad i kvpavimo organ profesini susirgim bronchin astma uima pirm viet?  akademini klinik poliklinik kreipsi pacient V.K. i Klaipdos, daugiau kaip 10 met dirbanti duonos kombinate telos paruoja. Moteris skundsi, kad darbe jai ueina dusulio priepuoliai. Namuose irgi kartais taip atsitinka, ypa k nors darant su miltais. Atostog metu jauiasi gerai. Higienistai tvirtino, kad milt dulki koncentracijos darbo vietoje nevirija leistin norm. Pasirodo, kad ios moters organizmas sijautrino grd baltymams ir isivyst liga. Jai buvo patvirtintas profesinis susirgimas. Kitas analogikas atvejis.  mus kreipsi pacient M.O. i Jonavos, dirbanti daugiau kaip 15 met bald kombinate beicuotoja. Higienistai nustat, kad formaldehido bei medio dulki koncentracijos darbo vietoje virija leistinas normas. ios moteriks bronchai tapo jautrs formaldehidui bei medio dulkms. Jai taip pat buvo pripaintas profesinis susirgimas. O tai retesnis atvejis. Pasirodo, kad blogai valant knyg saugyklas bei nevdinant j galima susirgti profesinmis ligomis. Kaune vienos bibliotekos darbuotoja kreipsi  mus dl to, kad darbe jai ueina dusulio priepuoliai. Bibliotekoje dirbusi daugiau kaip 25 metus. Ityrus paaikjo, kad moteris jautri grybeliams, nes knygos buvo ukrstos pelsiniais grybais - popieriaus gadintojais. Muziej, bibliotek darbuotojai nuolat susiduria su vieno i seniausi mogaus sukurt pramonini produkt - popieriaus - senjimo, irimo problema. Reikt priminti, kad pelsi dominavimas tarp mikroorganizm vairi mediag ardymo procesuose susijs su j metabolinmis savybmis, t.y. gebjimu gaminti mediagas, kuri dka grybai gali puikiausiai augti ant bet koki substrat. Ityrus Lietuvos bibliotek knyg fondus rasta net 40 ri mikroskopini gryb, kurie gali jautrinti organizm. Liga pirmiausia pasireikia lengvu kvpavimo tak suerzinimu, taiau toliau dirbant tokiomis slygomis paeidiami bronchai. Sunkiausia ligos forma - bronchin astma, kuri ir buvo diagnozuota ms apraytai ligonei. Organizmas tampa alergikas gryb sporoms. ini apie bronchin astm literatroje aptinkama daugiau nei prie 2000 met. Sergamumas astma vairiose pasaulio alyse skirtingas. Per pastaruosius deimtmeius kai kuriose alyse jis labai iaugo. Astma sergani Lietuvoje yra apie 3 proc. Suaugusi ir vaik sergamumas astma 1991 m. buvo 0,381, 1992 - 0,39, 1993 - 0,4 ir 1994 - 0,49 100000 gyventoj. I vis kvpavimo organ lig astma sudaro 2,07 proc. Pirminis invalidumas dl kvpavimo organ lig sudaro 4,7 proc., i profesini lig plaui ligos yra ketvirtoje vietoje. Taiau profesin bronch astma yra pirmoje vietoje i kvpavimo organ profesini lig. Kodl taip yra? iandien gamybos intensyvumas, automatizavimas ir chemizavimas, padidjs sintetini ir polimerini mediag panaudojimas darbe ir buityje lemia padidjus dirbanij sergamum alerginiais susirgimais. Pastebta, kad Lietuvoje pastaraisiais metais daugja kvpavimo tak alergini susirgim, sukeliani bronchins astmos paplitim. Kauno akademinse klinikose 1990 - 1995 m. tyrme ir gydme 102 ligonius, serganius profesine kvpavimo patologija. I j net 42 ligonius, serganius bronchine astma, kuri lig sukl vairs alergenai. Profesinje pulmonologijoje inoma net 200 alergen. Kvpavimo organ profesines ligas, i j ir bronchin astm, sukelia vairs etiologiniai faktoriai: dulks, chemins mediagos. Bronchin astm sukelia ieno, milt, cemento dulks, kaili eriai, o chemini mediag galime ivardinti be galo daug. Daniausiai ligoniai dirba su vairiais tirpikliais, daais, acetonais, nitrolakais, formaldehidu ir t.t. Autoremonto gamykl, moni patalp or daugiausia teria organini skiedikli garai, daai, naftos produkt komponentai. Toksikiausios lak sudtins dalys yra organiniai tirpikliai, paprastai alkoholiai, acetonas, ksilolas, toluolas. Medio apdirbimo monse pirm viet uima utertumas organiniais tirpikliais: acetonu, uaitspiritu, klij garais, formaldehidu ir kt. Plastmasi gamybos darbo patalp oras gali bti teriamas fenolu, formaldehidu, stiroliu, amoniaku, vinilchloridu, anglies oksidais ir kt. ios mediagos ne tik dirgina kvpavimo tak, aki gleivin, bet gali pakeisti kraujo sudt, aloti nerv sistem, ird, kepenis ir kitus vidaus organus, sutrikdyti menstruacij cikl, sumainti apvaisinimo galimybes, o ntumo metu sukelti ankstyvj toksikoz, slopinti vaisiaus formavimsi. Gaminant sintetin pluot isiskiria kaprolaktamas, etilenglikolis, dimetilterftalatas, dimetilformamidas. ie junginiai veikia centrin nerv sistem, gali sukelti irdies ir kraujagysli sistemos labilum, dirginti kvpavimo takus, od. Malnuose, kepyklose gamybinio proceso pagrindinis faktorius yra milt bei grd dulks. Vaistai ir dezinfekuojanios mediagos uima pagrindin viet medicinos staigose. Analizuojant etiologinius faktorius, ligoniams, sergantiems profesine bronchine astma, aromatiniai angliavandeniliai turjo takos 18 atvej, organins kilms mediagos - 7 atvejais, sintetins mediagos - 8 atvejais, medikamentai - 3 atvejais, kiti alergenai - 5 atvejais. 1 atveju buvo reiau pasitaikantis Aspergillus niger - mikromicetai, kuria sirgo bibliotekos darbuotoja, tvarkydama senus leidinius. Nepagalvokime, kad tik Lietuvoje yra ligoni, kuriems nustatome profesinius bronchins astmos susirgimus. Europoje i vis diagnozuot profesins astmos atvej 50 proc. sudaro "kepj" astma ir astma, sukelta mediag, kurias plaiai naudoja plastmasi ir da gamyboje. Gamybos procese naudojant apsaugos priemones sumaja dirbanij rizika susirgti astma, kuri sukelia ios chemins mediagos. Vakaruose raudonasis kedras vis daniau yra naudojamas medienos pramonje, padidjo jo importavimas  vairias pasaulio alis, todl padanjo dulki sukeltos astmos atvej. Besivystaniose alyse paplitus elektronikos (kompiuteri) gamybai, padanjo susirgim astma, kadangi ioje pramonje yra naudojama daug kenksming ir toksini mediag. Profesin susirgim nustatyti yra nelengva, tuo labiau kad darbdavys visais bdais stengiasi toki susirgim prieastis darbe paneigti. Profesins bronchins astmos diagnostik ir rodymus sunkina tai, kad dusulio, astmos priepuoliai pasireikia tik po keliolikos met, dirbant kenksmingoje aplinkoje. Be to, vieniems darbininkams nepasireikia simptomai, idirbus 30 met, o kitiems ir po keli met gali pasireikti astmos priepuoliai. Tai priklauso nuo mogaus gimto jautrumo vienam ar kitam alergenui, taip pat turi reikms paveldimumas ir pan. mogaus jautrumo cheminiams alergenams bkl ilieka vis gyvenim, todl Lietuvoje reikt diegti klinikins diagnostikos metodikas, kurios nustatyt padidjus jautrum tam ar kitam cheminiam alergenui, ir ligoniui reikt inoti, kokio btent alergeno jam privaloma vengti. <doc> Sportas Lietuvos automobili klubas atnaujina veikl Stasys TRAKNAS Lietuvos automobili klubo direktorius Lietuvos automobili klub (LAK) 1926 m. kr tuometiniai automobili ir automobili sporto emtuziastai: operos solistas K.Petrauskas, generolas A.ukauskas, aviacijos generolas J.Krauceviius, ininieriai A.Reko ir A.Ilgauskas bei kiti automobilizmo aistruoliai. Tuometinio Lietuvos automobili klubo prezidentu buvo advokatas, Kauno burmistras Jonas Vileiis, viceprezidentu - komercijos departamento direktorius Jonas Norkaitis, valdybos nariais - aviacijos generolas Juozas Krauceviius, ininieriai Artras Laug, Napoleonas Dobkeviius, Anatolijus Reko, sekretoriumi ininierius Eugenijus Laug. Pirmaisiais klubo nariais tapo K.Petrauskas, A.ukauskas, P.Hiksa, M.Slavinskis, A.Ilgauskas. Pastarasis iki iol yra atkurto LAK'o bei Kauno automobili klubo valdyb nariu. Klubo bstin buvo Kaune, S.Daukanto g. 15. Prie LAK'o susikr Lietuvos motociklinink klubas (Kaune, Ukmergs g. 34a), kurio ilgameiu pirmininku (1926-1940), auto-moto sporto viesuoliu - propaguotoju ir aktyviu sportininku ne kart tapusiu Lietuvos empionu, buvo A.Ilgauskas. Tuo pat metu prie LAK'o susikr auto-moto klubai Klaipdoje, iauliuose bei kituose Lietuvos miestuose. 1930 m. Tarptautin automobili federacija prim  savo eiles ir Lietuvos automobili klub (io diplomo fotokopij skaitytojams pateikiame). Lietuvos automobili klubas savo veiklos pradioje rengdavo turistines keliones po Lietuv ir usien savais automobiliais. 1931 m. organizuojamos pirmos ralio varybos apie Lietuv. Lenktyni nugaltojui Lietuvos prezidentas A.Smetona steig special priz, kuris tapt nuosavybe sportininko, laimjusio tris kartus i eils. Nedaug trko, kad tai isipildyt, nes 1931 ir 1932 metais ralio varyb apie Lietuv nugaltoju tapo 1933 m. Monte Karlo ralio varyb dalyvis-ininierius Pranas Hiksa. Jis buvo prisimintas ir i met birelio mnes vykusiame "Mobilio" vakarlyje. Sunku pasakyti kodl (trksta archyvins mediagos), taiau - kitos ralio varybos apie Lietuv vyko tik 1937 metais. Jose nugaltoju, vaiavs automobiliu "Adler", tapo ininierius M.Slavinskis. (P.Hiksa dl automobilio gedim varyb nebaig). i lenktyninink pavards igraviruotos Prezidento taurje, kuri su M.K.iurlionio dails muziejaus darbuotoj pagalba pavyko rasti muziejaus fonduose (r. fotokopij). Kartu su iuo prizu buvo surastas dar vienas prizas automobilininkams. Tai 1938 metais steigtas tuometinio susisiekimo ministro prizas - taur ralio varyb nugaltojui, kuris iki iol taip niekam ir neteiktas (r. fotokopij). Abu prizai: ir XIX a. gamybos Prezidento prizas - bokalas ir prizas - taur pagaminti i sidabro, auksuoti iors papuoimui panaudoti taurieji metalai. Lietuvos automobili klubo veikla buvo atnaujinta 1988 m. birelio 20 d. iame klubo atgaivinimo susirinkime dalyvavo 99 auto-moto sportininkai, mgjai ir propaguotojai i 12 Lietuvos miest. 1993 ir 1996 m. klubo nari susirinkimuose valdybos nariai ir prezidentas buvo perrenkami. iuo metu Lietuvos automobili klubo prezidentu yra daugeliui inomas buvs lenktynininkas, daugkartinis Lietuvoje, anuometinje Sjungoje, usienio alyse vykdyt ralio varyb nugaltojas bei prizininkas, dabar automobili verslu usiims Stasys Brundza. Viceprezidentai - inomi ralio ir automobili sporto meistrai Vidmantas iutel ir Algimantas Kurdzikauskas. Informuojame visus automobili sporto mgjus, kad rugpjio 23-25 d. marrutu, artimiausiu 1931 met trasai, vyks Lietuvos automobili ralio empionato IV etapas, 65-osioms pirmojo ralio varyboms apie Lietuv atminti. Jame startuos visi ymiausi ralio varyb sportininkai, kurie kovos dl pereinamosios Lietuvos prezidento taurs. iose varybose dalyviai, rungtyniausiantys su rankinio valdymo automobiliais, kovos dl Socialins apsaugos ministerijos taurs, o dalyvi, startuosiani standartiniais automobiliais, laukia Susisiekimo ministerijos prizas. Varyb trasa bus skelbiama Kauno automobili klube liepos 15 d., o papildoma informacija teikiama telefonais: automobilininkams, turintiems automobilius su rankiniu valdymu - Vilniuje tel. 732159, kitiems mgjams ir sportininkams - Kaune tel. 704847, 204450. Kadangi Lietuvos automobili klubas yra visuomenin organizacija, narysts principu vienijanti visus to norinius Lietuvos automobili ir motocikl savininkus, sportininkus, autoturistus, automgjus, automobili ir motocikl sporto teisjus bei aistruolius, apie ms klubo gyvenim ir veikl stengsiuos informuoti daniau. Remdamasis klubo statuose numatyta struktra, Lietuvos automobili klubas liepos 20 d. 12 val. Kaune, UAB "Auto ABC", Savanori pr. 445 (nes savo patalp dar neturi) organizuoja steigiamj susirinkim, skirt vis Lietuv apimanios organizacijos "Pagalba kelyje" krimui. Tai turt bti operatyvios pagalbos automobilininkui organizacija: per vien i rajonini dispeerini arba savininko mobiliu ryiu susisiekus su centrine dispeerine Kaune, palaikania ry vis par su privaiomis, valstybinmis automobili serviso organizacijomis ar tokio tipo akcinmis bendrovmis, ir i artimiausio punkto iki itikto negandos automobilininko ivyks vilkikas, remontinink brigada, o, esant reikalui, bus suteikiama ir kitokia pagalba.   susirinkim kvieiame visus besidominius. Kreipiams ir  visus norinius bei galinius prisidti prie automobili sporto propagavimo Lietuvoje, ypa  tuos, kurie gali pateikti Lietuvos automobili klubui archyvins mediagos. Visais jus dominaniais klausimais skambinkite tel. 704847, 204450, faksas 718572. Ms sskaitos Kaune: komerciniame banke "kio bankas" - litais Nr. 700190, valiuta Nr. 2470651, b/k 260101737. Laukiame Js atvykstant su pasilymais, Js laik ir skambui. <doc> Atminimo vakaras Lietuvos draugui Raimondas JONUTIS Liepos antrj savait Vilniaus universiteto teatro salje vyko vakaras, skirtas ymaus rus poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio atminimui. Jame dalyvavo Tomas Venclova, Nobelio premijos laureatas eslovas Miloas, garsus ms poetas, J.Brodskio bendraygis Eugenijus Reinas. Nedidelje salje, kurioje telpa tik 200 moni, susirinko gerokai daugiau poezijos gerbj. T vakar buvo labai tvanku, atrod, kad net obuoliui nukristi nra vietos, taiau visus gaivino poezijos dvasia. Susitikimas vyko trimis kalbomis - lietuvi, lenk ir rus. Vertimo nebuvo. Jo ir nereikjo: poezija skmingai igriov barjerus tarp taut ir kalb. J.Brodskio atminimui skirt vakar pradjo T.Venclova. Jis papasakojo, kad poetas labiausiai myljo tris kratus - Lietuv, Lenkij ir Italij. Beje, jo motina buvo kilusi i Baisogalos apylinki. Likimas lm, kad J.Brodskis mir i met saus, taip ir neaplanks paskutin kart Lietuvos, kuriai yra skirtas ne vienas jo eilratis. Jis tarytum ipranaavo savo mirt T.S.Eliotui dedikuotam eilraty - "Mirsiu sausy, met pradioje". Jis ijo ten, kur susitiks Ovidij, Propercij, Achmatov, Eliot... J.Brodskio gimtasis miestas buvo Leningradas, kur T.Venclova mieliau vadino Petrapiliu. Anot jo, ten poetas gyveno ir kr slegiamas sovietins santvarkos absurdo. Bet is absurdas tapo ir jo krybos atskaitos taku. Beje, jam padjo ir Petrapilio gyventojai, kurie neturi kompleks prie vakarieius. J.Brodskiui buvo duota didiul vidin laisv, u kuri reikjo mokti grynais - vienatve. Buvo laimingas, taiau asmenins laims gyvenimas yktjo. Poeto mylimiausi miestai buvo Roma, venecija ir Vilnius. Pastarajame jis turjo daug draug, kurie visi susirinko  atminimo vakar. Poetas trauksi nuo savo gerbj, taiau nepasitrauk nuo gimtosios kalbos. Jo eilrai tikslumas atsirado i A.Achmatovos posm, nutrktgalvikas laisvumas - i M.Cvetajevos poezijos. Tiesa, poetas anglikai ra savo es, vert  i kalb kai kuriuos savo eilraius. T.venclova papasakojo, kad pirm kart J.Brodskio vard igirdo B.Pasternako mirties dien. Tai labai simbolika. Poetas buvo teisiamas sovietinio teismo u veltdiavim ir keleriems metams itremtas i Petrapilio. Beje, is teismas patrauk ir lietuvi ieivijos dmes. Tuokart teisme posdi stenogramos buvo ispausdintos ieivijos urnale "Margutis". 1976 m. J.Brodskis dalyvavo viesos - Santaros suvaiavime,  kur j pakviet iemet netiktai mirs prof. V.Kavolis. 1991 m. sausio 15 dien "New York Times" ispausdino laik dl smurto prie Lietuv, kur pasira ir J.Brodskis. Atminimo vakar prats .Miloas, kuris taip pat artimai painojo J.Brodsk. Lenk poetas papasakojo, kad jie, trys profesoriai, labai draugikai bendravo - T.Venclova, J.Brodskis ir jis. Anot .Miloo, J.Brodskis sugriov kvail ir netikr Rusijos vaizd Vakaruose. Jis buvo kultros poetas, kaip, tarkim, O.Mandeltamas. J.Brodsk labai jaudino lenk kova prie komunistin reim. J nuvertus, poetas lanksi Lenkijoje, jam buvo suteiktas lionsko universiteto garbs daktaro vardas. Beje, J.Brodskis vert .Miloo eilraius  rus kalb. T.Venclova teig, kad J.Brodskis laik E.Rein savo mokytoju. Prajusiais metais is poetas atvent savo eiasdeimtmet. Ispausdins savo kryb udraustame almanache "Metropolis", E.Reinas buvo priverstas ilgam pasitraukti  poetin pogrind. Rusijos skaitytojai nieko negirdjo apie jo kryb. Tik 1984 m. poetas sugro  vieum savo eilrai rinkiniu "Tilt vardai". J.Brodskis man, kad E.Reinas yra vienas i geriausi XX a. rus poet. Jo kryba elegika, net niroka. Atminimo vakare E.Reinas papasakojo apie draugyst su J.Brodskiu, skait savo eilraius. Netruko prabgti laikas, skirtas J.Brodskio atminimo paminjimui. Jo dalyvius tarytum paliet maitinga poeto dvasia. Buvo gera jausti, kad Lietuva turjo ir turi toki draug. <doc> "Diaugsmas ir niris". Pirmojo Kaune - daugiau Po ilgesns pertraukos Mykolo ilinsko dails galerijoje Kaune surengta nauja konceptuali senosios dails paroda "Diaugsmas ir niris". Joje eksponuojama Vidurio Europos tapyba nuo baroko iki simbolizmo i Lietuvos rinkini. i paroda neseniai sugo  Kaun i Helsinkio. Specialiai usakyta Sinebrychofo (Sinebrychoff) usienio dails muziejui, ji buvo rodyta suomi irovams nuo vasario 15 d. iki gegus 20 d. Galimas dalykas, kad i paroda - tai apskritai pirmkart sveioje alyje eksponuotos usienio dails kolekcijos i Lietuvos. itaip parodome j egzistavim, kartu atskleidiant j reikm istorijai. Sinebrychofo muziejaus direktor profesor Aune Jaskinen (Jaaskinen) pastebjo, kad "turtingos Vilniaus ir Kauno muziej kolekcijos akivaizdiai atspindi vairiapusikus Lietuvos, labiausiai  pietus nutolusios Baltijos alies, ryius su Europos kultra". Suomiai ileido gra Lietuvos muziejinink (Osvaldo Daugelio, Laimos inknaits, Dalios Tarandaits) parengt ios parodos katalog, spding plakat, kitus reklaminius leidinukus (juos bus galima sigyti M.ilinsko dails galerijoje). Ms paroda "Diaugsmas ir niris" Suomijoje, sprendiant i ventiko jos atidarymo, TV reporta, spaudoje paskelbt straipsni ir gausi irov, susilauk palankaus vertinimo ir dmesio (parodos kuratorius Kai Kartio). Kriniai parodai atrinkti i dviej didij - Lietuvos ir Valstybinio M.K.iurlionio dails muziej. Keletas skaii statistikos mgjams. I viso parodon atrinkti 53 paveikslai. Didiausias - monumentalus Rotmajerio (Rottmayr) krinys "Lotas su dukterimis" (218 X 200 cm), o maiausias - Beklino (Bocklin) peizaas "Gatvel su palmmis" (33,5 X 21,5 cm). Daugiausia parodoje - 25 drobs - i senj M.K.iurlionio dails muziejaus rinkini, 18 - I Mykolo ilinsko dovanotos kolekcijos, likusios 10 - i Lietuvos dails muziejaus. Parodai atrinkti vairaus turinio ir stilistikos paveikslai. Jais norta atkurti apibendrint prajusi epoch vaizd tapybos teikiamomis galiomis. Gilinantis  portretus ir mi vaizdus, grintis peizaais ir interjerais, apirint natiurmortus, animalistines studijas bei anrines scenas, Vidurio Europos dvasinis gyvenimas atsiskleidia kaip prietaring jg susidrimas ir kova. Vidurio Europos tapyba vystsi Austrijos ir Prsijos imperijose (jos apm buvusias vairias kunigaiktystes, laisvuosius miestus ir kitus maesnius centrus, kaip antai Kuro kunigaiktyst). Parodoje rodomi paveikslai atskleidia jos vystymsi nuo XVII a. antrosios puss iki Pirmojo pasaulinio karo. Dabar labiau ar maiau inomi eksponuojam krini autori vardai anais laikais buvo vieni inomiausi ne tik savo ali dailje. Turime ger prog chronologikai apvelgti tam laikotarpiui bding anr ir stilistin vairov (atrenkant paveikslus, pirmenyb teikta btent kokybei ir anr vairovei): nuo baroko iki simbolizmo, neaplenkiant rokoko ir klasicizmo, romantizmo ir realizmo. Nebuvo paprasta i sugrusi parod eksponuoti erdviose M.ilinsko dails galerijos salse, nes, anot A.Jaskinen, "j sudaro unikali kolekcija, atrinkta i krini, kurie dera prie ms muziejaus erdvi ir kolekcij, taip pat prie parod programos. Taigi ji nepritaikyta kilnojamosios parodos poreikiams". Sinebrychofo usienio dails muziejus sikrs nedideliame dviaukiame XIX a. rme, anuomet priklausiusiame mecenatui, o paroda vyko eiose anfiladinse salse pirmajame aukte (antai V.V.G.ucho (W.W.G.Schuch) "Karas" eksponuotas vienas tarsi idealiai jam pritaikytoje maoje patalpoje). Taigi nepaisant to, kad eksponuojamieji kriniai tie patys, parodos ekspozicijos visuma ir Helsinkyje, ir Kaune nra tapati (beje, suomiai parod papild vienu XIX a. pradios portretu i savo muziejaus rinkini, o mes - taip pat vienu barokiniu miu i senj M.K.iurlionio dails muziejaus kolekcij). Galbt Kaune diaugsmo daugiau nei nirio. Nes simbolik peiza bei stabi, elegantik portret erdvje aprimsta net grsmingasis ucho "Karas" ar monumentali nediduk Krauskopfo "Kova". Kai kurie kriniai atsiskleidia naujomis prasmmis. Ankstyviausi parodos eksponatai - Paaislio kamalduli vienuolyno fundatoriaus, Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts kanclerio Kristupo Paco ir jo monos Izabels portretai kiek teatrini mi apsuptyje ities suskamba netiktai naujai, i karto uimdami reikming viet ekspozicijoje. Todl tikims, kad "Diaugsmo ir nirio" parodoje irovai patirs nauj spdi ir atradim diaugsm, pajus senos kultros gaivinani tradicij ir jos uburiant aves. Kvieiame ir laukiame. Laima INKNAIT Johann Georg de Hamilton (1672-1737) Bajoraitis su irgu Drb. al. 50,5 X 65 cm <doc> Birut ADOMNIEN Liepos septintj vl susirinkome Rumikse, po liepomis, menaniomis vieno ikiliausi Lietuvos poet - Jono Aisio (J.Aleksandraviiaus, J.Kossu-Aleksandrikio, J.Kuosos-Aleksandraviiaus) jaunysts dienas. Susirinkome  graia tradicija virtus poeto gimtadienio paminjim - iemet jam bt sukak devyniasdeimt dveji metai. Anapilin J.Aistis ikeliavo 1973 m. birelio 7 d., bebaigdamas 69-uosius. Palaidotas Vaingtono kapinse, vis dar tebelaukia, kada bus ukastas tviks smlin. Rumikse J.Aisio poezija pradjo garsiai skambti prie devynerius metus, prajus penkiolikai met po jo mirties. 1988 m. birelio 13 d. brys talkinink msi tvarkyti apleist, krmokniais aplusi, Dovainoni tarybinio kio svartynu pavirtusi sodybviet - vien pamat akmenys teymjo poeto gimtosios trobos viet. Po talkos, dalyvaujant J.Aisio giminaiiams, raytojams, aktoriams, dainininkams, buvo pamintos penkioliktosios poeto mirties metins. Po poros savaii vl talka, poeto gimtadienio paminjimas, kurio metu sugiedotas - vieai! - Lietuvos himnas. Organizatori entuziazmas neiblso. A.Juozonis paruo projekt, ir lapkriio 6-j prie Rumiki-Alytaus kelio buvo pastatytas projekto autoriaus ir V.Markeviiaus idrotas koplytstulpis, o tvikje - kryius, kur pagal A.Juozonio projekt idro V.Markeviius. 1994 m., minint 90-sias poeto gimimo metines, Rumiki miestelio aiktje pastatytas J.Aisio biustas, auga B.Brazdionio ir K.Bradno pasodintas uoliukas. Tarsi poeto akimis susirink velgme  Rumiki kaimo peiza: "Laukas, kelias, pieva. kryius, ilo juosta mlyna". ... Stovjome ten, kur "augo sode serbenta aarinm kekm", bandme velgti Kauno mariomis uliet, su visomis poeto apdainuotomis liepomis ir uolais, su jo mintais takeliais nuskandint Kokaln... Keturios poeto seserys - Mikalina, Eleonora, Marija ir vyriausioji, jau 90-met Veronika prisimena jo vaikysts epizodus, pasakoja, kaip Jonukas suskirdusiomis kojomis band po laukus varinjo. Tada, matyt, ir pamilo jis "t piev nykij, tas ydras ilgesio marias". Gausus sveiuosna pas poet susirinkusi brys: Kaiiadori savivaldybs meras K.Jakelis, grup Rumiki muziejaus darbuotoj, raytojai V.Sventickas, V.Girdzijauskas, J.Avyius, poetai A.Puiyt, K.Bradnas, S.Daunys, knyg apie rezistencin laikotarp autoriai A.Garmut, S.Abromaviius, A.Paulaviius - vis ir nesuminsi. I Vokietijos atvyko poeto biiulis V.Latkeviius, buvs Vasario 16-osios lietuvi gimnazijos Vokietijoje direktorius. Dalyvavo snnai - Justinas, Jonas ir Juozas Aleksandraviiai ir kun. V.Sujeta, Papari parapijos klebonas, o sesers Veronikos dukra Maryt, Elektrn etnografinio ansamblio dalyv, atvykusi su visu ansambliu, graiai padainavo J.Aisio "Lopin". Susirinkusius pasveikino Rumiki vidurins mokyklos mokytoja A.Maldeikien, nes poeto V.Daunio, vadovavusio visiems ankstesniems J.Aisio paminjimams, jau nebra. Graiu odiu  J.Aisio poezijos gerbj ir propaguotoj paminjo G.Meilutien, J.Aisio muziejaus direktor. Moksleivi ansamblis, vadovaujamas vargonininks A.Juodvalkyts, giedojo A.Paulaviiaus sukurt giesm. iltai  susirinkusius poeto gerbjus kreipsi Rumiki banyios klebonas kun. S.ileika, savo kalb ubaigs J.Aisio eilraiu "Peizaas". Kalbjo raytojai V.Sventickas, V.Girdzijauskas, J.Avyius, poetas K.Bradnas pasakojo apie savo bendravim su J.Aisiu ieivijoje, perskait tris poeto jam adresuotus laikus. Paskutinysis raytas 1973 metais, prie pat J.Aisio mirt. Poeto eiles skait aktorius L.Noreika,  priekario kaim besiklausanius nukl J.Dagiens vadovaujamo moter ansamblio atliekamos dainos. Kompozitorius ir raytojas A.Paulaviius prisimin tremtyje praleistus metus, kaip jie su poetu P.Dreviniu dainuodavo likimo draugams dainas J.Aisio eilrai tekstais. Po to visi susirinko Rumiki kultros nam salje, Kauno Karmelit banyios klebonas kun. A.Keina pademonstravo filmuotus kadrus, kuriuose ufiksuotos J.Aisio gyvenimo akimirkos sveioje emje. Kultros ir vietimo ministerijos sekretorius J.Puodius bei tremtiniai laptevieiai Jonas ir Graina Markauskai teik atminimo dovan daug nusipelniusiam Rumiki muziejaus darbuotojui Vytautui Markeviiui, kone vis Rumikse vykstani rengini kvpjui ir organizatoriui. Vargu ar jis pats besuskaiiuot, kiek jo rankomis idrot koplytstulpi ir kryi stovi pakelse, aiktse, mikuose. Be io kuklaus mogaus iniciatyvos ir iemetinis poeto Jono Aisio - V.Markeviiaus tvo vaikysts draugo - paminjimas nebt subrs tiek dalyvi. <doc> K pasakyt Hipokratas? Ar "bakins" medicinos laik ligon igelbt chirurgo jautrumas? Marijana JASAITIEN Seniai inome Juvenalio posak, tapus sentencija: "Mens sana in corpore sano". O tai reikia, kad sveikame kne yra sveika siela. Buvome tikri, kad jei prie imtus met taip pasakyta, tai, reikia, yra venta tiesa. Belieka rpintis fizine savo kno galia, ir bsime visuomet geros nuotaikos, stiprs dvasikai. Taiau ar taip yra i tikrj? Kas drsta, sakysite, abejoti lotynikosios sentencijos tiesa? Beje, i tariamj ties vienu ypu argumentuotai sugriov kunigas Stanislovas Dobrovolskis. Jis, Kauno krato chirurg draugijos posdio sveias, atskleid labai paprast ties. Juvenalio buvo pasakyta: "Reikia melstis, kad sveika siela bt sveikame kne". Taigi sveikame kne siela pati savaime sveika netampa. O kai ji serga, daniausiai kenia ir knas, nes tie abu subjektai - tai vienuma. Chirurgai, anot Tvo Stanislovo, nea korektr  Dievo nustatytj aritmetik. Kaip jiems tai sekasi, Kauno krato chirurg draugijos posdyje praneim skait neetatinis Respublikos vyriausiasis chirurgas, Medicinos akademijos 2-osios chirurgijos klinikos vadovas, habilituotas daktaras profesorius Vytautas Zykas. Pateiks isami ir plai chirurgin gydym iliustruojani statistik, ikls problemas, vietoj apibendrinim ir ivad profesorius pasil apmstymams kelet diskusini mini. Konstatavs, kad Lietuvoje yra pakankamai auktos kvalifikacijos bendrj chirurg, kuri kategorij didjimo dinamika labai teigiama (1994 metais Lietuvoje buvo 56 aukiausios kvalifikacins kategorijos chirurgai, o iemet toki specialist yra dvigubai daugiau - 116), pranejas pabr tuo besidiaugiant, reikt stebti, kad kokyb vl netapt kiekybe, kad aukta kvalifikacija bt ne vien didesnis priedas prie atlyginimo, bet ir kvalifikuotesn veikla. Kvalifikacij suteikimo prielaidos, profesoriaus nuomone, turt bti formalizuotos ir pakankamai reiklios. Aprpinimas chirurginmis lovomis, konstatuota praneime, ms Respublikoje nra optimalus. Tai rodo ne visai racionalaus j panaudojimo rodikliai. Pavyzdiui, vidutinis pacient guljimo ligoninje laikas yra pernelyg ilgas dl geresnio stacionar ir poliklinik ryio stokos. Galbt, svarsto profesorius Vytautas Zykas, stacionaro chirurgai turt skirti laiko darbui poliklinikoje, o poliklinikos - stacionare. Rajon centrini ligonini chirurginiuose skyriuose guli, o gal ir gydoma, nemaai terapinio profilio pacient. Operacinis aktyvumas daugiau nei pusje alies rajon centrini ligonini chirurgini skyri yra maesnis kaip 50 proc. Taigi kvalifikuoti chirurgai neracionaliai panaudoja laik, o chirurginiai skyriai - las, tirdami ir gydydami pacientus, kuriems nenumatomas operacinis gydymas. Veria susirpinti, sak profesorius, pastebimas ryys tarp skyri operacinio aktyvumo ir ilgokos vidutins guljimo trukms. Pooperacinis mirtamumas, konstatuoja profesorius Vytautas Zykas, per pastarj deimtmet ar net dvideimtmet dl mini pilvo ertms lig menkai kinta. Nra nuoseklios majimo tendencijos. Chirurgams nerim kelia nuolat auktas mirtamumas dl minio pankreatito, todl, profesoriaus Vytauto Zyko nuomone, vienu i chirurg draugij udavini yra surengti simpozium ia tema, pakvieiant svei i usienio ali ir parengti iuolaikik ios patologijos diagnostikos ir gydymo algoritm. Dl prasto sveikatos staig finansavimo pranejas i dien ms medicin pavadino bakine, esania dideliuose rmuose. Chirurginiai skyriai materialiai aprpinami tik labdaros dka. Instrumentariumas ir visa btiniausia ranga (lempos, siurbliai, elektrokoaguliacijos aparatai, stalai ir kita) yra susidvj, menkai betinkami. Dl to kuriant snari protezavimo, laparoskopins rangos aprpinimo programas, reikt parengti ir chirurgini operacini bei skyri aprpinimo ilgalaik program, atsivelgiant  prioritetus, specializacij ir panaiai. iandien sunku sivaizduoti net artimiausios ateities chirurgijos vizij, taiau apie kai kuri struktrizacijos pradi, ragino profesorius, reikia pagalvoti. Beje, jau iandien aiku, kad bendrosios chirurgijos skyriai bt optimals, jei rajonuose bt po 20-30 lov, kiek didesni apskrityse (jei numatoma specializacija). Miest chirurginiai skyriai turt bti profiliuoti. Optimaliuose skyriuose privalu siekti daug didesnio operacinio aktyvumo, nes vienas i pagrindini chirurg sieki yra ne tik prailginti pacient gyvenim, bet ir sudaryti slygas jo kokybikumui. Esant labai prastam materialiniam chirurgijos aprpinimui neetatinis alies vyriausiasis chirurgas silo suteikti prioritetus, chirurginiu bdu gydomiems pacientams, sergantiems minmis pilvo ertms organ ir onkologinmis ligomis, taip pat invalidum sukelianiomis ligomis, kai yra btina chirurgin j korekcija. Prioritet taip pat reikt suteikti specializuotos chirurgins pagalbos reikalaujanioms ligoms (angiochirurgijoje, proktologijoje) bei kitoms chirurginms ligoms, dl kuri atliekamos planins operacijos. Praneime buvo reziumuota, jog sudtingomis minmis pilvo ertms ligomis serganius pacientus, kuriuos per trump laik sunku, bet privaloma paruoti chirurginei intervencijai, nereikt operuoti operacinse, kuriose nra geros rangos, optimali narkozs aparat, siuvamos mediagos, zond, medikament, infuzat. Reikt sudaryti, sak profesorius Vytautas Zykas, toki operacini rangos sraus, patvirtinti tokias operacines. Tai veria daryti nemajantis mirtamumas. Chirurgijos specializacija ir "inventorizacija" - tai ateities paangos prielaidos. Anot profesoriaus Vytauto Zyko, btina registruoti chirurg kvalifikacijos lyg, chirurgini skyri produktyvum, subspecializacijas, materialines-technines slygas. Reikia kaupti mirusij dl mins pilvo ertms lig (bent iki 75-80 met amiaus) apskait, analizuoti pooperacin mirtamum bei nustatyti, ar esama rezerv j mainti, numatyti teorines bei praktines prielaidas tai pasiekti. Vyriausij chirurg briui glaudiai bendradarbiaujant su chirurginmis klinikomis, j vadovais bei chirurg draugijomis, reikt paruoti, sak profesorius Vytautas Zykas, ir pasilyti Sveikatos apsaugos ministerijos perirai bei tvirtinimui kvalifikacini kategorij teikimo formalizuotus standartus, operacij nomenklatr, lygiuojani  tarptautin. Btina aprobuoti chirurgini skyri struktras, materialinio aprpinimo principus, pagrindins veiklos funkcijas ir rodiklius, numatyti chirurgijos vystymosi perspektyvas bei integracijos kelius su diagnostinmis ir parachirurginmis tarnybomis. x x x Jau po posdio Kauno krato chirurg draugijos prezidentas, Medicinos akademijos Chirurgijos klinikos docentas Jonas oas pasak, kad tokie draugijos posdiai, pasitarimai yra btini. Juose aptariama tai, kas netelpa  tarptautini simpozium, dalykini praneim rmus. Krato koleg pasikalbjimuose apsvarstomos konkreios tam regionui bdingos ir trukdanios dirbti problemos, kuri niekas kitas neisprs, tik patys. Pavyzdiui, usienieiui sunku suvokti, kaip galima operuoti, neturint dren, sil, pirtini. Docentas Jonas oas pasakojo, kad pas mus begals problem kyla, vien ruoiantis operacijai: kuo nusiplauti rankas chirurgui, kuo paruoti chirurgin lauk - tai yra pjvio viet, kad  aizd kartu su krauju nenutekt nevarumai. Neturime tam tikslui skirt leukoplast, kleolio, o tai yra paprastos, nesudtingos mediagos, kurias ruoiasi gaminti estai. Kodl to negalt imtis lietuviai? Siekdami profesionalumo virni ms medikai, taip pat ir chirurgai, susiduria su problemomis, kurias tarsi barjerus sukr jiems buvs laikas. Vis pirma, docento Jono oo nuomone, ms medicinai kenkia gigantizmas. "Manau, kad net usienyje ligonins-fabrikai egzistuot sunkiai", - svarst docentas, pripaindamas, kad ms Akademini klinik didyb yra nacionalinis turtas, deja, sunkiai valdomas ir aprpinamas kine prasme. O nuo to kenia specialist, taip pat ir chirurg, prestias. x x x Ir vis dlto medicina daug gali. Kunigas Tvas Stanislovas, kreipdamasis  Kauno krato chirurgus, gydytoj profesij prilygino dievikajai misijai ir papra medik bti ididesniems, aukiau pakelti galvas. Ms taut, sak Tvas Stanislovas, slegia lidesys, taiau konkreiais pavyzdiais i lageri patirties dvasininkas rodinjo, kad net paiais sunkiausiais smurto, prievartos laikais gydytojo autoritetas buvo aukiausiai. I dalies todl, kad jie niekada nenusieng Hipokrato priesaikai. Tvas Stanislovas papasakojo, kaip chirurgas atsisak operuoti todl, kad  kambar, kuriame turjo tai daryti, neleido jo vieno. Sargybiniai, gydytoj saugantys, galjo neti infekcij ir todl chirurgas nerizikavo. - A pasiruos atsiklaupti prie sveikatos apsaugos ministr, kad tik jis apsaugot medicin nuo griovimo, - sak Tvas Stanislovas, o medikams pabr, reikia imtis dideli ygi dl savo ligoni. Pareiks pasididiavim garsiais ms alies medikais Tvas Stanislovas papra dvasiki "nestumdyti", nes jie, sak chirurg posdio sveias, taip pat stovi moni dvasios ir kno sveikatos sargyboje. Net vsto vandens indelis prie nukryiuotojo Kristaus koj banyi prieigose turi varos, higienos prasm. alia sinagog, primin Tvas Stanislovas, anksiau bdavo pirtys, o katalikai ryt pabud nesiegnodavo, kol nenusiplaudavo rank. Kno ventov, anot chirurg sveio, turi bti vari ir visuomet saugoma nuo uterimo. Danai vartojamas odis - dvasingumas kol kas dar neprigijo mumyse, taiau jo nenuginijam reikm ms sveikatai pripasta ir medicina, ir teologija. mogaus, kuriam visikai svetimas dvasingumas, irdis apaugusi taukais. Toki ivad pateik Tvas Stanislovas ir paaikino: pjaunant riebalin sluoksn, neskauda. Rpestis kit skausmu ir uuojauta kenianiam gydo ligon. To nereikt pamirti net chirurgams, kuri irdys bene paios "kieiausios"... Edmundo KATINO nuotraukose: Sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis vyriausiasis chirurgas profesorius Vytautas Zykas ir Kauno krato chirurg draugijos prezidentas docentas Jonas oas; po operacijosMes jau trisdeimt rkstani met nekintam Aurin mien Spalio pabaigoje Popieius Jonas Paulius II pareik pritaris evoliucijos teorijai ir paskelb, jog ji suderinama su krikioni religija. Taiau jis pabr, jog mogaus siel laiko dieviku kriniu, nepriklausaniu nuo evoliucijos. Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkai nesigilina  mogaus atsiradimo problemas, taiau jie turi nemaai kit, Lietuvai svarbi uduoi. Pirmasis moni kaulus pradjo rinkti Jonas Basanaviius Pasak Medicinos moksl dakataro docento Rimo Jankausko, katedra tsia Lietuvos antropologijos istorij. Jono Basanaviiaus surinkti kaulai buvo saugomi Kauno anatomijos muziejuje, o vliau perveti  Vilni. Lenkmeiu prof.Michalas Raichelis pastat pastat, kuriame ir dabar tebedirba antropologai. Jis tyr karaim kraujo grupes, karali palaikus Arkikatedroje... Tarpukaryje, kai Vilniaus gatvmis ties poemines komunikacijas, buvo suardyta daug kap, M.Raichelis surinko madaug 1500 moni kaukoli. Po karo antropologinius tyrimus ts prof. Pavilonis. To meto valdia buvo sakiusi sunaikinti saugomas kaukoles, nes iame moksle jie velg rasizm. Taiau profesorius paslp jas. Ir tik nuo 1974 m. prof.Gintautas esnys vl m bendradarbiauti su archeologais. Pavyko pasiekti, kad visi moni kaulai, kurie ikasami Lietuvoje, atkeliauja  katedr. Dabar ia yra daugiau nei 7000 kaul bei kaukoli. Tik be archeologins dokumentacijos pavieniai kaulai palaidojami. Po Antrojo pasaulinio karo antropologija daugiausia vystsi kaip teismo medicina. Jai pagrindus padjo prof.Jonas Vytautas Nainys. Jis sukr asmen identifikavimo, gio nustatymo metodikas, kuriomis naudojamsi iki iol. Ar skiriasi Lietuvos gyventojai nuo kaimynini taut? Rimas Jankauskas tvirtina, jog biologikai nesiskiria. Galima kalbti tik apie gradientus: moni, kurie gyvena Rytuose, organizme maja vien poymi, daugja kit, Vakaruose - atvirkiai. O kultra gali labai greitai keistis. Tarkim, Vilniaus krato gyventojai laiko save lenkais. "Nra nieko kvailiau,- sako dr.R.Jankauskas,- kaip rodinti jiems, jog yra nutautj lietuviai". Antropologija, pasak daktaro, tai ms biologins istorijos atkrimas. Ji turi kelis aspektus - materialin, dvasin kultr, paproius, kalbos istorij... mogus juk turi biologinius poreikius, kuriuos vienaip ar kitaip tenkina. Jis - dvasins ir materialins kultros nejas. "Mano svajon,- tvirtina R.Jankauskas,- atkurti ir kasdienio gyvenimo istorij: kaip gyveno mons vienu ar kitu laikotarpiu, kiek j buvo, kuo vertsi, kaip maitinosi, kuo sirgo". Ar skiriasi vairi imtmei gyventojai? "Tai per daug trumpas laikotarpis, todl nesiskiria,- tvirtina R.Jankauskas.- inoma, yra vadinam "bangavim", tarkim, XVI a. antrosios puss Alytaus senkapis - lyg maiau moni, jie emesni... tai mginama susieti su klimato atalimu. Galima lyginti tik I ir II tkst. gyventojus - skirtumai akivaizds: I tkst. mons daug stambesni. Kodl? Neinia. Dabar nuolat kalbame apie akseleracij. I tikrj prie imt met vyr vidutinis gis buvo 166 cm, dabar beveik 180 centimetr. O XVI a. vilniei vyr - 161 cm., Arkikatedroje palaidot - 168-170 cm. Tai buvo didikai, jie geriau maitinosi. inia, darbartin akseleracija turjo precedent - toki bang bta ir anksiau". "Evoliucijos negalima prognozuoti,- sako Medicinos m.dr.doc.Janina Tutkuvien.- Nes tai nra tolydio kylanti ties". mogus negali iki nesivaizduojam matmen didti arba mati. Taiau, kas bus, labai sunku nuspti. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybi. Pavyzdiui, per pastaruosius 20-30 met labai padidjo Lietuvos gyventoj gis ir susiaurjo skersiniai matmenys, vyko kno gracilizacija. Daniausiai tai siejama su gyvenimo bdo pakitimais: fizinio krvio majimu, urbanizacija, viesos srauto didjimu, maiymusi su tolesni teritorij gyventojais... Pasak J.Tutkuviens, jau kelet met isivysiusiose alyse akseleracija sustojusi, taiau ji pastebima Kinijoje, Japonijoje. "Fantastiniuose filmuose danai rodomi labai aukti, pliki ir labai liesi mons - taip tikrai neatsitiks, nes mes jau 30 tkstani met biologikai nekintam. Vyksta tik mikrokitimai. Gamta pritaiko ir kn, ir organizm pagal egzistuojanias slygas,- sako J.Tutkuvien.- O gal tai yra kaip tik blog slyg poveikis organizmui. Mes juk to neinome". Rimas Jankauskas irgi tvirtina, jog dabar negali atsirasti nauja moni ris, nes mes uimame patogi ekologin padt, be to, esame labai jauni. Tie milijonai met mogaus evoliucijos istorijoje yra tik akimirksnis. Ir dar taikoms prie aplinkos, be to, nuo vis kit gyv padar skiriams kultra - kai alta mums nereikia usiauginti stor riebal sluoksn ar kail, sutrinka regjimas - usidedame akinius... K specialistai gali suinoti i kaul? Lengviausiai galima nustatyti individo lyt, ami, g, kno sudjim, i dalies sveikatos bkl. Pasitelkiant vairi technik, galima skverbtis labai giliai: vis pirma itirti mikroelementus, pagal juos galima nustatyti moni diet, kokios kilms buvo baltymai. "Pagal i metodik ir mes bandme tirti palaikus. Triviali ivada: I tkstantmeio turtingesniuose kapuose palaidoti mons valg geresns kokybs maist - ms. T moni ir gis buvo didesnis, labiau fizikai isivyst",- sako R.Jankauskas. I labai mao kiekio mediagos galima nustatyti mogaus genotip. Pasak R.Jankausko, DNR ilieka gana ilgai (tai priklauso nuo dirvoemio) - ir imtmeius, ir tkstantmeius. Pagal jas galima nustatyti giminysts ryius. Pavyzdiui, anglai Karaliens Motinos genetin kod mgina sulyginti su Rusijos caro Aleksandro II eimos manomais palaikais. Kol kas tai dar tik eksperimentas. Perasi klausimas, ar galima atkurti mog? "Kol kas - mokslins fantastikos sritis,- sako gydytojas.- Galbt ateityje tai bus manoma padaryti. Taiau ioje srityje labai danai ikyla etini problem. Pavyzdiui, Abraomas Linkolnas turjo genetin anomalij - jo pirtai buvo labai ilgi, vadinamieji voro. Yra ilik truputis jo tvarsi, kaul fragmentai. Galima bt nustatyti net lig. Bet ar pats Linkolnas bt sutiks, kad bt tiriama jo genetin sranga?" Galima nustatyti ir kai kuri lig sukljus. "Intensyviai bendrauju su kolegomis i Jeruzals universiteto. Nusiuniau kelis kaul mginius tuberkuliozs sukljams nustatyti. Jei seksis bendradarbiauti, gal pavyks nustatyti nuo ko mir ir Barbora Radvilait". Kuo sirgo ms protviai? "Apytiksliai vertinus randam kaul patologij, galim konstatuoti, kad Vidurami Lietuvoje madaug 25 proc. moni sirgo tuberkulioze,- tvirtina R.Jankauskas.- Taiau, be abejo, galjo bti ir kit tuberkuliozs form, kurios nepalieka pdsak kauluose". Bene populiariausia XVII a. liga buvo sifilis. Katedroje saugoma kaukoli su didiulmis iojjaniomis sifilio padarytomis skylmis. "Tie mons atrod baisiai - didiuls pliuojanios ir negyjanios aizdos, gumos, igriuvusios nosys,- pasakoja R.Jankauskas.- Pagal mano apskaiiavimus, sifiliu galjo bti usikrt 7-11 proc. miesto gyventoj. Kaime pavieniai atvejai, nes ten buvo udara bendruomen ir kitokie paproiai. Be to, i liga buvo pasiskirsiusi ir pagal moni grupes. Pavyzdiui, kone visi kareiviai sirgo sifiliu". Gydytojo teigimu, tai buvo ir auktuomens liga. Yra ilik XVI a. Didiojo kunigaikio rm imokt paalp sraai didikams gydytis nuo sifilio, t.y. pirkti vaist "Lignum Guajaci". Net Arkikatedroje rasta keletas kaukoli su sifilio ymmis. Atrodo, kad ir tais laikais sifilis buvo gdinga liga. Vien pavadinimai daug k pasako: pranczai j vadina ispanika liga, vokieiai - pranczika, rusai - lenkika. Pagal tai galima atsekti, i kur i liga plito. Vidurami Lietuvoje siaub kl maras. Taiau jis, daktaro tvirtinimu, kauluose pdsak nepalieka. Apie jo paplitim galima sprsti tik i istorini altini. O juose minima, jog XVI a. pab. Vilniuje gyveno 100 tkst. moni. Atuntajame deimtmetyje mir 20 tkstani. Ir tai ne vienintelis atvejis. Maras sena liga ir ypa dana tankiai gyvenamose teritorijose. Manoma, kad maras atjo i Kinijos. Pirmoji maro epidemija buvo 542 m. Konstantinopolyje, kur gyveno milijonas moni. Imir madaug pus. Tai buvo viena i prieasi, kodl imperatoriui Justinianui nepavyko atkurti Romos imperijos galios. Ankstyvaisiais Viduramiais Europoje maro, atrodo, nebuvo. Vl jis atkeliavo per Viduremio jros uostus XIV a. kartu su iurkmis. Sustojo miest augimas, apmir universitetai, amatai. Atskiruose rajonuose imir 25-75 proc. gyventoj. Anglijoje 1348-1374 m. gyventoj sumajo 3,8-2,1 mln. "Taigi ligos, patologijos gali turti takos moni veiklai, gyvenimo bdui, poelgi motyvacijai,- tvirtina R.Jankauskas.- Tarkim, XIX a. pr. Airijos bulvi maro pasekm - Airijoje dabar gyvena tik trys milijonai moni. Mat kaimo gyventojai mito tik bulvmis. Keli nederliaus metai privert juos emigruoti". Amerikoje madaug 10-15 mln. airi. "Daugelio lig yms ilieka kauluose,- sako daktaras.- Tuberkulioz, sifilis, raupsai, brucelioz, kai kurie grybelins, infekcins, kraujo endokrinins ligos, traumos, kaul kraujotakos sutrikimai, snari pakenkimai, piktybiniai susirgimai, vio metastazs, mediag apykaitos sutrikimai, apsigimimai. Palyginus su kitomis ligomis, nuo i ne taip danai mirtama, taiau analizuojant duomenis, galima sprsti ir apie demografin situacij, mginti aikintis kokios prieastys j takojo. Pavyzdiui, iki pastarojo imtmeio moter gyvenimo trukm buvo trumpesn negu vyr. Jei Viduramiais mogui pavykdavo igyventi iki 20 met, tai vyras galjo tiktis dar gyventi apie 20 m., o moteris - 16." Kaip gyd ligonius? Anksiausias bdas gydyti sifil - ligonio trynimas gyvsidabrio tepalu. Be abejo, tie mons apsinuodydavo. Vliau buvo mginama dirbtinai pakelti ligonio temperatr, mat spirochetos lepios. Ligon apkrsdavo viduri arba dmtja iltine. Jei mogus igyvendavo nuo iltins, tai igydavo ir nuo sifilio. Ms protviai dant negyd iki io imtmeio pradios. Juos raudavo. Chirurgins operacijos, pavyzdiui, trepanacija, buvo daromos. Jau XVI a. Vilniuje veik chirurg cechas, o pagal to meto paproius chirurgas, kaip ir bet kuris kitas amatininkas, privaljo pabti pameistriu pas kelis meistrus. Tik tada jam buvo leidiama steigti savo cech. Vienas ymiausi Vidurami alchemik Vilniuje - Paracelsas. To meto chirurgai mokjo sudti ir gydyti kaulus. Kitoki chirurgins intervencijos pavyzdi Lietuvoje nra. Taiau majai, neturdami geleies, mokjo igrti dantyse skylutes ir dti ten brangakmen. Europoje dantys buvo protezuojami - dedama rago ploktel, plombavimui - statoma vielut. Vaistini mediag iekojimas, R.Jankausko teigimu, irgi antropolog uduotis. Dar neaiku, kodl Egipto mumijose randama nikotino. "Kol kas daugiau klausim negu atsakym",- sako daktaras. Taiau galutinis tikslas: analizuojant visus duomenis ir remiantis archeolog bei archyv mediaga, reikia aikintis gyvenimo slygas. O vliau galvoti, kodl vieni mons pasilikdavo ia, o kiti isikraustydavo, kodl keitsi kultros - vienos klestjo ir plito, o kitos, ugotos pirmj, nyko. "Kaul tyrimas priveria suprasti, kad mes nesame vieninteliai ir patys protingiausi, ir geriausi. Ir iki ms gyveno mons, jie buvo jokiu bdu ne kvailesni, tik j patyrimas ir kultra buvo kitokia"- tvirtina R.Jankauskas. Antropologai padeda ir teismo ekpertams Gyvenimas priveria antropologus taikyti savo inias ir sugebjimus. Anot j,- tai pilietin pareiga ir kartu moralinis pasitenkinimas: padti monms surasti artimj palaikus. "moni atmintis gyva ir gyvi pokario partizan kovos draugai, vaikai, monos, seserys, kaimynai... Jie inojo, kad kur nors ukasti j artimieji. 1990-aisiais buvo masikai perlaidojami palaikai. Kai atvaiuodavom su archeologais, visi palaikai bdavo suardyti, visi kaulai suversti  maius... Tada manydavom tik suskaiiuoti kiek moni, nustatyti lyt ir sualojimus. Apie t moni asmenybs identifikavim negaljo bti n kalbos. Taiau juk galima nustatyti, kaip jie buvo nuudyti,- prisimena dr.R.Jankauskas.- Bene vienintel vieta, kur tikrai civilizuotai pavyko ekshumuoti palaikus tai - Tuskulnai. Nes ten dirbo profesionals archeologai ir antropologai, bei teismo ekspertai. Sudjus visus j duomenis bei archyv mediag, pavyksta suinoti kada ir kokie mons suaudyti, kokioje duobje jie buvo pakasti. I byl imame t moni nuotraukas, gretiname jas su kaukolmis,- ir identifikuojame asmenyb. I 706 ikast palaik inomi 25. inoma, geriausia bt juos patikrinti pagal genetin kod. Taiau tai labai brangus tyrimas". Rimas Jankauskas pritaria arlzo Darvino teorijai, taiau tvirtina, jog Lietuvoje to rodyti negalima, nes yra netinkamos klimatins ir biologins slygos. Medicinos m.dr.doc. Janinai Tutkuvienei nesinori tikti, jog moteris galjo atsirasti i bedions. Ji tvirtina, jog tai yra jos asmenin, "nemokslin" nuomon. Du vyrai. Kairje - V-VI a., deinje - XV a. Tkstanio met skirtumas. Vilniaus universitete saugomi archeolog ikasti moni kaulai i visos Lietuvos. Taip archeologai randa nykstanius palaikus. Butauto Barausko nuotrauka - Esi mogus, kuris kiekvien diena lieia kaulus ir turbt jautiesi normaliai? Rankas plaunu ir savo studentus mokau plauti. - Kodl pati iauriausia mogaus imiekinimo forma laikoma jo kapo iniekinimas, jo palaik sudarkymas? Kodl kovojame ne su mirusiu mogumi? Manau, kad ms kultroje tai paskutinij pusantro imto met yra toks pasirekimas. Ms laikais atsiranda ir mirties baim. Todl sivaizduoti kad to nra beprasmika. - Vampyrai? Mes esame biologiniai padarai ir ms vis - ne tik moni - bendras bruoas: gyvename ir turime pratsti savo gimin, mirti niekas nenori. Nes u mirties slypi paslaptis ir tai gsdina mog. Kartais net norisi parodyti, kad gali veikti it baim, netgi studentai kartais plastmasiniams grauiams sukryiuoja rankas, kia pirt tarp dant - pergali save, pergali instinktyvi baim. Anksiau mirusysis buvo laidojamas tik  ventint em, o vliau kaulai buvo ikasami, sudedami  rietuves kur nors banyios rsyje ir paliekami, i moni kaul padaromi kandeliabrai, vakids - ekijoje yra. Tada  tai neirjo kaip  palaik iniekinim. Ir Vilniuje statant naujus namus, kaulus sustumia  on ir viskas. Santuok rmai ant kapini? Mes fetiizuojam ituos dalykus. Ant yd kapini Sporto rmai, visas Vilnius ant kapini. Mes neleidiame mogui oriai numirti (inoma, galima nukrypti  eutanazijos problemas), slepiame nuo jo, kad jis mirta, taiau tai kompensuojame pompastikomis laidotuvmis, dar prisideda katalikkos tradicijos - Kristaus kanios ir mirties fetiizavimas, suritualinimas. ia gyvj problema, ne mirusij. <doc> Seimo rinkimai-96: politologinis poiris  partijas 2. Kandidatai  opozicij ir pralaimjusieji Kstutis Masiulis Filosofijos moksl daktaras Rinkimuose skaudiausiai pralaimjo LDDP. Centro sjunga ir socialdemokratai pagausino atstovavim Seime ir jokiu bdu nelaikytinos pralaimjusiomis partijomis, taiau greiiausiai jos taps opozicija valdaniajai Tvyns sjungos ir Krikioni demokrat koalicijai. Dauguma gausaus brio kit maesnij partij patyr pralaimjim, iki minimumo sumaino savo atstovavim Seime arba jo ir visikai nepeln. Ir tik trims i i partij pavyko gauti po vien viet Seime, anksiau j visai neturjus. LDDP lugimas ir socialdemokrat perspektyvos LDDP galyb igaravo lyg pernyktis sniegas. Vakaryktis politinis milinas - leisgyvis. Politologai ir triumfuojantys prieininkai svarsto, ar i politin partija i viso beturi ilikimo perspektyv. Tuo nra garantuoti ir patys, dar tik vakar taip pasitikintys savimi, o iandien visikai pasimet partijos lyderiai. Tokio staigaus LDDP ikilimo 1992-aisiais ir lygiai tokio paties smukimo 1996-aisiais niekas neprognozavo. Seimo rinkimuose-92 LDDP peln 73 vietas ir net be satelitins Lenk sjungos - gavo absoliui daugum, 141 viet Seime. Per ketverius valdymo metus LDDP neteko daugiau kaip 600 tkstani rinkj, t.y. net 5 kartus sumaino savj elektorat ir antrajame Seime teturs 12 viet, kartu su socialdemokratais tapdama ketvirtja-penktja parlamento partija. Nemanyiau, kad jau metas visikai nurayti LDDP. iemet balsavusiuosius u i partij galtume laikyti itikimuoju jos elektoratu, kuris per kokius trejus-ketverius metelius vargu ar inyks. Taiau LDDP prarastasis elektoratas ateityje tikriausiai jos nebepalaikys. Didel jo dal sudaro socialistinio mentaliteto mons - nesavarankiki, nelaisvi nuo valdios ir geidiantys jos maloni: valdik atlyginim, paalp ir pensij, kain kontrols ir visokiausi lengvat, "tautini" gamybos ak protegavimo ir subsidijavimo, pigaus maisto, aprangos, ilumos ir t.t. LDDP j lkesi ne tik nepatenkino, bet ir j akyse demaskavo save kaip amorali  skandalus ir korupcij klimpusi partija. Dalis io elektorato jau atkreip dmes  tai, kad LDDP toli grau neturi socialistini paad monopolijos, ir todl pastaruosiuose rinkimuose balsavo u kitas socialdemokratines retorikos nesibodinias partijas: i dalies u krikionis demokratus bei centristus ir labiausiai u socialdemokratus. Taiau didiausia ankstesniojo LDDP elektorato dalis liko pasyvi. Tiktina, kad nuosekli ir darbti, savo stabilum patvirtinusi Seimo rinkimuose-96 bei populiarius lyderius turinti Socialdemokrat partija gali ateityje didel j dal patraukti savo pusn. LDDP ji kritikavo u apgauling dangstymsi kairija retorika ir deiniosios politikos vykdym, su kuo tikriausiai sutikt ir didel dalis nuo LDDP nusigrusio elektorato. Dabar Socialdemokrat partija stoja  kairij opozicij valdaniajai koalicijai. Tai turt irgi imponuoti kairij orientacij pilieiams. Ir jeigu konservatoriams ir krikdemams nesiseks, tai iki kit rinkim socialdemokratai gali susikrauti neblog politin kapital. Kairje jiems konkurencij mgins sudaryti LDDP, taiau jai nebus lengva konkuruoti su modernia LSDP. Vis pirma LDDP ilg laik bus kaltinama valdaniosios koalicijos u btas ir nebtas nuodmes. Labai tiktina, kad sulauksime ir ne vieno skandallio ar teismo proceso, kuo bus suinteresuota naujoji valdia ir kam ukirsti keli LDDP nebeturs tiek puiki svert ir ryi, kiek dabar. Visa tai ugrius ir taip ne stiprius LDDP peius. Tuo pat metu, kai LDDP vadovai aikinsis arba tyls nudelb akis, - socialdemokratai dalyvaus politiniame aidime ir rinks takus. Antra, LDDP beveik totaliai turt pakeisti vis susikompromitavusi ir politikai rinkj nurayt partijos virn, tuo demonstruodama savo atsinaujinim ir modernum. Taiau inant eksnomenklatrin mstysen, turint omenyje partijos istorin prigimt, sunku bt to tiktis. Kosmetiniai "pagerinimai" bus neivengiami, bet ne daugiau. Pagaliau i kur LDDP imt varios reputacijos ir vadovavimui tinkam nauj asmenybi? Net jei toki atsirast, tai vidins partini post dalybos utrukt, pritraukt daug dmesio, o socialdemokratai tuo metu vl nesnaust. Treia, per tuos kelis nepriklausomybs metus gyventoj politin kultra jau gteljo, o iki kit Seimo rinkim ir dar pasistiebs. Socialdemokrat retorika tampa vis labiau suprantama ir priimtina socialistinio mentaliteto mogui. Ketvirta, Socialdemokrat partija nebeatrodo menka ir netakinga, lyginant j su LDDP, greiiau net atvirkiai: socialdemokratai sudaro auganios, o LDDP smunkanios partijos spd. is psichologinis faktorius irgi ne LDDP naudai. LDDP privalumai konkuruojant su socialdemokratais - gausesns struktros, stiprs ryiai, kitaip tariant, "savi" mons daugelyje post ir dideli pinigai. Taiau ie privalumai neamini. "Pinigai" mgsta paremti turinius gali, nes jie mgsta bti ileisti naudingai. Susvyravus LDDP galybei ir jos perspektyvai pasidarius miglotai, pinigai "prasigrau" kitus kanalus. "Neitikimi" ir valdininkai. Socialiniams pokyiams pastabus stebtojas jau tikriausiai atkreip dmes  tai, kaip pastaruoju metu sukruto policija, vos ne kasdien nutverdama po kyinink. Atsibudo sveikatos apsaugos valdininkai, savo reikalingum m demonstruoti energetikai... Todl stipriausiu LDDP koziriu pokeryje su socialdemokratais lieka j "darnios" struktros. Kokia j vert nusigrus rinkjams - sunku pasakyti. Sunku prognozuoti poslinkius LDDP organizacijoje dar ir dl to, kad j sudaro labai marga, net prieing idjini orientacij publika: ir laikantys save kairiaisiais ar net socialistais, ir laikantys save centristais, ir laikantys save deiniaisiais. Tokios beveik vienodomis proporcijomis umaiytos mirains elgesys vidins krizs ir neivengiam lyderi rieten akivaizdoje yra sunkiai nuspjamas. Be to, ar ioje akivaizdoje atsilaikys LDDP struktros, jeigu socialdemokratai paskelbs "atvir dur" politik eksdarbieiams? velgiant  toki perspektyv, ateitis, atrodo, palankiau turt klostytis socialdemokratams nei LDDP. Tai netiesiogiai tvirtina ir Seimo rinkim-96 statistikos duomenys. Tik 7 socialdemokratai pateko  antrj rinkim tur, taiau i j net 5 buvo irinkti  Seim. Tuo pat metu i 14 LDDP kandidat  Seimo narius, patekusi  antrj tur, tebuvo irinkti du. Visi LDDP srao ministrai, profesoriai, politikai profesionalai triukinaniai pralaimjo. I partijos autoritet ir gali turjusio demonstruoti pirmojo deimtuko atuoni net nepateko  antrj tur. Pats partijos pirmininkas .Jurnas pralaimjo venioni liberalui K.Trapikui. Nors LDDP kviet rinkjus antrajame ture balsuoti ne u konservatorius, taiau rinkjai balsavo u bet k, tik ne u LDDP... Tuo pat metu socialdemokratai skmingai konkuravo ir su deiniaisiais, ir su kairiaisiais. Taiau, sudarydami savojo srao deimtuk, klaid pridar ir jie: perdtai ikl menkai rinkjams teinomus partijos funkcionierius ir nepelnytai nuskriaud intelektual ir populiar V.Andriukait. Centro sjungos politinis skrydis velgiant  Centro sjungos evoliucij, yra kuo stebtis. Sjunga, sukurta prie pat Seimo rinkimus-92, buvo tipika, ideologijos ir struktr neturinti, progin partija. Nuo panai  j labiausiai skyrsi gudriu pavadinimu, turjusiu hipnotizuoti savo pozicijos niekaip negebant apibdinti lietuv. Be to, ji galjo pasigirti, jog turi du itin populiarius (i populiarumo reiting pirmj eilui iki iol neikrentanius) politikus: E.Bikausk ir R.Ozol. E.Bikauskas yra tautos mylimas tikra meile, t.y. iaip, vien jau dl to, kad egzistuoja. R.Ozolo populiarumas yra kalamas sunkiu politiko darbu. Dabartin sjungos skm didele dalimi yra btent pastarojo politiko darbo vaisius. Taiau 1992 m. toki sjungos privalum neuteko tam, kad ji patekt  Seim. 1992 m. pralaimjusi proporciniuose rinkimuose Centro sjunga m spariai keistis. Augo nari skaiius, buvo reniama sjungos organizacin struktra, iekoma tui ideologini ni. Pastaruosius metus R.Ozolas formavo savo, kaip nenuilstanio korupcijos persekiotojo, vaizd tuo keldamas ir partijos presti. Partijai psichologin paspirt suteik ir sociologins apklausos, rodiusios didjant jos populiarum ir raginanios rinkj neabejoti tuo, kad balsavimas u i sjung tikrai nra balso imetimas vjais. Todl  varybas dl "savosios partijos" dar neatradusio bei dl nuo LDDP nusisukusio rinkjo dmesio Centro sjunga 1996 m. sijung turdama ger prog. Centro sjungos vadovai neblogai jauia politins konjunktros tendencijas. Sjunga tapo treija, taigi matoma ir girdima, politine Seimo jga. Todl yra pagrindo manyti, kad palankiai jai gali klostytis ir tolimesn perspektyva ateityje konkuruojant tiek dl iemet rinkimuose nedalyvavusi rinkj pripainimo, tiek "nusiurbiant" balsus nuo kit partij, jeigu sjunga sugebs vykdyti savarankik ir brandi politik. Centro sjunga turi ir rimt vidini problem. Pirma, ji yra "dvigalv" su visomis i to ikylaniomis problemomis ir pavojais. Kita vertus, tuo pat metu centristai stokoja kit rykesni asmenybi. Maai j pavyko pritraukti ir  savo sra, kuriame aikiai dominuoja partijos funkcionieriai. Treia, Sjungos silpniausia vieta lieka jos politinio-ekonominio identiteto blykumas. Maj partij perspektyvos Lietuvoje formuojasi daugiapartin sistema. Formalios klitys maesniosioms partijoms dalyvauti didiojoje politikoje (rinkim barjero padidinimas iki 5 procent partijoms ir iki 7 procent - koalicijoms) nesumaino partij skaiiaus, neatbaid rinkjo balsuoti u maesnisias partijas, taiau juntamai apkarp maesnij ansus patekti  Seim tiek mechanikai, tiek psichologikai. Stambesni parlamentini partij iame Seime beliko 5 (pirmajame Seime pradioje buvo net 8 frakcijos). Taiau tuo paiu metu iaugo rinkj pasitikjimas ir maesnmis partijomis. Jei 1992 m. u  Seim nepatekusias partijas balsavo apie 13 proc. rinkj, tai 1996 m. - 36 procentai. Didiausia konkurencija yra tarp deinij partij. Demokrat partija, Tautinink sjunga ir Politini kalini ir tremtini sjunga iame Seime yra visikai nukonkuruotos Tvyns sjungos ir Krikioni demokrat partijos. Mint maj partij lyderiai dar pateko  Seim, taiau politiniamje alies gyvenime j balsas ir reikm sumenko iki minimumo. Dabar jos jau yra atsidrusios politinio gyvenimo periferijoje ir tik netikta skm galt kuri nors i j dar reanimuoti. Taiau tuo labai sunku patikti pavelgus  j sudt, palyginus j ir, tarkime, konservatori skirtumus. Neturdamos modernaus ir aikaus savojo identiteto, jos vargiai ar begals varytis su didesnmis deiniosiomis konkurentmis. iuo poiriu geresnje padtyje yra nuosekli ir Lietuvai dar per daug racionali, taiau negausi ir blogai organizuota Liberal sjunga. Nordami ilikti savarankika politine jga ir sustiprinti savo tak, liberalai turi atriai ir tikinamai i deins oponuoti konservatori ir krikioni demokrat Vyriausybei. Taigi jie turi tiktis, kad iai Vyriausybei nesiseks, kad ji darys klaidas. Bet tokiu atveju kit rinkim klimatas gali pasidaryti nepalankus visiems deiniesiems, taigi ir liberalams. Racionaliausia ieitis deiniosioms partijoms i lidnos padties - jungimasis arba pasitraukimas i politinio gyvenimo. Taiau Lietuvoje tai beveik negyvendinami linkjimai. Deiniajame maj partij sparne palankiausioje padtyje yra nacionalistin "Jaunoji Lietuva", iuose rinkimuose surinkusi 3,6 proc. rinkj bals ir galinti didti. Taiau j vadinti deinija turime jau visai kita prasme. I kairij ir neapibrtos orientacijos maj partij didesn ilikimo ir galimo augimo perspektyv teturi Moter partija. Tai jauna, bet aktyvi ir organizuota partija. Prognozuojamo jos augimo LDDP elektorato sskaita 1996 m. nevyko, panaiai kaip 1992 m. nevyko Centro sjungos pranaautasis augimas Sjdio elektorato sskaita. Daugel teorikai potenciali rinkj (ir ne tik vyr) okiravo partijos pavadinimas. Ari feminisi Lietuvoje nra daug, o kiti jaustsi nesmagiai pasigirdami balsav u Moter partij ir tuo lyg prisipain pritariantys feministms. mons nemgsta teisintis dl savo pasirinkimo, todl jie mieliau renkasi tai, kad teisintis ir nereikt. Ne veltui amerikietika patarl moko: "Duok uniui blog vard ir gali j ramiai pakarti". Kai partijai kas kart tenka aikinti savo pavadinim, tuomet kiti jos prioritetai atsiduria antrajame plane. Taigi duok partijai blog vard ir tai pakenks jos vaizdiui. Apie kitas, specialiai iems rinkimams sukurtas partijas, vargu ar verta ir burn auinti. J gausa tiesiog proporcinga savo galimybes neadekvaiai suvokiani politik ir politikieri skaiiui. Lietuvoje yra daug politini klub, taiau ne i kiekvieno tokio klubo pavyksta ir reikia kildinti po partij. Turtas pozicijas bei galimybes reiktis Seime praranda ir tautinms maumoms atstovaujanios partijos. Lenk mauma pirmajame Seime turjo 4 vietas, o antrajame teturs - 1. Matematikai irint, ir lenk, ir rus tautini maum politins organizacijos turi galimybi perkopti 5 procent rinkim barjer. Taiau tam reikia turti tik po vien, bet stipri ir tautinms maumoms pasitikjim keliani organizacij. Be to, ne pro al bt, kad tautins maumos jaustsi atstumtos, paemintos ir savo interesus vis pirma apibrianios tautiniais motyvais. Visos ios slygos yra neipildomos. Tautinms maumoms atstovauti nori net keletas partij. Jas vis labiau politikai angauoja ir pagrindins Lietuvos partijos. Lenk rinkim akcija Vilniuje, turdama absoliui daugum ir nenordama jos prarasti, savo nacionalizmu ir antilietuvikumu perlenk lazd: vietiniams gyventojams ji pradjo sipykti. Todl gyventojai "balsavo" abejingumu rinkimams ir j rezultatams. Nemanyiau, kad vietiniu lygiu tautini maum partijos nebeturs ko veikti, taiau j galimybs patekti  parlament ateityje mas. <doc> Lietuvius pjauna irdies ligos, vys ir alkoholis Virgaudas Gudas Lietuvos sveikatos programos duomenimis, alyje nuo 1990 met pradjo intensyviai didti gyventoj mirtingumas ir trumpti vidutin gyvenimo trukm. Kaip jau rame "GK" Nr.31, dl sumajusio gimstamumo ir iaugusio mirtingumo Lietuvoje pirm kart po Antrojo pasaulinio karo nuo 1992 m. m mati jos gyventoj. Priminsime, kad pokario laikotarpiu maiausias mirtingumas Lietuvoje buvo 1960 metais. Vliau jis didjo ir 1985 m. sudar vidutinikai 11,1 mirusiojo tkstaniui gyventoj. Tuometins pastangos sumainti alkoholini grim vartojim turjo takos ir moni mirtingumui, kuris 1980 m. nukrito iki 10 mirusij vienam tkst. gyventoj. Taiau jau kitais metais mirtingumas m didti ir 1992 m. pasiek 1985 m.lyg. Didiausias mirtingumo augimas buvo 1993 metais. Kadangi gimstamumas maja, Lietuva pastebimai sensta. Dl spartjanio senjimo nuolat didja gyventoj, sulaukusi eiasdeimties ir daugiau met, dalis. 1990 m. ji sudar 16,2 proc., o pernai jau 17,3 proc. vis gyventoj. Pagal galiojani klasifikacij tai reikia, kad Lietuva pereng auktos demografins senatvs rib. Tai ir viena i prieasi, kodl per penkerius metus standartizuotas amiaus atvilgiu bendrojo mirtingumo rodiklis padidjo 12,1 procento: vyr - 14,5 ir moter - 7,4 procento. Nors pastaraisiais metais mirtingumas mieste kito spartesniais tempais, kaime jis tebra 72 proc. didesnis. Tam takos daugiausia turi gyventoj amius: kaime 60 met ir vyresni mons sudaro 23 proc., o mieste - 14,5 procento. Todl, atmetus amiaus struktros tak gyventoj mirtingumui, kaimo gyventoj mirtingumas yra didesnis tik 17,5 procento. Nors mirtingumo lygis Lietuvoje yra labai auktas, taiau Estija ir Latvija tok mirtingum pasiek jau 1990 metais. Pernai Latvijoje net 30 procent, o Estijoje 18 procent mirtingumo lygis buvo auktesnis negu Lietuvoje. Metus ne vien geguts skaiiuoja Socialin ekonomin padtis, nauji ekonominiai santykiai, sutrikimai sveikatos apsaugos sistemoje neigiamai paveik vis alies gyventoj sveikat. Pagrindinis alies gyventoj sveikatos rodiklis - vidutin gyvenimo trukm - Lietuvoje 1990-1995 metais sumajo nuo 71,5 iki 69,3 met. Beje, vidutinikai mieste mons gyvena ilgiau negu kaime 3,5 met. Pernai miesto gyventoj vidutin gyvenimo trukm buvo 70,5, o kaime - 67 met. Specialistams nerim kelia ir tai, kad vis didja vyr ir moter gyvenimo trukms skirtumas. Vyr vidutin gyvenimo trukm per tuos metus sumajo labiau negu moter ir jie vidutinikai gyvena 11,6 met trumpiau negu jos. Tad, mielosios moterys, saugokite savo vyrus. Pastarj met mirtingumo didjimas, ypa sisuks tarp darbingo amiaus vyr, grino Lietuv keliasdeimia met atgal. Vyr vidutin gyvenimo trukm jau yra emesn negu buvo 1959 metais, o moter - madaug tokia kaip 1970 metais. Nors nuo 1989 m. mirtingumas padidjo beveik dl vis prieasi, atsirado ir nauj, dabartiniam laikotarpiui bding tendencij: daugiau moni mirta nuo infekcini lig, psichini sutrikim, plaui udegimo, tuberkuliozs. Nerim kelia ir nenatralios mirtys. Didiausios takos gyvenimo trukms majimui Lietuvoje turjo nelaimingi atsitikimai ir traumos, irdies ir kraujagysli, onkologins ligos. Mieste tai sudaro 83,9 proc., o kaime 82,6 proc. mirties atvej. Pus moni mirta nuo irdies lig Kaip skelbia Lietuvos sveikatos programa, pernai daniausiai mons mir nuo irdies ir kraujagysli lig. Tai demografikai senos visuomens bruoas. I viso nuo i lig 1995 m. Lietuvoje mir 24,3 tkstanio moni. Tai sudar 53,6 proc. vis mirusij. Beje, mintos ligos sudaro ne tik daugiau kaip pus vis mirties prieasi, bet ir vien tredal invalidumo atvej, dl j ligoninse ir poliklinikose savo laik praleidia madaug penktadalis vis apsilankiusij. Didij i lig dal sudaro iemin irdies liga (67 proc. vis mirusij nuo irdies ir kraujagysli lig) ir galvos smegen insultas (21,1 proc.). Beje, medikai paymi, kad mirtingumas nuo i lig ilg laik augs, pernai netgi iek tiek sumajo ir beveik pasiek 1990 met lyg. XX amiaus rykt - vys Tikriausiai nedera taip sakyti, taiau antrj viet tarp mirties prieasi Lietuvoje uima piktybiniai navikai. Jie pernai sudar 16,6 proc. vis mirties prieasi. I viso onkolgijos ligomis Lietuvoje serga 1,2 procento gyventoj, o sergamumas viu kasmet padidja vienu procentu. Vien prajusiais metais alyje buvo uregistruota daugiau kaip 11,7 tkst. nauj lig. Daniausia vyr onkologin liga yra plaui vys, kuris pernai sudar 23,3 proc. vis naujai uregistruot piktybini navik. Daugiau kaip 80 proc. miri nuo plaui vio yra susijusios su rkymu. Po plaui vio tarp vyr labiausiai paplits skrandio (10,6 proc.) ir prieins liaukos (9,6 proc.) vys. Moterys daniausiai serga krties (17 proc.), kiauidi ir gimdos (12,7 proc.), odos (11,9 proc.) ir skrandio (7,5 proc.) viu. Kasmet viu suserga daugiau kaip 100 vaik iki 14 met. Maieji daniausiai serga leukozmis ir galvos smegen navikinmis ligomis. Medikai paymi, kad nuo 1990 m. iki i met mirtingumas nuo piktybini navik nuolat didjo. Vyr mirtingumas dl ios prieasties iaugo 6,1 proc., o moter - 3,2 procento (bendras - 4,7 proc.). Taiau negalima nutylti ir tai, kad pernai Lietuvoje buvo igydyta beveik pus viu sergani moni, t.y. buvo apie 23 tkst. gyventoj, kurie po to, kai jiems diagnozuota ir gydyta navikin liga, gyvena 5 ir daugiau met. Vis dlto medikus jaudina tai, kad iuo metu daugja sunkiai igydom, vlyv stadij navik. Pernai met duomenimis, 55,5 proc. kepen, 39,6 proc. skrandio ir 53,6 kasos viu sirgusiems ligoniams nustatyta ketvirtoji ligos stadija. Dabar onkologinje skaitoje yra apie 32 tkst. miesto ir daugiau kaip 15 tkst. kaimo gyventoj. ie duomenys buvo pateikti ir Praneime Jungtinms Tautoms. Lietuvos nacionalin nelaim Nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas pagrstai galima vadinti Lietuvos nacionaline nelaime, nes mirtingumas nuo j, palyginus su kitomis Europos alimis, yra labai didelis ir toliau intensyviai didjantis. Nuo 1989 m. miri dl apsinuodijimo alkoholiu padaugjo net 4,2 karto, mogudysi - 2,1 karto, saviudybi - 69 procentais. Tarp mirties prieasi nelaimingi atsitikimai ir traumos uima treij viet po irdies ir kraujagysli lig bei piktybini navik. Pernai jie sudar 14,4 proc. vis mirties prieasi (vyr - 21,3 proc., o moter - 6,5 proc.). Apie du tredaliai jaun - 15-44 met amiaus vyr ir tredalis tokio paties amiaus moter pernai uvo nuo traum. Lietuvoje tai svarbiausioji io amiaus moni ir, nors ir labai gaila, vaik mirties prieastis. I viso 1995 m. Lietuvoje buvo sualota apie 300 tkstani moni, i kuri daugiau kaip 6,5 tkstanio mir. Standartizuotas mirtingumo rodiklis per penkerius metus padidjo net 49,5 procento! Tai didiausias augimas tarp vis mirties atvej, nes vyrams jis iaugo netgi daugiau kaip pusantro karto. Btina paymti tai, kad tarp vis nelaiming atsitikim ir traum iki 1992 m. daugiausia buvo transporto traum, o nuo to laiko vis labiau ima sitvirtinti saviudybs. Beje, transporto traum nuo 1992 m. maja, o saviudybi, prieingai, gausja. alis ta saviudi kratu vadinas... "Gimtasis kratas" jau yra ras, kad Lietuva pagal saviudybi skaii, tenkani 100 tkst. gyventoj, dabar uima pirmj viet pasaulyje. is saviudybi skaiius iaugo nuo 25,9 i 100 tkst. gyventoj 1990 m. iki 46 i 100 tkst. gyventoj 1995 metais. I viso per pastaruosius 25 metus Lietuvoje nusiud beveik 13,2 tkstanio kaimo ir daugiau kaip 14,3 tkstanio miest gyventoj. Beje, iki 1970 m. saviudi alyje nebuvo labai daug (15-19 saviudybi 100 tkst, gyventoj). Vliau j skaiius pradjo spariai kilti. Lyginant pagal lyt, ypa daugja saviudybi tarp vyr. Jau 1994 m. is rodiklis persirito per 80 saviudybi tenkani 100 tkst. vyr ir buvo 6,1 karto auktesnis negu tarp moter. Didiausias skirtumas 30-49 met amiaus grupje - vyrai udosi net 9 kartus daniau negu moterys. Pastarj keleri met duomenimis, 85 proc. saviudi - vyrai. Ypa kraupi padtis kaime - kas etas i mirsi, 40-49 met vyr, yra nusiuds. iaip didiuosiuose miestuose udomasi reiau - Vilniuje, Kaune ir Klaipdoje saviudybi lygis 20-30 proc. maesnis u vidurk. Kaimo mons udosi gerokai daniau negu miestieiai. Apie 70 proc. saviudybi yra susijusios su alkoholio vartojimu. Tuo ypa akivaizdiai buvo sitikinta sugrietinus alkoholio pardavimo ir vartojimo tvark. Tuomet saviudybi gerokai sumajo visoje Lietuvoje ir ypa kaime.  Lietuv grta tuberkulioz Medikams ypa didiul nerim kelia tuberkuliozs plitimas. Pernai aktyvia tuberkulioze sirgo 1401 miesto ir 722 kaimo gyventojai. Sergamumas ia liga ir mirtingumas nuo jos per pastaruosius penkerius metus padidjo 1,7 karto. Ypa veria susimstyti tai, kad tuberkulioze serga ne tik piktnaudiaujantys alkoholiu, asocials asmenys, bet suserga ir maas pajamas turintys mons, pensininkai, inteligentai, daugja vaik sergani ia liga. Medikai teigia, kad Lietuvoje apie deimtadalis vaik yra usikrt tuberkuliozs lazdelmis, kasmet ja usikreia apie 6 tkst. vaik. Daugiausia mirtama nuo irdies ir kraujagysli lig. Nacionalin nelaim - nelaimingi atsitikimai. Butauto Barausko nuotraukos <doc> Karaliauiaus krato lietuviai: penkeri bendrijos metai Juozas Deksnys 1989 m. vasario 26 d. buvo atkurta pirmoji iame krate lietuvi organizacija- Tils (Sovetsko) lietuvi kultros draugija. J subr Sigitas amborskis - dabar jau septynerius jaunysts metus paaukojs lietuvybei puoselti. Jau penkeri metai, kai oficialiai teisinta Kaliningrado srities lietuvi bendruomen (iki i met vadinosi Lietuvi kultros bendrija, 1993 m. tapo Pasaulio lietuvi bendruomens nare). Jai priklauso atuonios miest ir rajon (Tils, Ragains, Lazdyn, Stalupn, Gumbins, Slavsko, Karaliauiaus) lietuvi draugijos, Jaunimo sjunga, Politini kalini ir tremtini lyga, Lietuvi kalbos mokytoj taryba. Bendruomens darbe aktyviai dalyvauja daugiau kaip tkstantis ms tautiei. Oficiali statistika rodo, kad Kaliningrado srityje gyvena 19657 lietuviai. Jaunimas "Nelengvas tas ms atgimimas po 50 totalitarinio reimo met, - sako Bendruomens valdybos atstov spaudai Romualda Spycina. - "Dar ir dabar gyvename tarsi sultintame kino kadre, bet ms jaunimas jau msto europietikai, turi galimyb lankytis usienyje (ypa Vokietijoje) ir gyti reikiamos patirties. Tad visas viltis dedame  augani krato Lietuvi jaunimo sjunga". Kasmet Bendruomens pirmininkas S.amborskis organizuoja etnokultros stovyklas Lietuvoje ir Karaliauiaus krate. i vasar veik jau etoji jaunimo stovykla "Ramov". Jaunimo kultr gaivina muzikin isilavinim turintys mokytojai. 1994 m. Krasnoznamensko miesto vaik ansamblis "eup" dalyvavo Lietuvoje rengiamame televizijos konkurse "Dain dainel". 1995 m. Ragains kultros rmuose vyko pirmoji Karaliauiaus krato lietuvi kultros vent. Joje dalyvavo lietuvi ansambliai, veik vaik pieini, rankdarbi parodos, i Vilniaus atvyko televizijos viktorina "Moki od - inai keli". Beje, dabar srityje yra 7 lietuvi ansambliai: Gusevo (Gumbins) "Nadruva", Nesterovo (Stalupn) "iedas", Krasnoznamensko (Lazdyn) "eup", Sovetsko (Tils) "Birut", Slavsko (Gast) "Berynas", Jasnoje (Kaukn) "Kaukutis", Nemuno (Ragains) "Raganyta". iemet antroji krato lietuvi kultros vent vyko Karaliauiuje. Kasmet apie dvideimt-trisdeimt kolektyv i Lietuvos lankosi io krato lietuvi draugijose. Danai koncertuoja "Maosios Lietuvos" ir Lietuvos Valstybinis simfoniniai orkestrai, iauli liaudies dain ir oki ansamblis "Jovaras", Kauno folkloro klubas "Liktu". vietjika veikla Bene svarbiausias bendruomens udavinys - kad bt utikrintas lietuvi kalbos ir literatros mokymas tose srities bendrojo lavinimo mokyklose, kitose vietjikose bei kultrinse organizacijose, kur tik pageidauja moksleiviai arba j tveliai. Bendruomen kvieia lietuvi kalbos ir literatros mokytojus, padeda jiems sikurti, prao pasienio ir kit Lietuvos vietimo skyri vadov, kad bt su mokytojais sudarytos darbo sutartys ir mokami atlyginimo priedai. iluts, Vilkavikio, Taurags, Klaipdos, Marijampols, Kauno, Vilniaus ir kit rajon vietimo skyriai sudar darbo sutartis su 21 mokytoju. Mokytojai, kultros darbuotojai sulaukia paramos i Amerikos lietuvi Tautos fondo, "Maosios Lietuvos fondo", Lietuvos moni bei staig. Deja, ne visi i Lietuvos atvykstantys mokytojai yra atsidav misijonierikam darbui. Kai kurie paskelb steigi mokytoj asociacij, kuri nuo pirmj veiklos ingsni m konfrontuoti su vietos mokytoj taryba, dirbani jau septyneri metai. Kitas rpestis - krato lietuvaii studijos Lietuvos auktosiose ir specialiosiose vidurinse mokyklose. Ms tautiei jaunimas, rus kalba baigs vidurin mokykl, nepajgia konkuruoti su bendraamiais Lietuvoje. Dar nedaugelis auktj mokykl teikia lengvat usienio lietuviams. Daugelis lietuvaii patenka  tas grupes, kur u moksl reikia mokti. Tai ypa sunku nepasiturinioms eimoms. R.Spycina ne kart kreipsi  Tautos fond - jis parm studentus. Paramos ypa laukia skurstanios daugiavaiks eimos. Stengiamasi kuo daugiau maj lietuvaii isisti  "Lietuvi nam" mokykl Vilniuje. Spaudos platinimas Ypa svarbus veiksnys lietuvybei isaugoti - spauda. Anksiau (sovietmeiu) buvo paprasta usisakyti lietuvik laikrai visuose Kaliningrado srities pato skyriuose. Dabar tai nebemanoma. Tenka patiems atsigabenti spaudos. S.amborskis kas mnes  28 srities spaudos platinimo punktus atgabena apie 3000 spaudos egzempliori. i laik knygneys kaunietis Petras Rolofas yra sudars sutartis su urnal ir laikrai redakcijomis - surenka neparduot spaud i Kauno spaudos platinimo agentros. Aiku, tokiu keliu tautieius pasiekia mnesio senumo leidiniai. Ragainikiai organizavo prenumerat. Daug spaudos i Klaipdos atvea Adolfas Buauskas.  mog su laikrai pundu gali sutikti visuose krato kampeliuose. Marijampols vietimo centro darbuotojas Gintaras Skamaroius organizavo spaudos pristatym i Marijampols  Stalupnus, Gumbin, srut, Tepliuv ir Karaliaui marrutiniu autobusu "Druskininkai - Kaliningradas". "Bendrijai btina ileisti sav laikrat bent vien kart per ketvirt, deja, mes to padaryti negalime dl pinig, kompiuterins technikos stygiaus", - sako R.Spycina. Sielovada Bendrijos nari daugum sudaro katalikai, jos veikloje dalyvauja 12 parapij tikintieji, todl ypa aktualu, kad visose lietuvi gausiai gyvenamose teritorijose bent retsykiais bt aukojamos lietuvikos miios. Krate lietuviai turi tik vienintel kunig Anupr Gauronsk. Guodia bent tai, kad daugelyje vietovi savos koplyios, Tilje Lietuvos biudeto lomis atstatoma banyia. Veiklos mecenavimas Bendruomen gauna paramos vairiais bdais: spauda, saldainiais ventms, drabuiais i Vokietijos per parapijas ir tiesiogiai  draugijas. Bendruomen remiama finansais, statybinmis mediagomis, remontuojamos ar statomos draugij patalpos Nemane, Krasnoznamenske, Slavsko rajono Timiriazevo gyvenvietje. Gauta vaizdo, garso ir kitos technikos i Maosios Lietuvos fondo Amerikoje - j galiota atstov Rta Mainien padalino krato lituanistinms mokykloms. I "SOS vaikai" agentros atkeliavo labdaros Ragains lietuvikai pradinei mokyklai. Bendruomens vadovai drsta pasvajoti ir apie fakso aparat, kompiuter su modeminiu elektroniniu ryiu. Taiau didioji krato dalis dar net netelefonizuota. iuo metu tik Sovetsko, Nemano, Krasnoznamensko, Timiriazevo lietuviai turi savas patalpas. Sovetsko (Tils) Vydno lietuvi kultros draugija gavo jas jau suremontuotas. Nemano (Ragains) lietuviai sireng patys. Slavsko (Gast) rajono Timiriazevo lietuvi reikmms pastat nupirko Amerikos lietuvi Tautos fondas, tas statinys dar neefektyviai naudojamas. Krasnoznamensko (Lazdyn) lietuviai glaudiasi Estetikos centre. Gusevo, Nesterovo ir kit vietovi draugijos nesulauk vietos valdios paramos Socialiniai klausimai, grimas  Tvyn 1993 m. bendruomens vadovai kreipsi  Lietuvos socialins apsaugos ir darbo ministerij dl paramos buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir invalidams bei daugiavaikms eimoms. I ministerijos gavo atsakym, jog 1994 m. Lietuvos Respublikos biudete bus numatyta bendrijos nari parama - 50 000 lit. Deja, ir 1995 m. l nebuvo paskirta. Beveik nefinansuojama tremtini ir politini kalini bei j vaik grimo  Lietuv programa. Bendrijos tarpininkaujami septyni Lietuvos miestai ir rajonai  eil butams gauti ra apie 70 ms tautiei eim. Deja, tik dvi iki iol gavo. Kai kur, pvz., Klaipdoje, per pastaruosius trejus metus eil nepasistmjo n per vien mog  priek. Valdininkai kaltina vieni kitus, bet padtis nesitaiso. Tautieiai, kurie ivyksta nuolat gyventi  Lietuv, net metus ar ilgiau negauna Rusijos pilietybs atsisakymo patvirtinani dokument. Isiregistrav i Kaliningrado srities, jie negali  j atvykti ar pensijos pasiimti. Lietuvoje j niekas neregistruoja su sovietiniais pasais, neduoda pensijos, o lietuvik jie negauna tol, kol nepateikia paym, kad nra Rusijos pilieiai. Bet ir turdami lietuvik pas dar apie pus met Lietuvoje negauna pensij. Labiausiai Kaliningrado lietuviais imama "rpintis" prie rinkimus. Juo ariau rinkimai  Lietuvos ir Rusijos valdios struktras, tuo daugiau tiek Rusijos, tiek Lietuvos politik stengiasi save reklamuodami velti ms tautieius  politines intrigas. Rusijos politikai Kaliningrado lietuvius laiko kone penktja kolona, kuri bsianti panaudota atplti srit nuo Rusijos. Lietuvoje vis daugiau randasi save vadinani patriotais, noriniais susigrinti Maj Lietuv. Jie taip pat kursto nesveikas emocijas tame krate. "Visi jie mums pavojingi. Turime bti budrs, kad netaptume nevari politini intrig aukomis", - sako bendruomens vadovai. Koncertuoja Lazdyn (Krasnoznamensko) lietuvi ansamblis "eup" (vadov Aldona Strojeva). <doc> Anapus tikrovs iandien rubrikoje skaitykite apie mogaus energetin struktr - bioenergetik. Apie j mums sutiko parayti paneveiet Regina Milerien. Kai kurie mons j vadina ekstrasense, taiau jos darbui taikomas visikai kitas terminas - bioenergetin chirurg arba kaip priimta vadinti visame pasaulyje - hiler. mogus - energetin btyb Regina Milerien Kosmosas - visas pripildytas viesos, gyvyb teikianios energijos. em ir visi jos gyventojai - tai mikrokosmosas, pagrstas energetikos dsniais. T gerai ino kvantins fizikos mokslininkai, nagrinjantys fotonini bang, kvantini lauk veikim. mogus - viena i daugelio Kosmoso btybi. Jo veikla pagrsta glaudiais energijos ir materijos sveikos dsniais. moguje veikia maasis ir didysis energijos apytakos ratai. Energija cirkuliuoja per 7 pagrindinius ir per daugel maesni energetini centr, Rytuose vadinam akromis. Kiekvienas energetinis centras kontroliuoja energijos gyvybingum, jos galim nutekjim mentaliniame, astraliniame, eteriniame ir fiziniame kne. Kad bt aikiau, remsims svokomis, susietomis su fiziniu knu. mogaus dvasin bsena fiziniame kne (be vyraujanios sielos bsenos) yra susieta su nerv sistema ir psichika - pasmone ir smone. Visi mons su ibalansuota nerv sistema ir psichika (neurozs, depresija, baim, pyktis, agresija) turi daug energetini skyli, per kurias nesulaikomai nuteka nervin ir psichin energija. Vienose vietose ios skyls stimuliuoja nervin tamp, kitose - nervin negatyv, dar kitose - psichinius sutrikimus, psichin tamp. Energetins skyls - tai tarsi bedugns,  kurias visikai nepatenka energija. iose vietose "suserga" mogaus organizmo lstels, atsiranda antilstels - mogus po kurio laiko pajunta skausm tose savo kno vietose. Tada medikai skiria chemin terapij, t.y. vaistus. Jei i energetin skyl atsirado neseniai, kuriam laikui pavyksta sunaikinti bakterijas nes juk energetins skyls formuojasi ne fiziniame, o eteriniame, astraliniame ir mentaliniame knuose. Bioenergetikas jas mato, o bioenergetinis chirurgas jas gali nukirsti arba lokalizuotai apibrti ir savo energija utaisyti ias energetines skyles. Bioenergetikas visada dirba su visais 4 knais, panaikindamas energijos nutekjim ir atstatydamas mogaus biolauk. Visas is procesas yra vadinamas biolauko korekcija. Ten, kur energijos nutekjimas ir energetini skyli susidarymas yra itin didelis ir energetins skyls nusjusios vis organ, is pradeda gesti. Tada  pagalb turi ateiti tradicins medicinos chirurgai, kurie paalina t organ ar jo dal. Deja, paalina tik fizinio kno gedim, o biolaukas, gaubiantis t viet, dar ilgai ilieka.  reikin labai lengva rodyti tuo, kad nupjovus koj ar pirt, mogus dar ilgai jauia j skausm. Juk pojius, jausmus valdo astralinis knas. Paprastai ioperuoto organo biolaukas pamau blsta ir inyksta madaug per dvi savaites. Mentalinis knas valdo mogaus mstym, todl, jei mogus visad galvoja apie buvusi operacij, to organo biolauko nykimas gali bti sustabdytas dar ilgam, ypa pasmonje, kai nakt jis sapnuoja save sveik. Bioenergetikas - tai pirmiausia dvasinis mogaus pagalbininkas, atstatantis taip dabar danai sutrikusi moni dvasios pusiausvyr. Ne, jis neatima nei psichologo, nei psichoterapeuto duonos. Tai visikai kita sritis, kuri vadinama parapsichologija. Reikia irti kaip cirkuliuoja gyvybin energija, kaip dirba energetiniai centrai. etas ir septintas centrai, j veikla rodo mogaus dvasin bsen. Jei nedirba etas ir septintas centrai, mogus lynu yra pajungtas  emuosius astralus. Jei biolaukas yra gavs neigiamos energijos - jis blokuojamas. Tai - ne burtai. Pikti mons, pasisdami net ir artimuosius "po velni", uteria mogaus biolauk, blokuoja j. Juk pyktis, neapykanta, kertas, agresija visada gimdo neigiam energij. Tai juodosios magijos pasekms. Yra ir raudonoji magija, kuri sugeba  mogaus ird, smegenis ir kt. neti demoniukus, kad mogus prie savo vali bt priverstas elgtis blogai - vykdyti demon ir juos pasiuntusio mago vali. Pajungimas lynu, kada visas mogaus knas nuo galvos iki koj tarsi persmeigtas madau 5 cm diametro lynu, matomu tik eteriniame kne, eina tiesiog  poeminius emj astral - tono valdomus sluoksnius. Taip pajungiami visi, kurie dalyvauja spiritizmo seansuose, su pasimgavimu iri smurto, vadinamuosius juodojo sekso, filmus, buria kortomis. Tokio lyno itraukimas, nukirtimas - vienas i poymi, kad tas bioenergetikas turi labai stipr bioenergetin potencial. Tai gali atlikti toli grau ne kiekvienas bioenergetikas, o tik bioenergetinis chirurgas. Visa tai nra malonu, bet n vienas mogus neatgaus savo dvasios pusiausvyros, j kamuos depresija ir net izofrenija, jeigu jo biolaukas nebus ivalytas. Juk net ir Jzus Kristus, tik ivarydamas demonus ir piktsias dvasias, pagydydavo mogaus siel. Reikia pabrti, kad ne visiems galima visa tai panaikinti. Pavyzdiui, to nemanoma padaryti retais atvejais, kai kreipiasi mogus su itin paeista psichika. Tai - karminiai ligoniai, ir bioenergetikams j nevalia liesti. Tik ivalius mogaus biolauk, panaikinus energetines skyles ir energijos nutekjim, mogus atgauna savo prigimtin bsen, jis isivaduoja nuo vis negali. Siela turi pasveikti ir atgimti. Taiau jei js ir toliau tarnausite blogiui, nuolat patirsite girtuoklio vyro smurt, sksite aarose - vl nuteks js energija. Gav i bioenergetiko meils energij, tikdami gr, dor, vies, nuolat savo gyvenim sutikrindami su Dievu - Visatos krju, su malda ir ypsena eidami per gyvenim - js kaupsite tik teigiam energij. Teigiamos energijos galite gyti gamtoje, pasidalindami energij su upeliu, mediu, glmis arba neiodami savo astrologin mineral ar brangakmen. Jie taip pat gydo. Be bioenergetikos mogaus energetin struktr, jo energetinius kanalus - meridianus - veikia akupunktra, mogaus energij papildo techninis Folio metodas. Daug kas tuo abejoja, bet to negalima udrausti, negalima vis pasodinti  kaljimus ir leisti naudotis t i k chemikalais - vaistais ir atriu chirurginiu skalpeliu. Visko draudimas - juodasis agnosticizmas. Ar nebt racionaliau padaryti tvark visoje netradicinje medicinoje? Lietuvoje susidar grsminga situacij, kai visi, kurie neturi medicininio isilavinimo, vadinami ekstrasensais. Net mogelis, kuris gyd moter dlmis, pavadintas ekstrasensu. Nepripastama, kad yra biolokatoriai, aikiaregiai, mediumai, vairs magai. Visi jie vadinami vienu odiu - ekstrasensais. Priminsiu - visi, veikiantys mog kosmine ir savo energija yra bioenergetikai. Tai - pirma. Antra, dabar atsirado daug apsiaukli, kurie tik susipain su Dunos metodika mojuoja rankom, neturdami nei vidinio matymo, nei reikalingo bioenergetinio potencialo. Toki, deja, yra apie 70 procent. Dl j profesinio nekompetetingumo vyksta daug nelaimi. Kijeve, Krokuvoj, Hamburge, Paryiuje yra institut, kuriuose paangiausios elektronins aparatros pagalba nustatomas ekstrasenso bioenergomagnetikos lauko stiprumas, tiriama, ar gali jis teigiamai paveikti mog per nustatyt laik sunaikindamas bakterijas mginyje. Prajus tok patikrinim, bt aiku, kurie gali padti mogui, o kurie tik apsimeta. Deja, Lietuvoje net ir toki bandym rezultat nenorima pripainti. Ar netikslingiau iravti piktoles, o ne sunaikinti vis lauk? Butauto Barausko nuotrauka <doc> Patirties kaupimas nubrozdintais keliais Vytenis Girinas  nuolatin "GK" rubrik "Padk sau" atkeliauja vis daugiau asmenini istorij, kuriose ir blaivs, ir tebegeriantys alkoholikai dalijasi savo gyvenimo patirtimi, pasakoja, kaip jie gr, kaip jiems seksi (ar nesisek) pripainti savo alkoholizm, kaip jie gyvena dabar. Jas spausdiname todl, kad tokie pasakojimai apie savo eksperimentus mesti gerti, asmeninius igyvenimus sudaro Anonimini Alkoholik (AA) susirinkim esm, padeda gyvendinti btinos ios ligos gydymui tarpusavio pagalbos filosofij. AA programoje svarbu ir tai, kad AA nariai isivaduoja i alkoholizmo simptom ne slapia ir vieni, o drauge su kitais alkoholikais. Pasidalijus patirtimi, kartu troktant sustabdyti savo girtavimus, jiems pavyksta ne tik negerti, bet daniausiai ir visikai nejausti potraukio alkoholiui. Tai yra ir vienas i rubrikos "Padk sau" tiksl, todl tokios istorijos bus spausdinamos ir toliau, bsime dkingi, jeigu mums paraysite. iame numeryje - Reginos istorija. Ji yra gimusi Vilniuje, o dabar gyvena Lenkijoje. Reginos istorija Esu gydytoja, dirbu greitojoje pagalboje. Danai suteikdavau pagalb ipurtusiems, kruviniems ir dvokiantiems monms. Buvo j gaila, nesuprasdavau, kaip mogus laisva valia save nuodija alkoholiu ir savo noru atsiduria tokioj nepavydtinoj padty. Juk mums deimtmeiais buvo kalama  galv, kad alkoholizmas, narkomanija yra praeities atgyvenos ir kapitalistinio pasaulio blogybs, girdjau aikinimus, kad alkoholis - nuodai, kad girtuokliai gydomi psichiatrinse ligoninse. Deja, pagundos slypi paiame moguje ir kiekvienam asmenikai tenka nustatyti savo santyk su jomis, kaip ir iki imokstant bgioti ir kalbti - nusibrozdinti kelius ir pykti, kad tavs nesupranta. A pati griau 20 met... Augau pasiturinioje eimoje, lepinama ir apsupta dmesio. Buvau mergait lidnomis akimis, kuriai nuolat aikino, kad negrau pykti, negrau bijoti, negrau idykauti. O a laikiau save bloga, nes nuolat jausdavau pavyd linksmiems triukmadariams, kuriems tvai netgi... duodavo  kail. Reikti jausmus buvo gda, a bgau nuo moni. Mginau atsiverti tvams, bet jie buvo idealistai, tikjo viesia ateitimi ir harmoningu, tobulu ateities mogaus sukrimu. J nuomone, daugelis natrali ir mogik, bet "blog" jausm ir mylimam vaikui augant turjo inykti. Nesupratau j, todl jauiausi dar blogesn. Daug knyg skaiiau, bet j herojs nebuvo nei emags, nei apknios kaip a. Lyginau save su jomis ir mano nepilnavertikumas augo. Paauglystje padariau atradim - yra alkoholis, kuris padeda veikti nepilnavertikum! Kai atrodo nepakeliama imu ir igeriu. Igerdavau pasislpusi, nes mano pasmonje buvo ukoduota - geria tik degradav mons ir tai yra labai lyktu. Pradjau meluoti sau ir kitiems, iekojau prieasi, kad galiau igerti. Vliau pradjau save apgaudinti, kad igersiu iandien ir nedaug, o rytoj jau nebegersiu. Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, - girtas mogus yra kaip venta karv Indijoj. Darbe jam grimas netrukdo, bendradarbiai j slepia nuo virininko, ypa atjauiantys netgi suorganizuoja "pachmielo". Susiklost tradicijos, eimynin atmosfera, prieinamumas prie alkoholio "itis par", visuomens poiris. Juk bjaurimasi tik tuo, kuris purvinas ir smirda, o jei variai apsirengs, inteligentikas, tai netgi autobuse uleidia viet. Labai greitai priklausomyb nuo alkoholio padidja, kai tau jau 25-eri ir aplinka tam palanki. Taip atsitiko ir man. Jau darbo dienos pradioje praddavau laukti palaimingos septintos valandos vakaro, kai parjus namo, usidarysiu savo kambaryje ir  grai taur sipilsiu skanaus, stipraus grimo... Gerokai igrusi boddavausi vienatve ir vidury nakties praddavau telefonu skambinti draugams. Tuo metu ne tik savs nekontroliuodavau, bet ir nieko neatsimindavau. Pagaliau vienas mano draugas ryosi rayti mano vienos nakties telefoninius pokalbius. Visai neprisiminiau (o tai buvo ne pirmas kartas), kad nakt jam skambinau 15 kart! Gyniausi, kad negriau ir tikrai neskambinau. Bet magnetofonas sukosi ir igirdau save. Kalbjau vulgariai, kaltinau j dl savo vienatvs. Itiko baisus okas, tai buvau a ir ne a. Pamaiau i alies, kuo a pavirstu igrusi. Pirmiausia supykau ant draugo, kaip jis drsta man priminti tok nuopol. nirus parlkiau namo, norjau pasiguosti dukrai dl jo idavysts. O siaube! Ji mans n trupuio negailjo! Net apgailestavo, kad negali man parodyti vaizdo rao. A tvirtinau, kad moku gerti. Dukra nusijuok: "Pamatytum save nugriuvusi priekambary, drabstani kas po ranka pakliuvo ir savo mam paskui tave luostani apvemt kilim, kitaip kalbtum". Nebebuvo prasms slpti nuo savs tai, k inojo man artimiausi mons. Supratau, kad esu ligon ir nusprendiau gydytis. Nebuvo lengva, nes apie toki lig gdijamasi net prasitarti. Deja, tai ne gda, o nelaim. Meil, supratimas ir pagalba buvo reikalingi, kai pradjau blaivti. O dukra kaip tik tuo metu pradjo kaltinti mane dl vis gyvenimo neskmi. A miau jos bijoti, jauiausi labai kalta. Kas buvo, to pakeisti nebegaljau, o kapstymasis praeityje atimdavo energij, reikaling jimui pirmyn. Papraiau dukros liautis, bet ji tik pasityiojo i mans. "A neturiu jg tavs klausyti!" - isterikai irkiau. Tik tada ji nustojo mane kaltinti. Mano draugas pasak: "Nieko nra vien gera ar bloga. Tavo grimas turjo turti ir k nors naudingo". Labai sieidiau, kad man neleido bti absoliuia kankine. Bet pamsiusi atradau, kas buvo gera. Skirtingai nei a, u kuri visk sprend ir nuo blogos takos budriai saugojo gerieji tveliai, mano dukra turjo pati rpintis savimi ir uaugo savarankika. Sunki atmosfera namuose vert iekoti ryi su aplinkiniu pasauliu ir bendravimas su monmis jai nebuvo problema. Kai mano elgesys jai kyrjo, ji pabgo i nam. Prajo jau 10 met, kai a apsisprendiau blaivti. Daug laiko reikjo, kol susigrinau jos meil. Bet a dkinga dukrai, kad iandien esu blaiva. Neinau, kas bus ryt, po savaits ar met. Bet iandien a blaiva. Mokymasis gyventi be alkoholio buvo mano antrasis gimimas. Dabar galiu pasakyti, kad tik supratus esanti alkoholik, tapau laisva nuo savo ligos, nes a galiu j sustabdyti, gerai jauiuosi negrusi. Kitos chronikos ligos to neturi. Alkoholikas gali negerti ne tik kelias dienas, bet ir kelerius metus. O pagalvojs, kad po tiek laiko blaivybs taurel jau nepavojinga, vl pakliva  priklausomyb ir ugeria. Tokiu atveju - kaip suviduriavus - nepads nei moralai, nei valia, nei artimieji. Dabar bdama laisva nuo poreikio gerti, vis tiek inau esanti alkoholik. Kodl? Todl, kad nesuprantu, kaip mogus, igrs vien taurel gali ramiai atstumti antr, kaip gali palikti nebaigt gerti butel? A to nesugebu. Neturiu ir netursiu sveiko mogaus poirio  alkohol. Todl ir negeriu... "Gimtasis kratas" kvieia ir kitus mones, kenianius nuo alkoholizmo ar narkomanijos, papasakoti apie save, pasidalyti savo diaugsmais ir rpesiais, skme ir nusivylimais. Redakcija garantuoja raiusij anonimikum. <doc> Niekas nenori bti kaminkriu Nijol Blaeviit Lietuvoje bedarbi maja. Taiau vis tiek , daugiau kaip 112 tkstani moni tebeieko darbo. Kaip patikslino Vilniaus valstybins darbo biros direktoriaus pavaduotojas Antanas Pimp, vien sostinje yra bema 24 tkstaniai bedarbi. Tiesa, j kelis mnesius nedaugja, taiau ir taip nemaai moni gerai ino keli  Valstybin darbo bir, kiti ieities ieko privaiuose darbinimo biuruose. Vienas i j - sikrs po Rus dramos teatro stogu. Patalpos kuklios, todl prie jimo perskait silom darb sra, pereng slenkst mons nepatikliai apsivalgo. ia tik dvi darbuotojos. J ir reikia klausti, kok darb gali pasilyti. Jei pasilymu susudomjote, registruojats, mokate dvideimt penkis litus ir tegauna pageidaujam adres, telefon, tampate io biuro klientu, kol bus surastas darbas... - Tikrai galite pasilyti k nors i karto? - kreipiasi, matyt, pirm kart ia usukusi moteris. - Taip. O kokio darbo pageidaujate? - Nesvarbu, kad tik ne siuvjos. Pavariusi sraus, biuro darbuotoja Valentina Pitunenko sako, kad galima dirbti gamykloje, prie konvejerio. Darbas nesudtingas, nereikia net specialaus apmokymo. Yra viet ir preki bazje - reikt fasuoti maisto produktus. Nei vienas, nei kitas pasilymas lankytojos nesudomino. Moteris net nepasiteiravo, kok atlyginim gaut. Jauna student matematik eima nori nuolatinio darbo. Tik ne korepetitori. - "Kodl? - paklausiau. - "Korepetitoriais mes galime bti ir be darbinimo biuro paslaug. Nesunku susiiekoti mokini. O k nors rimtesnio patiems susirasti vis nepavyksta, nes darbdaviai nenori priimti student, - u save ir u mon atsako bsimasis matematikas, ir iame darbinimo biure nerads tinkamo pasilymo. Ne vien darbdaviai iuo atveju kalti. Kain ar studentai nors tapti, pavyzdiui, medkiriais ir vykti  Kaliningrado srit, nors ten per mnes galima usidirbti po pusantro tkstanio doleri... Darbdaviai, gerai inantys  darbinimo biur, ieko ia ne tik medkiri. Jiems reikia ir kaminkri, ir astrolog, ir meteorolog. Egzotika dvelkia kruizas po Piet Amerikos alis: dirbti kvieiamos merginos, mokanios usienio kalb. Neprasti pasilymai... - Mans tai nestebina, - sako io darbinimo biuro direktor Aldona Abaraviien. - Visko pasitaik per tuos metus, kai a, netekusi darbo preki inov, sumaniau padti pati sau ir kitiems. Tada, prie trejus metus, Vilniuje darbinimo biur dar nebuvo. Neturjau patarj, neturjau pinig, patalp, bet io sumanymo neatsisakiau. Skambinau, jau  gamyklas, staigas. Ne kart laikratyje "Lietuvos rytas" esame paskelb, kad padedame susirasti darb. Pamau reikalai pajudjo. Prisimenu: jau pat pirm mnes kreipsi i Ries irgyno, iekojo mogaus, gerai mokanio usienio kalb ir galinio rpintis irg prekyba kitose alyse. Suradome suman anglist, kuris skmingai dirba lig iol. O man smagu, kad neapvyliau usakovo... Dabar jau galiu palyginti, kaip dirba panaios staigos usienyje, nes aplankiau nemaai ali, domjausi, kaip ten padedama monms. Apvainjau beveik vis Europ ir sitikinau, kad ne tik visur yra bedarbi, bet ir j darbinimo problemos panaios. Ir ten privats darbinimo biurai nedideli. Tik patalpos geresns, yra faksai, kompiuteriai. Gal vliau ir mes juos tursime, kol kas kompiuteriai mums nereikalingi. Tiesa, u surast darb usienyje imamas didesnis mokestis. Kai kuriose alyse darbinimo biurams priklauso ir nemaa pirmos algos dalis. Yra ir pas mus darbinimo biur, kur u surast darb tenka mokti trisdeimt-keturiasdeimt lit. Buvo ir man daromas spaudimas, kad padidiniau mokest, bet nepasidaviau. - Ar padedate nebtinai Vilniaus gyventojams? - Taip. Yra vainjani dirbti i rajono, net i atokesni miest. Ypa populiarus darbas statybose. Blogiau, kai mons nori sidarbinti gamyklose, kurios net sav darbinink ne visada gali aprpinti darbu. Nelengva tikinti, kad btina realiai vertinti padt, drsiau imtis nauj darb, pavyzdiui, platinti kosmetik, pardavinti laikraius, urnalus. mons neprat reklamuoti preki, rpintis, kad kuo daugiau j parduot, nors kitose alyse tai labai populiarus, pelningas usimimas. Pasilme pardavinti vienos usienio firmos gaminamus puodus ir mes. Taip, jie brangs, bet ir daugiau usidirbti galima. - Pasiklausius Js, atrodo, kad viskas vyksta sklandiai. - Ne visai. tai nuo i met privalome sigyti licencijas, metams u jas du imtus lit umokti. Taiau kokia mums i j nauda? Net paymos bedarbiui negalime iduoti, nors dirbame legaliai. Prasidjo ildymo sezonas, taiau jei mogus pas mus siregistravs ir laukia darbo, lengvat neturs - ia ne valstybin darbo bira. Neturime teiss darbinti moni usienyje. Tai dar vienas atvejis, kai valstyb apriboja privai darbinimo biur veikl. O juk galtume savo lomis vaiuoti  usien, sudaryti darbo sutartis. Nebtinai toli. Maskvoje, ir apskritai Rusijoje, Baltarusijoje, giriami ms statybininkai, kelininkai... Kur tik nesikreipiau, vis atsakydavo, kad nra tam skirt potvarki, leidiani plsti, vairinti privai darbinimo biur veikl, - teig Aldona Abaraviien. - Gal nenori, kad atsirast konkurencija valstybinms darbo biroms? Beje, kiek moni kreipsi  jus? - Pernai - keturi tkstaniai. Padjome sidarbinti atuoniasdeimiai procent moni. Tai i ties nemaai. Taiau ar galima tikti iais duomenimis? Socialins apsaugos ir darbo ministerijoje, kur iduodamos licencijos tik iai veiklai, nepavyko patikslinti, nes licencij Aldona Abaraviien gavo tik i met kovo mnes. ios ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Vitkauskas dar nebuvo gavs duomen apie i met veikl, nors Aldona Abaraviien, kaip, beje, ir kiti privai darbinimo staig vadovai, privalo pateikti duomenis, kiek moni darbino, kas ketvirt. Kai kurie taip ir daro. Taigi galima pasakyti, kad, pavyzdiui, Kauno UAB "Minta" per mnes darbina 50-60 moni. Panaiai sekasi ir Klaipdos "Geomorui", besirpinaniam jreivi darbinimu. Taiau yra biur, kur laimingieji, pagaliau gav darbo toli grau ne deimtimis skaiiuojami. iuo metu Lietuvoje yra 42 nevalstybins staigos, besirpinanios moni darbinimu. biurai. - Kas j laukia Lietuvoje? - paklausiau Algirdo Vitkausko. - Dabar dar sunku atsakyti. Kai kuriose alyse, pavyzdiui, Vokietijoje, kur i pradi taip pat buvo suskat panaius biurus steigti, ne vienam ios iniciatyvos teko atsisakyti. Dabar toki darbinimo staig ten gerokai maiau. O pas mus, k gi, - demokratija. Tegu steigia, negalime udrausti, apriboti... Tie, kurie dirba sumaniai, siningai - tikrai iliks. Apsiaukliai - pirmiausia nubaus patys save, nukentj gal net patys papildys bedarbi gretas. O kol kas - ueikite, tikdamiesi vilt ikeisti  darb, dkingi kiekvienam, kas tik paada j surasti. <doc> ... tarp moni Gyvenimas - nepakartojama mozaika Nijol Blaeviit "Aretavo mane ir mano bendramint biiul 1944 m. lapkriio 2 d. - Vlini vl vakar Kaune, Savanori prospekte. Kaip iaikino ir susek, iki ios dienos neinoma. Buvom nugabenti  kontravalgybos "Smer" rsius. Prasidjo iaurs ir skausmingi tardymai, ko nesinort prisiminti, nors umirti ir nemanoma. Vienos dienos ankst ryt buvau nuvetas  Kauno fortus, kur inscenizavo suaudym. Surakintomis rankomis pastat prie ikastos duobs, paskait mirties nuosprend. Prie mane stovjo keturi kareiviai, ginkluoti automatais. Per kelias sekundes kaip kino juostoje prabgo visa mano vaikyst, paauglyst, jaunyst, tt, mama. Vienu metu viskas sutilpo irdyje, visko buvo labai gaila. irjau tik  autanio ryto dang. Norjau rkti, aukti, bet nestengiau, gerkl suspaud kartas kamuolys. Kaip per sapn igirdau duot kareiviams komand: ugnis! Viskas nutrko, netekau smons, a... apmiriau. Smon atgavau jau beveant atgal. Negaljau suprasti, kas atsitiko. Ar ia a, ar ne a... Vl prasidjo naktiniai skausmingi tardymai. Jie apsiriko galvodami, kad iuo igalvotu suaudymu i mans pasityios, su manim elgsis taip, kaip jiems naudingiau. Nepavyko. Pasidariau agresyvus, nebesukalbamas, okdavau prie tardytojus, aiku, po to buvau muamas... ... Toliau - Kalinino kaljimas, kur ir buvau nuteistas deimiai met. I ten ive  Vorkut. Teko patirti visko. Iki 1948 m. kaljau kartu su kriminaliniais nusikaltliais, vagimis, mogudiais. Tai buvo sunkus laikotarpis. mogaus gyvyb niekam nerpjo. Kai 1948 m. politinius kalinius atskyr nuo kriminalini, buvo iek tiek lengviau. Teko dirbti vairius darbus. Likimas lm bendrauti su gerais, tauriais monmis, ypa su dailininkais - prancz Nikola, vengrais Veri, Naad ir kitais. Dirbau su jais. Darbai buvo vairs - nuo nereikming iki dideli. iauriniame rajone stat septintos achtos itaigingus kultros namus. Ten gaminome ir vertingus meno krinius. Teko maketuoti, modeliuoti, gaminti net Stalino paminkl. Bendraudamas su krybingais monmis, sigijau nemaai verting ini. U tai esu jiems dkingas. 1954 m. ijau  laisv. 1955 m. susipainau su tokio pat likimo mergina Zofija Pavilonyte, anyktiete, kilusia i poeto, vyskupo Antano Baranausko gimins (Antano Baranausko motina buvo Tekl Pavilonyt). Susituokm. 1956 m. nelegaliai grom  Kaun pas mano tvus. Architekto Jono Virako (Raini mikelio koplytls autoriaus) pagalba sidarbinau Kauno "Dails" kombinate. Ten dirbau devynis mnesius. Saugumo buvau iaikintas ir surastas. Ir vl iaur, vl teko grti  Vorkut. Vorkutoje gyvenau iki 1961 met, kol leido grti  tvyn. Tvai jau gyveno iauliuose, kur apsigyvenom ir mes". Tai eiluts i skaudi ir lig iol atmintyje neiblsusi Gedimino Tamoino prisiminim. Gyvena jis iauliuose - mieste, kur likimas lm menu slopinti patirtas kanias. ia jis dirbo dramos teatre, kr scenografij. Krybin biografij papildo darbai, puoiantys interjer ne tik iauliuose, - tapyba, mozaikas, skulptros yra tarsi rodymas, kad tremtyje neiseko nei talentas, nei jgos. - Vien "Minties vies" kurdamas, perminkiau savo rankomis dvideimt keturias tonas molio, - ypsosi negand neveiktas G.Tamoinas. Ir kas ino, kaip susiklostyt io talentingo mogaus krybinis kelias, tolesnis gyvenimas, jei kartu su sesers Onos eima bt pateks  Vokietij vokiei okupacijos metais. Neivaiavo, nenorjo vien tv palikti. Ar galjo inoti, kokia kaina teks umokti u tok apsisprendim. Kaune tapo Lietuvos Laisvs kovotoj sjungos nariu, dalyvavo atuoni moni grupje, atliekanioje specialias uduotis. Kai i veikla buvo iaikinta, teko patirti politinio kalinio dali, tremt. Ir kaip atpildas u tai -, sugrus  tvyn, galimyb kurti. Ypa simintini G.Tamoinui 1995 metai, kai netoli iauli, Ginknuose, buvo ikilmingai atidengtas ir paventintas jo sukurtas 9 metr aukio politini kalini ir tremtini atminimui skirtas, j kanias ir viltis aminantis paminklas. - Esu laimingas, kad sugebjau tai atlikti, - jaudindamasis kalba kitais metais septyniasdeimtmet vsiantis, darbtus, itvermingas, neeilinio likimo menininkas. Gyvenimo kelias ilgas, sukurta nemaai, taiau krybini sumanym nestinga. Tapo, pieia tarsi lenktyniaudamas su dviem dukromis, taip pat dailininkmis. Tiesa, jos grafiks, taiau savo kryba diugina tv, neturjus laims baigti auktojo mokslo, bet vien personalini tapybos parod surengus beveik dvideimt. Gamtos vaizdai, slpiningas, K.imonio, M.K.iurlionio krinius primenantis lakios vaizduots pasaulis - tai vis G.Tamoino paveiksl motyvai. Kiti saviti kriniai - mozaikos, sukomponuotos i keli imt spalvinto medio gaballi. prast tokiems kriniams skald pakeitusi mediena gerai sugeria daus, o keliolika atspalvi padeda irykinti kontrus. spdingos medio mozaikos vaizduoja Lietuvos kunigaikius, J.Basanavii, V.Kudirk. Kiek kruoptumo, kantrybs reikjo, kol visas sukr. Tenka skubti, nes laikas nelaukia. Tai primena ir Justino Marcinkeviiaus "Mindaugo" Baltojo Metratininko odiai: "...a ir pats dabar nebeinau, kur ia Tikrov, kur tik mano sapnas. O kas gi ta tikrov: Trumpas sapnas, kur kiekvienas vis kitaip sapnuojam. Kol atsibundam ir pamirtam visk". G.Tamoinas nieko nenori umirti. Juk i t, net ir pai baisiausi, tragikiausi jo gyvenimo met - krybos versm. Daug sumanym jau sulauk savo eils. G.Tamoinas turi ir dar vien svajon: aplankyti Amerikoje, Las Vegase, gyvenani savo seser. Ji, vyresn, jai sunkiau atvaiuoti. Kartais pagalvoja, kad gal neisipildys i viesi viltis. Tada veja tamsi mint, vl grta prie da, prie savo bsim medio mozaik eskiz. Atrodo, kad ir visas jo gyvenimas - mozaika, kurioje nestinga ir tamsi gaballi. Bet viesi daugiau. Juk tai, kas baisiausia - jau praeityje. Kania ir Viltis - du balti raiyti kryiai vieia baltumu teigdami gyvenim. Nebus kito tokio paminklo - dar kurdamas, tai gerai inojo. Jo negalima pakartoti, kaip ir krjo gyvenimo, kuris buvo ir negailestingas, ir dosnus - G.Tamoinas sulauk tvyns laisvs, u kuri pradjo kovoti labai jaunas - septyniolikmetis. Gedimino Tamoino krybos versm - jo gyvenimas. Butauto Barausko nuotraukos <doc> Apie mog, kuris niekada neiaugs i vaikik trumpiki Jovita Valeikait iandien kavinje "Savas kampas" sveiuojasi Martynas Starkus. Jaunesniems skaitytojams jo pristatyti nereikia, o vyresniems primename, kad jis yra radijo stoties M-1 laid vedjas. Dirbti pradjo 1991 metais, laikui bgant tapo ios radijo stoties numyltiniu. Su Martynu kalbjoms apie visk (ir apie niek) - populiarum, draugyst, pinigus ir dar daug k. Apie populiarum "Toks jau mano darbas. Nori nenori esi girdimas ir inomas. Jaunos panels danai prao autograf: bet, kam jie joms reikalingi, a nesivaizduoju. Bna ir taip, kad skambina  radijo stot ir silo linksmai praleisti laik visai nepastamoje kompanijoje. A ne prie atsitiktines paintis, kartais malonu susipainti kokiame nors bare ar iaip kur nors, bet kai paskambina  radijo stot - visuomet atsisakau. Jiems galbt nra k veikti, todl paskambin tikisi, kad atvaiuos Marius ir juos pralinksmins, bet a juk ne prostitut. Kartais, atjs  kavin ramiai praleisti vakaro su draugais, jauiuosi nuolat stebimas, apkalbamas. Tai - ne pats maloniausias jausmas. Sklando vairios apkalbos, pati absurdikiausia ta, kad a paaukojau visus savo pinigus Vilniaus arkikatedrai ir ten planuoju rengti milinik oki klub. Bet tai geras reikinys. Apie tave neka, vadinasi, dar nesi umirtas". Apie pinigus "Esu patenkintas savo udarbiu. Bet, aiku, pinig niekada nebna per daug. Danai j tenka skolintis, taiau visada grinu. Nesu vargelis, bet kartais paprasiausiai neapskaiiuoju savo galimybi. Ilaidumas man ypa bdingas, be to, visikai nemoku taupyti. Daniausiai papildau kavini bei bar "id". Mgstu visk ir beveik visada vainju taksi." Apie tinginyst "Vadovaujuosi principu: tai, k galiu padaryti rytoj, padarysiu poryt. Keikiu save dl to, kad esu tinginys, kartais net neapkeniu, bet nieko negaliu pakeisti. Taip buvo ir su urnalistika. Pirmaisiais metais nestojs, laim bandiau kitmet, vl nesekm - tai tssi ketverius metus, ir kodl? Ogi dl tos paios priesties: leisdavau sau pramiegoti stojamuosius egzaminus arba tingdavau pasidomti rezultatais, prabuds ryt pairdavau  laikrod ir pasakydavau sau : ai, Mariau, kitais metais..." Tiesa, vliau susikaupiau... ir stojau. Tai vyko prie trejus metus. Tada buvo paskutiniai metai, kai buvo galima stoti  neakivaizdin skyri: pasiryau, kad turiu btinai stoti. Panai istorija pasikartojo visai neseniai, kai reikjo laikyti vairuotojo teises. Visi draugai ir kolegos ruosi, dirbo prie kompiuteri, o a buvau sitikins, kad ir be ypatingo pasirengimo "pralsiu", bet, deja,  egzamin reiks laikyti i naujo". Apie kompleksus "Kiekvienas mogus turi daug kompleks. Danai gailiuosi dl savo ilgo lieuvio: pasakau nepagalvojs ir tik po to pastebiu, kad eidiau artim mog. Labai nemgstu savs matyti ekrane, nes pradedu pykti: va, ia tu nusineki, o ia - atrodai baisiai. Niekada neiriu t laid, kuriose filmavausi. Labai daug neku ir todl erzinu aplinkinius pliurpdamas vairias nesmones. Bet bna ir taip, kad vis vakar sdiu ir tyliu, nors iksti nekalbjus - sunku. Danai bnu nepatenkintas savimi, nes turiu daug blog savybi - keikiuosi, nusineku, bnu pasiiaus - galima bt vardinti ir vardinti." "Viena mergina man yra pasakiusi: Mariau, tu niekada neiaugsi i vaikik trumpiki. Ji sak labai rimtai, bet man tai buvo komplimentas, a net padkojau." Apie draugus "Turiu daug biiuli. Draug nra tiek daug, bet mano gyvenime draugai - labai svarbus reikinys. Nemgstu vienatvs ir melo, bet vertinu itikimyb ir punktualum. Pasitikiu draugais, nesivaizduoju savo gyvenimo be j. Juk nemanoma gyventi vienam. Kol kas nepraradau n vieno draugo, jie paprasiausiai kur nors dingsta, vl atsiranda, niekada nra buv joki pyki ar sskait suvedimo. Draug nesirenkama, jais tampama." Giedrius, komandos ir stalo draugas: - Marius - blogiausias ms komandos futbolininkas. Jis - bevalis, silpnas, neitvermingas. Taigi jis yra "blogas"... niekam tiks... Kit vertus, be jo mes nelaimtume n vien rungtyni. Taip jau yra, kai mogus nieko nesugeba, jam sekasi." Apie bendravim "Koks geras biiulis apie tave geruoju atsilieps? Visi jie mgsta nepiktybikai "uvaiuoti". Tuos, kuriuos gerai pasti ir nebijai eisti, - plsti ir tokiu bdu jiems parodai savo meil. Kiekvienas mogus turi tam tikr savybi, kurias galima velniai (ir ne visuomet) paiepti. Juk absurdika bt sdti su draugu, irti jam  akis ir pasakoti, kaip jis tau patinka, koks jis nuostabus ir geras. Tai geriau jam ikrsti koki nors unyb." Apie darb "Jau bdamas penkiolikos met pradjau rimtai dirbti: buvau krovikas bat fabrike, vliau, t pat darb dirbau Vilniaus pieno kombinate. Vaikystje prisiskaiau knyg, kuriose ra, kad visk reikia pradti nuo pat pradi. Todl niekada negaljau susitaikyti su mintimi, kad esu ilaikomas. Po "pravalo" stojant  Universitet, atjau dirbti  UAB "M-1", tada raiau apie muzik, vliau rainjau kasetes, po to tapau radijo stoties fonotekos direktoriumi. Ir tik visai netyia, kai kolega neatjo  darb, buvau pasodintas prie pulto." Apie maist "Nesu irankus, daniausiai tenka pietauti vairiose kavinse ar ueigose. Beje, pats moku neblogai paruoti maist ir, po velni, ne tik kiauinien. Tiesa, apie kiauinien. Mano tiui danai tekdavo mus su broliu ileisti  mokykl, taigi jis ir pusryius paruodavo. Ikepdavo paprast paprasiausi kiauinien, tik ji vadinosi kakaip domiai - "legrioli". K tai reikia, mes iki iol neinome, bet ji buvo nepakartojama." Apie ateit "Viskas dar tik prasideda, esu ambicingas mogus ir negaliu sustoti ten, kur esu. Kol kas dar neinau, ko noriu, bet esu tikras, kad kai suvoksiu - pradsiu ingsniuoti prie tikslo. Karjeristas? Ne, a - ne karjeristas, is odis nuo pat vaikysts man skamba kaip keiksmaodis. O asmenin gyvenim links pieti roinmis spalvomis: eima, trys vaikai, normalios gyvenimo slygos bei automobilis. Ir, bsiu labai geras tvas - idykausiu kartu su savo vaikais. Nemanau, kad kada nors surimtsiu." <doc> Mano mokytojas Matematikas, kuris mok ne tik matematikos Juozas Vaitkeviius 1947 m. rugsjo vidury ryausi eiti  mokslus. Mane trauk technika, taiau arti tokios mokyklos nebuvo. Pasirinkau Alytaus Mokytoj seminarij. Ten sutiktam mokytojui nedrsiai idsiau savo norus. Mokytojas paklaus, kur a buvau iki iol?! Primimas baigtas, klass sukomplektuotos. Jis man patar ramiai grti  kaim. Matyt, lidnai atrodiau, kad mokyklos valytoja nugirdusi ms pokalb, m mane raminti ir patar kreiptis  direktori: jis tikrai padsis. Direktorius atidiai iklaus, patvirtino, kad visi mokiniai jau priimti. Be to, ir mano isilavinimas neatitinka seminarijos reikalavim - reikia keturi gimnazijos klasi, o a baigs trimet amat mokykl. Direktorius aikino ramiai, jo dzkika ypsena man teik iek tiek vili. Stovjau ir laukiau. Po trumpos pauzs paklaus: "Sakyk, ar priadi gerai mokytis?" Galjau prisiekti visais dievais, kad stengsiuosi. "Gerai, bet tau reiks ilaikyti matematikos ir lietuvi kalbos egzaminus..." Egzaminus ilaikiau. Prasidjo mano kelias  pedagogik, apie kuri tuomet neturjau n maiausio supratimo. Ir mokytojo profesija mans per daug neviliojo, bet mokytis tikrai norjau. Vliau suinojau, kad direktorius nepais vietimo ministerijos plan - vietoje dviej grupi (60 moksleivi) prim tris. Daugiau kaip 90 moksleivi. Kadangi tuo metu mokytoj labai trko, ministerija neprietaravo... Direktoriui, matematikos mokytojui, visi mokiniai buvo lygs, visi geri, nors matematika ne kiekvienam seksi ir charakteriai skirtingi buvo. Klasje parinkdavo skirtingas uduotis, nam darbams skirdavo minimalias uduotis ir sakydavo: "Jei kas atliks ir nors daugiau imokti, dar isprskite papildomai" - ir nurodydavo, k galima atlikti. Mes, inoma, stengms atlikti visk. Buvo gda nepaklusti. Mokytojas visada turjo ssiuvin su vis mokini pavardmis - prie kiekvienos kruopiai ymdavo uduot, rezultatus, pastabas... Netikrumas ir baim lydjo anas ms dienas. Imdavo ir dingdavo klass draugas - suimdavo ar itremdavo j ar pats  mik pabgdavo. Direktorius, kai paskambindavo i KGB ir teiraudavosi vieno ar kito mokinio, praydavo palaukti, kol isiaikins. Skubdavo  klas ir, jeigu rasdavo mokin, patardavo: "Vaikeli, bk. Tavs jau ieko". O saugumieiams pranedavo, kad toks mokinys  mokykl neatjo. U tai direktori gerbme, juo pasitikjome. J, kairuolik pair mog, ujus rusams, paskyr apskrities vietimo skyriaus vedju. io darbo msi entuziastingai. "Deja, - ra prisiminimuose Mokytojas, -  pabaig teko daug pergyventi ir net nusivilti. Stalino-Berijos sakymu 1940 metais birelio 14 dien nelauktai ir netiktai i ms apskrities buvo itremta apie 80 mokytoj. Tai mane tiesiog sukrt. Kuo pakeisti tuos ivetus mokytojus?.. Birelio keturiolikt dien buvau ikviets mokykl vedjus  skyri pasitarti. Kas gyveno toliau nuo Alytaus,  pasitarim ivyko dar nakt. Tad enkavedistai kai kuri vedj jau nerado namie. Dl ios prieasties buvau paauktas  KGB: usipuol mane grsindami revolveriu, kad a jiems plan suardiau tuo savo kvietimu... adjo, jei neras t mokytoj, su manim susitvarkyti. Mets visk  al, skubiai nuvykau  vietimo ministerij ir praneiau apie padt paiam ministrui Venclovai (buvusiam savo mokiniui. - J.V). Venclova tiesiog u galvos susim, sakydamas, kad jis jokiu bdu to nelauk..." Vokieiams ujus, Mokytojas vl sielojosi dl okupant skriaudiam Lietuvos moni, gelbjo nuo mirties.  pagalb pasikviets mokytoj Bajeri (kur vliau KGB nukankino), nuo mirties igelbjo ydo gydytojo Belkino eim, globojo j vis hitlerins okupacijos laik. Dar 1919 m. jis su grupele kit entuziast: A.Balynu, A.Geniuu, S.Slavnu senose apirusiose Alytaus kareivinse reng mokykl. Buvo paskirtas pirmuoju jos direktoriumi. Myljo, globojo mokytojus ir mokinius. Gimnazistai, pritrk pinig, skolindavosi j i direktoriaus. Tik skolindamas perspdavo: "Neleiskite pinig saldainiams"... 1933-iaisiais 47 met Mokytojas laisvamanis buvo "ileistas"  pensij. Tuometinis vietimo viceministras K.Masilinas taip paaikino: "Js darote didel tak moksleiviams. inoma, neigiam. Ar ne geriau jums bt eiti  pensij". Ir "pensijoje" ts pedagogin - literatrin veikl. Ileido eis ar daugiau matematikos vadovli. Vilniaus Pedagoginio universiteto prof. V.Bliznikas, buvs Jo mokinys, prisimena: "Mokiausi i jo udavinyn mstyti. Jie buvo gerai sutvarkyti, gera metodika. Udavinynuose buvo daug istorins mediagos, uduoi, reikalaujani praktini, kini ini ir mokjimo, vert taikyti matematik gyvenime. Vadovliai buvo nuosekls, logiki". Deja, Lietuv okupavus rusams, i Mokytojo veikla nutrko prie jo vali. Ra leidykloms, "Tiesai", kreipsi  vietimo ministerij, pra savo buvusi mokini (A.Venclovos, J.Btno ir kit) paramos, kad jam bt leista rayti matematikos vadovlius, kitas mokymo priemones, taiau viskas veltui. Visi mokykliniai vadovliai buvo veriami i rus kalbos. Net ir lietuvi kalbos vadovlius tikrino Maskvos cenzra. Paskutin Mokytojo knygel "Skaiiuokime greit" pasirod 1961 metais. Ir pats veng staigi, neapgalvot naujovi mokykloje. Profesorius V.Liutikas mena Mokytojo odius: "Neskubkite su tomis srovmis: matematika ir pedagogikos rmas buvo kuriamas tkstanius met, pagrindiniai j principai, struktra yra imginti laiko. Jie laikys ir toliau, o srovs pasuks vien kit verpet ir vl bus priverstos duoti keli tkstantmetei tkmei". ie pranaiki Mokytojo odiai yra labai aktuals mums ir dabar. Ms Mokytojas savo pedagogine - vieiamja veikla ra gra puslap  visos Lietuvos vietimo istorij. Mes, Alytaus Mokytoj seminarijos aukltiniai, juo didiavoms, diaugms, kad esame jo mokiniai. Jis mums - MOKYTOJO idealas, kuriuo ir patys mginome sekti. Deja, mokytojas - "paprastas mirtingasis". Ateina laikas ir tenka nusilenkti kukliam antkapiniam paminklui su urau "MOKYTOJAS KLIMAVIIUS KAZYS 1886.X.18-1972.II.16". Mokytojas Kazys Klimaviius. Jau mokytojai, su savo mokytoju 1971 metais. <doc> Kas griauna chrestomatin lietuviko lyrizmo mit?  sezon Jaunimo teatre savo spektaklius - G.Biuchnerio "Voicek" (re. C.Grauinis) ir "99 muraus" (re. V.Grabtait) - pradjo vaidinti Lietuviko teatro naujosios kartos bendrija. APie jos krim, darbo principus, specifik, tikslus ir spektaklius pasakoja reisierius Cezaris Grauinis: "ios bendrijos nariai - keturiolika Muzikos akademijos aktoriaus meistrikumo specialybs paskutinio kurso student. Bendrija sukurta tam, kad bsimieji aktoriai, baig studijas, neisiskirstyt, neisibgiot kaip tarakonai po vairius teatrus... Kiekvienais metais Akademij baigia doms studentai, taiau jie ne pasirodo profesionalioje scenoje, o pradingsta joje. Tik bdami kartu jie gali ilgesn laik ilikti saviti, sukurti nauj teatr. Noriu pamginti mint kurs paversti nepriklausoma trupe, galbt netursiania patalp, be aikios ateities, taiau su savo repertuaru, menine programa, pasaulira. Bendrija kurta lyg ir atsitiktinai, i pradi nesiekme joki ypating tiksl - reikjo ileisti "Voicek", t.y. isprsti l, sals nuomos ir kitas problemas. Suradus rmjus, reikjo "siregistruoti" tam, kad galtume turti sskait banke. (R.V.: Pirmieji bendrijos rmjai - Vilniaus grietojo reimo pataisos darb kolonija!). Nauja teatro krimo idja kilo vliau. Po skmingos "Voiceko" premjeros Vilniuje (ir pripainimo Amsterdame vykusiame tarptautiniame teatro mokykl festivalyje "IT s") Jaunimo teatras pasil mums treiadieniais vaidinti didiojoje scenoje. Kadangi bendrijos santykiai su Jaunimo teatru grindiami komercija, nesijauiame skolingi. Ms planai, - jei i penki spektakli trys bt labai geri, o du tiesiog geri, turtume ir tikr savo veid, ir starto aiktel. Dirbdamas su bendrijos aktoriais, stengiuosi kurti tokius spektaklius, koki Lietuvoje nra, iekau tokios stilistikos, kokios nerandu kituose teatruose. I kit Muzikos akademijos student bendrijos nariai isiskiria geru muzikiniu pasirengimu. Vokalo disciplin jiems dsto Jrat Grickien ir Arnas Maliknas. Beje, kurdamas "Voicek", netiesiogiai rmiausi btent japoniku suzukio trenau. J palyginiau su koncentracijos stovykla, nes kartais aktoriaus knas patenka  itin ekstremalias situacijas, provokuojanias jo energetik, sugebjim transliuoti krypting energetin ikrov, emocijas. Suzukio mokykla moko susikaupti vienam dideliam tikslui ir intensyviai jo siekti. irovai tai jauia... Nortsi, kad publika "Voiceko" spektakl suprast kaip vykus fakt, o ne kaip papasakot istorij. Tikiu, jog teatro prigimtis - kaupti ir skleisti toki energij, kurios mogus negauna kasdienybje. Todl aktorius negali bti suglebs ir kasdienikas. Net vaidindamas labai prast situacij, turi atskleisti jos universalum. irovas ateina  teatr - susijaudinti. Todl j reikia juokinti iki aar arba... padaryti taip, kad jis isiverkt. Nra bjauresnio teatro negu nejaudinantis ir altas. Netikiu, kad teatras gali skverbtis tik  intelekt. Jis turi irovui taikyti  ird (ir ne  suakmenjusi, o -  gyv). Reikia pajausti tai, kas publikai ypa svarbu. Krybos procese apie bsimo spektaklio stili ir form galvoju maiausiai, nes tai yra tik priemon, instrumentas temai ireikti. Bet... jei scenoje kas nors vaikioja ant aus, taiau neturi ko pasakyti, i teatro ieinu spjaudydamasis... Atjs dstyti bendrijos nariams aktoriaus meistrikumo, radau juos isigandusius, bijanius bandyti, rizikuoti, suklysti. Repetuodamas "Voicek" (spektakl apie jautraus, paeidiamo, gyvo mogaus susidrim su numirliais, kuri esama bet kurioje santvarkoje, valstybje, mieste...) norjau juos ilaisvinti. Todl stengiausi, kad jie patogiai jaustsi ir bt ariausiai savs, kad jiems nereikt savs keisti, lsti  stereotipus. Manau, jaunas aktorius, ijs  scen, neturt stengtis ko nors mgdioti, kopijuoti, tereikia atskleisti jo energijos ir valios iteklius. Atrasti jame tai, ko Lietuvos teatre dar nebuvo - nauj originali asmenyb. Jei jaun aktori lyds skm, jam teks dirbti su daugybe reisieri ir susidurti su vairiausiais reikalavimais. Tai, kas vienu atveju bus vertinama kaip privalumas, kitur - kaip trkumas. Todl bsimas aktorius turi surasti savo mogiko (aktorinio) avesio amplitud, japonai pasakyt "hamen" - savo sielos ir kno ied. Aktorius turi jausti, kuo jis avus, patrauklus, k jis gali pasilyti, parduoti. Nebijau io iauraus odio, nes gyvenimas yra daug iauresnis... Svarbiausia - jaunus aktorius taip gelti, kad jie ieit i Muzikos akademijos kaip alkani skalikai - energingi, alkani darbui ir alkani rizikai, be kurios joki dideli menini rezultat dar niekas niekada nepasiek. Aktorius, scenoje nebijantis rizikuoti savimi - knu, emocijomis, intelektu - bus domus bet kuriam reisieriui ir bet kuriam irovui. Bendrijos aktoriai yra azartiki, pasiut, kartais ir "pabld", - man tai grau. O irovai Lietuvos teatre, manau, yra pasiilg kontakto su "bldo", rizikos, pasiutimo energija. Reikia lauyti lietuviko temperamento mit, chrestomatin lietuvi lyrizm... Vargu ar lietuvi kultra tokia lyrika - juk ms pasakos, ko gero, iauriausios pasaulyje. Mit apie lyrizm bus sukr XX a. neoromantikai... Po "Voiceko" susilaukme mums patiems maloni priekait, jog sukrme pernelyg "rimt", "lidn" spektakl. Taigi kitam darbui pasirinkome Bomar "Sevilijos kirpj". Tai turt bti dramos spektaklis su rinktiniais Rosinio operos lageriais. Aktoriai, kurie sugeba ilaikyti labai drausmingo stiliaus spaudim, gals padkti, paidykauti, aktorine prasme "padiazuoti". Nra reikalo susigalvoti kokios nors kauks ir su ja suaugti tiek, kad btume itikimi vienai stilistikai, vienai estetinei ar idjinei programai. Sukrus spektakl, jo stilistika, tema pasidaro nedomios. Kad neeksploatuoiau savo atradim, iekau prieingybi. Ura Ridas Viskauskas Cezaris Grauinis (kairje) repetuoja G.Biuchnerio "Voicek". Scenos i bendrijos spektaklio "Voicekas". S.Balandio nuotraukos <doc> "GK" interviu Turto bankas - naujausias ir "blogiausias" alies bankas Artras Mankeviius Lapkriio 21 dien Lietuvos bankas nusprend registruoti Turto bank. Prajus kelioms valandoms po io sprendimo, susitikome su paties "blogiausio" Lietuvoje, Turto banko valdybos pirmininku, ekonomikos moksl daktaru Eugenijumi Maldeikiu. Paties blogiausio todl, kad pagrindin jo paskirtis - nustatyta tvarka ir slygomis perimti i alies bank vadinamsias blogas paskolas ir kit turt, organizuoti l ar turto iiekojim i skolinink pagal perimt blog paskol sutartis. iam bankui taip pat bus patikta valdyti atgaut turt ir organizuoti jo pardavim komerciniais pagrindais. iuo metu tik kurtas Turto bankas perims apie 800 milijon lit "blog" paskol, i Lietuvos akcinio inovacinio (LAIB), Taupomojojo ir Valstybinio komercinio bank bei "Aurabanko". Turto bankas kuriamas i reorganizuojamo "Aurabanko". Dalis jo darbuotoj pakviesti  Turto bank. iuo metu banke dirba daugiau kaip 60 darbuotoj, bet ateityje specialist turt bti daugiau. Pats dr. E.Maldeikis (beje, "GK" skaitytojams pastamas i savo atri analitini savaitininko apvalg ir kit straipsni) atjo i privataus verslo - jo vadovaujamo, alies ir usienio specialistams inomo Ekonomini tyrim centro. - Nuo nepriklausomybs atgavimo iki ios dienos "nusigyveno" ar buvo "nugyventi" 13 alies komercini bank, kuriems atauktos licencijos. Ar Turto bankas rpinsis ir kit kredito staig blogomis paskolomis, dingusiais indliais, prapuolusiomis moni sskaitomis? - Pagal statymus ms veiklos sritis yra apribota trimis mintais komerciniais bankais, kuri kiekvieno aktyvai didesni negu 400 milijon lit, bei "Aurabanku". Mes iperkame j "blogas paskolas", mokdami u jas Vyriausybs vertybiniais popieriais (VVP), tai yra Vyriausybs sipareigojimais. Valstyb iuos tris bankus restruktrizuoja ir rengiasi privatizuoti. Iki pavasario numatoma pasirengti grinti blogas paskolas. - Taigi moni viltis, kad Turto bankas pads jiems atsiimti prarastus indlius i bet kurio bankrutavusio banko, "neatitinka tikrovs"? - Maieji bankai, kuri veikla sustabdyta, nra ms veiklos objektai. - Blogos paskolos bus padengiamos Vyriausybs vertybiniais popieriais. Vadinasi, valstyb, tai yra mokesi moktojai, turi "sumesti" las, kuriomis bus uglaistyta netikusi arba ir nusikalstama kai kuri bankinink veikla? - iems bankams restruktrizuoti i ties skiriami mokesi moktoj pinigai, taiau jie turs grti. Pagrindinis Turto banko udavinys - rpintis, kad bt maksimaliai grintos bankams pertvarkyti skirtos valstybs los. Tiesa, daugeliu atvej paskolos buvo iduotos nesilaikant normatyv reikalavim arba paprasiausios ekonomins logikos, kredituojami "savi" verslininkai, draugai, pastami ir panaiai. Dl to maa tikimyb, kad patys ias paskolas idav bankai sugebt iiekoti blogas paskolas. Turto banke tuo usiims mons, kurie visikai nesusij su mintomis blogomis paskolomis. Su kiekviena tokia paskola ar j grupmis specialistai dirbs individualiai, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas. Mes perimsime turt, kuris buvo ustatytas iduodant paskolas, j valdysime. Jeigu, pavyzdiui, kalbsime apie akcijas, tai sieksime padaryti, kad jos bt pelningos ir parduoti. Vis dlto reikia pripainti, kad grinti dal blog paskol nra vilties. - Ar js darbuotoj surinkti duomenys apie iduotas blogas paskolas, bankinink aplaidum, gali peraugti  baudiamsias bylas? - Taip. Jeigu mums analizuojant paaikt, kad kai kurie faktai susij su baudiamja atsakomybe, juos nagrins kompetetingos teistvarkos organizacijos. - Kiek js bankas perima blog paskol ir kokiai sumai? - Apie 600 blog paskol, i kuri kiekviena didesn kaip 0,5 milijono lit. Pagal nominal tai sudaro apie 800 milijon lit, taiau jos bus iperkamos u maesn sum, nes mintos paskolos iuo metu jau neturi tokios verts. ie skaiiai dar tikslinami. - Ar Turto bankas rpinsis tik jau iduotomis blogomis paskolomis? O jeigu toki pasitaikyt ir vliau? - Pirmj blog paskol ipirkim planuojame atlikti dar iki Naujj met. O pagal ms statymus Turto bankas turt veikti 10 met, nes tokiam laikotarpiui ileisti VVP. Tikiuosi, kad visas esamas blogas paskolas pavyks likviduoti per 7-8 metus. Bet tai priklauso nuo bendros ekonomins situacijos, investicij ir kit poveiki. - Koks blog paskol grinimo mechanizmas? - Mes remsims Lietuvoje galiojaniais dokumentais, jie nra specialiai sukurti ms bankui. Taip pat vadovausims ir Vakar valstybi analogik institucij patirtimi bei praktika. Ypa glaudiai bendradarbiaujame su vedijos kolegomis. Taip pat mums padeda Pasaulio bankas, Jungtini Amerikos Valstij pagalbos agentra USAID, PHARE programa. Siekiame perimti kuo daugiau patirties ir nekartoti buvusi klaid. - Ar bdamas naujame, valdikame poste galite vertinti buvusi vyriausybi politik bankininkystje? - Kas buvo, tai buvo... Be abejo, padaryta klaid, priimta neracionali sprendim. Po bank krizs buvo kalbama apie gelbjimo plan, kad "viskas aiku", nors i ties tai buvo labiau vizija nei realus planas. Taiau dabar bankininkystje padtis pastebimai gerja. Per trump laik pavyko veikti panik, netgi pasiekti svari rezultat, bankai yra stabilesni. Sugrietjo ir Lietuvos banko kontrol bei prieira kitiems bankams. Lidnos pamokos niekam neprajo veltui, pamokaniai paveik vis bank vadovus. Be abejo, kaina, kuri u tai sumokjo indlininkai, akcininkai - nepaprastai didel. A turiu galvoje ne tik finansin kainos iraik, bet ir kritikai sumajus pasitikjim Lietuvos bank sistema ir alyje, ir usienyje. Dr.E.Maldeikis sutiko, kad jo vadovaujama staiga turi paradoksal pavadinim - Turto bankas valdo minusin turt. ilvino Jasio nuotrauka <doc> Atviras laikas bosui Tomas Arnas Rudokas Js viesybe, Js Ekscelencija, tebnie Js valia kaip danguje, taip ir emje, ir viesa, ir tiesa Jus ingsnius telydi! Js Prakilnybe,  Jus drsta kreiptis Js pavaldinys, nuolankus tarnas, prisieks plunksnagrauis, nedrstantis pakelti aki nuo popieriaus lapo. Regiu Js akyse klausim: kas paskatino mane kreiptis  Jus? Ir dar ratu! Betgi inau, kad odiai nepasieks Js sosto, o ratas - tai vis dlto ioks toks dokumentas. O parayti Jums paskatino ne kas kitas, o pats gyvenimas. Ne moteris, kurios silo iekoti pranczai, ir ne kaimynas, kuris padeda ne savo monai nam kyje, teistam vyrui ivykus  komandiruot. Ties sakant, nesu garantuotas, kad mano laikas pasieks Js akis ir ausis. Nes Js pats esate nematomas, negirdimas, neapiuopiamas ir nepagaunamas. Bet vis dlto Js esate. Taigi turiu vilties bti igirstas. O parayti Jums paskatino gal ne pats gyvenimas, bet, kaip pasakyt eilinis Lukiki pilietis, to gyvenimo "bespredelas". Kitaip tariant, ivertus  sprang od  lietuvi kalb - "beribikumas". Skamba poetikiau, tiesa? Taiau gyvenimo proza ugoia poezij, tad eilrai ia neraysiu. Kalbsiu apie gyvenimo beribikum, kuris pasiek toki rib, u kurios, kaip ra raytojas Saulius Tomas Kondrotas (pats ivyks "u ribos"), - pasaulis be rib! tai vieni mons gyvena a n t skurdo ribos. O kiti - jau u . Apie tuos, kurie gyvena U, galima pasakyti dvejopai, t.y. irint i kurios puss pairsi. Vieni, gyvenantys u skurdo ribos, savo tvyne vadina svartyn, kiti, taip pat gyvenantys u skurdo ribos (tik i kitos puss), savo tvyne vadina Niujork arba Maljork (Dubajus - tai tiesiog darboviet). Yra dar viena moni kategorija - tai mons, gyvenantys a u k   i a u, t.y. vir bet koki rib. Be abejo, Js taip pat esate i Olimpo diev g a u j o s. Ir, reikia pridurti, tarp Js "beribikumo" ir ms "bespredelo" iojja neperokama bedugn. Tie, kurie mgino perokti, oko tiesiai  bedugns nasrus. Js "beribikumas" - tai neribota valdia ir laisv, o ms "bespredelas" - ios Js valdios ir laisvs rezultatas. Ms "bespredelas" Jums takos neturi. Js - beribis, ir js visi - beribiai. Juk tiktai beribiai gali nustatyti ribas, liaudikai kalbant, rubeius ir lubas. Visam kam ir visa ko! Kaip Jums pavyksta nubrti rib dykumos smlyje? Nematom, bet jauiam. Skurdas ir smurtas - Js tarnai, ms valdovai. Teroras - ekonominis, socialinis, moralinis ir kriminalinis - tai tas Erodas, dantis savo uodeg ir galvojantis, kad ji ir vl ataugs dar didesn ir graesn. Bet kokio teroro tikslas - varyti siaub bei nevilt ir tokiu bdu pelnyti visik moni nuolankum, tegul ir tariam. Baim - dl savo artimj gyvybs, dl turto, dl darbo, dl ateities - vienas galingiausi valdymo ranki. Tai ino ir legali valdia, ir toji, nematomoji, kuri btent dl ios unikalios savybs yra galingesn u legalij. Tiesa, ir legali, ir nelegali valdia istumia  vies savuosius m a t o m u s statytinius, kad nukreipt vies nuo savs. Tamsoje (Jums?) saugiau. Nematomi mons valdo matomus, kurie jauiasi valdomi, bet nemato t i k r  j  valdanij, todl nesupranta vyki eigos prieasi. O nesupratus prieasi, nra ko ir kalbti apie pasekmi (nu)matym. Js viesybe! A, nuolankus tarnas, drstu tarti, kad Js nra Lietuvoje: Mnulis Jums ariau irdies. Mobilieji bei kitokie ryiai netrukdo Jums nei pasiekti, nei susisiekti su tolimiausiu a b o n e n t u. Deja, mes, gyvenantys a n t ir u  skurdo ribos, Jums nepasiekiami, kaip pasakyt radijo sporto mgjas, ne tos bangos. Taip, skirtingos bangos skalauja Js ir ms krantus. Ar skstant laivui begalima isigelbti gelbjimo valtelmis, rusikai kalbant, "liupkomis"? O gal geriau bti ne monmis, bet iurkmis, kurios, kaip inia, pabga i tokio laivo paios pirmos? Rankraiai nedega, o iurks nesksta. Taigi. Kas belieka monms, stovintiems skirtingose r i b o s pusse? Abipus panieka, kova be taisykli, fizinis ir politinis "mordobojus", n kiek nepanaus  algirio m... Nei Algirdas, nei Vytautas (nors abu kunigaikiai) nebesurinks didvyrikj pulk po viena vliava. Gal Js, Bose, ikeltumte savo vliavl?! Balt, juod ar raudon - kaip enkl, koks bangavimas Baltijos jroje. Ar galima maudytis, ar pavojinga, o gal draudiama? Tiesa, drsuoli ir kvaili vis dar atsiranda. Jie ir sksta daniausiai. Drstu tarti, Bose, kad Js maudots baseine. Gal net aidiate laiveli (t.y. "liupk") m. Tuose laiveliuose sdime mes. Js reguliuojate bangavim, Js visavald ranka lemia ms likim. "Skstanij gelbjimas - pai skstanij reikalas!", - sak Ostapas Benderis. Ir buvo neteisus. Skstanij gelbjimas - tai niekieno reikalas. Skstantysis esti emiau vaterlinijos. Kaip kas nors - emiau skurdo ribos. Ten, kur svartynas tampa tvyne. Ir atvirkiai. "O vaizdis?!", - paklausite. vaizdiui galimybs n e r i b o t o s, pasakysiu. Kaip danguje, taip ir emje. Taigi, Js viesybe, Js - danguje, o mes - emje. Bet gal igerkime u tuos, kurie j  r o j e? Tegul nesksta. Tegul bna kaip itvermingieji grauikai. Ir viesa, ir tiesa ms ingsnius telydi... Su pagarba - Js nuolankus plunksnagrauis, nedrstantis pakelti aki nuo popieriaus lapo. <doc> Spalio mnes i apyvartos iimta 200 mln. lit Lietuvos bankas spalio mnes i apyvartos im 200,7 mln. lit grynj pinig. Tiek pat i apyvartos buvo iimta tik sausio mnes. Pinigai iimti, parduodant komerciniams bankams ir perkant i j JAV dolerius. I viso  apyvart spal ileista 305 mln. lit (9,5 proc. maiau nei rugsj), o iimta 506 mln. lit. LB duomenimis, spalio pabaigoje banko ileist  apyvart pinig buvo 1,912 mlrd. lit, i j 1,826 mlrd. (95,5 proc.) - apyvartoje, o 85 mln. lit (4,5 proc.) - grynaisiais komercini bank kasose. Visa pinig atsarga prajus mnes sumajo 7 procentais. 85 proc. pinig atsargos sudar ileisti  apyvart pinigai, 15 proc. - komercini bank indliai Lietuvos banke. Komercini bank indli centriniame banke per mnes padaugjo 12 procent. 80 proc. i indli sudar los korespondentinse sskaitose, 19 proc. - privalomosios komercini bank atsargos usienio valiutomis. Patikimiausi - 7 i 13 veikiani bank Tik septyni i trylikos Lietuvoje veikiani bank spalio pradioje vykd visus Lietuvos banko (LB) nustatytus veiklos rizik ribojanius normatyvus. Tai - Vilniaus, "Tauro" bankai, "Snoras", "Hermis", kio, iauli ir Lietuvos ems kio bankai. Lietuvos banko valdytojas Reinoldijus arkinas paminjo, kad kiti bankai nevykdo kurio nors vieno rizik ribojanio normatyvo. LB valdytojas optimistikai vertina padt bankininkystje. Pasak jo, labai padidjo beveik vis komercini bank kapitalas, padidjo aktyvai. "O tai - labai teigiama ir yra pagrindin slyga gerinant bank veikl ir j rodiklius",- sak R.arkinas. Tarp teigiam bank veiklos poymi R.arkinas minjo ir nuo liepos mnesio didjanius indlius, rodanius grtant pasitikjim bankais. Be to, atgyja tarpbankin paskol rinka. Met pradioje bankai visikai neskolino vieni kitiems l, o iuo metu pastebimas bank pasitikjimas vien kitais. Padirbtos banderols ant alkoholio buteli Prekybos tinkle jau pastebta netikr banderoli, kurios enklina Lietuvoje gamintus alkoholinius grimus. Valstybin mokesi inspekcija informavo, kad padirbta banderol visa vyti ultravioletiniuose spinduliuose, o tikrojoje banderolje turi vytti tik uraas "Lietuva" ir popieriaus plaueliai. Be to, padirbtoje banderolje nra ultravioletiniuose spinduliuose vytini ali bei raudon plaueli, uraas "Lietuva" matomas net be detektoriaus, o ultravioletini spinduli viesoje jis yra nerykus. Padirbt banderoli onuose nra pjov, gali kartotis banderoli numeriai, aukso spalvos takai jose yra gerokai didesni u etaloninius. Valstybins mokesi inspekcijos alkoholio ir tabako gamini kontrols skyrius primena prekybininkams, kad jie privalo atidiai tikrinti i gamintoj bei didmeninio prekybos tinklo gaunamus alkoholinius grimus, kokiomis banderolmis jie paenklinti. U falsifikuotais enklais paymt grim realizavim ar j laikym prekybos vietose atsakomyb tenka prekybos organizacijai. U mintj reikalavim paeidim prekybininkams numatyta bauda nuo 10 iki 20 tkst. lit su preki konfiskavimu. Be to, u prekyb alkoholiniais grimais su padirbtomis banderolmis i mons gali bti atimta prekybos alkoholiu licencija. Grd perdirbjai skolingi 36 milijonus lit Lietuvoje iki iol grd perdirbimo mons nupirko beveik pus milijono ton rugi, kviei, miei, griki. Palyginti su prajusi met tuo paiu laikotarpiu, j nupirkta 52 procentais daugiau. Beje, paarini grd supirkta apie 150 tkstani ton, tai tris su puse karto daugiau negu pernai. Taiau j atsarg nepakanka, teks dar i usienio atsiveti apie 100 000 ton grd. ie skaiiai buvo minimi vykusioje Grd perdirbj asociacijos ataskaitinje konferencijoje. Kaip informavo Grd perdirbj asociacijos prezidentas Linas Kirkilis, iemet gerokai daugiau supirkta kviei. Tuo tarpu rugi dar trksta, j iuo metu supirkta tik apie 80 tkstani ton - vos didesn pus reikiamo kiekio. J trksta todl, kad emdirbiai rugi maiau buvo pasj, paprastai j bna maesni negu kit jav derliai. Kadangi tenka atstatyti buvus valstybs rugi rezerv, i kurio pavasar jie buvo paimti ir sumalti, Vyriausyb leido importuoti 100 tkstani ton rugi. iuo metu grd perdirbimo mons emdirbiams dar skolingos u pristatytus grdus 36 milijonus lit. Grd perdirbimo moni galimybs ribotos, nors iemet bankai skiria gerokai daugiau kreditini itekli negu pernai. Labai aktyviai veikia Vilniaus bankas, kuris pirm kart iais metais jau skyr apie 80 milijon lit paskol. Kuriamas msini galvij veislynas iluts kontroliniame buliuk penjimo kyje pradtas kurti msini galvij veislynas. iuo metu ia jau laikoma 40 arol veisls galvij. Kaip Eltos korespondentui sak ems kio ministerijos ems kio departamento direktorius E.Kamarnas, Lietuvoje msinius galvijus bt tikslingiausia veisti Nemuno uliejamose pievose ir Ryt Lietuvos vietovse. Mat ten grd gamyba bei technini kultr auginimas yra nepelningas, be to, nelengva supirkti ir pien. Veislins gyvulininkysts specialistai emdirbiams, norintiems auginti msinius galvijus, silo kurti bendrus su usienieiais tokio profilio kius. Usienio partneri statinis kapitalas bt formuojamas atveant vienos ar kitos veisls msinius galvijus. <doc> Mano verslas Agluonnuose gyvena Jonas Adomas Putrius Kad sdintis prasdi, o einantis keli nueina, ne tik i pasakojim inome, bet ir patys patiriame. Klaipdos rajono ern girininkijoje 1975-aisiais pasirods Jonas epas kienje turjo Lietuvos ems kio akademijos mikininkysts specialisto diplom. Kai po penkeri darbo girininkijoje met Agluonnuose prireik apeldintojo, Jonas kibo  nauj veikl. - Gyvenviets statyba vyko pagal "popieriuje braiyt plan", - sako Jonas. Tarp gyvenamj nam ir prie j priderint kini pastat likdavo didiuliai tuios ems plotai. Tad Jonas ir turjo rpintis, kad ia "vjai nevilpaut". Dar dirbdamas ern girininkijoje jis sitikino, kad iuose kratuose geriausiai prigyja ir auga paprastosios puys. Per dvylika met Agluonnuose jis tiek prisodino pu, kad jau ir nebesuskaiiuoja. Sodino Jonas epas ne tik puis. Atsirado vietos ir berui, ir uolui. Kasdien vis grajantys Agluonnai glost Jono savimeil. Juk nra mikininkui geresnio atpildo, kaip jo pasodinto medio oimas. Pasak Jono, apeldintojui daugiausia darbo pavasar ir ruden, taiau ir likus laik jis nesdi sudjs rank. Apleistose sodybose krato naujakuriai rasdavo dar amiaus pradioje naudot ranki ir nagi, tikr "anglini pros", lemp, pakinkt, audimo stakli... Vietoje nenustygstantis Jonas gavo tuometinio kolkio pirmininko Alvydo Treigio "palaiminim" rengti etnografin sodyb. J.epas m raginti kolkio valdininkus, kad padt sigyti koki nors likimo valiai palikt sodyb. U kelis tkstanius rubli buvo nupirktas apgriuvs pastatas. Kai su Jonu epu iandien vaiktinjame po graiai sutvarkyt keturi pastat etnografins sodybos kompleks, kur priiri vietos gyventoja Vanda Gricien, niekaip negaliu suprasti, i kur toks Jono usispyrimas. Trejus metus, dien, o kartais ir nakt, Jonas su savanoriais ar kolkio samdytais pagalbininkais tris, klojo iaud ir nendri stog, val sienas, daug k restauravo, rinko eksponatus. Atgimimo metai Jonui sukl nauj rpesi. Paskutiniais sovietmeio metais jis garsjo kaip kolkio turto vaistytojas. Etnografin sodyba vietos nomenklatrinei "viesuomenei" tiek tebuvo reikalinga kaip kumeliukui penkta koja, o juo labiau - etnografinis ansamblio ir klojimo teatras, kur Jonas taip pat suorganizavo. Agluonn mons mielai traukdavo  klojimo teatr, kuris per 7 metus dar parod apie 40 spektakli. Kasmet rodo po premjer, o emaits "Tris mylimas" - ne vien kart. 1990-aisiais J.epas pirmas pradjo kininkauti. Pirmas ir Lietuvoje uveis 3 ha svaraini plantacij, por met buvo vienintelis svaraini sodinuk tiekjas. Beje, svaraini auginimo sumanym parsive i kelions po Latvij. 1990 m. stojo  kinink sjung. Tada kinink sjungos nario bilietas buvo gerbiamas, o kininkas - vertinamas. Tros, kuras, degalai, tepalai, inventorius - pirmiausia pradjusiems kininkauti. - Pirmalaikiai Seimo rinkimai sunaikino ir pagarb kininkui, - apgailestauja Jonas. Paskutinieji penkeri metai kelet kart Jon "spaud prie sienos". Liaudies meistrysts Jon mok, ragino ir guod Jurgi kaimo viesuolis ir vis amat meistras Vytautas Majoras. Todl ir rengsi statytis sodyb, nes svaraini laukas maai turjo pelno, tikti usienio pirkjui, vokieiui ar vedui, - sunku. Lietuvoje svarainis - lietuvika citrina - nereikalingas daiktas. iandien J.epas pasakoja apie savo sutvarkytas Agluonn kapinaites, isaugotus senuosius metalinius kryius, apie kurt Lietuvinink park, "Jono" kalnel, kur kartu su klaipdieiu skulptoriumi Justinu Mickeviiumi projektavo, klojo tak, stat Gedimino stulpus su aukuru. O atkalnje pastat Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo paminklin akmen. O dabar - apie Jono epo smukl. Neprarasdamas vilties, kad grois ir gris nugals prieingas jgas, Jonas msi gyvendinti seniai puoselt svajon. - Etnografija turi tarnauti mogui, - toks iandieninis Jono gyvenimo tikslas. Ir i gaida Jono sieloje skamba dar nuo tada, kai restrauravo etnografin sodyb. Ardamas em, statydamas, skobdamas kaimynams kryius, Jonas prie nam esaniame puynlyje tyliai kr dar vien "stebukl" - stat tikr tikriausi etnografin kompleks. reng bar, surent pirt, i akmen - original basein, dabar stato dviviet "etnografin viebutuk". ia gals apsistoti dvi eimos. Pakeleivis gals pasivaiinti "Agluonn" kepsniu, firminiais alykais, "Juozo" alumi. Kalbti apie savo ketinimus eimininkas neskuba. Bet kai k pasako. Netoliese esaniame tvenkinyje karp ar karos leisis pasigauti, vietoje isikepti. Tiek paioje smuklje, tiek ir pirtyje Jono surinkti velniai, girnos, vairs senoviniai rakandai, ant veimo rato sumontuota "liustra" nukelia mus  mogaus prigimiai miel, nors ir netolim senov.  Agluonnus atvaiuojanio pakeleivio ak traukia turbt vienintelis Lietuvoje vjarodis su uole iskobtu urau "K A R  E M A". Nebuvusiam Agluonnuose ir nemaiusiam ia Jono epo darb patariau: usukite, nesigailsite! Jono epo sodyba. <doc> Pradia - "stabdi" tablets Laima Matviekien Visuomen sudrebino inia, kad Lietuvoje IV paplito ir tarp mokyklinio amiaus vaik. Daugiausia sergani AIDS yra Klaipdoje. Ta avioji Baltija atplukdo didiausius laivus ir maus, mirt neanius maielius, tablei dutes, kuri laukia narkomanai. O narkomanija labai susijusi su AIDS. Dviej Klaipdos moksleivi ir j eim nelaim neatsitiktin. "iuos atvejus Klaipdoje lm gyvenimo bdas", - teigia Lietuvos AIDS centro gydytoja Julija Rakitskien. - Panagrinj Klaipdos pacient socialin aplink, j gyvenimo proius, matome, kad jie niekuo nesiskiria nuo kit ms alies miest vairi specialybi moni gyvenimo bdo, - sako gydytoja. - Juk ne tik uostamiestyje jau daugel met vartojami "stabdius nuimantys" preparatai: tabakas, alkoholis. Jie laikinai sumaina tamp, leidia drsiau bendrauti su nepastamais monmis. Tie kontaktai paskatina sueit, kurios baigtis gali bti lidna. Gyventi lieka visai nedaug Klaipdoje IV virusu yra usikrt 25 mons, Vilniuje - 14, i viso infekuot yra 46. Sergani AIDS negalima igydyti. Be to, tai psichologin trauma visai eimai. Sunku tvams, kai serga septyniolikmetis, kai inai, kad jam liko gyventi tik 10-12 met. Bna ir taip, kad eima nenori sutikti su tokia gyvenimo bdo problema. Iekoma kalt kitur. Ir t klaipdiei moksleivi tvai, ko gero, sakys: "Apie tai mes vaikui nekalbdavome. Ms vaikai nesuvok gyvenimo prasms, jiems to neiaikino nei mokytojai, nei aplinkiniai mons, su kuriais bendravo". Vaikai auga gatvje, jie neturi usimimo, neturi darbo, negali ieikvoti energijos nedarydami alos sveikatai. Ir du Klaipdos vaikinai sak: "Jei jau kuo ir esam usikrt, tai tuo usikrt ir visi ms miesto narkomanai". K gali inoti... Bendraukite su savo vaikais Jaunimas diskotekose be "stabdi atleidimo" jau nebemoka linksmintis. Jiems reikia dirbtinai sukelti euforij, tuomet pakanka energijos lti, dkti. Kas bus po to, j nejaudina. "Pasiekme kritin rib, - samprotauja gydytoja J.Rakitskien. - Reikia susimstyti, ar norime ilikti kaip tauta, turti normalias eimas, gyventi kaip padors mons. Jaunimas paklsta tkmei, ieko laikin malonum. O po deimties met iekosim kalt, teigsime, kad kas nors laiku nepasek, nesustabd. Mokytojai, medikai, Banyia ar visuomenins organizacijos ito nepadarys. Privalome sukrusti visi. Daug galt padaryti visuomenins organizacijos, jos savo rengini programose turi atkreipti dmes  pragaiting dirbtino linksmumo baigt. Negerai, kad tvai ne visada ino, kas vyksta mokyklose, maai bendrauja su savo vaikais. Kai gydytoja tv susirinkime pasak, jog ioje mokykloje yra vartojami narkotikai, tablets, klass vadov idro: "Mama sak, kad tu rkai, kad leidiesi narkotikus, kad mginai tablei"... "Mama, k tu man padarei, kaip man dabar apsiginti?" tai kaip viskas susiklost, nes ir tai girdj kiti tvai nesusimst, gal ir j vaikas tuo usiima? Juk VI-VIII klasi moksleiviai labai smalss, energingi. Pasitaikius progai nevengia visk imginti. Vienas toks mginimas Klaipdoje baigsi IV infekcija! Tablet - taip pat narkotikas Medikams kelia nerim vyraujanti nuomon, kad "olel" tablet - ne narkotikas. Tai klaidinga nuomon. K daryti, kad j pakeistume. Juk mes, suaugusieji, taigiai protestuoti nemokame. Taiau tylti negalima. Apie kylania grsm turi inoti mokytojai, tvai, patys vaikai. Ne tik IX-X klasi moksleiviai, kurie jau pradeda bendrauti kaip suaug mons. Igrusi alkoholio nia moteris pakeiia savo bsimojo vaiko nerv sistemos lsteli veikl taip, kad jis uaugs iekos alkoholio. Alkoholio poveikis lstelms panaus  narkotik poveik. Jeigu mogui nebeuteks alkoholio, jis iekos narkotiko. Ar inome, kad  potrauk uprogramavome per pirmuosius tris mnesius arba net viso ntumo metu, kai to vaikelio dar nebuvo pasaulyje. Reikia sugebti 6-7 metuk mergaitei pasakyti: "Tu esi bsimoji mama, kiekvienas tavo poelgis - tavo bsimo vaiko poelgis". IV infekcija - visos visuomens gyvenimo indikatorius. Ar jausdami jos grsm, sugebsime pakeisti savo elges, gyvenimo suvokim. Ar apginsime savo ateit? <doc> "GK" galerija Priklausomyb nuo mus supanios aplinkos Petras Smailys "Subordinacija",- 1985-aisiais ileistas Tarptautini odi odynas mus tikina, jog tai - "tarnybinis jaunesniojo pavaldumas vyresniajam, pagrstas tarnybins drausms taisyklmis". Taiau kuratorius Evaldas Stankeviius, surengs jaunj meninink parod Vilniaus iuolaikinio meno centre ir pavadins j "Subordinacija", matyt, iek tiek plaiau suprato i svok. Pasak jo, jaunesniojo priklausomyb vyresniajam duota a priori,- ji nra primesta, o egzistuoja natraliai. i natrali priklausomybs pasireikimo form iekojo trylika parodos dalyvi. Tiesa, i ekspozicija - tai atgarsis Gdanske vykusio didiulio men festivalio, kuriame buvo pristatyti kone visi iandieninje Lietuvoje egzistuojantys meno anrai: kinas, teatras, dail, muzika, fotografija, mada, videomenas... Dauguma parodos Lenkijoje dalyvi - jaunoji meninink karta, gal todl paroda ir buvo pavadinta "Naujja Lietuva". Nors lenkams tai, ko gero, buvo paintis nebe su Henryko Sienkiewicziaus apraytja valstybe, su kuria jie (!) prarado subordinacij. Nepaisant to, kad trys kriniai buvo eksponuoti Gdanske, paroda iuolaikinio meno centre visikai savarankika, - meninkai kr specialiai jai. Parodos idja buvo labai talpi, beveik be rib, galinti apimti net paius netikinamiausius dalykus. Menininkai ia demonstruoja savo priklausomybs suvokim, net nelabai rpindamiesi parodos kuratoriaus skelbtomis idjomis. Galbt todl kai kuriuose kriniuose parodos leitmotyvas vos irimas, o kai kur net veriantis abejoti krinio atitikimu koncepcijai. Net du krinius eksponuoja Deimantas Narkeviius: smilkalais kvepianius kareivikus batus, simbolizuojanius "ventj kar" ir kartu su gatvs dailininku Leonidu Isakovu sukurt "Gyvai". Pasak D.Narkeviiaus, Isakovas - vienintelis i dalyviaujani parodoje meninink, kuris gyvena i savo meno. Deimantui tai irgi subordinacija, o kartu sugretinimas vienas kitam prietaraujani dalyk ir irjimas kaip jie vienas kit veikia, o kitiems - tik padsavimas, kad komercin tapyba nnai aukiau kotiruojama nei j intelektualieji ar konceptualieji menai, t.y. prisodrinti idj, prasmi, asociacij..., kuri niekam neparduosi ir, beje, nepadovanosi. Tai jau subordinacijos paradoksas. Vienas domiausi krini - Egls Rakauskaits objektas "Meduje", kuriuo autor sugestionuoja atjimo  pasaul i neinios, o gal  neini, idj. Tarsi makabrik humor - paminklin lent, ant kurios ilieta parodos pradios ir pabaigos data bei autoriaus pavard, eksponuoja Dainius Likeviius. O toliau - Gintaro Makareviiaus propano duj fakelais alsuojantis veidrodis "Matyti ir jausti": metafora, apimanti akistatos, atspindio, antrininko, indentifikavimo, o kartu ir apsivalymo, dvasingumo, krybos prasmes. Liudas Parulskis kuria aliuzijas  garsj Vlado Drmos album "Dings Vilnius", taiau savaip interpretuodamas kultros istoriko surinktus faktus,- prarastasis Vilnius menininkui - ateitis, lyg vis daniau prisimenami Nostradamuso pranaavimai apie XX amiaus pabaigos kar pasekmes. i mint lyg atliepia Svajons ir Pauliaus Stanik paersonalin paroda "Subordinacijos" projekte ir, beje, eksponuojama atsikirai - buvusioje Centro drabuinje. Tai - "altvyksls", krinys, tikriausiai okiruosiantis daugel parodos lankytoj. O Pauliaus teigimu, tai k jie rodo, toli grau neprilygsta tikrovje vykstantiems procesams. Taiau jau vien smurto atjimas  men, kelia nerim: viena i nedaugelio uuovj paprastam biurgeriui buvo btent menas, o kur dabar? Ir jau nebepads autori tvirtinimas, jog jie nori atkreipti visuomens dmes  tai, kas darosi aplinkui,- subordinacija mus supanios aplinkos. <doc> Sumanyta - padaryta Man patinka visos gls... Laiminga ypsosi ied karalijoje florist Irena Ramanauskait. Visos puokts, kurias ji skiria vairioms progoms, vairiems pirkjams - skirtingos. Kuri labiausiai simin? Gal t, kuri buvo teikta Danijos karalienei, kai ji viejo Lietuvoje. Nijol Blaeviit iedas prie iedo, puokt prie puokts - taip ir sulaukta neeilinio vertinimo: iais metais Irenos Ramanauskaits puokt nuotakai Italijoje buvo apdovanota tarptautins glinink parodos aukso medaliu. Norit tikkit, norit ne - joje buvo komponuoti ir kukls gluosnio "kaiukai". - Paroda vyko balandio mnes, pavasar, tad visai tiko ir is kuklus akcentas, - paaikina tok pasirinkim Irena, gerai inanti ir pasaulio glininkysts madas. Neseniai ji lanksi vedijoje, ten turjo puiki prog pasitobulinti, susipainti su kit ali florist darbais. Ir puoki komponavimo konkurse dalyvavo, diplomu buvo vertinta. I.Ramanauskait dirba gli salone Vilniuje, Didiojoje gatvje. Ji sako, kad gls jai visada patiko. Tiesa, kai augo Virbalyje, moksi Kybartuose, toki puoni kvapni ied, kaip dabar, dar nebuvo. Botanikos mokytojos Rimants Kelpaits paraginta m dalyvauti jaunj gamtinink veikloje, parodose, dar mokslo metais gavo pirmuosius diplomus. Baigusi mokslus, tapo biologe, galjo dirbti dstytoja, kitus mokyti, bet gls buvo svarbiau u visk. - Visos gls geros ir graios, - sako I.Ramanauskait. - puoktms parenku velnesni, subtilesni spalv iedus... Komponuoti dabar domu - nestinga vairiausi ir pas mus iaugint, ir i usienio atvet gli. Prajo tie laikai, kai bdavo pasitenkinama tik roi, gvazdik, tulpi puoktmis, kai manyta, jog chrizantemos, kalijos labiausiai tinka laidotuvms. Kad ir nelygi gl glei, visos jos nepigios. O ir puoniausia kvapi puokt, deja, neilgalaik. Todl, pasak I.Ramanauskaits, vis populiaresns tampa diovint gli, kitoki augal kompozicijos. Daug j mat usienyje. Beje, ten brangios ne tik gli, lap, ak kompozicijos, bet ir j derinimo, puoki krimo menas. U specialist konsultacijas, perteikt patirt tenka nemaai mokti. Taiau u jokius pinigus nenusipirksi gimto sugebjimo komponuoti spalvas, derinti gl prie gls. Tai tik i pirmo vilgsnio atrodo, kad viskas labai paprasta... Daug kas nori imokti daryti puoktes, taiau ne kiekvienas gali ilgesn laik ibti tarp gli, svaigsta nuo j aromato, prasideda alergija. - Mane tikriausiai is darbas pats pasirinko. Namo sugrtu tik miegoti, - velniai lieia trapius iedus Irena. Tie, kuriems floristika - ne tik pomgis, bet kasdienis darbas, rpinasi ir glmis, ir indais joms pamerkti. Sausoms kompozicijoms reikalingos ir kriaukls, akmenliai. Vis daniau tradicines puoktes pakeiia vainikai, supintoje ilgapluoi oli kasoje sukomponuoti iedai. Jie nekvepia kaip egzotikos orchidjos, taiau nemaiau u jas adina vaizduot, skatina pamginti paiam sukomponuoti puokt. I.Ramanauskait sako: "Kaip nra dviej vienod ied, taip nra ir dviej vienod puoki". Tik j teikiamas diaugsmas visada tikras. Tai todl apsilank gli salone, kur dirba I.Ramanauskait, mons ia usuka ne vien kart. Jei ne pirkti, tai bent pasigrti, trumpam umirti alt vj, kyr liet, pilk kasdienyb. Gal js burtinink, Irena? "Man visos gls geros ir graios", - sako florist Irena Ramanauskait. "Kaip nra dviej vienod ied, taip nra ir dviej vienod puoki". Butauto Barausko nuotraukos <doc> Sodius Pirmieji bioorganins emdirbysts ingsniai Ties Pasvalio ir Bir rajon riba teka nedidelis upelis Tatula. Todl 1987 metais Karstinio regiono fondas pavadintas upelio vardu. Koks tai fondas ir kodl jis buvo kurtas? Apie j pasakoja io fondo tarybos pirmininkas Almonas Gutkauskas: - Po Antrojo pasaulinio karo Europoje labai trko maisto. 1957 metais buvo pasirayta Romos sutartis, nusprsta spariai chemizuoti ems k ir kaip galima greiiau aprpinti maistu Europos valstybes. Tikslas buvo pasiektas gana greitai, ir dabar Europoje maisto yra pakankamai, jis nebrangsta. Deja, intensyvus ems kio chemizavimas padar sunkiai pataisomos alos - per palyginti trump laik buvo labai uterta gamta. Kitaip kalbant, iuo metu Europos valstybse vis spartesnius tempus gauna judjimas u tausojani ir bioorganin emdirbyst. Jos tikslas labai paprastas - nenaudojant chemijos siekti kiek galima emesns ems kio produkt savikainos. O tai nra labai paprasta. Olandijoje iuo metu valstyb investuoja milinikas las intensyviau ems kio chemizavimo padariniams likviduoti. Tas grimas  tausojani emdirbyst labai sunkus ir skausmingas. Vis pirma dl to, kad Europos valstybse labai stipri chemijos pramon ir ji prieinasi ems kio dechemizavimui. Taiau bioorganinis ems kis vis labiau sigali. Rykiausias pavyzdys - Austrija. Ten jau yra 30 procent emnaud, kurioms taikoma bioorganin emdirbyst. Austrijoje tausojanioji emdirbyst pasidar valstybs politika. 1987 metais Lietuvos Vyriausyb patvirtino investicin modulin program viename jautriausi krato kampeli, kuriame pati gamta neapsaugo poeminio vandens. Tai iaurs Lietuvos karstinis regionas (Pasvalio ir Bir rajonuose), apimantis 200 tkstani hektar plot. Fondas "Tatulos" fondas gyvendina pertvarkos program, iki 2010 met siekia esmini pasikeitim karstiniame regione, kad tokia emdirbyst apimt apie 5 procentus emnaud. Kokia bioorganins emdirbysts esm? Vis pirma - iekoti alternatyv, kaip ivengti pesticid ir sintetini, mineralini tr. Tam reikia taikyti sjomainas, naudoti kompostus trimui, ivesti vairioms ligoms atsparias ems kio kultras. iuo metu "Tatulos" fondui priklauso 144 nariai. Tai - 105 kininkai, 12 moni, o ems kio bendrovs, keliolika fizini asmen. Kadangi bet kokia pertvarka nemanoma be paramos, visi fondo nariai yra pateik veiklos programas ir pagal jas i valstybs biudeto skiriamos los. Tiesa, vien tuo neapsiribojama. Pagal tikslius verslo planus fondo nariams teikiami beprocentiniai ilgalaikiai kreditai, fondas garantuoja ems kio produkcijos perdirbim ir realizavim. Mums dirbti kol kas labai sunku. Fondo nariai, savo kiuose gaminantys ekologikai varius produktus, juos gali parduoti kasmet rengiamose mugse, ems kio ministerijoje esanioje parduotuvje. Kol kas tie karsto regione uauginti ems kio produktai negauna Standartizacijos departamento sertifikat. Taip kur laik ir bus, nes bioorganin karstinio regiono emdirbyst engia pirmuosius ingsnius. Tikims, kad ilgainiui viskas susiklostys taip, kaip ir numatyta fondo programoje. Ekologikai vari ems kio produkt paklausa pasaulyje didja. Neabejoju, kad  iaurs Lietuv ilgainiui ims plsti turistai i Europos valstybi, nes bioorganin emdirbyst skatina pltoti ekoturizm. Kalbjosi Vladas Kasperaviius <doc> Populiariausias ieivijos aktorius - humoristas Salomja Narklinait "Gimtajam kratui" i JAV Lietuvos Respublikos Generaliniame Konsulate Niujorke generalinis konsulas dr. Petras Anusas teik aktoriui Vitalijui ukauskui DLK Gedimino ordin, kuriuo Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas apdovanojo j Mindaugo karnavimo dienos proga. Savo pirmuosius ingsnius dramos teatro scenoje V.ukauskas pradjo Kaune. 1944 m. kovo mnes jis per vietimo ministerij gavo Valstybinio teatro stipendij ir ivyko  Austrij Vienos universitete studijuoti reisros. Ir taip prasidjo jo dienos ieivijoje. T pai met vasar Vienoje atsirado daug Lietuvos aktori, muzik, daininink, jie usienin pajudjo, kai tik Raudonoji armija pradjo artti prie Lietuvos. I pradi V.ukauskas, kaip pranejas-konferansj, dalyvavo Berlyne sukurtoje grupje "Lietuva" - ji koncertavo Vokietijoje atsidrusiems lietuviams. Karui pasibaigus, darbavosi Augsburgo lietuvi dramos teatre - vaidino lietuvi stovyklose amerikiei okupacinje Vokietijos zonoje. Vliau jis suorganizavo pirmj literatrin kabaret "Klump" ir kartu su aktoriais Alfu Brinka, Henriku Kainsku ir Antanu kma lank amerikiei ir brit zon stovyklose gyvenanius lietuvius. 1949 m. V.ukauskas atvyko  JAV, sikr Niujorke ir lig iol ia gyvena su eima. ia jo suorganizuotoji Bruklino vaidintoj trup pastat deimt spektakli ir aplank rytinio JAV pakraio lietuvikus telkinius. Labiausiai jis pagarsjo kaip "Vieno mogaus teatro" krjas. Jis yra savojo teatro ir krjas, ir reisierius, ir interpretuotojas. Su savo sukurtja vaidybine programa V.ukauskas aplank beveik visus JAV ir Kanados lietuvi telkinius po keliolika kart. Buvo Piet Amerikoje: Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Urugvajuje, Venesueloje. Dukart lanksi Australijoje, vadovavo lietuvi meninink grupei, gastroliavusiai 1963 m. Vokietijoje ir Didiojoje Britanijoje. Lietuvoje 1991, 1993 ir 1994 m. parod 35 spektaklius. iemet V.ukauskas dalyvavo vairiuose niujorkiei renginiuose, su Kanados "Aukuro" teatru vaidino Hamiltone, Toronte, Monrealyje, Bostone, Filadelfijoje ir ikagoje. Taip pat parod savo "Vieno mogaus teatro" program Klyvlende ir Los Andele. i program tautieiai mat daugiau kaip 500 kart. V.ukauskas teatro studijas pradjo Lietuvoje, o baig JAV. 1971 m. Niujorko universitete jis gavo magistro laipsn keli JAV bei Didiosios Britanijos teatro organizacij narys. Teatro klausimais rao periodikoje, iuo metu rengia isamesn darb apie istorin teatro raid etnografinje Lietuvoje ir ieivijoje. Jo straipsnis apie Lietuvos teatr yra atspausdintas Enciclopedia dello Spettaculo (Italija). V.ukauskas sukr apie 200 radijo vaidinim ir humoristini satyrini vaizdeli "I dds Anupro sklepo", kurie savo metu buvo labai ppopuliars Didiojo Niujorko lietuvikose radijo programose. Taip pat para scenos veikalus "Tvyns aidas", "40 met kelias", "Popiet Dzkijoje", su A.kma - "Laikas" ir "Susitikimas Valakampiuose". U savo teatrin ir kultrin veikl V.ukauskas laikrai "Vienyb" ir "Darbininkas" konkursuose buvo pripaintas populiariausiu aktoriumi, 1983 m. yra laimjs JAV Lietuvi bendruomens Kultros tarybos teatro premij. Dramos aktorius Vitalis ukauskas (deinje) ir Lietuvos generalinis konsulas Niujorke dr. Petras Anusas. Salomjos Narklinaits nuotrauka <doc> Ar neumirote? Gruod darbai rimsta, bet nesibaigia Vladas Kasperaviius Sodininkui gruodis lyg ir atvangos metas. Ilgi iemos vakarai leis be skubos suremontuoti padargus - padirbti tvirtesn kot kastuvui, sukalti nauj di vaisiams laikyti, nupinti krepi (beje, apie krepi pinim isamiau papasakosime artimiausiuose urnalo numeriuose). Sniegui uklojus em, urvus rausia pels ir danai nugrauia vaismedi aknis. ito galite ivengti - per atodrk sumindami snieg aplink medelius. Suspaudus urvus, pels maiau padaro alos. Apskritai gruodio mnes sodininkas turt aktyviau kovoti su grauikais. Efektyviausias bdas pelms naikinti - spsteliai. Kvapni irkint lainuk masalas privilios grauikes ir jomis gana greitai atsikratysite. Nepatartina grauik nuodyti, mat nustipusios pels ar iurks skleidia nemalonius kvapus.  mnes galima ruoti skiepglius pavasariniam skiepijimui. Neumirkite, kad skiepglius reikia pjauti nuo sveik ir gerai inom vaismedi virni ir  pietus augani ak. Nupjauti skiepgliai suriami  ryullius, uraoma veisl, sudedami  sml, laikomi drgname, vsiame rsyje. Jeigu skiepijama vlyv pavasar, ryullius galima ukasti  snieg. Skiepgliai nesuals, nesuvys. Gruodis - tinkamiausias metas vaismedi skloms stratifikuoti. Obel, kriaui, slyv sklas reikia suberti  dutes su drgnu smliu ir iki pavasario laikyti vsiame rsyje. Btina pasirpinti, kad grauikai negalt "patikrinti" skl kokybs. Darininkui irgi mta darb. Gerai, kad iemetinis ruduo kiek ir usits - apdairesnieji neskubjo mork, burokli rauti, kopst doroti. Ir nesuklydo. Sausi rugsjo ir spalio orai neleido susisukti didesnms kopst gms, uaugti akniavaisiams. Dabar pats metas sutvarkyti derli, o jo atliekas naudingai panaudoti arba gyvuliams rti, arba komposto gamybai. iemet gausiai uderjo bulvs, daugelis jas sukrov  kaupus. Jeigu kaupai bus prastai vdinami, bulvs ims gesti. Esant iltiems orams, kaup kaminliai turi bti atkimti. Rsiai, kuriuose laikomos darovs, taip pat turi bti gerai vdinami. Darovs kvpuoja, iskiria daug vandens gar ir dl j kondensavimosi viskas ima drkti. Jokiu bdu vienoje rsio patalpoje kartu nelaikykite bulvi ir obuoli. Pastarieji ilgainiui gaus nemalon kvap. Neimeskite vieno litro polietileno indeli nuo pieno ar grietins. Atjus pavasariui, juose labai patogu daiginti daroves. Bitininkui ruduo - laisvesnis metas. Tik nepamirkite stebti, ar avili lak sniegas neupust, ar niekas biteli ramybs netrikdo. Pasirpinkite kori atsarga. Juodus, pradjusius pelyti korius reikia perlydyti. Pardavus vak, bus galima sigyti dirbtini kori. Apskritai dirbtini kori atsarga bitininko sandlyje turt bti pakankama, juo labiau kad ant pilk, ilgesn laik pabuvusi dirbtini kori bits noriau siuva akeles. Biiulis iemos atvangos met privalo inaudoti kaip galima racionaliau. Nagingesni bitininkai patys pasigamina rmeli, lubeli, loteli, pentuvi. Dert ir senus avilius paremontuoti - nauji pakankamai brangs, o ir ne kiekvienas sugeba pats susikalti avil. <doc> Vox populi O kuo js nenortumte bti? Keisti darboviet, net profesij - dabar ne naujiena. Tai patvirtina ir Vilniaus centre sutikti ir kalbinti mons. Taiau yra darb, kuri n vienas tikrai niekada nedirbt. Kokie jie? Liubov Raknien, buvusi mokytoja: Nutariau steigti meno salon. Pati nedirbu krybinio darbo, bet mane labiausiai vilioja menas. Jei negaliau dirbti mgstamo darbo, dirbiau visk, k tik pasilyt. Jei gyvenimas priverst - net kaminkrte! Mantas Nekraas, finansininkas, 22 m.: Esu banko tarnautojas, darbas man patinka. Ar galiau bti batsiuvys, kaminkrtys? Kodl ne? Tai visai puikios profesijos. Tik prostitute nebiau u jokius pinigus! Raisa Ranceva, dirbanti pensinink: Turiu technin isilavinim, taiau niekada nedirbau pagal specialyb. Darbu kadr skyriuje esu patenkinta. Juk dabar svarbu bet kok darb gauti. Taigi man pasisek. Nina Branzien, pensinink: Buvau tarnautoja, 30 met dirbau oro uoste, bet teko uleisti viet jaunesnei. Mielai dirbiau visk, bet man niekas nesilo darbo, nors labai stinga pinig, net vaistams. Rolandas, barmenas, 30 m.: Mano darbas geras. Nenoriu ir neketinu jo keisti, tokia ir mano profesija. Taiau sutinku, kad yra darb, kuri niekada nesutikiau dirbti. Ne dl irankumo. Elvyra, zooininier, 30 m.: A nedirbu pagal specialyb. Kur dabar Vilniuje tok darb gausi. Tapau menininke, namuose i odos gaminu dirbinius. io usimimo neketinu keisti. Jei visai nebt kitos ieities, gatvje nenoriau pardavinti gli, led, vaisi ar bandeli. Teres Danguol nireviien, filolog, vokiei kalbos specialist: Vis gyvenim dirbau vertja. Daugiau nieko kito dirbti nemoku. Mano specialyb populiari, vertim nestinga. Tad nemanau, kad tekt j keisti net ijus  pensij. Taigi apie jok kit darb net negalvoju. Arvydas Giedraitis, 38 m.: Pagal profesij esu muzikantas. Buvs. Dabar - keramikas, ir tuo labai diaugiuosi... Nesu tinginys, taiau tikrai nenoriau dirbti lavoninje. Laurynas ekus, studentas, 21 m.: Studijuoju, dirbu urnale "Interjeras". Mano specialyb - dails kritikas. Manau, kad niekada neikils problem - pakaks darbo pagal profesij. Juk ji atveria plaias galimybes. Be to, niekada nedirbiau darbo vien dl pinig. Esu optimistas... Manau, kad kaminkriu neteks bti. Ramun Gaiyt, kosmetolog, 23 m.: Esu baigusi medicinos mokykl ir kosmetologijos kursus. Dirbu Groio terapijos ir kosmetologijos centre sekretore. Turiu progos dirbti ir pagal specialyb. Jei tapiau bedarbe - daugiau laiko skiriau namams. Mane galt ilaikyti vyras. Ir dabar dirbu savo malonumui, noriu tobulti. Taiau manau, kad kiekvienas darbas yra kilnus, reikalingas. Net valytojos. Jei reikt, ir ja biau. Povilas, technikas-mechanikas, 38 m.: Kadangi turiu ir vairuotojo teises, vainju  tolimus reisus. Man patinka tarptautiniai marrutai. Kitiems - taip pat. Todl konkurencija didel. Jei netekiau io darbo, geriau kur laik palaukiau, bet nesigriebiau to, k pirmiausia pasilys. N.B. ilvino Jasio nuotraukos <doc> Laikai Ivar kaim i paso! Lietuva be kaimo - ne Lietuva. Kaime lietuvi tautos aknys. Kaimas mums kalb isaugojo. Kaimas jokiam okupantui nepasidav. Kaimas - ms dvasingumo versm... Lietuva atgavo Nepriklausomyb, o kaim prarado. Kaim Lietuva i Lietuvos ivar. Tarsi jo n nebt buv. Netikite? Garbieji kaime gim Lietuvos Respublikos pilieiai, atverskite savo pasus ir pamatysite - kaimo Lietuvoje nra. Mano proseneliai, seneliai ir tvai tikr tikriausi kaimieiai. Ir a i tenai - i Triburi kaimo. Bet mano pase Triburi nra. Mano kratiei pasuose nra Kaergiks banytkaimio, kur buvo pradin mokykla. Nra Dauglikio, kur sdjo ms valsiaus valdininkai. Mano gimimo vieta, pagal Lietuvos Respublikos pilieio pas, - Ignalina. O Ignalin pirm kart pamaiau jau baigdamas devintuosius metus. Ten pirmsyk ivydau traukin. Ir mones, su raidmis "JU" ant drabui. Tvas pasak, kad ydus taip vokieiai suymjo... Man Ignalina miela. ia prabgo graiausios jaunysts dienos. Taiau visai nemiela toji melagyst, kad esu Ignalinoje gims. Ne, a gimiau Triburi kaimo viduryje. Niekada nesigdijau to kaimo vardo. Dabar jau dzkai bus gim Varnoje, Varnos rajone, bet jokiu bdu ne Merkinje, ne Perlojoje, ne Zervynose ar Dubaklonyje. Kai gavome Lietuvos Respublikos pilieio pasus, kaimai kaip uburtos pilys ar prakeikti dvarai skradiai  em prasmego. Nra Lietuvoje kaim. Justinas Jaksebaga, kaimo teisjas i Varnos Redakcijos prieraas. Vidaus reikal ministerijos Migracijos departamento pas skyriuje mums paaikino, kad dabartiniame Lietuvos Respublikos pilieio pase gimimo vietai nurodyti yra skirta tik viena eilut ir joje telpa tik tam tikras skaiius kalbos enkl. Net jei ir pavard bt ilgesn negu 31 kalbos enklas, j reikt trumpinti. Taigi ms pasas, atitinkantis pasaulinius standartus, yra savotika Prokrusto lova. Matyt, kiekvienas mogus, jauiantis pagarb savo gimtinei, turi rasti kit bd jos nepamirti. Ne vien tik lietuvi kalb reikia dievinti Mieli Tamstos, graiai raot apie mokytojus. A irgi buvau mokinys. Labiausiai esu dkingas mokytojui J.Kazlauskui, Svili pradios mokyklos mokytojui, kuris man skiepijo meil Lietuvai ir literatrai, sakydamas, kad ir kitas tautas bei j kalbas reikia gerbti. Deja, j itrm  Sibir ir nieko neinau apie jo likim... Dabar jaunimas mokosi svetim kalb ir stengiasi su visomis tautomis bendrauti. Bendraudami geriau sutariame. Labai gailiuosi, kad nesimokiau kit kalb, nors galjau imokti nemokamai ano meto UNRRA stovyklose. tai Dillingen an der Donau po karo apsistojo daugiau negu 3000 lietuvi. Tarp j buvo gerai mokani svetimas kalbas. Dabar, nordamas privaiai mokytis kalb, turi didelius pinigus pakloti! Taigi garbindami lietuvi kalb ir svetim kalb nepamirkime: iam pasauly reikia ir anglikai, ir vokikai bent pustinai mokti. Ignas Smigelskis Vokietija <doc> Atuntoji Vyriausyb pradta formuoti ivil Jukneviit Prajus ketvirtadien buvo patvirtintas atuntosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius. U j balsavo 94 Seimo nariai, prie - 5, susilaik - 20. Dien prie tai pristatydamas bsimosios savo veiklos planus G.Vagnorius paadjo grietai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Jis netvirtino, kad "ikart neliks kyinink", bet aukiausiose valdios struktrose j tikrai nebus. Bus mainamas valdinink skaiius, tai ypa aktualu tik nesiningiems ir nekompetentingiems darbuotojams. I valdinink bus reikalaujama bti lojaliems valstybei. G.Vagnorius dar kart pabr, kad neada nei pigios deros, nei degtins, nei paalp ar lengvat. Svarbiausia, pasak jo, sudaryti monms slygas gauti usakym ir darbo, o monms - suteikti galimyb daugiau dirbti ir udirbti. Planuojama, kad per ateinanius 1,5 met vidutin alga pasieks 1 000 Lt, pensijos - 350 Lt, bet infliacija nedids. Naujoji valdia pasiryusi mainti mokesius, gerinti mokesi administravim. Tarp pirmj uduoi - mokesi panaikinimas pelno daliai, investuojamai  gamyb, PVM sumainimas, statymo dl delspinigi mokjimo tvarkos, nuostoli perklimo  kitus metus rengimas. Kalbdamas apie bankininkyst G.Vagnorius teig, kad nebus joki privilegij usienio bankams. Kai kurie komerciniai bankai bus reorganizuojami, sudarytas prevencinis mechanizmas bank nuostoliams numatyti. Prie balsuodami, Seimo nariai su G.Vagnoriumi susitiko frakcijose. Vienintel LDDP frakcija pareik nepalaikanti jo kandidatros, kadangi, pasak eslovo Jurno, j partijos programos nuostatos kitokios negu Tvyns Sjungos. Socialdemokrat frakcija balsuodama susilaik, nes TS(LK) programa "nra socialiai orientuota". Centrist frakcija "neprietaravo", ir balsavo "u". Nepriklausoma frakcija (K.Prunskien, K.Bobelis, A.Vaimuis ir J.Minceviius) su G.Vagnoriumi net nesusitiko, nes visi jos nariai "turi savarankik nuomon". Pati frakcijos vadov balsuodama susilaik. Visos kitos Seimo frakcijos Ministro Pirmininko kandidatr palaik, taigi rinkim procedra ketvirtadienio ryt netruko n 40 minui. Penktadien Prezidentui G.Vagnorius pristat kandidatus  ministrus. G.Vagnorius 1990 metais buvo irinktas Aukiausiosios Tarybos deputatu, nuo 1991 met pradios iki 1992 met vidurio buvo treiosios Vyriausybs vadovas. Jam 39 metai, pagal specialyb ininierius ekonomistas. mona Nijol - ininier. Augina sn ir dukr. Buvs Ministras Pirmininkas Laurynas Mindaugas Stankeviius (deinje) sveikina naujj - Gedimin Vagnori. Gintaro Maiulio (ELTA) nuotrauka <doc> Du krantai "aknys Lietuvoje" Taip pavadinta jaunj Latvijos lietuvi dailinink Anelikos ibels ir Laimuio iurnos paroda, surengta Latvijos Nepriklausomybs 78-j metini proga iauli dails galerijoje. Riardas Dailid Lietuvos ambasadorius Latvijoje Rimantas Karazija sako, kad lietuvi bendruomen Latvijoje didel: ia gyvena per 37 tkstanius ms tautiei. Vien Rygoje j - 10 tkstani, nemaai Liepojoje, Bauskje, Jelgavoje, Dobelje. Lietuvi tautin mauma Latvijoje - penktoji pagal dyd po rus, baltarusi, lenk ir ukrainiei. Veikia lietuvi mokyklos Rygoje ir Daugpilyje. Lietuviai buriasi keliose kultros draugijose. Daugelis ms tautiei pokario metais genami deportacij baims patys save itrm  kaimynin Latvij. Panaus likimas lydjo ir Laimuio iurnos senelius ir tvus, 1949 m. palikusius gimtj nam idin Labui kaime Radvilikio rajone. Laimutis gim Rygoje 1963 metais. Moksi J.Rozentalio meno mokykloje, baig Latvijos meno akademij. Yra dailinink sjungos narys. Dalyvavo daugiau kaip deimtyje parod Rygoje, Ogrje, Aizupje, Jrmaloje. Daug jo paveiksl yra ikelev  asmenines kolekcijas Izraelyje, Rusijoje, Lietuvoje. L.iurna sak, kad "nors gim ir augo Latvijoje, Lietuva visada traukia, vilioja. ia viskas miela. Tik gyvendamas svetur gali suvokti kokia laim bti lietuviu Lietuvoje". Pirmoji Laimuio personalin paroda "Latvijos sonetai" ir buvo surengta 1992 m. Vilniuje taikomosios dails galerijoje. Anelika gim ir gyvena Daugpilyje, iuo metu yra Latvijos meno akademijos student, krybiniais umojais nenusileidia savo kolegai. Ji kur laik dirbo Daugpilio teatre dekoratore. Dalyvavo parodose Rygoje, Daugpilyje, Vilniuje. "Gimtajam kratui" ji pasak, jog vis vasar ruosi iai parodai. Pastaruoju metu mgsta tapyti dekoratyvias kompozicijas. irdiai artimiausi dailininkai: vokiei - Volfas, rus - Vrubelis, lietuvi - iurlionis. Nors pavard sulatvinta, Anelika sak, kad ji tikra lietuv. Kasmet vyksta  Vilni pasiirti, k kuria lietuvi dailininkai. Jaunj Latvijos lietuvi dailinink parodoje (i kairs): Latvijos ambasados Lietuvoje konsultantas Peteris Pildegovic, dailininkas Laimutis iurna, iauli dails galerijos direktor Roma Atkoinien, dailinink Anelika ibele ir Lietuvos ambasadorius Latvijoje Rimantas Karazija. Riardo Dailids nuotrauka Laimutis iurna. Autoportretas. Anelika ibele. Maojo princo planeta. <doc> Ir juokais, ir rimtai i met "Gimtojo krato" 30-ajame numeryje buvo ispausdinta Filomenos Taunyts humoreska "Kaip Jonas Pipyn pakliuvo  psichiatrin ir kaip j i ten ivadavo". urnalo 33-iajame numeryje  j eilmis atsiliep buvs garsus Lietuvos sportininkas vilnietis Jonas Pipyn - "Kaip a pakliuvau  Filiumenos Taunyts glb ir kaip mes su gydytoja nebijome savo nuogumo". Dabar kalbiname abu autorius. Jonas Pipyn: - Perskaits Filomenos Taunyts rain, beveik vis nakt neumigau. Sutampa ne tik mano vardas bei pavard, bet ir kai kurie gyvenimo faktai. Nebiau bgikas, gal nieko, kad autor aprao en bei ten vienomis trumpikmis lakstant tok keistuol Jon Pipyn. Ji, atrodo, nori pasijuokti i vis bgiojanij, udaryti juos psichiatrinse ligoninse. Lietuvos Prezidentas taip pat manktinasi, bgioja. aipykims! Parinkime raini personaams, sakysim, tokius vard ir pavardi derinius: Algirdas Brazauskas, Algirdas ocikas, Dainius Kepenis, Kazimieras Uoka, Algimantas Baltakis, Virgilijus Juodakis, Robertas Keturakis... Kitam gal labai patiks - Filomena Taunyt. Man jau patiko, ta bemieg naktis net krybos kibirkt skl, nors pirmosiomis akimirkomis pasijutau ugautas, paiepiamas su eima, giminmis. Turbt niekada nesu mats garbiosios Filomenos Taunyts, i pavards j sivaizduoiau jaunut panel, i krybos - visk inani, imanani, sugebani. Tik, negrau prisipainti, iupsnelis tos jos krybos man  rankas pateko pirmkart. Filomena Taunyt: - Nesu sportinink, visikai nepastu sportinink. Turiu savo draug Pipyn. Man ta pavard kakaip patiko, ji iek tiek vos ne su humoru. O Jonas - lietuvikas vardas, daugiausia moni tuo vardu kaime. Mano personaas gyvuoja jau deimt ar penkiolika met, niekam neuklidavo. Dabar ukliuvo. Atrodo, kad a kam nors noriu bloga. Niekam bloga nenoriu, tegul visi laksto ir daro k tik nori. Ir toliau neadu tos savo personao pavards keisti, nes tai nieko neeidia. itas mogus ne vagis, ne "ulikas". Jis galbt keistokas ms visuomenei, bet doriausias mogus. Duok, Dieve, kad ir tikrasis Jonas Pipyn bt toks pat padorus. Ir tegul gyvena Jonas Pipyn geriausiai. A bijau, kad jam gali prireikti mano, gydanios ltinmis ligomis serganius mones, pagalbos. Gal tas eiliuotas rainys ir nurodys keli, k daryti. Kalbjosi Leonardas Aleksiejnas Jonas Pipyn Filomena Taunyt ilvino Jasio nuotraukos <doc> Diabeto asociacijai padeda ir ieiviai lietuviai Lietuvos diabeto asociacija (steigta 1989 m., turi apie 5 tkst. nari) isilaiko tik i nario mokesio ir labdaros. Pasak asociacijos prezidents Vidos Augustiniens, pagrindiniai rmjai yra kampanij "Novo Nordisk" ir "Eli Lilly" atstovybs, UAB "Medisana", "Inmeda", "Korys", didel param teikia ir usienio lietuviai. Penktus metus  Lietuv atvaiuoja gydytojas-endokrinologas Antanas V.Stepanas i Australijos, nuoirdiai dalijasi savo 24 darbo met patirtimi. iemet jis tris savaites skait paskaitas asociacijos nariams, medikams, konsultavo ligonius didesniuose Lietuvos miestuose. A.V.Stepanas nuolat atsiunia literatros cukrinio diabeto klausimais, padovanojo asociacijai aparat skaidrms rodyti, program kompiuteriui, apmokjo Lietuvos seser-diabeto mokytoj draugijos pirmininks J.Uleckiens ir LDA prezidents V.Augustiniens dalyvavimo tarptautinse konferencijose Vokietijoje ir Austrijoje ilaidas. Dr. A.V. Stepanui suteiktas LDA garbs nario vardas. Ne maesns padkos u pagalb Lietuvos vaikams, sergantiems diabetu, verta Lilly Karn i Vokietijos. Ji uaugino nuo 8 met diabetu sergani ank Gabriel ir gerai supranta, kokia tai yra nata. i miela ir energinga moteris steig Vokietijoje komitet Lietuvos vaikams, sergantiems diabetu, remti. Jau treti metai ji atvea dovan - savikontrols aparat, juosteli cukraus kiekiui kraujyje nusistatyti. iomis priemonmis Lietuva dar nepajgia aprpinti diabetu sergani vaik (j yra apie 400), o apie suaugusius ligonius (bema 50 tkst.) nra k ir kalbti. L.Karn jau kelet kart lanksi gimtinje Lietuvoje, susitiko su savo globotiniais. Jai talkina ne tik eima, bet ir jos draugai, daugyb firm bei Vokietijos valdia. V.Augustinien, pasakodama apie tolimus rmjus, sako, kad ia, Lietuvoje, sutinka daug abejingj serganiam mogui, ypa kai iekai finansins paramos palengvinti ligoni gyvenim. Lietuvos diabeto asociacijos prezident Vida Augustinien su asociacijos garbs nariu gydytoju i Australijos Antanu V.Stepanu. <doc> Seim rinko ir 9500 usienio lietuvi Ieivija avjosi prof. Vytauto Landsbergio atkaklumu siekiant Lietuvai laisvs, jo sugebjimais imanyti tuometin tarptautin padty atvedant Lietuv  Nepriklausomyb. Taigi jos akyse tik prof. V.Landsbergio alininkai buvo ir tebra tikrieji Lietuvos patriotai ir jos laisvs gynjai. Gal kiek ir perdedu, taiau po LDDP laimjimo 1992 m. ieivija, ypa jos spauda, Lietuv suskirst  dvi stovyklas: geruosius - konservatorius bei j rmjus ir bloguosius - LDDP bei jos rmjus. Todl ir prie iuos rinkimus ne tik vadinamosios treiosios jgos, bet ir tradicins partijos tokios, kaip krikionys demokratai, tautininkai ir socialdemokratai, nesusilauk i ieivijos tokios finansins paramos kaip konservatoriai. Ieivija nei rinkj, nei balsavusij skaiiumi tikrai negali pasigirti. Pirmajame rate i 9500 rinkj balsavo tik 3984. Migracijos departamento duomenimis, tik 1297 JAV gyvenantys lietuviai turi Lietuvos pilietyb. Kanadoje - 399 ir Australijoje - 191. Pirmajame rate JAV balsavo apie 1300, antrajame apie 1200. Diugu, kad net keturi usienio lietuviai (Jonas Gylys, Vytautas Dudnas, Kazys Bobelis, Feliksas Palubinskas. - Red.past.) kandidatavo  Seim ir trys buvo irinkti: vienas pagal sra, du vienmandatse. Teko girdti, kad konservatoriai kviesis usienio lietuvius dirbti ministerijose ir kitose valdios struktrose. Reikia tiktis, kad tiek irinktieji, tiek pakviestieji dirbti neapvils tautos. Tai Pasaulio lietuvi bendruomens atstovo Vilniuje Juozo Gailos mintys i jo atsakym  "Gimtojo krato" klausimus. Vis pokalb spausdinsime artimiausiame urnalo numeryje. <doc> Studentija - prie policij Lapkriio 28-osios vidurdien Kauno VPK prieigose piketavo studentija. Pasipiktinimo banga kilo po to, kai Centro PK pareignai buvo tarti naudoj smurt, apklausiant sulaikyt Vytauto Didiojo universiteto (VDU) ketvirtakurs. Miesto valdios sankcionuotojoje akcijoje dalyvavo keli imtai student, VDU rektorius Bronius Vakelis. VPK vyriausiojo komisaro pavaduotojas, kriminalins policijos vyresnysis komisaras Antanas Ruzgas. Pareignas akcijos dalyvius informavo, kad smurtu tariamieji CPK jaunesnieji leitenantai Audrius Kriauionis bei Modestas Maeika, kol bus rodyta j kalt, atleisti i pareig. Miesto apylinks prokuratroje ikelta baudiamoji byla. Incidento pradia - lapkriio 18-oji, kai, anonimui melagingai praneus, jog universitete padti sprogmenys, iminuotoj buvo apiekomas VDU centrini rm pastatas. Drabuinje aptiktas stiklainis su kanapmis, o alia rasti VDU Humanitarinio fakulteto studentui Tomui Ulinauskui priklaus ssiuviniai. Narkotik laikymu tartas jaunuolis lapkriio 19-j dviej policinink i nam buvo ivetas  komisariat apklausti, kur, nukentjusiojo teigimu, buvo iauriai muamas, kad prisipaint. Dl traum T.Ulinauskas gydosi Kauno 2-ojoje klinikinje ligoninje. Po piketo VPK vadovui A.Ruzgui jo kabinete buvo oficialiai teiktas pareikimas, adresuotas Lietuvos Seimui, Vidaus reikal ministerijai, miesto VPK vyriausiajam komisarui. Paadjs, kad per por mnesi vykis bus itirtas, pareignas tikino, jog smurtas Kauno policijoje "nebuvo ir nebus toleruojamas". A.Ruzgo teigimu, beveik per trejus metus u vairius paeidimus i darbo buvo paalinti net 680 policijos darbuotojai.Alfredo Jacopozzi "Religijos Filosofija" ODIS SKAITYTOJUI iuolaikin ital filosofija Lietuvoje menkai inoma. O gaila, nes ji tikrai verta dmesio. Verta pirmiausia dl to, kad vienas bdingiausi ios filosofijos bruo yra postmetafizinis mstymo stilius, kuris ms platumose dar matyt ilgokai bus egzotika. Labiau prastas mums yra metafizinis mstymas, operuojantis transcendentiniais (ar "imanentikai transcendentiniais") principais, kurie turi suteikti pasauliui reguliari struktr, tapatinam su prasme. Patys tie principai suvokiami pagal analogij su "daiktais", t.y. kaip tai, k galima stebti "i alies". Kultros filosofijoje toks poiris galiausiai gyja etnocentrinio fundamentalizmo pavidal, politinje filosofijoje bei etikoje jis virsta represiniu legalizmu, o religijos filosofijoje - konservatizmu, programikai ignoruojaniu filosofins refleksijos ir gyvos patirties dialektik. Tuo tarpu postmetafiziniam mstymui prasm atsiveria ne kaip i abstraki princip "dedukuojama" struktra, o greiiau kaip hermeneutin pavidal turintis judjimas, kuriame mstytojas "dalyvauja", o ne i alies j stebi. Kaip tik tok postmetafizin mstymo stili atrandame ioje knygoje. Jau pai religijos filosofijos galimyb knygos autorius grindia "postmetafizikai" - filosofij jis suvokia kaip mogaus esmin atvirum, ireikiam radikalaus klausimo forma. Trijose knygos dalyse religijos filosofijos problematika nuvieiama tarsi trimis vienas kit papildaniais aspektais. Pirma dalis - tai trumpa religijos filosofijos istorins raidos apvalga nuo patristinio laikotarpio iki ms laik. Antroje dalyje nagrinjama religijos filosofijos metodo specifika, irykinant j teologinio bei religijotyrinio religijos apmstymo fone. Treioje dalyje nesistengiant aprpti vis religijos filosofijos tem, iskiriamos kelios svarbiausios: religijos galimyb bei jos pobdis sekuliarizuotame pasaulyje, religins patirties specifika ir religinio kalbjimo ypatybs bei to kalbjimo santykis su tyljimu. Alfredo Jacopozzi knyga yra trumpas ir populiarus vadas  iuolaikin religijos filosofij, ji prieinama kiekvienam, besidominiam ia problematika, tad bus domi ir naudinga daugeliui Lietuvos skaitytoj. Tomas Sodeika PRATARM "Niekas, kas mogika, filosofijai nesvetima [...], prieingai, kaip tik mogus ir tampa problema paiam sau bei ieko savo bties pagrindo bei pateisinimo."1 Jeigu priklausomyb nuo mogikosios egzistencijos ir tuo pat metu atvirumas klausimui nusako filosofij, ji galt turti ypating skyri, kuriame apmstyt tok mogik fenomen, koks yra religija, ir tuo bdu tapt religijos filosofija. I to akivaizdiai rykja, kad altinis, kurio imams, yra tvirtai filosofinis, o religija, kuri svarstysime, yra ne svoka, gaunama abstraki gin pagrindu, o krikionyb, nuolatos atsiremianti  Vakar filosofin tradicij. Pirmoje dalyje kai kuri istorini-teorini modeli pagrindu pervelgsime sudtingus santykius, susidariusius nustatant ry tarp religijos ir filosofijos; juos pateiksime kaip trump religijos filosofijos istorij. Antra dalis daugiausia lieia metodo problemas ir, kiek manoma, mgina apibrti religijos filosofijos tyrim sfer teologijos bei kit religijos moksl atvilgiu. Galiausiai, treioje dalyje norime iskirti pagrindines religijos filosofijos temas, kad bendrais bruoais nusakytume religijos akirat ir atrastume jos viet postmetafizinio mstymo, ir konkreiai hermeneutikos, horizonte. Kalbama apie pradin apmstym, kuriame suvokiamas nueito kelio ribotumas, neisprst problem platumas ir erdv, atsiverianti iekojimams. Vadinasi, kvieiama eiti toliau. Reikiu dkingum daugeliui man patarusi ir lydjusi mstant ir susiduriant su filosofija. Ypa dkoju Riccardo Battocchio u suteikt pagalb. Almo Collegio Capranica Roma, 1991 m. gruodio 21 d. PIRMA DALIS RELIGIJOS FILOSOFIJOS ISTORINIAI-TEORINIAI MODELIAI ioje pirmoje dalyje pateikiama trumpa religijos filosofijos istorija, apmetus penkis jos teorinius modelius. J atranka primygtinai reikalauja irykinti branduol, gldint religijos filosofijos atsiradimo, ypa pradedant moderniuoju mstymu, pagrinduose, - religijos racionalaus grindimo problem. Vadinasi, esama "iskirtins" pamatins linijos, atmetanios tokias "religijos kritikos" kryptis (turima galvoje ypa Feuerbachas, Marxas, Comtas, Freudas, Nietzsche), kurios, nors ir sudarydamos religijos filosofijos dal, ms manymu, reikalauja atskiro dstymo, kadangi faktikai siekia paneigti paius religijos pagrindus. I FILOSOFIJA IR RELIGIJA: HERMENEUTIKA Religijos filosofij atrado modernusis mstymas. Jos pradia tapatinama su Spinozos Teologinio politinio traktato ileidimu 1670 m., religini kov epochoje. Kadangi Spinozos krinyje apveriamas tikjimo ir proto santykis, pripastant proto universalum bei tvirtinant religijos partikuliarum, jame aikiai sismonintas teologins praeities tradicijos lis. Kiekviename lyje visada ilieka praeities formos. Prarasdama tradicij, religijos filosofija neprarado hermeneutins procedros tradicijos. Tai yra neprarado tradicijos to nuolatinio interpretacijos proceso, kuris pltojasi apreiktos ir odyje tvirtintos religijos akiratyje. iame skyriuje, atsiremdami  tam tikrus filosofijos modelius, ir norime pervelgti hermeneutikos raid krikionikojoje tradicijoje, kad irykt elementai, pagrindiantys religijos filosofijos atsiradim1. 1. Origeno dvasin hermeneutika Krikionyb i pat pradi atstovauja tokiai religijai, kuri nenori bti nustumta  mitini pasakojim sfer. Krikionikj apreikim pagrindia Jzaus i Nazareto vykis, kaip viso Rato isipildymas. Taigi ankstyvajai krikionybei i karto ikyla hermeneutin santykio tarp Senojo ir Naujojo Testamento problema ir klausimas, ar Senasis Testamentas nenutrkstamai galioja Naujojo atvilgiu2. Banyios Tv teologins refleksijos atbaig didiul biblini tekst interpretavimo pastang ir surado patikimus Rato supratimo kriterijus. Banyios Tv teologijos horizontas yra hermeneutinis. Graikikoji patristika, ypa Origeno asmenyje (185-253) ivyst pai rafinuoiausi hermeneutik, kuri savo uduotimi laik "juslins evangelijos pakeitim dvasine"3, o tai reikt skverbimsi  Rato gelm, idant bt atrasta tiesa (Dvasia), slypinti u tiesiogini vaizdini (paodikumo). Origenas aptinka hermeneutin problem gldint paodikumo ir Dvasios, vaizdinio (figura) ir slpinio santykyje. Kriterij tokio santykio artikuliavimui Origenas perima i savo antropologins vizijos, kurios pagrindas - soma, psyche ir pneuma atskyrimas. Paodin prasm esanti Rato knas (soma), ir jis yra tai, kas skirta paprastiesiems (incipientes), tobulesnieji (progredientes) ugdomi per Rato siel (psyche) arba sukuri moralin prasm; galiausiai, tobulieji (perfecti) susisiej su dvasine prasme (pneuma)4. Apskritai tai yra diferencijuotas hermeneutinis procesas, taiau nepaeidiantis btent gilumins, mogaus sampratai analogikos, Rato vienovs. "Kaip galiausiai mogus sudarytas i kno, sielos ir dvasios, t pat turime manyti ir apie Rat, kur Dievas dav tam, kad suteikt monms iganym"5. Origeno ir Aleksandrijos mokyklos alegorikasis platonizmas, interpretavs vis tikrov kaip kitos, gilesns ir auktesns tikrovs, simbol, buvo atsiribojs nuo "Antiochijos mokyklos"6. Jos atstovai, Diodoras Tarsietis ir Teodoras Mopsvestietis, bdami itikimi aristotelinei perspektyvai, avjosi paodine bei filologine Rato egzegeze, laikydami alegorin aleksandrietik statin rizikingu ir netikru. 2. Augustinikoji enklo hermeneutika Pusiausvyr tarp Antiochijos mokyklos tikslios filologins bei Aleksandrijos mokyklos dvasins interpretacijos pasiek Augustinas (354-430). Lyginant su kai kuriomis charizmikojo sauvaliavimo formomis, auktinusiomis tiesiogin kvpim, Augustino filosofijoje Rato interpretacijos problema gyja "mokslin" pobd. Savo teorij Augustinas ipltoja krinyje De doctrina christiana, laikomame "Augustino teologins hermeneutikos manifestu"6. Prie apibrdamas Rato interpretavimo taisykles, Augustinas konstruoja kalbos teorij, kurioje atlieka pamatin signum ir res atskyrim. Signum yra tai, kas vartojama, kad nuo savs atgrt  kita; res yra tai, kas turi savaimin prasm ir nenurodo  kita7. Tokio atskyrimo viesoje Ratai yra signa divinitus data, Dievo duoti enklai apreikti mogui dalykus (res), btinus iganymui (Dievas vienas ir triasmenis, siknijimas, Banyia). Idant parodyt savo iganomj vali, Dievas tampa esaniu Rato odyje (signa) su visa jo nesuprantamumo bei dviprasmikumo nata. Kartu su ia perskyra tarp signum ir res pateikta kita, - tarp signa propria ir signa translata. Tiesioginiai enklai yra tie, "kurie vartojami enklinti tokiems daiktams, kuriems ir buvo sukurti", perkeliantieji enklai "yra patys daiktai, kurie praeina pro tiesiogiai  juos nurodanius odius, kad enklint kak kita"8. ituo apibrimu grindiamas skirtumas tarp paodins ir vaizdins (figrins) arba alegorins prasms. Paodins prasms plotmje einama nuo odio prie daikto, o vaizdins prasms plotmje einama nuo daikto prie platesnio simbolinio horizonto. Taigi augustinikasis interpretacinis procesas yra vieningas procesas, artikuliuojamas dvejopai: paodine prasme ir alegorine prasme. it dviej moment vienov gldi odio-enklo reikms turtingume; turtingumas yra neisemiamas, kai kalbama apie Dievo od, gldint Rate. Hermeneutiniame procese irykja intelekto vaidmuo. Augustino filosofijoje intelectus fidei, kaip paintinis instrumentas: - suponuoja tikjim apreiktaisiais dalykais (regula fidei); - padeda atsiskleisti sugebjimui kaskart giliau painti, idant bt aptiktas simbolinis ryio signum-res horizontas. Intelectus fidei, kaip gebjimas alegorins interpretacijos bdu prasiskverbti  tikjimo turin, atne Dievo supratim, galutinai ivaduot nuo bet kokio antropomorfikumo ar dualizmo. Tokia samprata tvirtina krikionybs naujum, palyginti su pagonikja kultra. 3. Tikjimas ir protas Viduramiais: tampos hermeneutika Viduramiais bta reikmingo egzegetinio aktyvumo. Vienuolynuose sigali lectio divina. I banytini mokykl ir vienuolyn katedr aikinama ventoji knyga. Pasirodo catenae - patristini fragment, komentuojani atskiras Rato vietas, rinkiniai. Vis didesn reikm gyja glosarijai - paratins pastabos ventiems tekstams - vliau tap ir tikrais komentarais. Nepaisant tokio egzegetinio gteljimo, herme-neutini princip vystymo poiriu Rato aikinimas nepaeng  priek. Vidurami teologai paveldjo patristin dvejopos Rato prasms (paodins ir alegorins) princip ir ivyst j prasmi dauginimo perspektyvos linkme. J sintetikai ireikia inoma formul: Littera gesta docet, quid credas allegoria, moralis quid agas, quo tendas anagogia9. Prasmi artikuliavimas aikiai parodo scholastikos reikalavim priartti prie Rato prasms, ilaikant glaud teksto ir dvasins interpretacijos, morals ir eschatologijos santyk, vengiant fideistins pozicijos ar profanikojo mstymo nuvertinimo. Naujajame kultriniame kontekste, kuris apibdinamas ltu Aristotelio minties plitimu, ikyla proto ir tikjimo santykio arba profanikojo ir teologinio mstymo santykio problema. Iki XII a. tokie mstytojai kaip kotas Eriugena, Abelardas, Anzelmas autonomikos racionalios refleksijos pagrindu buvo sukr realybs, pasaulio ir mogaus vizij, taiau vis dlto ji dar skleidsi teologins perspektyvos plotmje. Filosofija, besiremianti tokiu refleksijos pagrindu, buvo platonizmas, kuris gerai derjo su apreikimo duomenimis. XIII a. ginai dl Aristotelio fizikos ir metafizikos krini (logikos darbai buvo jau seniai inomi) atvr naujas perspektyvas filosofinei refleksijai, siekusiai autonomijos ir atsiskyrimo nuo teologijos. XIII a. yra persmelktas ia pamatine proto ir tikjimo hermeneutine tampa, kuri pakeiia nuosaikesnis abipusio atvirumo bei savarankikumo poiris, teikiantis galimyb tiek protui, tiek tikjimui savitai dalyvauti dievikos malons viesoje. Taigi akcentuojama kitokia nuostata: jau ne tik fides quaerens intellectum (Anzelmas), t.y. akcentuojama ne tik tai, kad racionalusis mstymas skleidiasi tikjimo horizonte, bet ir tai, kad intellectus quaerens fidem, t.y. kad filosofinis protas turi autonomik erdv, bet neisemdamas visko, k galima isakyti ar painti, privalo atsiverti platesnei - tikjimo - perspektyvai. ios autonomikos perspektyvos poiriu formuluot philosophia ancilla theologiae traktuojama ne kaip "filosofijos pajungimas teologijai, o greiiau kaip paios metafizikos iauktinimas, ikeliant j iki hermeneutinio apreiktosios tiesos kriterijaus, reikalingo gilesniam pastarosios intelektualizavimui bei intelektualiniam igryninimui, tai yra metodologiniam ir hermeneutiniam paios teologijos pagrindimui"10. Tomas Akvinietis (1225-1274) yra vidurami epochos mstytojas - tos epochos, kurioje pasiekiama maksimali proto ir tikjimo hermeneutin tampa tiek filosofiniu, tiek teologiniu (Rato) poiriu. Tomas Rato egzegezei perima augustinikj enklo hermeneutik, taiau ipleia signum svok, jungdamas  j ne tik odius, bet ir odiais ymimus daiktus. Summa Theologiae Tomas tvirtina, jog "Rato autorius yra Dievas. O Dievas tiesai ireikti gali pritaikyti ne tik odius, bet ir paius daiktus. Vadinasi, jei kitiems mokslams bdinga tai, kad odiai turi reikm, tai ventajam Ratui - kad patys odiais nurodomi daiktai savo ruotu jau reikia k kita"11. Todl Ratas turs reikms apst, priklausant nuo kalbos, kurioje gldi ne vien enklai-odiai, bet ir enklai-daiktai. enklai-odiai Tomui yra realybs nuoroda - tada susiduriame su paodine Rato prasme, o "pai odiais ireikt daikt vartojimas kitiems daiktams reikti vadinamas dvasine prasme, kuri grindiama paodine, kaip dvasins prasms prielaida"12. Tomo, dar labiau nei Banyios Tv, filosofijoje dvasin prasm yra aknyta paodinje prasmje: tai liudija "kitokia mstysena - artimesn humanistiniam pozityvumui, negu Banyios Tv dvasiniam pasauliui"13. Tomistin Rato hermeneutika, bdama pagrsta istorikai bei tikrovikai, neabejotinai atstovauja tokiai filosofinei hermeneutikai, kuriai pamatin yra bties samprata. Kaip didiausias tobulumas, btis upildo visus daiktus, suteikdama jiems pastovum bei realum ir yra metafizinis bet kurio hermeneutinio intelligere pagrindas. mogikasis intelektas intencionaliai atviras "bties aktui", tai toks atvirumas, kuris suteikia dinamik hermeneutiniam ir tuo pamatikai istoriniam procesui. Taigi Tomo hermeneutika turi metafizin pamat, o tai reikt, kad tiesos supratimo procesas grindiamas realybs btyje: "mogui natralu iki inteligibilios tikrovs pakilti per juslinius daiktus, kadangi bet kuris ms painimas prasideda juslmis. Todl dalyk padt atitinka tai, kad ventajame Rate dvasiniai daiktai yra pasirodantys kaip kniki vaizdiniai"14. Irykja Tomo filosofijai bdinga nuostata: tiesos supratimas realizuojasi ypatingu inteligibiliu procesu, besipltojaniu juslumo ir inteligibilumo dinamikoje, o tai yra tokia gnoseologija, kuri Rato hermeneutikoje veria pabrti istorik paodin prasm15. 4. Humanizmas ir Renesansas: hermeneutikos kritin funkcija Humanizme ir Renesanse atradus lotyn bei graik autorius, mus versti bei interpretuoti senuosius rankraius, pagausjo hermeneutini traktat. Krikionikojo humanizmo laikotarpiu, lyginant su vlyvosios scholastikos kratutiniu abstraktumu, hermeneutika prisiima kritin funkcij16. Erazmas Roterdamietis (1466-1536) savo prieikumu scholastikai ada teologijos gryninim, pagrst grimu prie Rato.  t grimo prie altini perspektyv traukia ir kritinis Naujojo Testamento leidimas bei graikiko teksto vertimas (1516), filologikai apdoroti daugelio Tv leidiniai17. Filologin teksto rekonstrukcija Erazmui turi aiki kritin reikm: ji veria suvokti krikionikj mokym pagal jo itakas, kad bt iebta Banyios reforma, ilaisvinanti nuo dvasinink valdios bei abstraki teologini disput. Reforma tam tikra prasme sunaikina proto ir tikjimo tampos horizont ir galutinai radikalizuoja biblins bei filosofins hermeneutikos skirtum. Liuteris (1483-1546) pradeda tradicinmis biblins hermeneutikos schemomis, bet, kitaip negu scholastika, transformuoja jas, kad pastarosios sugrit. Liuteriui paodin Rato prasm yra odis, tuo tarpu dvasin yra tikjimas. Santyk tarp odio ir tikjimo nusako Liuterio sukurtoji hermeneutika. Tikjimas, kaip Dievo veikimas mumyse, yra hermeneutinis raktas, vedantis  odio erd, kuri yra vien Kristus. Todl Rato supratimas vyksta tikjime, ir pastarajam subordinuotas istorinio Kristaus bei paodins Rato prasms supratimas. Joki metafizini-teologini Rato komentar, tik vienintelis sola fides principas. Tai, k aptarme, padeda suprasti kit fundamental Liuterio hermeneutikos aspekt, vadinamj "Rato princip". Pasak jo, Scriptura sui ipsius interpres, Ratas interpretuoja pats save ir nereikalauja kito. Taip Liuteris nutraukia ry su tradicija, pagal kuri Banyia buvo fundamentali hermeneutin Rato vieta, ir pakylja Dievo od  bet kurios tradicijos teisjus. Jei nebra tradicijos, taigi ir Banyios mokymo, kaip Dievo odio interpretavimo garantijos, iniciatyva paliekama atskiram Dievo apviestam ir kvptam tikiniajam, turiniam tiesiogin ry su Rato odiu. Taigi, Liuterio mokymui tikjimo patirtis turi pirmaprad hermeneutin reikm, ikylani vir egzegetins technikos ar kurios nors mokyklos teologinio arsenalo. Kartu su Liuteriu atsiduriame take, kuriame absoliutus hermeneutinis tikjimo pirmumas teologinje plotmje sunaikina praeit, eliminuodamas banytins tradicijos hermeneutin vert, o filosofinje plotmje skelbia asmenins "supratimo perspektyvos" pirmum paodini-istorini duomen, apibdinani iuolaikin hermeneutik, atvilgiu18. II FILOSOFIJA IR RELIGIJA: SPINOZIKASIS LIS Iki iol religijos ir filosofijos santykis buvo pervelgtas hermeneutinje perspektyvoje. Tv ir viduramikoji krikionyb apibdinama kaip "hermeneutika Tradicijos viduje"1. Tai reikia, kad biblin hermeneutika ir filosofin hermeneutika, ilaikydamos tarpusavio tamp ir vairi, kartais ir konfliktuojani interpretacij pagrindu suteikdamos naujumo pavidal krikionybs faktui, siklauso  kultrin bei religin tradicij. "Rato prasms iekojimas kiekvienu atveju atsiskleisdavo btent kaip tikrosios reikms ir krikionikojo tikjimo esminio turinio paieka."2 Todl Liuteris ir Reforma dar telpa ioje hermeneutinje perspektyvoje, nors ir kaip opozicija tradicijai. Religini kov persmelktas XVII a. kitaip pasiiri ir  mint refleksijos proceso l. Daugiau nebekalbama apie vairias interpretacijas tradicijoje, bet imamas kelti paios religins tradicijos klausimas. Religijos filosofija prabunda ten, kur refleksija radikalizuojasi ir ikelia krikionybs esms klausim. Spinoza (1632-1677) enklina isivadavim i tradicijos ir religijos bei filosofijos santyki apvertim; itaip jis suteikia pirmenyb proto vaidmeniui ir paioje religijoje sukelia skilim tarp racionaliojo mokslinio (idstyto Etikoje) ir aukljamojo liaudinio (pateikto Traktate) religijos aspekt3. 1. Rato ilaisvinimas i teologijos Teologinis - politinis traktatas anonimikai ijo Amsterdame 1670 m. Tok krin atskiros religins bei politins grups tuoj palaiko bet kurio kulto ir religijos griovimu, ir paskelbia j odium theologicum. Viename i savo laik Spinoza atskleidia motyvus, pastmjusius j parayti Traktat. Krinio siekiai es du: a) ilaisvinti nuo iankstini nusistatym, su kuriais susidurdavs Ratas, b) teigti pilietin laisv, kaip mogaus pagrindin reikalavim, kur ugniauus, mogus nustoja bti mogumi4. Ratas vis pirma yra ilaisvintas i teologijos, kurios interpretaciniai, danai dogmiki bei spekuliatyvs, todl prievartaujantys metodai yra isism. Reikia imtis naujo metodo, kuriuo bt galima parodyti, jog Ratas ir prigimtinis protas vienas kitam neprietarauja, negana to, Ratas pats tegali bti suprastas btent proto viesoje. io racionalaus metodo reikalavimas gimsta i poreikio irykinti tai, kad mogiki samprotavimai negali bti palaikyti dievikais nurodymais. Spinoza racionalizmo perspektyvoje atsisako visos dvasins bei alegorins Tv hermeneutikos ir kala  galv liuterikj sola scriptura, galiojimo didyb priskirdamas vien paodinei prasmei. Septintajame Traktato skyriuje Spinoza ikelia pagrindin savo hermeneutikos princip: "Rato interpretacijos metodas ne skiriasi nuo gamtos interpretacijos metodo, o visu kuo su pastaruoju sutampa"5. Toks hermeneutikos problemos iklimas yra spinozikosios metafizikos pasekm: Ratas ir gamta randasi i vienos ir tos paios substancijos anoniminiu veidu, kuri Spinoza vadina Dievu6. Taigi pageidaujama kiek manoma objektyvesnio metodo, kuris palikt byloti Rat ir apreikt tokius statymus, per kuriuos Dievas pasirodyt gamtoje. Spinozos metodas pltojamas trimis lygmenimis: 1. Istorinis-kritinis lygmuo: jis lieia pasakojim teksto, patikimai nerekonstruojamo, nemokant hebraj kalbos, kurios pagrindu atsiskleidia paodin prasm. 2. Pagrindini teigini lygmuo: kiekvienas tekstas yra redukuojamas  jo pagrindinius teiginius, apiuopiant j prasm ne ms proto ar iankstini samprat, o tik Rato pagrindu7. 3. Autoriaus lygmuo: galiausiai yra btina painti kiekvieno autoriaus gyvenim, paproius ir kultr. Rekonstruoti jo mstysen yra kiekvieno autentiko hermeneutinio principo siekis. 2. Aukljamoji religija Spinozos nusakytasis metodas neturi prietarauti prigimtiniam protui ir privalo uiuopti religins patirties esm. Bet kuri tokia patirtis nereikalauja joki ypating sugebjim, jokio antgamtiko tikjimo, o tik prigimtins proto viesos, kuri yra bendra visiems. Todl biblin religija apibdinama kaip universali, liaudika, aukljamoji religija, gldinti vidiniuose jausmuose, sielos atvirume ir kaip tokia nereikalaujanti nei dogm, nei banytinio mokymo. Pakanka minimalaus credo, kur Spinoza reziumuoja keletu teigini: - egzistuoja vienintelis, tikras, gailestingiausias Dievas, turintis teis  visa ir viepatavim viskam; - jo garbinim ir klusnum jam sudaro teisingumo bei gailestingumo praktikavimas, tai yra artimo meil; - iganymas yra tiems, kurie paklsta Dievui. Jei  iuos teiginius neatsivelgiame, religijai, kurios esm sudaro vien klusnumas, stinga tikslo. Tokiu bdu Spinoza ivaduoja religij i tiesos sferos: nra dogmini ties, tik maldingumo dogmos, galinios pastmti  klusnum. Taip manydamas, Spinoza atveria erdv vairiems religiniams sitikinimams. Kiekvienos religijos sitikinimai vl yra laikomi ventais vien paklusnumo jiems, o ne tiesos atvilgiu. Tiesa priklauso ne religijos, o filosofijos kompetencijai. Skirtumas tarp tikjimo ir filosofijos ess radikalus. 3. Laisva filosofija Traktato XIV skyriuje Spinoza dviem lygmenimis - tikslo ir pagrindo - nustato skirtum tarp tikjimo ir filosofijos. "Filosofijos tikslas yra ne kas kita, kaip tiesa, tuo tarpu tikjimo [...] vien klusnumas bei maldingumas. Filosofijos pagrindai gldi visuotinio pobdio inojime, todl ji privalo bti atremta vien  prigimt, tuo tarpu tikjimo pagrindai telkiasi pasakojimuose ir kalboje, todl privalo bti igauti vien i Rato bei apreikimo."8 iuo teiginiu Spinoza palieia tkstantmet teologijos ir filosofijos santykio klausim (XV sk.), taiau ne pateikdamas sprendim, o atmesdamas problem, parodant prielaid, kuriomis rmsi ios praeities teorijos (t.y. to, kad ir tikjimas es paintinis gebjimas) netikrum. Tikjimas, pasak Spinozos, neturi jokios paintins verts. Painimas yra proto, kurio prigimtis - bti Dievo begalinio intelekto dalimi, - savyb, galinanti j adekvaiai painti amin ir begalin Dievo esm9. Taigi mogikam protui joks apreikimas nra btinas ir, vadinasi, Ratas taip pat paklsta rimtam racionaliam tyrimui, tokiu laipsniu, kokiu Spinoza ketina savja hermeneutika ilaisvinti Rat i teologijos ir tradicijos. Spinoza baigia filosofijos kaip vienintels tiesos saugotojos teigimu; tam ji privalanti bti pamatikai laisva, jos padtis vis pirma turinti garantuoti mstymo laisv. Traktatas baigiasi viltimi, "kad kiekvienam pilieiui bus leidiama ne tik galvoti taip, kaip nori, bet ir sakyti tai, k galvoja"10. Religijos filosofija atsiranda tokioje laisvs atmosferoje, kuri Spinozai reikia laisv nuo tradicijos vardan filosofinio racionalizmo, "numarinusio hermeneutik ir padariusio religij [...] radikaliai nealiko filosofinio tyrimo objektu"11. vietimo patyrime toks nealikumas gaus vairias formas. III FILOSOFIJA IR RELIGIJA: REDUKCIJA Spinozikasis metodas, redukavs Biblijos ini iki to, kas gali bti suprasta protu, tampa hermeneutiniu kriterijumi visam XVIII a. Kart paalinus i kelio visa, kas stebina ir kas prietarauja protui, Biblijos horizonte lieka Dievas, kvieiantis klusnumui ir nuolankumui. Btent tokia ir bus deistins tradicijos praktika1. vietjikajame XVIII a. protas krikionikajam apreikimui tampa imginimu, ir vairiais keliais prieinama prie ivados, jog religija neturi nieko, k bt galima ivysti antgamtins religijos ar dogm pagalba. Tokiame lygmenyje religija sukrusi vien klitis ir moni diskriminacij bei suklusi vien kovas. Apvieta sieks sugrinti religij  moralins verts bei civilins visuomens konstituavimo plotm. Tik itrkusi i dvasinink valdios kontrols religija galt pasitarnauti civilizacijos paangai. Tokia nuostata realizuota tiek, kiek savo refleksija tai vykd tokie mstytojai kaip Kantas, o po jo, i kit perspektyv, - Schleiermacheris ir Hegelis. 1. Kantas ir religija proto ribose Kantas (1724-1804), grsdamas religij, atliko radikal posk. Jis galutinai atsisak metafizins perspektyvos ir padar pradi etinei perpektyvai. Toks perjimas visapusikai ireikia Apvietos dvasi, kadangi centrin viet gauna mogikasis subjektas ir jo autonomija praktinio proto sferoje. I tokio centro Kantui manoma grsti bet kur teologin diskurs apie transcendencij2. mogaus geismas, kuriuo jis trokta transcendentika, yra neginytinas faktas. Kantas siekia iskirti to geismo motyv. Koks interesas veria prot perengti patyrimo ribas ir kelti Dievo egzistavimo bei sielos nemirtingumo klausim? Tas interesas nelieia spekuliatyvaus proto, kuris iuo poiriu ilieka sterilus, kadangi negali nieko rodyti. Tas interesas yra pirmiausia praktinis, ir btent praktinio proto sferoje galima duoti atsakym  galutinius egzistavimo klausimus. Religijoje gldi tik veikimas, - tai yra sitikinimas, kur Kantas pasilo jau Praktinio proto kritikoje, kurioje religija svarstoma, atsiremiant  jos etin-praktin prigimt. Kantas atveria eti-n perspektyv, kuri, tikrja odio prasme, yra metafizikos atstatymas, kadangi tai, ko spekuliatyvus protas negali rodyti, praktinis protas gali "postuluoti". Postulatai yra ne dogminiai teiginiai, o kaip paties etikumo veikimo slygos praktiniame prote ikeltos darbins hipotezs3. Btent sielos nemirtingumo ir Dievo egzistavimo postulatai yra tai, kas atveria kantikj etik religijai. Prigimtin religija galinti bti grindiama prigimtiniu protu, kuris Kantui yra ne kas kita, kaip moralini privaljim, kaip dievik priesak sismoninimas ir viltis, gyvendinti moralini statym reikalaujam aukiausi gr. a. Radikalus blogis Religijos koncepcij Kantas ipltojo krinyje Religija tik proto ribose (1793), kuris gali bti laikomas isamiausiu religijos teorijos idstymu. angoje Kantas teigia morals autonomij ir prioritet religijos atvilgiu. Moralinis privaljimas kaip statymo atitikimas sudaro moralinio gyvenimo autonomij. Todl pats privaljimo tikslas negali bti mogaus veikimo prasm. Religija, ipleia privaljimo samprat, susiedama j tiesiogiai su Dievu ir su viltimi, kad aukiau-siasis gris, pilnutin laim, tarpininkaujant valiai mogaus, sipareigojusio moraliniam privaljimui, realizuosis bsimame gyvenime. itame gyvenime visada renkamasi tarp moralinio privaljimo ir konkretaus gyvenimo, nes mogaus ketinimui gyvendinti moralines vertybes visada gresia radikalus blogis. i tem Kantas pltoja pirmojoje krinio dalyje. Jis neneigia moguje gimto palinkimo  gr, bet teigia, kad alia jo egzistuoja polinkis  blog (Hang zum Bse). Kantas j nusako kaip gimt ir tiek pat nepain valios potrauk priimti maksimas, kurios moralini statym motyv pajungia kitiems motyvams, ir todl gyjant meils sau, kaip moralini statym laikymosi slygos, impuls. Turimas galvoje racionalus nusakymas blogio, kurio esm ilieka pridengta paslaptingumo skraiste; i tikrj ia esama visuotinai patiriamo, bet nepainaus fenomeno. Ar manoma ieiti anapus ios slygos? Kantas teigia, kad i mogaus puss manomas "atsivertimas", atstatant moralin statym kaip vienintel veikimo motyv, kadangi kiekvienas privalo daryti visa, kas nuo jo priklauso, kad tapt geresnis. Jeigu  it atsivertim bt sikiama i Dievo puss, to bt nemanoma nei patvirtinti, nei paneigti, daugiausia, to galime viltis. b. Iganymas Kantas kuria racionali krikionybs hermeneutik. Tai akivaizdiai atsiskleidia antrojoje Religijos dalyje, kai prieinant Rat ir kristologij, kalbama apie grio ir blogio prad kov dl sivyravimo moguje. Kristus Kantui yra grio prado personifikacija, o mogus, sekantis jo pavyzdiu, "tiesiogiai laiko save objektu, nesaniu nevertu Dievo prielankumo"4. Kristus ess pavyzdys kiekvienam mogui, kadangi jo elgesys atitinka racionali, Dievo moraliai pageidaujam mogaus idj. Tokiame poiryje iganymas nra atgailos ir atpirkimo vaisius: taip bt tik duodamas "opiumas smonei"5. Iganymas yra perjimas nuo blog ketinim prie ger, ir reikalauja kno nukryiavimo, t.y. blogio primimo i meils griui, itaip imginant savo ger elges. Kantui grio prado pergal prie blogio prad lygiavert Dievo karalysts emje pagrindimui. I ties, aukiausiasis gris realizuojasi "ne atskiro asmens, sipareigojusio moraliniam tobulumui pastangomis, bet reikalauja asmen susivienijimo visame kame, siekiant to paties tikslo"6. Taip gelbstint mog nuo radikalaus blogio, laikomo gldiniu jo socialinje plotmje, atsiveria kelias etins bendrijos btinumui. c. Etin bendrija Treioje krinio dalyje Kantas aptaria etin bendrij, turini tiksl plsti moralum, be prievartini statym bei sukurt Dievo kaip vienintelio statym leidjo. Dievas yra vienintelis, kuris gali suprasti paklusnum, tirdamas irdis, t.y. iskaitydamas intencijas ir kiekvienam atlygindamas pagal nuopelnus. Kantas apie etin bendruomen kalba terminais, kurie i naujo nukreipia  krikionikj Banyi, atskirdamas joje neregimj Banyi nuo regimosios. Neregimoji Banyia yra "paprasta vis teisingj susivienijimo apie tiesiogin, bet moralin Dievo valdi idja"; regimoji Banyia yra "realus moni susivienijimas visame kame", turintis pavyzdiu neregimj Banyi, nors iliekani vis dlto labai tolima nuo regimosios7. Regimajai Banyiai reikia tikjimo, pagrsto knyga, kanoniniais statymais ir kultu. Bet sivyraujant tikrai vietjikai nuostatai, toks fides mercenaria, kuris skatint Dievo atvilgiu laikyti pranaesniais permaldavimo, o ne nuopelno veiksmus, privals inykti ir turs bti pakeistas laisvu tikjimu, atitinkaniu moralins religijos orum. d. Kultas Baigiamieji ketvirtosios dalies svarstymai specialiai lieia kult. Malda, kriktas, komunija yra svarbios priederms etins bendruomens plotmje ne tiek kaip malons priemons, kiek kaip praktiniam tikjimui btini autentiko jo gyvavimo momentai. I tikrj, veiksmai visada privalo bti pajungti moralinei smonei, kuri, kaip save slygojantis moralinio sprendimo gebjimas, suteikia tikrum, mums vertinant savo elges ir nustatant, ar jis geras, ar blogas. Kanto krinys apie religij gali bti laikomas bandymu jungti religin matmen  kritinio racionalizmo kontekst. itaip kantikoji religijos hermeneutika atsiveria etinei perspektyvai, o Kantas kaip filosofas, remdamasis praktiniu protu siekia sukonstruoti moralins religijos sistem, kadangi mogus, tapdamas mogikesniu, maitinasi viltimi pergalti radikal blog8. 2. Schleiermacheris ir religija kaip begalybs intuicija/jausmas Idealizmo bei Romantizmo laikotarpiu religija Apvietimo gyvendinto kratutinio racionalizavimo atvilgiu gyja savit refleksijos sfer. Tai jau kitokia pajauta, atverianti mint slyiui su begalybe, pajauta, kuri takojo romantin poezija (Schlegelis, Novalis), kuri atrandama mistikos kloduose (Plotinas, Eckhartas, Spinoza, Bhme). Dabar jau turimas galvoje nuo mogaus ir jo paintinio bei moralinio matmens nebeatsiejamas santykis. Todl religija kaip mogaus tampa ir atvirumas begalybs atvilgiu tampa prieinama filosofiniam nagrinjimui ir galutinai "redukuojama"  mogaus dvasios struktr. itaip siekiant uiuopti jos savitum, religija ivystama santykinumo perspektyvoje. Vienas ios religinio matmens atvilgiu naujos valgos pirmtak yra Friedrichas Schleiermacheris (1768-1834)9. Jo religijos filosofija - tai mginimas eiti toliau u Kant, sugrinus prie etikos, idant bt teisinta religija ir tvirtintas religinio fakto beslygikumas. Religin patirtis neredukuojama  jokius kitus matmenis. Aikinti religij taip, kaip vietjai - metafiziniu ar praktiniu protu, - reikt j suracionalinti arba redukuoti  etik, prarandant religins patirties savitum. Veikale Apie religij (1799) Schleiermacheris vadovavosi aikiais apologetiniais ketinimais, atitolinusiais j nuo vietj pozicij ir suartinaniais su romantiniu jausmingumu10. Tipikai romantinis Schleiermacherio mstysenos aspektas yra dvasios gyvenime begalybs intuicijai suteiktas iskirtinumas, pagrindiantis religijos autonomij. Religija i esms "yra ne mstymas ar veikimas, o intuicija ir jausmas"11: ji yra begalybs prasm ir skonis. Tik religinis jausmas suteikia galimyb susiliesti su begalybe, baigtinybei pasiliekant baigtinei ir drauge jauiantis nugrimzdus  begalin realyb12. "Nujausti universum - prayiau jus apsiprasti su ia samprata, - tai yra visos mano kalbos ais, tai yra universaliausia ir giliausia religijos formul."13 Religija Schleiermacheriui yra intuityvus bdas aprpti universum, begalyb, kiekvien akimirk atsiskleidiani mums savo nenutrkstamu veikimu per baigtinius daiktus. "Religijos bta, kai senovs mons, nepaisydami laiko ir erdvs rib, kiekvien ypating pasaulyje esani gyvenimo form laikydavo visur esanios Bties veikimu ir viepatavimu: jie buvo perprat ypating universumo derms veikimo bd ir vadino itai intuicija."14 Intuicija yra apibdinama kaip betarpikas, ypatingas, iskirtinis suvokimas: "Dedukcija ir santykis nieko negali"15. Jeigu intuicijos pobdis toks tikslus ir individualus, tai begalybs intuicijos paios tampa begalinmis, kadangi begalyb galima aprpti i begalini regos tak: "itas begalinis chaosas, kuriame kiekvienas takas tikrai atstovauja pasauliui, kaip tik dl to tikrai yra tiksliausias ir giliausias religijos vaizdinys"16. Taigi religij galimyb yra begalin, lygiai kaip begalins yra glimos begalybs intuicijos. I tokios religijos sampratos kyla tolerancijos perspektyva: "Kiekvienas privalo inoti, kad jo yra tik visumos dalis, kad apie tuos paius objektus, kurie sukelia religinius spdius, yra irgi religik ir vis dlto kitoki nei jo vaizdini"17. Tad religija yra tolerantika; stotume prie jos begalin esm, jei nortume visk apimti vieninteliu tikjimu ar vieninteliu jausmu. Kitaip yra metafizikoje su jos manija visk apimti vieninteliu inojimu ir sisteminti universum, kuriame privalu kovoti ir persekioti, taip atsiduriant neapykantos ir kar itakose. Schleiermacheris nemano, kad religijos yra vienoje plotmje. Krikionyb yra aukiausios galios religija, turinti aik dramatiko baigtinybs ir begalybs santykio suvokim; santykio, kur mogus privalo nepaliaujamai gelbti, nes vis linkstama atitrkti nuo begalybs ir nebeuiuopti jos apsireikimo. ia krikionybs perspektyva Schleiermacheris ubaigia savo apologetin program, turini teigti religijos autonomikum apskritai bei krikionybs pirmum. Religins intuicijos nagrinjimas lieka Schleiermacherio religijos filosofijos branduolys. Bet ar i intuicija turi objektyv turin? Ar viskas nra redukuojama  subjektyv aspekt? Tai klausimai, kurie persekioja, laikantis Schleiermacherio refleksijos nuostat. Jo intuicijos analizs pagrinduose esama pastangos nutolti nuo Absoliuto poir primusi ir baigtinyb umirusi Schellingo bei Hegelio idealizmo. Schleiermacheris, prieingai, svarsto mogaus baigtinum bei subjektyv mogiko jutimo bd. Tad suprantama, kodl savo krinyje "Apie religij" jis beveik niekada nesigriebia Dievo vardo18. Schleiermacherio perspektyvoje Dievas atrodo identifikuojsis su paiu mogumi, troktaniu begalybs ir intuityviai siekianiu t trokim perprasti. Tai yra antropocentristin religijos redukcija, kurioje pranyksta baigtinybs tarpikumo begalybs atvilgiu problema. Schleiermacheris atsistoja baigtinybs, mogaus ir jo jausmo pusn, - mogaus, atsikreipianio  Diev malda, kuriai skirta suduti savose ausyse. 3. Hegelis: susitaikymo link G. W. Hegelio (1770-1881) filosofijoje religija buvo nuolatos apmstoma, kadangi jis radikaliai rimtai msi to, k Schleiermacheris vienaip ar kitaip vos paliet. Jam rpi krikionikojo apreikimo pretenzija bti tiesos altiniu, vedaniu  Absoliuto ir baigtinybs sutaikym19. Hegelio diskursas apie religij, i pradi bdamas autonomika refleksija, pamau ima eiti  jo sistem ir tampa momentu, turiniu savo veik filosofijoje.  vystymsi rmins tokie kriniai: Jaunysts teologiniai uraai (1793-1800); Dvasios fenomenologija (1807); Filosofijos moksl enciklopedijos kompendiumas (1817); Religijos filosofijos paskaitos (1821). a. Religija u sistemos Pirmutinis Hegelio interesas, plaukiantis i jo isilavinimo, gyto Tiubingeno seminarijoje, buvo teologinio-religinio pobdio. Tai apmstoma trumpuose ratuose, ijusiuose Jaunysts teologini rat20 pavadinimu. Juose religija tiesiogiai yra susieta su politiniu bei socialiniu gyvenimu. Motyv tokiai ssajai buvo suteiks labai ikilus vykis - prancz Revoliucija. Ji visiems parod, kad istorija nra kontinumas, ji trkinja. Revoliucijos pagimdytas modernus mogus suvokia, kad ne tik istorija trkinja, bet ir moral bei religija suskyla (atotrkis tarp statym ir smons, religini institucij ir religins dvasios, ir t.t.). Netrukus Hegelis pamato pat mstym persmelkiant susidvejinim ir ieko itos situacijos prieasi, atlikdamas krikionikosios religijos, neabejotinai esanios moderniojo laikmeio matrica, tyrim. Savo pirmame veikale Liaudies religija ir krikionyb Hegelis "liaudies religij" (Volksreligion) nusako esant "subjektyviuoju" religijos aspektu. Kaip tokia ji igyvenama visos liaudies irdimi, gali turti takos vairiose mogiko gyvenimo srityse, skaitant politin gyvenim. it religijos tip Hegelis mato istorikai realizuot graik polyje. Polis yra laisvs vieta, kur mons paklsta savo pai nustatytiems statymams; tai mogaus ir dievikumo, mogaus ir valstybs harmonijos iraika tobula vienove, kuri Hegelis vadina "dailia vienove", kadangi j betarpikai ireikia menas. Krikionyb, atvirkiai, kritikuojama tiesiogiai vietjik reikalavim pagrindu kaip iorika, objektyvi, banytine struktra bei ortodoksijos autoritariniu principu pagrsta religija. Veikale Krikionikosios religijos pozityvumas Hegelis nuolat kritikuoja t "pozityv" ir autoritarin pobd krikionybs, atstovaujanios transcendentiniam Dievui, kuris i iors primeta (ir ia prasme kalbama apie tam tikr "pozityvi" religij) mogui savo vali. Tad i pradi Hegelis suprieina dvi religines bei politines koncepcijas: graikikj, subjektyvi, kuri jis laiko laisvs, realizuotos Pranczijos Revoliucija, simboliu, ir krikionikj, objektyvi, kuri sutapatina su Vokietijos dvasine situacija ir kategorikai laiko blogesne. Po Berno laikotarpio, skmingai dstytojaudamas Frankfurte, Hegelis pakeiia pozicij. Krinyje Krikionybs dvasia ir jos likimas, siekdamas isaugoti savo palanki nuomon apie graik religij, jis negatyvi nuomon nuo krikionybs perkelia judaizmui. Hebrajik dvasi, pasak Hegelio, yra persmelks susiskaldymas. Abraome, hebraj protvyje, yra i anksto duoti jo tautos charakteriai. Skyrius apie Abraomo istorij atskleidia tam tikr l. Abraomas yra mogus, kuris "nori nemylti ir taip bti laisvas"21. Jis niekina savo krat, pasaul ir toki paniek perkelia  savj Dievo idj; taip gimsta biblinis Dievas, ventasis visagalis ir pavyduolis, su kuriuo mogus gali susisieti tik vergikai paklusdamas. Hebrajika dvasia aminos vergijos slygomis igyvena atsiskyrim nuo Absoliuto. ioje vietoje Hegelis parodo naujum, kur nea Jzus, pasiprieindamas susidvejinimo ir priespaudos dvasiai, parodydamas kitoki Dievo tvyst. siknijimu apsireikia Dievo meil. Absoliutus skilimas tarp Dievo ir mogaus vl tampa susitaikymu bei tvo ir snaus ryiu. Tad iorik ir autoritarin statym, baudiant u nuodm, pakeiia meils etika. "Meil yra vl save atrandanio gyvenimo jausmas."22 Tokioje perspektyvoje nuodm jau nra neklusnumas, ji yra suirimas gyvenimikos harmonijos, kurios siekiama i naujo, kadangi meilje "gyvenimas gali nusikratyti savo sopuliais"23. Taigi tokia yra krikionika dvasia ir jos "likimas", tai yra tobulumo bvio atpainimas, tuo pat metu gyvenant su prarastosios harmonijos trauka. Graik religija krikionybs atvilgiu ilieka abstraktaus, alto vieningumo iraika, tuo tarpu krikionybje nuodms ir naujo susitaikymo idja pasiekiama konkretesn vienyb, glaudiau susiejanti baigtinyb ir absoliutyb. Hegelis privalo pripainti, kad i vienyb krikionybje realizuota istorikai, taiau nra sismoninta. Krikionyb apvylusi, siekiant vienybs, o i to kilo imginimas trkinjimu, kuriuo gyvena iuolaikinis mogus. Taigi religijoje yra nemanoma atrasti baigtinybs ir Absoliuto sutaikymo vietos. Straipsnyje, pavadintame Tikjimas ir inojimas (1802), Hegelis jau yra anapus Teologini rat perspektyvos; kritikuodamas visas "religijos filosofijas" (Kantas, Jacobi, Fichte), jis dar stabteli ties baigtinybs ir begalybs, arba subjekto ir objekto prietaros, kuri problematik mintos koncepcijos itirpdo vidujame tikjime arba tiesiog ateizme. ioms tipikoms modernumo formoms Hegelis prieina spekuliatyv inojim, kuris nepanaikina suskilimo, bet geba atpainti j kaip Absoliuto moment. itaip Hegelis atsigria nebe  religij, o  filosofij kaip mstym, kuris, prasiddamas Absoliutu, dialektikai apima ir neigim, ir skilim, bei siekia baigtinybs ir begalybs sutaikymo, pripaindamas tarp j esant prietaravim.  i dialektin realybs vizij, gldini hegelikos sistemos pagrinduose, religija eis kaip momentas, kuriame esama istorikai realizuoto, bet spekuliatyviai nesismoninto sutaikymo. Spekuliatyvus suvokimas to, kas vyksta religijoje, ir apskritai realybje, priklauso filosofijai24. b. Nelaiminga smon 1805-1807 met laikotarpiu Hegelis, turdamas bendrus savo sistemos kontrus, rao Dvasios fenomenologij25. ia Hegelis ne kart grta prie religijos temos, i naujo ikeldamas bei modifikuodamas kai kuriuos Teologini rat motyvus. mogaus ir Dievo atsiskyrimo bei lio tarp j tema yra iskleista viduramikai krikionybei tipikame "nelaimingos smons" vaizdinyje. Krikionyb, kitaip nei stoicizmas ar skepticizmas, kurie Fenomenologijoje pirmesni u nelaiming smon, priskyr suskilim, kaip struktrik tikiniajai smonei. I ia jos nelaimingumas, nes Dievas juntamas kaip tolima realyb, esanti svetima paiai smonei, kuri, pasak liuterono Hegelio, privalo pripainti savo niekyb prie Diev, netgi susinaikinti Dievo akivaizdoje. I esms ia kalbama apie paradoksal santyk, santyk tarp begalybs ir smons, kur Hegelis mato aktualizuojantis trimis momentais. Pirmuoju momentu, Tvo epochoje (Senasis Testamentas), Dievas prieinamas atskirybs mogikajai smonei, kuri tuo pagrindu yra pavergta. Antruoju momentu, Snaus epochoje (istorin krikionyb), Dievas siknija, prisiima atskiryb, ir, kaip toks, yra smonje "tokiu bdu, kad pastaroji esti nekintamumo vaizdinys,  kur persikelia visas egzistavimo bdas"26. Treiuoju momentu, Dvasios epochoje (filosofikai interpretuota krikionyb), atskira smon atranda save pai Dieve ir itaip tampa Dvasia, tai yra inojimu save pai esant absoliutu, ir taip ji vl susitaiko su tuo, k pirmiau suvok esant svetima. Ir aiku, kad treiuoju momentu yra veikiamas i suskilimo kildavs nelaimingumas. Fenomenologijos VII skyrius visas skirtas religijai. Dabar jau esame kelio pabaigoje: Dvasia, pirmiau nei grdama  save pai kaip Absoliutas, vaizduojasi Absoliut kaip kit savs atvilgiu, kaip transcendent, ir itas vaizdavimasis yra religija. Religijoje Dvasia vaizduoja save pai vaizdi pavidalu, ir itaip atrandame gamtinio pasaulio vaizdius, tokius kaip ugnis (pers religija), augalai ir gyvnai (ind religija), obeliskai ir piramids (egiptiei religija). Graik religija, atvirkiai, yra "menika religija". Graikijoje Dvasia yra esmikai menika (tuo tarpu Egipte ji yra "meistrika"), o dievikumas plastikai pavaizduotas skulptroje. Graik religija, kaip menika religija, ikyla kartu su Olimpo diev pergale prie titanus, tai yra tada, kai dievikumas, vaizduojamas mogiku pavidalu, persveria dievikum, vaizduojam kaip gamtos jgos. Todl dievai privalo turti kalb: taip gimsta orakulas, o i to plaukia dar aikesnis diev savs ireikimas tragedijoje. Bet i tikrj tragedijoje viepatauja "nepajudinama likimo vienyb", kuri "praretina dangaus gyventojus"27. Tad, pasak Hegelio, tragedijoje esama diev ivarymo, t.y. politeizmo veikos. Galiausiai Hegelis kalba apie apreiktj religij, t.y. krikionyb. Anksiau jis buvo kalbjs apie krikionyb vartodamas "nelaimingos smons" vaizd. ia jis atnaujina kalb ir nusako nelaiming smon esant "sielvartu, save ireikianiu iauriais odiais: Dievas yra mirs"28. Religija Fenomenologijos perspektyvoje dar nra absoliutus inojimas. Jai trksta svokos, tai yra tokio inojimo, kuriame Absoliutas daugiau nebra vaizduojamas kaip kitas, bet ino save pat esant tapat subjektui. Bet tai yra sistemos atvilgiu vidin perspektyva. c. Religija sistemoje 1817 m. skelbdamas Filosofini moksl enciklopedijos kompendium Hegelis suteikia galutin pavidal savo sistemai29. Jis ia jau velgia i Absoliuto perspektyvos. Religija yra jungta  sistem ir svarstoma jos turinio poiriu. Religijos turinys yra Dievas, kuris taiau visada mstomas reprezentavimo bdu (kaip jau duotas, objektyvus turinys). Bet reprezentuojaniame inojime skilimas jokiu bdu nra veiktas; ilieka priestatos pasaulis-Dievas, krinys-krjas. Skilimo nukeltis turima tik svokoje30. Svoka nesitenkina vienybe kaip kakuo duotu, bet perveria j spekuliatyvia jga, pelnydama skilimus ir ilaikydama juos vienybje. Pasak Hegelio, "filosofija savo objekt turi drauge su religija, kadangi abiej objektas yra tiesa giliausija odio prasme - mat Dievas, vienas Dievas yra tiesa"31. Religija ir filosofija apmsto t pat turin i skirtingos perspektyvos. Religija reprezentuoja Diev, o filosofija persmelkia religin reprezentavim dialektika ir uiuopia svok, tai yra per skirtumus susidarani Absoliuto vienyb. d. Sutaikymas kaip religijos filosofijos uduotis Iki iol nueitu keliu buvo siekiama parodyti, kaip Hegelio filosofijoje religija pereina pro svokos tinkl, kad atsiskleist kaip veikli Absoliuto istorijos dalis. Suskaldyta religini pasauli realyb i tikrj yra Absoliuto savs atpainimas istorijoje. Visa tai Hegelis rykiai parodo Religijos filosofijos paskaitose32. Hegelis savitai interpretuoja krikionyb, kuri svarsto jos pretenzijos  ties poiriu. Hegeliui krikionybs dogmos ireikia absoliuto ties. Trejybs dogma nusakoma paties Dievo, kaip absoliutaus aktyvumo, vidin dinamika, t.y. perjimas nuo gryno subjekto (Tvas)  jo suobjektinim (Snus) iki abiej susijungimo visuotinybje (ventoji Dvasia). I esms visi trys yra Dvasia, ir tai nurodo Diev esant ne abstraki realyb, bet gyv subjekt, tikr meils intrig su paiu savimi.  i trejybik schem yra jungta siknijimo dogma, ji pamatika hegelikam krikionybs supratimui. siknijimas yra ypatingas vykis, kuriuo Dievas pasirodo Jzuje prisiimdamas mogaus pavidal. Tad Dievas gali prisiimti baigtinum. Hegelio poiriu, siknijimas realizuojasi, nes mogus baigtinume yra gavs Dievo smon. Tai subtiliausias ir sunkiausias krikionybs momentas, kadangi baigtinumo ir begalybs sutaikymo poiriu Kristaus vykio vienatinumas tampa lemiamas visiems monms ir istorijai. inoma, Hegelis racionalizuoja krikionikosios teologijos turinius. Krikionybs ties i esms igelbsti filosofija: taigi igelbsti svoka! Tikjimo poiriu tai yra pati tikriausia redukcija. Vis dlto pamatinis Hegelio filosofijos ketinimas nra umirtas: filosofijos ir religijos sutaikymas, ilaikant krikionikosios religijos ikelt pretenzijos  ties pagrind. Hegeliui tai yra religijos filosofijos uduotis, nukreipta prie tok mstym, kuris mato tik intelekto ribas, ir prie toki teologij, kuri pasilieka jausm lygmenyje ir atsisako minties triso. IV FILOSOFIJA IR RELIGIJA: SKIRTUMAS is pavadinimas duotas "negatyviam" filosofijos ir religijos santykio modeliui. Skirtumu bylojama, jog filosofijos ir religijos pltojimosi perspektyvos yra nevienodos; santykio nesama. is "ne" nusako esant ply, nutraukdamas sugretinim. Tai yra situacija, kuri apibdino nerodomoji hegelikoji dialektika, norjusi nesuprieindama atskirti religij ir filosofij, numatydama j sutaikym. Bet religija nesitraukia  dialektikos aism, nes negatyvumo ar prietaros akivaizdoje ji, uuot bandiusi rasti sprendim, lieka atviryb: ji padeda prietaravim ilaikyti atvir ir j mstyti. Mstymas, kuris griebiasi paradokso, susiduria su tokia nerimastinga uduotimi. 1. Kierkegaardas ir "aukljamoji" filosofija Visa Kierkegaardo (1813-1855) kryba turi tiksl atremti Hegelio teigin apie filosofij, kad pastaroji privalanti saugotis buvimo "aukljamja" (Dvasios fenomenologijos pratarm). Tai, k Kierkegaardas padaro savo siekiu, yra krikionikojo tikjimo hermeneutikos pagrinduose1. Jis pateikia tam tikr religijos ir jos santykio su filosofija samprat, radikaliai prieing Hegelio sampratai. Jeigu Hegeliui religija yra "reprezentavimas", t.y. neadekvaiai ireiktas tiesos turinys, kuris adekvai form gali gyti tik filosofijoje, tai Kierkegaardui religija esmikai yra tikjimas. a. Egzistencija, apmstoma kaip vienatika Bt labai supaprastinta filosofij ir tikjim Kierkegaardo mstyme taip suprieinti, kad galtume j priskirti iracionalistams. Kierkegaardas, pltodamas savo kryb, atstovauja rafinuotai dialektikai, itisai paenklintai skirtumo tarp filosofijos ir religijos, tarp mstymo ir egzistencijos ilaikymu. Pirmuosiuose kriniuose, tokiuose kaip Arba-arba (1843) ir Baim ir drebjimas (1843), jis tyrinja egzistencij jos galimybi atvilgiu: kaip estetin (Don uanas), etin (sutuoktinis), religin (Abraomas) egzistencij. itos galimybs nra alternatyvios, mat jei mogus nori realizuotis kaip subjektas, tra vienintel galimyb: religin egzistencija, kurios figra ilieka Abraomas, mogus, stovintis vien prie Diev. Problema, kuri kelia Kierkegaardas, yra tokia: kaip pateisinti religin egzistencij jos subjektyvumo btinybje? Visa tai privalo bti apmstoma, ir tai tada toki paskutini Kierkegaardo krini kaip Filosofijos trupiniai bei Baigiamasis nemokslinis prieraas siekimas mstyti egzistencij tampa rimta akistata su filosofija. "Egzistencija" jau savaime yra tokia filosofin kategorija, kuri Kierkegaardas prieina "esmei". Esm yra turinys, kuriuo remiasi visa Hegelio filosofija, t.y. svoka universalaus abstraktumo ir btinumo atvilgiu, o egzistencija yra savita konkreti realyb individo, privalanio suvokti save kaip subjekt. "Jis neabstrahuojamas i egzistavimo ir jo prietar, bet yra jose ir vis dlto privalo mstyti. Mstydamas jis visada privalo mstyti, tuo pat metu bdamas egzistuojantis."2 "Aukljamojoje" filosofijoje negali bti mstoma niekas kita, kaip mane igelbstinti tiesa, ir negali bti atrandama niekas kita, kaip tik idja, dl kurios privalau gyventi ir mirti. Iganymas tad tampa subjekto problema; subjekto, kuris juo labiau ima susidurti su transcendentiniu iganymu, juo labiau tampa "vienatikas", ypatingas, toks, kuris, bdamas sukurtas nepakartojamu Dievo aktu, aptinka iganym esant tiek pat vienatin santyk3. b. Tikjimo paradoksas Vienatik egzistencij apibdina "galimyb" (kitaip negu Hegelio filosofijos "btinumas"). Egzistencijoje viskas priklauso nuo atskirybs laisvo pasirinkimo. Gryna galimyb gldi ir atskirybs Dievo akivaizdoje pozicijoje, tai yra tikjime. Dl to tikjimas pakliva  esmik paradoks: kad Dievas egzistavo mogiku pavidalu, kad Jzus Kristus yra Dievas laike. iame istoriniame fakte gldi antistorinis ir transcendentinis elementas, kuriuo galima pagrsti iganym. Tik tikjimas pajgus uiuopti  fakt ir iganymo perspektyvoje laikyti j paradoksu. Susitikimas su tokiu Dievu manomas ne kitaip, kaip tik tikjimo uoliu, kur lydi protas, nesiimantis paaikinti paradokso, bet pripastantis, jog paradokso esama. Protas tad turi negatyvi uduot - sustoti paradokso akivaizdoje. Tik taip manoma igelbti krikionikj ties. Netgi jei kartais protas, paradoks suvokdamas, atrodyt j atkovojantis, Kierkegaardas prieina ivad, kad "didiausias mstymo paradoksas tokiu atveju yra is: norti sugriebti kak, ko jis negali mstyti"4. Kierkegaardo kelias veda proto neigimo linkme, uleisdamas viet krikionikai tiesai. Taip manant, i tiesa istorinio ir spekuliatyvaus supratimo poiriu tampa nesuvokiama. Bet tai Kierkegaardui nesvarbu, kadangi istorinis ir spekuliatyvusis supratimas siekia eliminuoti paradoks ir redukuoti krikionyb  kultr, neengdamas n ingsnio  priek tikjimo keliu. Tikjimas yra ne kultra, ne painimas, o laisvs ir valios aktas. Taigi suprantamas Kierkegaardo vlyvuosiuose kriniuose atliktas etins pozicijos pervertinimas. Jaunysts kriniuose etika ir religija bdavo suprieinamos, o paskutiniuose kriniuose Kierkegaardas ima laikyti etik btinu religijos momentu. Atskiryb, nukreipta iganymo link, faktikai yra etinis subjektas, kuris apsisprendimu tikjimui esmikai yra laisv ir valia; toks jis tampa asmenikai apsisprsdamas tokiam tikjimui, kuriame atskiryb savo "begaliniame kokybiniame skirtingume" gali uiuopti ties. Kitos galimybs jai atkirstos. Kierkegaardikasis protas, kitaip negu hegelikasis protas su jo visuotinaniomis tendencijomis, engia tok ingsn: apie krikionybs ties i esms nieko negalima pasakyti, galima tik gyventi atskira egzistencija, apsisprendiania tik sau paiai, radikalioje tikjimo uolio vienatvje. Kierkegaardo mogus savja egzistencija knijo it "negatyvi dialektik", t.y. t proto ir tikjimo l, siekdamas igelbti skirtingum tarp krikionybs tiesos ir individo. Jo "aukljamoji" filosofija i tikrj yra filosofija gyvenimui, anapus bet kokios racionalios pagavos susitinkaniam ir isiskirianiam su Dievu. Kierkegaardo atsiskyrlika didyb gldi btent "buvime nuolatiniu kliuviniu, su kuriuo privalo skaitytis bet kuris mginimas kelti dievikumo problem ir nenorintis redukuotis  intelektualizm"5. 2. Barthas: skirtumo teologin perspektyva Tragika Pirmojo pasaulinio karo patirtis enklina XIX a. kultros bei idealistini ir pozityvistini jos sistem kriz, kurios begalins paangos tonu teorikai nusak racionali tikrovs vizij. ios filosofins kultros vaisius religinio mstymo plotmje, ypa protestantizme, buvo liberalioji teologija, kuriai bdingas giluminis kliovimasis galimybmis sutaikyti tikjim ir kultr6. Tokiame kontekste religijos filosofija turjo didiul rezonans, ypa neokantikos pakraipos Marburgo mokykloje. Karo dramai pasibaigus, buvo justi naujos refleksijos, gal nebe tokios optimistins, palyginti su idealistine, bet labiau atitinkanios mogik tikrov, poreikis. Filosofijoje esama tikro Kierkegaardo renesanso: dan mstytojas kartu su Dostojevskiu ir Nietzsche randa plat atgars tarp dvideimto amiaus mstytoj.  teologin refleksij Kierkegaardo teiginius trauks Karlo Bartho (1886-1968) dialektin teologija7. a. Revoliucija teologijoje Barthas vykd radikal posk teologijoje. Jis pasiprieino visai XIX a. protestant teologijai, atsakingai, anot jo, u tai, kad teologija redukuota  mogikj kalb, kad ji pripildyta profanikojo mokslo, istorijos, filosofijos bei psichologijos. Tokio tipo teologija nereikalinga: ji silpsta ramiame konvencionalizme ir Banyiai padeda suburuazti. 1918-1922 m. Barthui atnea radikali pokyi teologiniuose apmstymuose, kuri rezultatas subrandinamas jo garsiajame krinyje Laikas Romieiams8. Didiulei daliai tuometini teolog, pritapusi prie liberaliosios teologijos, buvo net sunku suprasti, k Barthas man. Jis m atmetinti bet kuriuos mginimus tikjim  Diev grsti religija, religine patirtimi, itaip kovodamas prie kiekvien konfesionalizmo ar apologetikos form, siekiani prilyginti Dievo od kokiai nors interpretacijai, kuri, kad ir kiek tiksli ir autoritetinga bt, visada iaip ar taip likdavusi mogaus odiu. Tai, kas tikrai rpjo Barthui, buvo kategorikas pasirinkimas tarp Dievo odio ir mogaus odio, tarp Evangelijos ir religijos, tarp Dievo valios ir mogaus trokim. Todl jis skverbiasi  religijos erd ir klausia savs: ar gali mogus savo iniciatyva iekoti Dievo? Ar kai mogus mgina tai daryti, jis tikrai atsikreipia  tikr Diev? Galbt bet kuris mogaus klausimas apie Diev ir bet kuri jo kalba Dievo klausimu tra per didelis jo pasitikjimas savimi? Ten, kur mons, iekodami Dievo problemos sprendimo, ami bvyje nuties daug keli, Barthas regi tik vien keli: tai kelias, kur mogus privalo nueiti, visikai savs atsisakydamas, pripaindamas, jog tikjimas  Diev jam ateina i Dievo apreikimo, visikai paklstant Dievo odiui. Bartho pozicija Dievo problemos atvilgiu buvo i tikrj kakas nauja, kadangi, itaip ikelta, ji alino bet kuri kit pozicij, ypa tokios teologijos, kuri mgino eiti  Diev racionaliu keliu. Vienas i svarbesnij Bartho iprovokuot teologins revoliucijos aspekt buvo visikas teologijos ivadavimas i filosofijos grandini9. Kam tarnauja tikjimas  Diev, pagrstas racionaliais sitikinimais? Mokslo ir moderniojo mstymo raida praktikai sugriov visus tuos sitikinimus. Kaip atpainti, ar tikjimas  Diev yra autentikas, ar tra greiiau iliuzija? Taigi, kad tikjimas  vienintel ir gyvj Diev bt pagrstas, ikyla btinyb rasti pradin tak. b. Pradinis takas: apreikimas Pradinio tako klausimas yra vienas i lemtingj filosofijos klausim. Pradinis takas jokiu bdu nra kakas objektyvu, jis pasirenkamas tokios perspektyvos pagrindu, kuri, remiantis tuo paiu pradiniu taku, privals bti ipltota. Taigi tai, kas laikoma absoliuiu, beslygiku pradiniu taku, galiausiai tra ne kas kita, kaip uolis  tam tikr apibrt mstymo ir tikjimo srov. Kurio nors pradinio tako pasirinkimas bet kuriame moksle reikia tam tikro poirio tako rinkimsi a priori. Barthas i perspektyv visikai apveria savo krinyje apie Anzelm Fides quaerens intellectum (1931). Teologijoje, tvirtina Barthas, yra absoliutus pradinis takas, ir tai ess Dievas: Dievo apreikimas yra tikjimo pagrindas, o Dievas yra tikjimo pradia ir altinis. Laikytis tokio poirio reikia nebeturti galimybs kalbti apie tikjimo pasirinkim i mogaus puss. Galima kalbti tik apie iankstin dievikj pasirinkim. Tikjimo pradinis takas gldi Dievo iankstiniame pasirinkime. Taigi bet kuri kita tikjimo forma, grindiama mogikja prerogatyva, tra iliuzija. I ios perspektyvos gauna impuls analogia fidei, kuri Barthas prieina analogia entis. Analogia entis nort tvirtinti neginijam santyk tarp skirtingais laikom Dievo ir pasaulio, o bartikoji analogia fidei nori ilaikyti begalin nuotol tarp j, teigiant, jog mogus gali kak apie Diev ireikti tik todl, kad Dievas pirmiausia apsireiks per savo od. Pati teologija arba suvokia esanti mogikoji kalba apie Diev, arba isisemia, tapdama ikreipta, usiimanti tik savo paios sugalvotais stabais. Teologui tai reikia bet kurios protu paremtos natraliosios teologijos totalin atmetim. Tsdamas kalb, Barthas susitelkia ties apreikimo vidumi: jokio apreikimo nra, kai mogus pastarj tokiu laiko vien savo nuovokos pagrindu; vienintelis tikras apreikimas tas, kuris ieina i Dievo ir kuris gals bti mogaus atpaintas ir igirstas paklstant tikjimui, Rato od pripastaniam Dievo odiu. Barthas paenklino XX a. teologij. Jo frontalin ataka, nukreipta  religijos filosofij, siekusi kalb apie Diev pradti nuo mogaus, turjo rimt padarini, - toki, kad religijos filosofija kaip disciplina net buvo ibraukta i universitet protestantikosios teologijos programos. Neabejotina, kad Bartho teologin refleksija puikiai irykino religijos ir apreikimo skirtum. Religija plaija prasme, suprasta kaip mogaus mginimas kalbti apie Diev pradedant savimi, yra nepatikima, ji yra "afera", mogaus be Dievo "afera". Krikionikasis apreikimas yra kitoje plotmje, kadangi jame centrin vieta atiduota grindianiajam vykiui: tai Dievo odis siveriantis  istorij ir paiu savimi pasmerkiantis bet kuri religij. V FILOSOFIJA IR RELIGIJA: FENOMENOLOGINIS POSKIS 1900-1901 m. ieina Husserlio Loginiai tyrinjimai. itas krinys rodo atsiradus fenomenologij - tikrai savit mstymo krypt, kuriai skirta ijudinti amiaus pradios filosofin panoram bei takoti vairiausias mstymo sritis. Fenomenologija yra rytingas filosofinio metodo poskis. Ji pasirodo kaip fenomen, turini ireikti smons realybs prigimt, apraomasis metodas1. Fenomenologinis metodas, pritaikytas tyrinti religiniam fenomenui, analizuodamas religinius duomenis, juos aprao kaip pirmapradikai neredukuojamus2. Religijos filosofija  metod padar sudtine dalimi nuostatos, nukreipianios  objektyv religinio fenomeno tyrinjim. Pirmieji j panaudojo Rudolfas Otto istorinje-fenomenologinje bei Maxas Scheleris labiau filosofinje srityje. 1. Rudolfas Otto: ventyb Praeito imtmeio antros puss racionalizmo ir pozityvizmo mginimai religin fenomen kildinti i istorini, psichologini ar sociologini prieasi rykiausio pasiprieinimo sulauk Rudolfo Otto (1869-1937) darbuose3. Jo krinys Das Heilige paenklintas atotrkiu nuo praeities. Prietaraujant bet kokiam redukcionizmui, jame tvirtinama  ateit orientuota nuostata, pasak kurios "religija prasideda paia savimi"4, o tai reikt, kad religija aikinama iimtinai paia religija. a. "Numinosum" Kad suvoktume io krinio reikm, turime atkreipti dmes  paantrat: "Iracionalumas dievikumo idjoje ir jo ryys su racionalumu". Skirtingai nuo racionalistini interpretacij, redukuojani religijos fenomen, Otto ikelia aiktn religijos filosofijos objekto iracionalj element, kuris, kaip visa pervirijantis, negali bti uiuoptas protu. iam iracionaliajam religijos elementui vardyti Otto sukuria numinosum termin: "tokia kategorija yra absoliuiai sui generis ir tiesiogiai neapibriama, kadangi ji pateikiama ne kaip koks nors pamatikas duomuo, bet turi paskirt tik bti duodania enkl"5. Numinosum yra kakas absoliuiai ypatinga, kakas, kas byloja, kad religin patirtis gali tik duoti enkl, bet jokiu bdu ne komunikuoti. Apraydamas numinozikumo potyrius Otto pasiremia Schleiermacherio "absoliuios priklausomybs jausmu", taiau laiko tai esant dar pernelyg neapibrta. Numinozikumo potyriuose esama "krinikumo jutimo, pasijutimo kriniu, kai nugrimztama  savo niekyb"6. Tai reikia, kad priklausomybs jausmo prielaida yra buvojimas neprieinamos realybs akivaizdoje. Taigi ventyb inyra kaip begalinis kokybinis skirtingumas mogaus atvilgiu, kaip visikai kita tikrov negu smons realyb, - visikai nerodoma, kadangi pirmapradika. Daugiausia, k gali religin smon - tai aprayti kai kuriuos numinosum pasirodymo momentus. b. Tarp "tremendum" ir "fascinans" Numinosum suteikia ne tik krinikumo pojt, bet ir tremendum, tai tokia realyb, kurios akivaizdoje mogus apimamas begalinio siaubo. Tremendum pasirodo kaip galia, viepatavimas, tremenda maiestas. Tremendum ir maiestas apima trei moment - energikum, pasirodant simbolikai religinmis vitalikumo, kanios, polkio ir susijaudinimo iraikomis. Numinozikumas apima ne vien  tremendum aspekt: "alia trikdaniojo elemento ikyla tas, kuris pakeri, keistai patraukia, danai intensyvdamas iki apsvaiginimo ar smons aptemdymo (...),  moment norime pavadinti ventybs momentum fascinans"7. Tai toks ypatingas atvilgis, kai santykyje su dievikumu smon patiria ekstaz. Antinomija, kuri Otto pateikia kaip numinozikumo element akistat, susidaro i ventybs pervirio ir ambivalentikumo. c. ventyb kaip a priori Numinozikumas didesnje teksto dalyje analizuojamas, nagrinjant religins patirties fenomenologij, parodant numinosum tiesiogines (pozos, gestai, balsas, mimika) ir netiesiogines (sakralika kalba, sakralins formuls, simbolika) iraikas. Tuo tikslu kreipiamasi  meno krinius, i kuri iraikingiausiais Otto laiko Vakar gotik ir rytietik kin architektr. Be abejons, originaliausias Otto veikalo aspektas yra ventybs kaip a priori kategorijos pripainimas: "ventyb tad tikrja odio prasme mums yra sudtin kategorija. J sudarantys elementai yra racionaliosios ir iracionaliosios sudtins dalys. Bet abu momentai sudaro - kas tvirtinama, prietaraujant bet kokiam sensualizmui ar evoliucionizmui - grynai a priori kategorij"8. Otto teigia, kad ventyb yra mogika galimyb, btent a priori, bdama tokia, ji yra pirmapradis dvasios palinkimas. Jis ikyla kaip slaptas gilesnio dvasios siaknijimo trokimas, kaip numinozikumo irykintas patirtinis kelias. Nordamas pailiustruoti  iankstin palinkim  numinosum, Otto pasiremia Augustino odiais (Confess., X, 20) apie palaiming gyvenim. "I kur kiekvienas turi inojim apie tai, kad visi taip godiai einame palaimingo gyvenimo link? Kur gi j esame mat, jeigu jis mus taip kvepia? Mes j turime, neinau kaip."9 Otto akivaizdiai parod, kad tai, kas tipika religinei patiriai, nra racionalu; bet tai dar nepateisina kaltinim iracionalizmu, kylani i vairi srii, tarp kuri yra ir katalikikoji scholastika10. Otto iracionals elementai religinje patirtyje persipina su racionaliaisiais elementais, o krikionybs pranaumas kit religij atvilgiu pasireikia btent kaip sugebjimas integruoti abu elementus: "Tai, kad abu momentai egzistuoja glaudiai sujungti  tobul, sveik ir puiki harmonij, yra, be kita ko, kriterijus, teisinantis religijos pranaum: tipikai religinis kriterijus. Tokio kriterijaus pagrindu krikionyb atsiskleidia ir kaip aukiausia i vis ems religij"11. 2. Maxas Scheleris: aminumas moguje Otto suteik religijos filosofijai tok pavidal, kad ji m prilygti ventybs analizs apraymui, irykinaniam religinio fenomeno unikalum ir neredukuojamum. Otto teorijoje fenomenologinis metodas laikosi labiau apraomojo lygmens. Iekodamas kritinio metodologinio religijos filosofijos pagrindimo, fenomenologin metod jai pritaik Maxas Scheleris (1847-1928). Jo svarbiausias krinys Apie aminum moguje (1921) laikomas ymiausiu fenomenologins mokyklos indliu  religin problem12. a. Religijos filosofijos uduotis Scheleris pasirodo ess ypa dmesingas religijos filosofijai kaip disciplinai, kuri stengt ilaikyti tiek filosofijos, tiek religijos autonomij ir drauge nustatyt j tarpusavio santyk. Pasakymas "religijos filosofija" Scheleriui prasmingas tik tuo atveju, jeigu filosofija ir religija ilieka esmikai skirtingos. Per vis ilg mstymo istorij to santykio refleksija neiveng dviej fundamentali paklydim: - esmiko skirtingumo pripainimo, kuriame religijos ir filosofijos santykis sumenkinamas; - esmikos tapatybs pripainimo, kuriame arba religija traktuojama kaip absorbuojanti filosofij (tradicionalizmas), arba filosofija traktuojama kaip absorbuojanti religij (gnosticizmas). Scheleris giliai ianalizuoja ir sukritikuoja iuos pavojingus religijos ir filosofijos santykio problemos sprendimus, ypa "identikumo sistem"13. Jis pasilo kitok, j skirtybes bei papildomum isaugant sprendim, ir i perspektyv pavadina religijos ir metafizikos "atitikimo sistema". b. Atitikimo sistema Religijos ir metafizikos atitikimo sistemoje Scheleris i karto atkreipia dmes  tai, kad esama esming skirtum: 1. Poreikio (Bedrfnis) lygmeniu: metafizik kildina poreikis suteikti prasm tam, kas egzistuoja; religij, prieingai, kildina galutinio iganymo poreikis. "Vadinamasis metafizinis poreikis yra kitoks, nei psichologiniai mechanizmai, vedantys  religij. Versm, maitinanti bet kuriuos metafizinius iekojimus - tai nuostaba, kad yra kakas, o ne veikiau niekas. [...] Tai klausimas, kuris ieko savyje egzistuojanio pasaulio esms ir j slygojanios pirmosios prieasties: tai yra metafizikos kaip tokios klausimas. Religija, prieingai, yra pagrsta Dievo meile bei paties mogaus ir vis daikt galutinio igelbjimo trokimu. [...] Aukiausiasis gris, o ne absoliuti realyb ir jos prasm, yra pirminis intencionalinis religinio akto objektas"14. 2. Metodo lygmeniu: metafizika remiasi mogiko subjekto racionalia veikla; religija, atvirkiai, remiasi apreikimu, kaip pirmja, objektyvia prieastimi ir tikjimu, kaip antrja, subjektyvia prieastimi. 3. Objekto lygmeniu: metafizikos objektas yra daikt pagrindas ir pradmuo, visada neasmenikas ir pasiekiamas vien painimu; religijos objektas yra ens a se, tai yra pirmoji prieastis, taiau asmenika, turinti veid ir vard. 4. Subjektyvaus tikrumo lygmeniu: metafiziniam tikrumui keli nuolatos pastoja abejon, ar jis nra atsitiktinis; kadangi metafiziniai tvirtinimai visada hipotetiki, j akivaizdumas suvedamas  tiktinum; prieingai, tikjimo tikrumas arba yra akivaizdus ("tikrumas, tvirtas it granitas"), arba tikjimas yra aklas ir dl to tampantis erezija, prietaru ar magija. Tikjimo akivaizdumas btinas vien tikjimo akto laisvei, kitaip nei proto aktui, kuris visada susietas su turiniu. Taip isamiai pateikiant esmingus religijos ir filosofijos prieingumus, pradedamas susekti j slyio lygmuo, "simultanikumo vizija". Tai irykina j neubaigtumo poymis. Tiek metafizin, tiek religin valga yra neivengiamai neubaigti aminumo moguje vaizdiniai; taiau neubaigtas ne Dievas ar buvimo pagrindas, o j mogikosios pagavos bdas. Kaip tik remiantis iuo radikaliu neibaigtumu, ir yra btina suprasti, "kad adekvaiausias Dievo turjimas, didiausias ms bties dalyvavimas jo btyje pasiekiamas visuminiu vilgsniu, palikusiu prietaras ir konfliktikum tarp religijos Dievo ir metafizinio pasaulio pagrindo", i tikrj "tikras Dievas nra toks tuias ir altas kaip metafizikos Dievas. Tikras Dievas nra toks didingas ir gyvas kaip gryno tikjimo Dievas"15. Scheleris djo ym metodologin indl  religijos filosofij. Atitikimo sistema suteikia galimyb atskirti filosofijos ir religijos sferas ir religijos filosofijoje suvesti jas akistaton. Kuo atriausiai inaudodamas fenomenologinio metodo teikiamas galimybes, Scheleris irykino kai kuriuos esmingus religijos fenomeno bruous, kuri nnai nebegali nepaisyti metodologiniai ir moksliniai religijos svarstymai. ANTRA DALIS RELIGIJOS FILOSOFIJOS METODOLOGINS PROBLEMOS Fenomenologinis poskis, kuriuo ubaigme istorin dal, mus veria giliau pasvarstyti religijos filosofijos turinio, metodo ir udavini klausimus. Siekme parodyti sunkumus, ikylanius bandant ilaikyti gilumin religijos ir filosofijos sugretinimo lygmen ir nenuslysti  pavirutinik redukcionizm ar nepristatyti netiktin utvar tiek i vienos, tiek i kitos puss. io sugretinimo sunkumas danai bdavo susijs su metodo refleksijos, suteikianios prasmingumo paiam sugretinimui, stoka. Antrojoje dalyje, jau turdami nuymtus kai kuriuos teorinius kontrus, istorikai apibrianius metodologins problematikos ikilim, stabtelsime ties religijos filosofijos tapatumo ir metodo problema iuolaikiniuose svarstymuose, praplsdami svarstym horizont santykio tarp religijos filosofijos bei kit gimining moksl aptarimu. I PROBLEMIKUMO IKILIMAS: TARP METODO IR TIESOS Religijos filosofijos spekuliatyvusis epicentras buvo protestantikoje Vokietijoje, pradedant Kantu, baigiant liberaliuoju protestantizmu.  racionalistin mstymo horizont krikioniku vadinusi interpretacija visada tariai irjo  neoscholastikos atstovaujam katalikikj mstym. Pastarasis neatmet religijos filosofijos, kaltinamos i subjektyvizmo bei imanentizmo kylania teorine painiava, taiau ilaikydamas apologetin nuostat pasirinko filosofin preambula fidei analiz, t.y. fundamentaliomis prielaidomis esani moralini bei religini ties nagrinjim, atsivelgiant  tai, jog tikjimo aktas realizuojamas protui tarpininkaujant1. Toks metodas "neabejotinai buvo ypa nusipelns idealistinje bei pozityvistinje aplinkoje racionaliai isaugant Dievo transcendentikum, kaip btin prielaid religin fenomen teisingai suprasti ir ypa istorikai apreiktj religij formas, prie kuri priklauso ir krikionyb"2. Vis dlto turime pripainti, kad tai buvo metodas, nesugebjs priimti moderniojo mstymo problematikos, ikeltos religijai, ir irykins krikionikojo tikjimo ir filosofijos neatitikim, davus pradi religijos filosofijai. 1. J. H. Newmano "tikiniojo akto" refleksija Ibandyti filosofin religijos refleksij, ypa atsivelgiant  mog ir jo paintin gali (tipikas primygtinis moderniojo mstymo reikalavimas) ir tuo pat metu  katalikikj ortodoksikum, msi J. H. Newmanas (1801-1890). Jis suvaro dviej religins srities perspektyv, racionalizmo ir iracionalizmo, pamatik sivyravim, nes jos visikai ikreipia pai religij. Tai manoma tik sukuriant naujas konceptualias kategorijas, irykinanias mogaus religin patirt, pajgianias uiuopti vis realybs gelm ir turtingum.  savo nauj konceptualin model Newmanas ipltoja sisteminiame darbe Pritarimo gramatika (1870)3. iame darbe Newmanas studijuoja mogikojo subjekto vaidmen jo paintinje, ypa religiniu matmeniu ireikiamoje, veikloje. Tai realizuojama, nagrinjant pritarimo ir bgtavimo (pirma dalis) bei pritarimo ir ivados (antra dalis) santyk. Pritarimas yra "aktas, kuriuo su teiginiu sutinkama absoliuiai, beslygikai"4. Bet kurio teiginio turinys faktikai gali bti arba realus (pavyzdiui, "em sukasi aplink saul"), arba svokinis (pavyzdiui, "mogus yra gyvulys"). Taip pat ir teiginio suvokimo, t.y. interpretavimo bdas gali bti realus arba svokinis. Reikalo esm yra skirtingo intensyvumo bgtavimas: "jis stipresnis teiginio, kuriuo perteikiama kas nors konkretaus, atvilgiu, maiau stiprus - teiginio, kuris ireikia svok, atvilgiu"5.  i realumo - svokikumo schem vl grta pritarimas. Realusis pritarimas, tai yra pritarimas kakam konkreiam, paskatina sijungti subjekto psichologinius mechanizmus, verianius j veikti; tuo tarpu svokinis pritarimas atveria subjekt spekuliatyviam painimui. Religiniu matmeniu visa tai implikuoja, kad real pritarim atitinka subjekt gyventi pareigojanti religija, tuo tarpu svokin pritarim atitinka teologinis inojimas, angauojantis intelekto refleksij. Antroje krinio dalyje pritarimas yra suvedamas  santyk su ivada. "Ivados esama, kai teiginys priimtas slygikai, o pritarimo - kai jis priimtas beslygikai. Pritarimo objektas yra tiesa, ivados objektas - tikinamumas."6 Ivada yra be kita ko skirstoma  formalij ivad, tai yra sprendim, kuris laikosi logikos taisykli, ir kur geriausiai ireikia silogizmas, bei neformalij ivad, tai yra spontanik sprendim, kylant i kasdiens patirties. Ivada ir pritarimas grietai atskiriami. Taip pereinama nuo tiktinumo prie tikrumo. Pasak Newmano, toks perjimas vyksta per sprendimo nuovok (illative sense), t.y. tok samprotavim, kuris sudaro natralios mogaus veiklos dal, ir veria j pereiti nuo ivados prie pritarimo, ypa tada, kai subjektas veikia. Vadinasi, sprendimo nuovoka yra pradas, slygojantis patyrimo duomen pagav, toki duomen, kurie, atskirai paimti, galt likti paprasiausios galimybs, tuo tarpu sprendimo nuovokos susintetinti, tampa tvirtais sitikinimais. Analizuodamas ivados ir pritarimo santyk religinje plotmje, Newmanas rodo, jog religija grindiama ne formalija ivada; pasak jo, tai yra veikiau konkreios ir asmenikos Dievo realybs patirtis. Ji vengia apsiribojimo konceptualia racionalia sistema. Taiau ia esama ir formaliosios ivados, kuri, tam tikru bdu konceptualiniu lygmeniu perteikia religins patirties turtingum ir gelm, igelbdama religij nuo iracionalizmo bei subjektyvizmo. Visa tai atlieka autentika teologija, uimanti teising padt mogikojo igyvenimo ir tikjimo gyvenimo santykio atvilgiu. Analizuodamas mogikojo pritarimo struktr, Newmanas, ilaiks subtili ir rafinuot pusiausvyr, msi i naujo konkret mog su visa jo asmenine patirtimi traukti  dialog su religiniu matmeniu; itaip jis suteik galimyb katalikikajai religijos refleksijai primygtinai pareikalauti i moderniojo mstymo pateikti savo pagrind. 2. Imanentikumo metodas: M. Blondelis Kitaip veikti racionalizm bei iracionalizm religijos svarstymuose mgino M. Blondelis (1861-1949); keldamas metodologin klausim, jis taik  pai modernij religijos filosofijos problematik. Blondelis, filosofijos ir religijos santykio problem suvoks kaip krikionikosios religijos vidin problem, tokiame santykyje velgia pamatik metodologin aporij: viena vertus, esama filosofijos, kuri moderniuoju mstymu udaro mog jo autonomikame subjektyvume, antra vertus, esama krikionikosios religijos, kuri btinai turi pripainti mogaus antgamtinio matmens, absoliuiai nepasiekiamo vien savomis jgomis, buvim. Toki aporij Blondelis iaikina savo garsijame Laike apie iuolaikinio mstymo racionalius reikalavimus, lieianius apologetik, ir apie filosofijos metod religins problemos tyrimuose (1896), neginijamai laikomame klasikiniu ne tik teoriniu apologetiniu, bet ir metodologiniu atvilgiu7. Blondeliui visi ankstesni apologetiniai problemos klimo bdai yra nepakankami. Net pats neoscholastinis tomizmas yra perpildytas racionali Dievo, apreikimo, Rato rodym, taiau neatsivelgia  mogikj subjekt,  kur apreikimas kreipiasi (apreikimo iorikumas). Blondelis tyrinja modernij imanentistin filosofijos samprat, jos prigimt interpretuodamas ne kaip opozicik krikionybei, bet kaip kilusi i jos gelmi. Taigi kalbama apie ios imanentikumo sampratos primim moderniojoje smonje ir apie parodym, kaip krikionikojo transcendentikumo reikalavimas ikyla tos smons dinamikoje. itaip Blondelis sukuria savo imanentikumo metod, pagrsdamas j radikaliu dviej plotmi skirtumu: imanentins, kur filosofin analiz turi visik laisv, ir transcendentins realybs, kur filosofinis mstymas atiduoda pirmenyb valiai ir tikjimo apsisprendimui kaip antgamtinei Dievo dovanai. Imanentikumo metodas aktualizuojasi pirmojoje plotmje tuo momentu, kai protas subjekto egzistencijoje autonomikai atranda dinamikum, stumiant subjekt transcenduotis ir "imanentikai" tvirtinti transcendent. iame take filosofinis protas, sergdamas maloning Dievo siverim, yra ties riba, atveriania antgamtin horizont8. Blondelis pagrind religijos filosofijos model, atitinkant moderniojo mstymo ir krikionikojo tikjimo lygmen. Jis "i ties atvr nauj er (jeigu ne nauj mokykl) katalikikoje teologijoje ir katalikikoje filosofijoje, padarydamas pradi tokiam "antropologiniam poskiui", kuris nuved j nuo pirmaeilio, jeigu ne iimtinio, objektikosios bei konceptualins religijos plotms aptarimo  pirmaeil, vlgi jei ne iimtin, subjekto egzistencins bei personalios plotms, kurioje i tikrj buvoja religija, svarstym"9. 3. K. Rahnerio transcendentalin analiz Fenomenologija suteik iuolaikinei filosofijai galimyb pilnutinai atkurti mogikojo painimo objektin intencionalum (nukreiptum)10. Taip buvo atgautas mogikj fenomen, tarp j ir religinio fenomeno, kaip igyventos patirties, objektyvus turtingumas. Pagaliau gauta duomen, prietaraujani vairiausiems redukcionizmams. Taiau religijos filosofija, pernelyg akcentavusi fenomenologin aspekt, rizikavo ileisti i aki "grindiam" religijos aspekt. Kuo faktikai grindiama religija? Kokia religijos tiesa ir prasm? i problematik naujai ikl Karlas Rahneris (1904-1984)11. Jo religijos filosofijos perspektyva telksi tekste labai reikmingu pavadinimu - odio klausytojai (1941)12. Biblinis pavadinimo tonas yra nuoroda  mogaus padt Dievo apreikimo akivaizdoje. Rahneris vl sustoja prie Schelerio vykdyto fenomenologinio poskio, kuris dabar jau tikrai yra "antropologinis poskis"13. Taiau, kitaip nei Scheleris, Rahneris savo religijos filosofijos metod bei turin orientuoja pagal v. Tomo metafizinius principus, ypa gilindamasis  mogaus, atviro laisvam Dievo apsireikimui, potentia oboedientialis tem14. Rahneriui religijos filosofija yra metafizin antropologija, kuri transcendentaline analize uiuopia mog esant dinamikai atvir bties paslapiai ir istorijoje siklausant  galim Dievo apreikim. a. Pirmasis teiginys: mogus kaip dvasia Ikelti problem metafiziniu lygmeniu Rahneriui reikia ikelti j kaip bties problem. Kokia yra bties prigimtis? "Bties prigimtis yra painti ir bti paintai prigimtinje vienovje; kitais odiais, tai yra buvimas smoninga ir skaidria."15 Btis pati savaime atvira, apviesta, paini, taiau i tikrj visada ir painta, ir taip yra, kadangi "mogaus esm yra absoliutus atvirumas biai apskritai, odiu, mogus yra dvasia"16. mogaus horizontas yra beribis: bdamas knikai-dvasine btimi, jis geba pasiekti bt visais jos laipsniais, iki pat aukiausio laipsnio, Dievo, bet kurio buvimo pradmens ir pagrindo17. Totalinis atvirumas biai "nra faktas, galintis, taip sakant, verifikuotis vienur ar kitur moguje jo paties nuoira. Tai slyga, padaranti mog tuo, kuo jis yra ir privalo bti, ir galiojanti visada, net ir banaliuose kasdienio gyvenimo veiksmuose"18. itas mogikojo subjekto transcendentalinis matmuo privalo bti pirmuoju metafizins antropologijos teiginiu, nukreipianiu  religijos filosofij, galini pagrsti odinio apreikimo galimyb19. b. Antrasis teiginys: mogus atviras apreikimui Antrasis teiginys, gldintis Rahnerio metafizikos pagrinduose, yra tas, kad mogus savo prigimtimi yra atviras galimam laisvam Dievo apreikimui. mogus, pripaindamas savo mogik egzistencij, yra esmikai atviras biai. Tokia konkreti mogaus egzistencija yra gryna galimyb, ir jis tai sismonina tirdamas savo ir daikt buvim. Bet itoje galimybje mogus patiria savo egzistencij esant kakuo daugiau, esant nepriklausoma nuo to, kas atsitiktina. mogus aptinka save pat esant anapus savo baigtinybs, esant laisve. "i btybs, kokia yra mogus [...] laisva, geidiama ir pirmapradika padtis gali bti tik absoliuios bties, Dievo veikimo rezultatas."20 Baigtins btybs pagrindas yra laisva Dievo valia: mogus savo baigtinumu atsiskleidia prie Diev kaip prie laisv asmen ir savo paties eiminink. Dievo asmenikumas pasireikia jo atsivrimu mogikajam painimui ir pasirodo visa ko, kas mog supa, problemikumu. Dievas savo absoliuia btimi nra nejudrus horizontas, galimas uiuopti mogikuoju painimu, bet ilieka nepermanomas mysterium, laisvai besielgiantis baigtins bties atvilgiu: jis leidia save painti, taiau vis dlto ilieka savo paslptyje. Tokioje perspektyvoje "paaikja, kad apreikmas visada patvirtina pats save: ar tai bt odiai, ar Dievo tyla"21. c. Teiasis teiginys: apreikimas istorijoje "Koks yra konkretus mogaus egzistencijos takas, kur mogus galt siklausyti  galim laisv Dievo apsireikim?22" Rahneris pirmiausia domisi, ar is klausimas teistas. Ar mogus pats i savs gali nustatyti tokio manomo susitikimo tak? Ar i idja apskritai nra antitez, mogaus niekada nenumatomai Dievo laisvei? Ar kalbjimas apie "konkret tak" nra a priori dsnio primetimas apreikimui? ias problemines pastabas Rahneris ipltoja  nurodymus. "Vis pirma Dievo galimo apsireikimo tako negalima apibrti, pradioje nustatant minto apsireikimo galimybs ribas."23 itaip Rahneris nori ivengti liberaliojo protestantizmo paklydimo, redukavusio Dievo apreikim  pamatikai mogik religin dispocizij. Rahneris tvirtina, jog mogaus atvirumas biai yra jo atvirumas begaliniam horizontui, tad mogus yra pajgus priimti bet kok Dievo norim jam apreikti turin. Rahneris tvirtina, kad kol mogus tiesiogiai neregi Dievo, galimas apreikimas negali vykti kitaip nei per "od", esant reprezentuojaniu enklu, nukreipianiu  tai, kas nra duota savaime. Todl mogus lieka "Dievo odio klausytojas, tas, kuris privalo numatyti galim Dievo apreikim, gldint ne apreiktojo objekto esminio turinio tiesioginje raikoje, o objekto perteikime j ireikianiais enklais, nurodaniais  tai, kas nors ir yra nuo pastarj skirtinga, taiau turi bti apreikta"24. Galiausiai Rahneris klausia savs, kokia bt manomo apreikimo "vieta". Ji negali bti apriorikai slygota ir surasta mogikos realybs plotmje. "Dievas gali apreikti tik tai, k mogus gali igirsti."25 ito siklausymo galimyb nesuteikiama neapibrtai ir anonimikai atsiveriant neribotam bties horizontui, o gldi konkreiose mogaus, buvojanio savo istorikume, slygose: "Todl manomo apreikimo "vieta" visada ir neivengiamai yra mogaus istorija"26. mogus yra istorika btyb, kadangi jis atsiveria biai per fenomenus, t.y. atskirus juslinius objektus, su kuriais jis kontaktuoja asmenikoje ir bendruomenikoje istorijoje: kiekvienas i j yra "istorinis" vykis, nepakartojamas faktas; pats mogus jau savaime yra tobuliausias fenomenas. Savo dvasine prigimtimi "mogus yra a priori orientuotas  istorij, kurioje, kaip numanoma, privalo pasitvirtinti apreikimas. Todl jis savo esme yra btyb, paia savo gilumine tikrove pasirengusi per od siklausyti  galim Dievo apsireikim mogikoje istorijoje. Tik tasai, kuris itaip siklauso, ir tokiu mastu, kokiu tai padaro, yra tuo, kuo privalo savaime bti: mogumi"27. ios analizs pabaigoje Rahneris gali suformuluoti treij ir paskutin savo metafizins antropologijos teigin: "mogus yra btyb, savo istorijoje privalanti siklausyti  tiktin istorin Dievo apsireikim per mogik od"28. Rahnerio bandymas antropologikai ir metafizikai grsti religijos filosofij yra antropocentristini redukcij, apreikimo Diev prilyginani mogikojo subjektyvumo objektyviai projekcijai, veika (Schleiermacheris, liberalioji teologija). I tikrj, prigimtinis mogaus atvertumas bties tiesai rodo jo netapatum su tokia tiesa, todl atsiveria erdv galimam Dievo apsireikimui. Rahnerio bandymas pranoksta ir toki pozicij, kuri Dievuje velgia dialektik mogaus rib (Bartho pozicija Laike Romieiams). I ties nemanoma, kad tuo, jog mogus prigimtikai atviras apreikimui, bt istumta ar paneigta tai, kas yra mogika. Religijos filosofija isivaduoja ir i slapto racionalizmo toki neoscholastini doktrin, kurios pretendavo mogaus ir Dievo santyk kodifikuoti "natraliojoje teologijoje". Rahneris, teigdamas mogikojo painimo, kurio horizontas formaliai neribotas, transcendentikum, paiu metodologiniu klausimo klimu i anksto neslygoja jokio apreikimo turinio, palikdamas visik laisv apsireikianio Dievo iniciatyvai. Antropologins koordinats, kuriomis Rahneris grindia savo religijos filosofij, atskleidia, kad religija yra transcendentinis matmuo, o mogus, prigimtikai atvertas galimam Dievo odiui, - konstitucikai religinis. 4. I. Mancini hermeneutin perspektyva Religijos filosofijos model, pasiymint originalumu bei spekuliatyvia jga, sukr Italo Mancini (1925)29. Jo perspektyvos pagrind statin atrandame Religijos filosofijoje30. "ioje knygoje yra, ar bent noriau, kad bt, religijos teorija, filosofijos teorija bei j susijungimo religijos filosofijoje teorija. Dievo odio religija, bties filosofija ir j susijungimo hermeneutikos pagrindu teorija."31 Tad Mancini laikosi hermeneutins perspektyvos, pripaindamas pastarj vienintele "gryna" religijos filosofijos "forma" (forma pura), vienintele, tinkama tyrinti religin fenomen, pasirodant kaip ypatingi ir pervirijantys "duomenys" tame, k Dilthey'us vadina istorijoje esania ir veikiania "religinio gyvenimo milinika mase"32. Mancini hermeneutin perspektyva yra atvirumas religiniam fenomenui ir siklausymas  pastarj, laikom ne tik veiklia mogaus galimybi dalimi, bet ir siveriania  istorij "totaliai kita" galimybe. Taip ikeliama religijos filosofijos objekto problema, - is, pasak Mancini, yra ne kas kita, kaip tas pats teologijos objektas ar turinys, tai yra kerigma, Dievo odis. itaip religijos filosofijos ir teologijos materialusis objektas sutampa, taiau formaliu atvilgiu kiekviena j tyrinja savaip: teologija tai atlieka dogminiu aspektu, religijos filosofija -hermeneutinje perspektyvoje, proto pagalba ji nustato slygas interpretuoti vykius kaip apreikimo ir iganymo vykis. Mancini pozicija metodologiniu poiriu sukuria nemaa problem. Ar teista religij tapatinti su kerigma? Ar kerigmoje nepanaikinamas filosofinis diskursas? Mancini yra sitikins, jog religija, kuri nori tokia save laikyti, privalanti bti autentikas "atitrkimas" (rottura) nuo pasaulio, privalanti parodyti negalimum patenkinti mogiksias pretenzijas, prieingu atveju neieinama anapus vairi antropocentrizmo form. ia prasme religija arba yra iganymas, ateinantis i anapus, i totaliai kitos realybs, arba niekam nra reikalinga. Mancini seka Bartho ir Kierkegaardo pdomis, kad igelbt begalin kokybin skirtingum tarp Dievo ir pasaulio33. I naujo perirdamas religijos filosofijos metod, jis nusistato distancij tiek struktralizmo, tiek fenomenologijos atvilgiu. Struktralizmas (Levi-Straussas) i vis mogikj fenomen paalina istorin matmen, nejuia redukuodamas juos iki iimtinai gamtini iraik. Fenomenologija rizikuoja aprayti religinius duomenis kaip mogikos dvasios produkt ir nieko daugiau. O religijos filosofijos metodas turs "atpainti" religij kaip kilusi i Dievo odio ir apriorikai pagrst tuo, kas dievika, kas sugriauna bet kok mginim "mstyti". Paskutinysis Mancini svarstytas aspektas periri religijos filosofijos pagrind, nebegalint bti, anot autoriaus, metafiziniu pagrindu, ties prilyginaniu objektui, o laik priimaniu taip, kad pastarasis redukuojamas  btinum; is pagrindas turi bti hermeneutinis, jame tiesos nepaslptis dera su jos paslptimi, o laikas ateities atvilgiu ilieka atviras. Tik hermeneutinje perspektyvoje atsiveria erdv laisvei, kuria grindiasi tikjimo aktas. Mancini itaip siekia tvirtinti mogaus laisv akistatoje su religija ir iuolaikikai pripainti religij esant duotybe, pervirijania mog. Dievas savo didybje ilieka neobjektyvuojamas. mogus neisivaduoja nuo rizikos ir nuo sipareigojimo gyventi savo "pasaulietikume". Tam mogui iame pasaulyje yra suteikta galimyb priimti iganymo kerigm kaip Dievo dovan. 5. P. Tillicho koreliacijos metodas Metodologins problemos ijudino ne vien Katalik Banyios protus. Protestantikoje dirvoje svarstymai buvo itin gyvi teologinje arenoje pasirodius Karlo Bartho Laikui Romieiams. Vienas pirmj prie Barth sureagavo Paulis Tillichas (1866-1965)34. Tillichas pripasta, kad religijos problema ikelta dviem skirtingiausiais kampais. Pirmoji perspektyva yra Heideggerio: nesirpindamas kokiu nors apreikimu i Dievo puss, Heideggeris siekia atsakym  Dievo problem igauti i klausim, kuriuos mogus susikuria sava egzistencija. Vadinasi, pats mogus atsako  gilumin klausim apie savo buvim. Antroji perspektyva yra Bartho, ji traktuoja Dievo apreikim kaip neturint jokio santykio su mogumi ir su jo egzistenciniais klausimais. ia mogus neturi jokio klausimo, kur galt ikelti, arba bent jau tie klausimai yra netek svarbos, ir dl to j gali bti nepaisoma. Nei viena, nei kita perspektyva, anot Tillicho, neuiuopia problemos. Todl kalbama apie pamatik priimtos metodologijos perirjim, ir tai jis padaro savo svarbiausiame krinyje Sistemin teologija35. Tillichas yra sitikins, kad nors realyb iorikai sudtinga, tai nereikia jos susiskaldymo. Skirtingi j sudarantys elementai negali bti mstomi izoliuotai, jie uiuopiami jos pamatikoje koreliacijoje. Jo manymu, negali bti nei religijos be kultros, nei kultros be religijos, kadangi religija yra kultros esm, o kultra - religijos pavidalas. Panaiai negali egzistuoti ir filosofija be teologijos ar teologija be filosofijos. Metodologinje savo krinio dalyje jis pateikia tai, k vadina koreliacijos metodu: koreliacija jis vadina dviej nepriklausom element savitarpio priklausomyb. Tie du elementai yra nelyginant du elipss idiniai ir lieia egzistencin mogaus ikelt ir Dievo atsakyt klausim. Tillichas daugyb kart tvirtina, jog egzistencinis klausimas - t.y. mogus, ukluptas savo egzistavimo prasms iekojimo konfliktuose, - kyla i paties mogaus gelmi. mogus yra klausimas36. Taiau esama pamatiko skirtumo tarp tkstanio t klausim, kuriuos mogus gali ikelti, ir to vienintelio klausimo, kuriam atstovauja pats mogus.  it klausim mogus jokiu bdu nra pasirengs atsakyti. Didel dalis moni upildo savo gyvenim daliniais klausimais ir atsakymais. Tais klausimais jie nesmoningai siekia nutildyti savyje tikrj egzistencin klausim, galutins prasms ir tvirto egzistencijos pagrindo klausim. Atsakymas  tok klausim negals bti kitas, nei pats Dievas. Dievas yra tai, k mes laikome galutiniu rpesiu (ultimate concern) ir mogui reprezentuoja galutin prasm. Dievo atsakymas ateina tik egzistencinio klausimo lygmeniu, bet, i kitos puss, mogaus klausimo autentikumas nuvinta btent kaip prasidedantis Dievo atsakymu. Koreliacija, anot Tillicho, padaro nepriklausomum tarp klausimo ir atsakymo akivaizd. Egzistencinis klausimas ateina i mogaus egzistencijos gelmi, o Dievo atsakymas ateina i apreikimo ir suponuoja apreikim. Pats Tillichas pripasta koreliacijos metode gldini trapi pusiausvyr, kuria siekiama suderinti mogikj egzistencij ir apreikim, ir galinani santyk tarp filosofijos ir teologijos laikyti atvir religijos problem atvilgiu. Tai i tikrj viliojanti teorin pusiausvyra, taiau tokia, kuri sunku ilaikyti analizs plotmje, kadangi rizikuojama neisaugoti nei Dievo kitokybs, nei pasaulio autonomijos. II RELIGIJOS FILOSOFIJA: TAPATYBS PROBLEMA Metod aptarimas aikiai rodo, jog religijos filosofija, kaip disciplina, ilieka problemika. ia kalbama apie toki disciplin, kuri, daugelio nuomone, nei filosofijos, nei teologijos studij kontekste nra gijusi tiksli kontr. Kas yra "religijos filosofija"? Ar tai mokslas? Ar tai religijos mokslas? Tai klausimai, persmelkiantys laikotarpio, tvirtinusio tikr religijos filosofijos "aktualum", publikacijas. 1. Apibrimas ir metodas Norint nustatyti religijos filosofijos tapatyb, atrodo, svarbu turti galvoje M. Micheletti paymtas koordinates1. Pasakymas "religijos filosofija" pirm kart pasirodo Kembrido platoniko Ralfo Cudwortho krinyje True Intellectual System of the Universe (1678), kuriame jis pavartojamas anginiame odyje, nurodant pagrindin knygos objekt2. Tad pirmoji nustatytoji koordinat yra istoriografinio pobdio; ities "neabejotina, jog problem klimo bdo savitumu religijos filosofija yra nuo moderniojo mstymo vystymosi tiesiogiai priklausanti disciplina"3. Antroji koordinat, prieingai, yra teorins prigimties ir ja, Kembrido platonik poiriu, iskiriamos "esmins moderniosios religijos filosofijos problemos, nes ios disciplinos esmin struktr nusako veikiau problemos ir kartu, inoma, metodas, kuriuo remiantis mintos problemos yra ikeltos, negu istorikai pateikti vairs j sprendimai"4. Tuo bdu turima religijos filosofija, kuri apsibria kaip kylanti i moderniojo mstymo bei i iki iol buvusi ikelt problem. Problemos i tikrj gali apibrti nagrinjimo lauk, taiau tik tuo atveju, jeigu jis pelnomas ir ilieka nepaeistas, religiniam fenomenui atsiskleidiant kaip nepakartojamam, savitam bei neredukuojamam. Istorinje-teorinje apvalgoje pamatme, jog fenomenologinis poskis irykino religinio fenomeno sudtingum ir jo bet kokios redukcijos  analogikus fenomenus neadekvatum. Tokio sudtingumo akivaizdoje nemanoma kalbti apie viening religijos filosofij. Todl btina priimti plat apibrim, kuris savaime neatmest jokios filosofins perspektyvos ar metodo ir jokios religijos interpretacijos. ia prasme galime apibrti religijos filosofij kaip kritik religinio fenomeno kaip istorins duotybs apmstym. ia kalbama apie minimal apibrim, kuriuo norima palikti atvir religinio fenomeno neisemiamum, bei suteikti religijos filosofijai pobd neubaigtos (hermeneutins!) uduoties, kuria niekada nepasiekiama paadtoji em. Jei religijos filosofija yra atsiradusi kaip bandymas racionaliai pagrsti prigimtin religij, tai iandien tokia problema yra iblsusi drauge su tuo istoriniu laikotarpiu, kuriame ji ikilo ir ne kart buvo "isprsta". Nuolatos ikildavo ir iuo metu kyla kit problem, susijusi su kultros sudtingumu, religiniu pliuralizmu, pasaulio perspektyva; religijos filosofijos horizontas turi aprpti iuos naujus ikius5. Turime anksiau pateikt smulk metodologins problematikos ikilimo bei isiskleidimo apra, irykinant kai kuriuos skirtingus problem klimo bdus. Tai, kad kritin, filosofins metodologijos pobdio slygojama, religinio fenomeno refleksija atveria galimyb priimti skirtingus tyrimo metodus, galima paaikinti religinio fenomeno sudtingumu. Todl galima kalbti apie daugialyp ir kiek galint vidujai neprietaring religijos filosofins refleksijos metodologij6. Pirmiausia turtume iimtin teis suteikti fenomenologinei analizei, taiau ne empirinei-apraomajai, kuri tipika istoriniams religijos tyrimams, o egzistencinei, t.y. analizei, kuria siekiama mogikoje patirtyje uiuopti autonomiko bei neredukuojamo religinio fenomeno pasirodym. Fenomenologinis apraymas nra atmestinas, bet ir nepakankamas. mogikoji refleksija negali nesiekti ijimo anapus fenomenalumo, todl analiz perkeliama  mogikj subjekt, kuris klausia savs ir uklausia religin fenomen, nes mogaus atvertumo biai viesoje gyjama tiesa ir prasm. Tai reikia, kad kalbama apie transcendentalin analiz, kuri stumiasi pirmyn remdamasi mogikojo supratimo dinamikos poreikiu be atvangos klausti ir iekoti. Fenomenologin analiz ir transcendentalin analiz yra du momentai, vidujai susieti su hermeneutiniu metodu, kurio pagrind sudaro "religinio fenomeno supratimas". "Supratimas" yra perjimas nuo duotybs  prasm: "Tai yra prijimas prie prasms, kuri fenomenas turi j atgaivinaniam subjektui; tai klausinjimas jo manifestacij, enkl, kuriais jis reikiasi, interpretavimas, siekiant prasiskverbti iki tuos enklus pagimdiusios prasms intencionalumo, siekiant uiuopti subjekt paadinusius objektus, j kvepiani vertybi ir turini pasaul"7. Hermeneutinis metodas galina veikti vairi racionalistini metod, besiavini religinio fenomeno aikinimu, pretenzijas. "Aikinimas" daugiausia reikia fenomeno supaprastinim, jungiant j  platesnio apraymo sistem ir itaip "redukuojant"  kak skirtinga nuo to, kuo jis nori bti8. 2. Krypties nurodymas: B. Welte Turime pateiktus religijos filosofijos apibrimo kontrus, bendrais bruoais nusakanius tyrinjimo metod, orientuot  religinio fenomeno supratim. Tuo tikslu drauge su metodologinmis problemomis mums atrodo tinkama pristatyti Bernhardo Welte (1906-1983) pozicij. Jis pirmojoje savo veikalo Religionsphilosophie dalyje klausia apie bendr filosofinio mstymo prasm, religijos filosofijos prasm ir, ia kryptimi eidamas, atveria horizont,  kur bsime traukti, kad irykt filosofijos ir religijos, teologijos ir religijos moksl santykiai9. a. Filosofinis mstymas Welte pirmiausia pripasta, "kad religijos filosofija bet kuriuo atveju yra filosofija"10. Todl btina klausti, kas yra filosofija, nors ir inant, jog apibrtai atsakyti galima ne  klausim apie jos r, o tik  klausim,  k ji nukreipta. Filosofija pirmiausia yra filosofavimas, t.y. mstymas pirmuoju asmeniu: filosofija nutinka tik kaip mstymo vykis, tad yra viso ko, kas mogika bei asmenika, umojis. Filosofiniame mstyme mogus isiskleidia realybs supratimui, nes pastaroji jam apsireikia savo tiesa. Tai reikia, kad mstymas pltojasi ne tik mogikojo subjektyvumo vidujje erdvje, bet yra bties atvertis anapus mogaus, "mogaus ir pasaulio, mstaniojo subjekto ir to, kas ikyla ir jam pasirodo jo mstymo apviestoje erdvje, susitikimas"11. Mstyti reikia aptikti tiesos ir bties pdsakus, inyranius prieais i pasaulio horizonto; tai reikia atidiai stebti objekt ir dmesingai siklausyti  jo primygtin kreipimsi. Mstymas dar privalo itaip nuviest realyb paversti odiais ir byloti taip, kad odiai ir svokos leist atsiskleisti realybei. Taip mogus egzistuoja pirmapradikame savs ir bties supratime, niekada nesibaigianiame btent todl, kad btis atsiveria mstymui kaip neisemiama. b. Religijos filosofijos prasm Irykins kai kuriuos pamatinius filosofinio mstymo bruous, Welte apibria religijos filosofij kaip "filosofin mstym, laikant savo objektu religij ir, besistengiant reflektyviai irykinti religijos esm bei pobd. Todl klausimas, koks yra religijos filosofijos akstinas mstyti, skamba taip: kas btent yra religija?"12 Welte's ikeltu klausimu siekiama nustatyti ryius tarp religijos ir filosofinio mstymo. Kad religija bt filosofijos objektas, vis pirma ji privalo bti "duota mstymui, todl religija nra filosofija, tai visikai kas kita, nei filosofija; ji [religija, - vert.] ikyla filosofiniame mstyme kaip pastarojo panekov ir pirmtak"13. Reikia vis dlto neumirti, kad, nors ir turdama savas aknis bei neprasiddama filosofiniu mstymu, religija skleidiasi mogikos egzistencijos horizonte kaip mogikas vykis ir kaip mogaus gyvenimo forma. Dl to religija reikiasi mogika kalba bei gyvuoja mogaus poelgiuose ir itaip ji dalyvauja istoriniame mogaus savivokos, vadinasi, ir savo mogikosios istorijos supratimo procese. Visi ie motyvai mog galina ir veria vis i naujo klausti, kas btent yra religija, ypa toji, kuri jis priima kaip asmenin gyvenimo form. Religija, kuri ikyla kaip esanti mstyme, nra tiksli faktini duomen eil; ji ireikia "kak, k galime pavadinti jos esme, kak, kas mums suteikia galimyb kritikai pamatuoti faktin realyb"14. Tuo momentu, kai mstymas, pasiremdamas religijos fakto tikrumu, reflektyviai autonomikai siekia uiuopti religijos esm, atsiranda religijos filosofija. Tad ji atsiskleidia kaip kritika refleksija, juo reikalingesn, kuo labiau, kaip kad ms laikais, religija, tikjimas bei krikionyb yra prarad akivaizdaus tikrumo pobd, tapdami kritikuojamais, jeigu ne i viso atmetamais fenomenais. iandien labiau nei bet kada yra reikalingas tyrinjim metodas, kuriuo religijos prasm bt irykinta, atskiriant religij nuo beprasmikumo ir netikjimo sferos, kuri reikia dar kart vertinti. c. Iankstin religijos samprata Welte imasi pltoti religijos samprat, turini bti ne iankstine nuostata, o tiesiog pradiniu taku15. Taiau Welte's pasilyta iankstin religijos samprata apibria religij kaip "mogaus ry su Dievu arba su dievikumo sfera"16. Tai tikrai nra taikus apibrimas. Kritinei moderniajai smonei pavartotieji terminai yra tap ypa problemikais. Bet Welte aikina, jog iuo apibrimu jis nors atkreipti dmes  religij kaip "tam tikr mogik egzistavimo bd, kuriuo mogus gyvena ir kurio laikosi". Pirmiausia mogaus laikysena akistatoje su Dievu yra inojimas esant Dievo uklaustu. T klausim lydi mogaus atsakymas. "Tiek pirmas, tiek antras momentai, dievikas klausimas bei mogaus atsakymas, ikyla mogaus egzistencijos horizonte. ia prasme religija kiekvienu atveju yra mogaus egzistavimo bdas. Tai yra toks egzistencijos pobdis, kai mogus inosi ess slygotas realybs, vadinamos Dievu, arba neapibriau, dievikumu. mogus ino save esant determinuot atvilgiu kako, kas yra nuo jo skirtinga: didesnio ir pirmapradikesnio u j."17 Jei apie mogaus religin patirt galima kalbti tik nurodant Diev kaip pirmaprad ir grindianij realyb, tai religijos filosofija pirmiausia privalo kalbti apie Diev, nusakydama jo filosofin turin18. Atliks  Diev sutelkt filosofin refleksij, Welte tsia savo sumanym, analizuodamas "mogikj religijos pus", itaip parodydamas bd, kuriuo mogus gali nustatyti adekvat santyk su Dievo paslaptimi19. ioje analizje religijos filosofija privalo kiek galint atviriau traktuoti religinius fenomenus, kadangi religin egzistencija visada pltojasi daugeliu matmen. III RELIGIJOS FILOSOFIJA: SANTYKI PROBLEMA Jei ankstesniame skyriuje sintetikai apvelgme Welte's nueito kelio kontrus, tai darme neketindami jo nuostat iskirti i kit. Dabar i Welte's atliktos analizs ketiname gauti metodologin naud. Pasiremsime jo gautais rezultatais bei jo pasilytomis nuostatomis, kad nustatytume tam tikras ribas bei apibrtume galim filosofijos, teologijos bei filosofins teologijos santyk. Tada pereisime prie klausimo apie religijos filosofijos ir religijos moksl santyk. 1. Religijos filosofija ir teologija Pirmojoje ms nueito kelio dalyje, remdamiesi penkiais prasminiais momentais, bandme rekonstruoti istorij ito nelengvo santykio, kurio idava buvo teologijos pakeitimas religijos filosofija. "Dmesio perklim nuo teologijos  religijos filosofij grindia mstymo pasikeitimas, kur bt galima nusakyti kaip posk nuo pasaulio  mog, nuo substancijos  subjekt bei jo laisv subjektyvum, nuo kosmocentrikesnio mstymo pavidalo  antropocentrik."1 mogaus klausimas pradeda uimti Dievo ir bties klausim viet, o pati religija tampa aplink save besisukanio proto viepatavimu. Teologijos, naujai apmstanios apreikim, udavinys bus atkurti dievikumo aspekt. Welte juda demarkacine linija, atskyrusia religijos filosofij ir teologij. Pateikdamas religijos koncepcij, jis patvirtina religijos filosofijos neredukuojamum  teologij bei suprieina j metodus2. Pastarosios abi suponuoja religij: pirmoji - kaip savo horizont, antroji - kaip pagrind. Religijos filosofijoje religija yra iankstin duotyb, horizontas, kuriame refleksija gauna pradi, "remdamasi mstymo laisve ir autonomikumu"3. Teologijoje, prieingai, religija, kaip apreikimas, yra pagrindas, kuriuo, kaip pradiniu taku, refleksija akivaizdiai ir natraliai privalo pasiremti. Tad religijos filosofija ir teologija mstym artikuliuoja skirtingai: viena privalo isaugoti paties mstymo laisv gali, tuo tarpu kita turi bti suderinta su tais teologiniais pagrindais, kuriais remiasi. i Welte's pozicijos analiz atveda  religijos filosofijos ir teologijos skirtumo pripainim tiek objekto, tiek metodo lygmeniu. Religijos filosofijos objektas lieka religinis fenomenas kaip istorin duotyb, ireikta personaliais bei socialiniais aspektais; teologijos (krikionikosios) objektas, prieingai, yra Dievo apsireikimas Jzuje Kristuje. Ir pritardami Mancini4, pripastaniam krikionikj kerigm bendru tiek religijos filosofijos, tiek teologijos objektu, pozicijai, negalime neigti kitokio to paties objekto traktavimo bdo. Teologijos metodas apibria save kaip besiremiant altiniais, kuri pagrindu teologinis mstymas ima disponuoti krikionikuoju apreikimu: v. Ratu ir Banyios Tradicija, t.y. tikjimu, skelbiamu bei patiriamu kulte, praktikoje, doktrinoje. Religijos filosofija, atvirkiai, grindiama filosofine refleksija, "siekiania autonomikai ir su kritiniu atsargumu siskverbti  bt,  religijos esm bei teises, pradios taku laikant faktin religijos realyb"5. 2. Religijos filosofija ir filosofin teologija Sunkiau apibrti religijos filosofijos ir filosofins teologijos santyk6. Vis pirma: ar egzistuoja kokia nors "filosofin teologija"? Atrodyt, kad taip, jos buvimas tariamas kai kuriuose darbuose, bandaniuose grinti  apyvart i tradicin filosofins refleksijos dal7. Be kita ko, netrksta autori, kalbani apie filosofins teologijos "neaktualum" arba tiesiog apie "negyv disciplin"8. Dl daugybs filosofinei teologijai priskiriam definicij ar paradigm ji yra sunkiai idstoma disciplina. Ir jeigu iekosime paties bendriausio apibrimo, tokio kaip "metodikas Dievo apmstymas", vis tik lieka problema, ar tai tam tikra teologin, ar teologijos dal sudaranti disciplina. Sistemik refleksij atliko Otto Muckas. Filosofin teologija, pasak Mucko, yra filosofinis tyrinjimas, turintis traukti  filosofijos, siekianios susidurti su Dievo problema, sfer9. Todl Muckas atskiria apreikimo teologij, kuri tikjime priimt apreikimo turini pagrindu siekia aikinti problemas, lieianias mogaus padt Dievo atvilgiu, bei filosofin teologij, to paties iaikinimo siekiani mogikos patirties konceptualizavimo pagrindu, t.y. filosofiniu poiriu. ioje vietoje filosofin teologija ir religijos filosofija ima reikalauti atsargaus poirio, kadangi abi yra filosofijos prieglobstyje. Muckas pabria, kad filosofin teologija ypa atsidedanti "koncepcij, laikani Diev egzistuojaniu religinje smonje, prasms bei tikinamumo aikinimui"10, tuo tarpu religijos filosofija skleidiasi bendresniu vairi religins patirties form apibdinimo ir vertinimo pretenzij  ties poiriu lygmeniu. Filosofinje teologijoje vis dlto randa viet ir toks tipikas religijos filosofijos elementas, kaip "religijos fenomeno refleksija, o ypa tikjimo princip, susiet su tam tikru Dievo sampratos turiniu, refleksija"11. itaip Muckas religijos fenomene iskiria abiems disciplinoms bendr horizont, bet iame horizonte nesutampa metodologiniai tikslai: filosofins teologijos metodas tenkinasi i religijos fenomeno ikylania Dievo samprata, o religijos filosofijos metodas isipleia paties fenomeno globalikumo bei tiesos kryptimi. i skirtum valga nereikia, kad religijos filosofijos ir filosofins teologijos statuso problema laikoma isprsta. Rib nustatymas mokslo poiriu tik atveria daugiau problem, nei tuo nustatymu isprendiama. I to kyla metodologinis reikalavimas nesusitelkti ties "ivad" horizontu, svarstant religijos tem, kadangi kiekviena pasiekta pozicija visada gali bti pradios takas paskesniems iekojimams. 3. Religijos filosofija ir religijos mokslai Moderniajame mstyme subjektas tapo centriniu visos filosofins refleksijos taku. Tai sukl nauj susidomjim religiniu mogaus matmeniu. Ankstyvasis Renesansas su senj pagonikj religij tyrinjimais ir vlesn, naujas religijos formas painusi, didij geografini atradim epocha pateik begal faktini duomen, kuriuos reikjo naujai apdoroti bei apmstyti. Hegelis XIX a. pradioje dar galjo religijos istorij ir religijos filosofij artikuliuoti drauge. Bet po jo ioje vietoje vyko lemiamas lis. itaip atsirado "religijos mokslai" - mokslai empiriniai, ne normatyviniai, per j tarpusavio ryius bei santykius su kultra, visuomene, individu orientuoti  monijos religij supratim. a. Religij istorija Moksliniuose religijos tyrimuose netrukus isiskiria istorinio-enciklopedinio pobdio interesai. itaip isikristalizuoja religij istorija, laikoma religijos moksl prodiscipline. Religij istorija tyrinja religijos kilm, istorin raid, jos galimus pradininkus, ventus tekstus. I pradi buvusi neisemiamu duomen altiniu, pamau gijo sav tyrinjim metod, kurio pagrind sudaro tam tikri esminiai momentai: - tyrimas specializuojasi: religij istorikas yra arba graik, arba egiptiei, arba ind ir t.t. religijos specialistas; - kruopti filologin rekonstrukcija, tiriant ventus tekstus bei pagrindinius dokumentus; - dmesys tam tikros religijos vidinei istorinei pltotei; - dmesys tyrimo nealikumui, siekiant neprarasti tyrimo mokslinio pobdio. Religij istorijoje iaugo "lyginamasis" metodas, kuriuo laike nutol fenomenai apraomi juos lyginant bei interpretuojant. iuo metodu neteikiama reikms vairi fenomen istoriniam vaizdui; is metodas ribotas tuo, kad susiavjus iki begalybs besipleianiu interpretavimu ir remiantis supratimu, siekianiu kur kas toliau, nei paprastas apraymas, rizikuojama sukurti fiktyvi panaum bei analogij skal. b. Religijos fenomenologija Lyginamieji religijos tyrimai inicijavo religijos fenomenologijos isipltojim, t.y. mokslo, kuris siekia aprayti religijos fenomeno pasirodym, atmesdamas bet kokias vertinamojo pobdio nuomones. Ilgainiui religijos fenomenologija nustoja siekti religinio fenomeno objektyvumo, nesvarbu, koks jo kultrinis bei religinis kontekstas. itaip tad baigsi fenomen kaip belaiki dvasios struktr tyrinjimas. Taip buvo suvokta btinyb religij traktuoti taip, kad pavykt papildomumo principo pagrindu integruoti istorin matmen bei fenomenologin poir. c. Religijos sociologija Apvietai atlikus kritin religijos analiz, demaskuojani banytini institucij pretenzijas  pasaulietin valdi, prajusio amiaus pabaigoje pozityvizmo bei religijos radikalios kritikos atmosferoje atsinaujino susidomjimas religijos socialiniu funkcionavimu. Tik tokiems tyrintojams, kaip E. Durkheimas bei M. Weberis, pavyko religijos ir visuomens tem takoti be kritins polemikos, ir itaip suteikti mokslinio orumo religijos sociologijai. Sociologin religijos analiz motyvuojama ne tik abipuse religijos bei visuomens taka, bet ir akivaizdiu faktu, kad religijoje esama institucinio aspekto, ir, kaip tokio, sukurianio socialines funkcijas bei socializacijos formas, galimas mokslikai tyrinti bei interpretuoti. iuo metu religijos sociologija, analizuodama fenomen, vardijam "sekuliarizacijos" vardu,  savo refleksijos centr trauk religijos ne tiek, kaip paios religijos, kiek kaip visuomen vienijanios jgos, reikimsi. Bet tuo pat metu pasirytama ikelti aiktn ir visus tuos simptomus, kurie ms technologinje visuomenje lyg ir reikia nauj sakralikumo pasirodym. d. Religijos psichologija Paioje XIX a. pabaigoje atsirado religijos psichologija, nukreipta  psyche ir religins patirties santykio nagrinjim. ioje srityje iandien palaikomas froidikojo interpretacinio modelio permstymas bei nuolatinis domjimasis Jungu. Bet esama ir vairi orientacij, ipleiani diskurs, analizuojant mogikojo religikumo ir socialins-kultrins sferos santyk, ir itaip ikylani vir atskiro individo religins patirties plotms. Religijos filosofija, religij istorija, religijos fenomenologija, sociologija ir psichologija nra vien tokios disciplinos, kurios gyvuot kaip turinios nuosavybs teises  toki plai srit, kokia priskiriama religiniam fenomenui. Tarp j negali nebti vidins konfrontacijos ta prasme, kuri ireikiama "hermeneutinio rato" terminu; ypa tarp religijos filosofijos ir kit disciplin: "pastarosios jai privalo pateikti real istorin fakt, kur religijos filosofija turi interpretuoti proto totalumo viesoje, nusakydama to fakto esmingum bei jo prasms mogui ir jo istorijai pagrind. Religijos filosofija savo ruotu privalo kritikai aikinti religiniams mokslams ribas iankstinio supratimo, kurio neivengiamai laikomasi, interpretuojant to, kas yra religija, tyrim."12 ia prasme "hermeneutinis ratas" tarp religijos filosofijos ir religijos moksl krypsta nuo istorini-fenomenologini duomen lygmens  prasms lygmen, kad vliau i naujo sugrt prie kritikai paaikint duomen. itaip religija pripastama pirmapradiku ir neisemiamu mogikuoju pagrindu. Religijos filosofija, kart pasiekusi tok rezultat, galt deramai skatinti tarpdisciplinin vairi religijos moksl suartjim, laikydama sau pavald t horizont, kuriam kiekviena i disciplin savaip atsiveria13. TREIA DALIS HERMENEUTINIS VILGSNIS  RELIGIJOS FILOSOFIJOS TEMATIK vairs religijos mokslai aprainja religin fenomen, pasiremdami savais pradiniais takais. I religijos filosofijos tiktums kako daugiau: kad nurodyt, kas yra religijos esm. Fenomen, kuriuos turt tyrinti religijos mokslai, ir toki fenomen, kurie turt bti apibriami kaip "religiniai" tiesiogine prasme, iskyrimui galt praversti tikslus apibrimas. Deja, apibrimo poreikis yra proporcingas apibrimo sunkumui. Daugiausia, k gali religijos mokslai, tai - pateikti funkcinius religijos apibrimus1. Pirmoje io komentaro dalyje pamatme, kokie gali bti religijos apibrimai, remiantis aptartomis tam tikromis filosofinmis koncepcijomis2. Tame lygmenyje religija, bdama redukuota  sistemos aspekt, praranda savo autonomij. Galiausiai, antrojoje dalyje vairi metod analiz pateik mums tok sudting religini duomen paveiksl, kad jo atvilgiu beveik nemanoma apibrti religijos svokos. Metodologinis B. Welte's kelias yra nemaa pagalba, ipainiojant netiksliai nustatytas vairi disciplin tyrinjimo lauko ribas. Jo preliminarin religijos, kaip mogaus ryio su Dievu ar dievikumo sfera, samprata, nors ir lieka problemika, gyja teorin patikimum btent tuo, kad Welte mintam ryiui atranda toki "viet", kokia yra mogika egzistencija: religija esanti "mogikasis egzistencijos bdas"3. Religijoje Welte's velgiamas Dievo klausimas ir mogaus atsakymas ikyla mogikos egzistencijos horizonte kaip mogaus inojimas, "esant determinuotu ryium su kakuo, kas yra nuo mogaus skirtinga, u j didesnio ir pirmapradikesnio"4. Todl Dievas yra visos religins egzistencijos grindianioji ir pirmin realyb, o religijos filosofija pirmoje vietoje privalo kalbti apie Diev, nusakydama jo filosofin samprat. iuo atvilgiu prisiminsime, jog Welte perengia religijos filosofijos ribas, engdamas  filosofin teologij. Religijos filosofij ir filosofin teologij suderinantis poiris gali bti teistas, bet iuo atveju j matome esant slygot iankstins Dievo sampratos, nors Welte pradeda i toli5. Todl pirmenyb teiksime kitokios perspektyvos aptikimui ir bandymui ilikti mogikoje religijos plotmje, hermeneutine religinio fakto analize siekdami atskleisti Dievo paslaptingumo spindul, kuris, taiau, ilieka gelmje. Todl manome, kad religijos filosofas gali lydti tik iki paslapties slenksio, jo neperengdamas, kad po to liudijimas bt pavestas racionaliai analizei (filosofin teologija), ar tikjimo apviestam protui (apreikimo teologija). ioje treiojoje dalyje dviej religij sudarani aspekt - religins patirties matmens bei religins kalbos - pagrindu atkreipsime dmes  religijos mogikj plotm. ia kalbama apie dvi paias plaiausias problem sritis, pamatines, apmstant religij. Platesn analiz stengsims sutelkti  iuolaikin kontekst, ypa  akistat su iuolaikine postmetafizine refleksija. I SEKULIARIZACIJA KAIP "LIKIMAS" Sekuliarizacijos terminu i atminties prikeliamas visas jo, kaip sociologins kategorijos bei teologini gin objekto, semantinis nuotykingumas1. Tuo tarpu terminu "likimas" mes vesdinami  iuolaikin kultrin koin, atstovaujam hermeneutinio mstymo2. "Likimas" yra heidegerikojo aliuzinio odyno odis, ir Heideggeris, inoma, yra vienas i it mstymo krypt globojani diev. 1. Heideggeris: btis kaip likimas3 Per Heidegger (1889-1976) hermeneutinis mstymas priima kvietim veikti tradicin metafizik, kuri bt visada msiusi "prado" ir "pagrindo" terminais. Btis nra "pagrindas" (Grund), bet "likimas" (Geschick), siuntimas, perdavimas, inia. Btis ne "yra", bet buvoja ("si da"), ir, tuo paiu metu, atsitraukia ("si sottrae"); tokia yra jos lemtis4. Btis, ypa vlyvojo Heideggerio refleksijoje, yra mstoma kaip matmuo, kuriuo mogus i esms nedisponuoja, bet kuris drauge turi pirmapradik santyk su mogiku buvimu. is pirmapradis santykis nra visada tapatus, jis kinta drauge su vykiais istorini epoch, kurias atitinka vairios bties buvojimo ir atsitraukimo galimybs. Bties, kaip atvykstanios ir atsitraukianios, mstym atitinka kitokia jos padtis metafizikos atvilgiu. Heideggeris, Btyje ir laike msts jos rekonstrukcij nauju pagrindu, galiausiai radikalizavo savo pozicij ir prabilo apie galim metafizikos veik (Verwindung) tik tuo atveju, jeigu ji "praryta" (prastine Verwindung prasme), t.y. leista perengti, neturint pretenzijos nieko joje pakeisti. Tokiame metafizikos veikos kontekste Heideggeris uduoda pagrindin savo klausim - k reikia mstyti. Palyginti su Vakar tradicija, Heideggeris visikai pakeit mstymo samprat. Vakarietikas filosofavimas sukr konceptual bei iml, realyb atitinkant ir gebant j uiuopti mstym. Heideggeris tvirtina, kad i tokio mstymo nieko nebeliko. Atsisveikinant su tradicine metafizika, mstymas atveriamas kit galimybi raikai, - toki, kurios, bdamos anapus bet kokio pagrindo, tampa begalinmis galimybmis (Abgrund). Tad turimas hermeneutinis atvirumas, reikiantis galimyb perokti nuo vienos interpretacijos prie kitos, apibrtai su jokia nesusisaistant. ita inios perdavimo arena yra bties kaip likimo savidava - dovana. Atsakymas biai yra mstymas kaip vl-atsiminimas (andenken); mstymas, kuris privalo atsiadti valios painti ir inoti, privalo kalb naudoti savo atsakomybe, daiktus aprayti taip, kad juos paaikint ir isemt. Mstymas kaip vl-atsiminimas yra siklausymas, paslapties, persmelkianios daiktus ir besismelkianios i daikt, atpainimas; jis yra odio nenualinanti jo interpretacija, atsivelgimas  jo prigimtyje esanius neisemiamus iteklius. Mstymas kaip vl-atsiminimas siekia leisti kitam bti kaip kitam. ioje situacijoje ir kalba isiada abstraki srii bei specialioms inojimo sritims tipiko formalaus tikslumo, kad grt  kasdiens kalbos laikinyb. Logos, kuriuo avjosi graik filosofai ir kuris moderniajame moksle buvo taps apskaiiavimu bei ratio, daro uol  logoi. uol, kuriuo atstatoma jo diskurso, kalbos, kuria kalbama bendruomenje, ir tik savo viduje "sukaupusios" visas formalias specialaus inojimo kalbas, prasm. Heideggerio filosofijoje metafizikos veika yra tiesiogiai susieta su iuolaikins epochos analize. Gyvename technikos amiuje, kuris, anot Heideggerio, nra mogika konstrukcija, o metafizikos pabaiga, ir kaip tokia, priklauso nuo paios bties buvojimo/pasitraukimo. Atsimenantis mstymas kaip atvirumas paslapiai suteikia galimyb kitaip buvoti pasaulyje ir siklausyti  bties kvietim bei atliepti jam. I tikrj: "Juo labiau mes priartjame prie prarajos, tuo aikiau pradeda nuvisti keliai link to, kas gelbsti, ir tuo daugiau mes klausinjame. Nes klausinjimas yra mstymo maldingumas (Frmmigkeit)"5. 2. Sekuliarizacija ir religijos filosofija Hermeneutinis mstymas, iekodamas metafizikos veikos galimybs, dl vairi prieasi seka Heideggerio pdomis ir praeina vystymsi, vardijam "sekuliarizacijos" vardu. iandieninje Italijoje iam terminui vl m skirti dmes G. Vattimo. "Nesunku pastebti, kuria prasme galime tvirtinti, jog sekuliarizacijos tendencija persmelkia filosofij bei iuolaikin kultr: ideologijos krizs, istoricistini ar scientistini metafizik susiskaldymas, paangos bei paios istorijos kaip vieningos vyki eigos mito saullydis - tai faktai, kurie visiems prie akis."6 Vadinasi, "sekuliarizacija" nenori bti tiesiog bdu ilaikyti distancij praeities filosofijos atvilgiu, liaupsinant pasaulio aikinimo vairov. itaip filosofija redukuotsi  paprast kultros teorij. Semantikai bei istorikai "sekuliarizacija" turi ir "emancipacijos" prasm. Dabar "tai priklauso nuo tam tikros drastikos redukcijos, kai metafizika tapatinama su pilnutinio paaikinimo buvimu, tiesa - su absoliuiu subjekto saviakivaizdumu, racionalumas - su galutinio pagrindo pasiekiamumu"7. Tad sekuliarizacija, suprasta kaip metafizikos pabaigos patirtis, nurodo filosofijai pozityvi uduot. Sekuliarizuota filosofija i naujo ieko bties pdsak, ivedani  kityb. Tiesa savo sekuliarizuota forma nebra akivaizdi ar skaidri, ji nebra pradmenys; ji suvokiama kaip nukeliani nuorod ir j savitarpio priklausomybs sistema, o labiausiai kaip fonas. Filosofija tad turi laisvai siklausyti  enklus, vykius, kurie ikyla itame fone ir pakeri jos likim; ji privalo atidti  al didiuosius tradicinius filosofijos klausimus (Dievas, subjektas, pasaulis) ir teikti pirmenyb galimybei realybs atvilgiu, demokratijos principui - subjektyvumo, o procesualumo principui - pastovumo atvilgiu. Taigi filosofijos kalba, talkinama kalbos, artimesns metaforai, poezijai ir pasakojimui, turi atsisakyti mantrios ir technikos terminologijos. Vattimo analiz toliau tsiama, svarstant sekuliarizacijos religin prasm, kuri galbt labiausiai yra aknyta termino istorijoje. Kaip tik religins prasms atvilgiu sekuliarizacija parodo savo kaip "likimo" pobd. "Ji nra vien tik modernizacija, nusakralinanti racionalizacija [...], sekuliarizacija yra aknyta paioje Vakar religijos (hebraj, krikionybs) esmje."8 Bet tai nereikia tvirtinimo, jog sekuliarizacijos procesas - tai paiose ms religins kultros itakose gldinti btinyb. Sekuliarizacija gali bti pozityviai pamatyta kaip "likimas" tik jei isaugoma gyva religins jos kilms atmintis. I tikrj: "Tik todl, kad "neumirta" ios kilms, profanikasis pasaulis ivengia rizikos tiesiogiai vaizduotis save kaip vent tvark"9. Tam, Vattimo nuomone, yra svarbu "atnaujinti filosofijos ir religins patirties dialog, kuris nuolatos vyko Vakar filosofinje tradicijoje"10. iandien kalbti apie sekuliarizuot filosofij reikia bti gerai sidmjusiam jos kilm i sakralinio horizonto bei atitolim nuo jo. Jeigu filosofija pradeda prisiminti tok atitolim, galima vl dialogikai atsiverti itakoms. Bet kad dialogas tikrai vykt, filosofija neturi dtis inojimu, absoliuiai alternatyviu religijai, o save pai ir religij mstyti kaip susijusias savo kilme, istoriniais ryiais, istorinmis nukreipianiomis nuorodomis bei inios interpretavimu. "Remiantis ia perspektyva, nebus tiesiog filosofijos ("la filosofia") ir tiesiog religijos ("la religione"), kuri, itaip traktuojam, atvilgiu (kokiu gi kitu poiriu?) nusistovt struktrikai apibrtas santykis; prieingai, esama hebrajiko-krikioniko Rato paveldo ir graik logos kalbos paveldo, kuri tarpusavio susipynimas ir modifikavimasis i abiej pusi bria t sakralikumo sunaikinimo kontr, kuris nusakomas sekuliarizacijos terminu ir kuris sudaro ms galimo dialogo su Vakar religine tradicija fon."11 Vattimo pasilytja sekuliarizuotos filosofijos bei jos paskat atsiverti dialogui su religine patirtimi analize irykinamas religijos filosofijos, iki iol mgintos nusakyti jos hermeneutine perspektyva, umojo klausimas. Ms refleksija turi tiksl sugretinti paskatas bei nenuginijamoms paskatoms i dalies pritarti. Turdami galvoje, kad kiekvienas filosofinis realybs prasms suvokimo kelias nueinamas, dialogikai atsiveriant mums perduotam horizontui (Heideggerio ir Gadamerio atramos takai), manome, jog filosofija turi iandien lemiam uduot. Anapus savs ji turi Vakar religin tradicij, kuri privalo nuolatos bti i naujo interpretuojama aptartojo hermeneutinio racionalumo viesoje. Jos uduotis yra tos tradicijos atmint prikelti taip konstruojant ir perkonstruojant dabarties bei praeities tstinum, kad daugyb jos sukurt prasmi tapt tokio mogiko kratovaizdio, koks yra religija, supratimo galimybs slyga. II PATIRTIS IR RELIGIJA veiks didisias sistemiksias devynioliktojo imtmeio konstrukcijas, filosofinis mstymas vl atsiduria ties mogumi bei jo gyvenimo patirtimi, kuri neredukuojama jokia dialektika. Visa dvideimtojo amiaus filosofija, pradedant fenomenologija ar pragmatizmu ir baigiant egzistencializmu ar hermeneutika, grino  apyvart termin "patirtis". Bet rezultat, atrodo, gerai ireikia Gadamerio odiai: "Patirties samprata - kad ir kaip atrodyt paradoksalu - man rodosi priskirtina prie maiausiai aiki, kokias turime"1. Ir kalbdami apie religin patirt, turime atsiminti, kad prie mus - samprata, kupina dviprasmikumo. Filosofin religijos refleksija turi bent jau pateikti religins patirties interpretavimo bruous. ia tai padarysime, trumpai apmstydami patirties apskritai pobd, kad toliau pereitume prie religins patirties ir jos santykio su ventybe, Dievikumu bei Prasme aptarimo ir ubaigtume nurodydami  Mistikumo, kaip galimo diskurso apie Diev plotm. 1. Patirties sudtingumas Norime pasilyti sudtingos "patirties" svokos fenomenologin-hermeneutin analiz. J atliksime, tyrindami eil poliarum, kuri nelaikome "dialektikais"; poliarumus laikydami dialektikais, filosofiniu poiriu turtume daryti prielaid ir apie dialektin realybs struktr, - o mes mintus poliarumus esame link traktuoti "nepastovumo" perspektyvoje ir itaip tarti patirt esant atvirumu2. a. Tarp kasdienika ir asmenika Praktikai patirtis skleidiasi kasdienybs matmenyje ir neegzistuoja nepriklausomai nuo ja gyvenanio asmens. Tai reikia, kad patiriantis asmuo, "ekspertas" (t.y. "patyrs") yra tasai, kuris pasta ne i nuogird, o paindamas, gyvendamas ir kentdamas, sunaudoja laik. itaip patirtis tampa "igyventa istorija" (Erlebnis). ia prasme, su patirtimi yra sunku komunikuoti objektyviai; ia, kaip komunikacinio fono, reikalaujama bendros igyventos istorijos. Kai is poliarikumas tarp kasdiens praktikos ir asmenikumo aspekto i patirties yra a priori paalinamas, atsiduriame mokslins patirties plotmje, kur turi svor objektyvi patirtis, tikslus supratimas, pamatavimas ir apskaiiavimas. b. Tarp diskursyvumo ir tikslumo Patirtis vyksta, integruojantis atskiroms patirtims, ir, kaip tokia, ji yra diskursyvus reikinys (toks,  kur gali bti i naujo siirta pasakojimu). Bet apie patirt kalbama ir tikslumo, betarpikumo, intuicijos terminais: apie patirt kaip "nutikim". Esama dviej neatskiriam moment, palaikani patirties proces dinamikai atvir. Faktikai tiksliame vykyje galima atpainti diskursyvaus proceso ir atskirai paimto vykio pltots proceso susitelkim. Ikylanios meils patyrimo dvilypumas svyruoja tarp toki dviej poli: tarp atskir patiri integracinio proceso ir netiktino vykio. c. Tarp tarpikumo ir betarpikumo Socialiniu ir lingvistiniu poiriu patirtis visada yra tarpinta: "grynos" patirties nesama. Bet tai nepanaikina patirties pobdio savo gelme ilikti nedisponuojama. Galiausiai, k reikia igyventi patirt, gali suprasti tik tas, kuris j igyvena anapus bet kokio tarpininkavimo. Tai patirties betarpikumo aspektas, per kur prasivieia jos pamatikas paslaptingumas. d. Tarp totalybs ir gelms Tarp vairialypi patiri esama vadinamj gyvenimu gyjam patiri (meil, kania, viltis, pasitikjimas), toki, kurios struktruoja ms egzistencij, aprpdamos jos totalyb ir gelm. Tai patirtys, nukreipianios  kak universalaus ir konkretaus, kur patirtis, nors ir nepakartojamai konkreti, vis dlto lieka universaliai mogika tikrov. Mylti kok nors atskir asmen yra unikali ir nepakartojama patirtis, taiau tuo pat metu mylintysis ino igyvens universali mogik patirt. e. Tarp integracijos ir opozicijos gyjama patirtis visada svyruoja tarp integracijos ir opozicijos, kadangi, idant sitvirtint asmens egzistencijoje, ji turi integruotis su tuo, kas jau igyventa ir tuo pat metu kelti abejon. Tik itaip patirtis gali bti naujos interpretacijos altinis. Tad gyjamasis patirties matmuo ilaikomas, tik pastarajai iliekant dinamikai atvira. Patirtyje kaip vykyje ir nutikime turt gldti priederm bti atvira. Patirtimi kaip atvirumu galiausiai bylojama, kad visa, kas mus supa, nra ir niekaip nebus manoma redukuoti iki tik man prasmingo. Kitas, kuris paiso mans, jokiu bdu nebus visika mano nuosavybe; to, kur myliu, man visada trks. Bet tai jau yra paslaptis. 2. Religin patirtis Patirtyje uiuoptas jos atvirumo aspektas mums leidia pradti kalb apie religin patirt. i svoka yra vienas i odi-rakt, apmstant religin fenomen, bet pati savaime kupina tokio dviprasmikumo, kad btinai reikia i pagrind iaikinti jos turinius. Todl pervelgsime: a) religin patirt santykyje su ventybe, b) religin patirt santykyje su dievikumu. a. Religin patirtis ir sakraliko-profaniko dialektika Religinje patirtyje subjektas sueina  santyk su "kita" realybe. Esama staigaus perjimo  kit lygmen prastins, paprastos realybs atvilgiu. Jeigu i prastin realyb pavadinsime "profanikja", lygmens liu atsivers sacrum matmuo. Sakralikumo ir profanikumo sampratos yra nenusakomos. Sakralikumas ir profanikumas susitinka mogikoje egzistencijoje, bet tai nereikia, kad egzistuoja kart visiems laikams apibrtos ir iskirtos sakralikumo bei profanikumo sritys. Religinje patirtyje lygmens lis yra empirikai fiksuotas mogaus ir gali patirti pokyius. ia kalbama apie kasdienyb palieiant l, kuris apima tiek poir  kosmin laik (met laikai, diena, naktis), tiek poir  reikmingus individualios ar socialins egzistencijos momentus (gimimas, santuoka, mirtis). itaip sakralika tampa manomu stebti fenomenu. Analizje, kuri galime atlikti, sakralika visada bus dialektinje padtyje profanika atvilgiu. ia sacrum-profanum pora grindiasi vairs religins patirties tipai, net jei tai visais atvejais ir neimplikuoja toki svok turinio identikumo. Faktikai ventybs prasm keiiasi priklausomai nuo morals, kalbos bei Dievo idjos raidos. Tyrinjant ventybs sintaks (t.y. vairi  j einani ir ventybs patirt sudarani element "aism"), labiau, negu tyrinjant jos morfologij (empiriniais tyrimais aptinkamus jos skirtingus aspektus), akivaizdiai atsiskleidia, jog ventyb yra dinamikumas, jga, su kuria i iors susiduria bet kuris objektas, savo prigimtimi ilikdamas tuo paiu, o savo manifestacija tapdamas apibriamu "ventybe", t.y. kaip tyras ar netyras (ventybs ambivalentikumas)3.  susidrim slygoja mogus. M. Meslinas taip aikina i ventybs dinamik: "Bet kurios sakralizuojanios veiklos analiz atskleidia nuolatin dialektik tarp atribojimo nuostat, tabu bei j susidrimo su mogaus pasirenkamu aukiausios galios objektu - btybe, gyviu, funkcionuojaniu kaip vienijantis principas"4. Sacrum-profanum dialektika ireikia pamatik mobilum. ventyb siterpia ten, j suponuoja mogus; ji yra mogaus religins smons duotyb. Visa gali bti ventybs plotm ir visa gali sugrti  profanikum. Nesama ventybs grynu pavidalu; kaip ir bet kuriai patiriai, ventybs patiriai tarpininkauja istorijoje gyvuojanios religins, sociologins bei kalbins sistemos. Yra autori, toki kaip M. Eliade, laikani ventyb religinje struktroje aptinkama autonomika realybe, archetipo rimi ar antlaikika paradigma5. Pabriant ventybs istorin aspekt, prieingai, parodomas jos giluminis santykis su mogaus egzistencija. ventyb egzistuoja tik mogikos egzistencijos vidujybje ir padeda mogui gyti stovsen pasaulyje. "Faktikai, kai sakome, kad ventyb yra pajungta istorijai, norime tarti, jog j sudaro ne siknijanti esyb, bet organizmas, kuris gyvena tuo paiu gyvenimu kaip mons, nustatantys vertybi, prie kuri yra prisiri, ir dievikumo sampratos funkcionavimo ribas. Tad ia kalbama ne apie ventybs kaip antlaikikos esybs siknijim, o apie jos realizavimsi mogikos istorijos bvyje."6 Taip suprasta ventyb nra nueminta ar sumenkinta, bet atskleidia kitoki savo reikimosi bd visum ir, dar svarbesnis dalykas, ilieka savajame - ventybs - matmenyje, neprisiimdama dievikumo savybi ar atribut pobdio7. b. Religin patirtis santykyje su dievikumu Netgi tariant, kad ventyb ir profanyb turi mobili, mogaus religiniu potrokiu pamatuojam rib, ilieka tas faktas, jog santykis su ventybe religin mog avi, kadangi ventyb gali bti dievikumo galimo apsireikimo vieta. "Galima sakyti, kad ventyb yra kakas profanika, kas, pasitarnaudamas kaip prasminanti ir ekspresyvi mediacija, mog sujungia su dievikumu ir itaip tampa kakuo sakralika"8. Vien toks tvirtinimas generalizuoja ventybs-dievikumo santyk kaip tok, kuriame esama mogaus religins patirties pilnatvikumo. I tikrj, pavyzdiui, vadinamosiose primityviose religijose sakraliko-dieviko santykis danai linksta  neaikum; hierofanijose (ventybs manifestacijose) nemanoma atskirti daikto, gyvno, augalo nuo pastariesiems savo gali dovanojanio dievikumo. Taiau esama religini sistem, toki kaip judjika-krikionika tradicija ir islamas, kuriose ventybs matmuo yra beveik prilygintas nuliui, palenkiant t matmen dievikumo transcendencijai. Btent judjiko-krikioniko religinio horizonto, kurio fone ivydome sekuliarizacijos proces, atvilgiu btina pabrti ir tematizuoti dievikumo transcendentikum. Fenomenologinis metodas ikl tai, kas gali bti vardyta "klasikinmis" religins patirties santykio su dievikumu ypatybmis. ia kalbama apie toki patirt, kuri visuomet vyksta kaip kakas absoliuiai asmenika ir nekomunikabilu; tai yra paslapties patirtis tikrja prasme, ryium su kuo bet kuris mginimas kalbti nugrimzta  tyl. Dievikumo patyrimo sudedamasis elementas yra krinikumo jausmas, kuriuo mogus atpasta "begalin kokybin skirtingum" (Kierkegaard), pasak ko, Dievas yra Dievas, o mogus yra vien tik mogus. ita nuovoka apima skirtingas tonacijas. R. Otto pabria krinio niekyb, tuo tarpu Dievas ess ventasis, buvojantis kaip bauginanti ir viliojanti neprieinama viesa9. Dievikumo patyrimas turi dar ir ambivalentik pobd: jis yra buvimas ir stoka. mogus savo menkume aptinka j pripildant, apgaubiant, palaikant buvim; iame santykyje, be to, ko iekojo, mogus ir save pat uiuopia kaip tj, kuris i naujo ieko, ypa pajuts Dievo stok. Tai, kas gali bti apibrta kaip "klasikins" dievikumo patyrimo ypatybs, iandien jau nebekvepia taip, kaip tai buvo netolimoje praeityje. Danai labiau apiuopiama darosi "Dievo tyla"; Dievas tyli apie nepakeliam pasaulio sielvart ir yra nutildytas mokslo ir technikos, ekonomikos ir politikos perspektyv, kurios diena i dienos "Dievo hipotez" paveria nebenaudinga. Koks yra dievikumo patirties kontekstas? iandien religin patirtis gali turti subtili ir santri form, bet tuo pat metu turting intencionalumo: kalbama apie patirt "skaityti pasaul kaip ukoduot kalb, kaip msl ir paradoks, nesiekiant racionalaus akivaizdumo, bet, antra vertus, nesitaikstant su absurd teireikianiu miglotumu. Pasaulis nra nei Dievo epifanija, nei jo tyla: jis yra Dievo parabol"10. Biblinse parabolse yra ireikta prasm, kuri savaime nra akivaizdi: reikia stabtelti, iekoti jos ir j interpretuoti. Religinei patiriai iandien veikiau reikia toki mogikos patirties ypatybi, kaip stabteljimas, iekojimas, interpretacija. Patirties apskritai sudtingum bei poliarikumus jau esame aptar. Kokioje kitoje patirtyje gali bti pasiekta didesn gelm ir autentikumas (atvirumas), jei ne religinje patirtyje, kuri yra pasaulio kaip Dievo uifruotos prasms perskaitymas? Tokia optika tad atveria religins patirties horizonte ne sakralikj Diev, nustelbiant tai, kas mogika, ir ne technologinio mogaus dievo mkl, o "santrumo, kalbjimo pusbalsiu, inios Diev, kuris ne tik neapakina, bet dargi nepalieka abejingais"11. Toks fonas atskleidia Diev, kuris vl grina mog jam paiam - tuo, kad religinje patirtyje mogus gali aptikti savo laisvs virn. 3. Religin patirtis ir prasms praradimas Pasaulio kaip Dievo parabols religinis patyrimas yra tikslus apibrimas patirties, galbt dar tolimos sekuliarizuotam mogui. Atrodo, bt laikas eiti toliau ir apmstyti religins patirties tip, kuris manomas iandien, sekuliarizacijos atmosferoje, kur kai kas interpretuoja kaip jim  beprasmikum12. Sekuliarizacijos procesas yra sutaps su desakralizacija ir su diferenciacija. Desakralizacija yra palaipsnis praradimas transcendentikumo, kuris, net jei ir nepaneigtas, atsitraukia, palikdamas pasaul autonomik kaip gamtini proces ir mogik gali rezultat. Diferenciacija, atvirkiai, palieia vairias asmenins ir socialins praktikos sritis: "Ekonomika, teis, politika, religija, privatumas ir vieumas, kiekvienas i j bando sukonstruoti specifin ir santykinai nepriklausom srit, pasiymini savo vertybi sistema bei vidiniu koherentikumu"13. Tokie desakralizacijos ir diferenciacijos fenomenai enklina perjim nuo archajikos visuomens  urbanistin visuomen. Archajikoje visuomenje individas yra jungtas  sakralik universum, prisodrint simbolik prasmi, kurios j transcenduoja, taiau per kurias jis vl sugrta tvarkyti savo egzistencijos, visikoje harmonijoje su gamtos ir grups ritmais. Gyvenimui nuolatinio ekonominio bei socialinio nepastovumo slygomis (pajam skurdumas, nepritekliai, karai) imponavo labai tvirtos, utikrintos religikai-sakralikos tvarkos taisykls, tvarkos, kuri atskiriems grups nariams trukdo statyti  pavoj paios grups gyvavim. "Todl archajik visuomen ypa charakterizuoja prasms transcendentikumas, t.y. tai, kad toje visuomenje prasm, kad ir kaip bt, vis dlto nra atskiro individo produktas"14. itokiu bdu religin-sakralin prasm pasiekia atskiro mogaus gyvenim, mogaus, kuris ito universumo viduje yra suprantamas ir pats save supranta. Sekuliarizuotoje visuomenje is universumas ima griti, kadangi santykiai su gamta ir socialine grupe susilpnja. ia yra daugiau autonomijos ir aikiau suvokiamas nuotolis tarp gamtinio ir mstomojo pasaulio, t.y. ia kuriama kultra. "iame kontekste gyvenimas suprantamas kaip ypatingas krybinis vykis, kaip meno krinys ir kaip loimas: faktikai subjektas renkasi pats save, kuria savo tapatum bei igalvoja savo likim."15 Vis dlto ir tokia valdoma egzistencija, gyvenimo galimybms esant neapibrtoms, rizikuoja pulti  irelevantikum ir tutum. Sekuliarizuotame pasaulyje, kur perdtai didja patyrimo galimybs ir pasirinkimo laisv, prasms praradimas yra jau praeityje. Per laisv ir atsakomyb save gyjaniu laikomas sekuliarizuotas mogus yra radikaliausiai nepajgus pagrsti prasm16.   akligatv mogus gali reaguoti vairiai. Apskritai, dalyvaujame daugybje mginim i naujo pagrsti prasm, atstatant tikr sakralik egzistencijos vieningum (pavyzdiui: nauji religiniai judjimai, ekologizmas, susidomjimas astrologija bei okultizmu). Gantinai sudtingame ir margame sekuliarizacijos procese sakralizacijos fenomeno santykis su transcendentikuoju matmeniu, atrodo, ima pretenduoti  betarpikum, pirmenyb atiduodama emociniam, jausminiam ar tikjimo aspektui. Tai - ventybs pasirodymas nauju pavidalu: kaip prasms, kuri grindiama pakankamai aikiais mogikum ireikianiais komponentais, idant teisint bet kok fanatikum ar savival. iuolaikinis mogus kritini racionalizmo pamok dka (vietimas, Kantas..., iki Marxo ir Freudo) negali nebti dmesingas rizikai, slypiniai iuolaikinse ventybs formose. Sekuliarizuotame pasaulyje, buvojaniame prasms praradimo akivaizdoje, reikia naujo racionalumo, kuris drsiai imtsi interpretuoti tok praradim, bet tuo pat metu isaugot autentikos religins patirties galimyb. I pirmo vilgsnio atrodo nemanoma vienu metu laikytis abiej reikalavim. F. Crespi, iame skyrelyje jau mintame straipsnyje, parodo prasms praradimo ir religins patirties sandros tak. Technologinis ir sekuliarizuotas Vakar mogus praranda prasm pasieks savo galimybi maksimum. itas faktas akivaizdiai atsiskleidia toki mokslo ir technikos laimjim akivaizdoje kaip atomin energija. ia "galios maksimumas sutampa su maksimumu inojimo savo nepajgumo ieiti i neivengiamos prievartos pozicijos"17. Tad prasms praradimas sutampa su konkreia patirtimi, su savo nepajgumo ir baigtinumo patirtimi. mogaus valia viepatauti, pasiekusi maksimum, imgina ir savo ribas. Tokia yra mogaus buvimo slyga. "Pamgins suteikti pasauliui prasm, skelbdamas mirt Dievui, mogus patiria, jog iskyrus suteikt ir nuo jo nepriklausani prasm, jokia kita prasm nra manoma: prasm arba yra transcendentika, arba jos i viso nesama."18 Religin patirtis turi atsivelgti  tai, kad ji arba siekia isaugoti prasms absoliui transcendencij, arba rizikuoja vl sivelti  "dilem tarp iliuzins resakralizacijos ir sekuliarizacijos, reikianios techninio manipuliavimo, kur sukl prasms praradimas, dominavim"19. 4. Mistikumas kaip religins patirties fonas is trumpas religins patirties sugretinimas su sekuliarizuoto mogaus situacija leidia suformuluoti ivad - apibrti religin patirt kaip pamatikai atvir prasms transcendencijai. Transcendencija yra viena i toki svok, kuri liudija negalimyb disponuoti prasme. L. Wittgensteinas savo Traktate taip aikina it nedisponuojamum: "Pasaulio prasm privalo bti u jo. Pasaulyje visa yra taip, kaip yra, ir visa nutinka taip, kaip nutinka, jame nra jokios verts, o jeigu ji jame bt, ji neturt jokios verts. Jeigu vert, kuri turi vert, ten yra, ji privalo bti anapus bet kokio nutikimo ir itaip bties. Nes bet koks nutikimas ir itaip-btis yra atsitiktiniai. Tas, kas juos padaro neatsitiktiniais, negali bti pasaulyje, nes, kitaip, savo ruotu, bt atsitiktina. Tas privalo bti u pasaulio"20. Visa tai ireikta dar aikiau: "Kaip pasaulis yra, i viso nesvarbu tam, kas yra auktesnis. Dievas savs neapreikia pasaulyje"21. itoki tvirtinim siekis yra apsaugoti prasm ir ypa Diev kaip globalin prasm nuo supaprastinani doktrin, redukavusi j iki pasaulio dalies. Dievas yra Dievas tuo atveju, jeigu jis ilieka "kitas" negu pasaulis. Taip apibendrintai tvirtinant suvokiama rizika Diev ikelti  nepasiekiam dang, neturint jokio ryio su mogumi bei jo patirtimi. Taiau itaip nra; mes paprasiausiai nenorime laikytis supaprastint tvirtinim apie Diev. Religin patirtis nra pigiai gyjama prek. Jokiose religinse raikose jos negali ikviesti pagal usakym, tai yra pirmapradikas patyrimas, patyrimas i paios versms, liekantis neprieinamu inojimu monms, kurie nesijauia kada nors buv traukti  savo religinio pasaulio centr. Be to ir kalba apie Diev yra sunki kalba. Ji nekonstruojama nei psichologiniame ms emocij, nei moksliniame ms technologins kultros lygmenyje. Tai - diskursas, temanomas religins patirties viduje, tad viduje tokio lingvistinio universumo, kuris susidaro laikantis tam tikr taisykli. itokioje patirtyje Dievas lieka transcendentikas, ir diskursas apie Diev gali vykti tik tarpininkaujant enklams, simboliams, mitams, kurie sudaro religins patirties gyvenimik branduol, tekst ir kontekst. Todl itame lygmenyje ikyla sunkumas atskirti, kokie simboliai gali priartinti transcendencij. iandien natralus simbolinis universumas yra i dalies sugriuvs, dl to didieji kosminiai simboliai (saul, vanduo, dangus, mnulis ir t.t.) nebeturi poveikio technologiniam mogui, manipuliuojaniam gamta savo naudai ir vartojimui. Todl dmesys yra perkeltas  mog kaip transcendencijos simbol, kaip subjekt, iekant iorikai duotos ar paties susikurtos prasms, taigi  mog, turint transcenduotis, kad realizuotsi. Bet ir is mogaus vaizdinys sunyko, kai mogaus galimybi ir galios maksimumui m atliepti jo bejgikumo ir ribotumo suvokimas. ioje vietoje mogui atsiveria galimyb pasukti link "mistiko". ia neketiname remtis tuo, k paprastai ir iek tiek diskutuodami galvojame, susidr su panaiais terminais, t.y. su ypatingais dvasiniais potyriais, ekstazmis, regjimais. Tokio rmimosi galimyb a priori atmetama, pasiremiant diskurso vidiniu prasmingumu. Mes "mistika" naudosime tik kaip ribin vaizdin. Tai reikia, kad iuolaikiniam mogui radikali prasms nebuvimo patirtis atveria neveikiam rib. Toji riba ir teikia pilnutin buvim pasaulyje. Wittgensteinas tvirtina, jog "pasaulio kaip apribotos visumos jutimas yra mistinis jutimas"22. Mistikumas yra vidinis gebjimas apiuopti rib, ilaikant toki jos suvokimo tamp, kurioje gali rastis tikjimo ir vilties erdv. Tai nra ramyb teikianios iminties iekojimas: "imintis yra kakas abejinga ir todl kvaila. Tikjimas, prieingai, yra aistra"23. iuolaikiniame mstyme tai yra bdas pasikliauti riba, kuri inykt, puolant  beatodairik nihilizm, kuriuo siekiama atsisakyti tiesos, tvirtinant, kad nra tokios tiesos, kuri bt galima interpretuoti, o yra vien interpretacijos, kurios, savo ruotu, nukreipia  kitas interpretacijas; visa - tankiame nuorod tinkle iki pat j traukianios begalybs. itaip riba itirpsta interpretacijoje. Mistikumu, prieingai, aistringai susitelkiama priimti rib ir leistis bti draskomam. itaip ivystamas gyvenimas, susitinkantis su savo sudraskytos realybs tariamu neprotingumu, gyvenimas, kuris didija dalimi nesutinka rastis i interpretacins teorijos; bet aiku, jog mogus permano tai, k Wittgensteinas isak savo mintimi: "mogui tas, kuris aminas, svarbus, danai yra udengtas nepermatoma udanga. mogus ino, kad ten, viruje, kakas yra, bet jo nemato. Udanga atspindi dienos vies"24. Teisingiau - mogus nemato, nors ilieka dienos viesoje, suvarytas mstymo, esanio vien valia viepatauti. Priimti rib reikia leisti viesai iblsti, leisti atsiverti nakties properai, tylos klausymui. Mistikumas gyvena naktimi bei tyla ir isiada ne mstymo tourt-court, bet viepataujanio mstymo bei save primetanios valios. Ribos patirtyje mistikumas ieko ne paguodianio ir diuginanio mstymo, o mstymo, rizikuojanio konfliktuose bei prietaravimuose ir leidianio save persmelkti abejonms bei nerimui. itaip mstymas palieka inias bei atsakymus ir tampa radikaliu klausimu, o galiausiai - malda. Taip mogus pasiekia sav mogikum. mogikesnis mogus yra, galimas daiktas, pasiruos siklausyti  Dievo dievikum. III KALBA IR RELIGIJA Kalba yra viena i iuolaikinio mstymo pamatini tem. Visuose moksluose apie mog yra skyrius, atviras kalbos problemai su vairiausiomis ivadomis. Filosofine refleksija buvo irykinta, kad kalba nra paprasiausia informacijos perdavimo ar supratimo priemon. Kalba negali bti laikoma vien institucine enkl sistema, skirta tobulam informacijos perdavimui tarp subjekt apie objektyvi realyb. Tai - kalbos aspektas, bet tai nra visa kalba1. Kalba traukia  save mogaus egzistencijos problem, kadangi mogus gyvena kalboje ir yra kalba2. Kalba yra fonas, kurio dka tikrov duodama mogui, ir mogus gali gyventi, veikti, sprsti ir komunikuoti. Be kalbos mogus gyvent nebylioje, nepastamoje, neprieinamoje tikrovje. Kalboje, atvirkiai, tikrovs btis atsiveria mogui, ir jis aplinkui save konstruoja pasaul, sumodeliuot ir sudaryt i odi bei ini, ateinani mogui susidrus su istorija, tradicija, kultra. Tuo bdu kalba i ties yra horizontas, konstituojantis bt mogaus, turinio padt pasaulyje ir istorijoje. Religijos filosofija negali neatsivelgti  t iuolaikins filosofijos irykint mogaus lingvistin bv. Ypa religijos filosofija turi apmstyti savitum religins kalbos, kurios dka mogus atpasta sav religin patyrim. Ko gero aiku, jog kalbti apie religins kalbos savitum nereikia kalbti apie ypating kalb, toki, kaip simbolins logikos kalba matematikoje. Religin kalba savaime nesiskiria nuo kasdiens nereligins kalbos. Kaip "religin kalb" suprantame tok naudojimsi kalba religiniame kontekste, kuris paprastai yra tradicijos kontekstas. Ypatumas, kur siekiame irykinti iame skyriuje, yra religinei kalbai bdingas specifikas simbolinio matmens traktavimas: matmens, kuris deramai ipltotas gali tapti gyvybikai svarbiu elementu, gydant ms sekuliarizuotos visuomens kalb. 1. Sekuliarizuota kalba3 K reikia "gydyti kalb"? Gal ji serga? Bet jeigu ms visuomenje kalba serga, tai gal ir mogus savo galimybmis atsiverti pasauliui yra grsmingas. Neabejotina, jog mokslo ir technikos vystymasis padidino materialini grybi kiek. Taiau u itas grybes ms buvo umokta labai padidinta kaina: suskaldant lingvistin universum, kurio dka mogus buvo pajgus atsistoti pasaulio viduje, kadangi pastarasis tapdavo "jo" pasauliu4. iandien vyrauja altas racionalumas, produkuojantis tik dirbtines kalbas, tapatybes, vaidmenis, skirtus traukti  komunikacijos jau paruotas grandis. Kaip tiksliai pastebi A. Rizzi: "Technologinis racionalumas paintiniu lygmeniu i tikrj yra pajungtas aikinimo principui, o veikimo plotmje manipuliatoriaus ir gamintojo sikiimo principui. ie du principai vienas kit grindia: tai, kas gali bti paaikinta, gali tapti kontrols, viepatavimo, transformacijos objektu"5. Jeigu itas technologinis intencionalumas veikia praktin grybi gaminim, jis gali pretenduoti tapti visos tikrovs aikinimo principu, kuriam "tikrov yra vien tai, kas gali bti jungta  racionalaus supratimo schemas, be tamsi dmi ar paslaptingumo liekan; realu yra tik vien, kas yra, ir kas gali bti mogaus modifikuojanio dalyvavimo vaisius. Likutis priklauso irealumo, fantazijos sriiai, arba, kiek maiau, sriiai realybs, tokios paslptos ir asmenikos, kad ji tampa neprieinama komunikacijos kalbai, ir, vadinasi, irelevantika galimybei nuymti mogikojo pasaulio ribas"6. Kokias ivadas bendros perspektyvos poiriu galtume padaryti kalbos lygmens atvilgiu? Jeigu laikysime "realia" tiktai mokslin bei praktin kalb, bsime kalbos ir komunikavimo galutinai apibrtomis reikmmis masyve. Mokslin kalba, inoma, remiasi konvencijomis: kai komunikuoja du mokslininkai, jie turi vis pirma bendr reikmi, dl kuri susitariama, lauk. Tai btina specifini kalb sritims, bet negali bti teisinta mogikosios patirties pasaulio atvilgiu. Konvencin kalba, kuri visada numato kiekvien galim reikm, mones paveria pilkais funkcionierias kalbos, kuri juos perengia ir kuri mokama atmintinai. Apskritai kalba nebra tas fonas, kurio dka tikrov duodama mogui ir kurio dka mogus kuria tikrov, bet tampa kaljimu, sunaikinaniu patirt, kaip atsivrim pasauliui, kaip komunikacij su monmis bei atsivrim daiktams. Matme, kaip Heideggeris ia pradeda gintis nuo tokios altos, abstrakios, formalios kalbos tipo, kad uiuopt kitoki, pirmapradik, kalb, kuri artinasi prie daikt, inodama, jog jie yra nuolatinis iteklis, niekaip nesuvedamas  ymin. Net filosofin kalba nepajgia uiuopti realybs gelms. Filosofin kalba tvarkoma neprietaringumo principo pagrindu7. Pagal  princip daiktas yra tas pats, o ne kitas, ir j vardijantis odis, kuris j vardija, patvirtina jo tapatyb. Bet itaip daiktai lieka determinuoti ir kalinti j svokinje reikmje. Kokia kalba gali bti pasirengusi isakyti realyb kitokiu bdu, btent nesumenkindama realybs moksliniu racionalistiniu lygmeniu ir jos nekalindama svokos kilpoje? Kokia kalba yra pasirengusi pasitikti realybs gelme ir laisve? Kokia kalba suteikia galimyb ikilti aiktn patirties dinamikai ir atvirumui? Klausinjimas mus atveda prie simbolio kaip pirmapradikos kalbos, savo struktr atrandanios mite, apmstymo. 2. Simbolis ir mitas Jeigu ilg laik filosofin refleksija pripaino, jog ms prasms ir ms idjos tiksliai perteikia iorin pasaul, ir dl to mokslins smons pagrindin problema buvo fakt stebjimas, tai iandien is vaizdinys vis labiau utemdomas realybs konstravimo problemos. Ir mokslinje srityje faktikai pripastama, kad ms daikt painimas reikia j vietos atradim mogaus sukurt simbolini ryi viduje8. Ikeldami tok aspekt, i karto atsiduriame simbolio ir mogaus simbolinio atvirumo santykio akivaizdoje. a. Simbolis ir atvirumas  santyk, mums atrodo, kruopiai tyrinjo A. Rizzi; jis nusak simbolio funkcij: "Taigi simbolis yra enklas, kurio funkcija nra realybs grynai mentalinio suvokimo adinimas (t realyb nurodant, primenant, aikinant...), o yra nustatymas su ta realybe ryio, kuris traukia subjekt  jo reikalavim ir polinki visum,  tok rezgin, kuris konstituoja jo prasms poreik"9. Simbolis mogaus simbolinio atvirumo, jo individualaus ir socialinio krybinio pajgumo dka kildina giluminio ryio tarp tikrovs ir subjekto dinamik, kai pastarasis ieko prasms. Tikrovs, konstituotos kaip simbolis, pavyzdys yra menas. Simbolis atstovauja keturioms pagrindinms ypatybms, kurios bdamos artikuliuotos vieninga simboline funkcija, parodo mogikosios egzistencijos gelm ir atvirum. Tai ios ypatybs: - Rezistentikumas. Simbolis prieinasi bet kuriai sistematizacijai: jis negrta  login diskurs tokiu bdu, kuriuo logika sujungia predikat ir subjekt, sakydama "yra itai". Iraika "yra", priskirta simboliui, neturi tikslios reikms, o tik primenani (evocativa). Simbolis "yra itai" ta prasme, kad "priveria bti" it daikt. - Ambivalentikumas. Simbolin kalba yra pirmapradikai ambivalentika, kadangi artikuliuojama iraikomis, kurios gali turti daugyb reikmi. Tai yra kalba, neinanti neprietaringumo principo, kuriam daiktas reikia save pat, o ne kit. Ambivalentikumu norima isakyti ir apskritai neidentifikuojam reikmi svyravim. - Perteklius. Ambivalentikumas kaip pirmaprad simbolins kalbos bsena stumia  simbolio pertekli kaip nuolatin reikms atvirum. Btent dl io reikms pervirio simbolis gali teikti daugyb prasmi ir parodyti toki krybin gali, kuri gldi istorini pasikeitim pagrinde. - Prasminis nukreiptumas. Simbolis siekia suteikti egzistencijai prasm hermeneutine ar utopine kryptimi. "'Hermeneutika' yra simbolio kryptis link atskleidimo to, kas yra pasaulis savo gelme ir k kasdienybs rutina ar socialinis susvetimjimas siekia sumenkinti. Utopija yra simbolio funkcionavimas kaip manifestacijos to, ko dar nra, kaip klausimo apie kak egzistuojanio iklimas ar kako galimybs ateityje nurodymas."10 b. Simbolis ir prasms problema Simbolio prasminis nukreiptumas atveria prasms klausim. Jau susidrme su ia problema, aptardami religin patirt. ia ji vl pateikiama kaip turinti ry su kalba. Mintasis Rizzi ne tik nevengia io klausimo, bet ir kelia j labai precizikai: "Ar tikrai simboliai turi t vert, kuri jiems priskyrme? Galgi jie yra tiktai trokimo, kuris savo prigimtimi ilieka bejgikas, iraika?"11 Ar simboliai gali kurti prasms santyk tarp subjekto ir pasaulio, ar, atvirkiai, jie yra tiktai mogikojo prasms trokimo enklai, - tai iuolaikinje hermeneutinje refleksijoje diskutuojama problema12. Drauge su Rizzi manome, jog simboliai kaip tokie negali atskleisti, jog pasaulis yra apdovanotas prasme ir kad mogus gali jame gyventi beslygikai pasitikdamas. Daugiausia, "k gali simboliai, tai - neti  mogikj pasaul tvark ir harmonij, tok reikmi tinkl, kur kiekvienas nupina aplink save santykyje su kitais ir su daiktais"13. Simboliai kuria kultr, taiau tikrov buvoja u bet kurios ms kultrins konstrukcijos, kad ir kiek pastaroji bt tobula. Maa to, diena po dienos vis labiau suinome apie bet kurio savo inojimo ribotum, ir, tuo pat metu, apie niekuo neapribot artjim prie savo suvokimo rib. Ms kultroje, kurioje viepatauja kodifikuot kalb generuojantis racionalizmas ir technologinis pragmatizmas, simbolis, dl aukiau atskleist ypatybi, itirpdo realybs vizij, produkuoja prasms formas, nutolinanias nuo kodo, kuria kit kalbos tip, bet nra pasirengs igelbti kalb nuo jos konstitutyvinio, ontologinio ribotumo, nuo nemanomybs uiuopti vis tikrov globalins prasms viesoje. Taigi ir kalbos lygmenyje esame sugrinti prie rib problemos; kalbos riba beslygikai liudija mogik rib. Taiau Rizzi tvirtina: "Kalba yra mogus, kuris suteikia prasm iam pasauliui, ir ontologin kalbos riba susijusi su io pasaulio prasms sudraskymu: tyrj skausmu, netikta ar prievartine mirtimi, engj klestjimu"14. ia simbolis yra nepajgus: ikyla toks skirtumas, kur graikai numan esant tarp synballein (su-jungimas) ir dia-ballein (at-skyrimas), tarp "simbolinio" komponavimo ir "diabolinio" prasms iardymo. Simboliu paprastai pabriama, jog mogus turi poreik tokios prasms, kurios pats nemoka suteikti. Dar daugiau, - t akimirk, kai jis i savo patyrimo vidaus ir sava kalba bando suteikti prasm, toji jam i priekio atitveriama, kelyje sudarant jam klitis. itoje vietoje, padaro ivad Rizzi, esama dvejopos galimybs: "Arba iganymo nra, arba jis buvo iekotas odyje, kuris neina i mogaus"15. Tad vl esame prasms transcendentikumo akivaizdoje. c. Mitas ir pasakojimas Analizuodami simbolin matmen, siskverbme  religins kalbos erd. Religinje kalboje susilieja patirtis, kuri realizuojasi santykiuose su pasauliu ir tarp moni, ir susiduria su visa savo ambivalentikumo, pervirio ir svyravimo nata. Patirtis iuo atvilgiu nepripasta ivad: ji visada lieka radikalus atvirumas, patirtis, kuri simbolis siekia artikuliuoti tose ribose, kuriose ji panyra  reali mogik egzistencij. Kai pasirodo daugiau pasakojim vidujai organizuojani simboli, esama mito. Kaip ir simbol, mit taip pat sunku apibrti. Graikikajame mstyme mythos yra logos opozicija ir nurodo visa tai, kas buvoja anapus racionalaus mstymo, su sava, visuomet neibaigta tiesa. Pamau vystantis klasikinei refleksijai, mitas, suprastas kaip pasakojimas, yra istumiamas argumentuojanio mstymo bei modernios filosofins refleksijos; pradedant Renesansu, baigiant pozityvizmu bus reikalaujama mito atsisakyti proto ir mokslo vardan. itaip mitas yra palaikytas paprasiausiu prasimanymu, legenda, kuria mokslas domisi tik kad atlikt "demitizavim", kad nuskurdint mito ties ir pakeist pastarj racionalaus diskurso aikumu. Tiktai dvideimtas imtmetis toki tyrintoj kaip E. Cassirer, K. Kerenyi, G. van der Leew, M. Eliade ir C. Levy-Strauss dka atranda mit. Pasak M. Eliade, "sunku rasti mito apibrim, kuris bt priimtinas visiems tyrintojams. [...] Mitas pasakoja vent istorij: perteikia vyk, kuris yra buvs pirmapradikame laike, legendiniame "pradios" laike. Kitais odiais, mitas pasakoja, kaip Antgamtini Btybi poelgi dka realyb gijo egzistavim, ar bt kalbama apie totalin realyb, Kosm, ar tiktai apie realybs fragment: sal, augmenijos r, mogik elges, institucijas. Tad mitas visada yra pasakojimas apie Krim: jis perteikia, kaip daiktas buvo padarytas, pradjo bti"16. Mitas yra pasakojimas ne pasakos prasme, o ventos istorijos, nutikusios paiose itakose, pradioje, prasme17. Mite tad esama radikalaus laiko pakeitimo, laikas jame nebra kiekybinis ir negrtamas mokslo bei patirties laikas, o yra kokybinis ir grtamasis pirmapradio vykio laikas. Mitas kaip pasakojimas perduoda ini, kad mogika egzistencija grindiasi prasme, suteikta pasaulio pradioje bei atstovaujama per diev istorij. itaip mitas ateina atrasti vietos prasms transcendencijai, tvirtindamas, jog prasm yra pirmaprad ir, kaip tokia, persmelkia istorij ir pasidaro nuolatos esanti, veikdama taip, kad istorija, nepaisant galim nuosmuki, turi savo radikal pozityvum. iame amiuje krikionybje sitvirtino tam tikra demitizacijos ris, ypa susijusi su R. Bultmano veikalais18. Demitizacija gyja tikrai pozityv aspekt, jeigu siekia sugrinti mit  jo antropologin matmen, atpastant mite ne objektyv tikrovs paveiksl, o mogaus saviinos pasaulyje bd. itaip mitas yra to, kas suvokta ir igyventa, iraika natraliai mogiku mstymu, ir negali bti prieinamas logos. Jeigu logos yra btent argumentuojanti mokslo kalba, tai mitas yra pasakojimas, egzistencijos prasm interpretuojantis ne analizs ar rodinjimo bdu, o save apreikianiu "odiu" bties, dovanojanios prasm daiktams ir reikalaujanios atsakomybs. Ir "mokslinis" diskursas atranda tvirtum tik toje vagoje, kuri yra ivaryta mito. itas momentas tikrai esmingas: jeigu iuolaikinis mogus sunaikina savo painimo naratyvin-simbolin matmen, jis baigia tuo, kad praranda prasm ir absoliuiai iauktina racionalizm bei pragmatizm. Tad mitas ndienos kontekste yra aktualus. H. Halbfas, savaip atnaujindamas filosofo L. Koakowskio tyrinjimus, sako: "Tai implikuoja poreikis galti perteikti patirties objekt - empirin pasaul - kaip slygot, ir tuo skirting nuo neslygotos realybs, i kurios daugyb reikini gyja sryingum ir prasm. ita tvirta iankstin nuostata atrasti vard tam, kas pasirodo kaip nekauzalika, determinuoja bet kurios mogikos veiklos mitin pagrind"19. Tikrov, kurios pagrindu mogus gyvena, ir pasirinkimai, kuriuos jis vykdo, laikosi ms sielos mitinje plotmje: pasitikjimo santykiai, su kuriais susiduria mano gyvenimas, vilties kupinas laukimas, kuriuo atsiveriu ateiiai, meil, ikelianti vieumon veid susitikim, negalt bti vardyti, jeigu ne intuityvi/simbolin kalba. Religija tokiame kontekste gali bti erdv, atverta naratyvios bendruomens, kurioje mogus siklauso  pirmaprad kalb, rodani prasms transcendencij ir  tai atsiliepia laisve, kuri gali pasireikti pritarimu arba atsisakymu. Btent i dviprasmikos ir gilios laisvs prigimties kyla interpretacij susidrimas, kuris yra savaip prasmingas, jeigu prasm laikysime pradia ir paskutiniu horizontu, irykinaniu distancij, kurio matuojama ne siauru ms nuomoni matu, bet ms atvertumo platybe. 3. Tyla tarp nebuvimo ir klausimo Simbolis ir mitas kalba pasakojime, kuris nedaro ivad - k pretenduoja daryti visi argumentuojantys diskursai, - taiau atveria mus transcendentinei prasmei. Prasm yra ne diskurso login ivada, o atvirumas, kurio niekuo nepripildome; prasm pasirodo tada, kai mogus j, netekusi jo kaip animal rationale metafizins determinacijos, paveria "mirusia". Perjimas prie prasms reikalauja isiadti valios painti daiktus, jais disponuojant ir naudojantis. Jeigu religins patirties lygmenyje ituo perjimu akcentuojamas "mistikumo" vaizdinys, tai kalbos lygmenyje akcentuojamas simbolio ir mito vaidmuo. Dar lieka pagrindinis aspektas, kur reikia paminti: tyla20. Postmetafizinis mstymas, daugiausia pradedant Heideggeriu, atrado tyl, tuo pat metu apnuogindamas metafizinio racionalumo ir jo kalbos kriz. Suvokusi bt kaip pagrind, metafizika, pasak Heideggerio, redukavo mstym  tokio pagrindo ir kalbos, kaip visikai aikios to mstymo iraikos, suradim. Tokios mstymo sistemos kaip idealizmas ir pozityvizmas tylos tyljim suprato grynai negatyvia prasme; jie sistemos logika taip iaikino paslapt, isak tyljim ir atskleid slpin, kad i tylos nieko nebeliko. Metafizika band itarti Dievo vard, vardydama jo atributus, analogikus btybei, bet itaip liko nepastebta pasaulio reprezentavimo projekcija  Diev ir Dievo redukavimas  causa sui. "Tokio Dievo akivaizdoje mogus negali nei melstis, nei, juo labiau, aukoti aukas. Causa sui akivaizdoje mogus negali nuolankiai pulti ant keli, juo labiau i irdies giedoti ar lidti."21 Toks Dievas nujo nuo scenos, iuolaikinis pasaulis igyvena Dievo nebuvim. Heideggeris ginasi metafizine grauatimi, pranaaujania diskurs apie Diev ir atveria tylos horizont, kai tylima ne dl to, kad nra panekov, o yra norus nuiuvimas, nuolankiai siklausant. Tad tyla virsta nuiuvimu ir siklausymu; ji tampa dispozicija mstymo, kuris turi luktelti prie ikeliaudamas iekoti jam kaip tokiam savarankikai nepasiekiamos prasms, prasms, kurios tad yra vis i naujo iekoma. Tyla taip pat patvirtina, jog sakymo patirtis yra nuolatin rizika, kadangi sakymas visada yra projektuotas  neisakom fon. ia mogus imgina savo "mirtingum" ir, tardamas Dievo esat, vis pirma privalo turti savyje jo nesat ir klausim apie j: BAIGIAMASIS ODIS Retrospektyviai apvelgiant nueito kelio perspektyv, uiuopiame iuos puslapius persmelkiani mint, kuri aptinka religij esant experimentum mortis. I tikrj religija turi vesti mog, kad pastarasis "priimt savo baigtinum, j suvokt ir vertint vis tik kaip dalyvavim begalybje, nesigraut dl egzistavimo prasms, bet priimt save ir pasaul tokius, kokie yra ar pakeist tiek, kiek tai manoma; nesitikt i savo artim daugiau, nei jie gali padaryti; apsiribot patenkinimu kako prasmingo ir btino iai akimirkai, taiau kas bt umirta po keletos met, deimtmei, ami"1. Galiausiai tai yra nebtinos bties paslaptis, kuri veria mog kentti, kadangi jis neino, kas gali vykti po mirties. Daugiausia, k galime - tai atverti perspektyvas, liautis ko nors tiktis i pasilytos prasms, laintis; visa tai yra tikrai kuriozika sunkiai sivaizduojamo ludus preliudija. I tikrj ia nebelieka nieko kita, kaip tik aisti aidim, ireikiant kiekvien i ms: kaip vaikui, kuris aidia rimtai, susikaups, bet kartu vytdamas praeinamybe ir lengvabdikumu... iki pat akimirkos, kai igirsta kakieno bals, tariant jam: "Eik namo. Jau vakaras!" Kas i to, kad krumpliai kruvini Vincas STANIULIS Dar iem Prien rajono savivaldybs valdyboje buvo planuota apsvarstyti Jiezno seninijos komunalins tarnybos vadov V.Mikuin dl prasto darbo. Taiau jis susirgo, keturis mnesius gydsi. Pasveiko tik pavasar. Jau galjo, vienai valandai pasisamds traktori, i miko parsiveti malk. Tik merui J.Jokubauskui, medikui, buvo neaiku, kodl, jei lubavo irdis, V.Mikuinas buvo gydomas ambulatorikai, o ne ligoninje. Valdybos posdyje ant V.Mikuino galvos griuvo kaltinimai, pretenzijos, nepaisant, kad kiek apgydyta irdis gali neatlaikyti. Niekas jo negyn, neustojo, atsikirtinjo tik pats. Puol j meras, kontrolier, Jiezno bei Stakliki seninai K.Klizas ir K.Palionis, Valdybos nariai. Tiesa, K.Klizui pulti lyg ir nebuvo labai paranku: jis pats komunalinei tarnybai u pernyki bulvi kasim imt lit sumokjo tik po kontrolieri patikrinimo. Taip, V.Mikuinas, nusidauydamas krumplius, pats remontuoja traktori, pats sda prie vairo, ienauja ar kultivuoja, alina ir elektros gedimus. Taiau nemoka, nesugeba vadovauti kitiems, dl to kyla konflikt tarp vadovo ir pavaldini. Anot Stakliki senino K.Palionio, Stakliks Jiezno komunalininkams - kaip uniui penkta koja, paios Stakliks, Uuguostis ar Vyninai jiems maiausiai rpi. Bga Vyninuose i bokto vanduo, tvinsta balos. Ir tegu bga. Dar graiau, kai nemokamu vandeniu buvo girdoma tenykt bendrov. Naudojosi tuo vandeniu ir juoksi. Staklikse vanduo i iaup tai bga, tai ne. mons kaltina senin, daro politines ivadas: "Prie ruso vanduo bgo, o dabar ne". O komunalin tarnyba atvaiuoja, atlekia kaip  gaisr, kai jau neveikia siurblys, atsitinka avarija. Nesugebta surinkti pinig u vanden i vis vartotoj. "O t vandenuk kai kas patyliukais ir skolinasi", - sak K.Palionis. Dar nemaai kitoki kaltinim isakyta tarnybos vadovui: nesutvarkyti dokumentai, juose nenurodyta, kur ir kas daryta, nesirpinama darb sauga. Nusprsta savivaldybs administratoriui A.Narvydui rekomenduoti, kad jis V.Mikuinui pareikt griet papeikim. Kas kita bt, anot mero J.Jokubausko, jeigu jau veikt atestacijos statymas, tada Mikuin bt galima sutvarkyti greitai. Jam silyta dirbti tik energetiku, bet Mikuinas nenori. Sako: - A tarnyb kriau tuioje vietoje. A, kvailelis, nuo 1984 met dirbau ir elektriku! Kai jis sirgo, tarnybai laikinai vadovavo alytikis V.Remeisis, specialistas taip pat su auktuoju isilavinimu. Anot Stakliki senino K.Palionio, atvaiavo, apjo, apirjo visus siurblius, sklendes, vandentiekio tras ulinius, Vyninuose pagaliau atjung vanden, kad jis neplst u dyk. Nurod, sura bene 20 punkt, k ir kur reikia padaryti. Paymjo ir tai, jog dl nekikumo patirta 11 000 Lt nuostoli. Toksai specialistas, anot Valdybos nari, labai tikt vadovauti tarnybai. <doc> Kultros aktualijos Ar sulauksime naujos... Liublino unijos Juozas SKOMSKIS - Turdami daug Lietuvos, ir ypa jos sostins Vilniaus, kultros istorijos tyrinjim, garsiausi Lenkijos mokslo bei meno specialistai daugelyje savo knyg ir publikacij svarbiausiomis pasaulio kalbomis Europ su Lietuva supaindina... visai nemindami ms alies vardo. Toki pavoj yra iuo metu svarstomame Lenkijos ir Lietuvos kultros paveldo apsaugos vyriausybins sutarties projekte. Ko tiktis i keblios situacijos, jeigu mes iki iolei neturime valstybs kultros politikos ir strategijos, o jos finansavimas tebra itin prastas. Kai sakome, jog einame  Europ, tai vis pirma j turtume surasti ia, savo namuose, - sako dails ir architektros istorik ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirminink Audron Kasperaviien. ICOMOS - tai nevyriausybin organizacija, vienijanti pasaulio architektrini, archeologini bei istorini interes mones. ie ma ir besivystani ali paminkl ir paminklini vietovi tarptautins tarybos nacionaliniai komitetai su bstine Paryiuje pradti kurti 1965 m. Jie dabar yra 86 valstybse. Lietuvos ICOMOS nacionalinis komitetas veikia nuo 1992 m.  j eina 31-as paveldo, kultros bei meno istorijos specialistas. Pagrindinis udavinys - tarptautinse konferencijose keistis informacija ir patirtimi. Pasak panekovs, Lenkij galtume laikyti ICOMOS lydere ir net viena ios organizacijos krj. Kad ir kaip bebt apmaudu, bet net istorinis Didiosios Lietuvos Kunigaiktysts bei Lenkijos-Lietuvos Karalysts kultrinis palikimas ten jau seniai pateikiamas kaip savo arba laikomas bendru ir niekur nekalbama apie jo padalijim. Antai 1920 m. i Varuvos  Vilniaus Stepono Batoro universitet atvaiavo Marijonas Mureliovskis, Jozefas Klosas, Bronislavas Bagdzeviius - garss, stiprs ir talentingi mokslininkai. Jie kruopiai studijavo senj ms miesto palikim: apmatavo visas banyias, reng restauravimo projektus. Universiteto Dails fakultete buvo kurta net paminkl konservavimo katedra. Visa tai tapo tarptautins reikms dalykais, nes vilnietika patirtis vliau buvo labai skmingai j pritaikyta ir kitose Vakar Europos alyse. O kaip ios nuostatos pasiek ms laikus? Pasirodo, jos tradicikai ir kruopiai pltojamos. tai vertingose ir puoniose iandieninse knygose apie Lenkijos barok apibdinti visi Vilniaus banyi interjerai, svariais argumentais ir tyrinjimais pagrsti teiginiai, kad ms vlyvojo baroko altoriai yra vieninteliai Europoje. Tad toks vienpusis informacijos plsteljimas  pasaul kelia mums nerami klausim: o kurgi ms tyrjai, argi mes neturime jg atsvarai, negi ms valstybei viso to nereikia, kodl mes savo paveldo dar nesame sisavin, neinome jo itak ir bkls? Lietuvos kultros istorik, architektros mokslinink stebtinai maa. Sovietmetis ias profesijas stengsi visais bdais riboti. Dl to iandien mes negalime spariai tirti savo palikimo, niekas i ms iandien negalt vertinti lenk okupacijos laik kultros darb, nustatyti j poirio  Vilniaus architektr, jos formas. Nors ms senamietis dabar iek tiek tiriamas, bet jokiu bdu tas darbas neprilygsta Lenkijos tyrinjimams, kurie visa tai prasmino mokslikai. Kiek jie per du deimtmeius iki 1939 m. ileido vien vadov po Vilni! Lenk tyrj ir iandien gausu Vilniuje. Mes gi priversti tenkintis keliais savo fotografij albumais. Tik viesaus atminimo menotyrininkas ir restauratorius Vladas Drma paliko milinik senojo Vilniaus archyv, kuris tebeguli nenaudojamas. Apra kiekvien senojo Vilniaus nam, kiekvien Lietuvos banyi. Bet jo darbo net archyvai negali priimti, nes neturi, kur saugoti, trksta l... Vos ne vos beveik prie deimtmet ileistas V.Drmos "Dings Vilnius". Ir viskas. Dabar tik privati Raimondo Paknio leidykla leidia pastarajam veikalui savo tyrim verte prilygstani "vento Jono banyi". Kultros turt turime, bet valstybs dmesio savosios kultros propagavimui pasaulyje maoka. Todl Vilni ir jo senj kultr mes dar tebesuvokiame tik materialiai ir ekonomikai, o jo paveld kaip koki sunki nat neame. Todl i tutum skmingai upildo kaimynai. Europa Vilni i naujo atranda... per Lenkij. Ar dl to mes turtume digauti?.. Audron Kasperaviien sako, kad beprasmika bt konfrontuoti su kaimyn darbu, varytis su j skelbiamomis pasaulyje publikacijomis. Mokslas, menas, kultra neturi sien. O ir jgos nelygios. Tad pirmiausia reikt isiaikinti, kuo ms palikimas vertingas, kuo jis unikalus. Galbt pravartu rengti menotyrinink, istorik, paveldo specialist simpoziumus. Ruden ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas ketina suaukti tarptautin konferencij. Artja Lietuvos vardo tkstantmetis, ir reikia aikintis su kaimynais, kaip mes "dalysims" palikim - istoriniu ar teritoriniu principais. Be to, ms ir Lenkijos kultriniai santykiai turi bti grindiami istorikai teisinga ir abiem pusms naudinga sutartimi. Jos projektas, kur pareng Lenkija, jau svarstomas. Deja, jame spta irti vos ne antrj Liublino unij, nes sibrov aib neaikum, uprogramuot konflikt. Taiau gerai, kad nors kiek ledai pajudjo... <doc> Plaios ems kio bendradarbiavimo galimybs ELTA. Lenkija stengiasi sudaryti kuo palankesnes slygas ems kio ir maisto pramons moni tarpusavio bendradarbiavimui, teigia Lietuvos ems ir mik kio ministerijos atstovai. Aptarti tolesni dviali ryi pltr ir ikilusias problemas gegus 20 dien pas kolegas lenkus ivyksta Lietuvos ems kio specialist delegacija. Kaip Eltos korespondentui prie  vizit papasakojo ems ir mik kio viceministr Natalija Kazlauskien, dar 1994 metais pasirayta bendradarbiavimo sutartis skatina aktyviau pltoti tiesioginius atskir subjekt, mokslo centr prekybos, ekonominius bei mokslo ryius. Dabar abiej valstybi veterinarijos tarnybos jau dirba pagal vienas pasienio kontrols taisykles importuojant, tranzitu gabenant gyvulius ir maisto produktus. Dabartiniu metu Lietuvos ems kio mokslo staigos palaiko glaudius ryius su atitinkamais Lenkijos mokslinio tyrimo institutais. Ms mokslininkus domina atskir augal ri auginimo technologijos, intensyvi obel sod su emagiais poskiepiais tyrimai. Labai praveria Lenkijos patirtis diegiant maisto pramons monse pajgias rkytos msos ir dereli gamybos technologijas, projektuojant skerdyklas ir msos mones. Lenkijoje teigiamai vertina lietuvikus maisto produktus u j ger kokyb, o pastaruoju metu jie ir pakuojami kur kas geriau. Beje, liberalizavus prekyb ems kio produktais, lietuviai gals daugiau eksportuoti savo produkcijos  Lenkij ir konkuruoti su vietins rinkos gaminiais. Lenk verslininkai taip pat suinteresuoti plsti savo gamini rink Lietuvoje. Beje, jau yra konkrei pasilym steigti bendr miko uog perdirbimo mon. <doc> Mokosi vertinti investicinius projektus ELTA. Dvi savaites 56 ekonomikos skyri specialistai i vairi miest ir rajon savivaldybi mokosi inveticini projekt analizs. PHARE programos ir Didiosios Britanijos Know - How fondo bei kio ministerijos organizuotas seminaras ia tema gegus 12-23 dienomis vyksta Nidoje. kio ministerijos kio startegijos departamento Investicij politikos skyriaus vyriausioji specialist Laimut Kalinauskien Eltai sak, kad savivaldybi darbuotojams daugiausia tenka susidurti su gamtosauginiais, dideli mokykl, ligonini statybos projektais, kuriems reikia valstybs paramos. Seminare mokoma bendrauti su valstybs institucijomis, norint gauti valstybs param tokiems investiciniams projektams, kur ir kaip iekoti usienio paskol jiems. Taip pat labai svarbu, kad savivaldybi specialistai mokt patys vertinti jiems pateikiamus projektus, nustatyti, ar jie perspektyvs. Paskait ir praktini usimim metu renginio dalyviai supaindinami su daugelyje ali taikomais investicini projekt vertinimo medodais. Toks seminaras savivaldybi specialistams rengiamas pirm kart. Mokomasi po savait dviem grupmis po 28 mones. Paskaitas skaito ekspertai i Anglijos bei Lietuvos kio ministerijos. Ministerij darbuotojai, besispecializuojantys investicini projekt srityje, tobulinosi panaiuose renginiuose pernai ir upernai. <doc> Lietuvik sod dabartis ir perspektyva ELTA. iuo metu Lietuvoje yra apie 43 tkstaniai hektar sod, i j 6,5 tkstanio hektar uima specializuot sodininkysts moni ir bendrovi sodai. Vien Vilnijos krato sodininkai mgjai kasmet uaugina apie 35 tkstanius ton vaisi ir uog Kaip Eltos korespondentui sak Vilniaus susivienijimo "Sodai" tarybos pirmininkas Vincas Steponkeviius, apie 80 procent vaisi iauginama sodyb, bendrij bei individuali sklyp soduose. Numatoma, kad sodyb plotai dids, nes gyventojai atsiima turtas emes, ten bus sodinami nauji sodai. Taiau, kita vertus, sodyb ir sodininkysts bendrij sodai iaugina maus, labai vairi vaisi kiekius, dl to nepatogs stambiam verslui. Apskaiiuota, kad iki 2000-j met realu planuoti vienam gyventojui iauginti po 48 kilogramus viei vaisi ir po 6 kilogramus skirt konservavimui maisto pramons monse. Taigi, i viso vidaus rinkai reikt iauginti 200 tkstani ton vaisi. Madaug apie pus to kiekio reikalinga vaisi perdirbimo pramonei. Kol kas neaiki valstybs muit politika. U veamus vaisius reikia mokti muito mokest, o iveti  usien galima laisvai. Antai, pernai vien  Latvij buvo igabenta apie 12 tkstani ton lietuvik obuoli. Taigi, vietoje sav, pigesni turime valgyti atvetinius vaisius. iuo metu desertini vaisi tiekjos miest gyventojams yra specializuotos sodininkysts mons ir bendrovs. ia dar yra ilikusi nebloga sodininkavimo baz, vaisi saugyklos, gali bti iauginami geri, tinkami laikymui vaisiai. Prognozuojama, kad kursis kinink sodininkysts kiai. Iki 2000 met bus veista apie pus imto 10-20 hektar dydio intensyvi sod, kurie uims 500-600 hektar plot. Taip pat kursis 1-3 hektar priemiestiniai sodai. <doc> Latvijos "Aldaris" skverbiasi  Lietuvos rink Ryga-Vilnius. BNS. Didiausia Latvijos alaus darykla "Aldaris" Latvijos ambasadoje Vilniuje pristat savo produkcij. mons atstovas sak, kad skverbtis  Lietuvos ir Estijos rinkas bendrov paskatino Baltijos ali laisvosios prekybos sutartis. "Aldaris" Lietuvos alaus mgjams pasilys trij ri al - "Zelta", "Pilzenes" ir "Aldara Tumo". mons atstovo teigimu, "Aldaris" alaus kaina Lietuvoje bus panai kaip ir "Kalnapilio" ar "Utenos grim" alaus. Statistika rodo, kad 51 proc. 1996-siais Baltijos alyse ivirto ir parduoto alaus teko Lietuvai, 29 proc. - Latvijai ir 20 proc. - Estijai. "Aldaris" pernai realizavo 39,19 mln. litr alaus ir buvo antras Baltijos alyse po didiausios alaus gamintojos - bendrovs "Utenos grimai". Bendrovs "Aldaris" pernai met grynasis pelnas buvo 2,381 mln. lat, apyvarta prilygo 12,796 mln. lat. Latvijoje "Aldaris" uima 57 proc. alaus rinkos. <doc> "Lietuvos dujos" ketina penktadaliu didinti duj kainas BNS. AB "Lietuvos dujos" nuo liepos mnesio ketina 15-20 proc. padidinti duj kain vartotojams.  mnes bendrov ketina kreiptis  Valstybin energetikos itekli ir energetins veiklos kontrols komisij, praydama pakeisti duj kain nustatymo metodik. Bendrovs generalinis direktorius Kstutis umacheris dienraiui sak, kad nepadidinus duj kain mon ls  skolas. Neseniai vykusiame bendrovs akcinink susirinkime, valstybs, valdanios 91 proc. "Lietuvos duj" kapitalo, galiotinis, balsavo u tai, kad, ileidiant 30,1 mln. lit verts akcij emisij, valstyb galt sigyti jas u nominali kain - po 1 lit. Finans makleri nuomone, toks vyriausybs ingsnis - tai smgis rinkai. FM "Vilfima" direktorius Vidas Jelinskas "Lietuvos rytui" teig, kad toks valdios sprendimas pakirs pasitikjim ir bsimja 66 mln. Lt verts emisija, kuri bendrov rengiasi platinti usienio investuotojams. Prajusi savait 1 Lt nominalo "Lietuvos duj" akcij kaina Nacionalinje vertybini popieri biroje svyravo nuo 1,62 iki 1,95 Lt. Sausio viduryje j rinkos vert buvo paokusi net iki 2,96 Lt. Pirmj i met ketvirt "Lietuvos duj" neapmokestintas pelnas siek 27,4 mln. lit. <doc> Pagrindiniai usienio investuotojai didina naus  Lietuv BNS. Lietuvos investicij agentros duomenimis, 20 pagrindini usienio investuotoj per metus investicijas  Lietuv padidino 70 proc. Iki pernai gegus mintos usienio kapitalo mons Lietuvoje buvo investavusios 215 mln. JAV doleri, iki i met gegus - 366 mln. doleri. Labiausiai augo investicijos  "Klaipdos naft" - nuo 4,95 mln. iki 43,16 mln. JAV doleri.  naftos terminal investavo JAV "Lancaster Steel Co. Inc.", Kolumbijos "Lancaster Distral Inc." bei Olandijos "Distral S. A., Dilan Trading N. V".  "Mobilias telekomunikacijas" investicijos per metus padidjo nuo 5,5 mln. iki 33 mln. doleri (Danijos "TeleDenmark", Liuksemburgo "Millicom East Holding B.V."),  "Minijos nafta" - nuo 4 mln. iki 12,25 mln. doleri ("Dansk Oil og Naturgas", European Investment Fund ir kt.). Tiesiogins usienio investicijos  Lietuv 1997 met sausio 1-j siek 2287 mln. lit. Pagrindin investuotoja buvo JAV. Jos investicijos sudar 663 mln. lit. Antroje vietoje yra Vokietija - 301 mln. Lt, treioje - vedija, investavusi 275 mln. Lt. Daugiausia investicini l pritrauk prekybos sektorius - 789 mln. lit.  maisto produkt, grim, tabako gamini gamyb investuota 394 mln. lit, pato ir ryi paslaugas - 224 mln. lit. <doc> Rusijoje domimasi Btings terminalu, teigia jo vadovas BNS. Rusijoje dirbanios naftos bendrovs labai domisi Btings terminalu, taiau joms reikia "dar trupuio laiko" susipainti su akcij pardavimo slygomis. Tai pareik bendrovs "Btings nafta" generalinis direktorius Vladislovas Gedvilas. i savait Maskvoje jis susitiko su nemaai potenciali Rusijos ir Vakar investuotoj. Tai garsios pasaulio bendrovs, jau investavusios  Rusijos naftos pramon, turinios ten savo tinkl, valdanios namaas naftos atsargas. J atstovybs kurtos ne tik Maskvoje, bet ir Minske, Kijeve. "Pasilym pirkti akcij mes turim daugiau, nei galim parduoti", sak V. Gedvilas. Susidomjim Btings terminalu Maskvoje pareik ir Novopolocko naftos perdirbimo gamyklos Baltarusijoje bei naftotiekio "Druba" atstovai. Taiau didiausios Rusijos naftos bendrovs "Lukoil" ir "Jukos" neparod tokio susidomjimo. V. Gedvilas neinicijavo susitikimo su "Lukoil" dl "savotiko jo nusistatymo Btings terminalo atvilgiu". Iki gegus 20 dienos bus laukiama preliminari atsakym, o antrj birelio savait "Btings naftos" vadovai vl vyks  Maskv "labai konkrei deryb". Nor pirkti "Btings naftos" akcij jau pareik bendrovs "Aros Invest Ltd." (Didioji Britanija), "Fluor Daniel" ir "Reditch Corporation" (JAV), "Preussag Anlagenbau" (Vokietija), "International Petroleum Ltd." (Kanada) ir Jonavos "Achema". Usienio investuotojams norima parduoti vis ketvirtj 188,7 mln. lit akcij emisij ir taip padidinti terminalo akcin kapital iki 260 mln. lit. <doc> "Kdaini grdai" planuoja kooperuotis su stambiomis agrofirmomis BNS. AB "Kdaini grdai" planuoja kooperuotis su "Krekenavos agrofirma " ir "Josvaini agrofirma". Grd perdirbimo bendrovs generalinis direktorius Jonas Kondrotas sak, kad vyksta derybos su UAB "Vikonda" dl kontrolinio "Kdaini grd" akcij paketo pardavimo. "Vikonda", turinti "Krekenavos agrofirmos" akcij kontrolin paket bei "Josvaini agrofirmos" akcij, nori sigyti ir 51 proc. grd perdirbimo mons akcinio kapitalo. J. Kondroto nuomone, kooperacija su "Vikonda" ir per j - su dviem dideliais kiauli auginimo kompleksais, bus naudinga. Ji utikrins nuolatinius kombinuotj paar pirkjus. Nacionalinje vertybini popieri biroje AB "Kdaini grdai" akcijomis leista prekiauti nuo gegus 19-osios.  biros Einamj prekybos sra traukta 4,95 mln. lit paprastj vardini akcij emisija. Vienos akcijos nominali vert - 10 lit. Grd perdirbimo bendrovs akcij turjo apie 1000 smulkij akcinink, valstybei priklauso 6 proc. kapitalo. Kdaini mon dirba pelningai. Pernai jos apyvarta siek 53,28 mln. lit, grynojo pelno gauta 2,24 mln. lit. Per i met pirmj ketvirt parduota produkcijos ir suteikta paslaug u 10,85 mln. lit, grynojo pelno udirbta 106 tkst. lit. mons vadov teigimu, grynj peln iemet sumaino pabrangusios aliavos. Kombinuotus paarus paukiams ir gyvuliams, sijotus ir pasijotus ruginius miltus bei kit produkcij "Kdaini grdai" parduoda Lietuvoje. Taiau i gamini paklausa labai sumajo. J. Kondrotas sak, kad dl neimlios rinkos ir didiuls konkurencijos mons malnas dirba 40 proc. buvusio pajgumo, kombinuotj paar gamybos baras - apie 15 proc. Bendrovje "Kdaini grdai" dirba apie 250 moni. <doc> Klaipdos valdia sutinka inuomoti istorin kvartal BNS. Klaipdos miesto valdia, atrodo, sutiks inuomoti istorin Vits kvartal Klaipdos jr krovini kompanijai. Susisiekimo ministras Algis valiauskas, penktadien susitiks su Klaipdos miesto bei uosto moni vadovais, pasil inuomoti kvartal ne 15-kai, o 25-iems metams. Keturi hektar ploto Vits kvartale, dl kurio jau ketveri metai verda ginai, "Klasco" ketina statyti talpintuv terminal. Kvartale yra nemaai pastat, i j 15 - saugom valstybs. Teritorija kaip urbanistikos paveldas pripainta saugotina. Ankstesn miesto valdia norjo pertvarkyti kvartal ir pritaikyti j miesto reikmms, tuo tarpu "Klasco" pageidavo statyti sandlius kroviniams. Miestas u tai pra 7,5 mln. lit kompensacijos, taiau bendrov sil perpus maiau. Klaipdos miesto meras Eugenijus Gentvilas penktadien sak urnalistams, jog per 25-erius metus "Klasco" investicijos atsipirks su kaupu. Susisiekimo ministerijos ir Klaipdos savivaldybs atstovai penktadien derino savo nuomones dl uosto pltros. Pasak ministro A. valiausko, uosto pltimas neturi bti nuostolingas miestui. <doc> Rusija apmokestino cukraus import i NVS ali Maskva. Interfax-BNS. Rusijos valstybinis muit komitetas nuo gegus 15 dienos ved 25 proc. muito mokest cukraus importui i NVS ali, kuris iki iol nebuvo taikomas. Mokestis i "tolimojo" usienio importuojamam cukrui nepakito - 25 proc. preks verts, taiau ne maiau kaip 0,07 ekiu u 1 kg. Muito mokesio u cukraus import  Rusij nereiks mokti Baltarusijai, Kazachijai ir Kirgizijai, kurios su Rusija yra sudariusios Muit sjungos sutart. <doc> Rusija ketina privatizuoti eias naftos bendroves Maskva. Interfax-BNS. Rusijos vyriausyb netrukus pateiks prezidentui Borisui Jelcinui pasirayti sakus dl ei naftos bendrovi valstybei priklausani akcij paketo pardavimo, prane vyriausybs spaudos tarnyba. Iki i met pabaigos aukcionuose ir konkursuose planuojama parduoti "Ryt Sibiro naftos kompanijos", "Ryt naftos kompanijos", "Orienburgo naftos kompanijos", "Sibiro-Uralo naftos kompanijos", "Tiumens naftos kompanijos" ir bendrovs "NORSI-OIL" valstybei priklausanias akcijas. Pasak Rusijos vyriausybs atstovo, ios bendrovs bus ibrauktos i strategikai svarbi moni srao. <doc> Euro monetos ir banknotai apyvartoje gali pasirodyti anksiau u planuojam 2002 met sausio 1 dien Briuselis. AP-BNS. Vieningos Europos valiutos monetos ir banknotai apyvartoje gali pasirodyti anksiau u planuojam 2002 met sausio 1 dien, teigia Europos Sjungos finans komisaras Yves-Thibault de Silguy. Pasak jo, vis labiau remiama mintis vesti euro valiut ir atsisakyti nacionalini valiut anksiau. Spaudos konferencijoje pareignas sak, jog verslo mons bei vartotoj grups nurod galimus sunkumus, viening Europos valiut vedant pirmj naujj met dien, kai prasideda pokaldin prekyba bei ypa kartas laikotarpis prekiautojams mamenomis. Skyrus pakankamai laiko pagaminti reikalingiems milijardams euro monet ir banknot, j vedim  apyvart bt galima paankstinti madaug iki 2001 met spalio, teig Y. de Silguy. Pagal dabartinius planus, nacionalins valiutos cirkuliuos kartu su naujja euro valiuta apie eis mnesius po jos vedimo, ir 2002 met birelio pabaigoje i apyvartos bus visikai iimtos. Paankstinus euro vedimo dat, perjimo laikotarpis galbt sutrumpt iki trij mnesi. <doc> Rusija netrukus prads didiausios telekomunikacij bendrovs privatizavim Maskva. Interfax-BNS. Konkursas parduoti didiausios Rusijoje telekomunikacij holdingo kompanijos "Sviazinvest" valstybei priklausanias 49 proc. akcij bus surengtas dar  mnes, pareik Rusijos ryi ir informatikos valstybinio komiteto pirmininkas Aleksandras Krupnovas. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas balandio pabaigoje pareigojo vyriausyb parduoti 49 proc. valstybins AB "Sviazinvest" akcij. 25 proc. mons akcij vidaus ir usienio investuotojams bus parduotos parduota aukcione, 24 proc. - konkurso bdu tik Rusijos investuotojams. Pagal prezidento sak prie AB "Sviazinvest" kapitalo bus prijungti AB "Rostelekom", "Centralnyj telegraf", "Jekaterinburgskaja gorodskaja telefonnaja set" bei "Giprosviaz" valstybei priklausani akcij paketai. Bendrovje "Sviazinvest" dabar sutelkti 85-i regionini telekomunikacij kompanij valstybei priklausantys akcij paketai. <doc> Gamtos itekli nevartojamoji vert. Kas tai? Drstu teigti, kad daugelis kio vadov, verslinink rimiau nesusimsto apie tikrj gamtos itekli vert, o savo veikloje pripasta tik j tiesiogin vartojamj ekonomin vert. Tokiu bdu fiktyviai sumenkinama pilna gamtos itekli vert ir daroma ala visuomenei, valstybei. Kaip sakoma, vaistomas visos Lietuvos turtas. Pavyzdiui, ne be pagrindo susirpinta iuo metu Lietuvoje ikilusia grsme vienam jos svarbiausi gamtos itekli - mikams. Privaion nuosavybn grintinuose mikuose vyksta vietomis neabotas miko kirtimas ir pardavimas, mikinink teigimu, apie 15 kart virijantis leistinas normas. Akivaizdus privatinink noras kuo greiiau pasipelnyti, pralobti, nepaisant nei aplinkos, nei ateities interes. Visikai nepasimokyta i A.Baranausko "Anyki ilelio", kai kart jau buvo neleistinai naikinami mikai Lietuvoje. Btina sismoninti, kad mikas - tai ne tik ipjautos medienos kubiniai metrai, tai ir oro apsauga nuo terimo (ne veltui mikai vadinami "ems plauiais"), svarbus kratovaizdio, rekreacijos elementas, faunos prieglobstis, grybai, uogos ir kitos grybs. Tuo tarpu naivs naujieji savininkai, atsim tv ar seneli mik, to nemato ar nenori matyti ir daro al iandieninei visuomenei, ateities kartoms. Taigi, vertindami gamtos iteklius, tokius kaip oras, vanduo, mikai, pelks, dirvos, uvys, gyvnija, rekreacijos zonos, kratovaizdio elementai ir t.t., susiduriame su j verts samprata. Aptarkime j. Visa gamtos itekli vert susideda i dviej dali: vartojamosios ir nevartojamosios verts (r. pav.). Vartojamoji vert susideda i tiesioginio, netiesioginio ir potencialaus vartojimo veri, o nevartojamoji vert - i egzistencins, vidins ir kit verts form. Gamtos itekli pilna ekonomin vert Vartojamoji vert Tiesioginio vartojimo vert Netiesioginio vartojimo vert Potencinio vartojimo vert Nevartojamoji vert Egzistencin vert Vidin ir kt. verts Pav. Gamtos itekli vert Paveiksle matome, i ko susideda visa gamtos itekli, tarkime, mik pilna ekonomin vert. Vartojamoji vert, ypa tiesioginio vartojimo, yra savaime aiki ir suprantama, lengvai ireikiama rinkos kaina. To nepasakysi jau apie netiesioginio vartojimo vert. Ji reikia gamtos itekli funkcionavimo, gamtins aplinkos pusiausvyros isaugojimo, apsaugos nuo potvyni, audr ir kit galim gamtos nelaimi, naud. Potencialaus vartojimo vert - tai isaugota ateities kartoms tiesioginio ir netiesioginio gamtos itekli vartojimo vert. Ji grindiama koncepcija, kiek individai pasiruo mokti iandien, kad isaugot gamtos iteklius ateities kartoms. Nevartojamoji gamtos itekli vert gali bti dar sunkiau suvokiama. Pvz., visi puikiai suprantame, kad mik nykimas negali bti vertinamas vien komercine miko mediagos verte ar moni pasiryimu mokti u miko rekreacin naud, nes itaip nevertinama miko gyvn ir augal ri vairovs nevartojamoji vert. Juk miko ri gausa turi vert, susijusi su visos ekosistemos stabilumu, kaip dabar, taip ir ateityje. Tad jie turi ne tik materialines, bet ir kultrines, estetines, etines dimensijas. Kadangi ios verts neatsiskleidia rinkoje, jas sunku imatuoti ir ireikti. Taigi miko ri gausos isaugojimas turi vert, kuri nesusijusi su j kaip medienos itekli verte ar rekreacijos verte. Mums visiems mikai turi vert kaip neatskiriama gamtos, bties sudtin dalis. Jie turi egzistencin ir vidin vert. Egzistencin vert - tai suvokiama gamtos itekli vert, nesusijusi nei su dabarties, nei su ateities vartojimu. Ji paprasiausiai egzistuoja. Vidin miko vert - tai vert, kuri gauna mogus, inodamas, jog kitos kartos turs visokeriopos naudos i gamtos itekli ateityje. Daugelis ekonomist, dirbani aplinkosaugos srityje, mano, kad gamtos itekli nevartojamoji vert yra nepaprastai didel ir j sunku pervertinti. Tuo tarpu jos nevertinimas, pasirenkant gamtos itekli naudojimo politik, veda prie neracionalaus ir neapgalvoto gamtos itekli eikvojimo. iai vertei nustatyti taikomi specials vertinimo metodai, nes, kaip minjau, rinkos mechanizmas ia tiesiogiai neveikia. Pagrindinis ir plaiausiai taikomas gamtos itekli nevartojamosios verts nustatymo metodas yra taip vadinamas kontingento vertinimo metodas. Taikant j, apskaiiuojami ekonomins alos dl neatstatomo gamtos itekli sunaudojimo veriai. Ekonomin ala skaiiuojama dl neigiamos takos atmosferai, vandenims, dirvoemiams, mikams, augalijai, gyvnijai, materialinms vertybms ir t.t. Ji pasireikia moni sergamumo didjimu, j amiaus trumpjimu, darbingumo majimu, gyvenamosios aplinkos slyg blogjimu, biologini itekli produktyvumo majimu, materialini vertybi greitesniu susidvjimu, ekosistem raidos trikdymu ir t.t. Pagrindinis klausimas yra teisingo mokesio tarifo u aplinkos terim nustatymas. Pasirodo, gyvendinti praktikoje princip "terjas moka" gana sudtinga. Taiau tai jau kita tema. Juozas BURNEIKIS Profesorius <doc> Pilieiams, gyvenantiems grintinuose namuose Ms, ms vaik ir ank likimas bus sprendiamas ketvirtadien, gegus 22 d., LR Seime svarstant statymo dl nuosavybs teisi atkrimo projekt. iame statyme grubiai umaskuotas imt tkstani moni imetimas  gatv. Seimo dauguma gali mus paversti savininko kaitais. Mes tapsime subnuomininkais, kurie pagal civilin kodeks neturi joki teisi ir bet kada gali bti ikeldinti i turimo buto. Ms ir ms eim 55 met darbo atlyginimas - ms butas - gali bti atimtas ir mes atsidursime gatvje. Jaunime, padk apginti savo senelius ir tvus. Nebk abejingas savo ir savo vaik ateiiai! Tai js tursit savo darbu atlyginti okupant padarytas skriaudas ir atiduoti savo vienintel turt - but grupelei naujj savinink. Piketas prasids ketvirtadien, gegus 22 d., 8 val. ryt Vilniuje, Gedimino pr. 53, prie Seimo. Apstatykime Seim palapinmis,  kurias artimoje ateityje mums gali tekti persikelti gyventi. Informacija tel. 223552, 224932, 222618 arba 208102. Kauno grintin nam gyventoj teisi gynimo komitetas <doc> Kaunas - oki sostin Dalia JUKIEN Sekmadienio vakar Kauno dain slnyje ikilmingu koncertu udarytas 21-asis tarptautinis tautini oki festivalis "oki, trypki". Prasidjs gegus 14-j atidarymu Kauno kultros rmuose, festivalis pasiek ir Trak pil, ir Visagino miesto dain vent, ir iaulius, kur po koncerto iauli pedagoginio instituto salje festivalio kolektyv nariai Kryi kalne pastat "ilko" tautodailinink padirbint kryi. Sekmadienio popiet Muzikinio teatro sodelyje ventinei eisenai miesto gatvmis rinkosi visi festivalio dalyviai: Didiosios Britanijos ansambliai "The Winster Morris" ir "The Manley Morris", Vokietijos Robenau miesto tautinio meno grup, Visagino "Bangos" kultros nam mergin oki kolektyvas, folkloro ansamblis "ilkas", Kauno kultros rm tautini oki ansamblis "Suktinis", tautini oki ansambliai "Puynlis", "Kalvelis", "Malnlis", "ltinis", "Gijel", "Ave Vita", "Saul". Nuo savivaldybs  K.Donelaiio gatv sukusi kolona stabteljo ties Karo muziejaus sodeliu, kur j pasitiko puiamj orkestras "uolynas". Vis kolektyv atstovai padjo gli prie Laisvs paminklo, ieb festivalio fakel nuo Neinomojo kario kapo aminosios ugnies, ja neini Laisvs alja, Parodos kalnu patrauk Dain slnio link. Valandl iki ventinio udarymo koncerto pradios buvo skirta okjams atsipsti, o jos metu pakalbinau festivalio organizatorius ir sveius. Kultros rm direktorius V.Kokta pasidiaug talkininkais (iemetin festival reng Kauno kultros rmai, Visagino miesto savivaldybs kultros ir sporto skyrius, Kauno miesto savivaldybs kultros skyrius) bei rmjais. Su festivaliu skirta suma bt striuka, jei ne rmj pagalba transportu, maistu, grimais, glmis ir t.t. V.Kokta - jau penktkart festivalio organizacinio komiteto narys, o festivalis "oki, trypki" rengiamas kas antrus metus. syk jis isiplt u Kauno rib ir tai ypa diugino usienieius festivalio dalyvius. Jie pamat ne tik Trak pil, Kryi kaln, Visagin. Pirmkart vieintys Lietuvoje britai ir vokieiai pra stabtelti vienkiemi sodybose, avjosi ia trisiani kaimiei darbu, mielai bendravo su jais. Gaila, kad festivalio taip ir nepasiek ekijos dain ir oki kolektyvas "Svetlovar", kuris, organizatori iniomis, ivyko  Kaun, bet iki jo neatvaaivo. O "The Manley Morris" folkloro ansamblio vadovas G.Rathbone savo ir koleg pirmosios vienags Lietuvoje spdius vardijo vienu odiu: fantastika! iam senovini apeigini oki kolektyvui - net 63-eji metai. Pats vadovas p. Rathbone oko jame 44-erius metus, o pastaruosius atuonerius metus vadovauja iai dvideimties moni grupei. okjai joje atuoni, daugelis - vyresnio amiaus. Paklaustas, ar kolektyvo nari ami taip pat lemia tradicijos, G.Rathbone pasiguod, kad tai visai Anglijai bdinga problema: sunku pritraukti kuo daugiau jaunimo. Ir "The Manley Morris" jo yra ne tiek, kiek nortsi. Kolektyvas, isiskiriantis originaliais kostiumais, medpadio apavu, gars sukelianiu ne tik kaukteljimu, bet ir pritvirtintais vanguiais, koncertavo daugelyje pasaulio ali. Ir apeiginiai, ir laisvieji okiai daugiausiai skirti gatvei, tad ir eityni Kauno gatvmis metu (beje, vairiuose festivaliuose ie okjai panaiose eitynse (nueidavo daugiau kaip 10 km) juos lydjo gausiausias irov brys. G.Rathbone - ne tik vadovas, bet ir choreografas, pajuokavs, kad visi okiai - jo galvoje. Grups okjai moka pagrindinius brinius, o "dirigentas" kaskart naujai improvizuoja. Tokias pat ilgas gyvavimo tradicijas turi ir festivalyje viejusi vokiei tautinio meno grup i Robenau miesto. H.Bender ir S.Reinhardt papasakojo, jog kolektyvas turi ir vaik grup, o suaugusij grups nari amius - nuo 16-os iki 60-ies. Vokieiai myli liaudies men. Tai liudija ir gausyb festivali, rengiam Vokietijoje, ir kolektyv skaiius - vien Robenau rajone j yra per dvideimt. Festivalio "oki, trypki" meno vadov B.Aksomaityt atsimena kiekvien festival. Ji buvo viena ios oki vents sumanytoj. 21-asis festivalis, pasak jos, panaus  kitus ir tais paiais rpesiais, ir tais paiais diaugsmais. Ilgametje atmintyje sir 1991-j festivalis, kuriame dalyvavo trys Baltijos alys, o ok ir dain jame kvp atgimimo dvasia. Visaginas - jaunesnis u festival, mat iam miestui - tik dvi deimtys met. Visagino savivaldybs kultros ir sporto skyriaus vedja R.ernovien itin diaugiasi usimezgusia biiulyste su kauniei meniniais kolektyvais. Pasak jos, Visaginas jaunas ir savo gyventojais (i 34 tkst. gyventoj tik 2 tkst. pensinink), todl visaginieiai mielai lanko ventes, koncertus. Daug j prisirinko ir Visagino miesto dain ventje, kurioje koncertavo festivalio "oki, trypki" sveiai. Visaginieiai dalyvavo festivalio udarymo koncerte. Visagino "Bangos" kultros nam mergin oki kolektyvo vadov O.Adamonien pati buvo Visagino dain vents choreograf, tad pavydjo kaunieiams tokios puikios estrados. O ventinio koncerto dalyvius pasveikins vicemeras A.Andriukeviius teig, jog pavydti  Dain sln susirinkusiems turt visi neatjusieji. Kas ino, gal kaunieiai jau ilepinti oki veni jos (suteikia teis Kaunui vadintis oki sostine, sak vicemeras A.Andriukeviius), gal sault savaitgal paskyr sodo darbams ar poilsiui gamtoje. Nors tribnos ir nebuvo pilnos, jose sdjo tikri liaudies okio myltojai, plojimais lydj kiekvien muzikos takt ir kiekvien kolektyv. <doc> Moksi socialiniai darbuotojai Vytauto Didiojo universiteto Socialins rpybos profesini studij centre dvideimt trims socialinio darbo kurs klausytojams buvo ikilmingai teikti baigimo paymjimai. Tai antroji kursant laida, iklausiusi 88 valand kursus socialins politikos bei darbo etikos, socialins rpybos statym, pagalbos apleistiems vaikams, seniems monms, eimoms ir kitomis temomis. Kadangi socialinio darbuotojo profesija pas mus atsirado neseniai, stinga io darbo patirties bei specialist. "ie kursai yra vienas i bd monms, dirbantiems socialin darb, btinoms inioms ir gdiams gyti", - sak i kurs koordinator Brigita Kimbrien. Ketinama tokius kursus surengti ruden dar vienai socialini darbuotoj grupei. Socialins rpybos profesini studij centro direktorius profesorius Robertas Constabl teikdamas baigimo paymjimus kalbjo apie humanik socialinio darbuotojo darb. Jo mintis papild prof. Liucija Valiukait. "Nepamirkite, - sak ji, - kad jums klientas gali bti trisdeimtas ar penkiasdeimtas, o js galbt esate vienintelis asmuo,  kur jis kreipiasi pagalbos. Juk pas mus ateina dvasikai sualoti mons, jiems reikia padti". Kurs ubaigimo vakare dalyvavo ir sveikino socialinius darbuotojus sveiai i usienio: Ilinojaus universiteto profesor dr. Regina Kulien, Misurio universiteto prof. dr. Winson'as Watt'as bei "Caritas" federacijos generalin sekretor Albina Pajarskait, kurios iniciatyva steigtas is centras, ir Kauno socialins rpybos skyriaus vedja Valerija Petruonien. Elvyra EIIEN <doc> U skubi ir konkrei pagalb, mainant Zanavyk 41 namo gyvenamosios aplinkos utertum ir taip saugant mano naujagimio anko sveikat, nuoirdiai dkoju Kauno m. aplinkos kokybs kontrols poskyrio virininkui ponui Repleviiuio, gyd. higienisto padjjai I.Paakinskienei, aliakalnio policijos poskyrio bud. inspek. V.Petraiiui ir gaisrinink komandai, dirbusiai gegus 14 d. Gyd. J.M.epkauskien <doc> Pastebjimai Ir dalija ms vis pinigus Egidijus KLUMBYS * Daugja pretendent  Lietuvos Respublikos Prezidento post. Vien per paskutin savait j atsirado net trys. Tiesa, i j tik vienas - ilgametis VLIK'o pirmininkas ir dabartinis Krikioni demokrat sjungos lyderis K.Bobelis - tvirtai apsisprend kandidatuoti. Kiti du - Liberal sjungos lyderis E.Gentvilas ir Vilniaus universiteto rektorius R.Pavilionis apie galimyb pretenduoti  prezidento post kol kas kalba labai miglotai. iandien tik V.Landsbergis ir E.Bikauskas turi pakankamai rmj ir padjj 20 tkstani para surinkti. O kas A.Paulauskui, V.ukui, K.Bobeliui, R.Pavilioniui pads ne tik rinkti paraus, bet ir organizuoti vis rinkimin kampanij? tai ia ir atsiranda didiul erdv maj partij veiklai, bet jos kol kas neskuba pasirinkti, kuriam i pretendent padti. Kuo toliau, tuo atidiau bus stebimos ir analizuojamos vis kandidat  prezidentus kalbos. Prajusi savait labiausiai priblok centristo E.Bikausko pareikimas, kuriame jis idst savo poir  deinisias ir kairisias politines jgas Lietuvoje. Jis pasak, kad "deinumas Lietuvoje - tai radikalizmas visose srityse ir revoliucij noras. O kairieji atsisako revoliucij ir ingsnis po ingsnio eina normaliu vakarietiku keliu". Jau nenuostabu, kai Lietuvoje platinamos taking politik tezs, kurios prietarauja visame pasaulyje priimtoms nuostatoms. Juk poiris  santyk tarp valstybs ir asmenybs takos kiekvieno mogaus gyvenimui lemia vienos ar kitos politins jgos kairum, centrikum ar deinum. Niekam nekyla abejon, kad visame pasaulyje liberalai yra deinieji, nes jie pasisako u pai minimaliausi valstybs tak asmens gyvenime. Niekam, iskyrus E.Bikausk, nekyla abejoni, kad komunistai ir socialistai, pasisakantys u kuo didesn valstybs vaidmen mogaus gyvenime, yra tipiki kairij atstovai, visame pasaulyje keliantys revoliucijas ir kitokius neramumus. Lietuvoje kairumo ir deinumo kriterijai pagal konservatorius bei krikdemus yra vl kitokie. Tipikas Lietuvos kairysis, j akimis, - buvs TSKP narys, taps LDDP nariu. Ars antikomunistai, demonstruojantys atvir neapykant darbdemams, yra deinieji. Tai konservatoriai ir krikdemai saudargieiai. Visi kiti - centristai, kuri spektras yra kur kas platesnis u R.Ozolo ir E.Bikausko vadovaujam Centro sjung. * Pirm kart po triukinanio pralaimjimo savivaldybi rinkimuose susirinko Krikioni demokrat partijos taryba. Jau prie jos posd buvo aiku, kad partijai vadovavusi valdyba bus atstatydinta, nes dl jos "skmingo" vadovavimo LKDP reitingas nukrito iki 3,2 proc. Atstatydinim jaut ir partijos valdyba, taiau paiai atsistatydinti pritrko drsos ir padorumo. Antra vertus, valdyba dar visk, kad sukliudyt jos atstatydinim: organizuodama tarybos posd, net netrauk  jo darbotvark io klausimo. O krikdem partijos valdybos pirmininkas P.Katilius pasielg dar liau: i anksto inodamas apie tarybos posd, vis tiek ivyko  usien. Galiausiai pati valdyba net nesiteik pateikti partijos tarybai ataskaitos apie savo veikl. Taiau susirinkusi taryba greitai visk sustat  vietas: atstatydino tiek pat P.Katili, tiek vis valdyb. Nemaai kritikos odi susilauk ir partijos lyderis A.Saudargas, taiau jis kol kas isaugojo savo post iki artjanios partijos konferencijos. * Vis labiau rykja nesutarimai konservatori stovykloje. Apie juos netiesiogiai, taiau netiktai prabilo lyderis V.Landsbergis, kalbdamas Skuodo konservatori susirinkime. Jis pareik, jog prie artjanius prezidento rinkimus ne laikas skyri skaldymuisi. O ie procesai jau vyksta Klaipdoje, Teliuose, Skuode, ilutje. Konservatoriai deda desperatikas pastangas nors kiek pataisyti palijus valstybs biudet. Balandio mnes surinkta daugiau l, bet tai lme rykus alkoholio, tabako ir naftos produkt kain paklimas. Taiau ir i papildom l nebepakanka. Dl to Seimo socialini reikal ir darbo komiteto pirminink B.Visokaviien sugalvojo sujungti valstybs biudet su socialinio draudimo biudetu. Toks bendras biudetas vis laik egzistavo Soviet Sjungoje - valstybei buvo labai patogu milinikus pinigus, skirtus socialinms reikmms, naudoti kitiems tikslams. Sjdinei Aukiausiajai Tarybai atkrus nepriklausom Lietuv, buvo engtas labai radikalus ingsnis - nuo valstybs biudeto atskirti pinigai, skirti moni socialiniams reikalams. Tad iandien konservatoriai ketina socialinje sferoje grinti Lietuv  socialistin laikotarp. O Vyriausyb ir toliau dalija ms vis pinigus. 50 tkstani lit skirta baigusiai savo egzistencij "Foje" grupei, po 20 tkstani lit - teatro veikjams R.Varnaitei ir P.Gaidiui. Remiantis pasirinkta logika, analogikas pinig sumas (o gal net didesnes) dert skirti nusipelniusiems ms visuomenei gydytojams ir mokytojams, taiau j yra per daug. Antra vertus, visa tai galima traktuoti kaip atvir ymi visuomens moni papirkinjim. Kad konservatoriai nesiskaito su mokesi moktoj pinigais, rodo ir Vilniaus savivaldybs tarybos poelgis. Ji merui konservatoriui R.Paksui paskyr beveik 4000 lit atlyginim, t.y. dvigubai didesn, nei gavo prie tai buvs meras. Utat Vyriausyb rykiai apribojo valstybini bank darbuotoj atlyginimus. Tai suprantama, nes valstybje yra netvarka, kai banko vadovas per mnes gauna tiek, kiek valstybs Prezidentas per deimt mnesi. Tai sukl atvir bankinink nepasitenkinim. Kai kurie jau bando gsdinti, kad ieis  privaius bankus, bet ten jie, atvirai sakant, nelabai laukiami, - geriausios vietos seniai uimtos. * Garsios mafijoz gynjos advokats M.alkauskiens teismo procesas atskleid visik ms teissaugos sistemos supuvim. Negalima netikti ios advokats odiais, jog nema dal tardytoj galima elementariausiai nupirkti. Beje, is reikinys yra plaiai inomas, todl ne vienas advokatas iandien atvirai vadinamas "neju" ar "kurjeriu". Antra vertus, pati M.alkauskien tapo ios ydingos sistemos dalimi ir nieko nepadar, kad j pakeist. Ir tai suprantama, nes paiam "nejui" irgi tenka grai pinig suma. Norint sugriauti i prating sistem, pirmiausia reikia atsisakyti nenumaldomo noro ir pagundos lengvai udirbti nemaus pinigus. Nemaai daliai teissaugos pareign tai neveikiama uduotis. Tad i esms ms teissaugos sistem valdo visagalis pinigas. Be to, teissaugos sistemos darbui labai nori daryti tak ms politikai. Vienas to pavyzdi - jau antri metai besitsiantis buvusio premjero A.leeviiaus bylos, kurioje jis kaltinamas piktnaudiavimu tarnybinmis pareigomis, tyrimas. Generalin prokuratra deda didiules pastangas siekdama rodyti premjero kalt, taiau nelabai sekasi, nes Vilniaus apygardos teismas atmet Generalins prokuratros apeliacin skund ir grino A.leeviiaus byl papildomam tyrimui. i besitsianti istorija rodo, kad kakam i ekspremjero politini oponent knieti i jo padaryti didiausi kriminalin nusikaltl bet kokiomis priemonmis. U tai bylos, susijusios su Lietuvos stambij bank - Akcinio inovacinio, Vakar, "Aurabanko" lugimu ir bankrotu, nejuda i vietos. * Bene svarbiausias savaits vykis - po intensyvaus keturi mnesi darbo Rusijos ir NATO susitarimo teksto suderinimas. Dar niekad abiej pusi atstovai neisak viens kitam tiek kompliment, kiek j buvo po susitarimo teksto suderinimo. Kol kas nra paskelbtas susitarimo teksto projektas, taiau j jau aprobavo vis 16 NATO valstybi vyriausybs ir Rusijos prezidentas B.Jelcinas. Pavydtinas operatyvumas! Krinta  akis tas faktas, kad tiek Rusijos, tiek NATO ali lyderiai kai kuriuos esminius susitarimo dalykus komentuoja labai skirtingai. Todl taip ir lieka neaiku, kokia bus Rusijos taka priimant  NATO naujus narius bei priimant kitus NATO sprendimus strateginiais klausimais. Netenka abejoti, kad ir viena, ir kita pus padar tam tikr nuolaid. Laikas parodys, kokios tos nuolaidos. Kol kas yra vienas esminis klausimas: ar Baltijos valstybs tapo NATO nuolaid Rusijai objektu. I abiej pusi lyderi kalb kol kas akivaizdu viena: artimiausioje ateityje Lietuva, Latvija ir Estija  NATO nebus priimtos. Antra vertus, neinome, ar kas nors nebuvo dl ms susitarta odiu, ar dar neparuoti kakokie slapti dokumentai, primenantys Molotovo-Ribentropo pakt. Be to, jei i tikrj susitarta, kad esminiai NATO sprendimai dl nauj nari primimo ir dl NATO kariuomens idstymo bei infrastruktros krimo naujai priimt valstybi teritorijose bus priimami tik NATO ir Rusijos lyderi sutarimu, tai reikia, jog mes esame ir toliau priskirti prie Rusijos interes sferos ir be jos geranoriko sutikimo i jos neieisime. O kuo ilgiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukti pareignai savo pareikimais erzins Rusij, tuo ilgiau ji sieks mus ilaikyti sav interes zonoje. Tiesiog kaip provokacij reikt vertinti Estijos prezidento L.Merio pareikim Vengrijoje, jog Rusija ilieka blogio imperija. Tai buvo pareikta kaip tik tuo metu, kai vyko lemiamas Rusijos usienio reikal ministro J.Primakovo ir NATO generalinio sekretoriaus Ch.Solanos deryb raundas. Tad vertt prisiminti, kad iki iol ne vien est kankina dvejons dl galim L.Merio ir KGB ryi pokario metais. Bet ir ia tik laikas bei istorija bus teisjai. <doc> Poeto, diplomato, mistiko bruoai (O.V.Milaiui - 120) Kauno apskrities vieosios bibliotekos sen ir ret spaudini skyriuje veikia paroda, skirta geram Lietuvos draugui, pirmajam Lietuvos valstybs atstovui Pranczijoje, poetui, pauki myltojui ir pauki kalbos mokovui Oskarui Milaiui. Lietuvikos kilms pranczikai ras poetas ir diplomatas tvirtai augo  Lietuvos kultr. Nors dl jo tautins priklausomybs nesutar lenkai (Oskaro tvas Vladas Milaius save laik lenku, o pats O.Milaius pasirainjo "O.V.de Lubicz-Milosz") ir pranczai, Oskaras Milaius buvo itikimas Lietuvai. Tai atsispindjo poeto kryboje, moksliniuose straipsniuose, Lietuvai paskyr ir dal savo vizij-pranaavim. Parodoje eksponuojamos domios recenzijos apie O.Milaiaus lietuvi, iber, hebraj giminysts paiekas. Hebrajikus momentus O.Milaiaus kryboje tikriausiai lm jo motina yd. O.Milaius propagavo ir lietuvi kultr Pranczijoje: vert lietuvi dainas, pasakas. domus jo paraytas  prancz kalb J.Tysliavos iverstos knygos "Coupe de Verts" vadas. Jame raoma ne tiek apie J.Tysliav, kiek apie Lietuv. Parodoje eksponuojama ir O.Milaiaus paskaita geograf draugijoje 1919 m., kuri jis baig V.Kudirkos "Varpo" poezijos graiu vertimu  prancz kalb. O.Milaiaus diplomatins veiklos atspindiai parodoje - jo slapyvardiu Lucius Cevolius pasirayti laikai i Paryiaus "Lietuvos" laikraiui, P.Klimo atsiminimai, dienoraio eiluts ir kita. Eksponuojama daug inom ir maiau girdt O.Milaiaus krini, recenzij, parayt A.Jakto, J.Tumo, J.Urbio, J.Griniaus, J.Keliuoio. Taip pat eksponuojami maiau girdti prancz Frensio de Miomandr, .Bug straipsniai. Apie O.Milaiaus idjas 1940 m. "Naujojoje Romuvoje" ir vliau "Aiduose" ra ir jo snnas eslavas. Parodoje vairiausi aminink atsiminimai, net apie artimj nesantaik, poeto gyvenimo bd bei sveikat, jo udar gyvenim, ypa amiaus pabaigoje. Paroda veiks iki birelio 19 d. <doc> Mokslo darb leidinys Ispausdintas mokslo darb "ems kio ininerija" eilinis 29(1) numeris. urnal leidia Lietuvos ems kio ininerijos institutas ir ems kio universitetas. urnale spausdinami mint institucij mokslinink bei koleg i Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Varuvos ems kio statybos, mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto moksliniai straipsniai. Lietuvos mokslo taryba urnal "ems kio ininerija" yra raiusi  pretiini periodini ir tstini mokslo leidini sra. Publikacijos iame urnale pripastamos sprendiant mokslinink habilitacijos klausimus. urnal spaudai pareng ems kio ininerijos instituto leidykla "Milga". Per metus ileidiami du urnalo numeriai. Algis PRAPUOLENIS <doc> Laimtas "Teleloto" didysis prizas ir "Opel Astra" Sekmadien, gegus 18 d., LNK studijoje vyko 58-asis "Teleloto" loimas. Didj "Teleloto" priz - 121804 litus pasidalijo du mons, kiekvienam atiteko po 60902 Lt. Centrinis loterijos kompiuteris rodo, kad vienas laimingas bilietas pirktas Kaune, "Skalsos" parduotuvje, etadien, o kitas - Panevyje, "Stumbro" parduotuvje, penktadien.  sekmadien buvo loiamas automobilis "Opel Astra". Laimingojo bilieto numeris 0298990, bilietas pirktas Garliavoje, "Maisto prekse". Tai jau antras Garliavoje laimtas automobilis - gruodio pabaigoje automobil "Hyundai Accent" laimjo statybininkas Egidijus Rudzeviius. I viso per vakar aidjai isidalijo 358000 lit. Prie savait laimt automobil "Hyundai Accent" televizijos studijoje pasim Laisvidas Juodka i Rokikio rajono, Juodups kaimo. Laimtojas anksiau dirbo siuvju "Lelijos" fabriko filiale, po io filialo udarymo pastovaus darbo neranda. mon ir 7 mnesi dukr iki iol veiojo 18 met senumo "Zaporoieiu". Pus didiojo "Teleloto" prizo - 66000 lit - pasim jonavietis Gedutis Kyzelis, dirbantis mechanizatoriumi ems kio bendrovje "Ber kompleksas". Prie du mnesius ios bendrovs direktorius Jonas Sungaila, aisdamas "Teleloto", laimjo 50000 lit. Loterija prognozuoja, kad ateinant sekmadien aukso puode bus 900000 Lt. Papildomas prizas - automobilis "Nissan Almera". <doc> Kauno grintin nam gyventoj susirinkimo, vykusio 1997 m. gegus 12 d. kreipimasis  Lietuvos mones Kreipiams  jus, eilinius Lietuvos pilieius, nordami perspti, kad Nekilnojamojo turto grinimo statymas palies ne tik mus, grintin nam gyventojus, bet ir jus, i pirmo vilgsnio nieko bendra su tuo neturinius. Nes turtas bus grinamas ir js, negyvenani grintinuose namuose ir nesiekiani atgauti jokio turto, sskaita. Norime perspti visus i savo darbo gyvenanius Lietuvos mones, kad valdia ruoiasi jus eilin kart apiplti. Dauguma esate privatizav geresnius ar blogesnius butus. Komunalinius butus privatizavo ir dabartiniai pretendentai  nacionalizuot nam savininkus. Daugumai nacionalizuot nam - 60-80 met. Nacionalizacijos metu dauguma j neturjo iuolaikini patogum. Per vis okupacin laikotarp jie buvo priirimi ir kapitalikai remontuojami u js moktus mokesius. U js pinigus buvo vedamas centrinis ildymas, kartas vanduo, dujos, pristatomi nauji auktai. Be t l per okupacin laikotarp ie namai bt sugriuv. Daugelyje nam ilikusio turto vert sudaro neymi dal lyginant su dto  juos turto verte. Taiau Seimo dauguma planuoja naujiesiems savininkams grinti ne tik ilikus nekilnojamj turt, bet ir dovanoti js turt, kuris yra dtas  iuos namus. Kitaip tariant, naujieji savininkai gaus sen sag su prie jos prisitu nauju paltu. Pabriame, kad i dovana - js sskaita. Deimtys tkstani eim laukia valstybs adam but, nes laukinio kapitalizmo slygomis retas gali i savo darbo pasistatyti bst. Anksiau buvo dvi eils - socialiai remtin ir vis kit, norini gauti valstybs param. Pakeitus valstybs paramos aprpinant gyvenamuoju plotu statym, bus sudaryta ir treia eil.  j bus raomos jaunos eimos. Sugrinus nacionalizuotus namus naujiesiems savininkams, dabartiniams i nam gyventojams planuojama suteikti naujus butus. Tuomet jau bus keturios but laukianij eils. Grintin nam gyventoj eil bus pati didiausia. Daugeliui galimyb j gauti labai sumas arba visai inyks. Jaunos eimos praktikai praras galimyb gauti valstybs param nuosavam bstui sigyti. Jeigu valstyb atskaiiuot nacionalizuot nam pagerinimo ilaidas, i nam vert daug sumat ir atsirast galimyb savininkams imokti kompensacijas. Tuomet nereikt eikvoti mokesi moktoj l ir statyti but juos jau turintiems, t.y. grintin nam gyventojams. Imokti kompensacijas valstybs biudetui kainuot nepalyginamai pigiau, negu statyti butus dabartiniams nuomininkams. Sutaupytas las bt galima skmingai panaudoti socialinms reikmms, tarp j - ir gyvenamj nam statybai. Deja, Seimo daugumai toks sprendimas nepriimtinas. Problem bandoma sprsti daug brangesniu ir socialin tamp kelianiu bdu. velgiant  kai kuri Seimo nari labai didel nor grinti savinink pdiniams namus su visais gyventojais ir neatskaityti  i nam pagerinim sudt l, belieka perfrazuoti pagarsjus posak: kas galt paneigti, kad jiems nebus (ar nra) atlyginta u tai. Norime akcentuoti, kad, primus nauj Nekilnojamojo turto grinimo statym, jo gyvendinimas atsilieps vis Lietuvos gyventoj gerovei: 1. Savininkams bus padovanotas vis alies gyventoj lomis apmoktas turtas. 2. Bandymas aprpinti grintin nam gyventojus naujais butais i biudeto pareikalaus milinik l, kurios galt bti panaudotos sveikatos apsaugai, darbo viet krimui, kovai su nusikalstamumu, vietimui, pensij padidinimui ir kitoms alies reikmms. 3. But pertvarkymas sugrintinuose namuose  komercins paskirties patalpas toliau sunkins gyvenamojo ploto problem. 4. Taps nereali valstybs paramos aprpinant gyvenamuoju plotu programa. Kauno grintin nam gyventoj teisi gynimo komitetas <doc> Japonija nebeisitenka emje ir savo versl perkelia  Mnul Japonijos statybos ir pramog koncernai pradjo planuoti, kaip panaudoti Mnul savo verslui. Apie tai ne tik svajojama, bet ir bsimiems verslo projektams ileidiami deimtys milijard doleri. Labiausiai Mnuliu yra susidomj Japonijos statybos koncernai. Japonijoje ems ploto nra daug ir nra kur pasireikti, o tai Mnulis pagal tarptautinius susitarimus priklauso visiems. Paskaiiuota - irint  ateit, pigiau atsieis ukariauti Mnul nei pirkti emes kur nors kitur. Beveik visos stambesns Japonijos statybos kompanijos turi krusios specialius skyrius, kuriems jau neberpi emikieji reikalai, o vilgsnis nukreiptas  dang. Vis j metinis biudetas siekia 40 milijard doleri. Mnuliu yra susidomj ne tik privaios kompanijos, bet ir Japonijos vyriausyb. Nordama nors ateityje isprsti ems stygiaus problem, vyriausyb visokeriopai padeda pasiryusiems savo versl perkelti  kosmos. Tam reikalingos milinikos investicijos, pelno galima tiktis gal po koki 50 met, tad Mnulio sisavinimo projektams parengti btina ir valstybs parama. Per artimiausi deimtmet Japonijos vyriausyb yra numaiusi daug vairi lengvat koncernams, kuriantiems ateities miestus Mnulyje. Kompanij vadybininkai mano, kad iki 2050 met Mnulyje turt gyventi apie 10000 moni. Japonijos verslininkai ino, kad imtis statyb kosmose ruoiasi ir kitos valstybs - JAV ar Europos Sjunga, todl kai Mnulyje prads kilti naujj gyvenviei sienos, japonai nori bti vieni pirmj. Jau dabar vairios Japonijos statybos firmos patentuoja statybos Mnulyje technologijos iradimus, nordami pralenkti kitus. Kosmoso ukariavimo rinkoje Japonijai dabar labai palankios slygos. Kadangi JAV ir Rusija labai sumaino kosmini program finansavim, Japonija yra vienintel valstyb pasaulyje, kurioje tiek dmesio ir pinig skiriama iekoti nauj kosminio verslo srii. Kol kas i idjos apgyvendinti Mnul negauta jokio pelno, visi pinigai ileidiami projektams ir naujoms statybinms mediagoms sukurti. O visa tai kainuoja labai daug. Vien tik didiulio statybos koncerno "Shimizu", kuriame dirba 16000 moni, kosminio verslo skyriaus metinis biudetas siekia 30 milijon doleri. Ir visi jie buvo ileisti, ties sakant, tik svajojant, koks bus tas ateities Mnulio miestas, kokias paslaugas jame gals gauti mons ir ar i viso bus norini palikti ems planet. Taiau koncerno vadybininkai tiki, kad visi ileisti milijardai atsipirks su kaupu. Kosmoso ukariavimu yra susidomj ne tik jie, bet ir visa Japonija, o is susidomjimas nuolat kurstomas daugybe televizijos serial, leidini apie kosmos. i pigi televizijos ir spaudos produkcija i esms yra didelio plano paruoti klientus ateiiai dalis, kai kelion  Mnul - dabar egzistuojanti tik komiksuose - ir vairs nuotykiai taps realybe. Kai Japnijos verslininkai ima kalbti apie statyb Mnulyje, jie kalba taip, tarsi bt aptarinjama eilinio namo statyba Tokijuje. Rimtais veidais svarstoma, kiek turs bti karaok bar, restoran, konferencij sali. Svarstoma netgi tai, kokios naujos sporto akos gali bti sukurtos neprastose nesvarumo slygose. Taiau kad visa tai tapt realybe, reikia veikti nemaai vairi klii. Svariausia j - labai atiaurios Mnulio atmosferins slygos. ia yra labai stiprus kosminis spinduliavimas, nuolat krenta meteoritai, o temperatra svyruoja nuo 190 Co alio iki 137 Co kario. Todl Mnulio miest pastatai niekada neturs tikr lang ir j gyventojai peizau gals grotis tik pro televizijos kameras. Statybos koncerno "Nihimatsu" ininieriai mano, kad pati tinkamiausia statybin mediaga Mnulyje bus betonas. Jis, manoma, gals atlaikyti ir meteorit smgius, ir kosmin spinduliavim. Vanduo, reikalingas betonui gauti, bus gaminamas paiame Mnulyje i vandenilio, esanio Mnulio uolienose, ir deguonies, kur teks veti i ems. Jau yra sukurtas pakankamai paprastas prietaisas, kuris Mnulyje bus emikosios betono maiykls analogu. Jis kainuoja, palyginti su kitais Mnulio projektais, labai nedaug - tik 200000 doleri. Taiau viskas gali isisprsti daug paprasiau, jei pasitvirtins hipotez, kad po Mnulio uolien paviriumi slypi dideli ledo sluoksniai. Btent Japonijos statybos koncernai iandien yra didiausi Mnulio uolien pavyzdi, pargabent i Mnulio, tyrim iniciatoriai ir sponsoriai. Mnulio miestai turs bti kiek galima labiau autonomiki, todl garsi Japonijos statyb kompanija "Nippon" kuria vairi rang, kuri turs perdirbti iukles ir i j gauti energijos. Taiau jos toli grau nepakaks. Apie branduolinius reaktorius Mnulyje dar nedrstama garsiai kalbti - bijomasi visuomens reakcijos, taiau aiku, jog be jos kosmose nepavyks isiversti. Kita Japonijos statybos firma - "Obayashi" kuria milinik oranerij projektus, kurios turt Mnulio miest gyventojus aprpinti maistu. Nors, atrodo, kad jos planai ir projektai yra tik aidimas graiomis svajonmis, taiau pati kompanija yra nusiteikusi labai rimtai ir savo darbuotojams, kuriantiems kosmoso verslo planus, moka didesnius atlyginimus nei usiimantiems ems problemomis. Kai kurie statybos kompanij atradimai jau yra pritaikomi ems slygomis. Nam konstrukcijos, kurios Mnulyje turt atlaikyti meteorit smgius, labai tinka ems regionams, kuriuose dani ems drebjimai. O specialios bakterij kultros, Mnulyje tursianios sunaikinti iukles ir patalpose absorbuoti anglies dvidegin, jau yra naudojamos naujos kartos oro kondicionavimo sistem gamyboje. Pelno Mnulyje tikimasi i naujos, ypatingai kokybikos auktj technologij produkcijos, kurios nemanoma pagaminti emje. Tai - ypa varios mediagos, vaistai, kompiuteri mikroprocesoriai. Planuojama  Mnul skraidinti ir turistus. Jau yra sukurtas specialus turistins raketos projektas, pavadintas "Kankoh - maru". Pavadinimas labai simbolikas - btent taip vadinosi 1855 metais pagamintas Japonijos karo laivas, kuris tais laikais buvo vienas i moderniausi. is laivas labai padjo Japonijai ukariauti Rytus. Dabar tikimasi, kad turistin raketa, pavadinta garsiu laivo ukariautojo vardu, pads Japonijai kosmoso verslo konkurencinje kovoje. Vienam mogui skrydis tokia raketa turt kainuoti apie 25000 doleri, o per metus - tikimasi - kelionei  kosmos turt susiruoti apie 100000 moni. Jei viskas bus taip, kaip prognozuojama, pelnas turt siekti milijardus doleri. Turistini kompanij menederiai mano, kad mons tikrai nors atostogas Jamaikoje ar Havajuose ikeisti  pasivainjim kosmose. I ten - pagal jau kuriamus reklaminius prospektus - jie gals grotis nuostabiu degani ems mik masyv ir sniego audr vaizdu. Pagal apklausas, apie 70 procent japon rytsi tokiai kelionei. O masins informacijos ir vairi pramog atrakcion kurstoma kosmoso isterija turt pasiryusi skaii padidinti. Taiau Japonijos statybos koncernai ties Mnuliu nesiruoia sustoti. "Obayashi" kompanijos vadybininkai sako, kad Mnulis jiems yra tik bandym aiktel. Tikrasis j tikslas yra Marsas. Japonijos vyriausyb tokias verslinink nuotaikas sugeba inaudoti, ir dalis valstybini kosmini tyrim prgramos jau yra finansuojama ne i biudeto, o privataus kapitalo. Vyriausybs nari nuomone, net jei is susidomjimas kosmoso verslu bus laikinas dalykas, pinigai nebus ileisti veltui. Privataus kapitalo dalyvavimas kosmini tyrim programose leis daugiau l skirti kitoms, emikosioms problemoms sprsti, o sukurtos vairios naujosios technologijos ir mediagos tikrai gals bti pritaikytos emje. Pagal "Der Spiegel" paruo S.KETURAKIS <doc> Tamsioji mnulio pus Neramu dien, neramu nakt Vincas STANIULIS Sprangi policijos budtoj duona. Trys vyrai taupiai susipjaust gabaliuk laini, duonos, u 3 Lt pirkt agurk, ugr vandeniu i bakelio. Tokia buvo vakarien. Bet ir tos nespjo dorai suvalgyti. Skambutis - mutyns Veiveriuose. Kitas skambutis i Balbierikio - penkiese upuol vien. Bet apie vien prajusio savaitgalio par Prien policijos komisariate - i eils. Pavogtas iukli konteineris. Ir turto beveik u 20000 Lt Tai dar prajusios nakties "derlius": i Prien 2-osios vidurins mokyklos kiemo pavogtas 330 Lt verts iukli konteineris. Reikia iekoti ir jo, vagyst yra vagyst. Taiau vakarop policijos komisariate sujudimas: apiplimas Vytauto gatvje, Prien centre. D.J. namie nenakvojo, parvaiavo po piet, atsirakino duris - ir aikteljo. Ineta ne tik neseniai pirktas vaizdo magnetofonas, vaizdo kamera, brangs drabuiai, 16 audini kailiuk, papuoalai, geresni indai, bet ir buvs tuias lagaminas. Turto neteko beveik u 20000 Lt. Sak: "Ieidama udariau virtuvs lang, o balkono duris tikriausiai tik privriau". Ekskavatorius? Ne, tiktai krmas - Plia, drasko ekskavatori! - Griebkit vag, laikykit! - aukia budtojas Petras Paulionis. - K a... senas, invalidas, a - ne policija. Telefonu bent pasak kur: u Naujos tos, prieais kavinuk, kitapus kelio. Vaiuojam, vairuoja policininkas Rimas, alia - Vytas. Taiau niekur nieko nei iapus kelio, nei anapus. Antai juoduoja sutemose! Ne, tiktai krmas. Automobilis liumpioja per duobes lauk keliukais, o ir visai be jokio kelio. Nejaugi vagys nuvaiavo su visu ekskavatoriumi? Taip ir grtame nieko nerad. Koks gi skambinusio telefonu tikslas? - Pasitaiko... - atsidsta Vytas. - Bet nevaiuoti negalim. O gal tikrai vagys? Mums grus, telefonu kakas teiraujasi, kiek valand. Budtojas mandagiai atsako: be penki minui dvylika, vidurnaktis... Anas, uuot padkojs, rusikai pasiunia... Pasiutusios kantrybs reikia budtojui, kad neatsakyt tuo paiu arba dar graiau. Koja -  ak Taigi mutyns Veiveriuose. oki metu susikibo neblaivs nepilnameiai: vienas apdauytas, suspardytas labiau u kitus. Veiveri nuovada pati viena nesusitvarko, reikia paramos. Reguliuoti santyki iskuba i mieg prikelta nepilnamei "angelas sargas" policinink Kristina. Beveik tas pats Balbierikyje. ia penkiese po oki sumua irgi vien. Sda  "Kadet" ir i Balbierikio vaiuoja Prien link. Per racij budtojas Petras pranea patruliams, kad t "Kadet" sustabdyt. Patruliai taip ir padar, vis ekipa atvar  Prienus, taiau pasirod, kad tai niekuo dti mons. Nukentjs Remigijus P. kad ir viena sveika akimi atpaino, jog ia ne tie, j pievoje spard, atm pinigin, raktus. Kair akis Prien ligoninje jau aptvarstyta,  j pataikyta smailiu batu. Remigijaus tvai sn tuojau pat, kad ir nakt, vea  Kauno klinikas. Remigijus girtas, alkotesteris parod 1,22 promils. O sakosi dar ilgokai guljs suspardytas pievoje, po to parbgs namo, paskui tvai ve  Prienus. Taigi jau turjo prablaivti. Tai koks jis buvo tuose okiuose? Atseit pribg penkiese, suspard, jis apsimets, kad jau be smons, anie ir palik j. - itaip beveik nebna, kad be niekur nieko, turjo bti koks konfliktas, - sako Petras. Bet joki liudinink. Tamsus, anot Petro, reikalas. Grandinl ukliuvo Parvaiavo Kristina, parsive tris mueikas i Veiveri. Ivarst bat raitelius, atm cigaretes. Visai dar piemuo tas Egidijus, nei mokosi, nei dirba, o jau "Marlboro", atsargai - "West". Motina atve ir nukentjus Mari. Galva guzuota, paakys mlynas, net violetinis. Marius nujs  okius su auksine grandinle ant kaklo. Tasai Egidijus ir paklauss: "Kok ia... pasikabins?" Nutrauks t grandinl. Marius kirts Egidijui  veid,  puol ginti arnas ir Petras, rankomis ir kojomis. Visi igr, visi vyrai, gim daugiausia 1979 m. Budtojas Petras vl rao, Kristina taip pat. Pasiaikinimai, protokolai, siuntimas  medicinos ekspertiz, kvietimai tardymui. - Kas i to, - atsitiesia Petras, - susitaikys, susitars, kiek "ali" ar lit u patirt dvasin bei moralin traum - ir po ms raym, kiek jau kart taip buvo. Jau vinta. Pareit psti i Prien  Veiverius, apie pietus ir bt namie. Bet sumut Mari isive jo motina, o mueikas kaip kokius ponus - Egidijaus mama. <doc> Lietuvos verslininkai neskuba  Lenkijos rink Varuva. BNS. Lenkijos verslininkai kur kas aktyvesni Lietuvos rinkoje, nei lietuviai Lenkijoje, liudija statistika. Jei bendras Lenkijos eksporto neigiamas saldo sudaro 12 milijard JAV doleri, tai prekybos su Lietuva saldo yra 110 milijon JAV doleri Lenkijos naudai. Pernai Lietuvos ir Lenkijos prekybos apyvarta i viso sudar 340 milijon doleri. Pasak lenk verslinink, dvialiai prekybiniai kontaktai galt bti dar geresni, taiau, j nuomone, tam iki iol trukd usitss laisvosios prekybos sutarties rengimas. Lietuvos statistikos departamento duomeninis, i met pradioje Lenkija buvo deimtoji Lietuvos partner pagal pagal prekybos apyvart - i met saus  eksportas  j siek 32,4 mln. lit arba 3 proc. viso eksporto, importas - 66, mln. lit, arba 4,6 proc. viso importo. Dabar Lietuvoje veikia apie 700 bendr su Lenkija moni. Tuo tarpu Lenkijoje apie bendr moni su lietuviku kapitalu praktikai nra. Neseniai lugo Lietuvos ambasados Varuvoje pastangos surengti Lenkijos ems kio ministerijoje lietuvik gamini parod: Lietuvoje neatsirado norinij joje dalyvauti. <doc> Ar Btings terminalas kelia grsm gamtai ELTA. Btings naftos terminalo statybos darbai gamtosauginiu poiriu yra nepavojingi aplinkai, teig pirmadien surengtoje spaudos konferencijoje aplinkos apsaugos ministras Imantas Lazdinis. Tai patvirtina ir io terminalo projekto ekologin ekspertiz atlik norveg firmos "DET NORSKE VERITA" (DNV) ekspertai bei Lietuvos mokslini institucij specialistai. Konferencijoje taip pat dalyvavo kio viceministras Viktoras Valentukeviius, Btings terminalo direktorius Vladislovas Gedvilas, mokslininkai. Pasak I.Lazdinio, Latvijos gamtosauginink ir kit institucij priekaitai dl Btings naftos terminalo poveikio aplinkai ir pasilymai atlikti papildom ekologin ekspertiz yra nepagrsti. Beje, tyrimai ioje Baltijos jros pakrants dalyje atliekami nuo 1995 met. Lietuvos jros tyrim centras, vykdantis monitoring dampingo stotyse nuo 1979 met, taip pat stebs ir poveik jros ekosistemai Btings terminalo statybos metu. Taiau, anot ministro, priimtinas silymas toliau bendrai rengti ir vykdyti monitoringo program Btings ir Venstspilio naftos terminal takos zonoje Baltijos jroje. Beje, bendri Latvijos ir Lietuvos ekosisteminiai ios Baltijos jros dalies tyrimai turi skmingas dvideimtmetes tradicijas. Lietuva dar 1995 metais, finansuojant Danijos vyriausybei, pradjo rengti Nacionalin naftos isiliejim likvidavimo plan, kuriame vertinama ir Btings naftos terminalo bei naftotiekio atvej rizika ir j likvidavimo procedra. Kita vertus, kaip pastebjo konferencijos dalyviai, kaimyn latvi sukeltas triukmas dl Btings naftos terminalo pavojingumo aplinkai turi rykias konkurencins rinkos ekonomikos tendencijas. <doc> Dabartin NVPB prekybos sistema stabdo rinkos vystymsi, teigia ekspertai BNS. Ekspert manymu, dabartin Nacionalins vertybini popieri biros (NVPB) prekybos sistem reikt kuo skubiau keisti, nes ji stabdo vertybini popieri rinkos vystymsi. "Dabartin prekybos sistema gana stipriai ikraipo rink", sak banko "Hermis" FM skyriaus makler Aura Pilipaviit. Pasak jos, dabar kaina labiau priklauso ne nuo bendrovs veiklos rezultat, o nuo akcij pasilos ir paklausos santykio. "Negali bti taip, kad keli akcij pasila nuvertint jas kelis kartus", sak A. Pilipaviit. Dabar Lietuvos Nacionalinje vertybini popieri biroje akcij kaina nustatoma vien kart per dien, atsivelgiant  j paklausos ir pasilos santyk bei pasilytas pirkimo ir pardavimo kainas. Nacionalins finans makleri asociacijos (NFMA) direktorius Haroldas Daublys BNS sak, jog asociacija rengia koncepcij, kurioje kalbama ir apie nauj biros prekybos sistem. "Dabar koncepcija aptariama asociacijoje, o kit savait vyks iai problemai skirta konferencija, BNS sak NFMA direktorius. Dl finansins paramos naujajai prekybos sistemai diegti deramasi su JAV Tarptautine pltros agentra (USAID). Agentros ekspertai netrukus turt pateikti savo ivadas. "Nauja prekybos sistema realiai galt pradti veikti tik met pabaigoje", mano H. Daublys. Kaip tarpin variant tarp dabartins ir nuolatinio kotiravimo sistem, makleriai silo fiksuoti akcij kainas ne vien, o kelis kartus per dien. "Danesn kainos fiksavimo sistema yra sveikintina ir teigiamai paveiks rink, taiau galutinis tikslas turt bti nepertraukiamo kotiravimo sistema", BNS sak FM "Suprema" makleris Arvydas Jacikeviius. <doc> Susidomjimas Btings terminalu iemet didesnis BNS. Bendrovs "Btings nafta" generalinis direktorius Vladislovas Gedvilas sitikins, jog visa ketvirtoji terminalo akcij emisija bus skmingai parduota. "Mes tursim i ko pasirinkti", spaudos konferencijoje pirmadien teig V. Gedvilas. Terminalo vadovas sak, jog susidomjimas Btings terminalu padidjo tik iais metais, kai potencialiems investuotojams buvo pateikta isami informacija apie jau atliktus darbus, investicijas, finansavim ir t.t. Ketvirtj 188,7 mln. lit akcij emisij planuojama parduoti iki rugsjo pabaigos. Tuomet "Btings naftos" kapitalas padids iki 260 mln. lit. Kol kas akcij u 28 mln. lit nusipirko tik valstyb. Pardavus vis emisij, ji valdys 34,1 proc. iandien baigiasi pirmasis akcij platinimo etapas. Nemaai vietos ir usienio bendrovi jau yra pareikusios apie ketinimus investuoti  terminal. Ratu tokius pageidavimus jau atsiunt bendrovs "Aros Invest Ltd." (Didioji Britanija), "Fluor Daniel" ir "Reditch Corporation" (JAV), "Preussag Wasser und Rohrtechnik" (Vokietija), "International Pipeline Ltd." (Kanada), Jonavos "Achema", Lietuvos taupomasis bankas bei kiti potencials investuotojai. Susidomjim akcij emisija yra parod taip pat Vilniaus ir "Hermio" bankai. Pasak V. Gedvilo, nemaai Jungtini Valstij ir Rusijos naftos bendrovi kol kas pareik tik odinius ketinimus. Konkreios derybos su jomis vyks birelio mnes. V. Gedvilas sak urnalistams, jog terminalo statyba vyksta pagal grafik, ji bus baigta 1998 met spalio mnes. "Pasilym paskoloms yra daugiau nei reikia, o sutrukdyti procesui kas nors gali nebent ia, Lietuvoje", sak terminalo vadovas. <doc> Gausi 100 Lt. Ir eik neatsigrdamas Vincas STANIULIS Smagu, atrodo, gyventi Birtone. Tylu, ramu, net spengia. Taiau ia yra moni, kurie nemato nei tos gaivios alumos, nei katon vaki. Ne tas rpi, kai gyventi nra kur. Tiesa, jei turi neplon pluotel "ali", but nusipirksi. Ne taip ir brangu, lyginant su Kauno, Vilniaus kainomis. Poros kambari butas - 8000 doleri, keturi - apie 10000. Betgi, anot savivaldybs administratoriaus G.Versecko, but pirkimas ir pardavimas jau stabilizavosi, nuslgo banga. Buvo toki, kurie patys ar kit paskatinti pardav butus Birtone brangiau, pirko Prienuose, isikraustant rus karikiams, kur kas pigiau. Skirtum danas jau "pervar per gerkles". Birtonas, tiesa, atsikrat tam tikro kontingento. da kanalizacija Prie kelet met ne vienas birtonikis okosi statytis nuosavus blokuotus namus Puyno gatvje. Taiau, vis brangstant mediagoms, statyb darbams, ne vienam nor turti nuosav prieglobst kaip iemi vjas nupt. Tai pardav tik pamatus, tai jau imrytas sienas. Tie, kurie turjo pinigo, pasistat, nors rengti iki galo neigali. Be to, da kanalizacija, j reikia rengti vietin, dl to ir ilaidos, ir komplikuojasi reikalai namus atiduodant naudoti. Buv planuota Puyno gatvs namus prijungti prie miesto kanalizacijos, taiau dabar tai, anot G.Versecko, "dideli pinigai, o j neturi nei mons, nei savivaldyb". Viena viltis - gydyklos. Jei prads jos veikti, ir Puyno gatvs namus bus galima prijungti prie gydykl kanalizacijos. Nors tai irgi nebus nei labai lengva, nei labai pigu: reiks rengti siurblin, kelti nuotekas iki kanalizacijos lygio. Kada itirps eil? Jauna birtoniki eima pas tvus jau neisitenka, nori turti savo kamp. Nori gauti valstybs param. Toki Birtone - 72. Kredit limitas - 150000 Lt per metus. U tiek galima pastatyti gal tik 3-4 butus. Taigi valstybs param tiek birtoniki per metus ir gaus. Kitaip tariant, jeigu eil ir nepasipildyt naujais pareikjais, ji itirpt geriausiu atveju per 24-30 met, per ger ketvirt amiaus. "Viltyje" - be vilties Janina, sanatorijos sanitar, yra "Vilties" bendrijos nar, statosi poros kambari (57,89 kv. metr) but. O pagal statym kredituojamas plotas Janinos atveju (viena, daugiau eimos neturi) - tik 18 kv. metr. U likusius 39,89 kv. metrus i jos reikalaujama nei daug, nei maai - 21939,05 Lt. Grynais! I kur ji, sanitar, tiek paims? Moteris, nematydama nei tos mintos gaivios alumos, nei labai mlyno Birtono dangaus, bga pas vicemer S.Martusevii. is, dar netikdamas, jog btent taip ir yra, kaip moteris sako, ima skaiiavimo mainl. Deja, jinai rodo t pat - beveik 22000 Lt. - K man daryt? - klausia moteris. - Gal iverst sien, tada vietoj dviej bt vienas kambarys, kredituojamas plotas padidt? Kas gi leis versti kapitalin sien, daryti beveik 60 kv. metr sal? Moteris jau nenorinti to buto, nieko, tegul tik bendrija atiduoda tuos pinigus, kuriuos neusi, sudjusi  statyb. Taiau vl: jei atsiras pirkjas, jeigu jiedu su Janina sutars but u rinkos kain. O jeigu ne? Juk gali atsitikti ir taip, kad bendrija atiduos tik tuos neindeksuotus 10000 rubli, kuriuos moteris neusi. O tai bt tik apie 100 Lt. <doc> Estijos "Levicom" investuos  Lietuvos kabelin televizij Talinas. ETA-ELTA. Estijos telekomunikacij bendrov "Levicom" ketina imti 30 milijon JAV doleri paskol, kad galt toliau pltoti savo versl Baltijos alyse. Pasal bendrovs finans direktoriaus Antso Prumelio (Ants Prummel), didesn paskolos dalis bus investuota  tris Lietuvos kabelines televizijos bendroves. Likusi investicij dalis teks Talino kabelinei televizijai bei "Ritabell", kuri yra treioji GSM tinklo bendrov Estijoje. Anot "Levicom" pirmininko Tonio Paltso (Tonis Palts), ios investicijos gali pakeisti nuosavybs struktr. Dabartiniai savininkai gali prarasti kontrolin paket. "Levicom" grups bendrovs jau turi kelis investuotojus: net 48 procentai "Ritabell" akcij priklauso firmai "Millicom", 30 procent Talino kabelins televizijos (Tallinn Cable Television) turi firma "Telglob", o kontrolinis paketas yra keturi asmen inioje. "Levicom" pasira sutart su Talino banku (Bank of Tallinn), kuris palaikys ryius su potencialiais investuotojais. Anot A.Prumelio, "Levicom" akcijos bus paskelbtos Talino vertybini popieri biroje. "Levicom" grup Lietuvoje valdo tris bendroves, Latvijoje - vien, o Estijoje - atuonias. 1996 metais "Levicom" apyvarta sudar 131 milijon Estijos kron, o pelnas siek 4 milijonus kron. Jos akcinis kapitalas sudaro 10,44 milijono kron. Didiausia dalis apyvartos tenka "Levi & Kuto" firmai, prekiaujaniai mobiliais telefonais, po jos seka televizijos programas leidianti "Parimenta" bei "Levi Cable". <doc> Argumentai Perdirbamoji pramon: problemos ir perspektyvos Interviu su ems ir mik kio viceministru Donatu STANIKNU Giedr BUDVYTIEN - kininkai, gaminantys pien (toki Lietuvoje yra per 300 tkstani eim), ada pradti audyti karves, nes parduoti pien darosi vis sunkiau. Daugelis rajon pienini atsidr ties bankroto riba. Net ir stambesnieji pieno perdirbimo kombinatai veriasi sunkokai. Ar tikrai pieno perdirbimo pramon neturi joki perspektyv? - Situacija sunki beveik 18 i 40 stambesni moni. Rajon pienins dar blogesnje padtyje. Bankrutuoja Anyki, iluts, Vievio pienins. Bet atsiranda vis daugiau usienio firm, kurios nort investuoti  jas. Vievio pienine susidomjo Anglijos kompanija. Akcin bendrov "Giest" Molt rajone u 2,3 mln. lit sigijo bendrov "Vilniaus pienas". Diugina tai, kad net ir iuo sunkiu laikotarpiu valstybei nereikia subsidijuoti pieno produkt eksporto. O usienieiai pajuto, kad lietuviki pieno produktai pakankamai geros kokybs, ypa tinkami Ryt rinkai. Tik pieno surinkjai turi persitvarkyti taip, kad galt surinkti vairi ri pien. Su pieno kokybs nustatymu problem bti neturt, nes Lietuvos veterinarijos akademija turi kompiuterizuot laboratorij. Laboratorijos maina kasdien vaiuoja per Lietuv ir renka mginius, kuriuos vliau tiria. Nuo ateinani met pradios ruoiams mokti u pien pagal ringum, su nemaais priedais u geresns kokybs pien. - Akivaizdu, kad Lietuvos rinka jau perpildyta. Kokios galimybs eksportuoti pieno produktus ir  Rytus, ir  Vakarus? - Bdamas Maskvoje sitikinau, kad tebega lietuvik pieno produkt nostalgija. Jie turt neblog paklaus. Artimiausiu metu ketiname Maskvoje atidaryti lietuvik maisto produkt parduotuv. Ms iniciatyv palaiko Maskvos valdia. Kad Rytuose lietuviki pieno produktai populiars, pastebjo ir Vakar verslininkai. "Agrobalt" parodos metu gavome pasilym i vienos Olandijos kompanijos siveti telyaites, duodanias daugiau pieno, ir taip didinti pieno produkt gamyb. Net ir bankrutavus rajon pieninms yra ieii. Tarms su Marijampols pieno konserv kombinatu, kad jis tuo metu padidint gamybos apimtis ir pien  j bt galima suveti net i atokesni rajon. Gamintojams tai priimtina. Taigi padtis sunki, bet ne tokia jau beviltika. - Kita ne maiau problemika perdirbamosios pramons aka - msos pramon. kininkai prognozuoja, kad laiku nesimus priemoni gali tekti iskersti gyvuli bandas. - Msos problema paatrjo Anglijoje kilus karvi pasiutligs epidemijai. Lietuvoje susikaup didiuliai kiekiai jautienos. Kuo skubiau stengiams j eksportuoti  Rusij, kitas NVS alis. Bet dalis jautienos neivengiamai lieka. Todl kartu su kio, Socialini reikal ir darbo ministerijomis svarstome galimyb i ms maesnmis kainomis parduoti socialiai remtiniems monms. Su pauktiena rpesi maiau, nes pauktynai dar kol kas sukasi patys, be valstybs pagalbos. Tik svarbiausia - apsiginti nuo pigios usienietikos pauktienos. Bet tai net ir vedant atitinkamus muitus nelengva. Msos perdirbimo mons pageidauja siveti kiaulienos subproduktus, gerokai pigesnius, o i j pagamintas deras parduoti Ryt rinkoje ir gauti didesn peln. Dl to mums tenka nuolat kovoti su perdirbjais ir iekoti mechanizmo, kaip apsiginti nuo veamos pigesns msos. iaip su kiauliena rpesi ne tiek jau daug. Paangiausiuose kompleksuose kiaules auginti apsimoka. - iuo metu kritika situacija susiklost ir grd pramonje. Elevatoriuose sukaupta nemai kiekiai brangiai supirkt grd. - ia galima pasakyti, kad grd perdirbimo mons prajus ruden tiesiog nesusigaud rinkoje, todl supirko daug grd didelmis kainomis, o po to paaikjo, kad nra kur juos dti. Naujam derliui pasirodius, dar liks apie 20 tkst. ton pernyki. Su i met derliumi manome tvarkytis taip. Maistini kviei supirkimo kvota nustatyta 200 tkst. ton, o rugi - 100 tkst. ton. Rugi panaiai tiek ir pasta. Paarini kviei aikiai tursime pertekli. Vir kvotos uaugintiems grdams jau i anksto iekome rinkos. Grd perdirbimo pramonje nemaos perspektyvos tenka salyklini miei auginimui. i grd nemaai sunaudoja al gaminanios kompanijos. Dabar dal salyklini miei jos sivea i usienio. Sieksime, kad i anksto sudarius sutartis jos naudot lietuvikus mieius. - Kokia padtis cukraus pramonje? - Sudtinga. Ms tikslas - padidinti cukrini runkeli auginimo ir gamybos apimtis 25-30 proc. Tada mes vietos rink patys aprpintume cukrumi. Specialistai yra paskaiiav, kad Lietuvoje cukriniams runkeliams auginti palankesns slygomis negu Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir kitose iaurs alyse. Kita problema - cukraus fabrikai labai siskolin emdirbiams. Sunkiausia padtis - Paveni cukraus fabrike. Taiau praeit savait iai monei pavyko suteikti kredit ir ji jau pradjo atsiskaitinti. Kreditas suteiktas tokiomis slygomis, kad atjs  mon investuotojas grins kredit ir sumoks procentus. Marijampols cukraus fabrikas taip pat siskolins emdirbiams, tik maesnes sumas. - Minjote, kad ir lin pramon siskolinusi emdirbiams net u 1995 metus. Ar dar apsimoka auginti linus, kai linas tapo nemadingas? - Teko girdti, kad linas po keleri met sugr  mad. Dabar usienyje populiarja kitas lin, tiksliau - trumpo j pluoto panaudojimo bdas. I lin pradta gaminti vairias iki iol i plastmass gaminamas detales. Ypa automobili pramonje. Automobilio viduje visi paneliai, dureli vidin pus gaminami i lin. Sen automobili geleins detals keliauja  metalo lau, o pagamintos i lino natraliai sunyksta, neterdamos aplinkos. - Sakte, kad Js pats jau penkerius metus su broliais kininkaujate, turite 50 hektar ems prie Panevio. Taigi, reikia manyti, kinink problemos "Jums gerai pastamos. Kaip Js galvojate, kas galt palengvinti kinink dali? Sveikai mstantys nebesitiki, kad jais pasirpins valdia. - Blogiausia, kad emdirbiai, kininkai kiekvienas savo problemas sprendia pavieniui, nesugeba susiorganizuoti. Viena i ieii galt bti vairi kooperatyv krimas. Kaip jau sakiau, tokie kooperatyvai galt sigyti technikos, pieno aldymo renginius ir panaiai. Ministerija tikrai linkusi palaikyti kinink iniciatyv, mes turime kooperacijos skyri, tik bda - tarp kinink trksta iniciatyvi, kartu ir imanani reikal entuziast. - Daugeliui kooperatyvai turbt primena kolkius. Taiau tiktina, kad pajut, jog vienam atlaikyti konkurencij labai sunku, kininkai nevengs kooperatyv. Gal jau yra naujai susikrusi kooperatyv? - Taip, yra. Dabar vis daugiau moni, perdirbani ems kio produkcij, ypa pieno perdirbjai, reorganizuojasi  kooperatines mones. Pirmoji buvo AB "Kupikio pienas", kuri jau io mnesio pabaigoje taps kooperatin mon. AB "Vilniaus pienas" taip pat ruoiasi reorganizuotis  kooperatin mon. Tik dar reikia priimti atitinkamas statym pataisas, reglamentuojanias valstybei priklausani akcij pardavim. Galiu pasakyti, kad emdirbiai ir kininkai neinaudoja galimybs dalyvauti ems kio produktus perdirbani moni valdyme. O juk galt rajonuose isirinkti atstovus ir deleguoti juos  tas mones aktyviai veikti jiems patiems palankia linkme, ginti emdirbi interesus. Tiems, kuriems kooperatyvai asocijuojasi su kolkiais, vertt prisiminti, kad ne tik Vengrijoje ar kitose Ryt Europos valstybse, bet ir Danijoje kooperatyvai uima deram viet alies kyje. <doc> Argumentai Kiauiniai be etikei Ritaut KLGERIEN Valstybins kokybs inspekcijos Kauno sektoriaus vedja iandien prekiaujama vos ne ant kiekvieno kampo, preki pasila taip pat negalime skstis. Taiau ar visada esame pakankamai informuojami apie pai prek, j gamintojus, tinkamumo vartoti laik, ar teisingai nustatomas pirkt preki kiekis? Su Valstybins konkurencijos ir vartotoj teisi gynimo tarnybos atstovu Kaune Juozu Zajankausku kaip pirkjai apsilankme 18 didesni prekybos centr. Susidar spdis, kad ne visose prekybos monse yra inomos 1995 m. lapkriio 27 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 1496 patvirtintos "Mamenins prekybos taisykls". Noriau priminti, teisingiau - supaindinti su taisyklmis, kaip leidiama prekiauti maisto produktais, kaip i taisykli laikosi patys prekybininkai ir ko gali tiktis vartotojai. Prekybos salje matomoje vietoje turi bti informacija: mons pavadinimas, kodas (patento numeris), atsaking darbuotoj telefono numeris. Toki informacij radome tik AB "Kauno skalsa". Kituose lankytuose objektuose mint reikalavim nesilaikoma. Reikia paymti, kad Lietuvos Respublikoje pagamintus maisto produktus leidiama parduoti tik turint gamintojo kokybs paymjim arba juridin gali turiniuose, prek lydiniuose dokumentuose ym apie kokybs atitikim normatyvini dokument reikalavimams, o msos, uv, pieno perdirbimo monse pagamintas - turint ir Valstybins veterinarijos tarnybos paymjim; importinius - turint Visuomens sveikatos centro ar veterinarijos tarnybos leidim realizuoti arba juridin gali turiniuose prekes lydiniuose dokumentuose ym, kurioje nurodoma leidim idavusios tarnybos pavadinimas, leidimo idavimo data ir numeris. Visi prekybininkai ino (bent jau privalo inoti), kad preki kokyb reglamentuoja normatyviniai dokumentai ir sutartys. Be to, realizuojami maisto produktai turi bti atitinkamai enklinti, t.y. su visais privalomaisiais enklinimo rekvizitais, kurie nustatyti normatyviniuose dokumentuose bei "Preki enklinimo taisyklse". Tarp kit - btinas preks pavadinimo, deklaruojamo normatyvinio dokumento ymens, gamintojo pavadinimo ir jo adreso nurodymas. enklinimo rekvizitai turi bti Lietuvoje gaminam preki etiketje, esanioje ant preks ar jos taros. Importini - vienoje i i viet: ant preks, ant taros, lydraiuose bei naudojimo dokumentuose, sutartyse. Preki enklinimo rekvizitai pateiktini valstybine kalba. Kaip paaikjo lankant parduotuves, normini dokument reikalavim enklinant produktus nesilaikoma. Ne retai gamintojas nurodo visus privalomus rekvizitus, bet jie neaikiomis aplinkybmis "dingsta" paioje parduotuvje, nepaklina  prekybos sal, tuo paiu pirkjui  rankas. Matyt, juos "pamesti" kakam pravartu... Toki situacij utikome maisto produkt parduotuvse, esaniose Kalniei mikrorajone bei Petrainuose. Abi jos prekiavo fasuotomis vit launelmis ir krtinlmis, kurios prekybos salje liko be enklinimo etikei, nors sandlyje, aldymo kameroje etikets buvo savo vietoje, kaip priklauso. Pirmojoje parduotuvje panaiai atsitiko ir su tortais. O tai UAB "Vil" (Laisvs al.) iaip taip radus torto enklinimo etiket paaikjo, kad skanstas turjo bti suvalgytas beveik prie savait. Prie fasuot maisto produkt pavyzdi turi bti tvirtinamos aikiai apipavidalintos kain etikets, kuriose valstybine kalba nurodomas produkto pavadinimas ir kaina, prie importini - papildomai nurodoma alis gamintoja. Nefasuot maisto produkt kain etiketse dar nurodoma produkto ris, gamintojas, riebumas (pieno ir jo produkt), o vienetini duonos ir pyrago gamini - gaminio mas. Palyginti su kitomis, bene isamiausia informacija pateikiama AB "Merkurijus", UAB "Madi pasaulis" (Kovo 11-osios g.) ir UAB "Palkna" parduotuvje "Iki". Kalbant apie enklinim atskirai paminsiu kiauinius. Prekybos mons, fasuodamos kiauinius  maielius ar kitoki ma tar,  kiekvien j privalo dti etiket, kurioje turi bti tiekianios mons pavadinimas, kiauini klas ir kategorija bei vartojimo trukm. Taiau tikriausiai retas pirkjas patvirtint pirks kiauinius su etiketmis. Mums surasti fasuotus kiauinius su reikiamais enklinimais pavyko tik parduotuvje "Iki ir UAB "Balzamita". Mamenins prekybos taisyklse nurodoma, kad maisto produktai sandliuojami ir idstomi prekybos salje grietai pagal higienos normas ir taisykles. Draudiama greta idstyti ir laikyti (vienoje prekybos ar aldymo rengim lentynoje) vienas nuo kit specialiomis pertvaromis neatskirtas ias prekes: nefasuotus, greitai gendanius maisto produktus ir vaisius, daroves, kiauinius bei nemaisto prekes; stipr specifin kvap skleidianias prekes ir maisto produktus, monms skirtus maisto produktus ir skirtus gyvnams maitinti, ali ms, uvis, pieno produktus, duon, alius maisto produktus ir paruotus vartoti nefasuotus maisto produktus. O tai vienoje i Petrainuose esani parduotuvi maistas unims laikomas greta maisto monms. Kitose ms aplankytose parduotuvse io reikalavimo daugma paisoma ir maisto produktai laikomi pagal higienos normas. Visi sveriami maisto produktai turi bti parduodami vynioti  popieri ar pakuoti  Sveikatos apsaugos ministerijos leistinas pakavimo mediagas, kuri svoris  preks svor neskaitomas ir mokestis i pirkjo u jas neimamas. Mums "perkant" maisto produktus, fasuotus vakuuminiu bdu  vairias permatomas plveles, polimerinius padkliukus ir panaiai, beveik visur jie buvo sveriami, neatsivelgiant  tai, kad ant etikei yra nurodyta neto mas. Vadinasi, u pai pakuot bt tek mokti, kaip ir u pakuot produkt. Kaina teisingai buvo skaiiuojama tik parduotuvje "Iki", taip pat Panemunje esaniose "Samsono" parduotuvje Nr. 12, AB "elv" bei UAB "Panemuns puait". Prekybininkams vertt atminti, kad pirkjui turi bti suteikta reali galimyb pasitikrinti pirkt maisto produkt kiek. Kontrolins svarstykls buvo pastatytos prekybos salje daugiau kaip pusje aplankyt parduotuvi. Birs ir skysti maisto produktai gali bti parduodami tik fasuoti. Nefasuotais sveriamais (grietine, varke, sviestu) galima prekiauti tik specializuotose parduotuvse arba higienos reikalavimus atitinkaniuose skyriuose, tai suderinus su visuomens sveikatos centru. Prekyboje naudojami svarsiai, svarstykls ir kiti matavimo prietaisai, kurie reikalingi atsiskaityti su pirkjais, turi bti su galiojaniu patikros spaudu ir tikti pagal matavimo ribas bei tikslum. Jie tikrinami Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka. Reikia inoti, kad pasibaigus garantinei realizavimo trukmei, preks gali bti parduodamos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka pratsus j realizavimo trukm ir pardavjui apie tai spjus pirkj. Greitai gendanius maisto produktus, kuri sra tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, pasibaigus j garantinei realizavimo trukmei, parduoti draudiama. Fasuoti maisto produktai negali bti i naujo enklinami, perfasuojami, apdorojami, siekiant pratsti j tinkamumo vartoti laik. <doc> Argumentai Ar Lietuvos pensininkui moks pensij usienio valstyb? Danas i audr iblakyti po pasaul lietuvi trokta sugrti  Lietuv nuolat gyventi. Kita vertus, dl vairi prieasi daugelis Lietuvoje gyvenusi kitataui ivyko gyventi  kitas alis. Kokios tiek vien, tiek kit socialins garantijos? Apytiksliais duomenimis, Latvijoje iuo metu gyvena apie 35 tkst., Estijoje - 3,5 tkst. lietuvi, o Lietuvoje - apie 4 tkst. latvi ir 200 est. Bendra gyventoj migracijos tendencija tokia, jog persikeliani  Lietuv gyventi skaiius yra didesnis nei isikeliani. Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialist nuomone, i tendencija iliks ir ateityje, nes baz repatriacijai Latvijoje ir Estijoje yra didesn nei Lietuvoje. Situacija gali keistis dl ekonomini prieasi (auktesnio pragyvenimo lygio, verslo vystymo galimybi ir kt.). Neretai slegiami nedarbo maitos vienos alies gyventojai, nekeisdami nuolatins gyvenamosios vietos, ivyksta dirbti  kit al. Visais iais atvejais mons susiduria su socialini garantij (ypa utarnautos pensijos mokjimo) problema. Nesant statym teisint tarpvalstybini santyki socialins apsaugos srityje, ivykstaniam i Lietuvos gyventi  kit al pensininkui yra imokama pensija tik u pusmet i anksto, po to jos mokjimas nutraukiamas, nors Lietuvai mogus dirbo vis gyvenim. Mint problem sprendimas reikalauja koordinuoti atskir ali socialins apsaugos sistemas, kurio esm - migruojani tarp valstybi asmen ar gyvenani vienoje valstybje ir teistai dirbani kitoje valstybje darbuotoj socialini garantij isaugojimas. i klausim sprendimas vykdomas sudarant tarpvalstybines sutartis. Lietuvos SADM tarpvalstybinius santykius socialins apsaugos srityje stengiasi sureguliuoti pirmiausia su tomis alimis, tarp kuri vyksta intensyvi moni migracija. Tai pirmiausia pasakytina apie Baltijos regiono alis. Sutari tarp i ali pasiraymui yra svarbus 1994 m. Taline pasiraytas memorandumas. J pasira Latvijos gerovs ministerijos, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos socialins apsaugos ir darbo ministerijos ir Estijos socialini reikal ministerijos vadovai. Socialins politikos prioritetais pasiraytame memorandume numatyta: socialinis draudimas ir socialin apsauga, sveikatos apsauga ir darbo rinka. Pagrindiniais bendrais tikslais tarp Baltijos ali socialinio draudimo ir socialins apsaugos sferoje yra problem, susijusi su skurdu ir atskir moni grupi socialine diferenciacija sprendimas; sukrimas visaapimanios ir efektyvios socialinio draudimo bei socialinio aprpinimo sistemos, atitinkanios ekonomin ali isivystymo lyg, bendr socialini garantij kriterij sukrimas, nepaisant skirting socialinio draudimo schem; slyg sukrimas privaioms draudimo sistemoms, papildanioms privalomj socialin draudim ir kt. Bendradarbiaujant sveikatos apsaugos srityje, Baltijos alys numat pirminje sveikatos apsaugos grandyje taikyti bendrj praktik, akredituoti sveikatos apsaugos priemones, plsti ligonini tinkl ir j finansavim, tobulinti mokymo programas. Darbo rinkos srityje alys prijo prie vieningos ivados, kad didjant nedarbo lygiui, darbo rinkos pltimas u nacionalini rib yra neivengiamas procesas. Todl susitar: pltoti tarptautinio pasikeitimo informacija ir bendradarbiavimo tarp darbo bir galimybes; utikrinti paym, diplom ir kt. dokument, kurie suteikiami kiekvienoje Baltijos alyje, galiojim; kovoti su struktriniu ir ilgalaikiu nedarbu taikant profesinio mokymo bei perkvalifikavimo sistemas, skatinti smulk versl kaip nedarb mainani priemon. Realizuojant Baltijos ali memorandumo socialiniais klausimais nuostatas, pleiamas t ali bendradarbiavimas, sudaromos sutartys, kuriomis garantuojama migruojani ar vienoje valstybje nuolat gyvenani ir kitoje valstybje dirbani asmen socialin apsauga. Sudarytos Lietuvos - Latvijos (sigaliojo nuo 1995 02 01), Latvijos - Estijos (1997 02 01) ir Lietuvos - Estijos (sigaliojo nuo 1997 02 10) sutartys. Atsivelgiant  pasikeitusius statymus, parengta nauja Lietuvos sutarties su Latvija redakcija, kuri artimiausiu metu bus aptariama su Latvijos ekspertais. ios sutartys yra kompleksins. Jos apima medicinos pagalbos teikim, ligos ir motinysts paalpas, senatvs, invalidumo, maitintojo netekimo (nali ir nalaii) pensijas, imokas dl sualojimo darbe ir profesins ligos, bedarbio, eimos, laidojimo paalpas sutartis pasiraiusi ali gyventojams. Migrant socialin apsauga su pilietybe nesiejamos. Pagrindinis imok (pensij, paalp ir kt.) kriterijus - socialinio draudimo mokos ir j mokjimo trukm ar nuolatinio gyventojo statusas. Kai pensija yra paskirta pagal vienos valstybs statymus ir asmuo persikelia gyventi  kit valstyb, j toliau moka paskyrusioji valstyb (imok eksportas). Lietuvoje gyvenaniam pensininkui(-ei) pensija tokiu atveju yra mokama litais pagal Latvijos banko nustatyt lato ir lito kurs, pervedant j SODROS dispozicijon ir imokant pensininkams pagal j gyvenamj viet. Jei asmuo turi draudimo sta pagal abiej valstybi statymus, jis (ji) tampa abiej valstybi pensininku. Beje, dl tarpvalstybini sutari netobulumo atsitinka taip, kad kai kurios migruojani piliei grups negali pasinaudoti joms priklausaniomis imokomis, kurios pagal statym siejamos su nuolatinio gyventojo statusu. iuo statusu remiasi Lietuvos - Latvijos sutartis, kurioje nurodyta, jog eimos paalpos skiriamos ir mokamos pagal tos valstybs, kurioje nuolat gyvena eimos, statymus ir i jos l. Latvijoje teisinus laikinojo gyventojo status (5 metai), ji laikinai gyvenantiems joje Lietuvos pilieiams nemoka paalp u vaikus. Siekiant apsaugoti moni teises, "nuolatinio gyventojo" svoka sutartyje turt bti pakeista "legaliai gyvenanio" svoka, nes laikinai gyvenantis yra ir legalus gyventojas. Beje, pagal Europos ali sutartis imok mokjimas yra siekamas ne su nuolatinio gyventojo statusu, bet su legaliai gyvenanio pilieio statusu. Vliau pasiraant Lietuvos - Estijos sutart, is nesusipratimas itaisytas, naudojant "legaliai gyvenanio" svok. Tokiu atveju Lietuvos ar Estijos pilieiai laikinai, bet legaliai gyvenantys iose alyse, turs teis gauti atitinkamas socialines imokas. Be Baltijos valstybi Lietuva yra pasiraiusi terminuotas sutartis dl pensij mokjimo su Baltarusija ir Ukraina. Atitinkamai nuo 1999-j ir 2000-j met su iomis alimis bus parengtos naujos sutartys, kuriose bus iplsta j veikimo sfera. Taip pat galioja laikinas susitarimas tarp Lenkijos - Lietuvos dl paskirt pensij mokjimo. Abipusio piliei darbinimo srityje galioja sutartys su Lenkija, Ukraina ir Baltarusija. Baigiama derinti tokia sutartis su Rusija. Sutari sudarymas ir socialins apsaugos sistem koordinavimas tarp atskir valstybi ne tik sprendia t ali gyventoj socialini garantij bei socialins apsaugos klausimus ir sudaro didesnes galimybes sugrti  Lietuv buvusiems tremtiniams ir kitiems monms, bet ir yra svarbus ingsnis kelyje  Europos integracij. Leonilija PERMINIEN Socialini moksl daktar 1996 m. geriausias rajono kininkas TRAUKOS LAUKE TARP VILNIAUS IR PABRADS Taisykl ar ne, kad traukos jga - jaunysts poymis? Vidas Mateika savo gyvenimui ios taisykls netaiko. Kur iandien jo bendraamiai, su kuriais moksi maoje Pauoli atuonmetje? Visi, kiek gabesni ir maiau gabs, kabinosi  proftechnines ir ems kio mokyklas ir bgo ... miest. Ariausiai nam buvo Pabrad arba Vilnius. I kaimo berneli pravaint vi ir jis pats neturjo ikrypti. Bet ijo kitaip. Kai prasidjo ems kio reforma, jo tvas paliko sodyb kaime ir isikl  Pabdar, o jis tik vienoje darbovietje, buvusiam Vorn kolkyje spjo parodyti naujutl LA agronomo diplom, gaut 1988 m. po neakivaizdini studij, ir netiktai pakliuvo  k tik priimto Valstiei kio statymo traukos lauk... Ir tapo kininku. Geriau nei tvai j suprato moiut Genoefa Kerulien, nes btent jai su vyru Antanu teko 1936 m. atsikelti ia  vienkiem. ia ji ir baig paskutiniu atodsiu savo gyvenim, palikdama po savs vaikait Vid, jo mon Janin ir provaikaiius Arnold ir Aivar. - Vienui vieni, - kartoja Vidas, nors i tikrj ne jis, o Janina turt jaustis vienui viena. T dien, kai lankms pas Mateikas, ienapjt dar nebuvo pradta, ems kio technikos aiktelje tris du kaimynai, "barteriniai', kaip pavadino juos Vidas, paaikindamas, jog jis labiau pasitiki daug met dirbusiais mechanizatoriais nei savimi. Barterio esm yra ta, kad mechanizatorius praktikas Henrikas Mackonis padeda jam, Vidui, o Vidas jam suteikia galimyb naudotis savo technika talkininko emje. O kodl Vidas paskutinmis birelio dienomis, kai Ryt Lietuvoje smarkiai lijo ir lijo, nevaikiojo rkanas, ikvotme nesunkiai. Pirmiausia jis jau buvo apsisprends ol silosuoti. Privataus kio slygomis nebands, bet jau turjo sigijs konservant ir iaip pasiruos be aiman priimti beveik tradicin dangaus nemalon - septynis mieganius brolius. Bet met kas anksiau sutvark ien, tas m prayti dangaus lietaus. Antra, dl ko Vidas Mateika neskuba i karto kaltinti valdi, kaip tai daro be iimties visi kininkai. Tai tam tikra kininkavimo analiz, kuri jis padar birelio mnes lankydamasis Danijoje. Vaiavo ten neatsitiktinai, o kaip 'Met kininko" Molt rajono konkurso nugaltojas. ems kio konsultavimo tarnyba ir kinink sjunga tik po pusmeio vykd savo paad - rajon konkurso nugaltojus kininkus iveti pasimonti  kuri nors senas ems kio tradicijas turini al. Vidas gro i Danijos ir "inventorizavo" savo kininkavim. Jis pagal dan kininko standartus tikrai negali skstis, kad jo laukai (be 20 paveldt ha, 70 ha dar nuomoja i mieste gyvenani savinink) yra per toli nutol nuo sodybos. Danijos nininkas, sitikino jis, taip pat vaiuoja 2-3 kilometrus. Ir stambi kinink joje ne tiek daug, kaip bandoma tikinti lietuvius, silant stambinti kius. Ir pagaliau danai neskuba steigti smulki pieno perdirbimo moni, kaip tikinja savo narius kinink sjunga, nes Danijoje visus pieno gamintojus aptarnauja du dideli pieno perdirbimo koncernai. Vidui didel utopija susitarti su AB "Vilniaus pienas", kuriam jis parduoda aliav, kad kredituot j normalesnmis nei bankas slygomis. Taiau, mosteli ranka - k bekalbti apie kreditus, jei pieno perdirbimo pramon prato bti "kredituojama" gamintoj. O AB "Giest" bankrotas nusine ir Mateik 1,5 tkst. lit. - Beveik palaidoti tie pinigai - kalba Vidas, nes iek tiek geriau u savo kaimynus nutuokia, kad "Giest", nors nebuvusi kakam rimta konkurent, taiau patekusi  konkuruojani firm - AB "Bir pienas" ir AB "Vilniaus pienas" traukos lauk, jame turjo dingti kaip Bermund trikampyje. Treia, Danijoje, laisvoje alyje, Vidas regjo laisvs ir proting suvarym derin. Pavyzdiui, ne bet kas, sigijs k, turi teis j administruoti.Net jei btum to kio savininkas, be ems kio mokslo diplomo negali tvarkytis. Gamybos reikalus tvarko ten diplomuoti kininkai arba tokie yra samdomi savinink. V. Mateika minjo io rajono Jonikio seninijoje ne vien atvej, kai buv miesto gyventojai, neturintys ini apie ems k,  j djo visas las u parduotus mieste butus ir... sulugo. Galbt turtingoje Vidurio Lietuvoje ar Suvalkijoje stambaus projekto realizavimas maiau rizikingas, o ia, Ryt Lietuvoje, kalvotoje, eer, upeli, raist nudygsniuotoje emje, eimininkauk sisavindamas po lauk. Nedaug kas i suvalkiei pasakyt, kad V. Mateikos kis yra laimingj, melioruot ki kategorijos. Jei ne vienas pagilintas, o kitas naujas tvenkinys, nelabai pastebtum melioracijos pdsakus, nes molingos kalvos jau po dengiamja jav skraiste. Paslius spjo nupurkti prie kelion  Danij. Vidas savo kio neklasifikuoja pagal prastus poymius - specializacijos, ekologinio ekstensyvaus ar intensyvaus kininkavimo. Sako, kad tai ess Pietryi regiono - tarp Pabrads ir Vilniaus - tipikas kis. Grd sja tik gyvulininkysts reikmms. Karvi telaiko eias, bekon iaugina tiek, kiek turi usakym i Vilniaus ir Pabrads. Kodl? Todl, kad iandieninis pirkjas rajone yra nemokus, perdirbimo pramons vadybininkai greiti tik pasiimti gyvul, bet ne sumokti u j. O Pabradje ir Vilniuje gyvenantys pastami, i i apylink kil mons, suranda pas Mateik keli btent tada, kai bekonas priauga usakyt svor. Ir pinigai, be abejo, - i rank  rankas. Kaip panaudos i suirusios Jonikio ems kio bendrovs nupirkt Gackiki gyvulininkysts ferm, iandien jau nebeino. Ji yra u poros kilometr nuo nam, ir, vos pradjs k nors daryti, jis turs samdyti sarg. Sargai, beje, patraukliausia ioje vietovje profesija, nes u 20 Lt dienai pasamdyti vasar mog, galint nuravti dar, padti jaunajai eimininkei Janinai paerti gyvulius, sunku, labai sunku. Vienintelis bdas pritraukti darbo jg - kininko traktorius, kombainas, purktuvas ir kita technika, kuri ir priveria kaimynus ateiti talkon. Taiau tikrojo kooperatyvo, kai piniginio nao dydis nulemia kiekvieno balso svor, bijoma, kaip ir visur Lietuvoje. Vidas nesugebjo kalbinti net kit rimtesni kinink, savo kaimyn, kad pirkt kartu purktuv - vienam jam pirkinys per brangus. Deja, kaimynai, atsisak pirkti, neatsisako prayti V. Mateikos, kai ir jiems reikia purkti paslius. Bet tos "gudrybs" gim ne kaimiei galvose. Jos nuirtos i aukiau. Visi, kas suvokia dabartin ems kio bkl, mato, kaip apstumdomas, netiesiogiai, inoma, kininkas banke, kaip i aukto iri  j valdininkas, nematydamas mogaus, o tik kyr praytoj. Taip, deja, ir plinta toks poiris: ir vertikaliai, ir horizontaliai. Jei tau patinka varg vargti paveldtoje emje, tai vark, o mes, kaimynai, pairsime, kas i to ieis. Bet, laim, yra mogus, kuris tiki Vido pasirinkimu, kuris nebijo ugrivusi darb natos. Tai jo mona Janina, kuri turi, be privalom meljos, gyvuli rjos darb, priskusti kibirus bulvi talkininkams, priirti iltnamius, ugesinti ikilus Aivaro ir Arnoldo konflikt. Ji neleidia Vidui nuleisti rank, atsisakyti inuomotos ems ir laukti byrani i dangaus subsidij ir kitokios manos. Subsidijomis nelyja, j versms seniai uako, ir lieka tik laisvo mogaus apsisprendimas - bti ia ar nebti - ir kokia to apsisprendimo kaina. Retsykiais itrk  Pabrad i savojo traukos lauko, jis jauia t jg, kuri grina atgal, kuri neskms atveju rankas kojas paveria vinu, bet kuri taip pat gali vin perlydyti  visaapimani palaim, vos kojos palieia tavo em. NIJOL ANTANAVIIEN <doc> kininkavimo mokykla ORGANINI TR PANAUDOJIMAS EKOLOGIKAME KYJE Natraliam landaftui bdingos sveikos augal ir gyvj organizm bendrijos. Jos pasisavina btinus elementus ir grina juos  dirvoem sunykdamos, todl chemini element pusiausvyra ilieka stabili. kiuose auginami augalai suvartoja daug chemini element, derlius nuimamas, ir didel j dalis nesugrta  dirvoem. Kuo derlius didesnis, tuo daugiau element ineama, ir todl pamau atsiranda vienoki ar kitoki j stygius.  trkum ne visada gali kompensuoti net ir kruopiai parinkta sjomaina. Todl kininkaujant btina racionaliai naudoti tras. Ekologikame kyje galima naudoti visas organines tras, sukauptas savame arba kitame ekologikame kyje: gyvuli ir pauki ml; srutas; augal liekanas ir alij tr; iaudus ir nuievinimui naudojamas mediagas; kompostus. Gali bti vetos ir i kit ki bei moni ios organins tros: mlas (iskyrus specializuot dideli ki ml, kur naudoti draudiama); iaudai, neapdoroti cheminmis mediagomis; pjuvenos, medio drols ir ievs, jei mediena nebuvo apdorota sintetinmis cheminmis mediagomis; kompostai, jei nebuvo naudoti sintetiniai priedai; maisto pramons atliekos be sintetini pried; durps be sintetini pried; kraujo, msos, kaul, plunksn miltai, neturintys sintetini pried. Nurodyt tr kokyb turi bti patikrinta. Kadangi i tr kokyb sunku tiksliai vertinti, todl geriausia naudoti tras, sukauptas tik ekologikame kyje. Organini tr reikm dirvoje yra vairiapus. Vis pirma su organinmis tromis neame  dirv visas svarbiausias pagrindines augal maisto mediagas: azot, fosfor, kal, kalc, taip pat beveik visus mikroelementus. Be to, su organinmis tromis  dirv patenka fermentai, vitaminai, auksinai, antibiotikai, gana daug mikroorganizm. Su 40 ton gero mlo  hektar patenka apie pus tonos gyv mikroorganizm, kurie suardo iki mineralini jungini ne tik organines tras, bet ir dirvoje likusias augalines liekanas. Nuo mlo gerja dirvoemio strukttra, fizins bei biologins savybs, didja maisto mediag itekliai. Su 40 ton kraikinio galvij mlo  hektar patenka apie 200 kg azoto (N), 100 kg fosforo (P2O5) ir 240 kg kalio (K2O), 280 kg kalcio (Ca), 120 g magnio (Mg), 150 g boro (B) ir kt. Taiau ios maisto mediagos savo efektyvumu augalams nra visikai ekvivalentikos atitinkam mineralini tr maisto mediagoms. Usienyje (Vokietijoje, Did. Britanijoje, JAV) organinms troms vertinti vartojami vadinamieji "Mineralini tr ekvivalentai". Tai yra maisto mediag (N, P, K) inaudojimo i organini tr santykinis palyginimas su j inaudojimu i mineralini tr. Pavyzdiui, nustatyta, kad kraikinio mlo ekvivalentas azotui yra 0,62, tai reikia, kad 1 kg azoto, esantis mle, savo efektyvumu augalams yra lygus 0,62 kg azoto, esanio mineralinse trose. Toks organini tr vertinimo ekvivalentas padeda subalansuoti augal trim, padeda palyginti vien organin tr su kita (r. lentel). Nustatyta, kad apie 75 proc. net organini tr mineralizuojasi ir tik ketvirtadalis to kiekio papildo dirvoje esant humus. Apskaiiuota, kad jav hektaras sumaina dirvoemio humuso atsargas 0,8-1 tona, kaupiamj - 1,4-2 tonomis. O daugiamei oli hektaras humuso iteklius padidina 1-2 tonomis. Vienai tonai sunaudoto humuso atstatyti reikia 7-8 ton gero kraikinio mlo. Mlo kokyb priklauso nuo gyvuli ries, paar, kraiko, mlo kaupimo bd, perpuvimo laipsnio. Gyvuli, eriam tokiais paarais, kuriuose gausu augalams reikaling maisto mediag, mlas bna geros kokybs, o eriam menkais paarais - mlas blogos chemins sudties. Mlas be kraiko arba su labai jo mau kiekiu bna vandeningas. Amonifikuojani mikroorganizm atpalaiduotas amoniakas, kai jis nesugeriamas kraiko, isiskiria  or, dl to padidja azoto nuostoliai. Ant gerai sugerianio drgm bei amoniako dujas ir turinio daug augalams reikaling maisto mediag kraiko stovintys gyvuliai primina daug ir gero mlo, prieingai - kreikiant menkaveriu kraiku, mlas bna blogos kokybs. Daugiausia drgms ir duj sugeria durpinis kraikas. Po jo - iaud kapoj ir medi lapai, treti - sveiki jav iaudai, anktini virkios ir sausi bulvienojai. Kraikui skirti iaudai turi bti susmulkinti 10-15 cm ilgio kapojais. Toks kraikas ne tik sugeria daugiau drgms, amoniako, bet ir bna vienodesnis, lygiau ikratomas ir apariamas, yra efektyvesnis. Tok ml lengviau sumaiyti su kitomis komposto dalimis, todl kompostai bna geresns kokybs, greiiau perpva. Tinkamiausios kraikui tokios durps, kuri susiskaidymo laipsnis ne didesnis kaip 25-30 proc., - o drgnumas - 30-55 proc. Viena dalis iaud kraiko gali sorbuoti dvi-tris dalis skysi, emapelki durpi - 4-7, o auktapelki durpi - 10-15 dali. Samanini durpi kraikas trukdo vystytis juodligs, bruceliozs, paratifo ir kitoms infekcines ligas sukelianioms bakterijoms. Pagal susiskaidym mlas skirstomas  viei, pusiau perpuvus, perpuvus ir puvenas. vieio, maai suskaidyto mlo kraiko iaud spalva ir stiprumas dar nepakinta. Tokio mlo vandens ekstraktas yra raudonai geltonas ar alias. Pusiau perpuvusio mlo iaudai nebestiprs, tamsiai rusvi. Tokio mlo vandens ekstraktas tirtas, juodas. Pusiau perpuvs mlas, lyginant su vieiu, sveria 20-30 proc. maiau, bet jame yra daugiau augal maisto mediag. Perpuvs mlas tinka dirvoemiui trti, todl j kompostuoti netikslinga. Jis yra visikai suskaidytas, jame nematyti kraiko liekan, vandens ekstraktas bespalvis. Jo svoris bna sumajs 50 proc. Jei mlas yra nekompostuojamas, bet apariamas vieias, tai pirmaisiais metais augalai i mlo paima 15-30 proc. azoto, 20-30 proc. fosforo ir apie 60 proc. kalio. Antraisiais ir treiaisiais metais fosforo ir kalio sunaudojama maiau, o azoto - kiek daugiau. Per vis mlo veikimo laik augalai sisavina apie 50-60 proc. azoto, iki 50 proc. fosforo ir iki 80 proc. kalio. Vidutin mlo norma yra 40 t/ha. Taiau mlo norma ir trimo juo periodikumas priklauso nuo kraiko ries, sjomainos ir kt. Durpiniame mle daugiau azoto, bet maiau fosforo. Dirvoje jis mineralizuojasi ltai, nes kraikui naudojamos emutinio tipo durps pasiymi biologiniu inertikumu ir didesniu nehidrolizuojam likui kiekiu. Triant durpiniu mlu, dirvoemyje organini mediag susikaupia 12-15 proc. daugiau, nei triant iaud mlu. Pastarojo huminifikacija vyksta liau, negu durpinio mlo, o mineralizacija - greiiau. Todl ir jo taka derliui kiek rykesn. Daniausiai pasitaikanios mlo kaupimo ir naudojimo klaidos: Mlas laikomas netvarkingose rietuvse, neapdengtas durpmis ar kita mediaga; blogai ikratomas, kai kraikui naudojami nesmulkinti iaudai; ikraius - ilgai neapariamas; triama per didelmis mlo normomis; blogai terpiamas (sekliai arba per giliai). alioji tra - sideratai - tai augal alioji mas, apariama trai tame paiame lauke, kuriame buvo auginama, arba gali bti atveama ir i kito lauko. iam tikslui geriausiai tinka anktiniai augalai: lubinai, seradls, esparcetai, barknai. Jie labai padidina azot dirvoemyje. J ilgos aknys sugeba paimti fosfor ir kal i gilesni dirvoemi sluoksni, todl armenyje pagausja ir i maisto element. aliajai trai auginami ir neanktiniai augalai - rapsai, aliejiniai ridikai, garstyios arba anktini ir jav miiniai. Auginant trai anktinius augalus viename hektare apariama 35-45 tonos aliosios organins mass. Joje azoto yra beveik tiek pat kaip ir mle, o fosforo ir kalio kiek maiau. Lyginant su kitomis organinmis tromis, alioji tra daug greiiau suyra. I jos augal sunaudojamo azoto koeficientas yra dvigubai didesnis. Irstant siderat organinei mediagai, dirvoemyje pagausja anglies rgties, suaktyvja mikroorganizm veikla. alioji tra, kaip ir kitos organins tros, pagerina dirvoemio agrochemines ir fizikines savybes. Ji yra ypa tinkama rgi, maai element turini smlio ir priesmlio dirvoemi derlingumui didinti. aliajai trai auginam augal yra daug, todl j pasirinkimas priklauso nuo skl kainos, sjos laiko ir augalo vegetacijos trukms. Sjomainoje, kur auginami aliajai trai augalai, maiau bna piktoli, augal kenkj ir lig. Daniausiai aliajai trai auginami vienameiai ir daigiameiai lubinai, seradls ir barknai. Visos lubin rys iaugina daug aliosios mass ir sukaupia daug azoto netgi labai rgiame, maai maisto element turiniame smlio dirvoemyje. Lubinus geriausia aparti tada, kai ant pagrindinio stiebo susidaro blizganios anktels. aliajai trai vienameius lubinus galima auginti kaip pagrindin kultr - beveik vis vegetacijos laik ir kaip tarpin, kai jie sjami  javus arba pasjami nupjovus anksti pribrstanius augalus. Daugiameiai lubinai daniausiai nupjaunami ir panaudojami kitam sklypui patrti, taiau jie gali bti uarimai ir tame paiame lauke. Seradls - drgm mgstantis anktinis augalas. Geriausiai auga silpnai rgios reakcijos lengvos mechanins sudties dirvoje. Jei trksta drgms, slins seradls auga blogai ir j derlius bna maas. Seradli pirma ol gali bti naudojama paarui, o atolas - aliajai trai. Vienameiai ir dvimeiai baltaiediai ar geltoniediai barknai gerai auga kalkintuose dirvoemiuose. Barknai labai gerai pakenia sausras ir todl gali bti vertinga tra netgi esant silpnai isivysiusiai jo anteminei daliai. Baltaiediai barknai yra derlingesni, bet geltoniediai anksiau subrsta. aliajai trai labiau tinka auginti dvimeius barknus. Pirmaisiais metais auga prastai, o kitais - praysta daug greiiau nei kiti anktiniai augalai. Todl barknai anksti nupjaunami, o ataug - apariami trai. aliajai trai auginami neanktiniai augalai dirvoemyje sukaupia nedaug azoto bei kit maisto element. Taiau jie pagerina dirvoemio fitosanitarin bv, agrochemines ir fizikines savybes, pagausina humuso. Durps. Durpynai (ir durps) skirstomi  tris tipus: auktapelkes, emapelkes ir tarpinio tipo pelkes. Auktapelks formuojasi auktose vietose. Jas drkinaniame vandenyje yra nedaug mineralini mediag, todl iose durpse maai pelen. emapelks formuojasi emose vietose, gruntiniame vandenyje daug mineralini mediag, todl j durps peleningos. Durpi agrochemin vert labiausiai priklauso nuo j botanins sudties, susiskaidymo, peleningumo, maisto mediag kiekio, rgtumo, drgms imlumo. Botanin sudtis - svarbus agrocheminis durpi kokybs rodiklis. Pavyzdiui, samaninse auktapelki durpse labai nedaug maisto mediag, jos beveik nepeleningos, rgios reakcijos, maai susiskaidiusios. Jeigu durpse yra oli ar medi liekan - tai emapelki durps. I trij maisto mediag (N, P, K) durpse daugiausia yra azoto: auktapelki absoliuiai sausoje mediagoje - nuo 0,7 iki 1,5 proc., emapelki - nuo 2,5 iki 3,5 proc. Taiau didioji durpi azoto dalis augalams neprieinama. Durps mineralizuojasi ltai. Susiskaidiusiose durpse yra ne daugiau kaip 0,09 proc., o sausose auktapelki - 0,03 proc. amoniako azoto. Todl durps kompostuojamos su mlu, srutomis, fekalijomis. Absoliuiai sausose durpse fosforo kiekis svyruoja nuo 0,05 proc. (auktapelki) iki 0,6 proc. (emapelki). Kalio durpse maai, absoliuiai sausoje masje - 0,05-0,2 proc. Durps, kuriose yra 5-25 proc. humuso, vadinamos maai susiskaidiusiomis. Jas reikia naudoti kraikui. Turinios 25-40 proc. humuso, yra vidutinikai susiskaidiusios, o turinios daugiau kaip 40 proc., gerai susiskaidiusios. Tokios durps tinka kompostams gaminti. Durps, kuri pHKCl 5,5, netinka tiesioginiam trimui, todl jas btinai reikia kompostuoti su mlu arba kalkmis, pelenais arba kaulamiliais. Su kalkmis, kaulamiliais arba pelenais geriausia kompostuoti durpes, kuri pH 5, peleningumas - 10 proc., o susiskaidymas - 25-40 proc. Su mlu, srutomis, fekalijomis ir augal liekanomis gali bti kompostuojamos vis ri durps. Kompostuojamos durps turi bti gerai idiovintos (madaug 60-65 proc. drgnumo). Tinkamiausias laikas jas ruoti - vasar. Tada jos greitai ir gerai idista, isivdina ir subyra  smulkius trupinlius. Kompostai. kyje be kompost isiversti nemanoma, nes ir vienur, ir kitur atsiranda vairi iukli (sugedusi iaud, siloso, nuokul bei sodo piktoli), kurios gadina vaizd bei teria aplink. Geriausias bdas jomis atsikratyti bei ivalyti aplink - sukompostuoti. Ruoiant kompost krvos apaioje verta paskleisti 20-30 cm durpi sluoksn. Ant jo nestorais, 15-20 cm sluoksniais, kraunamos kompostuojamos mediagos ir durps. Neturint durpi, galima upilti ems sluoksn. em turi sudaryti ne maiau kaip 10 proc. komposto. Taip sukrautuose krvos sluoksniuose greiiau dauginasi organin mediag skaidantys mikroorganizmai. Labai gerai, kai 20 proc. ir daugiau komposto mass sudaro gyvuli mlas. Atviros rietuvs didiausias plotis - 1,5-2 m, auktis - 1-1,2 m, o ilgis priklauso nuo komposto kiekio ir vietos. Geriausia krauti po keturis atliek ir durpi ar ems sluoksnius. Virutinis sluoksnis - 10 cm durpi (arba ems). Jeigu kompostuojamos sausos mediagos, rekomenduojama jas sudrkinti vandeniu, kad turt 40-50 proc. drgms. Kad komposto krvos greiiau subrst, susimineralizuot, jas reikia palieti vandeniu arba srutomis ir pravdinti perkasant kastuvu (maesnes krvas) arba perstumiant buldozeriu i vienos vietos  kit, tuo paiu sumaiant atskirus krvos sluoksnius. Kiekvienas kininkas, naudodamas organines tras, laukia ne tik gausesnio derliaus, bet ir ekonomins naudos. Siekiant pastarojo tikslo reikia visus su trimu susijusius darbus atlikti racionaliai, parinkti tinkamiausias kraiko ris ir normas, naudoti pigiausi technik, trti didiausi ekonomin efekt duodaniomis normomis. Tik visur ir visk taupant, galima gauti ir derliaus pried, ir ekonomin naud. Dr. JONAS KUINSKAS Dr. ALGIMANTAS EMAITIS <doc> GRD VENTILIAVIMO BOKTAI Retas kininkas turi svirn, kuriame galt idiovinti grdus ir kitaip juos tinkamai paruoti ilgesniam laikymui. Be svirn jokiu bdu neisiversime, nes ms krate neretos ir lietingos javapjts. Tad, kokius svirnus geriausia statyti. Bene sudtingiausia grdus idiovinti. Visiems aiku, jog drgn grd laikyti negalima. Todl didel dalis grd derliaus i lauk buvo veama tiesiai  elevatorius. Taiau dabar tokia galimyb labai sumajo. Statistikos duomenimis, iemet jav turime pasj truput daugiau kaip milijon hektar. Tuo tarpu grd supirkimo kvota yra vos 350 tkstani ton. Netgi esant visikai menkam derlingumui (2 t/ha), elevatoriai derli supirks tik nuo vieno etadalio jav pasli ploto. Vadinasi, kiuose liks apie penkis etadalius derliaus, kur reiks apdoroti kininkams. Todl akys krypsta  dar ilikusius bendrovi 2000 mechanizuot svirn, kad juose bt galima appdoroti ne tik bendrovi derli, bet, sudarius sutartis, ir kinink grdus. Gaila, kad prie javapjt tik apie pusantro imto i svirn buvo tvarkingi. Kituose daniausiai suged diovinimo renginiai. Apdorojant grdus iuose bendrovi svirnuose, irgi atsiranda problem. Mat ne visi kininkai vienu metu nuima tuos paius javus, o paruoti technologines linijas kitiems javams sugaitama daug laiko. Be to, reikia nustatyti atvet grd drgnum bei varum, o tam bendrovs neturi rangos. Todl daugelis kinink, ir neturdami tinkam svirn, stengiasi grdus apdoroti savame kyje. Tai neprastai pavykdavo, nes pastaruosius kelerius metus derliui doroti buvo palankios slygos. I lauk buvo atveami tokie grdai, kuri visikai nereikjo diovinti arba tereikjo labai nedaug. Todl kininkai derli paruodavo laikymui ir neturdami tam pakankamai rengini. Taiau derliaus numimo slygos ne visada bus tokios palankios, todl galime patirti didiuli nuostoli. kininkai teigia, kad jie javus pjauna tada, kai orai giedri ir grdai esti sausi. Taiau tai ne visuomet bus manoma. Nors kombain alyje beveik nesumajo, taiau j technin bkl labai suprastjo. Todl vienas kombainas veiks maesn jav plot. O sudoroti reikia visus javus ir tai reikia padaryti laiku. Todl gali prisieiti dirbti ir nepalankiomis slygomis. Tada grdai gali bti labai drgni. Tokius grdus reikia tuoj pat valyti ir diovinti, nes supilti krvose ir neventiliuojami grdai jau po 3,5-4 valand pradeda kaisti ir gesti. Todl auginantiems javus kininkams btinai reikia sirengti aktyvaus ventiliavimo sistemas. Priklausomai nuo kininko turim mediag bei finansini itekli, aruoduose galima sirengti ventiliacines kanal sistemas arba perforuotas grindis. Perforuotos grindys yra tobulesnis renginys, nes vienodiau paskirsto pro grdus puiam or, galima ventiliuoti ir plonu sluoksniu supiltus grdus, maesnius paios sistemos pasiprieinimas puiamam orui. Taiau vien tik aktyvaus ventiliavimo sistem rengimas dar neisprendia vis problem, nes reikalauja nema darbo snaud. Kadangi derliaus numimas nra vienkartinis darbas, kininkai turs pasistatyti svirnus jav derliui apdoroti. Aiku, kad naujai statomi svirnai privalo turti perspektyviausias technologijas ir renginius. iuo metu pasaulyje statomi svirnai, kuriuose vietoje aruod su perforuotomis grindimis, naudojami ventiliavimo boktai. Kuo jie pranaesni u aruodus su perforuotomis grindimis? Pirmiausia, ventiliavimo boktai leidia visikai mechanizuoti grd apdorojimo darbus, nes juose grd nereikia lyginti. Ikraunami i bokt grdai patys ibyra ir gali bti nukreipti  transportavimo priemones. Kadangi i ventiliavimo bokto grdai ibyra savaime, juos diovinimo metu galima lengvai perpilti i vieno bokto  kit, tokiu bdu grdus permaiant. Tai labai pagerina ypa drgnesni kaip 22 proc. grd diovinim. Mat ilgai diovinami grdai susispaudia, atrodo lyg sulip. Pro tokius sunkiau prasiskverbia puiamas oras, susidaro drgn grd gniutulai, kuriuos aplenkia ventiliuojantis oras. Atsiranda grd gedimo pavojus. Perpilant grdus susimaio, ir j maksimalus drgnumas dl grd hidroskopikumo sumaja. Todl ir grd gedimo pavojus ymiai sumaja, ir juos galima ilgiau diovinti. Norint grdus greiiau idiovinti, reikia didinti pro juos prapuiamo oro kiek. Apskaiiuota, kad norint idiovinti 28 proc. drgnumo grdus puiant pro juos atmosferin or, reikia, kad lyginamasis oro praptimas bt ne maesnis kaip 800-1000 m3/(t/h). Jeigu turim ivystant 800 Pa slg ventiliatori (VC4-75 Nr. 5), tai mint oro kiek jis praps tada, kai grdai aruode supilti ne storesniu kaip 0,8 l m sluoksniu. Tiek oro jis praps pro grdus ir ventiliavimo bokte, kai io skersmuo bus 1,8-2 m, o vidinio vamzdio skersmuo - 0,6 m. Boktas, kurio iorinis skersmuo 2 m, uims 3,2 m2 grind ploto. Jei bokto auktis bus 4,8 m, jame tilps apie 10 t grd. Tok pat grd kiek supilant 0,9 m storio sluoksniu, aruode reiks apie 15 m2 grind ploto, tai yra apie 4,8 karto didesnio. Be to, ventiliavimo boktuose nemanoma didinti supilam grd sluoksnio storio, vadinasi, juose nesumaja oro lyginamasis praptimas ir neatsiranda pavojaus, kad grdai ilgiau dius ir suges. Vienintel ventiliavimo bokt yda (lyginant su aruodais) yra ta, kad jie tinka naudoti tik technologinse linijose, nes grdams  juos supilti reikalingi atitinkami renginiai. Natraliai kyla klausimas, kiek kainuos tokie boktai? Kadangi tai ireikti piniginiu vienetu yra keblu, nes mediag kainos nuolat kinta, tai padarysime lygindami, kiek pagrindini mediag reikia ventiliavimo boktui ir aruodui su perforuotomis grindimis rengti. Paanalizuokime anksiau mint 10 t talpos ventiliavimo bokt ir tokios pat talpos aruod su perforuotomis grindimis. Kad galtume or prapsti pro grdus, reikia perforuotos skardos arba sieto. Bokto atveju vidiniam cilindrui reikia 9 m2 perforuotos skardos. Be to, perforuota skarda reikalinga ventiliavimo bokto iorei, pro kuri ieit i grd oras. ia tokios skardos reikia apie 13,4 m2. Tad i viso ventiliavimo boktui pagaminti reikia apie 22,5 m2 perforuotos skardos. Tuo tarpu aruodo su perforuotomis grindimis pakaks apie 15 m2. Bokto iorinio cilindro sienelms reiks apie 18,6 m2 ir grindims, kad oras neieit - 15 m2, i viso apie 34 m2 lent. Aruodo sienels priklausomai nuo konstrukcijos, turs bti 1,5-2 kartus storesns. Be to, reiks medienos perforuotoms grindims rengti. Todl galima teigti, kad aruodui rengti reiks 1,5-2 kartus daugiau lent. Kiek kainuos pastatas tonai grd laikyti ir diovinti svirnuose su ventiliavimo boktais ir aruodais su perforuotomis grindimis, galima bus pasakyti, kai bus paruoti svirn projektai. iuo metu plinta skirti grdams diovinti 2 ir 2,7 m skersmens ventiliavimo boktai su 0,6 m skersmens vidiniu perforuotu vertikaliu vamzdiu. Boktui grdams laikyti (su lyginamuoju oro praptimu - 50-60 m3/(h/t) esti 3,3; 4; 4,7; 5,3; 6 m skersmens su 0,28 m vidiniu perforuotu vamzdiu. Bokto aukt galima daryti nuo 2,4 iki 6 m ilginant 0,6 m ingsniu. Bokto sudtins dalys ir veikimo principas parodytas paveiksle. Grdai  bokto piltuv tiekiami tranpsorteriais ir tolygiai pasiskirsto bokte. Oras  bokto centrin cilindr puiamas ventiliatoriumi. Priklausomai nuo supilt grd aukio, oro paskirstymo kamtis turi bti nuleistas nuo supilt grd paviriaus per atstum tarp centrinio ir iorinio bokto cilindr. Diovinant grdus nepalankiomis metereologinmis slygomis, oras paildomas ilumos generatoriumi. Grdai ileidiami pro bokto apatin ang. Jie ibyra savitaka, kai pradeda veikti bokto dugne rengtas aerolatakas - dirba ventiliatorius, ir atitinkamai nuleidiamas centrinio cilindro votuvas iki jo apaios. Grdams diovinti boktai statomi nuo 5 iki 27 ton talpos, o grdams laikyti - nuo 5 iki 140 ton, atskirais atvejais ir iki 200 ton talpos. VYTAUTAS STEPONAITIS VLADAS KUINSKAS ems kio ininerijos instituto mokslo darbuotojai <doc> Neskaiiuosi - netursi APSKAIIAVO NUIMT JAV SAVIKAIN IR DARO IVADAS Nums jav derli, kininkas Antanas Petraviius apskaiiavo, kiek iais metais kainavo jav iauginimas. Prie pernai iemkeniams padaryt ilaid pridjs iemetines, gavo tok ilaid "balans". Prie i ilaid atliktiems darbams kininkas dar pridjo vis pirkt ir savo gamybos mediag katus. Jie, pasirodo, buvo nemai. Skla - 160 Lt, organins tros - 72 Lt, elektra - 2 Lt. I viso 234 Lt. Beic, pesticid ir mineralini tr sigijimo kaina pridta prie atlikt darb. Todl ia ji nenurodyta. Tiesiogins iemkeni auginimo ilaidos, skaiiuojant vienam hektarui, yra tokios: pernai padaryta ilaid 1117 Lt iemet atlikt darb ilaidos (r. lentel) 510 Lt ilaidos mediagoms 234 Lt I viso 1861 Lt Prie i ilaid A. Petraviius dar pripliusavo ilaidas, padarytas bendriems kio reikalams (ilaidos kelionms vairiais reikalais, snaudos elektrai, kurui, spaudai, ryiams ir t.t.). Pasirodo, kad pastarosios, skliausteliuose nurodytos ilaidos kasmet sudaro apie 8-10 proc. vis ilaid. Pridjs ir ias ilaidas Antanas suinojo, kad i viso vienam hektarui iemini kviei ileista 2030 Lt. A. Petraviius i hektaro prikl po 4,2 t kviei ir po 3,7 t rugi. Apskaiiuodamas tonos grd savikain, i bendros sumos atm ilaidas, padarytas iaudams, kuri i hektaro surinkta madaug po 5 t. Skaiiavo taip. Ilaidas grdams ir iaudams skirst pagal sutartinius grd koeficientus (iaudams - 0,08, grdams - 1). Po to iaudus ir grdus perskaiiavo  sutartinius grdus 4,6 (4,2x1+ 5x0,08). Taigi kviei tonos savikaina - 441 Lt (2030:4,6). Kvieiai buvo parduoti pagal 24-28 proc. glitimo kain, tai yra po 630 Lt u ton. A. Petraviius i vieno hektaro gavo 793 Lt grynojo pelno (630-441=189), (189x4,2= 793). kinink toks grynasis pelnas i dalies patenkina. Taiau jis mano, kad derlingumo didinimo rezervai dar neinaudoti. Kitais metais kvieius jis taip pat augins, bet daugiau naudosis mokslo rekomendacijomis ir sieks ne tik didesnio derliaus, bet ir geresns grd kokybs (baltymingumo). Skaiiuojant hektarui, rugi auginimo ilaidos iek tiek maesns negu kviei. Bet rugi derlius maesnis ir dl to didesn jo savikaina. Be to, rugi maesn negu kviei ir supirkimo kaina. Todl j auginimo A. Petraviius nepls. Augins tik tiek, kiek reikia savo eimos poreikiams. Miei plot taip pat nenumato didinti. Kainos kol kas nepalankios ir netvirtos. Kas kita su salykliniais mieiais, bet ir j kainos tikriausiai bus sutartins. kininkas A. Petraviius rizikuoti nenori. Juo labiau, kad miei pasli ipltimas trukdyt numatytam sjomain pertvarkymui. Dr. JONAS VEGYS <doc> SU AGROCHEMIJA AR BE JOS? Chemizavimo paslaug materialins-technins bazs, pritaikytos stambiam visuomeniniam kiui, nykimas, ltas ir stichikas nauj struktr krimasis negaljo nekelti susirpinimo. Tai paskatino ms institut atlikti detalius tyrimus, analiz, daryti ivadas ir ruoti pasilymus. Kad susidarytume tikresn vaizd ir aprptume visas krato gamtines-geografines zonas, tyrimai buvo atlikti Alytaus, Jurbarko, Kaiiadori, Marijampols, Pasvalio, Prien, ilals, Trak, Ukmergs, Varnos ir Vilniaus rajonuose. Inagrinjome chemizavimo paslaug materialins-technins bazs bkl kiuose, ityrme chemizavimo priemoni panaudojimo tendencijas, pradjome nagrinti rajonuose esani agrochemijos moni veikl, parengme atitinkamus pasilymus. Chemizavimo paslaug materialins-technins bazs bkl Analizs duomenys byloja, kad agrocheminiams patarnavimams (tr barstymui, grd beicavimui, pesticid purkimui) patenkinamas slygas kol kas turi ems kio bendrovs. Joms i met pradioje priklaus 50,8 proc. 1990 m. turt tr sandli, 66 proc. nuodingj chemikal sandli, 40,5 proc. chemikal purktuv, 52 proc. tr barstymo main, 31,6 proc. beicavimo main, 23,3 proc. beicavimo punkt. I tiriamuose rajonuose 1990 m. buvusi 298 augal apsaugos agronom ems kio bendrovse lik tik 32, arba 10,7 proc. J pareigas daniausiai eina bendrovi vyriausieji agronomai. Ekonomikai stipresns ems kio bendrovs agrocheminius patarimus teikia bendrovs nariams, asmeninio kio (2-3 ha) savininkams ir kininkams. Agronomai nemokamai konsultuoja i ini stokojanius. Ekonomikai silpnos ems kio bendrovs, stokodamos pinig troms ir pesticidams sigyti, j neperka ir nenaudoja, to pasekoje gaunamas maas derlius dar labiau blogina ekonomin padt. Besilikviduojaniose ems kio bendrovse agrochemini patarnavim baz daugeliu atvej (80-90 proc.) iskaidoma, iparduodama skirtingus interesus turintiems monms, pastatai naudojami kitai paskiriai arba visikai nugriaunami, mechanizmai ikomplektuojami. Vietins valdios atstovai iems procesams jokios takos neturi. Besikuriani kinink agrochemini darb materialin baz nepatenkinama. Vienuolikoje rajon beicavimo mainas turi tik 9, beicavimo punktus - 8, nuodingj chemikal sandlius - 19 ir tr sandlius - 32 kininkai. Geriau jie apsirpin tr barstymo (417) ir purkimo technika (174). Jiems tenka atitinkamai 46 proc. ir 44,2 proc. iuose rajonuose turim (r. 1 lentel). Pesticidai ir tros laikomos nepritaikytose patalpose, grdai beicuojami rankiniu bdu. Labai abejotina, ar kiekvienam kininkui apsimoks statyti ios paskirties statinius ir pirkti brangiai kainuojani purkimo ir trimo technik. Kur kas ekonomikiau bt besilikviduojani ems kio bendrovi agrochemini patarnavim baz neiskaidyti ir kompleksikai privatizuoti, pirmenyb teikiant ems kio specialistams, kurie tiekt patarnavimus kininkams, asmeninio kio savininkams ir kitiems ems naudotojams. Visikai jokios technins bazs, iskyrus nugarinius purktuvus, neturi asmeninio kio (2-3 ha) savininkai. Daug k su jais nenuveiksi. Nebent prie kolorado vabalus ar bulvi mar pakovosi. Spariai nykstant agrochemini patarnavim bazei, kyla klausimas, kas ir kokiomis priemonmis teiks ias paslaugas besikuriantiems kininkams ir kitiems ems kio naudotojams? Turima NVS ali technika baigia susidvti. Vakar ali technika tobulesn, naesn, bet kelis kartus brangesn ir ne vis jos stokojani perkama. J gali sigyti tik ekonomikai stiprios ems kio bendrovs ir vienas kitas stambesnis kininkas. Todl iuo metu tikslinga racionaliau panaudoti turim chemizavimo paslaug technin baz, j reorganizuoti ir atnaujinti. Likviduojantis neperspektyvioms ems kio bendrovms, buvusio stambaus visuomeninio kio teritorijoje tikslinga isaugoti bent po vien tr, pesticid sandl, beicavimo punkt ir mainas, 1-2 purktuvus, 2-3 tr barstomsias ir kit esam ios paskirties technik. ioje bazje, j kompleksikai privatizuojant, ir reikia kurti agroserviso kooperatyvus arba jau esam kooperatyv padalinius, kurie teikt chemizavimo paslaugas visiems, kam j reikia. Toki kooperatyv krimsi turt remti vietins valdios, seninij ir agrarini tarnyb vadovai, pirmenyb suteikdami kvalifikuotiems, organizacini gdi turintiems ems kio specialistams. Chemizavimo priemoni naudojimas ir tendencijos Mineralines tras gamina ir parduoda Jonavos UAB "ACHEMA" ir Kdaini AB "FOSTRA". Kalio tros importuojamos i Baltarusijos. Leidimus pesticidams veti ir juos parduoti turi 14 respublikos ir bendr su usieniu firm. Kai kurios prekiauja ir tromis. Tai "Litagra", "Vilniaus agrochemija", "Agrokoncernas", "Arvi", "Kemyraagra", "Tr prekyba" ir kitos. Daugelis j turi savo atstovus ir prekiauja rajonuose. Kalio tromis prekiauja "Arvi" firma, sikrusi Marijampolje. Tai vienintel monopolin firma, importuojanti kalio tras i Baltarusijos. Laisvos rinkos slygomis tr prekyboje vyksta konkurencija. Tai rodo parduodam tr kainos (r. 2 lentel). Tr naudojimas ems kyje 1990-1994 m. skaiiuojant veiklija mediaga, sumajo 11 kart (nuo 609 tkst. iki 55 tkst. t). 1995 m. tr naudojimas pradjo didti, iaugo iki 107 tkst. t. Pernai j sunaudota apie 130 tkst. t. Prognozuojama, kad iais metais is skaiius padids iki 186 tkst. t. Pesticid naudojimas, skaiiuojant fiziniu svoriu, kasmet maja. Tai paaikinama tuo, kad didja Vakar ali gamybos pesticid apyvarta, kuri didesn veikliosios mediagos koncentracija. 100-200 gram preparato prilygsta 2-3 kilogramams pirkt Ryt rinkoje. Pastarieji pigesni, bet prastesni. Vakar rinkoje perkami geresni, taiau keliolika arba keliasdeimt kart brangesni. Retas kininkas turi technikos augal apsaugos darbams ir ne kiekvienas ino, kaip  darb atlikti. Net tokiose alyse, kaip Vokietija ir Pranczija, tros ir pesticidai yra dotuojami. Deja, ms alyje emdirbiai tras ir pesticidus perka visa kaina arba, stokodami pinig, visikai j nenaudoja. Rajonuose esani agrochemijos moni veikla Vykstant reformai ir privatizacijai "Lietuvos ems kio agrochemijos susivienijimas" buvo panaikintas. Rajonuose esanios agrochemijos mons perjo t rajon savivaldybi inion, o respublikinio pavaldumo mons ir bazs atiteko ems ir mik kio ministerijos reguliavimo sferai. Per privatizacij iki 80 proc. moni turto buvo privatizuota, o apie 20 proc. liko valstybiniu. Tokiu bdu susikr akcins ir udaros akcins bendrovs. Kai kuriuose rajonuose esani agrochemijos moni turtas buvo iparduotas su i moni veikla nesusijusiems asmenims ir moni veikla nutrko arba jos pakeit profil. Taip atsitiko Kauno, Trak, ilals ir kituose rajonuose. mons, isaugojusios ankstesn veiklos profil ir turt, 1992-1995 m. negaldamos igyventi u menkas prekybos ir paslaug plaukas, buvo priverstos dal turto (sandlius, galingesnius traktorius, automobilius) parduoti ir usiimti pelningesne veikla. Dalis moni pradjo nuomoti patalpas, prekiauti pramoninmis ir net konditerijos prekmis, atsarginmis dalimis, nuomoti em, kurti pagalbini versl cechus. Nuo 1995 m., didjant tr prekybai ir augant agrochemini paslaug poreikiui, agrochemijos mons pradeda atsigauti. 1995 m. pabaigoje kuriama Agrochemijos moni asociacija.  j eina 25 mons. Asociacijos moni statinis kapitalas apie 50 mln. Lt (80,1 proc. privatus ir 19,9 proc. valstybinis kapitalas). Asociacijos monse dirba per 800 moni. Jos alia geleinkeli turi sandli, kuri talpa apie 100 tkst. t. Metin darb apimtis - apie 45 mln. lit. Tyrint moni duomen analiz rodo, kad u chemizavimo paslaugas (trim, purkim, beicavim) jos gauna 15-21 proc. plauk. Kit dal (79-85 proc.) usidirba prekiaudamos vairios paskirties prekmis, usiimdamos verslais, nuomodamos patalpas, nuomodamos ir dirbdamos em. Jonikio, Pasvalio, Varnos ir kitos agrochemijos mons nuomoja iki 500 ha ems, augina javus ir kaupiamsias kultras. Kai kuri moni veikloje enkli viet uima prekyba atsarginmis detalmis, degalais, statybinmis mediagomis, vairiomis kinmis prekmis. Alytaus, Marijampols ir kitose apskrityse steigiamos parduotuvs rajon centruose ir j filialai kaime. Pradedant 1995 m., atsigauna ir pleiasi prekyba pesticidais ir mineralinmis tromis. Ypa ryks poslinkiai Suvalkijos, Vidurio ir iaurs Lietuvos rajonuose. IVADOS IR PASILYMAI Lauk utertumas piktolmis, mai derliai, bloga produkcijos kokyb rodo, kad ypa svarbus agrocheminis ems naudotoj aptarnavimas. Agrochemini patarnavim baz kiuose nuo 1989 m. nebuvo pleiama ir atnaujinama. Ji dvjosi ir nyko. Sumajus agrochemini patarnavim paklausai, panaudojama madaug ketvirtadalis gamybini pajgum. Irstant ems kio bendrovms agrochemini patarnavim baz iskaidoma, mechanizmai ikomplektuojami, pastatai naudojami kitai paskiriai arba nugriaunami. kininkai, asmeninio kio savininkai ir kiti kiniai subjektai pilnutinai pasinaudoti agrocheminiais patarnavimais negali dl aukt pesticid ir tr kain, organizacijos nebuvimo ir ini stokos. Likviduojantis ems kio bendrovms tikslinga agrochemini patarnavim baz isaugoti, privatizuojant kompleksikai, pirmenyb suteikiant ems kio specialistams, kurie galt teikti chemizavimo paslaugas visiems, kam jos reikalingos. Kiekvienam kininkui statyti tr ir pesticid sandlius, sigyti brangiai kainuojani beicavimo, purkimo ir trimo technik kol kas netikslinga. Todl siloma kooperuotis j sigyjant ir bendrai naudojant arba naudotis esama agroserviso struktrose. Reikalinga valstybs finansin-kreditin parama perkant pesticidus, tras ir tobulesn technik. Gerai, kad tai numatyta 1995 m. parengtoje ir Vyriausybs patvirtintoje "Agroserviso pltojimo programoje". Labai svarbu, kad ji bt nuosekliai gyvendinama. Dr. JUOZAS ETAKAUSKAS Agrarins ekonomikos instituto mokslo darbuotojas <doc> "ROKIKIO SRIS" Tai viena i didiausi pieno perdirbimo moni ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos alyse. Jos pagrindin produkcija - riebs ir liesi fermentiniai sriai. Be j, dar gamina sviest, nenugriebto pieno produktus, pieno cukr, irgini baltym koncentrat. Produkcij realizuoja vietos rinkoje ir Vakar bei NVS alyse. Pastarj met mons veiklos duomenys rodo, kad "Rokikio sris" jau turi gana tvirtas pozicijas pieno produkt pasaulinje rinkoje. Prajusiais metais bendrov gavo 12,2 mln. lit gryno pelno. Nepasimet... iai monei jau dvideimt eerius metus vadovauja Antanas Trumpa. Tai mogus, sugebantis rasti bendr kalb ir su savo bendradarbiais, ir su pieno tiekjais, ir su valdininkija. Sovietmeiu vadovauti monei galbt perdaug ir nebuvo sudtinga. Bet kai 1992 metais mon tapo akcine bendrove, teko rimtai susimstyti, kaip rinkos slygomis dirbti, kokiais keliais eiti, kad gamykla gyvuot, bt pelninga, tobult, kad turt darbo nemaai rokikiei, kad pagaminta produkcija bt skmingai realizuojama. Dl to ir teko rimtai susimstyti. Bet Trumpa, kaip mgsta juokauti rokikieiai, nebt Trumpa, kad pasimest. Sakyiau, tokiame pasakyme jauiamas pasitikjimas mons vadovu, jo sumanumu ir sugebjimais. Ir i tikrj Trumpa nepasimet. Gerai susipains su usienio ali patirtimi ir ne vienoje j apsilanks, suprato, kas btina daryti dabartinmis slygomis: pirmiausia turti patikim rink produkcijai realizuoti, antra, usitikrinti pieno tiekj pasitikjim ir pastovum, ir, treia, kuo labiau modernizuoti mon, kad galt gaminti produkcij, konkurentabili su usienio ali. iomis pagrindinmis kryptimis, aiku, pritariant bendrovs valdybai, ir buvo pasukta mons veiklai pertvarkyti. Sriai patys rink rado Riebi ir lies fermentini sri pasaulyje gaminama labai daug. Ir kiekvienas j gamintojas nori juos pateikti kuo geresns kokybs. Taigi, atrod, kad prasibrauti  pasaulio rink su rokikietikais sriais bus sunku. Bet pradjus rinkos paiekas, greitai paaikjo, kad daug kam Vakaruose ir kitose alyse ie sriai patinka ir juos noriai perka, mat jie daugeliu atveju pralenkia kitus panaius srius. Todl gana greitai atsirado jiems pastovi rinka. odiu, patys sriai j susirado. Dabar tai vaizdiai rodo statistika. 1995 metais mon eksportavo 80 proc. pagamint sri, i kuri 64 proc. -  Vakarus. Tais metais pieno cukraus buvo eksportuota 85 proc. Prajusiais metais 1087 tonos sri ir 2491 tona sviesto parduota Rusijoje, 194 tonas sri suvalg latviai, o "Gojos", "Parmazono" ir kit sri 4364 tonas nupirko olandai. Nemaai j iveta  Danij, Kipr ir kitas alis. Beveik visas pieno cukrus keliauja  Lenkij, o liesi pieno milteliai - Vakar Europos ir Lotyn Amerikos alis. Per iuos metus mon yra sutarusi parduoti Vakar rinkoje apie 6000 ton sri. odiu, bendrov, bendradarbiaudama su Vakar bei Ryt firmomis, tikisi ir toliau tvirtai ilaikyti geras pozicijas pieno produkt rinkoje. Svarbiausia - pasitikjimas Daugeliui kaimo gyventoj pieno pardavimas, jau nekalbant apie kininkus, yra pagrindinis pajam ir net pragyvenimo altinis, o pieno perdirbimo monei - jos egzistavimo pagrindas. Todl suprantama, kad ia turi bti geras abipusis supratimas ir bendravimas. Pieno tiekjui svarbu, kad jis bt garantuotas dl pieno supirkimo ir apmokjimo, o monei - kad galt pastoviai supirkti pakankamai aliavos. Kad bt toks tarpusavio pasitikjimas, bendrov pasil savo pieno tiekjams sudaryti sutartis penkeriems metams. Dabar toki sutari sudaryta daugiau kaip su 11 tkstani pieno tiekj Rokikio, Zaras, Pakruojo, Anyki, Kupikio, Utenos, Pasvalio, Bir ir kituose rajonuose. Pernai jie pardav per 60 tkst. ton pieno. A. Trumpos teigimu, pieno tiekj tarpe gali atsirasti toki, kurie nevykdyt sutarties. Bet toki gali bti labai nedaug, nes garantuojamas atsiskaitymas laiku ir yra numatytos priemons padti pieno tiekjams j kiniuose reikaluose, o tuo jie suinteresuoti. Tam padeda taikoma kreditavimo sistema kininkams, kuri yra naudinga ir jiems, ir bendrovei. Tokiais kreditais jau pasinaudojo ne vienas imtas kinink. Gaudami juos emdirbiai didina band, intensyvina gamyb, daugiau pristato pieno, perka aldytuvus, melimo ir kitus pieno kiui reikalingus renginius, dl to gerja ir pieno kokyb. Kreditai teikiami tiems pieno statytojams, kurie per prajusius metus pristat ne maiau kaip 10 ton pieno. Jeigu norima gauti kredito suma nevirija 15 tkst. lit, kreditas suteikiamas trejiems metams su tokiomis palkanomis: pirmaisiais metais - 4 proc., 2-aisiais - 6 proc., 3-aisiais - 8 proc. Jeigu kredito suma yra 15 tkst. lit arba j virija, kreditas suteikiamas penkeriems metams su panaiomis palkanomis. Perspektyviam pieno kiui plsti ar naujam kurti kredito suma suteikiama neatsivelgiant  prajusiais metais pristatyto pieno kiek. Minimali kredito suma - 30 tkst. lit. inoma, yra sutvarkyta ir iems kreditams palanki sugrinimo tvarka. Pieno tiekjai ir perdirbjai yra lygiateisiai partneriai. Kad tai bt jauiama paiame gyvenime, bendrovs valdyba silo 50 proc. pelno, likusio po vis atskaitym, skirti emdirbiams. iemet tai sudaro per 3 mln. lit. Dalis i pinig skiriama kaip priedas prie kainos u nuolat tiekiam pien, kita dalis - lengvatiniams kreditams teikti. Modernizavimo uolis monei tapus akcine bendrove, prasidjo ir jos modernizavimas. Buvo aiku, kad su pasenusia ranga nebus galima gaminti produkcijos, kuri konkuruot usienio alyse. Kadangi mon dirba rentabiliai, tai vis daugiau buvo galima skirti l jos rekonstrukcijai. Be abejo, ia daug padjo usienio firm specialistai. Net sunku ivardinti visas firmas, kurios pasitarnavo, kad "Rokikio sris" galt galyntis pasaulio rinkoje. Pirmiausia, dar 1992 metais pagal Suomijos firmos FEXIMA projekt pastatytas modernus sri nokinimo ir pakavimo cechas, vliau i Olandijos firmos HUBERT SNECH atkeliavo tunelin sri presavimo linija. Tai pirmoji tokia Lietuvoje. Veikia Vokietijos firmos SCHWARTE 15 tkst. litr talpos sri gamintuvai. Prie por met stojo  rikiuot pirmoji Baltijos alyse firmos WESTFALIA SEPERATOR 25 tkst. litr per valand naumo baktofga seperavimo principu ivalanti i pieno bakterijas. Pradtos eksploatuoti dvi naujos sri formavimo vonios, irg seperavimo, sri fasavimo linijos, o prajusiais metais rengtame sri lydymo ceche buvo pagaminti pirmieji sreliai "iogelis". odiu, dabar "Rokikio sris" - moderniausia mon alyje, pagal savo technologin rang ne tik prilygsta, bet ir lenkia ne vien usienio pieno perdirbimo mon. O visa tai leido ymiai pagerinti sri ir kit pieno produkt kokyb. Tad ir didja j paklausa. Tai ne monopolis Besikalbant su Antanu Trumpa, jis tarsi juokais, tarsi rimtai pasak: mane jau vadina monopolistu, kad a nors vos ne vis pien pasiglemti, vis daugiau moni prisijungti. Juokingai atrodo toks pasakymas, nes neino tiesos. Pasak A. Trumpos, joki monopolini sieki ia nra. Zaras ir Ukmergs pienins prijungtos j praymu ir todl, kad jos dirbo rentabiliai. Daugiau bendrov plstis nesiruoia ir nekaupia sau kapitalo. Jos pagrindinis tikslas - tobulinti gamyb, gerinti kokyb, i sukaupt l vis daugiau skirti vairiapusei pieno tiekj-kinink paramai ir savo mons veiklai, ikilusioms problemoms sprsti. Viena i j - gamybos sezonikumas. Vasar mon dirba 100 proc. apkrovimu, bet iem tik 50 proc. Va, ia ir bda, dl kurios gali aplenkti konkurentai. Todl btina rasti bd skatinti kininkus daugiau melti pieno iem. Matyt, ia reikalingi ir atitinkami valdios potvarkiai, kurie skatint kininkus pertvarkyti savo gyvuli k, kad nebt tokio rykaus sezonikumo pieno gamyboje. A. Trumpos manymu, kaip rodo j bendrovs patirtis, Lietuvoje reikt pertvarkyti pienini sistem. Ar ne geriau bt kiekviename rajone turti pienin, kuri rpintsi pieno supirkimu, o keletas regionini gamykl pieno perdirbimu, kurios galt dirbti visu pajgumu. Be to, stambios mons, dirbdamos pelningai, galt vis daugiau sukaupti l ne tik savo veiklai gerinti, bet ir emdirbiams remti. A. Trumpa teigia, kad visos pieno perdirbimo mons turt kredituoti kininkus. Tai padt isprsti daugel kinink stiprinimo problem ir pasitarnaut ems kio pltrai Lietuvoje. iemet AB "Rokikio sris" dar geriau dirba, pleia gamyb - per metus numatoma pagaminti produkcijos u... milijon lit ir gauti... milijon lit gryno pelno. Tai i tikrj geras pavyzdys, kaip reikia tvarkytis rinkos slygomis. PRANAS PALIKEVIIUS AB "Rokikio sris" direktorius Antanas Trumpa. Meistr, lydyt sreli "iogelis" gamintoja Giedr Gaigalien. AB "Rokikio sris" mon. G. Medzeliens nuotr. MELIAMOS AVYS Pasaulyje kasmet i avi primeliama apie 8 mln. ton pieno. Lyginant su kit namini guvuli pienu, avi pienas maistingesnis, koncentruotesnis, riebesnis ir lengvai sisavinamas. Jis baltesnis u karvs pien, nes pieno riebaluose nra karotino pigmento. Avi piene gausu amino rgi, B grups, A, C vitamin ir mineralini mediag, ypa kalcio (r. 1 lentel). Daugelyje ali avi pienas vartojamas maistui. Jis geriamas vieias, perdirbamas  srius ar jogurt. Avi pienas ir jo produktai labai paplit Pranczijoje, Turkijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje, buvusioje ekoslovakijoje, Olandijoje, Graikijoje ir kitur. iose alyse meliamos vairiausi veisli avys. Azerbaidano, Armnijos, Moldavijos, Tadikijos, Uzbekijos gyventojai melia karakulines ir kitas iurkiavilnes, Gisaro, Balbaso, Sokolk, Mazecho ir kitoki veisli avis. Per laktacij i j gaunama nuo 60 iki 250 l pieno. I pieno daniausiai gaminami vairiausi sriai: brinza, Kaukazo, Kakavalo, Pikarino, Rokforo ir kiti. 1 kg srio pagaminti reikia 4-6 kg avies pieno. I avies pieno gaminama ir vark, taiau sumuti sviest sunku. Be to, jis turi avies pieno prieskon, bna minktas ir nepatvarus. Specifin skon ir aromat pienui ir jo produktams teikia pieno riebalai. Pavyzdiui, Anglijoje nuo seniausi laik gamino daug tokio sviesto, o Tolimj Ryt alyse avi sviest daugiausia naudoja kulinarijoje. Avys meliamos rankomis, taiau laikantys didesnes avi bandas, melia mainomis. Naudojami DZO-16, DZO-8, M-635, "Gaskon", "Alfa-Laval" ir kitokie melimo rengimai. Daniausiai avys meliamos i upakalio, sdint ant specialaus suolelio, nors galima ir i ono. Avims melti daromos specialios stakls. Avies pieningumas priklauso nuo veisls, rimo, laktacijos trukms, amiaus, individuali savybi, indom riuk skaiiaus. Nustatyta, kad kilogramui riuko priesvorio reikia madaug 5 kg avies pieno. Manoma, kad avi pieningumas didja iki 5 met amiaus, o paskui pamau pradeda mati. Be to, labai svarbu avi veisl. Kai kurios avys duoda 1000 kg ir daugiau pieno, j laktacija trunka net iki 300 dien. Prie toki avi priskiriama Anglijos pieningoji, Ostfryzai, Frislandijos, brit ir kitos veisls. Kailiukins ir kitos iurkiavilns avys meliamos 3-4 mnesius po riuko nujunkymo. Pusiau plonavilns ir Romanovo avys nemeliamos. Iki riuk nujunkymo jos duoda po 70-200 l pieno per vis indymo laik. Paios pieningiausios pasaulyje yra Ostfryz veisls avys. Prie trejus metus j buvo veta i Vokietijos ir  Lietuv (Jonikio raj.). Pagal kno sudjim ir padidint poreik stambiesiems paarams - tai akivaizdus pienini avi tipas. Ostfryz avi veisl ivesta grynuoju veisimu, darant griet gyvuli atrank ir por parinkim. Nuo pat pradios selekcininkai rpinosi pieniniu avies tipu (ilga laktacija ir ne maesnis kaip 1400 l pieno primilis). Taip pat avys turi bti stambios, gerai inaudojanios stambiuosius paarus, greit auganios ir brstanios, vislios ir msingos. Reikia paymti, jog  Lietuv atvetos ostfryzs nepasiymjo ypatingu produktyvumu. Mat j eimininkas nebuvo suinteresuotas primelti daug pieno, o laik avis savo malonumui. Todl stengsi patenkinti tik minimalius paar poreikius ir visikai j neskyr papildomai pieningumui skatinti. Taigi be pilnaverio rimo, negalima objektyviai vertinti ir avi produktyvumo. Nors pradioje eimininkas laik apie 30 avi, taiau vliau jas pradjo geranorikai dalinti kaimynams, draugams bei pastamiems. Tiesa, vien Ostfryz eimynl buvo patikjs 1995 m. vykusiai gyvuli parodai (Panevio raj.), i kurios avels  namus nesugro. Jas nupirko naujas eimininkas - valstybin mon "eduvos avininkyst". Tai vienintelis Lietuvos juodgalvi avi genetinis-selekcinis centras, kuriame atliekamas veisls tobulinimas, veamos importins avys ir tiriamas j prisitaikymas prie vietos slyg bei taka vietiniams gyvuliams, iauginamos produktyvios veislins avyts ir avinukai kininkams. Be to, tai pagrindin Gyvulininkysts instituto mokslini tyrim baz. 1996 m. ia pradta tirti Ostfryz veisls avin taka Lietuvos juodgalvi avi produktyvumui ir jau gauti pirmieji tyrim rezultatai. Mat 1995 m. ruden buvo sukergta 15 Lietuvos juodgalvi ir 3 Ostfryz veisls avys su vienu Ostfryz veisls avinu. 1996 m. pavasar ios avys atved 14 mirn riuk bei 3 grynaveislius ostfryziukus. Atvest riuk svoris, augimo intensyvumas, avi pieningumas bei pieno chemin sudtis, vilnos svoris, ilgis ir kiti rodikliai buvo lyginami su bendraammis Lietuvos juodgalvmis (r. 2-4 lenteles). Antroje lentelje pateikti duomenys rodo, jog grynaveisli Ostfryz riukai buvo stambesni u ms juodgalvius 1,2 kg atvedimo metu, 1,5 kg - 20 d. amiaus ir 5 kg - nujunkymo metu. Tuo tarpu mirnai riukai per vis  laik pasiymjo 300-400 g persvara, lyginant su grynaveisliais Lietuvos juodgalviais. I treioje lentelje pateikt duomen matyti, kad ostfryzi laktacija buvo 80 d. ilgesn ir primelta 93 kg daugiau pieno negu i Lietuvos juodgalvi, taiau ostfryzi piene buvo maiau sausj mediag, riebal ir baltym, bet pienas truput saldesnis. Nors ms ostfryzs per dien dav tik apie 1,2 l pieno, taiau kitos gali bti daug pieningesns. Ketvirtoje lentelje pateikti avi kirpimo rezultatai rodo, jog ostfryzai ir Lietuvos juodgalvs uaugina pana vilnos kiek, taiau ostfryz vilna yra beveik dvigubai ilgesn. Be to, ji truput storesn ir joje perpus maiau riebalinio prakaito. iuo metu valstybinje monje yra 13 grynaveisli Ostfryz veisls riavedi ir 2 avinai bei 4 metins mirns avyts ir 1 avinukas. Taigi ganykloje jau striksi didelis brys grauoli ostfryziuk bei juodgalviuk. O kaip inia, norini j sigyti yra gana nemaai. Ypa didelis susidomjimas meliamomis avimis. Mat pajamos i Ostfryz yra dvigubai didesns negu i bet kuri msini veisli avi. Tikslesn informacij galite gauti paskambin  mon telefonu 8-292 5 39 74, 4 47 03. Dr. BIRUT ZAPASNIKIEN Gyvulininksts instituto mokslo darbuotoja <doc> Veterinarijos kampelis MASTITO PROFILAKTIKA Karvi temens udegimas arba mastitas labai sumaina pieningum, karvs daniau suserga ginekologinmis ligomis. Dl to sutrumpja gyvulio kinio naudojimo trukm. Be to, mastitu sergani karvi pienas, pateks  bendras talpas, pablogina viso pieno technologines savybes, mons juo gali apsinuodyti. Temens udegim daniausiai sukelia mikrobin infekcija (bakterijos), taiau udegimas gali kilti ir dl speni peralimo, tvarto skersvj, temens ir speni traum, netinkamo melimo (ypa mechanizuoto, kai perlaikomi melikliai ant speni, per didelio ar per mao vakuumo), nesilaikymo elementarios sanitarijos, dl apipelijusi paar bei pakrat ir kit prieasi. Mastit gali sukelti mikroorganizmai, patenkantys ne tik i aplinkos, bet ir nuo temens. Jie ypa suaktyvja nusilpus karvms, sumajus organizmo atsparumui, susirgus viariomis vidaus organ ligomis, pablogjus paar kokybei ir laikymo slygoms. Taiau ne vis karvi jautrumas infekcijai vienodas. Net tos paios karvs atskiri temens ketviriai yra netapaiai jautrs. Daniausiai mastitas paeidia vien, reiau du temens ketvirius, ypa jei jo dugnas nutss emiau kulno snario, mat toks temuo yra daniau sueidiamas. Senesns karvs taip pat jautresns temens udegimui, nes j spenio kanalas bna platesnis, ne taip sandariai udarytas, todl didesn tikimyb patekti infekcijai, negu pirmadls ar antravers. Gyvulio savininkas ar melja ne visada gali inoti, kad karv serga mastitu, nes bna ryki min (klinikin) ir slapta (subklinikin) temens udegimo formos. Todl reikia inoti pagrindinius ios ligos poymius ir apsaugos bdus. Daniausiai mastit sukelia  spenio kanal (1 pie.) patekusios bakterijos. J kolonijos ten spariai dauginasi, pasitaikius progai, patenka  temen ir sukelia udegim. I pradi bakterijos paveikia tik pieno cisternos epitel, o vliau ir didesnius kanalus, alveoles ir ten dauginasi. Bakterijos iskiria toksin ir kit dirginani mediag, nuo kuri temens ketvirtis itinsta, o pien sintetinanios lstels numirta. Ligos simptomai gali bti ryks: sergantis temens ketvirtis patinsta, sukietja, jis aikiai matomas ir apiuopiamas. I spenio isiskiria vandeningas su dribsniais pienas. ie poymiai bdingi miniams mastitams. Sunkesns formos klinikinis mastitas sukelia viso organizmo reakcij: karv maiau da, padanja jos pulsas, pakyla kno temperatra. Klinikinio mastito pradia nustatoma i pirmj pieno iurkli, numelt per juod marl ar ant juodos ploktels, arba  puodel su juodu dugnu (2 pie.). min mastit sukelia bent keturi ri bakterijos. Jos daniausiai gyvena slaptu mastitu serganios karvs temenyje ir ant odos, juo kita karv gali usikrsti tik betarpikai perneus bakterijas i vieno gyvulio kitam. Jos gali bti perneamos melianiojo rankomis, taip pat mediaga, kuria temuo plaunamas arba luostomas bei melimo aparatu. Svarbiausia slyga ios formos susirgimui ivengti yra grietas higienos reikalavim laikymasis bei ltiniu (slaptu) mastitu sergani karvi iaikinimas ir gydymas. Klinikiniais mastitais susirgusi karvi igijimas gali bti skmingas tik kuo greiiau pradjus gydyti. Veterinarinse laboratorijose nustatoma bakterij ris ir suinoma, kokiam antibiotikui ji jautri. Pasveiksta 60-80 proc. nuosekliai gydom sergani karvi. Gydant pastebjus ym pagerjim ir inykus udegimo poymiams, karv dar stebima bei gydoma tris dienas. Mastitai, kurie dar neturi aiki poymi ir apirint temen bei pien vizualiai dar negalima nustatyti ligos, vadinami subklinikiniais (slaptais). ios formos temens udegimu karvs serga 20-40 kart daniau, negu miniu. Jeigu toks mastitas neiaikinamas, karvs gali sirgti ilgai ir tai yra didelis pavojus kitoms karvms. Todl kas mnes jos turi bti tikrinamos slaptam mastitui nustatyti. Svarbiausia priemon karvms apsaugoti nuo temens udegimo yra vara, taisyklingas melimas, gera prieira. Svarbu ne tik tinkamai paruoti melimui temen, bet ir kruopiai plauti melimo aparat, valyti melimo aiktel, takus, danai alinti ml i karvi stovjimo viet, valyti karves. Pastebta, kai tinkamai priirima temens ir speni oda, tvartai kreikiami sausu geru kraiku, karvs reiau serga temens ligomis. Kraikui geriausiai tinka sausi smulkinti iaudai. Kai j trksta, galima kreikti auktapelki durpmis. Jos sugeria drgm ir tvarte susikaupus amoniak, sieros vandenil, nelaidios ilumai. Tuo tarpu netinkamas kraikas (apipelij, suplk iaudai ir kt.) uteria temen ir spenius puvimo bakterijomis, pelsiniais grybeliais, kurie bna udegimo prieastis. Prie melim temen reikia plauti iltu (40-450C) temperatros dezinfekuojaniu tirpalu. Temuo turi bti plaunamas greitai, per 40-60 sekundi. Geriausiai purktuvu. Nuluostyti sausai variu rankluosiu, suvilgytu dezinfekuojaniu tirpalu: 0,01 proc. kalio permanganato, 0,5 proc. dezmolo, 0,5 proc. chloramino arba natrio hipochloritu. Jei nra purktuvo, patartina plauti i dviej kibir: i vieno plaunami visi nevarumai, o i antro temuo dezinfekuojamas. Pirmam kibire vanduo keiiamas nuplovus 2-3 karvi temenis. Apsaugai nuo temens udegim, pamelus, spenius reikia patepti kvapo neturiniu vazelinu, kad neskylint oda. Po melimo reguliariai tepant antiseptiniais preparatais, emulsijomis, pagerja odos elastingumas, greitai ugyja vairs suskilimai, brimai, nuaimai. Suskilusi, aizdot karvi speni nepatartina dezinfekuoti chloro turiniais tirpalais, emulsijomis, nes jie dirgina, sukelia skausm, karvs darosi neramios ir sunkiai meliamos. Speni prieirai gerai tinka Nabosept, Evija, Aseptol, Vortin tepalai. Svarbi reikm mastit profilaktikai turi melj higiena. Ant rank, veido, koj neturi bti furunkul, pliuojani aizd. Taigi mastito ivengsite, jei: 1 - tinkamai priirsite karvi temen ir spenius, 2 - laikysits sanitarijos reikalavim, 3 - reguliariai tirsite karves slapt mastit atvilgiu, 4 - taisyklingai ir vienodu reimu (nepraleisdami melimo) melite, 5 - gyvulius laikysite gerai vdinamuose, bet be skersvj ir nealtuose tvartuose, 6 - kreiksite sausais, nesupelijusiais ir nesualusiais pakratais, 7 - reguliariai valysite gyvulius ir tvartus, 8 - gyvulius ersite pilnaveriais, nesuplkusiais, be pelsi ir nesualusiais paarais, 9 - tvartiniu laikotarpiu ivarysite karves pasivaikioti. Doc. JURGIS KULPYS Vet.gyd. ELMARAS KULPYS LVA Gyvuli mitybos katedra <doc> NAUJAS RAPS DIOVINIMO BDAS Grd diovinimas kunkuliuojaniame j sluoksnyje leidia paspartinti  proces ir gerokai sumainti diovyklos matmenis. vairaus drgnumo raps grdus diovinant kunkuliuojaniame sluoksnyje iki kondicinio 8,5 proc. drgnumo isaugomos j technologins bei biologins savybs: skl dygimo energija, daigumas, maistin vert. Diovinimo proces io tipo diovyklose galima visikai mechanizuoti, o rengini konstrukcija ir valdymas paprastas. kininkai tokias diovyklas gali sirengti patys, panaudodami aktyvaus ventiliavimo renginius. Grd sluoksn galima priversti kunkuliuoti didinant pro j puiamo diovinanio oro greit. Tada oro srauto jga pakelia grdus. Esant kritiniam oro greiiui (0,85 m/s), raps grd sluoksnio pasiprieinimas oro srautui pasiekia maksimali reikm ir pradeda kunkuliuoti (grd sluoksnis tampa panaus  verdant vanden). Kritinis oro greitis nepriklauso nuo sluoksnio storio. Didjant grd sluoksnio storiui nuo 50 mm iki 250 mm, didja tik kritinis slgis (nuo 320 Pa iki 175 Pa), kur turi sudaryti ventiliatorius, kad priverst grd sluoksn kunkuliuoti. Kunkuliavimo pradioje grd sluoksnyje atsiranda tik keli j fontanai, didioji dalis grd nejuda. Toks aerodinaminis reimas nepriimtinas diovyklai. Toliau didinant oro greit, atsiranda vis nauj kunkuliavimo idini, suintensyvja grd judjimas, padidja kunkuliavimo tolygumas. Raps grd kunkuliuojanio sluoksnio diovyklose optimalus aerodinaminis reimas pasiekiamas, kai diovinanio oro greitis yra 1,2 m/s. Esant tokiam aerodinaminiam reimui, grd sluoksnis intensyviai maiomas, todl grdai vienodai yla ir diva visame sluoksnyje. Diovinimo kunkuliuojaniame sluoksnyje bdingas bruoas yra tas, kad intensyvs ilumos ir drgms mainai tarp grd ir diovinanio oro vyksta kunkuliuojanio sluoksnio apatinje dalyje (apie 33 mm vir diovinimo kameros dugne taisyto sieto). Kiekvieno diovinamo grdo ilim galima sivaizduoti taip: grdas, judantis sudtinga trajektorija, kuriam laikui patenka  sluoksnio apatin dal - aktyvij ilumos main zon, kur gauna tam tikr ilumos kiek. Po to grdas oro srauto ineamas  sluoksnio virutin dal, kur kontaktuoja su kitais vsesniais grdais ir praranda dal akumuliuotos ilumos. Taip grdo temperatra, kuri jis gauna apatinje sluoksnio dalyje, maja iki to momento, kol jis vl pateks  aktyvij ilumos main zon ir gaus nauj ilumos impuls. Vyksta impulsinis sklos ilimas, o kartu ir impulsinis jos divimas. Lietuvos ems kio universiteto ems kio produkt laikymo ir perdirbimo technologij tyrimo laboratorijoje atlikus tyrimus, buvo nustatyti optimals raps diovinimo kunkuliuojaniame sluoksnyje reimai: sklos supilamos 230-250 mm storio sluoksniu, diovinanio oro temperatra yra 49-550C, jo greitis - 1,2 m/s. iais reimais diovinant rapsus nuo 29,1 iki 8,8 proc. drgnumo, lyginamosios energijos snaudos bus 7190 kJ kilogramui vandens igarinti. Diovinant rapsus tik iki 12,6 proc. drgnumo, energijos snaudos bus 5490 kJ/kg. Todl io tipo diovyklos itin tinka labai drgniems grdams diovinti. Jose raps grdus tikslinga diovinti iki 14-15 proc. drgnumo, o vliau iki kondicinio drgnumo idiovinti aktyviuoju ventiliavimu. Kunkuliuojaniame sluoksnyje raps grdai idiovinami nuo 28 iki 9 proc. drgnumo per valand. Ms rekomenduojamos diovyklos schema parodyta paveiksle. Diovykla periodinio veikimo, jos naumas - apie 3 t/h, kai grd drgnumas sumainamas 6 proc. Raps drgnum sumainant nuo 28 proc. iki 8,5-9 proc., diovyklos naumas esti apie 1 t/h. Diovykla susideda i oro paildymo generatoriaus 18, dviej nuoskeliai dirbani ventiliatori 17, diovinanio oro tiekimo kanal, diovinimo kameros 1. Pastarosios plotis - 1,5 m, ilgis - 4,5 m. Kameros auktis (vir sieto) yra 1,2 m. Raps grdus supylus 0,23 m storio sluoksniu ir jam pradjus kunkuliuoti, sluoksnio storis padidja iki 0,32 m, o kai kuriuos grdus oro srautas imeta iki 1 m vir sieto. Norint sudaryti 1,2 m/s diovinanio oro greit (tuioje diovinimo kameroje), oro turi bti tiekiama 30 000 m3/h. iai diovyklai tinkamiausias yra 12 meni ainis ventiliatorius B-2.3-130-8-01A. Ventiliatorius turi 11 kW galingumo, 1450 aps./min. varikl. Kadangi vieno ventiliatoriaus sudaromas slgis yra per maas, generatoriuje paildytas oras tiekiamas dviem ventiliatoriais, kurie dirba nuosekliai. Antrasis ventiliatorius prijungtas prie ortakio 16, keiianio skerspjv i apskritimo  kvadrat. Toliau oras tiekiamas kvadratinio skerspjvio ortakiais 14. Diovykloje yra dvi diovinimo kameros.  kuri kamer bus tiekiamas oras, nustatoma sklende 2. Toliau oras srva pro difuzori 13 ir pro paslank sujungim 12 patenka  pastovaus statinio slgio ortak 9, i kurio pro siet (su 1 mm skermens skylutmis) -  diovinimo kameras 1. Vienas diovinimo kameros galas kartu su statinio slgio ilyginimo ortakiu pritvirtintas ant aies, kitas remiasi  du kumtelius. ie pritvirtinti prie veleno, kurio vienas galas sujungtas su sliekiniu reduktorium 10. Rankena 19 sukant reduktoriaus sliek, pasisuka sliekratis, o kartu ir velenas. Keiiasi kumteli padtis ir tokiu bdu keiiamas diovinimo kameros polinkis. Pasukus velen 90 laipsni kampu, diovinimo kameros galas nusileidia emyn, ir susidaro apie 3 laipsni jos dugno polinkis. Tokio pakanka kunkuliuojaniam raps sluoksniui islinkti i kameros. Rapsai diovinami taip. Diovinimo kameros pastatomos horizontaliai. Grdai supilami vienodu sluoksniu  pirmj kamer. Sklends rankena 2 pastatoma  toki padt, kad oras bt nukreipiamas  i kamer. jungiamas oro paildymas ir ventiliatoriai. Paildytas oras tiekiamas  pirmj diovinimo kamer. Tuo metu, kai grdai diovinami ioje kameroje,  antrj pripilama drgn grd. Pirmojoje kameroje grdams idivus, ortakyje atidaroma sklend 4, ir pradedamas psti nepaildytas aplinkos oras. Grdai atauinami laikantis tokio paties aerodinaminio reimo, kaip ir diovinant. Iki artimos aplinkos temperatros grdai atauinami 2-3 min., o j drgnumas dar sumaja apie 0,3 proc. Tada pasukama reduktoriaus rankena 19, ir diovinimo kamera pasvyra. Grdai pro ipylimo latak 11 ibyra i diovyklos  sandlio technologin transport. Sklende 2 udaromas oro kanalas  pirmj kamer ir atidaromas  antrj. Udaroma sklend 4 ortakyje, jungianiame ilumos generatori su ventiliatoriumi.  antrj kamer puiamas paildytas oras. ia pradedami diovinti grdai. Pirmoji kamera pastatoma horizontaliai ir vl pripilama drgn grd. Diovinimo ciklas kartojamas. Diovinimo metu btina kontroliuoti ventiliuojanio oro temperatr pastovaus statinio slgio kameroje (49-550C) bei diovinimo kameroje vir skl sluoksnio (ia ji turi bti lygi skl temperatrai). MARIJA RAILIEN ROLANDAS BLEIZGYS <doc> KOKIU PLGU GERIAU SUARSIME IR SUNAUDOSIME MAIAU DEGAL Ariant dirva purenama, naikinamos piktols, terpiamos augal liekanos, tros, kovojama su augal ligomis ir kenkjais. Tie darbai bus geriausiai atliekami, kai dirvos riek bus apveriama kiek galima didesniu kampu, kad virutin rieks dalis atsigult  vagos dugn. Prastas arimas arba liaudikai - "knisimas" plgais nenaudingas nei agrotechniniu, nei ekonominiu poiriais. Prasto, nelygaus arimo buvo anksiau, jo yra ir dabar. Apie tai byloja pastaraisiais metais arimuose dar labiau sualiuojantys varpuiai. Prieastis aiki - prastai ariame ir nenaudojame herbicid. Todl geras plgas yra pirmas ir svarbiausias padargas, kur turi nusipirkti kininkas. Arimas yra vienas sunkiausi ir daugiausiai ilaid reikalaujantis darbas. Metro ugriebio plgui traukti reikia 65-80 AJ galios traktoriaus. Hektarui suarti traktoriumi MTZ sudeginame 15-26 litrai degal, o traktorium T-150K - 18-28 litrai. Degal snaudos arimui priklauso ne tik nuo dirvos slyg, bet ir nuo varsnos ilgio. Kai jis 200 m, sunaudojame 22,3 l/ha, o kai varsnos ilgis 600 m - 16,3 l/ha (net 27 proc. maiau). Hektarui suarti reikia 4-5 kartus daugiau degal, negu jam sukultivuoti. Plgo darbo dalys ir j parametrai Svarbiausia plgo dalis yra verstuv, nuo kurios labiausiai priklauso arimo kokyb. Vienos nuo kit verstuvs skiriasi dydiu ir forma. O nuo pastarosios priklauso verstuvs gebjimas trupinti ir versti dirv. Pas mus priimta verstuves skirstyti  cilindrines, kultrines, pusiau sraigtines ir sraigtines. Cilindrin verstuv - tai cilindrikas pavirius, pastatytas 450 kampu plgo judjimo krypiai. Tokios verstuvs labai intensyviai trupina dirv, taiau prastai j apveria. Todl jos maai paplit ir naudotinos tik lengvoms dirvoms arti. Kultrins verstuvs pavirius truput pakreiptas pagal sraigto linij cilindras. Todl ios verstuvs iek tiek geriau apveria dirvos riek negu cilindrins. Kultrins verstuvs labai paplit, nes tarybiniais metais bema visi plgai buvo gaminami su kultrinmis verstuvmis. ie plgai turi trumpas staias verstuves, todl ariant dalis dirvos nekyla verstuve, o praslydusios pro jos gal iek tiek upila iart vag. Ji esti siaura, todl sekanio korpuso veriama riek neturi kur dtis ir dalis dirvos bei apie tredalis piktoli skl ir akn apveriamos plonu dirvos sluoksniu, todl sudygsta ir auga. Daugelis ir dabar Lietuvoje gaminam plg irgi turi kultrines verstuves. Tokiais plgais dirvos gerai suarti negalime, ypa sunkesns. I pirmo vilgsnio atrodo, kad arimas lyg ir geras, lygus (ypa ariant didesniu greiiu), taiau daugiamets piktols (ypa varpuiai) lengvai prasikala pro nestor dirvos sluoksn ir aliuoja, kaip naujai gimusios. Arimas iek tiek pataisomas udjus prieplgius, taiau jie jau negaminami. Pusiau sraigtins verstuvs yra 1,5-2 karto ilgesns u noragus. J darbo pavirius labiau primena sraigt negu kultrini verstuvi. Pusiau sraigtines verstuves gamina AB "Ventos arklas". Tokios, ariant 17-20 cm gyliu, dirvos riek apveria net iki 1500. (r. pav.). Plgai su tokiomis verstuvmis tinka visoms dirvoms arti 17-23 cm gyliu. Sraigtini verstuvi darbo pavirius dar labiau panaus  sraigtins linijos paviri. ios verstuvs yra 2-2,5 karto ilgesns u noragus. Sraigtini verstuvi paviriumi dirva slysta lengvai ir palaipsniui veriama 150-1600 kampu. Kadangi sraigtins verstuvs plaios, jos gerai ivalo vagos dugn ir neleidia emms ubyrti. Todl kandin sekantis korpusas vis dirvos riek veria  tui vag. Visos paviriuje esanios piktols paguldomos ant vagos dugno ir uveriamos storu dirvos sluoksniu. Todl sraigtins verstuvs labiausiai tinka ms alies laukams, ypa sunkioms ir daugiametmis piktolmis utertoms dirvoms arti. Geriausios pasaulio plg gamybos firmos Lemken, Kverneland ir kt. gamina juostines verstuves, kurios tinka sunkioms ir rilioms dirvoms arti. Plg su juostinmis verstuvmis esti maesnis pasiprieinimas traukai. Dirvos rieks apvertimo kampas bei piktoli derliaus likui ir tr uvertimas priklauso nuo vagos ploio ir gylio santykio (r. pav.). Ariant plgu PAP-3-30 ir esant vagos ploio ir gylio santykiui 1,8 dirvos rieks apveriamos 145-1500. Todl bema visos piktols veriamos  vagos dugn. Svarbi plgo dalia yra noragas. Plaiausiai naudojami trapeciniai ir kaltiniai noragai. Kaltiniai esti itisiniai ir sudtiniai. iuo metu daugiausiai naudojami sudtiniai noragai. iuose noraguose papildomai taisomas kaltas. Kai kuri sudtini norag kaltus galima taisyti bet kuriuo galu  priek. Nudilus kaltui, nereikia imesti viso norago. Kaltas apveriamas arba pakeiiamas nauju. Be to, kaltas gaminamas storesnis ir stipresnis, todl ariant akmenuotas dirvas plgais su saugikliais, kaltas atlaiko smg  akmen, korpusas atsilenkia ir apsaugo plg nuo limo. iuo metu kai kurios firmos prie norag tvirtina kaltinius peilius, kurie vertikaliai atpjauna dirvos riek, todl vaga esti varesn ir dirva geriau apveriama. Nuo ko priklauso plgo pasiprieinimas traukai Tyrimais ir skaiiavimais nustatme, jog ariant 35 cm ugriebio plgo korpusu, 20 cm gyliu, vaiuojant 2 m/s greiiu, io korpuso pasiprieinimas traukai yra 3532 N. Jis susideda i: * dirvos pasiprieinimo rieks atpjovimui i apaios ir i ono (550 N); * dirvos rieks pasiprieinimo jos trupinimui, paklimui ir gniudymui (2176 N); * dirvos rieks pasiprieinimo jai nuversti  vag (616 N); * vienam korpusui tenkanio plgo pasiprieinimo riedjimui lauku (190 N). I io pavyzdio matome, kad arimui didiausia energijos dalis (60-65 proc.) sunaudojama dirvos rieks paklimui, trupinimui ir gniudymui. O ie rodikliai labiausiai priklauso nuo plg verstuvi tipo. Taigi nuoulnias sraigtines verstuves turini plg pasiprieinimas yra 15-20 proc. maesnis negu plg su kultrinmis verstuvmis. Plgo pasiprieinimas traukai taip pat nemaai priklauso nuo norag amen atrumo ir arimo greiio. Tinkamiausi plgai efektyviam kininkavimui iuo metu plg pasirinkimas yra didiulis, ir kininkas, vertins savo finansines galimybes, gali sigyti savo laukams tinkam plg. Dabar alyje naudojami dviej tip plgai. Tai paprastai varsniniai ir lygaus arimo. Paprasti varsniniai plgai visiems inomi. Sunkioms ir piktoltoms dirvoms arti reikt pirkti plgus su sraigtinmis verstuvmis. Lietuvoje jau yra firm, kurios komplektuoja plgus su Kverneland ir Massey ferguson firm gaminamais korpusais. Tokie plgai yra du-tris kartus pigesni negu pagaminti usienyje. Neprasti rezultatai gaunami pertvarkius plgus su kultrinmis verstuvmis - vietoje j udjus (pritaikius) pusiau sraigtines AB "Ventos arklas" gaminamas verstuves. Jeigu dirvose yra akmen ir per dien reikia pakeisti kelis noragus, veriau pirkti plgus su saugikliais. Tokius plgus gamina AB "Ventos arklas" ir "Laumetris". Lietuvoje jau pradedami naudoti lygaus arimo plgai. Lygus arimas - tai arimas be imetim ir sumetim, trumpas tuios eigos kelias varsnos galuose, maiau suvainjama dirva, nebereikia artos dirvos lyginti, uversti imetimo vag, didesnis arimo ir priesjinio dirvos dirbimo agregat naumas. Lygaus arimo plgai yra dviej tip - apveriamieji ir pasukamieji. Garsi pasaulio firm (Massey ferguson, Kverneland) plg gamybos programoje apveriamieji plgai sudaro 60 proc. Lietuvoje apveriamuosius plgus PAP-3-30 gamina AB "Ventos arklas". Apveriamieji plgai 1,5-2 karto brangesni u varsninius, todl perkant reikia atsivelgti  savo kio lauk konfigracij. Jeigu kyje laukai ilgi ir siauri, juose vienas ar du sumetimai ar imetimai, didels takos darbo kokybei ir naumui neturi. Todl tokius galima arti ir varsniniais plgais. Taiau plaiuose laukuose apveriamj plg pranaumas didiulis. iuo metu jau pradedami naudoti pasukamieji lygaus arimo plgai. Tok plg PP-4-45 ibandme. Jis yra pakabinamo tipo su simetriniais cilindriniais verstuvais, agreguojamas su 120 kN galios traktoriais. Plgas skirtas arti lygioms ir kalvotoms, akmenuotoms ir neakmenuotoms dirvoms. Pirmieji bandym rezultatai rodo, jog pasukamasis plgas tenkina technologinius reikalavimus. Taiau is plgas prasiau apveria augalines liekanas, ariant nenuskust raien bei arim suveria ne tiek lygiai, kaip kiti plgai. Apie palyginamuosius lygaus arimo pasukamojo ir apveriamojo plg bandym rezultatus - kitame straipsnyje. Doc. ALFONSAS KRAUJALIS VAIDEVUTIS MICKIS Doktorantas ems kio ininerijos institutas Plgo PAP-3-30 su pusiau sraigtinmis verstuvmis dirvos rieks apvertimo kampo bei piktoli, tr ir derliaus likui terpimo priklausomyb nuo vagos ploio b ir arimo gylio a. EMS NORMATYVIN IR RINKOS KAINOS Visa em daugiau ar maiau yra vertinga ir turi savo kain. Taiau ems kio produkcijos gamybai svarbiausia yra ems kio paskirties em, kurios i met pradioje turjome 3928,5 tkst. ha. I j 3351,2 tkst. ha yra ems kio naudmenos (ariamoji em, sodai, pievos ir natralios ganyklos). Nors Lietuva ir laikoma gilias ems kio produkcijos gamybos tradicijas turiniu kratu, bet ems kio paskirties em naudojama blogai. Nemaai jos dirvonuoja. Nesisuka ems rinka. Todl manau, kad btina parengti vis galim priemoni sistem, jog visa ems kio paskirties em Lietuvoje bt efektyviai naudojama, sau pasigamintume reikiam produkt kiek ir j pertekli parduotume kitoms valstybms. Kaip tos sistemos sudtin dal, noriu panagrinti ems kio paskirties ems normatyvines ir rinkos kainas, kad j parduodantys ir perkantys mons bent apytikriai orientuotsi, kokios turt bti ems kio paskirties ems rinkos kainos. Ekonomikai isivysiusiose usienio valstybse, kaip buvo teigta Vilniuje vykusioje tarptautinje konferencijoje "Nekilnojamojo turto vertinimas ir investicijos Centrinje ir Ryt Europoje pereinant  laisvosios rinkos ekonomik" visos ems ir ems kio paskirties ems kain geriausiai parodo rinkos (ems pardavimo-pirkimo) duomenys. Kad ji bt patikima, tvirtinta konferencijoje, naudojami apibendrinti daugelio deimtmei ems rinkos kainos duomenys, kuriais vadovaujantis sudaromi miest ir kaim vietovi ems veri (kain) emlapiai. Daugelio ali vyriausybs jau seniai suvok, kad btina atlikti ems ir kito nekilnojamojo turto vertinim bei teisin registracij. Bet ems rinkos kainos nustatomos ne paprastai, pagal jos pardavimo-pirkimo sandorius, o atliekant isam ekonomin ems vertinim, kuris kartojamas vidutinikai kas penkeri metai. io ekonominio vertinimo kriterijai - dirvoemio derlingumas, ems kio produkcijos supirkimo punkt isidstymas, ems kio produkt rinkos kainos ir j gamybos ilaidos, sklyp dislokacija ir daugelis kit ekonomini veiksni. Didel tak ekonominiam ems vertinimui daro ems kio produkcijos gamybos valstybinis reguliavimas, ems nuosavybs ir valstybinio kapitalo santykiai, bank kapitalo taka ems kiui ir t.t. Paprastai kalbant, rinkos ekonomikos slygomis kininkaujaniose valstybse ems kio paskirties em savininkas parduos u toki kain, kad palkan forma gaut ne maesn peln, kok jis gauna dabar, i em naudodamas ems kio produktams gaminti. Pavyzdiui, kininkas N. i savo ems kio paskirties 1 hektaro ems, naudojamos ems kio produktams gaminti, pastaraisiais metais vidutinikai gaudavo 418 Lt pelno. N. nutar savo em parduoti. Jis isiaikino, kad bankas,  kur pardavs em padt indl (gautus u em pinigus), moka 10,34 proc. metini palkan. Vadinasi, kad N. u  bank padt terminuot (vir met) indl kasmet gaut po 418 Lt palkan, jam apsikoma turimos ems hektar parduoti ne pigiau kaip u 4042 Lt (418 Lt:0,1034). Paanalizuokime, kaip ie reikalai pastaraisiais metais tvarkomi Lietuvoje. Lentelje, autoriams sutikus, pateikiu ems kio paskirties ems 1996 m. rinkos kainas, nustatytas Lietuvos agrarins ekonomikos instituto, Valstybinio emtvarkos instituto ir korporacijos "Matininkai" specialist atliktais tyrimais. Agrarins ekonomikos instituto duomenimis, maiausia ems kio paskirties ems rinkos kaina (503 Lt/ha) buvo irvint rajone, o didiausia (5100 Lt/ha) Trak rajone. Taiau Trak rajone ems rinkos kaina iuo poiriu nra charakteringa ir jos dyd, mano nuomone, nulm geros io rajono gamtins slygos. Dl to analizei reikt imti didiausi rinkos kain (3350 Lt/ha). Tokia ji buvo Kauno rajone. Valstybinio emtvarkos instituto atlikt tyrim duomenimis, maiausia i maiausi ems kio paskirties ems rinkos kain (260 Lt/ha) buvo Bir rajone, o didiausia i maiausi (2000 Lt/ha) - Vilniaus rajone. Taiau ia 2000 Lt/ha yra ne pardavimo-pirkimo rinkos kaina, bet tik pasilos kaina. Todl didiausi i maiausi analizei reikt imti 1500 Lt/ha Rokikio rajone. Maiausia i didiausi ems kio paskirties ems rinkos kain (1000 Lt/ha) buvo Zaras rajone, o didiausia i didiausi - 4000 Lt/ha buvo Vilniaus rajone. Taiau tie 4000 Lt/ha taip pat yra pasilos kaina. Dl to analizei didiausi i didiausi reikt imti 3400 Lt/ha. Tokia buvo Ukmergs rajone. Korporacijos "Matininkai" atliktais tyrimais maiausia i maiausi ems kio paskirties ems rinkos kain (500 Lt/ha) buvo Skuodo ir venioni rajonuose, o didiausia i maiausi (1500 Lt/ha) - Marijampols ir Pakruojo rajonuose. Maiausia i didiausi ems kio paskirties ems rinkos kain (700 Lt/ha) buvo Skuodo rajone, o didiausia i didiausi (4000 Lt/ha) - Utenos rajone. Taigi pagal i korporacij ems kio paskirties ems rinkos kaina buvo nuo 500 iki 4000 Lt/ha. Be to, ios korporacijos specialistai teigia, kad prie kelio "Via Baltica" ir Kalvarijos muitins (Marijampols raj.) ems kio paskirties ems rinkos kaina siek 5000 Lt/ha, prie Kauno miesto ribos - 3000-4000, Molt rajone eer pakrantse - net 18 000, Trak rajone eer pakrantse - iki 14 000 Lt/ha. Rajon ir Respublikos ems kio naudmen normatyvinei kainai apskaiiuoti panaudojau atitinkam mano nustatyt i ems kio naudmen 1996 m. sausio 1 d. galim gauti nornatyvin peln Lt/ha (r. lentel) ir Lietuvos Banko 1996 m. priimt terminuotj indli daugiau kaip metams (Lt) vidutin met palkan norm alies bankuose (10,34 proc.). Apskaiiavimo rezultatai pateikti lentelje. I j matyti, kad maiausia ems kio naudmen normatyvin kaina (1257 Lt/ha) turt bti Trak rajone, didiausia (4623 Lt/ha) - Jonikio rajone, o vidutin Respublikos - 2863 Lt/ha. Taiau tai vidutins rajon ems kio naudmen normatyvins kainos. Atskir savinink ems kainos, suprantama, gali bti maesns arba didesns u vidutines rajono. Tai priklausys nuo to, kiek galima i j ems kio naudmen gauti normatyvinio pelno. Atliktos analizs duomenys leidia teigti, kad Agrarins ekonomikos instituto, Valstybinio emtvarkos instituto, korporacijos "Matininkai" ir kit staig specialistai atlieka labai reikaling darb, tirdami ems kio paskirties ems faktines rinkos kainas. Taiau tai kol kas tik labai didelio darbo pradia, nes ios ems pardavimas-pirkimas vyksta ltai ir turime labai nedaug duomen apie jos rinkos kainas. Todl pradt darb btina tsti toliau. Prabgus madaug 10 met, kai sukaupsime reikiam duomen baz, galsime ems kio paskirties ems kain nustatyti pagal jos rinkos duomenis. Analiz rodo, kad pastarj met ems kio paskirties ems rinkos kainos apskritai yra daug maesns u ios ems normatyvines kainas. Taip neturt bti. Jos, kaip byloja ekonomikai isivysiusi usienio valstybi patirtis, gali skirtis labai neymiai. Todl manau, kad ir Lietuvos ems kio paskirties ems normatyvines rinkos kainas reikt nustatyti, remiantis ekonomikai isivysiusiose usienio valstybse paplitusia metodika, tai yra pagal i ios ems galim gauti normatyvin peln ir bank vidutines metines palkan normas. Tai padt tobulinti mokesi u em sistem, teisingiau atlyginti (kompensuoti) u em jos savininkams, pagrsiau atsiskaityti u ems nuom ir t.t. Savaime suprantama, reikia toliau tikslinti Agrarins ekonomikos institute 1995 m. parengtos i ems kio naudmen galimo gauti normatyvinio pelno nustatymo metodikos skales, atsivelgiant  pastaraisiais metais vykstanius augalininkysts produkcijos gamybos apimi, jos rinkos kain ir gamybos ilaid pasikeitimus, taip pat analizuoti Lietuvos bank terminuotj indli vidutines metines palkan normas. Turdami tikslesnius duomenis, galsime teisingiau apskaiiuoti ir normatyvines ems kio paskirties ems kainas. Dr. JONAS PAKUTINSKAS Socialini (ekonomikos) moksl daktaras JONAS PAKUTINSKAS nagrinja ems ir jos itekli racionalaus naudojimo, naumo ir naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo, ems informacins sistemos krimo klausimus. Jis vienas ir su bendraautoriais Lietuvos ir usienio valstybi spaudoje ia tematika paskelb daugiau kaip 400 autorini lank publikacij. urnale "ems kis" bendradarbiauja 30 met (nuo 1967 m.). Spausdindama  jo straipsn, redakcija sveikina dr. J. Pakutinsk eiasdeimtmeio (1937 08 29) proga, linki geros sveikatos ir tolesns krybins skms. VALSTYBS FINANSIN PARAMA KAIMUI TARPUKARYJE Paalpos ir kitokia parama Tsinys. Pradia Nr. 8 Tiesiog stebina paalp kaimui didiul vairov. inoma, tai atsirado ne ikart. I pradi pasirpinta Lietuvos kariuomens savanoriais, duodant jiems nemokamai ems, miko mediagos trobesiams statyti, sklos ir pinig inventoriui sigyti. Anksti valstyb finansikai pradjo remti emi melioravim ir pienini steigim, j technin tobulinim. Paalpos melioracijai pradtos duoti 1921 m. M nemokamai parengdavo darb projektus ir priirdavo j vykdym bei duodavo paalp iki 50 proc. padaryt ilaid. Tiesa, paalpa buvo duodama, jeigu 1 ha melioravimo darbai kainuodavo per 50 Lt. Iki 1938 m. pradios valstyb suteik paalp ir nemokam paslaug melioracijai 19,58 mln. Lt. Be to, vlesniais metais pus vis paskol buvo paversta paalpomis. Valstybs paalpos svariai padjo sukurti pieno perdirbimo pramon. Buvo elpiama pienini, grietins nugriebimo punkt statyba ir remontas, rengini sigijimas, artezini ulini rengimas bei i moni darbuotoj ilaikymas. Garinei pieninei steigti, mainoms sigyti buvo duodama paalpa iki 10 tkst. Lt, rankinei pieninei - iki 2 tkst. Lt. Garins pienins trobesi remontui gaudavo iki 7,5 tkst. Lt ir naujo pastato statybai - iki 10 tkst. Lt. 750 Lt buvo duodama grietins nugriebimo punktui steigti. Be to, valstyb padengdavo 50 proc. ilaid, padaryt arteziniam griniui tinkanio altinio emei sigyti, geleies jungini paalinimo filtrams pirkti, griniui ir vandentiekiui  pienin nutiesti. Vien iems tikslams galjo bti duota paalpa apie 20 tkst. Lt. Kaip minjau, valstyb kelet met ilaikydavo pienini, grietins nugriebimo punkt darbuotojus. Naujai steigt garini pienini pienininkams dvejus pirmuosius metus kas mnes mokta po 250 Lt ir rankini pienini - po 180 Lt darbo umokesio, o grietins nugriebimo punkt vedjams - po 50 Lt. Treiais veiklos metais valstybs lomis mokta pus i darbo umokesio sum. Biudeto pinigais buvo ilaikomi ir pienini instruktoriai. Be to, 1933 m. pabaigoje silpniau dirbusioms nuostolingoms pieninms trump laik teikta negrintina pagalba (0,9 mln. Lt). Skatinant auktos kokybs sviesto gamyb, 1928 m. vestas premij mokjimas u eksportuot I ries sviest (30-10 cent u 1 kg). Apskritai valstybs parama 1923-1938 m. pieninms vertinama 11,6 mln. Lt suma, i kurios 16,5 proc. teko j statybai, 20,5 proc. - mainoms sigyti, 9,9 proc. - grietins nugriebimo punktams ir 9,2 proc. arteziniams uliniams rengti. 5,2 mln. Lt ileista pieno perdirbimo moni personalui ilaikyti. ios gausios paalpos ir bank paskolos leido sukurti modernesni pieno perdirbimo moni tinkl (1939 m. buvo 171 pienin ir 2159 grietins nugriebimo punktai). Tai padjo didinti pieno supirkim ir gerinti sviesto kokyb, daugiau ir geresnio iveti. Pavyzdiui, 1921 m. aukiausios ries sviesto eksportuota tik 43,5 proc., o 1935 - jau 85,9 proc. Pieno pramons paanga enkliai padjo kelti krato ir kinink perkamj gali. Drstu teigti, kad 1927 m. vyko lis paalp politikoje. Valstybei finansikai sustiprjus ir steigus ems kio rmus (R), paalpos vairja, gaudamos ems kio paangos rmimo kryptingum. Susiformuoja nuosekli paalp sistema. Pagrindiniai jos kontrai buvo nubrti 1927-1928 m. Svarbiausias strateginis tikslas - skatinti gyvulininkyst, jos produktyvumo augim. Nuo 1927 m. paalp davimas i esms sutelktas R. Susirpinim gyvulininkysts pltra rodo tas faktas, kad 1927 m. pradtos mokti paalpos u: 1) veislini galvij skaiiaus prieaug, 2) veislinius erilus ir kumeles, 3) veislines kiaules ir parus, 4) veislines karves, telyias ir bulius, 5) u veislines vitas ir j kiauinius ir grynakrauj arkli skaiiaus prieaug. Vliau atsirado ir kitokios paalp rys. Beveik visos paalpos buvo duodamos tik kiams, turjusiems iki 150 ha ems. R paalpomis rm 3 veislini pareli ir 2 grynaveisli kiauli sigijim, padengdami pus j pirkimo kainos. Taiau paalpa negaljo bti didesn negu 200 Lt vienai kiaulei ar kuiliui ir ne daugiau kaip po 2 Lt parelio gyvojo svorio 1 kg. 1927 m. Rmai iam tikslui paskyr 85 tkst. Lt. Paalpos buvo duodamos vienam veisliniam erilui ir vienai veislinei kumelei arba vien dviem kumelms pirkti. Ir iuo atveju R padengdavo pus pirkimo kainos, bet ne daugiau 2000 Lt vienam gyvuliui. 1928 m. i paalp davimo tvarka pakeista. Norintys j gauti turjo steigti kergimo punkt ir u sukergim imti ne didesn negu valstybs nustatyt mokest. Paalp dydis pradtas diferencijuoti pagal veislini eril ir kumeli grupes. Paalp norma erilams liko ankstesnioji, taiau jos suma sumajo. I grups erilams ir kumelms pirkti buvo duodama iki 1500 Lt, II grups - iki 1000 Lt ir III grups - iki 750 Lt paalpa. Kumelms paalp norma sumainta iki 25 proc. kainos ir pagal j grupes siek atitinkamai iki 500 Lt, iki 400 Lt ir iki 300 Lt. 1928 m. pradtos duoti paalpos gryno kraujo kumeliuk pirkjams. 50 proc. kainos nuo 300 Lt (I grups) iki 250 Lt (II grups) ir iki 200 Lt (III grups). Paalp veisliniams galvijams ir j prieaugliui dydis buvo priklausomas nuo motinini karvi pieno riebumo, o vereliams - ir dar nuo amiaus. Pavyzdiui, u pirkt 1 savaits grynaveisl verel Rmai mokjo po 40 cent u jo motinos metini riebal 1 kg, o u vyresnio amiaus - po 1 Lt u 1 kg. U veislin galvij buvo duodama po 5 Lt (u 1 kg). Pieno riebumas negaljo bti maesnis negu 3,2 proc. 1928 m. veislini galvij, j prieauglio elpimo principai pakeisti labiau skatinant didesnio produktyvumo galvij sigijim. Jeigu metinis riebal kiekis buvo 110-140 kg, elpta po 3 Lt u 1 kg, padidjus riebalams iki 180 kg - po 4 Lt u 1 kg ir riebal kiekiui perkopus 180 kg - po 5 Lt u 1 kg. 1929 m. paalp dydis buvo kiek patikslintas. Nuo 1928 m. kininkai galjo gauti paalp veislini avi skaiiaus prieaugiui (3 vienetams) pirkti. R padengdavo pus riuko pirkimo kainos (iki 75 Lt) ir 25 proc. avyts (iki 35 Lt). 1928 m. R finansikai pradjo remti kininkus, sigyjanius veislinius paukius (vitas, antinus, sinus, kalakutus). U veislin vit mokta 15 Lt, o u kitus paukius - po 25 Lt paalpa. J kiauiniams pirkti Rmai pridurdavo po 50 cent u vienet. Jeigu veislinis pauktis per metus suddavo per 100 kiauini, paalpa buvo dvigubinama. Pauktynams aptverti R apmokdavo pus vielos tinklo kainos (iki 250 Lt). Kad kininkai gerint gyvuli, pauki laikymo slygas, nuo 1932 m. Rmai m mokti paalpas u tvart ir vitidi vidaus geresn rengim. Buvo skatinamas grind su nuolydiu ir srut latakais, dvigub lang, ventiliacijos rengimas. U 1 m2 toki tvarto grind kininkas gaudavo i R po 4 Lt, u dvigubo lango 1 m2 - po 20 Lt ir u ventiliatoriaus (izoliuoto) 1 m - po 8 Lt. U techninius reikalavimus atitinkanios srut duobs rengim Rmai primokdavo po 10 Lt u 1 m3, o u kilnojamas dias (2-4 karvms) - po 20 Lt. Vien 1936-1938 m. tvart vidui rengti iduotos 358 paalpos (44,2 tkst. Lt). U jas rengtuose tvartuose galima buvo laikyti 3080 karvi bei arkli ir apie 5830 kiauli. Taip pat buvo padedama kininkams, ems kio draugijoms ir sjungoms rengti inkubatorius, viiuk auginimo namelius, nusipirkti pauktininkysts ranki. R apmokdavo 25 proc. vis i ilaid. Pagal igales R paddavo gerinti ir didinti paar baz. Nuo 1928 m. paalpomis buvo skatinamas kultrini piev ir ganykl, silosini rengimas. I pradi R apmokdavo 75 proc. paarini oli skl pirkimo ilaid. 1933 m. paalpos norma sumainta iki 40 proc., bet vliau vl padidinta. Paalpomis R rm ganykl ir piev iki 3 ha ploto rengim. ios paalpos buvo duodamos tik nusausintiems ir patrtiems plotams apsti. 1935 m. numelioruotiems plotams apsti paarini oli sklos duotos veltui. 1928-1938 m. u paalpas sukultrinta 6321 ha ganykl ir 9761 ha piev, 1927-1940 m. sukultrinta 19 596 ha alien ir 13 477 kininkams imokta 0,74 mln. Lt paalp. Savo ruotu premijomis kininkai skatinti auginti ir rinkti sklas. U varpini oli, cukrini runkeli, griei ir agurk skl 1 kg mokta po 1 Lt, u mork, ridik, ridikli, cikorij, petraoli, kopst, pomidor, svogn, salot skl 1 kg - po 3 Lt premijos. Silosini statytojams Rmai padengdavo iki puss vis ilaid (iki 750 Lt). Paalpos prisidjo prie silosini statyb intensyvjimo. 1933 m. Lietuvoje buvo 80, 1940 m. - jau 1200 silosini. 1930 m. R pradjo steigti veislini gyvuli kergimo punktus. Reproduktoriams laikyti kius parinkdavo agronomai. Rmams padedant buvo steigti 354 eril, 583 buli, 940 avin ir 73 kuili punktai. Be to, R rm veislini gyvuli ir pauki auginimo draugij, sjung steigim. Koki tik nebuvo draugij?! Vietini galvij gerinimo draugija, draugija Ardn veisls arkliams auginti, Kiauli augintoj, Lietuvos namini pauki ir smulki gyvuli augintoj draugijos. Jos galjo naudotis R paalpomis specialistams ilaikyti, kurie padjo konsultacijomis gerinti gyvulininkyst. Gyvuli produktyvumui didinti R kasmet ileisdavo apie 0,6-0,7 mln. Lt. Maiau dmesio buvo skiriama grd kiui. Rmai suelpdavo bandymus pagerinti jav ir kaupiamj augal sklas, duodavo paalp mineralinms troms pirkti ir bandym plotams aptverti. Be to, kininkams, pirkusiems iki 300 kg kontroliuojam lin skl, Rmai primokdavo iki 15 Lt u 50 kg. Lin skl gerinimas pradtas elpti nuo 1932 m. Nuo 1928 m. Rmai paddavo kininkams sigyti ems kio main, padengdami 25 proc. pirkimo ilaid, o draugijoms - 50 proc. Buvo elpiamas grd valymo main, speciali aki, plg ir kit padarg pirkimas. Be to, iam reikalui ems bankas duodavo paskol 1 m. 1940 m. atsirado nauja paalp ris - paalpos grd diovykloms rengti (iki 50 proc. vis ilaid, bet ne daugiau negu 1500 Lt). Paalpos gavjas turjo sipareigoti u grd diovinim kitiems neimti daugiau negu R patvirtinti kainiai. 1930 m. R pradjo steigti ems kio main ir ranki naudojimo ratelius, kuri 1938 m. veik 132. Rm paalpomis buvo steigta 400 jav valymo punkt. Nebuvo pamirti ir sodininkysts reikalai. Tiesa, i pradi (nuo 1932 m.) buvo duodamos paalpos tik sodams viela aptverti bei kai kuriems sodininkysts rankiams (virktams kovai su kenkjais, ols pjovimo mainlms) pirkti. Galima buvo gauti paalp iki 287,5 Lt. 1934 m. pradti premijuoti naujus sodus veisusieji kininkai. Jos buvo mokamos kininkams, turjusiems iki 20 ha ems ir einamaisiais metais pasodinusiems ne maiau 20 obelaii (numatyt veisli). Sodui turjo bti tinkamai paruota em, obelaits pasodintos eilmis, sodas aptvertas. U kiekvien pasodint obelait Rmai imokdavo po 1 Lt, bet i viso iki 50 Lt. Vlesniais metais duotos paalpos ir sodams nupurkti prie kenkjus. iam tikslui 1939 m. imokta 36 182 Lt. Koks sodas be bii! Tad nenuostabu, kad buvo padedama ir bii myltojams. Jie i R galjo gauti paalp 5 aviliams "Dadano pagerintas" sigyti (25 proc. ilaid, arba po 12,5 Lt vienam aviliui), medaus centrifgai (iki 40 Lt) ir kori vaflinei (iki 40 Lt) nusipirkti. Rpintasi sodyb, pastat ivaizda. Be mint paskol, pavyzdinms sodyboms ir trobesiams buvo duodamos paalpos pastatams dayti. Nuo 1939 m. u pagal R receptras nudaytus stogus savininkas gaudavo paalp po 15 cent u 1 m2, bet ne daugiau negu 750 Lt. Nuo 1934 m. pradtos duoti paalpos ir u sien nudaym. 1937 m. paalpos (9118 Lt) stogams ir sienoms dayti gavo 308 kininkai. Skatindami iaudini stog pakeitim skiedr danga, R paddavo 100 Lt paalpa nusipirkti skiedr droimo mainas. Taip pat paalpomis buvo padedama statyti modernesnius kumetynus. U mrin erpmis dengt vieno buto nam Rmai primokdavo iki 1500 Lt, u dviej ir daugiau but nam - iki 2500 Lt. 1938 m. buvo numatyta iam reikalui duoti 200 tkst. Lt. Buvo kuriama pagalbos kininkams nelaimi atvejais sistema. 1932 m. pradta atlyginti u kritusius gyvulius nuo skiep bei likviduotus dl lig. U tai buvo atlyginama beveik visa gyvuli pirkimo kaina. 1938 03 24 Seimas prim Nukentjusiems nuo audr kininkams elpti fondo statym. I io fondo moktos paalpos kininkams, nukentjusiems nuo led, viesulo, aibo. Paalpos buvo duodamos natra arba pinigais. Pasliams nukentjus 30 proc. nuo led, buvo atlyginami visi nuostoliai. Nuo audros ar aibo nukentjus pastatams, uvus gyvuliams, duota paalpa 70 proc. nuostoli padengti. Nekainojama buvo R teikiama kininkams agronomin pagalba, konsultacijos, pavyzdiui, kur veisti sod, koki ri ir veisli vaismedius sodinti. O kur dar pagalba rengiant kaimui ems kio specialistus, vieiant kaimieius, ems kio tyrimo darbai ir kt. R 1927-1939 m. padar 67,8 mln. Lt ilaid, i kuri didij dal (62 mln. Lt) sudar imoktos paalpos. sidmtina, kad Rmai apie 91,5 proc. l gaudavo i valstybs biudeto. 62 mln. Lt - didiul tiems laikams pinig suma, svari parana kaimui. Prie jos reikia pridti 103,7 mln. Lt, imokt kininkams 1930-1935 m. kaip kain pried u eksportuot sviest, kiaules, grdus. ie priedai vairiai buvo vadinami-eksporto premijomis, kain skirtumu, primokjimais. J esm ta, kad u eksportui parduotus mintus produktus kininkams buvo mokamos didesns kainos negu buvo gaunama u juos usienio rinkose. ie primokjimai padjo palaikyti ar net didinti Lietuvos eksport ir stiprinti kinink perkamj gali. Esu sitikins, kad ano laikotarpio valstybs patirtis finansikai remiant kaim, yra pravarti ir dabar. Tris dalykus laikau vertingiausiais ir taikytinais iuo metu. Tai btinum turti valstybin ems kio kreditavimo bank; kaito paskolos lakt leidim (emisij); tikslines, apibrto, vieai inomo dydio paalpas ems kio programoms. VLADAS TERLECKAS Vilniaus universiteto Finans ir kredito katedros docentas <doc> Praeities puslapius bevartant GYVULI UKREIAM LIG PATEKIMAS  LIETUV IR APSAUGA NUO J ios ligos daniausiai patekdavo  ms al i usienio, kur buvo nuperkami gyvuliai neityrus j usikrtimo ligomis, ir pargabentus nepalaik karantine suleisdavo  bendr tvart arba  bendras ganyklas. Veterinarijos gydytojas Matas Veitas, prie Pirmj pasaulin kar dirbs Lietuvoje, 1923 m. ra, kad kai kuri dvar galvij bandose, kur buvo laikomos angler, vic, simental, airyr, oland juodmargi ir kit veisli importuotos karvs, ityrs rasdavo apie 50-75 proc. usikrtusi tuberkulioze. I usienio atveti galvijai sunkiai prisitaikydavo prie Lietuvos drgno, altoko klimato, nepatenkinamo rimo bei blog laikymo slyg tvartuose. kininkai pirkdavo produktyvesni veisli verius i dvar, ir  j kius patekdavo jau sergani tuberkulioze galvij prieauglio. Smulkiuose kiuose, kur buvo laikomos daniausiai vietins veisls karvs, sergani tuberkulioze gyvuli bdavo ymiai maiau. Olandikos karvs Lietuvoje pirm kart minimos 1617 m. kar su vedais metu, kuomet i Bir ir Vyuon-Radvil dvar - vedai ivar olandikus galvijus (M. Juas, 1972). Jau XVIII a. pabaigoje Pliateriai laik olandikas karves Bartkukyje ir Dusetose. Tuo metu olandik karvi buvo Balnink, Obeli, Prien, Granopolio, Dirvonn, Uuraisio, Mirabelio, Vilniaus kapitulos dvaruose. Taigi galvij pirkimas kitose alyse ir j pergabenimas  Lietuv vyko jau nuo XVII a. pradios. Taiau veterinarijos mokslo lygis ir ios srities praktika tuo metu daugeliu atvej buvo dar bejg diagnozuoti gyvuli apkreiamas ligas. Tenka paymti, kad Olandijos juodmargiai - pienini galvij veisl ivesta Olandijoje tik XIX amiuje. Po Pirmojo pasaulinio karo visai Europai grs galvij maro pavojus. 1920 m. i Lenkijos i liga pateko  Lietuv. irvint apylinkje buvo aptikti 5 maro idiniai, kur per trump laik nugaio 73 galvijai. Maras taip pat pasirod Ukmergs mieste bei jo apylinkse. 1920 m. liepos 16 d. buvo ymiai sustiprinta karantino linija, o jos apsaugai panaudota kariuomen. Skubus maro idini likvidavimas, grietas j izoliavimas apsaugojo Lietuv nuo didelio pavojaus ir nuo galvij maro patekimo ir kaimynines alis. 1922 m. Anglijoje buvo nupirktos veislines kiauls Lietuvai. Taiau pirkj tarpe nebuvo veterinarijos gydytojo, todl perkam kiauli sveikatos bkl buvo nepatikrinta. Atveus kiaules  Lietuv, jos nebuvo reikiam laik laikomos karantine. Dalis pirkt kiauli pateko  Dotnuv - ems kio akademijos k. ia laiku buvo iaikintos maru susirgusios kiauls ir maro idinys buvo labai greitai likviduotas. 1925 m. galvij snukio ir nag liga buvo plaiai paplitusi Karaliauiaus apygardoje, o vliau i liga slinko Gumbins apygardon ir  Klaipdos krat. Greitai snukio ir nag liga pasirod Paggi, Taurags ir iluts apskrityse. Ligos patekimui  Lietuv turjo takos Nemuno lankos, nes i Prsijos  Lietuvos pus pagal susitarim buvo perkeliami per Nemun galvijai ganiavai. 1926 m. pradioje i liga Lietuvoje buvo likviduota, o Vokietijos vairiose provincijose ji dar tssi iki ketvirtojo deimtmeio pabaigos. 1927 m. Paggi apskrityje buvo diagnozuotos galvij plaui ukreiamasis udegimas. Buvo tarta, kad i liga pateko i Prsijos, taiau Klaipdos krato ems kio rmai aikino, kad Vokietijoje ios ligos visai nra. Tuo tarpu Lietuvoje buvo inoma, kad dar 1925 m. Prsijoje ir kitose Vokietijos provincijose buvo uregistruoti 152 minta liga sergantys galvijai. 1930-1931 m. Klaipdos krate ir Didiojoje Lietuvoje vl pasirod kiauli maras. Tuo metu buvo aikinama, kad i liga pateko  Klaipdos krat i Ryt Prsijos, nes 1928 m. kiauls sirgo maru to krato 563-se kiemuose. A. Zschiesche 1939 m. ra, kad Vokietijoje 1936 m. buvo labai paplitusios namini gyvuli ukreiamosios ligos: juodlig, galvij, avi bei kiauli snukio ir nag liga, ypa galvij tuberkulioz ir arkli infekcin anemija. Taigi tuo metu Lietuvos pietvakari kaimyno (Prsijos) teritorijoje buvo gausu namini gyvuli pavojing ukreiamj lig idini, kurie kl grsm ir Lietuvos gyvuli kiui. 1937 m. i iaurs Afrikos  Europ su importuotomis avimis pateko snukio ir nag ligos virusas. Jau 1938 m. vasaros pabaigoje Lietuvai grs ios ligos pavojus, nes Lenkijoje - Gardino, Augustavo, Suvalk, Lydos ir Amenos apskrityse dugiau kaip tkstantyje ki gyvuliai sirgo ia liga. Ir tai 1938 m. rugsjo pradioje prie Kauno, Petrain dviejuose gretimuose smulkiuose kiuose snukio ir nag liga susirgo 3 galvijai. Buvo manoma, kad ligos sukljas pateko i Vilniaus krato (Lenkijos), nes tarp Kauno ir Vilniaus pro mint vietov vyko labai didelis judjimas - keliavo daug moni, buvo gabenami gyvulins kilms maisto produktai ir gyvi gyvuliai. i liga buvo diagnozuota ir kitose Lietuvos vietovse. Taiau buvo imtasi labai griet organizacini priemoni jos plitimui sustabdyti ir likviduoti. Liga nepaplito, o kova su ja valstybei kainavo 71158 litus. Po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1945 iki 1963 m. i liga vl paplito Lietuvoje. Daniausiai sirgdavo karvs, reiau kiauls ir avys. Manoma, kad i liga paplito perveant trofjinius galvijus i Vokietijos Lietuvos keliais ir laukais (pasiganant). 1950 m. pagal Kaliningrado srities pasien aki rajono vienuolikos sustambint kolki teritorijoje buvo diagnozuota arkli infekcin anemija. Netenka abejoti, kad arkliai usikrt ios ligos sukljams patekus i Kaliningrado srities. 1958 m. Lietuvoje buvo uregistruoti 76 kiauli atrofinio rinito idiniai, tuomet ia liga sirgo 2923 kiauls. Iaikinta, kad sergani infekciniu atrofiniu rinitu kiauli buvo atveta i Maskvos srities B. Aleksejvskoje esanio kiauli veislinio tarybinio kio. 1959 m. Lietuvos kolkiai danai pirkdavo parus i Baltarusijos. Pirktus parus Molodeno ir kituose turguose parve  Rokikio rajon ir be karantinavimo paleido  kai kuri kolki kiauli tvartus. Tie parai susirgo maru, o nuo j usikrt ir kitos ki kiauls. Baltarusijoje nuo 1932 m. iki 1958 m. kiauli maras buvo diagnozuojamas kasmet. Ir vliau i liga pasireikdavo netoli Lietuvos-Baltarusijos sienos. I ios, nors ir negausios archyvins mediagos, matome, kad nuolatinis pavojus gyvuli ligoms patekti  Lietuv grs i Prsijos ir Lenkijos. Tuo tarpu apie lig patekim i iaurs kaimynins valstybs - Latvijos nieko negalima pasakyti. Ar iuo metu yra pavojus namini gyvuli ir pauki ukreiamoms ligoms patekti  Lietuv? Taip, yra pavojus perkant gyvulius i usienio valstybi. Btina, kad komisijoje dalyvaut kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, nes gyvuliai turi bti itiriami klinikai ir atitinkamais serologiniais, bakteriologiniais, imunologiniais ar kitais diagnostiniais metodais. Gali ligos patekti veant kontrabandos bdu gyvuli bei pauki skerdien ar pagamintus pusfabrikaius i sirgusi ukreiamomis ligomis gyvuli dl usienio valstybi veterinarijos eksporto-importo taisykli nesilaikymo. iuo metu daug ms gyventoj laiko ir daugina vairi veisli unis, kates. Dalis j vairiomis transporto priemonmis bna atgabenami  Lietuv i kit valstybi, danai nesilaikant veterinarijos reikalavim. Ir tokiu bdu gali bti vetos ligos. Gresia lig perneimo pavojus, kai vyksta nelegali i Azijos, Afrikos ir kai kuri kit ali gyventoj migracija per Lietuvos teritorij. Lig sukljai gali bti atneti su moni-migrant maisto produktais, j atliekomis, transporto priemonmis. Bakterijos, virusai ir kit namini gyvuli ukreiamj lig sukljai gali bti perneti krovininio transporto priemonmis (autofurgonais, geleinkelio prekiniais vagonais), jei prie tai tos priemons neparuoiamos gyvuliams perveti pagal veterinarins sanitarijos reikalavimus. Gyvuli augintojams btinos ios apsisaugojimo priemons: neganyti gyvuli arti magistralini keli (plent), neleisti turistams apsistoti ir poilsiauti arti sodyb, ganom gyvuli, kategorikai neleisti migrantams apsistoti klojimuose, darinse bei kituose kiniuose pastatuose. Prof., habil. dr. EDVARDAS DANILEVIIUS EUROPOS SJUNGOS EMS KIO PRODUKT VIDAUS RINKOS (Tsinys. Pradia Nr. 6) Svarbus Europos Sjungos pasiekimas yra reguliuojamos bendrosios rinkos sukrimas ir jos nepaliaujamas tobulinimas. i rinka susideda i daugelio preki rink. Atskiras rinkas sudaro ir ems kio produktai, kuri kiekvienas turi savo rinkotvark. ia panagrinsime grd, pieno, msos, cukraus, pauktienos ir kiauini rinkas. Rinkos nra speciali gamini parduotuvs ar j tinklai. Rinka - tai mons, tam tikro gaminio gamintojai, pardavjai ir pirkjai, savo veikloje naudojantys tam tikr rinkotvark. Bendroji rinka susideda i savit nacionalini rink, kurios paklsta bendriesiems Europos Sjungos ekonomins politikos reikalavimams, bet kartu isaugo ir savuosius bruous, kuriuos formuoja kiekvienos Europos Sjungos nars interesai, paproiai, tradicijos ir pan. Bendrojo rinka eina  platesn Europos rink ir sudaro sudtin pasaulins rinkos dal, kuriai savo politik diktuoja Pasaulio prekybos organizacija. Todl nagrinsime ne tik atskir ems kio produkt rinkas, bet ir j santykius su nacionalinmis ir pasauline rinka. ia apsiribosime tik bendriausia apvalga, pasitelkdami Bonoje veikianio ems kio produkt rinkotyros institituto duomenis, skelbiamus "Agrarwirtschaft" urnale. Grd rinka Grd rinka - pirmoji rinka, kuriai buvo pradta taikyti reguliuojamoji rinkotvarka. Jos dka Europos Sjunga greitai atkr jav k ir visikai apsirpina savais grdais. Kaip keitsi pasaulio grd gamyba ir Europos vieta joje, rodo 1 lentel. Joje Europos grd gamybai pridta visa buvusios TSRS grd gamyba. Lentelje minimi kiti grdai - tai rugiai, kukurzai, avios, mieiai, miiniai, soros, sorgos.  usienio prekyb pasaulyje kasmet vidutinikai patekdavo kviei: 1981-1985 m. - po 96,6 mln. t, arba 19,7 proc.; 1991-1995 m. - po 97,6 mln. t, arba 17,9 proc. j pasaulio derliaus; paarini grd - atitinkamai 93,6 mln. t, arba 11,8 proc., ir 89,2 mln. t, arba 10,8 proc. Europos Sjunga 1981-1985 m. kasmet eksportavo kviei po 15 mln. t (tai 15,5 proc. pasaulio eksporto), 1991-1995 m. - 18,4 mln. t (18,8 proc.). Importavo atitinkamai 3,4 mln. t, arba 3,5 proc. ir 1,6 mln. t, arba 1,6 proc. pasaulio importo. Paarini grd metinis eksportas 1981-1985 m. sudar po 5,6 mln. t (6 proc. pasaulio eksporto) ir 1991-1995 m. - 7,8 mln. t, arba 8,7 proc. Importas sudar atitinkamai 8,9 mln. t (9,5 proc.) ir 3,4 mln. t (3,8 proc.). Kasmetinis grd derlius ES buvo didesnis u j vidin suvartojim: 1993/94 kiniais metais - kviei 22,7 proc., paarini grd - 3,7 proc., 1995/96 m. atitinkamai - 9,5 ir 2,5 proc., 1996/97 m. (laukiamas) - 22,1 ir 7 proc. Europos Sjungos 1996/97 m. laukiamas apsirpinimas grdais pateiktas 2 lentelje. Europos Sjunga grd paklaus, kaip matome, visikai patenkina savos gamybos grdais. I perteklini grd sudaromi rezerviniai fondai nederliaus atvejui, taip pat vykdomas subsiduojamas eksportas. Paklusdama Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimams, ES maina subsiduojamo eksporto apimtis ir grd gamyb ima reguliuoti ankstesniuose rainiuose nagrintais metodais. Pieno produkt rinka Kita savo dydiu, svarba ir reguliavimo laipsniu yra ES pieno produkt rinka. Pasaulio pieno gamyb rodo 3 lentel. Didiausi pieno gamintojai yra Europos ir Amerikos emynai. Kiti pasaulio regionai melia maiau kaip vien ketvirtadal karvi pieno. Europos pieno gamyb paveik du veiksniai: TSRS ir jos takos zonos suirimas ir su tuo susijusi agrarin kriz bei reforma; didjantis pieno gamybos reguliavimas ES. 1996 m. i viso pasaulyje buvo primelta 467,6 mln. t karvi, 8 mln. t avi, 10 mln. t ok ir 51 mln. t kumeli bei buivoli pieno. velgiant  pasaulin pieno rinkos perspektyv, reikia paymti, kad pieno gamyba toliau dids dl jos pltimo Okeanijos, Piet Amerikos ir Azijos regionuose. Augs pieno gamyba ir JAV. Europoje ji stabilizuosis. Prognozuojama, kad pasaulin pieno gamyba turt didti 1-2 proc. Kitas klausimas - pieno produkt paklausos ugdymas. Prognozuojama, kad dids vieio pieno gamini ir sri paklausa, ypa tradiciniuose pienininkysts regionuose. Pieno milteli ir ypa sviesto paklausa liks labai ribota ir net mas. Pasaulio prekybos organizacija apribojo Europos Sjungos subsiduojam eksport, reikalaudama 1996-2000 m. sumainti sviesto iveim 18 proc., sri - 25 proc., pieno milteli - 19 proc. ir kit pieno produkt - 20 proc. Atsivelgdama  pieno produkt paklaus vidaus rinkoje ir leidiamus iveti kiekius, Europos Sjunga 1995/96 kiniams metams nustat 115 678 tkst. t kvot, kuri buvo viryta tik 0,6 proc., 1996/97 m. nustatyta 115 383 tkst. t kvota. Europos Sjungos pieno balansus atspindi 4 lentel. Apibendrinant pieno produkt vidaus rinkos bkl Europos Sjungoje, reikia pastebti, kad pieno gamintojai nra patenkinti esama rinkotvarka, daug ginijamasi paskirstant kasmetines kvotas valstybms-narms, nustatant gamintoj kainas, pertvarkant gamybos rmimo politik. Msos rinka Pasaulin msos, tiksliau sakant, jautienos, verienos, buivolienos, kiaulienos, avienos ir okienos gamyb rodo 5 lentels duomenys. Jautienos, verienos ir buivolienos gamyboje pirmauja Amerikos ir Europos emynai. Taiau kitimo tendencijos skirtingos: 1992-1997. Amerikoje ios msos gamyba didjo beveik 14 proc., Europoje daugiau negu 10 proc. sumajo. Kiaulienos gamyboje isiskiria Azijos valstybs, ypa Kinija. Prognozuojama, jog ji 1997 m. jau pagamins 44 proc. pasaulins kiaulienos. Tuo tarpu Europoje kiaulienos gamyba maja, Amerikoje didja. Avienos, rienos ir okienos gamyboje tvirtai pirmauja Azijos alys. ia vl itin isiskiria Kinija, kurioje ios msos gamyba beveik padvigubjo. Prognozuojama, kad 1997 m. jos dalis pasaulinje gamyboje sudarys 22 proc. Europoje, taip pat ir Europos Sjungoje ios msos gamyba iek tiek maja. Nepaisant to, jos daliai vis dar tenka 20 proc. pasaulins gamybos. Europos Sjungos msos gamybos balans rodo 6 lentels duomenys. Europos Sjungoje msos gamyba virija jos suvartojim (neskaitant avienos ir okienos). Atskir jos nari (valstybi) apsirpinimas atskiromis msos rimis labai vairuoja. Antai apsirpinimas jautiena ir veriena svyruoja nuo 28 proc. (Graikija) iki 933 proc. (Airija), kiaulienos - nuo 58 proc. (Graikija) iki 453 proc. (Danija), Jungtin karalyst sava bekono gamyba tenkina tik 47 proc. poreikio. Daugiausiai msos, skaiiuojant vienam gyventojui, suvartojama Pranczijoje (108 kg), Ispanijoje ir Danijoje (105 kg), Belgijoje (103 kg), Airijoje (100 kg), maiausiai - Suomijoje (64 kg), vedijoje (65 kg), Jungtinje karalystje (73 kg). Kiauini ir pauktienos rinka Pasaulin kiauini surinkim ir pauktienos gamyb rodo 7 lentels duomenys. 1995 m. Europos Sjunga pagamino 5276 tkst. t kiauini, sive 702 tkst. t, ive 801 tkst. t kiauini, suvartojo viduje 5177 tkst. t. Apsirpinimas kiauiniais sudar 102 proc. Tik Vokietijoje, Airijoje, Jugtinje karalystje ir Graikijoje suvartojimas buvo iek tiek didesnis u gamyb. Olandija suvartojim sava gamyba virijo 2,4 karto, Belgija - 1,4 karto, Suomija - 1,2 karto. Kitos valstybs paios patenkino savo paklaus. 1995 m. apsirpinimas pauktiena siek 109 proc. Daugiau suvartojo negu gamino Vokietija, Austrija, Graikija, Ispanija ir Suomija. Danija gamino 2,2 karto, Pranczija - 1,6 karto daugiau negu vartojo. Vienas gyventojas 1995 m. vidutinikai suvalg 19,2 kg pauktienos. Daugiausiai - Airijoje (29,3 kg) ir maiausiai - vedijoje (7,8 kg) ir Suomijoje (8,8 kg). Cukraus rinka Ji pasiymi tuo, kad pasila virija paklaus. 1990/91 kiniais metais i viso pasaulyje buvo pagaminta 115,7 mln. t cukraus, suvartota 110,3 mln. t, 1995/96 m. atitinkamai - 125,5 ir 116,8 mln. t. Prognozuojama, kad 1996/97 m. gamyba sieks 124 ir suvartojimas - 119,6 mln. t. Europos Sjungoje cukrini runkeli pasli plotas nuo 2076 tkst. ha 1990/91 m. padidjo iki 2086 tkst. ha 1995/96 m. 1996/97 m. jis buvo sumaintas iki 2014 tkst. ha. Taiau cukraus gamyba (padidjus cukrini runkeli derlingumui ir cukringumui) nesumajo ir nagrinjamu laikotarpiu svyravo apie 16 mln. t (1990/91 m. - 15,9; 1995/96 m. - 15,8; 1996/97 m. - 16 mln. t). Cukraus vidinis suvartojimas svyruoja nuo 11,6 iki 12,6 mln. t. Taigi apsirpinimas cukrumi buvo: 1990/91 m. - 134,2 proc., 1995/96 m. - 125,8 ir prognozuojamas 1996/97 m. - 127,1 proc. Habil. dr. ANTANAS POVILINAS kininkavimo mokykla KAD NEMAT DIRVOS NAUMAS Vidurio Lietuvos emumos iaurinje dalyje vyraujantys velniniai karbonatiniai ir velniniai gljiki sunkios granuliometrins sudties dirvoemiai turi didiausias potencines galimybes gausiems vairi augal derliams iauginti. ia gerai dera javai, runkeliai, linai ir kiti augalai. Nors visi javai iose dirvose gali iauginti gausius derlius, bet pastoviausi jose - iemkeni. Vasarojaus derliai kai kuriais metais labai svyruoja dl blogo j sudygimo sausringais pavasariais. Pagrindin blogo sudygimo prieastis - trumpas fizins brandos intervalas. Mat kuo sunkesnis priemolis ir jame yra daugiau fizinio molio daleli (maesni u 0,01 mm), tuo j rilumas ir lipumas didesnis. Rili dirv fizins brandos periodas labai trumpas, j struktra grubi, o tarp stambesni dirvos agregat, esant didesniems tarpeliams, susidaro per maai kapiliar, kuriais i gilesni sluoksni pakilusi drgm leist skloms sudyti bet kokiomis meteorologinmis slygomis. Todl sausringais pavasariais sunkesnse dirvose gerai sudygsta vasarojus tik anksti pastas, kai drgms dar yra pakankamai. Taiau vis lauk per trump laik, kol tsiasi fizin branda, apsti nemanoma. Tam reikt slyginai daugiau technikos. Todl sausring pavasar vasarojus, ypa smulkiaskliai augalai, danai blogai sudygsta ir derliai labai sumaja. inome, kad sunkios granuliometrins sudties dirvose, prieingai negu lengvose, rilumas ir lipumas maja, didjant jose humuso kiekiui. Todl jam padidjus, moling dirv fizins brandos periodas pailgja ir jas pavasar sjai galima optimaliai ruoti ilgesn laik, nes jos taip greit neperdista, nesusiklijuoja bestruktriai agregatai, kuriuose esanti drgm tapt neprieinama skloms. Taiau ilg laik emdirbystje naudojant intensyvias technologijas, danai em buvo vartoma,  gilesnius sluoksnius leidiama daug oro ir tai skatino humuso skaidymosi proces. Be to, ir augal derlingumas buvo palaikomas daugiausia mineralinmis tromis, todl teigiamo humuso balanso nebuvo. Vokietijoje ir kitose alyse nustatyta, kad stabil humuso kiek dirvoje galima palaikyti tik gausiai triant dirvas kraikiniu mlu, kurio turt tekti ne maiau kaip 10 t/ha kasmet. Vadinasi, per eialauk sjomainos rotacij jo reikt duoti 60-80 t/ha. Tiek mlo ms dirvoms niekada neteko, o pastaraisiais metais, maiau laikant gyvuli ir kai kuriems kininkams visai j atsisakius, dirvose organini mediag atsargos maai bepapildomos. Organini mediag stygi gali papildyti daugiamets ols, kuri akn sistema labai ivystyta, ypa tinka anktiniai augalai (dobilai, liucernos), fiksuojantys azot, gerai derantys sunkiose dirvose, sukaupiantys didel akn mas turting maisto mediagomis. Daugiameiai augalai dirvos struktr pagerina 3-4 metams, inoma, jei jie auginami daugiau kaip vienerius metus. Taiau labai iplsti daugiamei anktini auginimo negalima dl j neatsparumo plintanioms ligoms. Vienerius metus auginant anktinius, j akn sistema dar bna silpna ir maai sukaupia maisto mediag, todl kai kuriose alyse siloma uarti dobil atol. Nustatyta, kad uarus 30 t/ha aliosios mass raudonj dobil,  dirv patenka 50 kg/ha biologinio azoto. Kadangi vairi organini mediag skirtingas mineralizacijos (maisto mediag atpalaidavimo) ir humifikacijos (organins mediagos krimo) dirvoje proces intensyvumas, tai, kad susidaryt optimalus organins mediagos krimo ir mineralini maisto mediag atpalaidavimo balansas, racionalu  dirv terpti vairias organines mediagas. Aiku, kad pastovus potencialus dirv naumas gali bti palaikomas tik grinant  dirv visa tai, kas i jos paimama su derliumi. Kiek maisto mediag paimama i dirvos, nesunkiai galima apskaiiuoti, nustaius vis subrandinto derliaus komponent (grd, iaud, runkeli akn ir lap bei vis augal akn) chemin sudt. Joniklio bandym stotyje atlikus tokius skaiiavimus, nustatyta, kad per eialauk rotacij neant 40 t/ha mlo ir augalams duodant vidutines mineralini tr normas (kvieiams ir mieiams N60P60K60, paariniams runkeliams - N120P120K120), pagrindini maisto mediag balansas buvo neigiamas. Tai reikia, kad vidutiniams derliams (kviei - 50 t/ha, miei - 40 t/ha ir paarini runkeli - 70 t/ha) iauginti toki neam maisto mediag neuteko, jos buvo naudojamos i dirvos j alinant. Daugelyje ali, ypa pastaraisiais metais, susidomta aliosiomis tromis. Taiau Lietuvoje platesni alij tr panaudojimo tyrimai atlikti tik lengvose dirvose, kuriose humuso labai maai, o organins mediagos mineralizacijos procesai greiti, todl ir j efektyvumas greiiau pastebimas. Sunki dirv trimas alija tra maai tyrintas. Profesorius P. Vasinauskas, daug dmesio skyrs derlingoms iaurins Lietuvos molio dirvoms, dar 1985 metais ikl mint: itirti, kokios organins mediagos geriausiai palaiko potencial sunki dirv derlingum ir efektyviausiai padidina humuso kiek. Tai pagerint j struktr ir sumaint rilum, prailgint fizins brandos diapazon ir susidaryt ilgesnis optimalios sjos laiko intervalas pavasar. Vasarojaus derliai bt stabilesni. Tyrimams pasirinkta eialauk sjomaina: ieminiai kvieiai, mieiai, daugiamets ols, ieminiai kvieiai, paariniai runkeliai, avios. Norint nustatyti vairi organini mediag tak sunkaus priemolio dirv agrofizikinms ir agrocheminms savybms, tirtos vairios mediagos pagal toki schem: Nustaius maisto elementus, neamus su organinmis mediagomis, paaikjo, kad gana daug j patenka  dirv su alutine produkcija ir dobil atolu (r. 1 lentel). Kaip matome i joje pateikt duomen, su kviei iaudais neama maai azoto ir fosforo, bet daug kalio, o su dobil atolu ir runkeli lapais uariama daug azoto ir vidutinikai fosforo. Sausj mediag per rotacij su alutine produkcija  dirv patenka per 29 t/ha. Beje, dar gana daug maisto mediag  dirv patenka su dobil aknimis. Skirtinga vairi augal chemin sudtis palaiko optimali humifikacijos ir mineralizacijos proces pusiausvyr. Daug baltym turintys dobilai ir paarini runkeli lapai greit mineralizuojami ir atpalaiduojamos maisto mediagos, kurias gali panaudoti augalai. Tuo tarpu iauduose esanti lsteliena, ligninas ir kiti celiuliozs dariniai ltai irdami sudaro organikos atsargas dirvoje. Kaip matyti i 1 lentelje pateikt duomen, uariant gausiaiedes svidres, stas  ieminius kvieius, j mas buvo nedidel, todl maisto mediagomis nedaug praturtino. Taiau, kaip matome nuotraukoje, is tarpinis augalas atliko ir kit funkcij - dirvosaugos. Mat anksti numus kvieius, dirva greit pasideng pavasar stos ir jau siaknijusios svidrs daigais. Ji saugo paviri nuo sauls ir kit atmosferos reikini poveikio, be to, suria kvieiams atiduoto mlo maisto mediag pertekli, kurios dl ltos mineralizacijos atsipalaiduoja iose dirvose gana ltai. Kvieiai vlesnse vystymosi fazse nesuspja j sunaudoti ir yra pavojus, kad juos nupjovus ruden, maisto mediagos bus atmosferos krituli iplautos. Dabartiniu metu daugel domina greit augani krymaiedi, kaip tarpini augal aliajai trai, panaudojimo galimybes. Todl juos bandyta sti  antramei dobilien lauk ir uarti, mat auginanat daugiametes oles dvejus metus, dl lig, ypa vio plitimo, dobil lieka maai, o uariant atol likt tik varpins ols. Kaip inome, vasariniai rapsai - greit medjantys augalai, todl j chemin sudtis labai greit keiiasi. Jei uariant prie butonizacijos faz j mas gana turtinga baltymais, tai ydint suintensyvja lignifikacijos procesai ir j enkliai sumaja. Neatsitiktinai vairiose vietose vasariniai rapsai dav skirtingus rezultatus. Be to, svarbu alisias tras terpti sekliai, tik tada susidaro palankios slygos aerobinms bakterijoms vystytis ir skaidyti organines mediagas. Maisto mediag balanso armenyje ir paviriniame 0-10 cm dirvos sluoksnyje agrocheminiu poiriu naudingiausi agregat sunkiuose priemoliuose kitimas, priklausomai nuo organini mediag neimo, pateiktas 2 lentelje. Kaip matome i jos duomen, per eialauk sjomainos rotacij vis maisto mediag balansas buvo teigiamas, kur terpta 80 t/ha mlo ir kur kasmet, iskyrus slio sjimo metus, neama alutin produkcija ir uariamas dobil atolas. Tiesa, visuose variantuose dirvoje fosforo balansas buvo teigiamas, o kalio neigiamas buvo ten, kur uariami tik tarpiniai augalai - gausisieds svidrs ar vasariniai rapsai. Agronominiu poiriu naudingiausi sunkiuose priemoliuose struktrini agregat 1-3 mm dydio, patvari vandenyje daugiausia buvo ten, kur uarta alutin produkcija, nes ia organinmis mediagomis dirva buvo papildoma kasmet. Didesnis kiekis patvari agregat neleidia susidaryti kietiems bestruktriniams grumstams ir padeda ivengti kietos, augal skloms neveikiamos plutos susidarymo. Skirtingas maisto mediag neimas turjo nevienod tak dirvos savybms. Jei agrochemins savybs enkliai pagerjo ten, kur neta 80 t/ha mlo ar uarta alutin produkcija bei tarpiniai augalai, tai i dirv agrofizikins savybs per eialauk rotacij enkliau nepasikeit. Po eialauks sjomainos rotacijos didiausi humuso kiekiai 0-10 cm gylyje rasti ten, kur augintos vienamets svidrs, kaip tarpiniai augalai, ir uartos aliajai trai arba dvejus metus augintos daugiamets ols ir uarti vasariniai rapsai. Padidintas organini mediag neimas  dirv turjo teigiam tak sjomainos augal derliams. I esms padidjo pagrindins produkcijos vidutinis metinis sjomainos augal derlius ten, kur uarti vasariniai rapsai - 11,6 proc., kur uarta vis augal alutin produkcija - 6,2 proc. ir kur uarta gausiaieds svidrs - 5,1 proc. Gausus mlo terpimas (80 t/ha) padidino iemini kviei derli, taiau antraisiais po mlavimo metais auginti mieiai igul. Tai lm j derliaus, o kartu ir sjomainos vidutinio derliaus sumajim. Atlikti tyrimai parod, kad sunkaus priemolio dirvose verta auginti tarpinius augalus - gausiaiedes svidres ar vasarinius rapsus, kurie ne tik praturtina dirv organine mediaga, bet padeda sprsti dirvosaugos problem, kadangi tarpiniais augalais apdengta dirva maiau veikiama nepalanki atmosferos veiksni, ilaiko geresnes agrofizikines savybes, maiau igarina drgms ir sudaro nepalankias slygas piktolms plisti. Dr. STANISLAVA MAIKTNIEN emdirbysts instituto Joniklio bandym stoties sektoriaus vedja <doc> SLUOKSNINIO DIRVOS DIRBIMO NAUDA Dirbdami dirv, stengiams gerinti jos savybes, taiau ne visada pasiseka tai pasiekti. Kokius dirvos dirbimo padarg derinius turtume naudoti, kad ir dirvos savybes pagerintume, ir jos dirbimui sunaudotume maiau darbo bei degal. Dirbam em veikia ems kio padarg darbo dalys ir traktori bei kit energetini priemoni vaiuokls. is poveikis dirvai gali bti ne tik naudingas, bet ir alingas. Todl neatsitiktinai iekoma priemoni ir bd, kaip tobuliau, sunaudojant kuo maiau energijos ir darbo, dirv dirbti, kaip isaugoti jos vert. Technika, dirva ir derlius glaudiai tarpusavyje susij. Kai dirbame dirv agregatu, kuris gerai paruoia j augal vystymuisi, nepaeidia arba minimaliai paeidia jos fizines savybes, tai ir gausaus derliau galima laukti. Viena i perspektyviausi krypi emdirbystje yra technologini operacij sujungimas. Jis itin aktualus pagrindiniam dirvos dirbimui, nes tam reikia daugiausia darbo ir energetini snaud. Kebliausia dirbti suslgtas, didesnio tankio dirvas. Tradiciniais kultivatoriais su vieno tipo darbo dali rinkiniu j paruoti ivis nemanoma. Tam reikia specialaus agregato, kuris gali dirv ipurenti reikiamu gyliu ir tinkamai paruoti jos paviri. Tad perspektyvios ems dirbimo technikos bruoas yra vairus darbo dali ir padarg rinkinys, lengvai pertvarkomas  reikaling agregat, pagal darbo slygas, technologinius reikalavimus. Neatsitiktinai emdirbius pasiek naujos kartos mainos - izeliniai plgai, izeliniai kultivatoriai, pavirinio dirvos dirbimo sudtins mainos. Nuo i main komplektacijos didele dalimi priklauso darbo, tuo paiu ir energetiniai bei ekonominiai rodikliai. Pavyzdiui, prie izelinio kultivatoriaus prijungus pavirinio dirbimo darbo dalis, dirvos paviriaus nelygumas bei grumstuotumas sumaja dvigubai. Tad bus sutaupoma darbo ir degal, nes nebereiks papildomai ruoti dirvos paviriaus. izelinio kultivatoriaus darbo rodikliai ymiai geresni negu dabar plaiai dar naudojamo kultivatoriaus KPS, kuriuo padidinto tankio dirv tinkamai supurenti nemanoma. I rudens suart dirv dirbus izeliniu kultivatoriumi su prie jo pritaikytomis peilini aki darbo dalimis, dirvos tankis iki 10 cm gylio sluoksnyje sumaja vidutinikai 27 proc. Tuo tarpu be pavirinio purenimo sumaja tik 13 proc. Analogiki rezultatai gauti ir dirbant raien. Virutiniuose sluoksniuose dirva esti puresn net 25-31 proc. Skutant raien ir dirbant suart lauk daugiausia dirvos smulkiosios frakcijos (39-50 proc.) bna, kai prie izelinio kultivatoriaus pritaikomos peilini arba lktini aki darbo dalys. Jos taip pat kur kas geriau terpia  dirv augal liekanas. Skutant raien vien izeliniu kultivatoriumi, terpiama 20-27 proc. augal liekan, o kai prie kultivatoriaus pritaisytos pavirinio dirbimo darbo dalys, liekan terpiama iki 45 proc. Pavirinio dirbimo darbo dalys tik labai neymiai tepadidina agregato pasiprieinim traukai. Efektyvi herbicid pasirodymas leidia plaiai gyvendinti tausojani, maiau energijos ir l reikalaujani dirvos dirbimo technologij. Kaip pavyzd galima pateikti dobilienos paruoim iemkeni sjai taikant beverstuv technologij (r. "ems kis", 1995, Nr.7). Maiausios energijos, darbo, laiko ir l snaudos esti taikant sluoksnin dirvos dirbim ir supurenant j iki 15 cm gylio. Dirv taip dirbti galima izeliniu kultivatoriumi su pritaisytomis pavirinio dirvos purenimo darbo dalimis. Prajus 15-18 dien nuo dobil pirmos ols nupjovimo, dobiliena nupurkiama raundapu, sunaudojant 3 l preparato vienam hektarui. Po 2 savaii, kuomet lauke visi augalai pagelsta, apmirta, dirva dirbama izeliniu kultivatoriumi su pritaikytomis peilinmis akiomis. izelinio kultivatoriaus noragliai atpjauna 10-12 cm storio dirvos sluoksn ir j i dalies apveria. Peilins akios, kuri peiliai sminga  dirv buku kampu, varpui ar kit piktoli akn nesmulkina, kaip tai daro prastos lkts arba tos paios atriu kampu sminganios akios, o jas itraukia  dirvos paviri. Peilins akios nupurto nuo piktoli akniastiebi didel dal ems. Dirvos paviriuje pliki piktoli akniastiebiai sudiva ir va. Jeigu pridygsta piktoli, toks dirbimas pakartojamas. Prie pat sj dirva nuakjama virbalinmis akiomis. Taip dirbtos dirvos paviriaus tankumas esti didesnis negu ruotos mums prastu tradiciniu bdu. Todl daugumas skl terpiama  optimal gyl, paslis vienodiau sudygsta. Augalams augti sudaromos palankesns slygos, nes sluoksniniu bdu dirbtoje dobilienoje susidaro maiau stambi grumst, o smulkiosios frakcijos bna apie 77 proc. Tuo tarpu ruoiant dobilien tradiciniu bdu, ios frakcijos bna maiau kaip 60 proc. Minimalaus ems dirbimo bdas iemini kviei derlingum ms bandymuose padidino 6,5 cnt/ha, arba 18 proc. Ruoiant dobilien izeliniu kultivatoriumi su peilinmis akiomis, maiau sunaudota degal. Tuo tarpu tradicinis dirbimas pareikalavo didiausi degal snaud ir maiausiai atsipirko gautu grd derliumi. Ger rezultat gavome ir purendami dirv izeliniu plgu su kandin prikabintomis peilinmis akiomis. Tokiu agregatu dirbtoje raienoje didesni kaip 10 cm grumst visikai nebuvo. Tuo tarpu be peilini aki dirbtoje, ios frakcijos buvo 12,5 proc. is darbo rodiklis ypa svarbus ruoiant dirv sjai. Taip paruotoje padidinto tankio dirvoje javai geriau augo, labiau krmijosi, iaugino ilgesnes su stambesbiais grdais varpas. Be to, dirvai paruoti pakako 39 proc. maiau degal produkcijos vienetui negu j ruoiant tradiciniu bdu. Peilins akios labai menkai padidino agregato pasiprieinim traukai. Daugiausiai degal pareikalauja dirvos arimas. Tuo tarpu jos purenimui beverstuviais padargais, degal pakanka kur kas maiau. Taiau pastarieji menkiau sutrupina dirv ir prasiau naikina piktoles. Todl racionaliausia sujungti plg ir beverstuv padarg  vien agregat. Tai vienas i pagrindini dirvosaugins ems dirbimo sistemos element. Sujungus arim su beverstuviu purenimu  vien technologin proces, dirvos dirbim galima diferencijuoti. Tam skmingai gali bti panaudotas plgas su specialia ranga. Plgo korpuso atpjautas ir pakeltas virutinis armens sluoksnis supurenamas, i dalies sumaiomas ir apveriamas  beverstuviu purentuvu supurent vagos dugn. Tada nesusidaro vadinamasis "armens padas" ir dirva giliai supurenama. Taiau nebereikia visos dirvos mass pakelti ir apversti. Tam prie plgo pritaisomi traktoriaus vs ir vagos dugno purentuvai. 35 cm ugriebio plgo korpusui pakanka 30 cm ploio vagos dugno purentuvo. Tokiu sluoksniniu bdu dirbant dirv, agregato pasiprieinimo traukai jga yra 25-30 proc. maesn u visu gyliu arianio plgo. Tad ir degal snaudos maesns 18-20 proc. Be to, taip dirbus, sudaromos palankesns slygos augalams ir neatsitiktinai, ypa padidinto tankio dirvoje jav derlingumas atskirais atvejais buvo net 13,3 proc. didesnis. Panaudojant beverstuv vagos dugno purentuv galima bendr purenimo gyl padidinti iki 15 cm ir, kai reikia, supurenti 35-40 cm storio dirvos sluoksn. Aptarti dirvos sluoksnio dirbimo variantai bei j rezultatai tikina, jog sudtiniai dirbimo bdai naudingi ekologiniu bei ekonominiu poiriais. STANISLOVAS SKREBELIS ems kio ininerijos instituto mokslo darbuotojas alioji vaistinl Didioji varnala Didioji varnala auga visur: gyvenvietse, prie sodyb, iuklynuose, pakrmse ir kitur. Vaistams vartojamos varnal aknys. Jos kasamos pirmaisiais arba antraisiais augimo metais ruden arba pavasar. Ikastos aknys nuplaunamos altu vandeniu, nuvalomos, supjaustomos  10-15 cm gabaliukus ir diovinamos gerai vdinamose pastogse arba diovyklose. Idivusios aknys yra pilkvai rudos, silpno kvapo, salsteljusio skonio. Gydytojai varnalos akn upil ir nuovir vartoja kaip lapim, tul, prakait varant vaist. Jis tinka ir udegimams gydyti. Nuovirui reikia 10 g susmulkint akn. Jos suberiamos  emaliuot ind ir upilamos stikline verdanio vandens. Kaitinama verdanio vandens vonelje 30 min., po 10 min. perkoiamos ir dar pripilama virinto vandens (iki 200 ml). Gerti po pus stiklins 2-3 kartus per dien po valgio. Varnalos preparatai padeda nuo egzemos, odos nieulio, furunkuliozs, podagros, mediag apykaitos lig. I akn galima paruoti aliejin itrauk, kuri tinka plaukams stiprinti: 1 dalis akn upilama 10 dali aliejaus. akn ir vandens nuoviru (1:10) plaunami plaukai, dl to stiprja j aknels. Lietuvi liaudies medicinoje varnala vartojama gydant reumat, podagr, ltin viduri ukietjim, cukrin diabet, inkst akmenlig, kolit. vieiomis varnalos sultimis, sumaiytomis su aliejais, gydomos sunkiai gyjanios aizdos, lapai dedami ant aizdos, kai kanda vairs vabzdiai. Japonai ir kinieiai varnal augina kaip darov ir jaunas j aknis valgo. PRIEIEMIN DAROVI SJA Kuo anksiau pavasar isiauginti darovi ir vieiais vitaminais praturtinti savo stal - kiekvieno darininko rpestis. Bet danai to padaryti nepavyksta dl vlyvo ir alto pavasario ar drgnos dirvos, kurios anksti nemanoma dirbti. Toki gamtos kapriz galima ivengti ir dar pavasar sutaupyti daug brangaus laiko, ankstyvsias daroves pasjus prie iem i rudens. Galima sti morkas, rgtynes, pinatus, petraoles, salierus, pastarnokus, ridiklius, buroklius, salotas, krapus ir svognus (sklas) bei sodinti smulkius, ne didesnius kaip 1 cm skersmens, sjinukus (irankas). Pagal literatros duomenis, prieieminei sjai tinkamos ios darovi veisls (nors ms Respublikoje kai kurios i j ir nerajonuotos): mork - Nanto 4, Nanto 14, Moskovskaja zimniaja A-515, Perfection, NIIOCh-336, Vitaminnaja 6, Losinoostrovskaja 13; burokli - Podzimniaja A-474, Cholodostoikaja 19 ir kt; petraoli - Obyknovennaja listovaja, Bordovikskaja, Sacharnaja; pastarnok - Kruglyj, Luij iz vsech; ridikli, atspari iedstiebi susiformavimui - Rozovyj krasnyj s belym konikom, taip pat ara, Zaria, Teplynyj; lapini salot - Moskovskij parnikovyj; gini salot - Berlinskij eltyj; svogn - Strigunovskij, Danilovskij 301, Skvirskij ir kt. Beje, Skvirskij sjami tiktai sklomis, o pirmosios dvi svogn veisls - ir sklomis, ir sjinukais. Krap - ankstyvj Gribovskij ir vidutinio ankstyvumo - Lesnogarodskij; pinat - irnolistnyj ir kt. Darovms sti prie iem reikia parinkti nuo iaurs vj apsaugotas vietas, lengvas priesmlio ir smlio, greitai ylanias, derlingas, turtingas maisto mediagomis dirvas, kur vasar nesaugo jokios darovs.  ruden ruoiam sjai dirv reikia terpti komposto (5-6 kg/kv. m), jeigu btina - pakalkinti, taip pat iberti 2/3 numatytoms sti darovms skirt fosforo ir kalio tr. Dirv suarti 22-24 cm gyliu. Dirvose, kuriose auktai gruntinis vanduo, taip pat ir emumose, lysves reikt daryti 110 cm ploio ir 15-20 cm aukio. Labai lapiose dirvose lysvs padaromos dar auktesns - 30-35 cm. em turi bti gerai dirbta, ilyginta, kad ruden ir pavasar neumirkt. I stambi pilnaveri skl iaugusios darovs subrandina daug didesn derli negu i smulki. Todl sklas sjai geriausia atrinkti naudojant 5 proc. valgomosios druskos tirpal (50 g valgomosios druskos arba natrio chlorido vienam litrui vandens). Sklos supilamos  ind ir upilamos iuo tirpalu. Ikilusios  paviri sklos nugriebiamos, o nusdusios ant indo dugno kelis kartus praplaunamos bganiu vandeniu ir apdiovinamos. Prie iem negalima sti mirkyt, ibrinkusi, o juo labiau - daigint skl, nes emoje temperatroje jos supva. Skl daigumas neturi bti maesnis kaip 70-80 proc. inant, koks jis yra, nesunku nustatyti, kiek reiks pasti skl, bet i norma turi bti 20-30 proc. didesn, negu sjant pavasar. inoma, nereikt persistengti, nes per tankiai pasti augalai vienas kit stelbia. Taigi 1 kv. m apsti reikt skl: 8-12 g - mork, petraoli, pastarnok, salier; 25-28 g svogn (laikams), 15-17 g - svogn (ropelms); 15-20 g - burokli, 4-6 g salot ir 20-40 g - krap. Prie sj sklas reikia beicuoti. Labai svarbus ir sjos laikas. Perdaug anksti pastos sklos gali sudygti ir, ujus aliams, ti. Geriausia jas sti  i anksto padarytas vagutes prie prasidedant pastoviems aliams, esant dirvos temperatrai 2-30C. Tai paprastai bna spalio pabaigoje - lapkriio pradioje, taiau ne kasmet taip pasitaiko. I rudens sti daroves patogu ne tik ten, kur bna pastovios iemos, bet ir ten, kur altuoju met laiku pasitaiko atodrki. Tik ia reikia sti vliau.  vagutes pastos sklos uberiamos 1-2 cm storio nesulusio dirvoemio sluoksniu, o ant viraus upilama 2-3 cm durpi arba puvinio. Vienam kv. m sunaudojama 4-5 kg i mediag. Jeigu plotas nedidelis, galima pasti ir ant alusios ems, o sklas upilti nesualusia eme ir muliuoti durpmis arba puvenomis. Pavasar, sudygus skloms, dirva purenama 5-6 cm gyliu, augalai retinami. Tarp j eilutje paliekami tokie atstumai: mork, svogn, ridikli, lapini salot, krap, rgtyni - 3-5 cm, burokli, petraoli - 5-8, gini salot - 20-25, esnak ir svogn sjinuk - 6-10 cm. Augalus 2-3 lapeli fazje reikia patrti mineralinmis tromis (daugiausia - azotu). Pasl gerai priirint, lapines salotas, krapus, svogn laikus galima pradti naudoti jau gegus pabaigoje, birelio pradioje, o jaunas morkas - birelio pabaigoje. Daugelis darinink ruden sodina daugializdi svogn irankas (svogn laikams). Paprastai sodinami Bessonovskij, Strigunovskij ir kit veisli svognai. Jiems skirta dirva turi bti gerai patrta, puri, sodinami 3-5 cm gyliu. io darbo suvluoti nereikia, nes svognai (taip pat ir esnakai) iki iemos ali turi suspti siaknyti. Daniausiai tai daroma spalio pabaigoje - lapkriio pradioje, inoma, atsivelgiant  klimat. Isodinama 10-12 kg/kv. m svogn irank. Pasodinami lysvse tiltiniu bdu, t.y. idstant ropeles vien alia kitos. Artjant pastoviems iemos aliams, svognai muliuojami 10-12 cm puvinio, perpuvusio mlo arba pjuven sluoksniu. Muliuoti paslius reikia tam, kad jie gerai pernet pavasar pasitaikanius staigius dienos bei nakties metu temperatros svyravimus. Kovo pabaigoje - balandio pradioje nuo svognais usodintos dirvos nuvalomas sniegas ir jie pridengiami plvele. Po 2-3 dien atils puvinys, mlas ar pjuvenos nuo lysvi nugrbiami. Po to svognai pradeda greitai elti. Kad gerai augt, juos reikia retai, bet gausiai laistyti, nuolat vdinti - trumpam nuimant polietilenines priedangas. Taip priirim svogn laikai uauga balandio pabaigoje - gegus pradioje. J derlius bna iki 20 kg/kv. m. Esant palankiai svognams augti vasarai j ropels subrsta rugpjtyje. Dr. STANISLOVAS GEGUIS AR AUGINSIME MSINI VEISLI GALVIJUS LIETUVOS KALVOSE? Dabar visos Lietuvos udavinys yra tinkamai pasiruoti stojimui  Europos Sjung. Taigi ir ms krato ems kis turs prisiderinti prie ES bendrosios ems kio politikos reikalavim, kurioje daug dmesio skiriama gamtosauginei emdirbystei. Gamtosaugins emdirbysts pltojimas aktualus ir Lietuvai, ypa eroduotose emse, nes apie 14 proc. ems kio naudmen yra nuardyti ir kita tiek gali bti nuardomi netinkamai juos naudojant. Daugiausia kalvot eroduot ir nepalanki ems kio gamybai emi yra Ryt Lietuvoje. Todl ia sikrusiems jau dabar reikt ruotis kininkauti taip, kad, stoj  ES, galtume gauti vienoki ar kitoki param i ES fond dl nepalanki gamtini slyg. Viena i remiam ES projekto krypi - ganykl rengimas ariamoje emje, taip gerinant aplinkos apsaug, dirv. ia linkme daug dirbama ir Lietuvoje. Dkto bandym stoties mokslininkai sausoje kalkingoje arba rgioje, bet pakalkintoje lengvo priesmlio kalv ariamoje emje silo rengti ganyklas i liucern (70 proc.), unaoli (20 proc.), raudonj eraiin (10 proc.) miini. ias ganyklas rekomenduoja trti nedidelmis azoto tr normomis. Sjos metais jos triamos N30, o naudojimo metais, metin azoto tr norma 60 kg/ha, kuri iberiama per du kartus po 30 kg/ha vegetacijos pradioje ir po pirmos pjties. Liucerninse ganyklose ekonomikiausias mirus olyn naudojimas, pirm ol nupjaunant paarui jau suydjus ir dar 2 kartus nuganant liucern butonizacijos pradioje. Tinkamai priirint ir naudojant liucernines ganyklas, i hektaro kalvot nederling emi galima gauti 5000 pa. vnt. ios ganyklos ilgaams. J atnaujinimo danumas priklauso nuo dirvos, olyno sudties, prieiros ir naudojimo slyg - kuo geresns, tuo maiau tenka atnaujinti. Kalvotose dirvose rengtas ganyklas geriausia atsti kas 5-7 metai. vertinus liucernini ganykl rengimo ir j naudojimo slygas, apskaiiuotos j rengimo normatyvins ilaidos (1 lentel). Nustatant liucernini ganykl rengimo kain neskaiiuotos krm alinimo ilaidos, nes ganyklos sjamos ariamoje emje. vertinant tai, kad ganyklos bus atnaujinamos kas septinti metai, o kalkinamos kas penkeri, liucernini ganykl rengimo ilaidos metams siekt 242 Lt/ha. Be to, kiekvienais j naudojimo metais prieiros darbams - akmen rinkimui, nenuganyto ploto ienavimui, papildomam trimui bus ileidiama dar po 267 Lt/ha. Visos liucernini ganykl rengimo ir j naudojimo vidutins metins ilaidos sudaryt 509 Lt/ha. Liucernini ganykl hektaras duoda 25 t/ha aliosios mass arba 5000 pa. vnt. Esant tokiam ganykl derlingumui, ms skaiiavimais, ieno tonos savikaina bt 158 Lt, ienainio - 68, ols - 20 Lt. Taiau atsivelgiant  tai, kad ganykl kalvotose emse kalkinimo ilaidas dengs valstyb, ganykl produkcijos savikaina sumat, ieno bt - 117 Lt/t, ienainio - 58, ols - 15,5 Lt/t. Ms skaiiavimais, ganykl derlingumas, kuriose vyrauja varpini oli miiniai, yra net 50-76 proc. maesnis ir lemia j produkcijos savikain. I i ganykl ols pagaminto ieno, ienainio ir ols savikaina yra apie 60 proc. didesn negu i liucernini ganykl. Liucernini ganykl, rengt kalvotose eroduotose emse, pranaum, lyginant jas su varpini oli ganyklomis, rodo ir j ploto dydis, kurio reikia meliamai karvei ir prieaugliui ilaikyti (2 lentel). Kaip matome, vienam msini veisli galvijui reikia 0,54 ha, karvei - 0,65 ha liucernini ganykl. Varpini oli ganyklose is plotas padidja atitinkamai iki 0,91 ir 1,09 ha arba 68 proc. Atsivelgus  tai, kad eroduotose kalvotose emse didiausi dal uims oliniai paarai, remiantis Gyvulininkysts instituto paruotomis rimo normomis ir paar struktra, parinktas olinis, iki minimumo sumainant koncentruotuosius paarus, rimo tipas. Vidutin paar struktra skaiiuota maksimaliam pelnui gauti leistinose atskiro paaro svyravim ribose. Metins ilaidos msini veisli prieauglio paarams, turint liucernines ganyklas (be kalkinimo ilaid) 18-28 proc., karvs - 21-35 proc. maesns negu varpini oli ganyklose (3 lentel). Didiausia dalis (apie 48 proc.) prieaugliui skirt paar ilaidose tenka pienui, nes msini veisli vereliai laikomi prie karvs iki 6-8 mnesi. Auginant javus ir kyje gaminant koncentruotuosius paarus, jie atsieina 17-29 proc., negu juos perkant. Liucernini ganykl rengimo eroduotose kalvotose emse produkcijos savikainos ir j ploto poreikio galvijui ilaikyti analiz rodo, kad ios ganyklos yra efektyvi priemon ne tik apsaugoti kalvas nuo erozijos, bet taip pat isiauginti vertingus paarus msiniams galvijams. oliniams paarams kyje gaminti reikia turti tam pritaikyt technik; traktori MTZ-82, ienapjov, grbl-vartytuv, rotorin ols smulkintuv, priekab-rinktuv. Investicijos iai technikai sigyti siekt 89,9 tkst. LT (1996 m. kainomis su PVM). Nedideli ki savininkams - tai dideli pinigai. Be to, ne dideliam (10-20 ha) i technika nepilnutinai panaudojama. Todl, esant galimybei, iai technikai ar jos daliai sigyti, reikt kooperuotis keliems kininkams. Auginant msinius galvijus didel vis investicij dalis tenka pastatams. Galimi du variantai: pritaikyti ankstesns statybos tvartus ir statyti naujus. Pastaraisiais metais net turtingose alyse stengiamasi statyti pigesnius, lengvesni konstrukcij atvirus tvartus. Ypa msini veili galvijams, nes jie maiau jautrs aliui. Atviri galvij tvartai pasiteisina net 25-300C altyje. Vokietijoje atviro tipo tvartai apie du kartus pigesni, negu tradiciniai, udari. ems kio ininerijos instituto duomenimis, pagal projektus Lietuvoje statom tvart viena vadinama gyvulio vieta kainuoja apie 10 tkst. Lt ( i sum eina sandliuk ir kit pagalbini patalp, rangos kaina). Msinius galvijus auginant i lent sukaltame atvirame tvarte su nuoulniomis kreikiamomis grindimis, viena gyvulio vieta kainuoja 3,4-3,5 tkst. Lt, o rengiant boksus, gyvulio vieta pabrangsta apie 1,2-1,3 karto ir kainuoja 4,1-5,0 tkst. Lt. Rekonstuojant senus tvartus, ymiai atpinga gyvulio vieta (kainuoja 1,2-1,3 tkst. Lt). Laikant gyvulius ant gilaus kraiko ir ml alinant 1-3 kartus per metus, mlid nebtina. Ml galima iveti  laukus ir aparti. Investicijos reikalingos ir gyvuli bandai suformuoti. Mes skaiiavimuose pasirinkome variant, kai msini veisli galvijai gaunami nustelbiamojo mirinimo keliu, mes pirkti grynaveislius gyvulius usienyje per brangu. Hibrid priesvoriai yra tredaliu didesni u ms veisli auginam galvij. Nagrintos dviej tip msini galvij fermos: ferma su pilna bandos apyvarta ir penim galvij ferma. Pirmuoju atveju auginamos msini veisli karvs ir prieauglis, antruoju atveju - penimas galvij prieauglis. iuo atveju verelius galima bt pirkti i trij hektar ems savinink. Pradins investicijos, pavyzdiui, 20 ha kyje, kai pus telyi perkama, mokant po 2000 Lt u vien, bt apie 12 tkst. Lt. Laikant tik penim galvij prieaugl, kasmetins investicijos 20 ha kyje, perkant 6-8 mnesi verelius, siekt 12,5-15,4 tkst. Lt. Rekonstruojant senus tvartus ir auginant tik penim prieaugl, visos investicijos 10 ha kyje bt 133 tkst. Lt, 50 ha kyje - 210 tkst. Lt, o statant naujus tvartus jos padidt atitinkamai 20 ir 50 proc. Mauose kiuose (10 ha) auginant msini veisli galvijus, investicijos (ganykl rengimui, pastatams, technikai), skaiiuojant vienam gyvuliui, yra du kartus didesns negu 50 ha kyje (4 lentel). kiuose, kurie turi nedaug (iki 10 ha) ganykl netikslinga laikyti msini galvij bandos su pilna apyvarta. Mauose kiuose ekonomikiausia pirkti 6-8 mnesi verelius ir juos auginti senuose rekonstruotuose tvartuose. Iekant pelningiausio kininkavimo varianto, buvo nustatyta optimali pasli struktra, atitinkanti kalvot eroduot emi sjomainos reikalavimus ir optimalus galvij skaiius, atsivelgiant  kiekvienai galvij grupei reikiam paar racion ir struktr, visikai sunaudojant kyje iaugintus paarus. Esant tokioms slygoms, msini veisli galvijai (mirnai) per par priauga vidutinikai 1200 g ir realizuojami ne maesni kaip 0,5 t svorio. Skaiiavimuose imta msini veisli galvij realizacin kaina 20 proc. didesn u galvij auginam msai 1- kain grup. Palyginus peln ki, kurie laiko msini veisli karves ir augina prieaugl, su pelnu ki, auginani tik penimus galvijus, nustatyta, kad pastarieji hektarui ems kio naudmen gauna apie du kartus daugiau pelno. Perkant verelius ir juos auginant kyje, j priesvorio tonos savikaina 20-25 proc. maesn negu prieauglio, iauginto kiuose su pilna bandos apyvarta. Auginant msinius galvijus varpini oli ganyklose hektarui ems kio naudmen tenkantis pelnas sumaja 1,7-2,1 karto, lyginant su pelnu ki, kurie pltoja msin galvijininkyst liucerninse ganyklose. Didesniame kaip 50 ha kyje labiau apsimoka pirkti koncentruotuosius paarus, didinti ganykl plotus ir auginti daugiau galvij. Auginant grdus paarui nederling emi kyje, ariamos ems plotas javams padidja iki dviej kart, o laikom gyvuli skaiius sumaja iki 39 proc. ir hektarui ems kio naudmen gaunama apie 60-70 Lt pelno maiau, lyginant su pelnu ki, kurie perka koncentruotuosius paarus. Msinei galvijininkystei pltoti nederlingose kalvotose emse reikalingi nemai pinigai. Todl kininkai, besiruoiantys tuo usimti, galt pasinaudoti Kaimo rmimo fondo lomis. ANTANINA TAMOAITIEN SELEMUT ANDRIKIEN Agrarins ekonomikos instituto mokslo darbuotojos PRISIMENANT AGRONOM JUOZ LIPAIT 1997 08 08 Lietuva neteko kompetentingo ems kio specialisto, didelio Tvyns patrioto. Velionis Juozas rod darbtumo, siningumo, dalykikumo pavysd. J. lipaitis gim 1917 11 02 iauli aps., Jonikio vals., Eeiki kaime. Dl sunki materialini slyg Juozas vaikiojo kasdien 5 km i savo tviks  Jonikio gimnazij, kuri baig 1937 m. su geriausiais paymiais. Tais paiais metais jis stojo  Kauno karo mokykl, kur 1938 m. jam suteik leitenanto laipsn. Jis nepasiliko kariuomenje, bet stojo  Lietuvos ems kio akademij. Usidirbdamas las pragyvenimui, 1943 m. jis j baig. Gabiam, pavyzdingam studentui J. lipaiiui akademijos vadovyb irpino "Lietkio" stipendij linininkysts studijoms Londone, numat vadovavim Lietuvos linininkystei. Bet okupacija sulugd jo planus. J. lipaitis skaudiai pergyveno Lietuvos okupacijas, vliau prisidjo prie Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. Jis atidav savo talent sudarydamas Lietuvos ki perspektyvinius planus bei sprsdamas melioracijos klausimus. Bendradarbi, studij ir klass draug vardu reikiame uuojaut velionio Juozo eimai. Tegul bna Juozui lipaiiui lengva Tvyns Lietuvos emel. Nulid draugai KOVOS DRAMBLIAI Senovs pasaulyje jie buvo lyg tankai. Prie m  boktel, pritvirtint ant giganto nugaros, ssdavo lankininkai. Dramblio kakt dengdavo metalinis skydas. Ant sprando atsisds varovas imdavo ang - gelein nusmailint lazd su kabliu gale - ir ragindavo drambl, kuris prie tai daniausiai buvo girdomas alkoholiu. Apsvaig ir pasiut gigantai lyg lavina plsteldavo  prieo kariuomens gretas, trypdami pstininkus ir keldami siaub kavalerijai. Ne kart su kovos drambliais teko susidurti Aleksandro Makedonieio kariuomenei. 331 m. pr. Kr. iaurs Mesopotamijoje, ties Gaugamelais, vyko kruvinas mis tarp makedoniei ir pers, vadovaujam Darijaus III. Persai panaudojo dramblius, kuri labai bijojo makedoniei irgai, taiau tai nenulm mio baigties. Pergal vent Aleksandras. Jo kariai iame myje gijo patirties, kuri panaudojo ygyje  Indij. Prie Aleksandro Makedonieio koj jau buvo parklupdyta milinika Persija, o jo kurti miestai, vadinami Aleksandrijomis, ikilo nuo Egipto iki Vidurins Azijos. Dar niekada nenugalta kariuomen persikl per Indo up. Prie Hidaspo ups 327 m. pr. Kr. Aleksandr Makedoniet pasitiko ind rados Poro vadovaujami kariai. Mis buvo labai sunkus. Didiul grsm makedonieiams kl ind kovos drambliai. Taiau priemon kovoti su jais jau buvo rasta: makedoniei kariai prislindavo prie drambli i upakalio ir perpjaudavo j koj sausgysles. Aleksandras Makedonietis nugaljo. Tai buvo paskutinis didelis jo mis. Aleksandras paliko Indij ir baig 10 met trukusias kovas rytuose, o po 4 met mir Babilone. Netrukus jo sukurta imperija iiro. Kartais kovos drambliai padarydavo dideli nuostoli ne tik prieo, bet ir savo kariuomenei. 281 m. pr. Kr. prasidjo Romos karas su Apenin pusiasalio pietuose esaniu graik miestu Tarentu. Tarentieiai papra Epyro karaliaus Pyro pagalbos. 280 m. pr. Kr. Pyro kariuomen, kuri sudar 22 tkst. gerai ginkluot pstinink, 3 tkst. raiteli ir 20 kovos drambli, isilaipino Italijoje. Pyras laimjo kelis mius prie romnus ir Sicilij valdiusius kartaginieius, taiau jo kariuomen visikai iseko. Paskutinis mis tarp Pyro ir romn vyko 275 m. pr. Kr. Pyras pasiunt  atak dramblius, taiau romn legionieriai apaud juos deganiomis ietimis, priversdami pasitraukti. Bgdami nuo ugnies, drambliai tryp Pyro karius. Dar vienas karvedys, naudojs dramblius kovose su Roma, buvo kartaginiei vadas Hanibalas. 218 m. pr. Kr., antrojo Pr karo metu, jis iygiavo su savo kariuomene (kurioje buvo ir gausyb kovos drambli) i Naujosios Kartaginos. Persiklusi per Pirn kalnus, kovodama su gal gentimis, Hanibalo kariuomen atygiavo iki Alpi. Persiklimas per jas truko 33 dienas. ygis apledjusiais kaln takeliais buvo labai sunkus. Jo pabaigoje gyvas liko tik vienas dramblys. Kiti uvo nuo alio arba nukrito  tarpeklius. Pirmieji miai iaurs Italijoje buvo skmingi kartaginieiams. Taiau keli  Rom pastojo Gajaus Flaminijaus legionai. Hanibalas nusprend apeiti romn pozicijas ir keltis per pelkes. Pragarikai sunkus ygis tssi 4 dienas. Kariai ilsjosi ant kritusi gyvuli lavon. ia uvo ir paskutinis dramblys, ant kurio jojo pats Hanibalas. Karas buvo ilgas ir permainingas. Tik 202 m. pr. Kr. Afrikoje, ties Zamnos miestu (alia Kartaginos) Hanibalas buvo nugaltas. 195 m. pr. Kr. jis pabgo  Sirij pas karali Antioch III. Taiau ir ia netrukus pasirod Romos legionai. Antiochas III pralaimjo Magnezijos m ir buvo priverstas pasirayti taikos sutart, kurios viename i punkt, pasiadjo nelaikyti kovos drambli. i sutartis parodo, kad kovos drambliams senovs pasaulyje buvo teikiama didel reikm. ie gigantai kovos rikiuotje iliko iki pat ms eros pradios. Manvydas VITKNAS <doc> UNIVERSALUS SUNKVEIMIS "DURO" Besidomintys karyba ino, kaip gerai parengta ir ginkluota yra veicarijos armija. Paymtina, kad joje daug met naudojama 1,5-2 ton klass didelio pravaumo sunkveimiai "Movag" ir "Unimog". Tai patikimi, ir kari perveimui, ir ginkluots ar speciali kbul rengimui tinkantys automobiliai. Bet net ir paios geriausios konstrukcijos sensta, be to, veicarijos firma "Movag" nustojo gaminti autotechnik, o "unimogus" ir j dalis reikia importuoti i Vokietijos. Todl dar devintojo deimtmeio pabaigoje buvo paskelbtas konkursas naujos kartos lengvam didelio pravaumo sunkveimiui sukurti. Konkurs laimjo veicarijos firma "Bucher Guyer", sukrusi originalios konstrukcijos automobil, pavadint "Duro". Per metus buvo pasiraytas kontraktas 2000 i automobili. Gaminami du "Duro" variantai - 4x4 tipo (maksimalus leistinas svoris 3700 kg, baz 2820 mm), skirtas perveti 13 moni ar 1,5 tonos krovini (ir. nuotrauk), bei 6x6 tipo (maksimalus leistinas svoris 4600 kg, baz 2820-1110 mm), talpinantis 17 moni arba 2 tonas krovinio. "Duro" ypatumas - sudtinga vaiuokls konstrukcija, nenaudota kituose analogikuose automobiliuose. Kiekvienas "Duro" tiltas - tai i vamzdi suvirintas trikampis, virne pritvirtintas prie loneroninio rmo skersinio. Galuose (ir. brin) - rat stebuls su cilindriniais reduktoriais. Pakaba - cilindrins spyruokls. Pagrindins pavaros pritvirtintos prie rmo ir sujungtos su rat stebuli reduktoriais trumpais velenais, turiniais galuose universalius arnyrus. Tokia konstrukcija, dar vadinama "De Dion" tipo tiltu, gerokai sumaina neamortizuotas mases, padidina automobilio klirens (tilte nra u grunto besikabinanios stambi matmen pagrindins pavaros), taigi sujungia klasikins ir nepriklausomos pakabos privalumus, ivengdama j trkum. Po dviviete paprast, lygi form kabina su plokiu priekiniu stiklu, pagaminta i aliuminio lydini, rengtas variklis (4 litr darbinio trio V-6, ivysts 120 kW (163 AG) arba 3,6 litro darbinio trio 6 cilindr dyzelis, ivysts 110 kW (150 AG), arba 2,5 darbinio trio 4 cilindr dyzelis, ivysts 88 kW (120 AG). Variklio sukimo momentas per hidrodinamin keitikl perduodamas keturlaipsnei automatinei pavar dei. Vis rat pavara - pastovi, priekinis tiltas neijungiamas. Tokia transmisijos konstrukcija leidia "Duro" valdyti ir nelabai prityrusiems (o toki armijoje daug) vairuotojams, nes jie gali susikoncentruoti vairavimui, nesirpindami pavar junginjimu. Planuojama, kad, be keleivinio-krovininio kbulo, ant "Duro" vaiuokls bus montuojami sanitarijos, ryio, tabo furgonai, 81-mm minosvaidis, 25 mm automatinis pabklas. Pirmieji "Duro" buvo pateikti veicarijos armijai jau ruden, o visas usakymas bus baigtas vykdyti 1999 metais. Liucijus SUSLAVIIUS <doc> GD REIKJO NUPLAUTI 1940-1941-ieji. Vyriausiasis kariuomens vadas - u kardono. Sveikinimo kis "Kovok". "Viskas - Tvyns laisvei ir nepriklausomybei atgauti." Ilgus deimtmeius falsifikuojama istorija, mums ir pasauliui buvo peramas melas apie tai, kad Lietuva ir lietuviai ne tik nesireng gintis ir nesigyn nuo sovietins karins invazijos ir gera valia sileido raudonj armij, bet ir savo noru pasipra priimami  Soviet Sjung. O gal mes i ties buvome tokie sugniu, bevaliai, kad ties atmintinais 1939-1940 metais nepasiprieinome okupantui? Ne, drstu tvirtinti, jog tauta, ms mons, niekuomet nepuol  nevilt, kada buvo sprendiamas krato likimas - nei valstybs Konsolidavimosi laikotarpiu XIII amiuje, nei valstybs sutvirtjimo ir iauri ekspansij XIV-XV amiuje, nei Lietuvos su Lenkija unijos periodu, nei valstybs lugimo metais XVIII-XIX amiuje. Ms tauta vl ir vl budo, klsi, - atrodo, jau i mirties patalo. m vyrai  rankas ginkl, vijo okupantus nesigaildami savo kraujo, tkstani gyvybi. Vl ir vl savo nepalauiama valia siek vieno tikslo - nepriklausomybs, laisvs, teiss  savarankikum. Taip buvo ir bus. Bet tai tie nelemti 1940-ieji... Kodl be vio kapituliavome? Kaip, kodl, ar visa tauta? Neinau ar atsakys   klausim kada tiksliai istorikai ar politikai, nes t dien vyki liudytoj vis maiau, o ilikusi konfidenciali mediaga, isisklaidiusi po viso pasaulio archyvus ir ligi iol neistudijuota. Beje, kiek pastebiu, ir ne itin aktyviai tai daroma. (Ypa paskutiniaisiais metais.) Taigi iame rainyje, remdamasis archyviniais dokumentais, to laikotarpio kov u Nepriklausomyb dalyvi liudijimais, noriu atkreipti skaitytoj, vis pirma - kari dmes  politin situacij ir aplinkybes, nulmusias valstybs, turinios gerai ginkluot ir parengt kariuomen, visik bejgikum, taip pat ir  tai, jog palo toli grau ne visi. Apie rezistencin ms tautos kov 1945-1953 metais parayta jau nemaai prisiminim, paskelbta dokument. Tiesa, isamiai, sakyiau, centralizuotai, dar is periodas irgi neapraytas, nesusistemintas. Vis dlto apie 1940-j vykius, 1941 met birelio 23 dienos visos tautos sukilim inome tik nuotrupas. Lietuva atsipeikjusi ne tik po Hitlerio-Stalino suokalbio, bet ir ms valstybs vad nerytingumo pradjo rengtis kovai. Ir 1941 met birelio 23 dienos herojinis visos tautos sukilimas, pareikalavs kraujo ir auk, veltui nenujo - buvo laimtas ne vienas mis ir atstatytas Lietuvos valstybinis suverenumas, kuris, deja, po pusantro mnesio vl buvo likviduotas jau naujojo okupanto. Kaip visa tai vyko? LIKO NETSTI MS PAADAI Lietuvoje buvo inoma nuo seno: kaip saldiai sibrovliai kalbt, kaip ir kokia irma dangstytsi - jie nea Lietuvai tik nelaimes ir priespaud. Todl pasaulis buvo nuiuvs ir nustebs, kada mes, visur ir visad didiavsi vos ne tkstantmetine alies istorija, be vio, be kraujo lao sileidome 1940 met birel sovietin okupant. O juk ne tam vis tarpukar imtus milijon skyrme Lietuvos kariuomenei apginkluoti, ilaikyti, mokyti. Ne, ne tik Lietuvos kariai, bet ir visi jos mons (su nedidelmis iimtimis) buvo pasiry kovoti, nebuvo prarad savo politini ideal, meils savo kratui, laisvam gyvenimui. Vlesni vykiai tai patvirtino. Rengiamas raudonosios armijos siverimas taip pat nebuvo jokia paslaptis: ms krato vadovyb turjo pakankamai ini apie sovietini divizij telkim prie ms sien. Politikai irgi numat tuometinio Kremliaus kslus. Lietuvos kariuomens vadovyb turjo gynybinius planus ir buvo pateikusi juos tvirtinti paiam Respublikos prezidentui A.Smetonai, kaip vyriausiajam ginkluotj pajg vadui. Buvo duotos direktyvos kariuomens dali vadams, kaip  plan reikt vykdyti, aplinkybms to pareikalavus. Deja, sovietams pradjus suplanuot prie Lietuv agresij, buvs prezidentas A.Smetona bga i Lietuvos ir savo rate "Pro Memoria" kaltina kariuomen, kad atseit "vadai nebuvo pateik plano, kaip gintis". Bet ar tai argumentas Lietuvos Prezidentui - Vyriausiajam Ginkluotj Pajg vadui? Ar jis turjo teis kaltinti generolus, jei taip ir bt buv?! Lietuvos pasiprieinimo vio pasaulis neigirdo ne dl "Pro Memoria" pateiktos prieasties. I ties jos visai kitos. Pirma. Ano laikotarpio poltin vadovyb nepajg priimti rytingo sprendimo dl pasiprieinimo ginklu. Nebuvo teiktas net ultimatumas. Antra. Ikilus valtybei mirtinam pavojui, Respublikos Prezidentas pagal 1938 met Konstitucij ess ir Vyriausiasis Ginkluotj Pajg vadas (tarp kitko, ne Seimo ar tautos balsavimu priimt Konstitucij, o pagal jo, A.Smetonos, pateikt) nesim btin priemoni ginkluotam pasiprieinimui organizuoti. Treia. Pats Prezidentas A.Smetona nakt i birelio 15 d.  16 d. pasitrauk  usien. Taigi aukiausio rango pareignai neatliko savo tiesiogins ir pagrindins pareigos - nesim ginti valstybs. vilgtelkime  istorij. Ar btume mes dabar lietuviai, jeigu ir Mindaugas, ir Vytautas, ir Gediminas, kiti garbingi kunigaikiai, ikilus pavojui, bt bg nuo savo tautos? Gerai inome, kad jie pirmieji kari gretose su ikeltu kalaviju sutikdavo upuolik ir vijo i savo emi. Ne vienas kovoje ir galv padjo. U tai juos gerbiame. Analogik pavyzdi 1940-iesiems buvo ir 1990-1991 metais, kada ikilus mirtinam pavojui, silpnesni nerv politikai, iki tol saldiai suok apie patriotizm, buvo pakl sparnus. Toki atsirast ir dabar. Kapituliantikai nusiteik ministrai ir kiti aukto rango Lietuvos pareignai anais, 1940-aisiais metais, tikriausiai tikjosi, jog nuolaudiaudami agresoriui isaugos bent savo galvas. Deja, ir tai pavyko toli grau ne visiems. Daugelis likusi Lietuvoje aretuoti, itremti, nukankinti. Ne vienas ano laikotarpio politikas naiviai tikjo, kad artjaniose pasaulio galingj grumtynse ilikti pads paskelbtos alies neutralitetas. i nuostata, beje, per radij, spaud, vieuose susibrimuose buvo diegiama ir Lietuvos monms. Maa to. Kalbant apie Lietuvai kylani grsm i Ryt, buvo smoningai skleidiama nuomon, kad Soviet Rusija jau civilizuotesn, negu po 1917 met, kad ten jau pradta paangi politin ir ekonomin pertvarka, kad jokio baisaus komunizmo nra. Dalis tautos buvo uliliuota, kaip ir kai kurie vyriausybs vyrai. Kaip paymi amininkai, prezidentas A.Smetona nesugebjo arba bijojo pritraukti  savo rat stipresni asmenybi. Prezidentas labiau mgo paklusnius, nuolankius. Ar valstybs vyrai nekartoja ir dabar t pai klaid? PRISIKLIMO VILTIS legant sovietiniams tankams, laimei, palo, sutriko ne visi. Giliame pogrindyje buvo bandoma sudaryti nauj Lietuvos Valstybs Taryb. Viltys nejuiomis krypo  Berlyn,  Lietuvos atstovyb. Ten telksi Lietuvos kariai, savanoriai krjai plk. Jurgis Bobelis, plk. ltn. Petras Guas, plk. Petras Saladius, plk. Juozas arauskas, savanoris Jonas Kalnnas. Tiesa, bene pats pirmasis tautos heroikas rezistencins kovos ingsnis buvo J.Jablonskio pogrindyje ileistas laikratis "Laisvoji Lietuva". Paruoiamasis isivadavimo kovai darbas prasideda jau nuo 1940 birelio 30 dienos, Kaziui kirpai i Lietuvos nelegaliai grus  Berlyn, ir vl pradjus eiti Lietuvos pasiuntinio ir galiotojo ministerio pareigas. Nieko nelauks jis supaindino Vokietijos vadovyb su padtimi Lietuvoje, ir kuriamais tautos isivadavimo i bolevik planais. Berlyno pareignai i ini prim santriai, bet netrukd kurti isilaisvinimo kovos vadovybs centr. Vis dlto Berlyne teko veikti ir konspiratyviai. Isivaduojaniosios kovos vadovybs tabas neatstovavo jokiai partijai ar partij koalicijai, todl ir buvo kurta nauja visos tautos organizacija - Lietuvi Aktyvist Frontas (LAF). Tai vyko 1940 m. lapkriio 17 d. Berlyne, dalyvaujant 28 io judjimo iniciatoriams. Per trump laik ileistas ir iplatintas atsiaukimas  lietuvi taut, kuriame buvo raginama stoti  Aktyvist Front, nieko nelaukiant - burtis  grandis, brius, kuopas. Buvo iplatintas toks Fronto aktyvist priesaikos tekstas: "Nepaliaujamai kovosiu prie komunizm ir rus okupantus, ligi mirties bsiu itikimas Lietuvi Aktyvist Frontui. Viskas Tvyns laisvei ir Nepriklausomybei atgauti!" Lietuvoje brendo pasiprieinimas. Jo dalyviai susibr  rezistencins kovos organizacij, kuri 1940 m. per v. Kaldas pavadino Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjunga. Po kurio laiko sjunga umezg kontaktus su LAF ir sitikinusi, kad abiej organizacij tikslai sutampa, 1941 m. pavasar siliejo  LAF. Aktyviausiu rezistencijos organizatoriumi ir vadovu buvo gen. t. plk. Kazys kirpa. Jo vadovaujamo rezistencinio tabo idjos ir planai buvo ir tapo pagrindinmis gairmis Lietuvoje rengiamam svarbiausiam kovos etapui - sukilimui.  LAF veikl sitrauk garbingi Lietuvos vyrai - karininkai, ministeriai, kunigai, yms visuomens veikjai - kirpa, Galvanauskas, Skipitis, Karvelis, Viliuis, Dirmeikis, Yla, Pyragius, Brunius, Raila, Barauskas, Katilius, Denkaitis ir kiti. LAF branduol Berlyne papild daugelis, vairiais bdais pabgusi i okupuotos Lietuvos moni. Nors jie ir sunkiai vertsi, - norint egzistuoti teko imtis Vokietijoje bet kokio darbo, - taiau savo entuziazm, prot, sumanum jie atidav sukilimo idjai. Daugelis j rizikuodavo gyvybe, vykdydami ryinink pareigas: tekdavo prasigauti per soviet stropiai saugom "alij sien". Pasiruoimas sukilimui, konspiratyvi rezistencin kova vyko vadovaujant i Berlyno. Aktyvist Fronto padaliniai buvo kurti kaimuose ir miestuose, mokyklose, monse. LAF nariu galjo bti kiekvienas jokiai partijai nepriklausantis lietuvis, pasirys kovoti dl Lietuvos laisvs. LAF sveikinimo kis buvo "Kovok!". Aktyvist enklas - trikamp tautini spalv vaigd su Gedimino stulpais. Aktyvist vadovybs sakymai buvo privalomi visiems, tabas numat organizacijos struktr, bsimos kovos veiksmus ir bdus. Jau nuo 1940 met rudens buvo platinami antisovietiniai lapeliai, laikraiai, broiros. Plk. ltn. Jonas UURKA B.d. <doc> JEI GINSIMS, TAI KAIP? Tai buvo pirmas toks Lietuvos Seimo deputat ir KAM bei kariuomens vadovybs susitikimas. Prie apskritojo stalo generaliniame tabe susdo trij (deja, - tik trij) Seimo frakcij atstovai: Nikolajus Medvedevas (socialdemokratai), Vilija Aleknait (Tvyns sjunga - Lietuvos konservatoriai) ir Algirdas Kuninas (LDDP). Be j - Krato apsaugos ministras Linas Linkeviius, ministerijos sekretorius Jonas Geas, Kariuomens vadas gen. Jonas Andrikeviius, jo pavaduotojai plk. Feliksas Vaitkaitis ir plk. Arvydas Lekaviius, l.e.p. gen. tabo virininkas plk. ltn. Jurgis Norgla, "Geleinio vilko" brigados vadas plk. ltn. Vytautas ukas... Kaip matome, tarp svei ir eiminink jg pusiausvyros nebuvo, nors kviesti diskusijai vis frakcij atstovai. Pokalbio tema - kariuomens ir visuomens santykiai, nors buvo paliesta sinekjus ir daug kit - skaudiausi kariuomenei ir krato apsaugai problem. O MES NE VISAI TOKIE Pirmasis kalbjs plk. F.Vaitkaitis nenorjo sutikti su danai sklandaniu posakiu: "Kokia visuomen - tokia ir kariuomen". Jo nuomone, drausms, tvarkos pagaliau - moraliniu poiriu kariai - viena kita pakopa auktliau. Didel bda, kad paaukiamas tarnauti anaiptol ne Lietuvos jaunimo elitas. tai pavyzdys - i 88 pastarojo aukimo naujok - 17 arba 20 proc. turi bti stebimi psichologo. "Koks i tokio jaunuolio kareivis, - klaus F.Vaitkaitis, - jam ir ginkl duoti  rankas pavojinga". Pulkininko sitikinimu, tokie ne visai normalios psichikos kariai daniausiai ir neitveria: pakelia prie save rank. Ir iaip toks jaunuolis visk mato per juodus akinius. Paminjo pulkininkas ir jau tradicine tapusi panaiais atvejais tem - statymins bazs nebuvim. Be to, kaip sak F.Vaitkaitis, drausms sargybos statutas privalo turti statymo gali. Todl ir parengti juos reikia labai kruopiai. Kuriozika, bet  kari pastabas rengiant vien ar kit statut, galima sakyti, neatsivelgiama. Kalbtojas pacitavo itrauk i dabar veikianio statuto: "Karys visuomeniniame transporte turi uleisti viet civiliui". "Apie btinosios tarnybos karius a nekalbu, - sak F.Vaitkaitis, - bet ar tikslinga, kad viet paaugliui turi uleisti garbingo amiaus sulauks pulkininkas arba generolas?" KARIUS TURI EFUOTI SAVIVALDYBS i mint akcentavo Nikolajus Medvedevas. Jo nuomone, mes galime daug ko pasimokyti i Norvegijos. Ten miesto, kuriame sikrs kariuomens dalinys, savivaldyb efuoja karius: ino savo globotini silpnsias ir stiprisias puses, ko ir kada jiems labiausiai reikia.  dalin nuolat lanko vietos moksleiviai. Tokiu bdu jie psichologikai pripranta prie kario tarnybos. Deputatas sak, jog pasistengs kolegas Seime tikinti, kad ir Lietuvoje bt priimtas sprendimas, pareigojantis imtis analogikos veiklos Lietuvos savivaldybes. DEJA, LIETUVA - NE NORVEGIJA Deputato N.Medvedevo samprotavimai nesukl entuziazmo plk. ltn. V.ukui. Jo odiais, Lietuva - ne Norvegija. Mums vis pirma reikia tikinti visuomen (ir ne tik j), kad kariuomen, kaip ir teissaugos institucijos ar Seimas - viena btin valstybs egzistavimo slyg. Reikia pirmiausia pakelti kariuomens presti. "BET IMKIME, PAVYZDIUI, ALYT..." I esms pritardamas plk. ltn. V.uko mintims, ministras L.Linkeviius pareik, kad vieno ar kito kariuomens dalinio bendradarbiavim su savivaldybmis reikia stiprinti jau iandien. Gera pradia padaryta Alytuje, MPB "Geleinis vilkas" bataliono vadovybei daug problem isprsti padeda vietos valdia. Ir atvir dur dienos  dalin sutraukia nemaa jaunimo. (i eilui autoriui teko matyti, kaip Alytaus bataliono vadas A.Ramaka kartu su kari orkestru naujj met ivakarse sveikino apskrities valdytoj, miesto mer, policijos vyriausij komisar. Ta paia proga buvo kalbamasi apie vieniems ar kitiems rpimus klausimus.) "IR KAIP PILIEI GYNJA, IR KAIP MOTINA" Vilija Aleknait pabr, jog ji atstovauja ne tiktai konservatori frakcijai, bet ir piliei teisi komitetui, be to, esanti motina, ir todl jai neretai tenka narplioti klausimus, susijusius su nestatutiniais santykiais. V.Aleknaits odiais, niekas nenors tarnauti kariuomenje, kurioje nesijauia saugus. Bet ar galime iandien mes pareikalauti, sakysime, i vieno ar kito karininko, kad jis sukurt normalias slygas auktiniams? tai diaugiams, jog tvai gali dalinyje aplankyti savo vaikus, bet neretai jie atvyksta atsivedami su savimi ir namins. Deputat sak, jog balsuos u visik karinio biudeto vykdym. Baigdama kalbjo apie Seimo nacionalinio saugumo komiteto negatyv vaidmen - apie tai, kad i institucija trukdo normali visuomens, kariuomens, Seimo ir Vyriausybs santyki funkcionavimui. DEPUTATAI TURI DOMTIS KARIAIS A.Kunino nuomone, Seimo deputatai turi palaikyti glaudesnius kontaktus su kari daliniais tose vietovse, kur yra rinkti. Taip pat LDDP frakcijos atstovas kalbjo apie kari dalyvavim alies gyvenime. Jo teigimu, kariams nra itin bdingas politikavimas. Labiau krinta  akis tai, kad kai kurie veikjai labai nori traukti karius  savo politinius aidimus. PRIORITETAS - MS VALSTYBS ISAUGOJIMAS KAM sekretorius plk. J.Geas sak, kad politikai, o ir kariai, kalbdami apie krato gynyb danai bna uhipnotizuoti trij dalyk: priekario Lietuvos, sovietins kariuomens arba Vakar valstybi pavyzdio. O prioritetas ia turt bti vienintelis - ms valstybs isaugojimo problema. Turime utikrinti ne tik iorin, bet ir vidin valstybs saugum. Reikalingas toks ms kariuomens vaizdis, kuris padt stiprinti tautos pasiryim ginti savo valstyb: kariuomen gali bti gerai ginkluota, stipri, bet jei tauta nenors gintis, mes nieko nepasieksime. Kiekvienas verslininkas turi bti suinteresuotas savo alies laisve ir nepriklausomybe dl to, kad jam bus sudarytos geros slygos vystyti savo veikl, kiekvienas tikintysis, - kad jis gali laisvai ipainti savo tikjim, kiekvienas bedarbis, - kad jam bus garantuotas gyvenimo minimumas. Labai svarbu, pabr J.Geas, kad kiekviena oficiali partija savo programoje aikiai idstyt poir  krato gynim. KARIAI - NUOLATINIAI SKOLININKAI i mint pabr kariuomens vado pavaduotojas - intendantas plk. Arvydas Lekaviius. Nuskurusi ms kari apranga anaiptol nekelia visuomens, jaunimo susiavjimo Tvyns gynjais, o valstyb pernai mums liko skolinga 11,6 milijono lit. Esame nuolatiniai msos ir pieno kombinat, kepykl skolininkai. Juokinga, kad pridtins verts mokestis i kariuomens imamas net u labdar, kuri gauname i usienio. I kukli kari atlyginim atskaiiuojamas pajam mokestis - tarsi brio vadas ar Garbs sargybos kuopos kareivis bt koks verslininkas. Latvijoje, pavyzdiui, to nra. Seimo nari ir KAM, kariuomens vadovybs atstov diskusijos buvo dalykikos, kalbtojai anaiptol nebuvo svarstomiems klausimams abejingi. Kaip kakas atsisveikinant pastebjo - duok Dieve - ne paskutin kart. Kstutis STARINSKAS Tokia ms kasdienyb... Pas "Geleinio vilko" brigados karius - Tarptautins gynybos patarj Baltijos alims tarybos pirmininkas gen. seras Garyy Johnson Vr. Tado DAMBRAUSKO nuotrauka <doc> AUDO NE GINKLAS, O MOGUS * Net KGB toki teisi neturjo... * Pistoletas savigynai - iki 250 diauli galingumo * Ginkluojasi ir moterys, ir kunigai * Plikai prisibijo atsakomojo vio, kuris gali bti lemtingas ir jiems? * Mikliai isitraukti ginkl, suspti laiku ir taikliai paleisti v, imokti kitoki audybos gudrybi ir gyti gdi js galite SKAT audymo mokymo centre Kiek iuo metu tarp ms vaikto ginkluot moni, nepasakyt niekas. Kovos ginklus leidiama turti keturi sukarint struktr - krato apsaugos, vidaus reikal, prokuratros ir saugumo darbuotojams. Kai kuriems j (iskyrus prokuratros pareignus) u nuopelnus yra teikiami vardiniai ginklai, kurie po pareigno mirties gali bti palikti jo artimiesiems kaip eimos relikvija. Tiesa, tokiu atveju pistoleto dauiklis turi bti nulauiamas, taigi aunamasis ginklas nukenksminamas, juo reikalui esant neapginsi nei savs, nei savo turto. Nemaai, tiksliau - daugiausia vardiniais pistoletais suspjo apsirpinti buvusios Aukiausiosios Tarybos apsaugos, kuriai vadovavo A.Skuas, vyrukai. Antroje vietoje - krato apsaugos, po j Vidaus reikal ministerijos ir Saugumo departamento pareignai. Visiems jiems trejiems metams iduodamas leidimas laikyti ir neioti ginkl, upildomi reikalingi dokumentai, tarp j ir medik payma dl sveikatos. VRM specialistai i to ginklo iauna kontrolinius vius, o po to gilzes ir kulkas padeda  saugyklas,  vadinamsias "gilzotekas" ir "kulkotekas". Jeigu prireiks nustatyti, kas panaudojo vienu ar kitu atveju aunamj ginkl, itirti kitas su panaiu incidentu susijusias aplinkybes, kriminalistai turs su kuo palyginti vykio vietoje rastas ovinio dalis. Po trej met procedra pakartojama ir vardinio ginklo savininkui leidimas laikyti ir neioti ginkl pratsiamas, jeigu, inoma, nenustatomi kokie nors paeidimai (pavyzdiui, ginkl dl jo savininko aplaidumo pavagia, ginklu vaistomasi, nesineiojama leidimo ir t.t.). Visa tai atitinka ir ginkl savigynai sigijimo ir laikymo taisykles. Kaip minjau, vardinio ginklo savininkui mirus, eimos nariams pageidaujant, ginklas gali bti arba grinamas j dovanojusiai organizacijai, arba ios organizacijos teikimu Vidaus reikal ministras gali eimai suteikti teis pasilikti ginkl kaip relikvij. Beje, dar iki nepriklausomybs atkrimo vardini ginkl tradicija buvo paplitusi KGB ir VRM, taiau kad ir labiausiai nusipelns i jgos struktr darbuotojas gydavo teis tik laikyti ginkl. Neiotis - ne. inoma, kriminogenins situacijos tada ir dabar net nepalyginsi. Lengvu nusikaltli grobiu tapo nuoali vienkiemi ir kaim gyventojai, pensininkai. Kai kurie i upult senuk, turjusi medioklinius autuvus, sugebjo apsiginti. Taiau toki atvej Respublikoje buvo tik vienas kitas. Gatvse upuldinjamos ir pliamos moterys vis daniau i palto kiens traukdavo nervus paralyiuojani duj balionl, nusipirkt turgavietje arba atvet draug ar pastam i usienio. Policija tokius nusikaltimus, kaip pilieio apiplimas ir sumuimas, geriausiu atveju tik uregistruodavo, ikeldavo baudiamj byl ir j tuoj pat seife "umarinuodavo". Lietuv uliejo nusikaltim, padaryt panaudojant aunamj ginkl, banga: neteistai sigyti ir kaip tik nori panaudoti pistolet ar automat banditams didesni sunkum nebuvo. Manau, nekyla j ir iandien, taiau dabar nusikaltliams, ypa potencialiems ir pradedantiems eiti iuo purvinu keliu, reikia pagalvoti apie visuomens pasiprieinimo auganias galimybes. Atkis revolver, pats gali kakta sugauti kelet gram vino. Jau dvejus metus galioja statymas dl ginkl savigynai sigijimo. Kiekvienas Lietuvos pilietis, sulauks 25-eri met, neteistas, psichikai sveikas, fizikai galintis valdyti aunamj ginkl, turi teis j nusipirkti ir reikalui esant panaudoti. Medik komisija, patikrinusi pilieio sveikat, pasirao vadinamj 049A dokument, kur su atitinkamu pareikimu reiks pateikti miesto ar rajono policijos komisariatui. Pareikime btina nurodyti prieastis, kodl pilieiui reikia aunamojo ginklo. inoma, tai yra vienas labiausiai ginytin moment ilgame kelyje teistai sigijant ginkl savigynai. Policija tikrina pretendento "nuodmes", jo eimos narius, tuos pilieius, kurie kartu su juo gyvena bute (ar neteisti, ar psichikai sveiki, ar negirtauja ir t.t.). Visa surinkta mediaga siuniama  VRM. Bsimajam ginklo savininkui teks nusipirkti ir namuose pasistatyti seif aunamajam ginklui saugoti. Jei ministerijos pareignai interesanto pareikim patenkina, jis turi teis Lietuvos ginkl fonde, beje, vienintelje tokios ries staigoje alyje, nusipirkti iki 250 diauli galingumo pagal pasaulinius standartus ginkl, skirt savigynai (ne didesnio negu 9 mm kalibro). Lietuvos ginkl fondas yra sikrs Vilniuje, Liejyklos g. 2. - Per por met, kai priimtas statymas,  policij dl ginkl savigynai kreipsi trys tkstaniai piliei, - sako VRM Policijos departamento Vieosios policijos vyriausiasis komisaras Vytautas Navickas. - VRM gavo du tkstanius byl su teritorini policijos komisariat patikrinta mediaga. Pasirayta 1100 leidim sigyti aunamj ginkl savigynai. Beje, buvo atvej, kai teko atsakyti auli sjungos ir SKAT atsargos karininkams. tai kreipiasi 1920 metais gims pilietis. Matyt, pistoleto jam reikt kaip priedo prie uniformos. Tokius pareikimus vizuoja net i tarnyb rinktini vadai, tarsi nesuprasdami situacijos. Gavome nemaai skund, kuriuose garbaus amiaus pilieiai reikalauja jais pasitikti, mat kakada jie net Karo mokykl yra baig ir panaiai. Pasilme jiems sigyti lygiavamzdius autuvus. sieid... Argi reikia, kad ginklas savigynai tapt mados reikalu? Savigynai be joki leidim galima nusipirkti duj balonl, duj pistolet arba elektrooker. aunamasis ginklas - jau kratutinis dalykas. Neretai pilieiai savo pareikimuose nurodo i pirto lautus motyvus. Sako, reketuoja mane, mafija spaudia. O pareikimo dl to  policij neatnea. Kyla net kakoks aiotaas. Net kai kuri sukarint struktr, pavyzdiui, krato apsaugos darbuotojai, kuriems pagal pareigas priklauso (jie ir turi) kovinis tarnybinis ginklas, prao leidimo sigyti ginkl savigynai. Yra tokiu bdu gerokai apsiginklavusi KAM pareign, taiau mes stengiams netoleruoti panai reikalavim. Legaliai pistolet nusipirks mogus privalo imokti deramai juo naudotis - laikyti, neioti, audyti, valyti ir t.t.). Mokymo kursus rengia policijos komisariatai. Beje, auktos kvalifikacijos audymo instruktoriai visas reikalingas paslaugas teikia Vilniuje, SKAT audymo mokymo centre (ir. skelbim). Tokius kursus lankyti nereikalaujama i t, kurie pagal savo pareigas jau turi susiformavusius gdius tinkamai naudoti aunamj ginkl, tai yra i krato apsaugos, vidaus reikal, prokuratros ir saugumo darbuotoj, kurie sigyja ginkl savigynai. Nereikalaujama ir i t moni, kurie dirbo iose struktrose, o po to ijo i darbo ne neigiamais motyvais ir pageidauja sigyti ginkl, kad galt apginti save, savo eim, turt. Faktas; pernai 20 proc. sumajo ginkluot upuolim, kai trejus metus i kreiv grsmingai kilo?! Pasak V.Navicko, tik 38 tkst. Lietuvos gyventoj turi legaliu bdu gyt vairi aunamj ginkl savigynai. itaip apsiginkluoti kol kas sugebjo tik apie 15 moter. Tarp t, kurie bandit antpuol turi galimybi atremti kulkomis, yra ir kunig, ir urnalist. Lygiavamzdiais mediokliniais autuvais ginkluoti 7 tkst., graitviniais mediokliniais - daugiau negu 3 tkst. alies gyventoj. Beje, Lietuvoje i 60 medioklini autuv parduotuvi liko tik 42. Rinka persisotino... Licencijos tarnybiniams ginklams iduotos devynioms saugos tarnyboms, kurios rpinasi vairi objekt ar asmen apsauga, bank apsaugos, inkasacijos tarnautojams. Baig tarnyb, jie privalo ginklus palikti darbovietje, tam reikalui skirtoje saugykloje. J ginkl "antspaudai" taip pat yra saugomi VRM. Kiekvienas legaliai pistolet ar revolver nusipirks laimingasis turi teis sigyti ne daugiau negu 50 ovini savo ginklui. Vieno ovinio kaina, priklausomai nuo kalibro, yra 17 cent (emiausia), 87 ct, 95 ct. Gali kainuoti ir dvigubai, ir trigubai daugiau, jeigu pirksite ypa brang ginkl. Pistolet ir revolveri savigynai kainos - nuo 800 Lt iki 4000 Lt. Gali bti ir brangesni. Lietuvos ginkl fonde dabar galima nusipirkti nauj ir naudot, juod, nikeliuot arba nerdijanio plieno mao kalibro, 6,35 mm, 7,65 mm, 9 mm vokik, ekik, italik, belg gamybos ginkl, skirt savigynai. Labiausiai perkami SIG/SAUER pistoletai. Grietai nustatytas kalibras, inoma, gerokai riboja pistolet ir revolveri asortiment ir tuo paiu piliei pasirinkimo galimybes. (Lietuvos ginkl fondo prekes matote nuotraukose.) Taiau pirmieji ingsniai jau engti. Ar nebt galima  ginkl sigijimo problem pavelgti liberaliau? Ar nereikt nulifuoti i kol kas akivaizdiai per ilg, sudramatint (vien k reikia motyvacijos btinumas!), pernelyg biurokratik ir gerokai subjektyvi (teritorinio policijos komisariato vadovams gali pasirodyti, kad, pavyzdiui, interesanto mona neatitinka "taikomiems kriterijams" - variant daugyb) procedr mechanizm? rodyta, kad alyse, kur palyginti laisvai pardavinjami aunamieji, net stambaus kalibro kovos ginklai, nusikalstamumo augimui tai takos nedaro. Juk ir Lietuvoje daugiausia moni sualojama ir nuudoma peiliais, buteliais, lygintuvais ar baldo nuolaua, o ne kulkomis. Pilietis, negavs leidimo legaliai sigyti ginkl, turi galimybi apsiginkluoti neteistai. inoma, jis, pirkdamas ginkl i po turgaus prekeivio skverno, rizikuoja savo pinigais (pirkj ia gali apgauti, atimti pinigus - kam po to pasisksi?), kartais ir sveikata. Jis tampa ir statymo paeidju (baudiamoji atsakomyb u neteist ginklo sigijim). Nra argumentuotas paplits teiginys, kad nusikaltliai savo ginkl atsargas papildo, atimdami juos i teist savinink. Atseit, padaugjus legaliai ginkluot moni, nusikaltliams lengviau - jie grobs ginklus, jais udys, itaip supainiodami teistvarkos pareignus, apsunkindami vykio tyrim. Taip, bna, kad i savigynai pasirengusio pilieio atimamas arba pavagiamas ginklas. Lietuvoje toki atvej nedaug. Daug daugiau pavyzdi, kai pametami, pagrobiami, pavagiami ar net paskolinami tarnybiniai sukarint struktr pareign ginklai, kuri kovos galia didesn nei savigynai skirt ginkl. Be to, nusikaltliai be didesnio vargo savo kslams panaudoja ir perdirbtus duj pistoletus. - Ms nuomon dl liberalizavimo ioje srityje nepasikeit, - sako V.Navickas. - Palaukime dar metus. Surinksime visus reikalingus duomenis, ianalizuosime situacij. Tada ir darysime ivadas. Taip, incident, kai buvo panaudoti savigynai skirti teistai sigyti ginklai, nra daug. Ukmergje vienas bendrovs vadovas igertuvi metu viu  galv nuov bendradarb. Anuliuoti keturi leidimai ginklui laikyti ir neiotis u taisykli paeidimus. Ikeltos keturios baudiamosios bylos dl ginklo savigynai panaudojimo, atliekamas tyrimas. Oficialiai sptas vienas aukto rango krato apsaugos karininkas, Kaune, prie savo nam, auds i pistoleto. Jis neva baugino gara plusius vagis, taiau, kai vi igsdinti kaimynai ikviet policij, karininkas nenorjo policinink  savo but sileisti. iuo atveju byla buvo nutraukta nesant nusikaltimo sudties. Du mones nusikaltliai sumu, atm taip ir nepanaudotus pagal paskirt ginklus, i dviej savinink pistoletai buvo pavogti, kai juos paliko savo automobiliuose. Beje, t dviej piliei leidimai ginklui atimti, nes buvo paeistos taisykls - automobilyje palikti ginkl draudiama. Tik po trej met ie mons vl turs teis kreiptis  policijos komisariat, rayti pareikim, pakartoti visas procedras ginklui sigyti. Kai kurie mons atsisak savo ginkl, grino juos parduoti. Beje, labai retai kada teistas ginklo savininkas apsigina nuo upuolik. Gal vienas kitas atvejas. Paprastai auka nespja ginklo isitraukti. Noriau patarti tiems, kurie neiojasi duj pistolet. Nesivaistykite juo. Pasekms gali bti tragikos. Toks mgjas pajuokauti vien kart tikrai atsidurs mirties akivaizdoje. Duj pistoleto ivaizda nuo kovinio nesiskiria, todl tarnybin arba ginkl savigynai turintis mogus  duj pistoleto v gali atsakyti tikra kulka. Apskritai treniruotas, profesionalus aulys iaus pirmas, nes ginklas - ne aisliukas, o gyventi norisi visiems. Taigi audo ne ginklas. audome mes, mons, branginantys arba nuvertinantys savo ir kit visuomens nari gyvybes. Kazimieras BUDRYS SKAT audymo mokymo centras teikia paslaugas staigoms ir pilieiams, teistai turintiems ginklus. Mokymai, konsultacijos, emi paslaug kainiai. Telefonai: 63 79 49, 75 95 76. Tel./faksas: 63 25 97 <doc> JAV PROFESIONALAI - GIMTAJAM KRATUI REIKIA VARDINTI LIETUVAI KYLANI GRSM Jie, plk. Eugenijus Ringaudas Vigelis ir plk. ltn. Donatas Skuas - JAV armijos atsargos karininkai. Bendraujant atkreipia dmes svei karikas pasitempimas, tiksls logiki sprendimai. Beje, ir iandien, vilkdami civili rbais, jie i ties tebra rikiuotje: abiej karinink ivyka  Lietuv suderinta su Pentagonu. Kelions tikslas - dirbti konsultantais Lietuvos krato apsaugos ministerijoje. Kaip sak plk. ltn. D.Skuas, jie atvyko ministro L.Linkeviiaus kvietimu ir konsultuos j priimant sprendimus bendradarbiavimo su Vakarais, integravimosi  j gynybines struktras klausimais. Plk. E.Vigelis, kiek artimiau susipains su Lietuvos krato apsaugos struktromis, vl ivyko  JAV (numats sugrti). ios kelions ivakarse jis apsilank "Kario" redakcijoje. E.Vigelis gims Nepriklausomoje Lietuvoje, todl pokalbis ikart usimezg apie jo vaikyst. - Gimiau artjant Antrajam pasauliniam karui Subaiuje. Dar teko pagyventi Biruose, Varnoje. Bet ilgiausiai - Vilniuje, kur 1944 metais spjau baigti Vytauto Didiojo gimnazijos pirm klas. Po to karo keliai ms eim blak en ir ten po Vokietij, kol dds pakviesti atsidrme Jungtinse Valstijose. - Gal trumpai prisiminkite, kaip susiklost js, JAV karininko, karjera. - Karininku, inoma, tapau neikart. Pradjau tarnyb eiliniu 1953 metais. Teko neioti ir puskarininkio, ir vyresniojo puskarininkio skiriamuosius enklus. Tarnavau ir reguliariojoje kariuomenje, ir Nacionalinje gvardijoje, ir armijos rezerve. Buvau pstininkas, tankistas, artilerininkas, kol tapau generalinio tabo karininku. Noriau pastebti, jog JAV armijoje norint k nors pasiekti tenka daug ir atkakliai mokytis. Be kit, baigiau JAV karvedybos ir generalinio tabo koled ( U.S. Army Command and General Staff College), taip pat inias gilinau daugybje speciali kurs. Vadovavau kuopai, batalionui, kur laik brigadai. Teko patirti, kas yra tikrasis karas Korjoje, Vietname, pajusti parako skon. -  kokias karybos sritis jums teko rimiau gilintis, koki savo patirt rengiats perteikti ia, Lietuvoje. - Esu gilinsis  vadovavimo daliniams taktik, operatyvin planavim, organizacini struktr analiz, karinink aukljimo problemas, karinio personalo administravim. - Kiek inau nuo 1992 met Lietuvoje js jau trei kart. Kokius poslinkius pastebite visuomenje, krato apsaugos sistemoje? - Patraukia dmes progresuojanti aptarnavimo sfera. tai daugelis parduotuvi Vilniuje per tuos kelerius metus jau tapo bema visikai vakarietikomis - netrksta ger preki, pirkjai daug mandagiau aptarnaujami. Bet tai Jungtinse Valstijose, kur daug gamini i viso pasaulio, lietuvikos preks pamatyti neteko. Gaila. Lietuvos verslininkams, vyriausybei nori nenori turi surasti ni savo gaminiams pasaulinje rinkoje. Kalbant apie Lietuvos kariuomen tenka pastebti, kad ger nor, ger poslinki ia taip pat esama. Galiu paminti lietuvi kari skming dalyvavim JTO taikos palaikymo ir vedimo pajgose, oro erdvs apsaugos sistemos krim. Taiau noriau matyti spartesn paang ir kitose srityse. Visk, kaip sakoma, reikia pradti i pradi. Lietuvai btina vardinti, i kur ir kokia grsm jos nepriklausomybei kyla. Niekam ne paslaptis, kad, sakysime, pati pagrindin Rusijos kariuomens strategija - puolimas. Todl yra tikimyb, kad nugaljus alyje svajojantiems restauruoti didij imperij, realiausia grsm Lietuvos nepriklausomybei kils i ten. i aplinkyb ir turi nulemti, kaip ms Tvynei reiks gintis - btent koki strategij ir taktik turime pasirinkti, koki ginkluot jau dabar reikia sigyti, koki vliau. Lietuviai, kaip norinti ilikti tauta, turi pareikalauti, kad  iuos klausimus vis pirma atsakyt Seimas. Kad ms politikai galt veikti, jiems reikia turti ginkluot jg. - Kaip js vertintumte dabar formuojamos Lietuvos kariuomens model? - Ikart pasakysiu, kad jis turi bti lietuvikas. Tuo tarpu susipains su kai kuri Lietuvos kariuomens tab struktra turiu konstatuoti, kad ji labai jau artima rusikiesiems modeliams. Tiesa, pastarieji kiek sulietuvinti. Mano sitikinimu, negerai, kad Lietuvos karo akademija pavaldi ne Krato apsaugos ministerijai. Gerai, sakysime, kad iandieninis jos rektorius gen. Zenonas Kulys yra patriotas, o jeigu j pakeis kitas, ne karys, formaliai irintis  savo, kaip rektoriaus, pareigas. Dar manau, kad naujok aukim  Lietuvos kariuomen reikt organizuoti ne du kartus per metus, o daug daniau - galbt net kas mnes, - kad smarkiai besikeiiant kari sudiai nenukentt dalinio kovingumas. - Dkojame u pokalb. Kalbjosi Kstutis Starinskas P.S. Interviu su plk. ltn. D.Skuu - viename i artimiausi "Kario" numeri. <doc> Kapitonas Antanas BUNIKIS: Gimiau 1958 m. gruodio 21 d. Vilnietis. 1983 m. baigiau Vilniaus valstybinio universiteto medicinos fakultet. Gydytojas chirurgas. Nuo 1993 m. rugsjo 1 d. tarnauju SKAT tabe. Esu medicinos skyriaus vyr. gydytojas. Karikatras pieiu jau atuoniolika met. Dalyvavau respublikinse ir tarptautinse karikatrist parodose. Prie pora met pradjau bendradarbiauti "Kario" urnale. Hobis? Karikatros ir mediokl. Ir pirmu, ir antru atveju itin svarbu - taiklus vis. Vr. Rimanto BAGDONO nuotraukoje - kapitonas A.Bunikis SKAT tabe surengtoje karikatr parodoje <doc> Kuprins pabiros KARIO PATIRTIS Kalbasi du demobilizuojami kariai: - Kur manai dirbti, Vladai? - Dar nenusprendiau. O tu? - Tikiuosi, kad priims  cirk: sargyboje imokau miegoti stovdamas. MANDAGUMAS Motina su sneliu lankosi sunkiosios ginkluots parodoje. Snus apirinja raket ir klausia alimais stovinio karininko: - Ar ita gali numuti lktuv? - Taip, gali. - Numukite, dde, tai t, - vaikas parodo tolumoje skrendant keleivin lainer. Berniukas nori dar kak sakyti, bet motina j pertaria: - Nedarykite, to, ponas karininke, kol jis nepasakys "praau, dde"... ATKIRTIS Pamats poste rkant sargybin karininkas i tolo aukia: - Eilini, ar neinai, kad statutas draudia sargybiniui rkyti? - inau, tamsta leitenante, kaip ir tai, kad draudia su juo kalbtis. VALGUMAS Brio vadas ilgokai velgia  vies pro automato vamzd. Kareivis neikents klausia: - K js matote, vade? - Matau... tave be eils plaunant grindis. <doc> Margos skiltys BAIMINASI, BET NORT Pirmosiomis sausio dienomis Maskvos tarptautini sociologijos tyrim institutas atliko apklaus, po kurios paaikjo, kad Rusijos gyventojai baiminasi NATO pltimosi  Rytus, taiau pritaria, kad  aljans stot pati Rusija. 97 proc. apklaustj mano, kad Baltijos alys, stojusios  NATO, kelt grsm Rusijai. 61 proc. nelink pritarti tam, kad  aljans stot kitos Ryt Europos valstybs. 11 proc. respondent mano, kad  NATO stojusios Ryt Europos alys Rusijai grsms nekels, tik 3 proc. mano, kad nepavojingos yra  NATO stojusios Baltijos alys. NATO politika Rusijos poiriu nepasitiki 33 proc. Rusijos gyventoj (pasitiki 34 proc.). Rus mstysenos paradoksas - jie nori, kad Rusija stot  blok, kuris deimtmeius buvo laikomas SSRS prieu. U tai, kad Rusija stot  NATO, pasisak 75 proc. apklausos dalyvi. "Prie" buvo 20 procent respondent, neapsisprendusi - 5 proc. SKAMBUI  SAUGUM VIS DAUGIAU Baltarusijos valstybs saugumo komitetas nusprend padti savo alies pilieiams "ilieti irdgl". Jau kelios dienos prie VSK veikia "pasitikjimo telefonas". Jo numeris buvo paskelbtas daugelyje valstybs laikrai, per radij. Po tokios reklamos pirmosiomis dienomis ufiksuota po 5-6 skambuiai per valand. EUROPOS TARYBA. KAS TAI? ini, kad Rusija priimta  Europos Taryb, rusai sutiko suglum - k tai reik j visuomenei? Dauguma nieko nenutuokia apie ET asambljos sprendim. "Europos Taryba? Kas tai yra?", - klaus daugelis. "Galbt tai ir geras dalykas, bet a tikrai nematau, kas nuo to pasikeis", - buvo tipikas atsakymas. "Taigi jie mus sileido? Neabejotina, kad jie mus ir imes", - sak kiti. Kai kurie taria, kad ET naryst reikia Europos kiimsi  Rusijos reikalus. "Demokratija JAV yra vienas dalykas, o Rusijoje visai kitas". "Rusija pakankamai didel, kad apsieit be Europos. Tegu Europa mumis domisi. Mums jos nereikia". Beje, V.irinovskio nuomone, Rusija "papuo Europos bendrij", todl kalbama ne apie tai, kad jai buvo suteikta i garb, o tai, kad garbs suteik Rusija. "NORIAU SU TAVIM PAKARIAUTI" Vos Rusijos Baltijos karinio laivyno laivai iplauk  jr mokymams, tame rajone atsirado pora danik F-16. Pakils  or SU-27 i Pokrikino naikintuv pulko, ivijo nepraytus sveius. Taiau grtant naikintuv, tuo laiku skrendant 40 km nuo sienos, pasivijo "Fantom" ir, prisijungs kabina prie kabinos, pradjo demonstruoti savo gali: pusiau apsisuko, kad rus laknas galt pamatyti jo raketas. Taip ir lydjo iki pat sienos. - Visai suljo, - sak Kaliningrado ypatingojo rajono prielktuvins gynybos virininko pavaduotojas, gynybos gen. mjr. F.Karasinas. - Jeigu anksiau, pasirodius ms lktuvams, danai ir vokieiai ikart pasukdavo sienos link, tai dabar, atvirkiai, jie stengiasi pirti ms broliui-laknui "oro m". Jie ino, kad pas mus yra kuro deficitas ir todl mes maai skraidome. Pora danik F-16 priartjo prie Rusijos sienos ties Tarano ikyuliu. Rus lktuvai taip ir nepakilo. Tuomet dan laknas rus kalba perdav  eter tok tekst: "Ruse, pasikelk, norisi su tavim pakariauti". Tolyn nuo Kaliningrado srities pastebimas vis didesnis oro paeidj aktyvumas. 1995 m. palyginti su 1994 m. aktyvumas padidjo 2,5 kart. Iki gruodio 31 dienos prielktuvins gynybos radiotechnikos pajgos aptiko ir palydjo daugiau negu 70 tkst. oro erdvs paeidj. I j karini usienietik lktuv - apie 2 tkst. Daniausiai teko lydti vokikus "Tornado" ir danikus F-16. Nereti "sveiai" ir lktuvai-valgai, tarp j ir Didiosios Britanijos. 1994 m. jie ia "lanksi" 173 kartus, o 1995 m. - jau 249.  METALO LAU? Ramiojo vandenyno karinio jr laivyno pajg kreiseris "Novosibirskas", iki iol buvs vienas galingiausi Rusijos karini lktuv-nej, parduotas  Piet Korj, metalo lauui. Prie tai tokio pat likimo susilauk ir kreiseris "Minskas". tai tokie faktai, artjant 300-osioms Rusijos laivyno metinms. SLAPTOJE OPERACIJOJE - LATVI LAKNAI Penki Latvijos laknai Indijoje buvo suimti u dalyvavim slaptoje operacijoje (i j pilotuojamo lktuvo An-24 buvo numesti ginklai). Jie teig, nieko neinoj apie i akcij. gula apgaule buvo traukta  i avantir ir priversta dalyvauti operacijoje, kurioje ekstremistams buvo atgabenta ginkl  Vakar Bengalijos valstij. Apie tai raoma telegramoje, kuri Latvijos aviacijos kompanija "Latavio" nusiunt Indijos valdiai. Joje teigiama, kad didiausia atsakomyb u  incident tenka Naujosios Zelandijos pilieiui Kimui Deviui, kuris jga privert laknus gabenti ginklus ekstremistams. Laknai buvo pasira susitarim su K.Deviu, vadovavusiu Honkonge sikrusiai aviacijos kompanijai. Lktuvas turjo atskristi  Bangladeo sostin Dak ir veioti ten krovinius. Dl nesuprantam prieasi lktuvas atsidr Pakistano Karaio mieste, i kurio su ginklais nuskrido  Indij ir juos ten numet. Atgal  Kara skrendant lktuv Bombjaus aerodrome nutupd Indijos naikintuvai. Beje, pats K.Devis pabgo ir pasislp. PAUKIAI - PRIE BOMBONE Pranczijoje suduo branduolin ginkl galintis gabenti bomboneis "Mirage 2000-N", kuris leisdamasis skrido  pauki pulk. Branduolini ginkl lktuve nebuvo. Abu laknai saugiai katapultavosi. RAKETINIUS DALINIUS GLOBOS VARVARA Strategins paskirties raketini dalini karins tarnybos posdyje, skirtame raketinink aukljimo problemoms, pasisak Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksejus II. Jis teik v. kankins Varvaros ikon. v. Varvara dabar tapo dangikja Rusijos karini raketini pajg globja. ANT PARAKO STATINS Baltarusijos gynybos ministerija susirpino savo ginkluots saugumu. Ji daug kart virija nedidels nacionalins armijos poreikius. Sandliuose laikoma du tredaliai ginkl. Beveik tredalis aviabomb, raketini sviedini ir min saugoma po atviru dangumi. Be to, daug ginkluots jau paseno, todl yra ypa pavojinga. Specialist apskaiiavimais, io "grio" saugumui utikrinti reikia maiausiai 120 mlrd. rubli. O pinig, deja, nra. Pareng psk. Vilma PRISEVIIEN <doc> SU LIES ENKLU Kai kas i krato apsaugos nelabai mgsta, kai kariais vadinami vidaus tarnybos dalini pareignai. Jie, es, priklauso Vidaus reikal ministerijai, tegul pasivadina kokiu nors kitokiu odiu. Deja, "kitokio" odio ms kalbininkai dar nesurado ir, ties sakant, vargu ar verta jo iekoti. Apsilankius vidaus tarnybos pirmame pulke Kaune karika drausm ir tvarka i karto krenta  akis. Jau tuomet, kai 1991 metais pulkas susikr, jame tarnavo auktiniai kareiviai. Dabar pulke j yra 1170. Apie vaikin, patekusi  vidaus tarnybos dalinius, tarnyb vertt pakalbti atskirai. J karika duona kaip diena nuo nakties skiriasi nuo tarnaujanij krato apsaugos struktrose. Kasdien, kas valand tokiam kareivliui gali grsti visai realus pavojus: juk u kalinimo staigos tvoros toli grau ne avinliai vaikto. Be to, kai kalbjausi su paiais kareiviais, pastebjau, kad ioje tarnyboje egzistuoja ir savotika psichologin problema. Mnes mokaisi, gauni  rankas automat ir -  tarnyb. Danas su tuo automatu dar dorai elgtis nemoka. K jau kalbti apie audym. ovini trksta, todl audymo pratybos retos ir, ko gero, nelabai efektyvios. Manau, kad netgi man, urnalistei, tenka audyti daniau u eilin kareiv. Sunku jaunam vaikinukui taip greitai apsiprasti su mintimi, kad jis saugo kalinius, danai recidyvistus, teistus u mogudystes. Galbt tokiems kariams reikalingas ir psichologas, padedantis apsiprasti su nauja, neprasta ir - pavojinga padtimi. Pirmo pulko vadas Sergejus Madalovas, vadovaujantis pulkui nuo pat jo krimo, pasakojo apie analogik tarnyb standartus visame pasaulyje. Kalini maito atveju vidaus tarnybos jgas turt sudaryti 30 proc. priklausomai nuo kalini skaiiaus. Tai minimalus procentas, pageidautina, kad jis bt didesnis. O Lietuvoje?.. Du tkstanius nuteistj Pravienikse saugo 150 kareivi. inoma, jei kyla maitas, keliamas ant koj kone visas pulkas. Taip vyko ir visai neseniai, Naujj met nakt - kaliniai mgsta daryti tokius "siurprizus". Laim, kart maitas buvo greitai nuslopintas. Pridkime dar, kad vaikinukai nra profesionalai, o apyaliai kareiviai, ir suprasime, kad tiek fizikai, tiek psichologikai tarnauti jiems tikrai nelengva. Artimiau su nuteistaisiais susiduria konvojuojantys kareiviai. Teko stebti j darb. Vlai nakt - tiksliau, jau paryiais - i Vilniaus puss atbildjo traukinys. Kareiviai - su kaukmis, automatais rankose - sudar gyv koridori tarp traukinio ir udaro, grotuotais langais automobilio. Greta drasksi uo. "Vienas", - pasigirdo i vagono. Ibgo nuteistasis, dingo u automobilio dur. Tada i ten - "vienas". Atrodyt, k nors ikrsti nemanoma. Taiau prajusi met vykis, kai pabgo kalinys, sueids ar nuovs lydiniuosius, rodo, kad netiktum gali bti visada. Laim, pirmo pulko kareiviams to dar nepasitaik. Taiau tampa jauiama visuomet. Su policijos kuopos kareiviais (taip, taip - yra ir tokia!) kalbjoms vieni: karininkai pokalbyje nedalyvavo. Spauda danai rao apie nestatutinius santykius kariuomenje, todl norjau ipeti vis ties. Sutarme, kad net pavardi neminsiu. Taiau visi tvirtino vienu balsu: "Ne, nra.", "Ne, ms kuopoje to tikrai nebuvo." Nors u lieuvio ir netempiau, kompliment teko ir pulko karininkams, vadui. Gal ir ities posakis "Koks vadas, tokie ir kareiviai" visai ne i pirto lautas. Pulko kareivinse vyksta remontas, todl miegoti kariams tenka anktokai susikimus, dviauktse lovose. Taiau, remont baigus, bus laisviau. Maitina, sak, neblogai. Dl pinig. "K rkot, vaikinai?" "Astr", k daugiau." "Daugiau" neleidia plona kien." O pinig skyrininkams nereikia duoti, na, "duokls"? Purto galvas: ms kuopoje - ne. Tik va atostog retokai tenka parvaiuoti. Po to, kai virnse buvo nusprsta, kad kareiviai gali susimokti u autobuso ar traukinio bilietus, ir "nra ko ia jiems vainti nemokamai", jau ne kiekvienas gali aplankyti tvik. Ypa tas, kurio eima gyvena toliau. Minjau, kad pulke yra policijos kuopa. Jai vadovaujantis Romas Lauruonis juoksi: "Pus dienos mes - kariai, kit pus policininkai." Po ms pasikalbjimo kuopos kareiviai, jau "pavirt policininkais", ivaiavo patruliuoti mieste. Anksiau jie patruliavo kartu su tikrais policininkais, dabar gi pulkas turi savo teritorij. T nakt kareiviai sulaik du chuliganus, upuolusius taksistus. Chuliganai pasirod es ne i kelmo spirti - i j teko atimti peil ir kovin pistolet. Gabenant vien sulaikytj  nuovad, urnalistai ir pirmo pulko vyrai iaudjo, kosjo ir tryn aarojanias akis - taksistai upuolik buvo "pavaiin" duj utaisu. Policijos kuopos kareiviai yra mokomi specialiuose policinink kursuose. Ne vienam galbt tai pads ir bsimj profesij pasirinkti. Tiesa, tie, su kuriais kalbjau, sak neisi dirbti  policij. Taiau i ankstesni pulko aukltini buvo ir kitaip mstani. "Palaukit, - sak Romas Lauruonis. - Ir itie kitaip kalbs. Kareiviai paprastai apsisprendia tarnybos pabaigoje. O juk ir darb rasti dabar sunku." venta teisyb! O ia, praau, jau "ikeptas" policininkas. Vliau galima ir  Policijos akademij stoti. Arba, irk, pateks  policijos elit - "Aro" rinktin.  j renkami vyrai, jau tarnav kariuomenje arba dirb policijoje. Pirmo pulko emblema - lies galva. Taigi ir kariai turt bti vikrs, itvermingi ir stiprs - kaip lis. Atrodo, pulkas savo nelengvos tarnybos enkl pateisina ir isaugo j nesutept. Lina BALTRUKONYT Broniaus JABLONSKO nuotraukos <doc> MES - TIKRAS KOVOS PADALINYS Beveik dvi savaites Latvijoje, Adai tarptautiniame taikos palaikymo mokymo centre, daugiau negu 400 trij Baltijos ali pstinink kuop kareivi dalyvavo bendrose pratybose "Company Battle Camp". Tai pirmieji tokio pobdio mokymai, surengti pagal Jungtini Taut speciali program. Pratyboms vadovavo plk. ltn. Allan'as Thomson'as i Didiosios Britanijos ir Baltbato tabo mokymo grup. Kariai moksi audyti, rengti pasalas, manevruoti, dalyvavo 20 km ygyje. Kai kur sniego - iki juostos, upustytos duobs ir grioviai pasalnikai versdavo i koj valgus, nakties priedangoje artjanius prie prieo vadaviets. Kaip ia susilaikysi nesusijuoks, kai matai i "spst" ropojant draug ar pats lendi i sniego patal tarsi paadintas lokys i savo migio. Tuo labiau kad tai - tik pratyb ygis, o grsmingas prieas - tariamas. Taiau itverms ir kovos dvasios vyrams reikjo kuo tikriausios: dvi paras Adai poligono mikuose teko mokytis "igyvenimo atiaurios iemos slygomis" gudrybi. Visiems kariams teko ir stovykl saugoti, ir patruliuoti, valgyti vietov ir dien, ir nakt, manevruoti, budti prie neiojamosios radijo stoties. Ryys su vadaviete, su kitais uduotis vykdaniais briais turjo bti umezgamas bet kuri akimirk, nes situacija pratyb rajone nuolat keisdavosi, "prieas" persigrupuodavo, atakuodavo arba rengsi kontratakai tai viename, tai kitame "fronto ruoe". Kiekvienas karys turjo savarankikai pasirpinti savo trumpo poilsio ar miego slygomis (po ranka - gabalas palapinsiausts, puys ir sniego kalnai). Paryiais valg skyrius gro  stovyklaviet ir brio vadui pateik surinktas inias apie prieo tvirtinimus, postus, kitus atakai reikalingus duomenis. 10 val. 30 min. kariai nepastebimai priartjo prie numatyto objekto ir pakilo  m. Po valandls jie suss  sunkiuosius automobilius ir gr  kareivines, isidiovins drabuius, pavalgys karto maisto, patogiau pailss. Ir vl -  mokymus. Juose dalyvavo ir 120 Lietuvos kareivi - nacionalins kuopos eilini, kuriuos pareng 33 ms instruktoriai, Adai senbuviai, ia ir Ruklos mokymo centre visus metus mokyti usienio specialist (dan, brit, norveg, suomi, ved, amerikiei). Per pratybas jie atidiai stebjo, kaip savo inias ir gdius naujok mokyme panaudoja ms karininkai bei puskarininkiai. - Lietuviai, pasireng tikrai neblogai, - sak "Kario" spec. korespondento ukalbintas, k tik dviej par yg baigs vyr. ltn. Albertas Kondrotas (beje, jo pasakojimu ir pradtas is straipsnis). - Galiu drsiai teigti, kad esame visikai kovos padalinys, galintis apginti save ir kitus. Kol kas tik to ir mokome kareivius. Apie taikos vedimo operacijas dar anksti nekti. Tai bus vlesnis pasirengimo etapas. - Per du mnesius Ruklos poligone iaudme 160 tkst. ovini, - draugui pritar virila Algis Balionis. - Dabartinmis slygomis tai tikrai neblogai. Taigi nra ko skstis. gdi gavome. Ir iose pratybose yra neblog galimybi kovos pasirengimui tobulinti. Veltui laiko neleidiame. Virila Rolandas Valiokas - atsakingas u Baltbato autok. iuo metu batalione yra 90 amerikini dip, du "Volvo" automobiliai, skirti medicinos reikalams. Dipai pagaminti 1986 m., laikyti rezerve. Jais vainti imoko visi bsimieji instruktoriai, taiau dabar dipus leidiama vairuoti tik tiems, kurie turi vairuotojo teises. ie automobiliai specifiki, labai jautrs, negud vairuotojai greitai gali pakelti keturis ratus  dang. Kol kas kiekvienai kuopai skirta po eis dipus (bri vadams, instruktoriams). Kuro problem, pasak vr. R.Valioko, dar nebuvo n karto. Pasibaigus pratyboms, dalis kuopos instruktori dar keturias savaites Latvijoje mokysis taikdari operacij, kiti kuopos kariai ts usimimus Rukloje. Nuo kovo 4 d. Lietuvos karo akademijoje bus rengiami trij mnesi angl kalbos kursai, kuriuose dstys ir usienio specialistai. Nuo rugpjio 19 d. - vl mokymai Rukloje. Per liepos mnes bus galutinai suformuota nacionalin kuopa. Iki gruodio 13 d. jie mokysis angl kalbos ir karinio pasirengimo. Nuo 1997 m. sausio 13 d. iki liepos 4 d. vyks Baltbato tabo ir aprpinimo kuopos kari mokymas. is periodas ms kariams ada bti domiausias - beveik vis laik jiems teks stauotis usienio alyse (medikus rengs Suomijoje, ininierius - vedijoje, karo policininkus - Danijoje). Pagal Baltbato projekt kariai kontraktus pasirayti privals maiausiai trejiems metams. J minimalus atlyginimas - 750 Lt. Vidutinis - 1200 Lt. Misijos metu - 2250 Lt (minimalus) ir 3500 Lt (vidutinis). Deja, krato apsaugos struktr finansinis aprpinimas iki iol lubuoja abiem kojom, todl net ms taikdariams neretai atlyginimus moka gerokai pavluotai. Tai skausminga problema, ypa taikdario, ivykusio  misij, eimai. Nelengva ir jam. Kai inai, kad tavo vaikams bet kuri dien gali pritrkti maisto, apie taikos palaikym svetimoje alyje nelabai ir galvosi. Pasilymus dl tolesns Baltbato ateities trij ali atstovai pateik Baltbato valdymo komitetui, svarsiusiam su tuo susijusius vairius projektus Kopenhagoje. Pasak KAM sekretoriaus Valdemaro Sarapino, jau galvojama ne tik apie nacionalines kuopas, o apie savus taikdari batalionus. J sukrimui reikt didiuli l. Lietuvai ir kitoms Baltijos alims sustiprjus ekonomikai, pasaulis galbt igirst ir apie ms ali taikos palaikymo arba taikos vedimo brigad. Bet tai - ateities vizija, o jau i met rugpjio mnes Baltbato nacionalins kuopos turs progos parodyti, ko imoko pratybose. Jos atliko misij iaurs ali batalion sudtyje, ivyks  neramiuosius pasaulio regionus. Kazimieras BUDRYS Vr. Tado DAMBRAUSKO nuotraukos <doc> MIR PRANAS SAKALAUSKAS Sausio 30-osios ryt irdies priepuolio itiktas mir ilgametis LKV Sjungos "Ramov" Sidnio skyriaus Australijoje Garbs narys Pranas Sakalauskas, kilimo i Tirkli, Maeiki apskrities (gim 1916 12 20). steigus Sidnio skyri Pranas jo vairias pareigas valdyboje, ne tik ramovn, bet ir kit bendruomens organizacij. Palijus sveikatai, i paskutini pareig (Pensinink klubo "Neringa" pirmininko) turjo pasitraukti. I rykiausi velionio Prano darb galima paminti jo suorganizuot Sidnio Lietuvi chor "Daina". is choras skambjo vis garsiau, inoma jis ir iandien, jau Australijoje gimusi dirigent valdomas. Pranas, atliks dvej met privalom sutart, su savo mona Marija sukr Moter kirpykl tinkl. Dar bolevikmeio laikais prie didiulio universaliosios parduotuvs pastato, kuriame jis turjo dvi kirpyklas, visam laikui ikl Lietuvos trispalv. U savo gil patriotizm 1943 m. gruodio mn. buvo aretuotas naci ir ivetas  Rotenburgo koncentracijos stovykl. Kai i vietov um amerikieiai, Pranas buvo ilaisvintas. Po geduling pamald Lidcombe banyioje velionio karstas su ramovn garbs sargyba buvo palydtas  eimos kript Liverpool kapuose. Velionis Pranas buvo tarnavs Lietuvos aviacijoje ir ijs  atsarg puskarininkiu. Po ilgo gyvenimo ir audring met, mielas Pranai, ILSKIS RAMYBJE. Antanas KRAMILIUS OAM JP skyriaus sekretorius <doc> TARNYBA - IR DIEN, IR NAKT  "Kario" klausimus atsako Krato apsaugos ministerijos Transportavimo tarnybos virininkas pulkininkas leitenantas Algirdas JURKEVIIUS - Per par sausumos keliais, jra ir oro erdve per Lietuvos teritorij perveama tkstaniai ton vairiausi krovini. Apie 1,3-1,5 proc. bendro srauto judjim kontroliuoja Js, Tamsta virininke, vadovaujama tarnyba, beje, prie metus reorganizuota. Gal galtumte priminti "Kario" skaitytojams ios tarnybos krimo ir vystymosi etapus? - Dar 1993-iaisiais prie Civilins saugos departamento buvo steigta Karini ir pavojing krovini perveim inspekcija, kurios pagrindinis udavinys - Rusijos kariuomens ivedimo i Lietuvos Respublikos organizavimas. Dirbome praktin juod darb. Ir dien, ir nakt. Rusijos kariuomens dalinius, ivykstanius i Lietuvos, aprpinome geleinkelio vagonais. Buvo operatyviai formuojami kariniai eelonai ir transportai, kad svetima kariuomen be didesni sunkum ir incident nustatytu laiku ivykt i ms alies. Daug dmesio skyrme transporto srauto i Karaliauiaus  Rusij ir atgal kontrolei, i Vokietijos (per Mukran, Klaipd, tranzitu per Lietuv) ivedamai rus kariuomenei. Inspekcijos veikla aprp vis Respublikos teritorij, visus pasienio perjimo punktus. Joki pretenzij inspekcijai nebuvo reikiama,  ms tarnybos darb tuometinje situacijoje nesikio ir politikai. O problem tada tikrai buvo nemaai. Ypa stigo iam specifiniam darbui pasirengusi moni. Buvo iniciatyvi, taiau be reikiamo isilavinimo darbuotoj, i kuri didesns pagalbos, inoma, negaljai tiktis. Man teko i karto mokyti juos dirbti. Didel kadr kaita buvo neivengiama. Vieni neilaik darbo tempo, tampos, kitiems trkdavo elementariausios drausms supratimo. Visada norjau, kad mums skirti mokesi moktoj pinigai bt pateisinti. Rengiant specialistus daug padjo ms geleinkelininkai, Lietuvos avialinij darbuotojai. - Tamsta virininke, vadovauti Transportavimo tarnybai js buvote paskirtas, matyt, neatsitiktinai. Kokia Js patirtis ioje srityje? Papasakokite trumpai apie save, savo eim. - Gimiau 1948 m. venioni rajone. Baigiau Vilniaus geleinkeli technikumo automatikos ir ryi specialyb. Po to tarnyba kariuomenje. 1970 m. Baikonre tapau karininku. Tobulinimosi kursai, Leningrado Unugario akademijos transporto fakultetas(1983 m.). Daug naudingos patirties gavau Alma Atoje. Darbas buvo labai sunkus. sivaizduokite: apie 20 tkst. kilometr geleinkelio, daug karini poligon su jiems reikalinga technika ir ranga, prielktuvins gynybos sistemos, nuolatins statybos. Tai reikia, kad krovini perveimas iame regione buvo labai intensyvus, operatyvinis transporto judjimo valdymas ypa sudtingas. Per par pravaiuodavo apie 500-600 karini eelon ir transport su karo kroviniais, specialia kosmoso tyrimo ir kitokia ranga. Zviozdograde - slaptintame mieste - susipainau su ten tarnaujaniais lietuviais. Visi jie iltai kalbdavo apie Lietuv, svajodavo apie Tvyns ateit. Lietuviai karininkai buvo labai geri savo srities specialistai. Ypa tai pasakytina apie Antan Petron - intelektual, apskritai ger mog, kosmins elektronikos ir palydovins technikos specialist. Deja, jo patirties, jo rank Lietuvai neprireik. Tiksliau - ne Lietuvai, o tiems, kurie tendencingai vertino toli nuo Tvyns dirbusius karininkus. A pats visada norjau tarnauti Lietuvoje, bet gauti tok leidim tada sunkiai galjai tiktis. Negavau ir a. 1985-1988 metais su eima atsidriau Baltarusijoje, Gomelyje. Teko dalyvauti ernobylio atomins elektrins avarijos padarini likvidavimo operacijose. Tarnyb baigiau Gardine, armijos karini susisiekim tarnybos virininku. Beje, per garsiuosius vykius Lietuvoje man buvo pasilyta vykti  Lietuv. Atsisakiau, norjo, kad a stoiau  kit barikad pus negu visa Lietuva. ia grau 1992 metais, o nuo 1993-ij sausio mnesio dirbau Civilins saugos departamento direktoriaus pavaduotoju - Karini ir pavojing perveim vyriausiuoju inspektoriumi. Pernai sausio mnes ms tarnyba buvo reorganizuota, iplsta, atskirta nuo CSD. Na, o apie savo eim galiu pasakyti tiek: mona Nadeda ir vyriausiasis snus Darius dirba krato apsaugos sistemoje, kitas snus Algimantas - moksleivis. - siiebus karui enijoje kai kurie Seimo nariai, kiti politikuojantys veikjai skelb pareikimus, piktindamiesi, kad per Lietuvos teritorij Rusija gabena karo technik, sprogmenis, karinius dalinius  enij. Atseit tam kelio neukertanti Lietuva padeda okupantams naikinti en taut. inoma, kontroliuoti ms alies oro erdvs paeidjus, patikrinti lktuvais gabenamus krovinius galimybi turjome maai. Menkos jos ir iuo metu, kol dar nra iki galo sukurta oro erdvs kontrols sistema. Bet nemaai mint krovini buvo perveama per Lietuv geleinkeliais. Ar buvo galima sustabdyti t sraut? K galtume atsakyti  tuos kaltinimus - ar jie pagrsti, ar ia slypi kitokie dalykai? - Niekas negali inoti, kas vyks kitose valstybse po keli mnesi. Rusijai leidimas tranzitui buvo duotas. Antra vertus, karo specialistai, manau, ino, kad aplink pai enij yra idstyta namaai Rusijos karini sandli, kuriuose sukaupta daugiau, negu reikia vairios ginkluots, audmen, sprogmen ir t.t. Noriu pabrti dar vien dalyk: kai i tokios militarizuotos zonos, kaip Karaliauius, yra gabenama karo technika, ginklai, perdislokuojami kariniai daliniai, tai Lietuvoje turt bti vertinama teigiamai. Beje, i ten iveti sprogmenys buvo sandliuojami po vis Rusij. Dl tranzito sukeltas triukmas, manau, kakam buvo reikalingas politiniam kapitalui kaupti. Mans danai klausia, ypa urnalistai, kokie kroviniai i tos ar kitos valstybs gabenami per Lietuvos Respublikos teritorij. O juk inome, kad ir pas mus, ir gretim valstybi kriminogenin situacija yra labai bloga. Skelbti informacijos apie pavojingus krovinius neturime teiss. Mes privalome saugoti karo krovin gabenanios valstybs paslapt. Beje, ms tarnyba vykdo ir kitas ypa atsakingas uduotis, branduolinio kuro kontrol, jo apskait, kontroliuoja ne tik Rusijos, bet ir kit valstybi, pavyzdiui, JAV, Danijos, vedijos krovini humanitarines siuntas. - Ar perveant karo ir pavojingus krovinius buvo incident, avarij, krovinio pagrobim ar jo, sakykime, imetimo ms alies teritorijoje atvej? - To nebuvo nustatyta. Tokie traukiniai Lietuvoje beveik nestovi. Svarbius krovinius nuo sienos iki sienos lydi dviguba ginkluota apsauga - krovin gabenanios alies ir ms. Tai daroma neatsivelgiant nei  paros laik, nei  poilsio dienas ar ventes. Kenoje ir Kybartuose geleinkeliais veam krovin tikrina ms specialistai. Buvo atvej, kai per Lietuv ketinta perveti krovin be mano leidimo, be kit reikaling lydrai. Traukinius sisdavome atgal. inoma, atsirasdavo triukmaujanij. Taiau po kurio laiko jie atvsdavo, susitvarkydavo dokumentus ir - incidentas baigtas. Tiesa, teko Maskvos pareignams paaikinti, kad mes reikalaujame ir reikalausime vykdyti ms valstybs statymus. Yra 1994 m. spalio 3 d. Seimo patvirtintos "Usienio valstybi pavojing ir karini krovini veimo per Lietuvos Respublikos teritorij taisykls". iuo dokumentu privalu vadovautis visiems. Suprato. Ms tarnybos kontrols sistema yra pakankamai aukto lygio. Nuolat stebimas pavojingo krovinio judjimo grafikas, minui tikslumu apskaiiuojamos jo "sils", derinama su geleinkelio tvarkdariais. Informacija surenkama teletaipu, kompiuteriniu ryiu. Viskas ufiksuojama. Pernai budtoj, "pramiegojusi" krovin, pas mus nebuvo, tikiuosi, kad neatsiras toki ir iais metais. Galbt "Kario" skaitytojams bus domu tai, kad u vien perveamo krovinio ton mums mokama apie penkis dolerius. O toki krovini per metus bna ne vienas imtas tkstani ton. U karinius traukinius buvo atsiskaitoma laiku. - Ar per Js vadovaujamos tarnybos gyvavimo laikotarp buvo isprsta kadr problema, ar pakito specialist rengimo galimybs? - Transportavimo tarnybos kolektyvo dauguma - tai auktj isilavinim turintys darbuotojai. Tiesa, ne visi mums skirti etatai dabar yra upildyti. Sunku rasti moni, kurie ir nort pas mus tarnauti, ir atitikt ms tarnybos reikalavimus. O dirbti ia tikrai nra lengva. Pagal Darbo sutarties statym mons per mnes apie imt valand dirba vir normos. Taiau kariai yra kariai. Jiems tenka nuolat priimti atsakingus sprendimus, nuolat bti pasirengusiems vairioms situacijoms. Btinas atitinkamas ir fizinis pasirengimas.  tai atsivelgiame, priimdami naujus darbuotojus. Per bandomj laikotarp darbuotojas privalo ilaikyti Lietuvos kariuomens vado patvirtintus fizinio pasirengimo normatyvus. Ms ir vyrai, ir moterys nuolat sportuoja. Juos galite pamatyti besitreniruojanius maniee, Vingio parke. I pradi moterys piktinosi, protestavo dl to. Po trij treniruoi jau teig: "O, kaip mes pajaunjome!". Jeigu nori neioti kario uniform, privalai bti pasitemps, gyvesnis, judresnis negu civiliai. Daugelis tai suprato. Pas mus nerkoma. Atsisveikiname su tais, kurie  tarnyb atvyksta "suil". Apskritai siekiame, kad Transportavimo tarnyba bt viena geriausi krato apsaugos sistemoje. Ms darbuotojai mokosi Karo akademijoje, Puskarininki mokykloje, tobulinasi usienio alyse. Beje, pernai pagal "Partnerysts vardan taikos" program Vokietijoje, NATO karinje bazje, vykusiose pratybose ms atstovai um antrj viet. Tai geras Lietuvos specialist pasirengimo vertinimas, gerokai nustebins kit ali atstovus. Tiesa, dar ne vienam i ms reikt daugiau pasimokyti angl kalbos. Tam tikslui tarnyboje rengiami angl kalbos kursai. - Dkoju u pokalb. Skms Jums! Kalbjosi Kazimieras BUDRYS Kstuio JURELS (ELTA) nuotrauka Karo krovinys - Lietuvos Respublikos teritorijoje <doc> SPECIALIOSIOS PASKIRTIES KARIAI - PROFESIONALAI Kai igirstame kalbas apie specialiosios paskirties padalinius, tuoj prisimename aunius vyrus i kovini kino film, supermenus, dvinius margus kombinezonus, nuo galvos ligi koj apsikarsiusius vairiausiais ginklais ir galiniais veikti didiausi gauj nusikaltli. Realiame gyvenime viskas atrodo kitaip. Spauda specialij padalini karius aprao kaip negailestingus, iuarius robotus, uprogramuotus udyti. Taip, ne paslaptis, kad amerikiei specialieji padaliniai dalyvavo Vietnamo kare, o soviet - Angoloje ir Afganistane. Negalima painioti valgybini-diversini ir desantini turmo padalini su pasienio, policijos, vidaus kariuomens ar saugumo organ specialiaisiais padaliniais. Pirmieji veikia kariuomens sudtyje, o kare kaip kare - ir kraujas, ir iaurumas, ir griuvsiai. Nereikia pamirti, kad armijos padaliniai, veikiantys toli prieo teritorijoje, gelbsti savo kariuomens paprast kari gyvybes. Aiku, nukaudami prieo kareivius. Antrieji skirti kovai su terorizmu - ir politiniu, ir kriminaliniu. taip pat jie ieko sprogmen metro, aerouostuose, geleinkelio stotyse ir kitose moni masinio susibrimo vietose. Galima sivaizduoti, kas nutikt, jei teroristai ugrobt atominius objektus (utenka prisiminti ernobylio avarijos rezultatus). inoma, toki padalini specialistus bt galima pakeisti neprofesionalais, bet tada lietsi kraujas ne tik nusikaltli, bet ir kait, ir t, kurie juos stengiasi ilaisvinti. Pavyzdi daug. 1985 m. Egipto aviakompanijos lktuv, skrendant i Atn  Kair, ugrob teroristai. Jie buvo ginkluoti pistoletais ir granatomis. Dar skrendant jie nuauna penkis keleivius - du izraelieius ir tris amerikieius. Lktuvas nusileidia Maltos saloje. ia lktuv turmuoja egiptiei policininkai. sta 60 moni. 1986 m. Ugrobiamas lktuvas Boing-737, skrendantis  Bombj. iame lktuve skrido 400 keleivi. Karao aerouoste lktuv turmuoja pakistaniei policija. sta 17 keleivi, 98 sueisti. 1988 m. Vieiavo kariniame aerouoste (Leningrado sritis) ugrobiamas lktuvas TU-154. J atakuoja skubotai surinkta turmo grup. sta 9 mons (tarp j - 5 nusikaltliai), 19 sueista. Sra galima bt tsti toliau, bet ir taip viskas akivaizdu. Koks tikslas ilaisvinti kaitus, jeigu per operacij jie nukaunami. Paprasiau bt atvaryti tank ar por arvuoi ir sunaikinti visus - teroristus, kaitus, ir tuos, kas atsitiktinai buvo vykio vietoje. Ivada: sustabdyti vairius teroristinius aktus bei ilaisvinti kaitus turi tik profesionalai. 1973 m. VFR buvo pirmasis pasaulyje sukurtas specialiosios paskirties padalinys kovai su terorizmu. Tai garsusis GSG-9. Susijungus Ryt ir Vakar Vokietijoms, buvo suformuoti dar du padaliniai (GSG-10 ir GSG-11). 1977 m. JAV sukurtas antiteroristinis padalinys "Delta". Suomijoje parengiamas brys "eperi", Izraelyje - "Sairet Maskal", Japonijoje - "Kitodai", Ispanijoje - "GAL", Belgijoje - policijos greitojo reagavimo specialusis eskadronas ir t.t. Turbt maai pasaulyje ali, kurios neturt nors nedidelio profesional padalinio kovai su terorizmu. Tokius padalinius turjo ir SSRS. 1974 m. V.Andropovo sakymu SSRS KGB sistemoje sukurtas antiteroristinis padalinys "A" (po 1991 m. rugpjio vyki urnalistai pakriktijo "Alfa").  padalin i pradi sudar 30 kareivi ir praporik. Visi jie turjo auktj arba vidutinj specialj isilavinim. Tai pirmnai, sporto meistrai ir kandidatai  sporto meistrus, Maskvos KGB valdyb empionai. Nors padalinys "A" buvo skirtas kovai su terorizmu, jam danai tekdavo vykdyti ir kitokias operacijas, pavyzdiui, armijos mokymuose, tarpnacionalini konflikt vietose (Amino rm turmas Kabule). Jie netgi saugojo Lefortovo kaljim, kai ten buvo laikomi GKP nariai. Po SSRS lugimo  padalin ne pagal paskirt naudodavo dar daniau. 1991 m. rugpjt "A" padalin band priversti turmuoti Baltuosius rmus Maskvoje. 1993 m. rugsjo mn. t pat pasil padaryti KGB padaliniui "Vimpel", susikrusiam 1981 m. slapt operacij vykdymui u SSRS rib. Po i vyki "Vimpel" iiro, o "A" padalinio specialistai saugojo Rusijos prezident ir kitus auktus pareignus. Po 1993 m. rugsjo mn. iiro ir Rusijos vidaus kariuomens specialiosios paskirties batalionas "Vitez". Prie buvusios SSRS specialiosios paskirties padalini galima priskirti ir Rusijos vidaus kariuomens atskirj "Dzerinskio motoauli divizij. ios divizijos batalion kareiviai, serantai, praporikai ir karininkai ant rankovi neioja antsivus su vilko, mekos, panteros ir erelio atvaizdais. Jie siuniami  tarpnacionalini konflikt vietas, ieko ir ilaisvina kaitus, nuginkluoja nusikaltli gaujas, patruliuoja, ieko i kaljim pabgusi nuteistj, dalyvauja ginkluot nusikaltli sulaikymo operacijose, malina maitus kalinimo staigose. Baltarusijoje panaias uduotis atlieka vidaus kariuomens specialiosios paskirties batalionas. Be jo, yra ir VRM specialusis brys "Almaz" bei neseniai pasieniei sukurta AAVT (atskiroji aktyvi veiksm tarnyba), ir saugumo padalinys. RYGA. "ALIOSIOS BERETS" is padalinys sukurtas 1992 m. lapkriio 26 d. Latvijos ministr kabineto potvarkiu. Padalinio pagrindas buvo sudarytas i Latvijos vidaus reikal ministerijos vadovybs apsaugos tarnybos 3-iosios kuopos karinink ir karinink-padjj (atitinka Rusijos praporiko laipsn). 1993 m. gegus mn. jame jau tarnavo kelios deimtys moni, tarp j - 13 karinink. Padalinio struktr sudaro valdymo, turmo, snaiperi, sprogdintoj (prie j 3 kinologai su unimis), alpinist ir vairuotoj bei mokomoji grup. Kiekvienoje j yra po kelis mint grupi atstovus (iskyrus mokomj). Pamainos kariai 24 val. budi kovos parengtyje ir bet kada  vykio viet atvyksta per 10 min. ir greiiau. Reikalui esant visas padalinys, iskyrus atostogaujanius ir ligonius, gali bti surinktas ne vliau kaip per 3 val. Padalinio amunicija ir ginkluot daugiausia soviet gamybos: pistoletai PM ir APS, automatai AKSU-74 ir kulkosvaidiai RPK-74, snaiperi autuvai SVD, granatsvaidiai GP-25 ir RPG-7, karabinai KS-23, skirti audyti su specialiaisiais audmenimis. Taip pat turima analogik JAV gamybos karabin "Mevrik", izraelietik pistolet - kulkosvaidi "Mini-Uzi" ir "Mikro-Uzi". Yra komplektas naktinio matymo prietais ir taikikli. I sprogstamj mediag - trotilas ir plastitas standartiniuose amerikietikuose pakavimuose. I apsaugini priemoni naudojami almai "Sfera", neperaunamos (apsaugins) liemens "Orech" ir "Kora", karikos dujokauks. Kol kas latviams trksta iuolaikini sprogmen paiekos prietais, j transportavimo ir sunaikinimo technikos, autotransporto, ryi priemoni bei kompiuterins rangos. "aliosios berets" turi du malnsparnius MI-2, kuriais greitai nuskrenda  bet kuri Latvijos viet. Valdymo grup naudojasi kompiuteriu,  kurio atmint vestos vairi tip pastat schemos, vyriausybs rezidencij, ambasad, kit svarbi objekt planai, inios apie transporto priemones, eksploatuojamas respublikos teritorijoje. Su iuo kompiuteriu renkami duomenys apie teroristus, apie vairius sunkius nusikaltimus, sprogdinimus, moni pagrobimo atvejus. 1995 m. pavasar alias beretes neiojo tik vienas tredalis padalinio kari. Teis j dvti reikia usitarnauti. O tam btina itarnauti padalinyje ne maiau kaip 6 mn., dalyvauti keliose kovos (arba mokomosiose kovinse) operacijose ir ilaikyti atitinkamus egzaminus. Tokie egzaminai rengiami du kartus per metus. Tikrinama jgos pratimai, plaukimas, sprintas, okinjimas su okdyne, apsivilkus neperaunam liemen ir laikant rankose ginkl, klversiai ir persivertimai, 20 km bgimas, kovo savigyna, audymas i automato ir pistoleto. Sukurtas skait sistema i kiekvieno anksiau ivardinto dalyko. Egzaminai sudtingi, ne kiekvienas sugeba i pirmo karto juos ilaikyti. Kandidatus i vairi Latvijos policijos padalini atrenka padalinio vadovyb. Vadus domina j sveikata, psichologiniai ir moraliniai duomenys, profesins inios ir gabumai, tarnyba, koleg i buvusi darboviei nuomon, kandidato eima, gimins ir net artimiausi draugai. Atrinkti vyrai 6 mn. siuniami  mokomj grup. Pagrindiniai ia dstomi dalykai - specialij operacij taktika, audyba, kovos savigyna, bendras ir specialusis fizinis parengimas, trij savaii greitosios pagalbos sanitar kursai. Padalinyje labai geri snaiperiai. Ne reiau kaip vien kart per 4 dienas visi kariai atlieka specialius pratimus su jiems skirtais ginklais, 4 val. audo  nejudanius ir judanius taikinius i vairi padi, i eigos. Kovos savigynos treniruots vyksta vien kart per keturias dienas (po 3 val.). Instruktoriai - irgi padalinio kariai. Trys i j turi 3-i karat dan, vienas - buvs Rygos kikbokso empionas. Kart per savait vyksta usimimai pagal specialyb snaiperiams, turmo grupei, sprogdintojams, alpinistams ir vairuotojams. Rengiami dviej arba trij dien kursai, kuriems vadovauja kvalifikuoti usienio ali specialistai. 1993 m. SAT (speciali aviadesanto tarnyba) darbuotojai sureng trij dien seminarus apie snaiperi ir upuolimo grupi veikl. Su antiteroristine veikla supaindino du ij  atsarg "Deltos" kariai. Umegzti ryiai su Lietuvos "Aro" bei Estijos kovos su terorizmu padaliniais. Taktikos mokomasi administraciniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, lktuvuose, autobusuose, traukiniuose, elektrinse ir kitokiuose objektuose. Daug dmesio skiriama pratyboms centriniuose Rygos kaljimuose. Vykdomos pratybos Latvijos ministr kabinetuose ir kituose strateginiuose objektuose. Nuo 1995 m.  parengimo program eina ir uoliai su paraiutais. Kiekvienas karys per metus turi atlikti ne maiau kaip tris uolius su paraiutu. Reikt paminti dar vien mokymo etap, tai ekskursijos  morg. Ne visi stiprs ir sportiki kariai gali irti  lavonus, krauj, skrodimus. Jie pratinami nebijoti lavon, kruvin kn, specifini kvap. Padalinys turi sigijs pistolet ir autuv "Peintbolo" aidimui (tai audymas daaniais kamuoliukais). Vienas toks pistoletas kainuoja apie 100 JAV doleri, o vienas vis - apie 5 centus. io padalinio kariai ne tik mokosi, budi, bet ir dalyvauja vairiose akcijose, pavyzdiui, sulaikant labai pavojingus ir ginkluotus nusikaltlius, nelegalius migrantus. Kariai saugo ir valstybs sveius, tarp kuri, beje, buvo JAV prezidentas, vedijos karalius, Portugalijos prezidentas ir kiti aukti pareignai. "aliosios berets" neretai vyksta pagelbti ir pasienieiams. Per dvejus su puse padalinio egzistavimo met n vienas karys neuvo. inoma, buvo imut dant, sulauyt pirt, mlyni ir gumb. 1994 m. liepos 12 d. narkomanas izofrenikas, ginkluotas pistoletu, siver  vaistin Rygos centre, kaitais pam dvi moteris ir reikalavo narkotik, pinig ir transporto. Vaistins pastatas - senovinis, jo sienos masyvios. Lang  patalp, kurioje tnojo teroristas, nebuvo. Be to, bet kuriuo momentu jis galjo pradti audyti.  vykio viet atvyko budinti "alij berei" pamaina. Per 3 val. buvo vertinta situacija, pasikalbta su teroristu, sudarytas planas. Po to trij sekundi turmas i dviej pusi (pro umryt lang ir duris). Ir tai narkomanui ant rank udti antrankiai, jau iek tiek atsigavo po patirto oko kaits, o vyrukai su almais ir neperaunamomis liemenmis sda  sen "rafik", ir vaiuoja  savo baz. Psk. Tadas JURUKONIS <doc> Savanorikojoje krato apsaugos tarnyboje MJR. BRONISLOVAS JUOZAITIS - NAUJAS SKAT VADAS Plk. ltn. A.Pociui ivykus mokytis  Vokietij, Krato apsaugos ministro sakymu Savanorikajai krato apsaugos tarnybai vadovauja mjr. Bronislovas Juozaitis. Mjr. B.Juozaitis gim 1945 m. Panevio apskrityje. Yra baigs Kauno kno kultros institut. 1990 m. atjo  besikuriani krato apsaug. Nuo pirmj dien iki naujojo paskyrimo vadovavo Panevio savanori rinktinei. Apdovanotas Sausio 13-osios, Savanorio krjo medaliais, Atminimo enklu. Veds, dukra - student, snus - moksleivis. Po oficialaus pristatymo SKAT tabe, pasiteiravau mjr. B.Juozaiio, su kokiomis mintimis ir sumanymais pradeda  sudting darb. - A vis laik dirbau rinktinje, todl rinktini rpesius, eilini savanori gyvenim inau neblogai. Noriau, kad ir tabas daugiau dmesio skirt padaliniams, eiliniams savanoriams. Ypa tai svarbu iuo laiku, kada visko trksta, prastas finansavimas, materialinis aprpinimas. Usimimai, mokymai vyksta, taiau kokia kaina, kiek sunkum tenka veikti. tabo darbuotojai turt daniau buvoti rinktinse. Problem daug, jas reikia sprsti bendromis jgomis. Nauju Panevio rinktins vadu paskirtas mjr. Antanas Pransknas. Vr. Rimanto BAGDONO nuotraukoje: mjr. Bronislovas Juozaitis IEMA RAUDONDVARYJE Vilniaus savanori rinktins Mokymo centras sikrs Raudondvaryje, buvusioje sovietins armijos raketinje bazje. Centro, kuriam vadovauja energingas karininkas ltn. Aidanas Andziulis, paslaugomis naudojasi ne tik rinktins savanoriai, bet ir SKAT tabas, Respublikinis savanori vad mokymo centras. Todl vairs usimimai, pratybos ia vyksta itin danai. iais metais pagaliau sulaukme tikros iemos - sniegas, altis. Apie tai per kelet met spjome ir primirti. Savanoriai veltui laiko neleido, vyko mokymai iemos slygomis, nes k gali inoti, kitmet gal vl sniego nematysime. SKAT tabo darbuotojai ir tabo kuopos kariai taip pat nepraleido progos - Mokymo centre sureng valgybos usimimus. Pareng ltn. Vytautas VOVERIS Leitenantai Artras Janknas ir Gediminas Trakimas bei savanoris Liudas Gedminas dar kart pasitikslina uduot Uduotis vykdyta, galima ir nesimaskuoti. Voros priekyje. SKAT tabo Kovinio rengimo grups vyr. specialistas mjr. Vytautas Getautas Vr. Gintaro URBANOVIIAUS nuotraukos <doc> SAVANORI TARNYBOS VENT Sausio mnes Savanorikoji krato apsaugos tarnyba paymjo penktsias savo veiklos metines. Ta proga tarnybos tabe buvo parengta atvir dur diena. Savanorius aplank daug svei. Ypa diugu, kad buvo nemaai jaunimo, moksleivi. Koncertavo SKAT orkestras, choras, Anyki bataliono vyr ansamblis. Parodytas ltn. Sauliaus Bagoino filmas "Penkeri SKA tarnybos metai". Ileistas ventinis "Savanorio" numeris, kuriame pasakojama apie visas rinktines ir eskadriles. Su tarnybos istorija ir darbais galima susipainti knygoje "Mes - savanoriai". J pavyko ileisti 1000 egzempliori tirau. Knyga kainuoja nemaai, bet ir atrodo solidiai, ne kokia nors broirl. Sausio 17-j vyko, jau tradiciniu tampantis, savanori paradas sostins Nepriklausomybs aiktje. Prie Seimo rm isirikiavo vis deimties rinktini paradiniai briai. Plaikstosi rinktini vliavos. SKAT vadas plk. ltn. A.Pocius raportuoja Lietuvos Prezidentui A,Brazauskui. Prezidentas, Seimo pirmininkas .Jurnas, krato apsaugos ministras L.Linkeviius, kariuomens vadas gen. J.Andrikeviius apeina rikiuot. Skamba sveikinimo odiai, krato apsaugos ministras teikia vardinius ginklus. Ikilmingas minjimas vyko SKAT tabo salje. Didelei grupei savanori buvo teikti Lietuvos kariuomens krj savanori medaliai, krato apsaugos ministro, kariuomens vado, SKAT vado paskatinimo ratai. Savanorius pasveikino kit kariuomens srii, pasienio policijos atstovai, SKAT veteranai, visuomenini organizacij atstovai. Savanoriams ir sveiams koncertavo "Lietuvos" ansamblis. veniant penktsias metines, SKAT vado sakymu garbs savanorio vardas buvo suteiktas Pensilvanijos valstijos Nacionalins gvardijos plk. Robertui Vytautui Barziloskiui. Pulkininkas, dirbdamas Lietuvoje JAV grups "Kariai kariams" vadovu, nemaai padjo ms kariuomenei, o ypa rpinosi Lietuvos savanori ir JAV Nacionalins gvardijos ryi stiprinimu. Ir grs  Amerik neumiro savo tv ems, atvaiuodavo, visada energingas, gerai nusiteiks, turintis nauj sumanym ir plan. Atvyko plk. R.Barziloskis ir  savanori vent, diaugsi jam suteiktu garbs savanorio vardu, kalbjo apie ateit, Lietuvos saugumo problemas. O po keli dien atjo lidna inia i Amerikos: pulkininko jau nebra. Infarktas j itiko tik grus i Lietuvos, betrisiant savo namuose. Lietuvos kariai neteko nuoirdaus draugo, nemaai padjusio savo tv emei, trokusio, kad ji bt laisva ir laiminga. Ltn. Vytautas VOVERIS Vr. Rimanto BAGDONO nuotraukos 1. Sveikina Prezidentas, kairje Seimo pirmininkas .Jurnas, centre KA ministras L.Linkeviius 2. Krato apsaugos ministras L.Linkeviius teikia savanorio krjo medal Alytaus rinktins vadui kpt. Kstuiui Leonaviiui 3. Jaunieji domjosi technika <doc> KETURI KARO ENIJOJE ETAPAI INTERVENCIJOS KRONIKA IR IVADOS Pabaiga. Pradia Nr.3 (1995 m.) 1995 05 03, treiadienis Nakt enai atakavo Grozne rus kontrols postus. Yra uvusij ir sueistj. Buvo apaudomos ir bombarduojamos en pozicijos visame fronto ruoe. Vakar atvyks  Grozn Rusijos federalins saugumo tarnybos vadas S.Stepainas tarsi su M.Avturchanovu ir S.Chadijevu dl strategini objekt saugumo. Taiau ir patys Maskvai palanks enijos vadovai jauiasi nesaugiai: vainja tik su arvuoiais. Pagal ariato teisinius statymus jie turi bti nuudyti kaip idavikai. Taip jau pasielgta su penkiais S.Chadijevo paskirtais rajon prefektais.  enij trimis karo transporto lktuvais perskraidintas (deja, Lietuvos oro erdve) Baltijos laivyno turmo batalionas. Jame 420 jr pstinink. 1995 05 04, ketvirtadienis enai puldinjo rus objektus Grozne. Nakt kautasi Leninsko priemiestyje. Naudoti ir sunkieji ginklai. Rusijos karo vadovyb prane, kad per prajusi B.Jelcino paskelbto karo veiksm moratoriumo savait sukilliai 92 kartus atakavo rus dalinius Grozne. 9 rus kariai nukauti, 33 sueisti. Atvyks  enij Baltijos karo laivyno turmo batalionas dislokuojamas u 20 km  pietus nuo Grozno ir laukia sakymo veikti. en pabgliai grta  rus uimtas vietoves. Rusijos Federacijos migracijos tarnyba prane, kad Grozne jau 250 tkst.gyventoj, o buvo lik tik 50 tkst. Rusai grti kol kas vengia. Toki yra apie 100-120 tkst. Kol kas jie laikomi specialiose pabgli stovyklose. 1995 05 05, penktadienis Susirmim arena tapo Valeriko kaimo, esanio u 20 kilometr nuo Samak, apylinks. io kaimo administracijos vadovas B.Madalovas, bijodamas Samak likimo, dar anksiau kreipsi  S.Chadijev su praymu, kad tragedija nepaikartot. Pasak jo, daugiausia skundiamasi VRM kontraktininkais, kurie nesiliauja savavaliav. Paiame kaime jau 1,5 mnesio nra D.Dudajevo kovotoj. Grozne vis stiprja susirmimai naktimis. Per nakt enai apaud daugiau kaip 20 rus post. Susprogdintas banko auktas, kur buvo laikomi pinigai bankui atstatyti. Rusijos karo vadovyb prane, kad nakt uvo vienas rus karininkas, du kareiviai sueisti. Nukauti 32 enai. Beje, kad nukauta deimtys en, skelbiama beveik po kiekvieno susirmimo. Vakaruose buvo tsiamos atakos prie en pozicijas prie Bamuto. Jos apaudytos raketomis i sraigtasparni. Netilo ir sunkioji artilerija. Prie Seren Jurto enai numu rus kovos lktuv Su-25. Laknas uvo. enai teigia paov naikintuv Su-25 nuo peties aunama raketa. 1995 05 06, etadienis Tssi rus kariuomens ir en grupuoi susirmimai. Miuose prie ali, Bamuto, Orechovo ir Alchan Jurto, Rusijos puss teigimu, uvo du rus kariai ir 41 enas. Per par enai sureng 18 ipuoli. Rusijos gynybos ministras P.Graiovas prane, kad per penkis karo enijoje mnesius uvo 1375 kariai, 3872 sueisti, 245 dingo be inios, 86 pakliuvo  en nelaisv. Taip pat uvo tkstaniai civili moni ir neinia kiek en kari. 1995 05 07, sekmadienis Grozne vyko nirtingi rus ir en pajg susirmimai, kuriuos Rusija pavadino en mginimu aptemdyti pergals Antrajame pasauliniame kare ikilmes. enai pareik, kad nakt um dal rus pozicij, taiau rusai tai paneig. Rusijos karo lktuvai bombardavo taikinius enijos rytuose ir vakaruose. 1995 05 08, pirmadienis atojaus mieste prasidjo en tautos kongresas. ia susirinko vis respublikos rajon atstovai, vyriausybs nariai. Kongrese dalyvavo prezidentas D.Dudajevas. Buvo svarstyti organizaciniai enijos prezidento rinkim klausimai. Susirmimai tarp rus ir en vyksta prie Bamuto ir Seren Jurto. enijos informacijos ministras M.Udugovas paneig Rusijos karo vadovybs praneimus apie deimtis nukaut en. Pasak jo, per paskutin savait uvo 6 enai kovotojai. Grozne per par en grups po 10-30 kovotoj keliolika kart puol rus postus. 1995 05 09, antradienis Fronto linijoje vyko susirmimai, taiau Grozne buvo ramu. Aerouoste rusai sureng karin parad, pasiymjusiems kariams buvo teikti ordinai, medaliai, radijo aparatai ir rankiniai laikrodiai. Vedene karin parad prim prezidentas D.Dudajevas. Buvo pagerbti uvusieji Antrajame pasauliniame kare ir enijos didvyriai. Po to vyko sporto aidyns. Pasak Rusijos karo vadovybs, enai paeidinja moratoriumo slygas. Nuo jo pradios - balandio 28-osios, enai 137 kartus apaud rus pozicijas. Per apaudymus uvo 19 ir sueisti 69 kariai. 1995 05 10, treiadienis Rusijos prezidentas B.Jelcinas pareik, kad enijoje nevyksta jokie kariniai veiksmai, ginkluotosios pajgos ten nedalyvauja. Tik vidaus reikal kariuomen konfiskuoja ginklus, kuri vis dar turi kelios nedidels maitinink gaujos. O netrukus 5 Rusijos kariniai sraigtasparniai Mi-24 atakavo Seren Jurto gyvenviet. Per atak gyvenvietje buvo ir ESBO stebtoj grup. uvo 7 ir sueisti 8 kaimo gyventojai. Raketomis ir bombomis buvo taip pat atakuotos Vedeno, atajaus ir Gudermeso vietovs. Kaln gyvenvietje atojuje vyko enijos Respublikos Ikerija gynybos komiteto posdis, kuriam pirmininkavo prezidentas D.Dudajevas. Buvo svarstoma, kad Rusijos politika Kaukaze nesikeis, taikos deryb perspektyvos, pakoreguoti gynybos planai. 1995 05 11, ketvirtadienis Likus atuonioms valandoms iki paliaub pabaigos, Rusijos kariuomen pajudjo i savo pozicij. Ketinama atkirsti keli, vedant  pietrytin enijos dal, - svarbiausia  Veden. Rusijos kariuomens enijoje vadas generolas leitenantas M.Jegorovas pareik, kad jo pajgos pasirengusios galutinai sutriukinti sukilli grupes, vos tik vidurnakt pasibaigspaskelbtos paliaubos. Beje, ir joms vykstant ugnis nebuvo nutraukta n vienai dienai, jas paeidinjo abi puss. Per paliaubas nukautas 21 rus kareivis. Rusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas O.Soskovecas iplatintame Valstybs Dmoje laike parlamento pirmininkui I.Rybkinui teigia, kad Rusijai karas enijoje iki kovo 31 dienos kainavo 1,9 trilijono rubli (380 milijon doleri). O Groznui atstatyti, teigia Rusijos pareignai, reikt apie penki trilijon rubli (1 milijardo doleri). Tuo tarpu naktimis Grozne, Argune, ali, Gudermese ir kitose rus uimtose gyvenvietse naktimis vyksta susiaudymai, vietiniai gyventojai bijo ilisti i rsi, nakt jungti vies butuose. Trksta maisto. Stengiamasi jo gauti i rus kareivi u degtin. O teritorijose, kurias kontroliuoja D.Dudajevo vyriausyb, gyvenimas vyksta pagal savus statymus. tai Vedeno ir kituose rajonuose veikia ariato teismai. Rus taktika jau kelios savaits ta pati. Bombarduojamos ir apaudomos minomis ir sviediniais gyvenviets, nepaisant, ar ten yra civili gyventoj. Uimamos jos, kai jose nebelieka moni. Tai daroma dl blogo armijos parengimo bei dl baims tapti nukankintais ar sueistais. Aukojami vietiniai gyventojai, siekiant isaugoti save. Rus pulkininkas M.Nikolajevas, beje, artilerininkas, yra tos nuomons, kad "idegintos ems" taktika vykdoma dl siekio greiiau susidoroti su enais, nors en kovotoj nuostoliai dl to minimals. i puolanij taktika pakeit ir en taktik. Dl nirting artilerijos ir oro atak, per kurias sta eimos, enai atsisak nuo tiesiogini susirmim. Didiausias dmesys jau skiriamas skrajojantiems briams, kurie savo smgiais neduoda atokvpio rus patruliams, ukardoms, bazms. Manoma, kad rusai nepajgs laikyti stambi pajg kiekvienoje gyvenvietje, o smulks padaliniai enams nebaiss, juos galima naikinti naktimis snaiperi, granatsvaidi ugnimi, turmo ipuoliais. Tada ir rus aviacija bejg. Be to, naujos taktikos dka galima "itirpti" tarp gyventoj. Palengvja aprpinimas maistu ir medikamentais, valgyba. 1995 05 12, penktadienis Rusijos kariuomen atnaujino puolim enijoje po dviej savaii trukusio moratoriumo, kur, beje, paeidinjo abi puss. Pagrindin puolimo kryptis - pietiniai alies regionai. Nors rus karo vadovyb teigia, kad enai kontroliuoja tik tris kaln regionus alies pietuose, o tai madaug 20 proc. teritorijos, taiau en partizanai vykdo ipuolius ir Rusijos kariuomens uimtuose rajonuose - Grozne, ali ir kitur. tai Grozne rus komendantros Nr. 3 vadas majoras A.Krivolapovas dienraio : "Komsomolskaja pravda" korespondentui papasakojo, kad Grozne labai neramu. Komendantr, sikrusi apgriautame buvusios mokyklos pastate, apaudo kiekvien nakt. I automat, minosvaidi, granatsvaidi. Kareiviai nakt bijo ieiti lauk net parkyti ir audo  kiekvien gars. Komendantroje 100 moni, o vien tik gegus 1-osios nakt buvo sueisti 9 kariai. Grozne vesta komendanto valanda, audoma  kiekvien, kas nevykdo sakymo "STOP". Mieste daug sugrusi pabgli, kurie dien - pabgliai, nakt - kovotojai. Vietiniai gyventojai apie juos ino, bet nepranea. Bijo. Taigi mieste ne du imtai prasiskverbusi modached, o daug daugiau. Bet jie neprasiskverb, o tiesiog ia gyvena. Rus kariai ir OMONas daro kratas, sulaiko beveik kiekvien en nuo 18 iki 30 met. Visus tariamuosius vea  filtracijos stovykl, rengt Staropromyslovskio rajone. Ten elgiamasi iauriai. Vietiniai gyventojai netiki rusais, su baime iri ir  D.Dudajevo kovotojus. Grozne apie 340 en milicinink. Tai S.Chadijevo vyriausybs formuots. Nors jos patruliuoja miesto gatves kartu su rusais, bet jais nepasitiki ne rusai, nei enai. 1995 05 13, etadienis Rusijos gynybos ministras P.Graiovas pareik, kad rusai ts puolim enijoje tol, kol visi en kovotojai nesuds ginkl. Jis prane, kad iki liepos 1 dienos Kaukazo regione bus sudaryta nauja 58-oji Rusijos armija. 1995 05 14, sekmadienis Rus aviacija ir artilerija raketomis ir sviediniais apaud en tvirtinimus pietuose Duba Jurto, iri Jurto ir Seren Jurto kaim vietovse ir vakarinje enijos dalyje prie Bamuto ir Orechovo. Labai suaktyvjo kovos veiksmai Grozne, ir - visoje enijoje. Per par en kovvotojai apaud rus federalini pajg pozicijas Grozne, vienais duomenimis 18, kitais - 30 kart. Nuo 1994 met gruodio 11 d. uvo 1375 rus kareiviai, o 3872 buvo sueisti. Rusijos mogaus teisi gynimo organizacijos "Memorialas" duomenimis enijos sostinje nuo karo pradios uvo 27 tkst. civili, i j 2 tkst. vaik. 1995 05 15, pirmadienis enijoje stiprja kovos. Pagrindins rus kariuomens veiksm kryptys - pietryiai ir pietvakariai. iuose enijos rajonuose nusidriekusi gan aiki fronto linija. D.Dudajevo pajgos tsia jg kaupim prie Bamuto, tvirtina gynybos linijas. Siekdami tai sutrukdyti, rusai nuolat apaudo i sunkij pabkl Bamuto ir Orechovo vietoves. Nakt i sekmadienio  pirmadien en pozicijos prie Bamuto buvo apaudytos raketomis i oro. 1995 05 16, antradienis Rusai i artilerijos pabkl ir raketomis apaud en pozicijas palei vis fronto linij, einani priekalnmis. Daugiausia buvo apaudomas Seren Jurtas. Matoma, kad rengiamasi jo puolimui, nes tai svarbus objektas pakeliui  Veden. Pats Vedenas bombarduojamas i oro. Kai kur rus kariuomen band atakuoti, taiau niekur  priek nepasistmjo. Bamute sugriauta apie 80 proc. pastat, vietini gyventoj ten nelik. 1995 05 17, treiadienis Rus kariuomen tris su puse valandos atakavo Seren Jurt ir, patyrus abiems pusms nuostolius, atsitrauk. Pasak en atstov, nukauti 6 rus kariai, uvo 3 ir sueisti du en kovotojai. 1995 05 18, ketvirtadienis Nuo ankstaus ryto Rusijos federalins jungtins pajgos enijoje atnaujino puolim. Buvo bombarduojamos ir apaudomos priekalni ir kaln gyvenviets palei vis fronto linij. Nakt aviacija bombardavo Vedeno, atojaus, Gudermeso rajon gyvenvietes. O artilerija ir minosvaidiai apaud en sitvirtinimus prie ivi Jurto, Duba Jurto ir Seren Jurto. Koncentruojamos rus pajgos puolimui Vedeno kryptimi, kur yra D.Dudajevo vadovybs centras. Rus oro desanto pulko vadas enijoje L.Novoilovas RIA agentrai pareik, kad lemtingoji ataka bus pradta artimiausiu metu. enijos pajg karinio tabo virininkas A.Maschadovas gegus 17 d. buvo pasils Rusijos gynybos ministrui P.Graiovui susitikti ir aptarti ugnies nutraukimo galimybes. Taiau dertis sutiko Rusijos premjeras V.ernomyrdinas. Jo nuomone, en pusei turt atstovauti Chadijevo vyriausyb, senoli taryba ir D.Dudajevo formuoi emesnio rango vadai. O Rusijos valstybs Dmos Gynybos komiteto narys gen.J.Radionovas silymus dertis vertino kaip prieo vad supratim, kad jiems ateina galas. Anot jo, en liaudis pavargo nuo karo, o en daliniai, spaudiami federalini pajg, byra  smulkias grupes, pereidami prie nenorini kariauti gyventoj terorizavimo. Taiau enai laikosi tvirtai. Per tris savaites rus pajgos n kiek nepasistmjo  priek. 1995 05 20, etadienis Rusijos federalini pajg enijoje vadas generolas pulkininkas M.Jegorovas prane, kad Rusijos kariuomen um iri-Jurto gyvenviet. Gyvenviet buvo uimta keturias dienas trukusi neskming deryb su en kovotojais. Jis teig, kad rusai nuostoli neturi, o tarp en kovotoj yra uvusij. Vliau i informacija buvo patvirtinta tik i dalies. Rusai um vien iri-Jurto pakrat. 1995 05 21, sekmadienis Per etadien ir sekmadien vyko patys ariausi Rusijos federalini jungtini pajg ir en kovotoj susirmimai. nirtingai buvo atakuojamas Seren Jurtas. ia enai neteko 19 kovotoj, 50 buvo sueista. Rusija prim sprendim steigti pasienio kariuomens komendantr enijoje su tabu Grozne.  Grozn jau atvyksta pirmieji pasienieiai. 1995 05 22, pirmadienis Federalins kariuomens daliniai koncentruojasi puolimui trimis pagrindinmis kryptimis: - Vedeno, atojaus ir Agity. iomis kryptimis aktyviausiai veikia rus karo aviacija ir artilerija. nirtingiausiai kaunamasi Orechovo, Seren Jurto ir alio rajonuose,  pietvakarius nuo Bamuto ir  vakarus nuo Noai-Jurto. Ars susiaudymai vyksta Grozno priemiesiuose. enijos pietiniuose kaln rajonuose vyko D.Dudajevo vadovaujamas artimiausi jo alinink pasitarimas. Jame buvo svarstytos galimybs surengti derybas dl taikaus konflikto sureguliavimo bei toki deryb slygos. 1995 05 23, antradienis Rus karo lktuvai raketomis ir bombomis atakavo kaln gyvenvietes. Prie Seren Jurto enai pamu rus sraigtasparn, o tris gulos narius pam  nelaisv. 1995 05 24, treiadienis Rus kariuomen suaktyvino veiksmus ir pradjo nauj puolim. Rusijos karo vadovyb pareik, kad jis bus tsiamas tol, kol nevykdys Rusijos prezidento sako. enijoje uvo azerbaidanietis urnalistas. Rus lktuvai pradjo en gilaus unugario kaim bombardavim, 4 lktuvai atakavo Veden, artilerija apaud Bamut. Sunkiausi susirmimai vyko prie Seren Jurto. Vykstant antskrydiui prie nedidel Chaldy kaimel uvo 13 jo gyventoj. Pradtu nauju dideliu puolimu tikimasi istumti en kovotojus  sunkiai praeinamas kaln vietoves. 1995 05 25, ketvirtadienis Prasidjusios 10 val. ryto enijos ir Rusijos derybos nutrko jau po dviej valand. Rus slygos - enai turi sudti ginklus ir pasiduoti, ir en slygos - rusai turi ivesti savo ginkluotsias pajgas. Pamintina, kad Rusijos kariuomen nenutrauk, kaip buvo susitarta, kovos veiksm. Net buvo apaudytas kelias, kuriuo turjo atvykti  derybas Dudajevo pasiuntiniai. en kovotojai atkakliai prieinosi visose susidrim vietose. Tai turjo pripainti ir federalins grupuots enijoje vadas M.Jegorovas. 1995 05 26, penktadienis enijos prezidentas D.Dudajevas pasil pratsti vakar nutrauktas derybas. Rusai band pralauti Duba Jurto gynyb, taiau enai puolim atrm. 1995 05 27, etadienis en pajg pietinio fronto vadas R.Gelajevas pagrasino nuudyti penkis rus karo belaisvius, jei iki vakaro Rusijos karo lktuvai nesiliaus bombardav en kaim. Tok sprendim prim atojaus vietovs islamo teismas. en nelaisvje yra 80-120 Rusijos kari. Taiau rus aviacija ts oro antskrydius vir kaim pietiniuose enijos rajonuose. Oro antpuolyje prie Bamut dalyvavo Rusijos sunkieji bomboneiai, reaktyviniai lktuvai ir sraigtasparniai. Rus puolimas vykdomas trimis gan aikiomis kryptimis: per Seren Jurt  Vedeno rajon, per Duba Jurt  atoj ir Bamuto rajone. Kovos veiksmus suaktyvino rus grupuot enijos rytuose prie sienos su Dagestanu. Ji gavo sakym uimti auktum 541,6, nuo kurios apsikas en kovotojai jau du mnesius nedav rusams ramybs, apaudydami i patrank karo transport kelyje Gudermesas-Chasavjurtas. Be to savo taikikliuose laik naftos altinius, i kuri rankiniu bdu semdavo naft ir perdirbdavo j  benzin. Auktuma buvo uimta per rytin atak. Atsitraukdami enai paliko vien uvusj, o tai labai retas atvejis. Rusai prane, kad auktum um kuopos, netekusios 4 kari suaistais. Pasak rus grupuots vado generolo majoro V.Sviridovo, u i auktum brangiai teko umokti per prajjusias savaites. ia uvo 20 rus kari. 1995 05 28, sekmadienis Ariausi miai vyko prie Agity gyvenviets, esanios 5 km pieiau ali miesto ir netoli io miesto Alerojaus ir Ichoj-Jurto kaim. Abi puss kaltina viena kit dl perdt duomen apie nuostolius. Kiek geriau rus kariuomenei seksi kautynse prie Seren Jurto, kur jai pavyko pasislinkti vienq kilometr pirmyn ir uimti strategin 541.6 auktum. Nuomiose kautynse prie Seren Jurto, en duomenimis, uvo 30 rus ir 11 en kari, sunaikinta 10 rus arvuot main. ITAR-TASS prane, kad uvo 11 Ramiojo vandenyno jr pstinink kuopos kari. 1995 05 29, pirmadienis Pasaulio naujien agentros pranea, kad Rusijos ministras pirmininkas V.ernomyrdinas paalino i pareig Maskv remianios enijos Vyriausybs vadov S.Chadijev, Laikinosios tarybos pirminink U.Avturchanov ir opozicini ginkluot formuoi vad B.Gantemirov. Ypa suaktyvjo rus aviacija, pradjusi intensyviai bombarduoti net atokiau kalnuose esanius kaimus. Keliskart buvo bombarduotas ir apaudytas raketomis en gynybos centras Vedenas. Federalins kariuomens daliniams pavyko pasislinkti priekalni rajone atojaus ir Agity kryptimis. 1995 05 30, antradienis Rusijos federalini pajg enijoje vadovybs atstovas prane, kad per prajusios paros mius rus daliniai, palaikomi aviacijos ir artilerijos, pasislinko Vedeno ir Agity kryptimis 12 kilometr. Nakt enai Grozne 5 kartus apaud rus komendantras ir blok-postus Staropromyslovskio ir Lenino rajonuose. Po 5 val. vakaro federalins pajgos Grozne dl nuolatini dislokavimo viet apaudym tampa beveik kaitais. Sudtinga padtis prie svarbaus strateginio punkto Seren Jurto gyvenviets. ia federalins pajgos buvo priverstos pakeisti taktik: mgino apeiti en formuotes ir atakuoti jas i unugario. Tsiamas en pozicij apaudymas prie Bamuto. Paskutinmis dienomis rusai tam aktyviai naudoja raketinius taisus "Grad" ir minosvaidius, aviacija nenaudojama. enai ia pradjo naudoti nauj taktik - netiktus ipuolius i miko. Tai efektyviau nei pozicins kautyns. 1995 05 31, treiadienis Rus karo pajgos ts puolim enijos pietuose ir um dvi sukilli pozicijas prie Agito. Rusijos karo vadovyb prane, kad nuo paskutinio puolimo pradios jau uvo 172 sukilliai. Labai galingomis bombomis bombarduotas Vedenas. Taikyta buvo  tabo bstin, bombardavimas buvo labai tikslus, matyt, bomb nutaikymas buvo koreguojamas. Tik per atsitiktinum neuvo ten buv radijo "Svoboda" korespondentai A.Jevtuenka ir A.Babickis. atojaus tarpeklyje, kuriuo teka Arguno up, enai atkirto didel rus arvuotos technikos kolon. Rusams atsisakius pasiduoti, kolona sunaikinta raketini tais ir minosvaidi ugnimi. Rusijos karo vadovyb i en informacij paneig. 1995 06 01, ketvirtadienis Rusijos aviacija toliau apaud raketomis ir bombardavo en gyvenvietes pietiniuose rajonuose. Ypa intensyviai bombarduotos atojaus rajono gyvenviets. Visikai sunaikintas Charsenojaus kaimas, kuriame buvo 25 namai. Federalins pajgos pamau stumia sukillius  kalnus ir artja prie en kovotoj bazi. Per par sunaikinta 123 "smoogikai", tankas, artilerijos pabklas, zenitinis kulkosvaidis, 4 bazs. nirtingai kaunamasi palei vis fronto linij Bamuto, Agity, Seren-Jurto ir Noai-Jurto rajonuose. Vien tik per paskutines dvi paras  Grozno aerouoste esani karo ligonin buvo atveta 50 uvusij kari lavon ir 235 sueistieji. Generolas leitenantas G.Troevas pareik, kad greitai bus turmuoti ir uimti Vedenas bei atojus. Rus kariuomen jau kontroliuoja strategikai svarbias auktumas ties atojumi. Vedenas ir atojus - pagrindins enijos karini pajg bazs kalnuose, ir toliau trauktis nra kur. ias bazes gina apie 5 tkst. en kovotoj. en karo vadovyb patvirtino, kad Seren-Jurto rajone federalins kariuomens daliniai, panaudoj apjimo taktik um vyraujanias 319 ir 312 auktumas. sitvirtin jose rusai pradjo nuolatin Vedeno, atojaus, Beni-kotaro, Agity ir Machkety gyvenviei apaudym i artilerijos pabkl. Rusijos jungtins grupuots vadas A.Kulikovas ileido potvark, sakydamas nutraukti apaudymus ir sudarydamas slygas, kad i aktyvi veiksm zonos galt ieiti pilieiai. Tai reikia, kad ios gyvenviets netrukus bus turmuojamos. Vliau buvo paskelbta, kad iki nustatyto termino i kaln rajon ijo apie 2 tkstanius moni. 1995 06 02, penktadienis Rusijos ginkluotj pajg puolimas sukoncentruotas dviem kryptimis: atojaus Arguno link bei Vedeno Hunhulan upi tarpekliais. Veden jau galima apaudyti tiesiogiai. Jame sugriauta en vyriausiojo tabo bstin. Panaus vaizdas ir prie atojaus. 1995 06 03, etadienis Ars miai vyko dl Vedeno. Siekdami uimti j, rus kariuomens daliniai puolim pradjo i pusi: nuo Dao-Borzojaus-Agito bei Dao-Borzojaus-Mechketo. Be to, i atojaus ir Noai Jurto rajon prie Vedeno buvo isodintas taktinis oro desantas. 1995 06 04, sekmadienis Ankst ryt Rusijos ginkluotosios pajgos po atkakli mi um Veden. Prane Rusijos armijos vyriausiosios vadovybs atstovas. enai nepajg jo ilaikyti, nors anksiau ir buvo perkirt vedant  j keli ties Seren Jurtu. Po ilg bombardavim ir apaudym artiletrijos ugnimi i grupuot buvo beveik apsupta ir priversta trauktis. Per operacij uimant Veden uvo 17 ir sueista 36 rus kariai. Kiek uvo sukilli neinoma, taiau rus karo vadovyb prane, kad apie 300 uvusij. Beveik tuo paiu laiku Rusijos kariuomens atskirosios operatyvins paskirties divizijos daliniai prasiver iki Noai Jurto ir um vyraujanias auktumas prie jo. 1995 06 05, pirmadienis enijos informacijos centras patvirtino, kad uimtas Vedenas, taiau pareik, kad  syk enai neteko tik svarbaus strateginio tako. Nors Vedenas ir yra kaln rajone, taiau  j veda asfaltuotas kelias. Aplink Veden atvira kalnuota vietov. Rus kariuomenei tai palengvino Vedeno puolim, nes buvo galima naudoti arvuot technik. Po Vedeno umimo en ginkluotosios pajgos buvo perkirstos  dvi pavienes grupuotes - atojaus ir Noai Jurto. Todl rus federalini pajg pagrindinmis puolimo kryptimis ir tapo ios vietovs. Rus ginkluotosios pajgos atakavo en kovotoj pozicijas Machketo-Elistano rajone Vedeno kryptimi ir nuo Vedeno auktuose kalnuose esanio Charaojaus kaimo link. Aktyvs kovos veiksmai vyko prie Verchotojaus ir Elistao kaim. Kautasi Agito, Seren Jurto, Bamuto, Orechovo, Staryj Achojaus, Jary Mardo gyvenviei rajonuose. Rus karo daliniams pavyko, prieiti prie Dao-Borzojaus-Agito linijos ir pasislinkti nuo ali  Kirov Jurto pus. 1995 06 07, treiadienis Federalins kariuomens daliniai Vedeno rajone "ukavo" apylinkes, iekodami en kovotoj. Buvo rengiamasi operacijai prie en formuotes. atojaus ir Noai Jurto rajonuose vykdomas dalini pergrupavimas. Puolimas koncentruojamas trimis kryptimis: rytuose - Noai Jurto, pietuose -atojaus, vakaruose - Bamuto ir Orechovo gyvenviei link. Inguijoje, prie Sunos rajono Nesterovskajos stanicos, rus kariai atideng ugn  civilius gyventojus. 6 mons mir nuo aizd. 1995 06 08, ketvirtadienis Umus atoj ir Noai Jurt, federalin kariuomen  kalnus neis, pareik ginkluotj pajg grupuots enijoje vadas generolas leitenantas G.Troevas.  juos bus engta tik tiek, kiek praeis sunkioji ginkluot. Svarbiausia, istumti  kalnus teturinias apie 3 tkst. moni D.Dudajevo pajgas ir jas ublokuoti. en pozicijos ypa stipriai apaudomos Noai Jurto, Bamuto ir Jarymardo kaim rajonuose. Apiekomi uimti Agito, Machketo, Elistano, Oktiabrsko ir Dyne-Vedeno kaimai. enai rengsi atojaus ir Noai Jurto gynybai. Veama statybos technika gynybos tvirtinimams rengti, minuojami keliai  atoj. 1995 06 09, penktadienis Rusijos karo vadovyb prane, kad stumiant sukillius i emum, ublokuoti keturi pagrindiniai rajonai, kur enai dar laikosi apsuptyje. Tai - atojaus, Noai Jurto, Bamuto ir Dargo kaim apylinks. 1995 06 10, etadienis Svarbiausia federalins kariuomens puolimo kryptis - atojus, kur gina apie 1000 en kovotoj. Rengiantis atojaus puolimo operacijai, buvo numatyti pulti atoj i iaurs puss dviem marrutais, o  en grupuots unugar isodinti taktin oro desant. Miestuose uimti bendromis motoauli ir oro desanto pajgomis. 1995 06 11, sekmadienis Trei kart nuo kovos veiksm pradios, vykdytas antskrydis i oro prie Inguijoje esant Arty kaim. 6 karo sraigtasparniai raketomis apaud kaimo pakraius, sugriov ferm. iame kaime - apie 3 tkst. pabgli. Vakare federalins kariuomens vadovyb imet  iaurs rytus nuo atojaus taktin oro desant. Pradta atojaus umimo operacija. Desantininkai - 7-osios oro desanto divizijos padaliniai. i divizija anksiau buvo dislokuojama Lietuvoje, jos tabas buvo Kaune. I iaurs puss atojaus link dviem marrutais pajudjo 245-asis motoauli pulkas. Pirmuoju marrutu jo 8-asis batalionas. Jo priekyje jusi valgybos kuopa pateko  en pasal. Neiveng nuostoli ir batalionas. Buvo pamutos kelios arvuotos mainos, nemaas uvusij ir sueistj skaiius, todl rusai buvo priversti sustoti. Paaikjus, kad ia prasiverti nepavyks, buvo nusprsta pulk atitraukti ir nukreipti aplink, antru marrutu. Puolimui imituoti buvo palikta viena kuopa. 1995 06 12, pirmadienis Nakt 245-asis motoauli pulkas pradjo 30 km yg per Jarymard ir dien ijo prie atojaus, kur um vyraujani auktum 1029,6, du kilometrus  vakarus nuo miestelio. Kitais marrutais prie atojaus ijo 324-asis motoauli pulkas ir jungtinis 104-osios oro desanto divizijos pulkas. Ryte auktumas  rytus nuo atojaus um 7-osios oro desanto padaliniai. 1995 06 13, antradienis Oro desanto padalinys, isodintas  iaurs rytus nuo atojaus netiktai atsidr prie en pozicij, rengt Rozdolno kaime. Vien desanto sraigtasparn enai pamu, o padalinys patyr didelius nuostolius, kol  pagalb atjo pastiprinimas. Siekdami isaugoti kaim nuo sugriovimo, en kovotojai j paliko, ir apie 16 valand  j eng federalin kariuomen patyr minimali nuostoli. Taip buvo paskelbta, taiau nutylta, kad dideli nuostoli buvo patirta atojaus prieigose. 1995 06 14, treiadienis Vidaus kariuomens atskirosios operatyvins paskirties divizijos padaliniai um Noai Jurt - paskutin rajono centr, buvus iki tol en rankose. Paskelbta, kad per birelio 13-14 kovas federalins kariuomens nuostoliai - 6 uv bei 18 sueist kari. Rusijos karo vadovybs nuomone, enai neteko 70 umut bei 300 sueista kovotoj. iaurs Kaukazo karo apygardos vadas generolas pulkininkas A.Kvaninas pareik, kad kaln karo faz baigta. O D.Dudajevas teigia, kad kova dar nebaigta, ji tik gyja naujas formas. Plk. Stasys KNEZYS <doc> LIETUVOS PADANG PRIKLAUSO LIETUVAI Oro erdvs kontrols sistemos krimo aspektai Viena i svarbiausi nacionalins nepriklausomybs ir suverenumo slyg yra oro erdvs stebjimas, kontrol ir gynyba. Todl diskusija dl oro erdvs turi bti pradedama jau aptariant valstybs suverenitet. Pakanka pasakyti, kad tautos suverenitetas gali bti apibrtas kaip sugebjimas nustatytoje erdvje vykdyti jurisdikcij, suprantama su ia esaniais monmis.Valstybs teritorijos neatskiriama dalimi yra jos oro erdv ir jos vandenys. Taut bendrijos viduje suverenumas yra stiprinamas per tarptautinius sipareigojimus. Taigi Lietuva sipareigoja gerbti tarptautin teis ne tik savo alies viduje, bet ir u jos rib (pvz., dalyvaujant JT taikos misijose). Kaip alis, prisijungusi prie tarptautini ICAO protokol, Lietuva yra atsakinga u saug ir efektyv net tik nacionalini, bet ir tarptautini oro erdvs bei vanden panaudojim. Svarbiausi Oro erdvs kontrols sistemos principai Lietuvos oro erdvs kontrols sistemos (toliau-OEKS) krimas pradtas dar 1992m. Karini oro pajg struktroje buvo kurta Oro erdvs kontrols tarnyba (toliau-OEKT). Ji savo udavinius vykdo sveikaudama kartu su Civilins aviacijos direkcijos Oro navigacijos tarnyba (CAD ONT), Vidaus reikal ministerijos Pasienio policijos departamentu, KAM struktriniais padaliniais. CAD ONT dabar naudoja Thompson CSF sistem. Civilinis oro judjimas yra valdomas i dviej centr Vilniaus ir Klaipdos, taiau karinis personalas dirba tik Vilniuje. Civilins aviacijos personalas rpinasi oro judjimo valdymu, kariai - kontroliuoja oro erdv. Taigi pirmasis principas -kurti bendr civilin-karin oro erdvs kontrols sistem, atitinkani NATO ir ICAO standartus. Situacija tam yra palanki, nors ir gana komplikuota. Dabartin OEKS nra visikai pajgi vykdyti visas uduotis. Duomenys gaunami i sen P18 ir P37 radar. Tiesa, sistemos modernizacija jau pradta. Tam, kad laiku bt galima reaguoti  galimus oro erdvs paeidimus, btina sukurti radiolokacin lauk dar valstybs prieigose - kuo atokiau nuo savo sien. Tai slygoja antr OEKS princip - kurti regionin oro erdvs kontrols sistem (kartu su Latvija bei Estija). Bendradarbiavimas pradtas 1992 m. pradioje, keiiantis alis dominania informacija, organizuojant vairi lygi pareign susitikimus. Buvo priimti ie esminiai susitarimai: - kartu jungtis  toki sistem, kuri atitinka ICAO ir NATO standartus, - organizuoti vieningos civilins ir karins OEKS vystym, - vystyti bendr 3 valstybi sistem taip, kad kiekviena valstyb turt galimyb kontroliuoti savo oro erdv, laikantis suvereniteto princip, - integruotis  viening sistem vienos bendros sutarties pagrindu, - kurti pagrindinius sistemos elementus taip, kad ateityje juos bt galima sujungti, - pritarti Lietuvos OEKS krimo programai, pirmame etape panaudojant senas radiolokacines stotis ir palaipsniui diegiant iuolaikines. Trij Baltijos valstybi OEKS krimui buvo sudarytos dvi grups - vadovaujanioji ir darbo.  vadovaujam eina Karini oro pajg (KOP) vadai ir OEKT virininkai. Darbo grup sudaro specialistai, kurie sprendia ryi, kovos vadovavimo ir integracijos problemas. ia aktyviai konsultuoja Danijos ir NATO Oro gynybos komiteto (NADC) specialistai. 1995 01 30 Taline vyko Baltijos valstybi ir Danijos pareign susitikimas. Buvo susitarta, kad: - btina atstovauti NADC, - pagrindas sistemos vystymuisi bt ICAO/NATO standartai. Tai padt greiiau integruotis  NATO. Buvo pasilyta organizuoti tris darbo grupes. Jose dar dalyvaut Danijos atstovai kaip konsultantai: - valdanioji grup (Steering group) - atsakinga u vadovavim darbinms grupms, valdymo struktrini pagrind sudarym. - sistemos sujungimo ir technologin darbo grups. Tai - bendri reikiam veiksm nustatymo ir integracijos  Baltijos valstybi oro erdvs saugumo ir kontrols sistem objektai. OEKS krimas - daug l reikalaujanti programa, ypa tokiai aliai kaip Lietuva, kuri iuo metu turi nema finansini problem. iais metais NATO Oro gynybos komiteto posdyje, Baltijos valstybi atstovai papra tam tikros pagalbos mokym, strategijos analizs, radar modeliavimo, sveikavimo ir kitoms sritims vystyti. Taigi bt galima suformuluoti trei princip - esant sunkiai Lietuvos socialinei - ekonominei situacijai teks tam tikr laik naudotis sena radiolokacine ranga, palaipsniui modernizuojant OEK sistem. Regionin oro erdvs iniciatyva ir Lietuva Lietuva pripasta NATO ali bei kit valstybi pasilym svarb. Regionin oro erdvs iniciatyva (ROEI) sumanyta JAV, siekiant kurti regionin karin-civilin oro erdvs kontrol ir erdvs suverenumo sistem Centrinje ir Ryt Europoje. ROEI koncepcija buvo pristatyta prezidento B. Klintono aukiausio lygio susitikime Prahoje 1994m. sausio 12d. i iniciatyva padeda stiprinti Partnerysts vardan taikos programa, taip pat - regioninius valstybi ryius bei modernizuoti region civilin-karin oro skrydi kontrol ir valdym. ROEI programa susideda i dviej fazi : struktros suformavimo ir gyvendinimo. Per pirm faz JAV ekspertai paruoia OEKS (oro erdvs kontrols sistemos) projektus ir rekomendacijas, pateikdami ir radar model bei projekto gyvendinimo ilaid apskaiiavimus. ios strategijos gyvendinimas turi bti pritaikytas kiekvienai aliai pagal jos specifik. Per antrj faz yra sukuriamos Regionins darbo grups, kuri funkcijos bt interfeiso standart, operacini procedr nustatymas bei gyvendinimo koordinavimas. Ekspert buvo nustatyta, kad projekt gyvendinimui (antra faz) pagrindines ilaidas sudarys : vakarietik IFF transponderi sigijimas ir j instaliavimas, radar-sensori sigijimas, ryiai, valdymo centr automatizavimas, renginiai, kalb mokymsis. JAV viceprezidentas A.Goras, prajusiais metais viedamas Estijoje, pakviet ir Baltijos alis prisidti prie ROEI programos. Buvo nutarta, kad jau tais paiais metais prasids diskusijos ia tema. Gegus 18d. Vilniuje vyko JAV ekspert delegacijos (vadovas - F.J.Colson, JAV Gynybos departamento Federalins aviacijos politikos padalinio direktorius) ir Lietuvos delegacijos (vadovas - ambasadorius V.Bulovas) susitikimas. Buvo pateiktas planas, kaip prisijungti prie ROEI. Lietuvos atstovai pakviesti susipainti su integruota civiline-karine oro erdvs kontrols sistema Jungtinse Valstijose. Pareikus Lietuvai nor jungtis prie ROEI, reiks atsakyti  tam tikr klausimyn apie turimus oro erdvs kontrols civilinius ir karinius rengimus, apie planuojam OEKS, apie OEK keliamus tikslus ir udavinius ir t.t. Kitas etapas bt JAV ekspert apsilankymas Lietuvoje ir esam slyg nustatymas. Kokia turt bti Lietuvos pozicija ROEI atvilgiu ? NATO karinis prioritetas yra oro erdvs kontrol ir gynyba. Lietuva savo OEKS pradjo kurti dar 1992m. Nors tai ir daug l reikalaujanti programa, taiau buvo nusprsta, kad tai yra prioritetin sritis toliau sprendiant valstybins oro sienos oro erdvs apsaugos klausimus. Galima pabrti, kad i trij Baltijos regiono ali, Lietuva turi didiausi dirb OEKS krimo srityje. Trys pagrindiniai principai, ireikti ROEI programoje - civilins ir karins oro erdvs kontrols integracija, OEKS funkcionavimas regioniniame lygyje, sen priemoni modernizavimas - viso to Lietuva jau turi sukrusi pagrindus ir prisijungimas prie ROEI programos visikai atitikt Lietuvos siekius. i iniciatyva padt efektyviau koordinuoti bendradarbiavim su kaimynais (per Lenkij ieinant ir  kitus Europos regionus), sujungt jau turimas programas bei padt rasti optimal variant modernizuojant senas sistemas. Giedr STATKEVIIT KAM gynybos politikos ir program departamento vyriausioji specialist <doc> Replika NUO SAVO - ANT SVETIM PEI "Kauno dienoje" (1996 m. vasario 7 d.) ispausdintas atviras laikas J.E.Arkivyskupui A.J.Bakiui. J pasirao Lietuvos moter lygos Kauno skyriaus koordinacin taryba. I esms sutikdami su iame dokumente pasakytais samprotavimais, kad Lietuvos kariuomenje reikalinga kapelion institucija ir krikionikos morals ugdymas, vis dlto nortume atkreipti dmes  ias eilutes: "Mes, moterys, mamos ir moiuts, reikalaujame, kad Lietuvos kariuomenje nebt panaikinta karo kapeliono institucija. iuo metu tarnaujantys Lietuvos kariuomenje ms vaikai praranda galimyb susipainti su pagrindinmis tikjimo tiesomis bei jas praktikuoti." Viskas logika. Tik mieloms Moter lygos atstovms i Kauno nortume priminti, kad Lietuvoje jau labai labai seniai su pagrindinmis tikjimo tiesomis savo vaikus ir vaikaiius supaindina btent mamos ir moiuts. Kada vyrui jau prasikal sai, tai daryti gali bti ir per vlu. V.S. <doc> TANKAI PRIE VYRIAUSIOJO TABO I Stasio Aseviiaus knygos "Praeitin atsigrus" Prie kur laik gavome vilkavikieio J.Minkeviiaus mums pasist majoro Stasio Aseviiaus atsiminim knyg. Jos turin taikliai nusako redaktoriaus Alekso Dabulskio angos odis: "Velionio S.Aseviiaus uraai tapo brangia eimos relikvija. Kartu tai yra ano istorinio ms valstybs tarpsnio autentikas atspindys, t vyki dalyvi patikimas liudijimas. Sns pasirpino, kad ttuko (itaip maloniai eimoje vadino tuos rankraius) bt parengti spaudai ir ileisti. Tokiu bdu S.Aseviiaus prisiminimai bus prieinami ne vien eimos nariams. Gal juose ras mediagos istorikai." Perspausdiname S.Aseviiaus atsiminim itrauk, kurioje apraomas kari dalyvavimas 1926 met gruodio perversme. ios eiluts primena, kur gali nuvesti politiniai aidimai, jei  juos traukiama kariuomen. 1926 met pradioje tarnybos labui buvau perkeltas  arvuoi rinktin ir paskirtas 1-osios tank kuopos vadu bataliono vado teismis. Tuo laiku tank batalionas turjo 12 lengvj pasenusi tank "Reno" (nuo Pirmojo pasaulinio karo), kurie ilgiau buvo taisomi, negu naudojami, nes vos ivaiuodavom  pratybas, visuomet sugesdavo. Man kaip rikiuots karininkui buvo pavesta mokyti naujokus, nes 2-osios kuopos vadas majoras Lauonis buvo artilerininkas, o 3-osios kuopos vadas daugiausia dirbo kariuomens teisme, tad batalione maai kada buvo. Be to, jie abu majorai, a kapitonas. Bataliono vadas buvo pulkininkas leitenantas Liutermora. Gyvenom gerai, o darbo ne per daug, be to, tas pats gana vairus. 1926 met vien vasaros sekmadien, jau  pavakar, pas mane  but (tank batalionas stovjo Auktojoje Fredoje, ir a ten turjau but) atjo i Kauno generolas Ladyga ir daktaras Bistras. I karto buvau nustebs, kadangi su daktaru Bistru nebuvau pastamas, tik inojau i laikrai, kad jisai yra Krikioni demokrat partijos pirmininkas. Po trumpo pasikalbjimo generolas Ladyga pasak, nors su manimi asmenikai pasikalbti. Kadangi oras buvo labai graus. ijome  lauk ir susdom ant pievuts. Generolas pradjo mane klausinti, kiek batalione yra tank, koks puskarininki bei kareivi pas, ar nesilanko pas kareivius kokie nors asmenys i Kauno ir t.t. Gerai inodamas generol Ladyg pasakiau, kad batalione yra 12 tank, i kuri 4-5 nuolat remontuojami, kad puskarininkiai lankosi Liaudies namuose Kaune, bet kareiviai tenai neina. Mat Liaudies namuose sekmadieniais vykdavo susirinkimai, neva darbinink mitingai, bet juose daugiausia kalbdavo raudonj agentai (taip pirmadien pasakodavo puskarininkiai). Po io praneimo generolas Ladyga man sako: matai, rengiamasi versti i kairij vyriausyb, tam tikslui gal bus reikalingi ir tankai, todl reikia turti visikai parengtus nors 6 tankus. Kai bus reikalas, girdi, gausiu sakym i Vyriausiojo tabo. Puskarininkiai gali bti nepatikimi. Gal geriau, kad visuose tankuose bt karininkai. Jie bus paskirti i aviacijos. Prads ateidinti pas mane supaindinimui su tank veikimu. K gi, sakau: klausau, pone generole! Apie  ms pasikalbjim niekas neturs inoti, netgi Rinktins vadas. Paklausiau, o kaip su bataliono vadu - ar galiu praneti. Taip, bataliono vadui galima pasakyti. Rytojaus dien bataliono vadas pulkininkas leitenantas Liutermora paklaus, ar buvo vakar generolas Ladyga. Atsakiau, kad buvo. Sako, jis apsiriko pas mane atjs. Mat arvuoi rinktinje buvome du Aseviiai - a, Stasys, ir Vincas, vadovavs autoarvuoiams. Vincas buvo krikionis demokratas, a gi nepartinis. Bet nieko nepadarysi, man viskas pasakyta, todl ataukti jau nebuvo galimybs. Bataliono vadas Liutermora taipgi sak nieko nesakyti Rinktins vadui. Kodl jam nebuvo sakoma? Mano sitikinimu, gal tik todl, kad Rinktins vadas buvo labai susidraugavs su Kvieska, o is tuo laiku buvo didelis ulas Valstiei liaudinink partijos Centro valdyboje ir danai sekmadieniais ateidavo pas Kerbel. Pagal generolo Ladygos praym ei tankai taip ir stovjo vis laik paruoti. Ir tai 1926 met gruodio 17 dien, apie 9 valand vakaro, suskambjo mano bute telefonas. Kalbjo pulkininkas Skorubskis i Vyriausiojo tabo. Jisai prane, kad mano inion pasista 10 karinink i aviacijos, ir kad tuojau visikai ginkluoti ei tankai bt atsisti prie Vyriausiojo tabo. Be to, kad bt nukirptas Rinktins vado telefonas. Beje, aviacijos karininkai kelet kart prie tai buvo atj grupmis  tank batalion susipainti su tank veikimu. Kiekvienas praktikai iband vaiavim. Tad gruodio 17-j i t grupi ir atvyko. Gavs sakym, apsirengiau ir nujau  gara, kur kieme jau radau 10 aviacijos karinink. Greit paskirsts visus  tankus, patsai sdau  tank "Karas" ir pirmutinis ivaiavau, o paskui mane leidosi ir kiti. Taip apie 10 valand vakaro buvome jau prie Vyriausiojo tabo. Vyriausiajame tabe prisistaiau pulkininkui Skorubskiui. Jisai sak pristatyti majorui P.Plechaviiui. I majoro Plechaviiaus gavau nurodym pasilikti Vyriausiajame tabe. Ibuvs ia vis par, buvau pakeistas antrosios kuopos vado majoro Lauonio. Dar po dienos visi tankai gro  garaus. Ko tiktai gyvenime nebna! Tarnaujant arvuoi rinktinje, 1926 met liepos mnesio vien etadien po darbo ivaiavome automobiliu  Babtus pamedioti ani. Po mediokls sekmadien grome  namus. Atrodo, niekam nieko nepadarme, bet u i mediokl buvome atiduoti kariuomens teismui. Tik dl gruodio 17-osios perversmo teismo ivengme. 1927 met vasario mnesio 16 dien buvau pakeltas  majorus ir tarnybos labui ikeltas  1-osios divizijos tab Panevin. <doc> Pratybos su Lietuvoje gan populiariu, nors ir brangiu, pistoletu, skirtu savigynai, vokiku SIG/SAUER. Mikliai isitraukti ginkl, suspti laiku ir taikliai paleisti v, imokti kitoki audybos gudrybi, gyti praktini gdi js galite SKAT audymo mokymo centre (p.20) JAV PROFESIONALAI - LIETUVAI Pirmoji paintis su JAV atsargos karininkais plk. Eugenijumi Ringaudu Vigeliu ir plk. ltn. Donatu Skuu. (I kairs  dein) KAM sekretoriai Valdemaras Sarapinas ir Jonas Geas, plk. E.R.Vigelis ir plk. ltn. D.Skuas. Plaiau apie svei vienag - 5 psl. Vr. Tado DAMBRAUSKO nuotrauka Taktinse pratybose SKAT tabo savanoriai R.URBONAVIIAUS nuotrauka <doc> JROS VART SARGYBINIAI Nors iemos mnesiais Karini jr pajg laivai daugiausia laiko praleido prie krantini, j gulos temptai dirbo. Bundant pavasariui, privalu deramai pasirengti artjanioms taktikos pratyboms, i kuri net keletas rengiama pagal partnerysts taikos labui program ir kuriose Lietuvos atstovai dar kart turs pademonstruoti savo sugebjimus kartu su NATO ir kit Vakar ali laivais. Vytauto MILIAUSKO nuotraukose: 1. Sargyboje prie trapo artilerinio radaro vyr. operatorius Darius atkus 2. Vairininkas grandinis Deividas Baceviius 3. Vairinje valgybos virila j. psk. Robertas Stankeviius ir vyr. signalininkas-vairininkas gr. Riardas Stasiuknas 4. Centriniame raket poste kovos dalies vadas kpt. ltn. Eugenijus Valikovas, zenitini raket komplekso virila gr. Romas Gricius, operatoriai Viktoras Lukiiovas ir Arinijus Vykertas <doc> ILIK PER STEBUKL ie 1919-1920 met Lietuvos savanori kapai - Alvito miestelio, garsaus apdainuotja dda ir v. Onos atlaidais, pakratyje. Kaip jie iliko nepaliesti per vis sovietmeio laikotarp? Juk dalis ia besiilsini uv kovose su bolevikais. Gal saugojo alimais suaugs medelynas, o gal vis dlto gyva vietos monse pagarba ir meil uvusiems u Lietuvos laisv Romo EIDUKEVIIAUS nuotrauka <doc> A TARNAVAU KETURIOSE KARIUOMENSE "Kario" skaitytojas i JAV Aleksandras Atutis gim 1911 m. balandio 12 d. Taurags apskrityje, Vytogalos kaime. Moksi ilals vidurinje komercinje mokykloje, Krai "iburio" gimnazijoje. Po dviej mnesi studij Kauno Vytauto Didiojo universiteto medicinos fakultete buvo paauktas  kariuomen. 1935 m. stojo  Karo mokykl, kuri baigs tarnavo prielktuvins apsaugos rinktinje. Lietuv okupavus raudonajai armijai, ts tarnyb vadinamojoje Lietuvos liaudies kariuomenje, kurios reikalais jau realiai "rpinosi" soviet politrukai.  Lietuv engus kitam okupantui, sovietams panikai traukiantis, A.Atuiui pasisek pabgti ir pasilikti savo krate. Karo metu jis dirbo civilin darb, o frontui vl priartjus, sutiko tarnauti Vermachtui - vadovavo Vilniaus miesto prielktuvins gynybos baterijai. Po to - pabglio dalia - Viena, Vokietijos miestai, pabgli stovyklos. Reikjo igyventi paiam, ilaikyti eim. A.Atutis, pateks  brit kontroliuojam zon, eina tarnauti  j 2-j pstinink divizij, vadovauja kuopai, sauganiai kariuomens sandlius ir kitus svarbius objektus. 1949 m. birelio mnes su mona Jadvyga ir dvej met sneliu Donatu ivyksta  JAV, apsigyvena ikagoje. Taip prasideda naujas buvusio Lietuvos karininko gyvenimo etapas - toli nuo Tvyns, kurioje eimininkauja svetimieji, svetimoje, bet laisvoje alyje. Aleksandras Atutis yra paras nemaos apimties atsiminimus apie savo kario profesionalo keli, "tarnybos keturiose kariuomense" (Lietuvos, soviet, vokiei ir brit) peripetijas bei igyvenimus. Praddami "Karyje" spausdinti itraukas i i atsiminim, tikims, kad tai pads jauniesiems ms urnalo skaitytojams aikiau suvokti sudting ir tragik tuometins Lietuvos, jos kariuomens situacij, o vyresns kartos monms, to laikotarpio liudininkams, - dar kart prisiminti  sunki ibandym laikotarp. Dkojame ponui Aleksandrui Atuiui u pasitikjim ir "Kariui" atsist mediag. PIONIERI BATALIONE - TIK YPA STIPRS VYRAI Gruodio 1 d. jau turjau prisistatyti  Pionieri batalion, dislokuot aniuose. Skaudiai usitrenk geleiniai vartai, man engus  raudono mro kareivini kiem. ia turjau pradti nauj, karik gyvenim. Civil aprang pakeit storo alio milo uniforma su auliniais pakaustytais batais. Priedas - kuprin, kirka, kastuvas, bundulis suvyniotos storos virvs, plieno almas ir autuvas.  glb turto vos galjau utempti  treio aukto kazemat. Mano tiesioginis virininkas grandinis Razma nurod, kaip visk ant geleins lovos galo tvarkingai sukabinti. Mane paskyr  2-osios kuopos pirmj br, kurio vadas ltn. Baltikauskas buvo labai valus vyras. Du altus iemos mnesius, nuo ryto 8 val. iki 12 val. - rikiuots mokymai. Pakaustytais batais pliekme asfalt, kad net ugnies ieirbos lk. Popietinmis valandomis mokms vidaus ir sargyb statut, pionieri specialybs. Po naujok mokym gavau eilinio laipsn. Mane paskyr  kio kuop ratininku. i kuop pravardiuodavo "bulvaskui" kuopa. Kareiviai gdindavosi pasisakyti, kad tarnavo kio kuopoje, bet a diaugiausi, nes bulvi sksti man nereiks. Buvo s pertekliaus metai. Lietuvos valdia sak visiems tarnautojams pagal udarbio dyd jas pirkti. Ms kuopos virtuv beveik kas antr dien pietums virdavo skan sienos iupin. Mano brolis Klemensas, jau kapitonas, turjo pirkti tris sis. Tai jis kas mnes ir man atnedavo vien skaniai ikept s "sudoroti". Dl to neturjau problemos: kazemate vis atsirasdavo draug, kurie apetitu nesiskund... Taiau laikas slinko labai ltai, ypa ratinje. Atjus pavasariui pro atvirus langus vakarais klausydavausi Karo mokyklos karin dain. Su irdgla galvodavau, kad ir a galjau ten bti ir dainuoti tas skambias dainas... O kodl nepamginus tapti kadriniu karininku? Beje, stojantiesiems i kariuomens suteikdavo pirmenyb. Tsti medicinos studijas po dvej met pertraukos nebeturjau entuziazmo, nes kol j baigiau, biau jau pasieks savo gyvenimo pusam. Pasakiau apie savo sumanym broliui. Jis mane spjo, kad a ess per velnus bti karininku, kad reiks bti "kietu" ne tik sau, bet svarbiausia ir kitiems - kareiviams. 1935 m. vasara. Pats laikas paduoti praym  Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos Karo mokykl. Padavusieji praymus liepos mn. 15 d. turjo atvykti  Karo mokykl pasitikrinti sveikat ir ilaikyti specialius egzaminus. Susirinko daugiau negu 400 jaun vyr: student, mokytoj, policijos vad, kariuomenje tarnaujani kari ir net i kunig seminarijos. Prim tik 149 vyrus. Tarp j - ir a! Iki mokslo pradios dar buvo trys mnesiai. Turjau grti  Pionieri batalion tsti tarnyb. Tuojau i kio kuopos ir ratins mane perkl  mokomj kuop, kad "pageriniau pionieriaus vard". Teko gerokai paprakaituoti - su 60 kg kroviniu ant nugaros nuo ryto iki vakaro. Be to, darydavome plaustus, per Nemun tiesme pontoninius tiltus, rengme apkasus ir slptuves, tiesme ir taisme kelius. GERIAUSI METAI - KARO MOKYKLOJE 1935 m. spalio 15 d. pro auktus vartus engiau  Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo mokykl. XIX laida pradjo trej met kurs. Gav karin aprang, buvome suskirstyti  ginklo ri grupes. Mane paskyr  pstinink br, nors tikjausi patekti  pionieri grup. Po vieno mnesio rikiuots apmokym, buvome pasisti  pulkus susipainti su kareivio gyvenimu. Patekau  Lietuvos Kunigaikio Vytenio 9-j pstinink pulk. Buvome traukti  mokomj kuop. Mums, karinams kandidatams, nebuvo daroma joki iimi. veitme ir lavme kareivines bei kiem, skutome bulves, plovme indus, visi valgme prie vieno stalo. Lyja ar sninga, ilta ar alta - nesvarbu: po 4 valandas i ryto - rikiuots treniruots ar taktikos usimimai laukuose. Popietinmis valandomis - pamokos klasse: sargyb ir vidaus statutai, pstinink ginkl painimas, j inarstymas, surinkimas ir valymas. Kuopos vadas kpt. Baniulis atidiai stebjo karin mokym ir drausm. Mes, karinai, nuo kit kari skyrms tik tuo, kad paraduose dvjome baltus dirus. Greitai prabgo 7 mnesiai pulke, ir mes grome  Karo mokykl, kurios jau buvome gerokai pasiilg. Lietuva stengsi sustiprinti savo karin apsiginklavim: gamino ir pirko naujus, greitesnius karo lktuvus, sukr prielktuvin apsaug, sigydama zenitini pabkl ir orlikon (stambaus kalibro kulkosvaidi). Reikjo daugiau ir gerai parengt karinink. Ms XIX laidai buvo sudaryta nauja sudtinga programa, kuri aprp ne tik ginkl painim, j veikim ir j naudojimo taktik, bet ir kar istorij, valstybi politin struktr, usienio kalb mokym ir patriotin aukljim. Dalyk dstytojai buvo auktesnio laipsnio karininkai - specialistai. I dstom dalyk mums reikjo laikyti periodinius egzaminus. Ms laidoje buvo ir "nubyrjim" - dl ligos ar kit prieasi. Usigrdinusi karin liko tik 146. Ypa daug itverms reikalavo pstinink taktikos pratimai: visa kautyni apranga tempdavome sunkj Maksim kulkosvaid staiais IV forto krantais  Rok kaimo laukus kautyni praktikai. Bta ir domesni usimim. Ypa jodinjimas. Kareiviai atvesdavo reikaling arkli skaii  aikt, juos ilygiav laikydavo, kol jodinjimo instruktorius duodavo komand. Mes bgdavome pagriebti sau patinkant arkl. Mat tarp j buvo vienas "lidnai pagarsjs" irgas, kurio visi vengdavome, - neklusnusis Keris. Tik usdus ant nugaros, jis praddavo spardytis, numesdavo raitel. Matydami savo koleg, isviest i balno ir gulint ant ems, turdavom gardaus juoko. Keris visada pajusdavo, ar stiprias kojas ir rankas turi jo raitelis. Jei tik vadels netemptos ir bat kulnais deramai nespaudi, Keris tuoj pradeda savo ok. Ne vien kart ir man teko bti Kerio "okio partneriu", bet tam "okiui" vadovavau a. Mat turjau iek tiek "kaubojiko" patyrimo i anksiau. Sportas Karo mokykloje buvo ne paskutinje vietoje. Ms laidos metais susibr gan stipri futbolo komanda. Jos geriausieji aidjai - J.Paulionis, V.Numgaudas, K.Kundrotas, S.Buzas ir kiti, daugiausia kaunikiai "aurokai". Jie varydavosi ir su kit pulk komandomis, kurias daniausiai nugaldavo. Taip pat mgome krepin, atletik, kard dvikov, o maiausiai boks. 1937 m. Europoje politin tampa iaugo, tad Lietuvos vyriausyb m labiau rpintis krato saugumu. Buvo nutarta XIX laidos kadro karinink kurs sutrumpinti puse met. Pagrindini dalyk lektoriai skubotai baig dstyti savo programas, ir mes ilaikme paskutiniuosius egzaminus. 1938 m. pavasar pradjome grupmis vainti  Kaun,  kari uniform siuvykl bei bat dirbtuves pasimatuoti nauj uniform. Buvo pradtas krauti jauno karininko "kraitis":  didel ali lagamin tilpo lovos patalyn, atitinkamo dydio baltiniai ir kiti reikalingi dalykai. Mums skyr po 1.500 lit sigyti dviems mundurams, dvejoms virutinms kelnms, dviems poroms bat, dirui, ieiginei juostai, milinei, kuprinei, odinms pirtinms ir kitoms smulkmenoms. U likusius 400 lit reikjo nusipirkti baldus: lov, spint, stal ir kdes. Ir tai atjo laukiamoji 1938 met gegus 13-oji - paklimo  karininko laipsn ir ileistuvi diena. Iauo graus saultas penktadienio rytas. Paskutin kart apsireng karino ventine uniforma ir pavalg pusryius, nujome  mokyklos koplyi iklausyti v. Mii. Kun. Abraitis pasak gra pamoksl, linkdamas skms ir Dievo palaimos ms naujam gyvenimui. 11 val. visa Karo mokykla isirikiavo parado aiktje. Ileidiamoji laida visada globodavo Karo mokyklos vliav. Todl ir mes pam j i akt sals, atygiavome  aikt ir umme viet voros priekyje. Mums isirikiavus, po keli minui atvaiavo juodas limuzinas, i kurio ilipo prezidentas Antanas Smetona, kariuomens vadas gen. Stasys Ratikis ir kiti aukti valdios pareignai. Juos pasitiko Karo mokyklos virininkas gen. K.Musteikis. Pasigirdo komanda: "Batalionas! Ginklu gerbk!". Prezidentas, gen. K.Musteikio lydimas, prajo pro karin eiles. Sustojs ties rikiuots viduriu, prazidentas pasveikino: - Sveiki, karinai! I jaun krtini nuaidjo griausmingas atsakymas: - Sveikas, Tamsta! Po to, prezidentas pakilo  tribn ir pasak trump kalb, linkdamas absolventams toliau stiprinti karo inias ir visada bti pasirengusiems ginti Tvyn. Adjutantas kpt. Jarueviius perskait kiekvieno XIX laidos karino, pakeliamo  jaunesniojo leitenanto laipsn, pavard. Pamintas karinas engdavo ingsn  priek, saliutuodavo ginklu ir vl engdavo atgal  savo viet. Pakeltj  karininko laipsn buvo 141 asmuo. Penkiems, neilaikiusiems egzamin, suteik puskarininkio laipsn, su teise po puss met tarnybos dalinyje bti pakeltu  j. ltn. laipsn. Mokyklos vliav perdavme XX laidos atstovams. Prezidentui ir palydai nuvykus ukandiauti  puotos sal, mes nuskubjome  kazematus persirengti karininko uniformomis. Ikilmingiausia dienos dalis - priesaika ir kardo teikimas. Pasipuo karininko uniformomis, isirikiavome prie Vytauto Didiojo paminklo, glmis apsodintoje aiktelje. Ant ilgo alia staltiese udengto stalo saulje spindjo plieniniai kardai. Prie kard stalo atjo prezidentas A.Smetona, Karo mokyklos virininkas gen. K.Musteikis, adjutantas. Tolliau stovjo kariuomens vadas gen. S.Ratikis, kiti aukto rango karininkai. Mokyklos kapelionas balsiai skaito priesaikos tekst. Mes, pakl dein rank, jo odius kartojame. Pagal baigimo vyresnikum kiekvien atskirai iaukia prie kard stalo. Jaunesnysis leitenantas, atjs prie stalo, prieais prezident, priklaupia ant vieno kelio. Prezidentas paima kard, kur jam paduoda mokyklos virininkas, palieia kardu priklaupusiojo pet ir taria: "Be reikalo nepakelk - be garbs nenuleisk!". Jaunasis karininkas atsistoja, pams kard i prezidento rank, saliutuoja, kia ginkl  prie ono kabani makt ir, padars skland sukin, grta  savo viet. Tai buvo pats jautriausias ir vis gyvenim nepamirtamas momentas. Po to buvo perskaitytas kariuomens sakymas,  kokius dalinius - pulkus turjome prisistatyti tarnybai. Penki karininkai i pstinink grups buvo paskirti  Prielktuvins apsaugos rinktin. Daug kas svajojo patekti   naujos ginklo ries dalin. Ir koks buvo diaugsmas, kai igirdau, kad a  j paskirtas! Puonioje pokyli salje prezidentas vl pasak trump kalb, primindamas ms gyvenimo uduot ir pasiaukojim Tvynei. Pirmasis mokykl baigs j. ltn. Herbertas Stepaitis visos laidos vardu padkojo prezidentui u jo linkjimus, utikrindamas, kad mes jo ir Tvyns neapvilsime, o jei reiks ir gyvybes paaukosime!... Po ikilmi, vakare, toje paioje graiai ipuotoje salje, orkestrui grojant, prasidjo "linksmoji dalis" - okiai. Mes, jaunieji karininkai ir karinai su savo kviestais sveiais sukoms valso sukriuose iki paryi... Palydj sveius, sugrome  savo kazematus paskutini keli valand poilsiui. Dveji su puse met Karo mokykloje prabgo kaip sapnas... (B. d.) Aleksandras ATUTIS <doc> PLTOJAMI RYIAI SU JAV AVARINIO PASIRENGIMO TARNYBOMIS Sausio mnes Vaingtone, "Mayflower" viebutyje, buvo surengtas tarptautinis simpoziumas "Maralo palikimas: partneryst ateiiai". Simpoziumas skirtas Vakar Europos valstybi ekonomikos pltros (pagal "Maralo plano" program) problemoms ir generolo G.C.Marshall'o indlio  pasaulin taikos proces 50-meiui. "Maralo planas" gim 1947 m. birelio mn. Po Antrojo pasaulinio karo sugriauta, padalinta  politikai ir ekonomikai konfrontuojanias stovyklas Europa turjo tapti valstybi partneri bendrija. Ms dienomis generolo G.C.Marshall'o taikaus sambrio idjos, suradusios daugyb pasekj, iaugo  nauj, labai patraukli valstybi bendradarbiavimo form - NATO sutarties valstybi ir jos partneri "Partnerysts taikos labui" program. Jos tikslas: stiprinti Europoje integracijos procesus, saugum bei vadinamsias "naujsias demokratijas" - jaunas nepriklausomas Ryt ir Vidurio Europos valstybes. Lietuva neliko nuoalyje ir aktyviai sitrauk  iuos procesus. Manau, kad itin aktualu ir naudinga pavelgti  mint program per ms valstybs gyventoj saugumo prizm, kadangi kiekvienos valstybs tikslas - siekti, kad vairi ms dienomis kylani krizi bei grsmi atvejais maksimaliai bt isaugota moni gyvyb, sveikata ir gerov. Konkreiai tuo turi rpintis alies Civilins saugos sistema. Dar 1992 m., mezgantis pirmiesiems Lietuvos krato apsaugos kontaktams su JAV Pensilvanijos nacionaline gvardija, Civilins saugos departamentas ir JAV kariai i karto surado bendr kalb. Beje, ia proga domu bt prisiminti vien 1993 m. atvej. Liepos mnes Lietuvoje viejo JAV kariuomens tabo Europoje vadas, brigados generolas Tom'as P. Lenno'as. Susitikime su juo CSD direktorius plk. G.Pulokas pasak susirpins dl didels nelaims, ugriuvusios JAV mones - potvynio Misisips ir Misurio upi baseine. Nors i pradi pasirod, kad generolas iems odiams nesuteik didels reikms, t pai dien jis paklaus CDS direktoriaus, ar pastarasis pasirengs jau rytoj ivykti  JAV nelaims rajon. Labai operatyviai JAV Pensilvanijos nacionalins gvardijos karini ryi grups karininkai Lietuvoje sutvark visus kelioms formalumus, ir plk. G.Pulokas bei dar trys ms karininkai ivyko  Misurio valstij. ia jiems buvo sudarytos galimybs susipainti su vis valstybini tarnyb, skaitant ir Nacionalins gvardijos padalinius, veikla, alinant potvynio padarinius. gytos inios ir praktiniai gdiai labai pravert 1994 m. pavasar, kai Nemuno deltoje buvo apsemta daugiau kaip 40 tkst. ha teritorija. Sulaukme ir atsakomojo vizito. Birelio pradioje Pensilvanijos nacionalins gvardijos pasirengimo nelaimms ir raginimo  jas operacij ekspertas lanksi ilutje, susitiko su iluts Ekstremali situacij komisija bei valdytoju. Buvo ianalizuoti apie potvyn surinkti duomenys, vertinti nuostoliai, priemons, kuri buvo imtasi, numatyti galimi resursai ir prognozs. 1993 m. liepos 20-24 d. Vilniuje buvo surengti radiologinio planavimo kursai ir seminaras. Juos organizavo didel grup JAV ios srities specialist drauge su Gynybos departamento pasirengimo avarijoms planavimo komiteto direktoriumi p. Maxwell'u Alston'u. Kursuose dalyvavo apie 50 moni, ne tik kariai, bet ir kit ministerij bei tarnyb atstovai. T pai met rugsjo 18-26 d. JAV Gynybos departamento avarinio planavimo direktoriaus kvietimu grup CSD specialist dalyvavo radiologinio planavimo konferencijoje Vaingtone. ie renginiai labai padjo rengiant Lietuvos gyventoj apsaugos plan avarijos Ignalinos AE atveju (vliau  plan palankiai vertino JAV ekspertai). 1994 ir 1995 m. daugiausia bendradarbiauta su JAV Pensilvanijos nacionalins gvardijos tabu ir jos karini ryi grupe, Lietuvoje gyvendinant program "Kariai kariams", Gynybos departamentu, FEMA bei kitomis valstybinmis institucijomis. simin 1994 m. rugsjo 14 d. vyks seminaras tiekimo klausimais. JAV kariai ir civiliai specialistai, i anksto susipain su ms pramons gigantais - Ignalinos AE ir Maeiki naftos perdirbimo mone - pareng ir atspausdino angl ir lietuvi kalbomis metodin mediag. Seminare buvo modeliuojamos avarins situacijos, o dalyviai vertindavo jas, teikdavo galim sprendim variantus, manomus pagal turimus resursus avarijos padariniams lokalizuoti ir gyventojams gelbti. Buvo svarstomos Lietuvos kariuomens galimybs suteikti pagalb civilinei valdiai ir gyventojams. 1995 m. JAV Gynybos armijos tabo, JAV karini pajg tabo Europoje bei Pensilvanijos nacionalins gvardijos tabo pareign dka 22 Lietuvos civilins saugos sistemos bei karini struktr specialistai moksi vairaus profilio kursuose JAV mokymo centruose. Jie turjo geras galimybes patvirtinti savo karines inias bei praktinius gdius ryi technikos ir kompiuteri panaudojimo, nuodingj mediag nukenksminimo, gyventoj apsaugos planavimo avarij atominse elektrinse atvejais, karins paramos organizavimo civilinms institucijoms ir kitais klausimais. 1995 m. balandio 28 d. Briuselyje vyko NATO vyresniojo civilinio ekstremalaus planavimo posdis, kuriame buvo aptartas Lietuvos civilins saugos sistemos pasirengimas dalyvauti bendrose JAV karini pajg tabo Europoje ir Lietuvos CSD tabo pratybose kodinis "Agile Lion" pavadinimu. Birelio 26-30 d. Heldelberge vyko bendras mintasis karinis politinis seminaras-pratybos "Nelaims padarini alinimas Ignalinos AE avarijos atveju ir humanitarin pagalba". Ypa svarbus, JAV Gynybos departamento materialiai paremtas, renginys vyko 1995 m. rugsjo 11-16 d. Krato apsaugos specialist tobulinimosi ir kvalifikacijos klimo centre Nemeninje. Tai - avarinio pasirengimo seminaras-pratybos pagal "Partnerysts taikos labui" program. Per pratybas taip pat buvo orientuotasi  pagrindin rizikos altin, esant Lietuvos teritorijoje - Ignalinos AE. Pratyb koordinatoriai - JAV armijos Oro ir strategins gynybos tabo komanda. Nemeninje susirinko 26 valstybi, i j - priklausani NATO ir jos partneri atstovai, tarptautini organizacij bendrija, remianti humanitarin pagalb bei pasirengim avarijoms. io renginio iniciatorius - p. M.Alston'as, JAV Gynybos departamento Pasirengimo avarijoms planavimo komiteto direktorius, atvyks su avarinio pasirengimo specialist ir ekspert komanda. Patys dalyviai, aidjai - tai valstybinio ir vietinio lygio CS avarinio planavimo specialist komandos i Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Buvo siekiama suvienyti kaimynini valstybi, kurias labiausiai paveikt katastrofin avarija Ignalinos AE, pastangas, derinant civilinius ir avarinius planus, koordinuojant atsakomuosius veiksmus nelaims atveju. Btent ia padti trij kaimynini valstybi bendradarbiavimo pamatai, siekiant didesnio saugumo regiono gyventojams. Irykj trkumai (tiksliau - j paalinimas) - artimiausia bendro darbo perspektyva. Buvo naudojama i JAV Oro strategins gynybos armijos tabo atveti kompiuteriai, vertinimo, analizs programos, orgtechnika. Skubiai sprstini klausimai ir problemos aprp visk: nuo pirminio spjimo apie grsm iki pabgli problem bei tarptautini savitarpio pagalbos sutari. Pagrindinis dmesys - mogaus gyvybei ir sveikatai, buvo iekoma bd, kaip sumainti galimas dvasines kanias bei materialinius nuostolius. Violeta BALTUYT CSD atstov spaudai <doc> Bit Vilimait UPUSTYTAS TRAUKINYS Leokadija ir Ona Senosios Onos mirtis paskutinkart surinko  krv gimin. Taip susiklost gyvenimas, kad ji visus tuos vyrus ir moteris, sdinius dabar ia, prie jos karsto, buvo nors po truput auginusi, - ir net j vaikus, ir vaik vaikus buvo varinusi ir glosiusi tomis savo minktomis didelmis rankomis, kurios dabar, mlynos ir subadytos, ant krtins, lyg maame kiemelyje saugodamos nuo vj ir liepsn, laik vent paveiksl. Gimin garbingai atlaik laidotuves. Pritil ir susimst pastovjo prie kapo, paskui visi nuvaiavo  ma restoranl ant ups kranto ermen pietums. Netrukus su neslepiamu palengvjimu visi m skirstytis, ir senosios Onos dukt kiekvienam pasak: "Tai atunt valand usakytos miios Mikalojaus banyioje". Paupiais, paupiais visi isivaikiojo atskiromis eimomis. Senosios Onos netikroji dukt pasijuto stovinti viena su kakieno sprausta  rank imtine. Aplinkui buvo ali krm siena. Ji k tik stebuklingai sugr gyvus mones, kaip kilimas sugeria nusikaltli ingsnius. Paupiais, paupiais ir ji m eiti miesto link. Apdujusia galva ji vis laik galvojo, kas galt bti tas senis su vaikikais sandalais, kuris pradioje, tik atvyks, norjo visk tvarkyti, o paskui buvo nualintas energingesni giminaii. Bet argi ne vis tiek, kas jis. Svarbu, kad suinojo, atvaiavo ir itikimai sdjo, degiojo vakes ir verk maomis, smulkiomis senioko aaromis. Senosios Onos netikroji dukt brovsi pro krmus, jo narkoman ir valkat imintais takeliais, jie ia pat skardinse vir valg, taiau jos niekas neukabino, - toki moter, atidiau pairjus, nelieia, net jei jos laiko rankoje suspaust imtin... Parjusi namo  keistai tui but, ji msi tvarkytis, taiau daugiau sdjo ant mirusiosios lovos, sunrusi rankas skreite. Paskui, susigriebusi, kad gali pavluoti, iskubjo  banyi. Ten buvo pagyvjimas. Kairioji suol pus buvo visa uimta. Moteris, kaitusiais skruostais, k tik atlikusi ipaint, kak negarsiai aikino savajam gimini ratui. Ipuotos, kaip lls, ant atlasini pagalvli sdjo dvi maos mergyts. Senosios Onos netikroji dukt prisimin, kad miios bus laikomos ikart u du asmenis. Ji nekantriai lauk savo gimini, taiau n vienas neatjo. Onos proankiai, studentai, abu ilgais juodais apsiaustais, tarp savs nesutariantys, taiau abu Onos iauginti, - ne-a-t-jo... Pasirod kunigas, ir velniu balsu pasak: "pasimelskime u Leokadij ir On..." Tuoj Leokadijos gimini pusj kilo sambrzdis: nualpo moteris, ir j ine laukan du galingi jauni vyrai, tikriausiai, Leokadijos ankai... Senosios Onos netikroji dukt taip sugniau kumius, kad net nagai smigo  ms. Valdykis, sak sau, tavs nebus kam ineti... Jai kraujas  ausyse, ir pro t kriokl negirdjo, k kalba kunigas. Skaitinjo kakok ura ant sienos, ir aaros nesulaikomai sruvo per jos melsvus skruostus... Ir dar ji vis vilgiojo  anuos gimines, tarsi beviltikai iekodama tarp j savo artimj... Leokadija ir Ona, - vl pakartojo kunigas. O juk senoji Ona painojo vien Leokadij. Ji buvusi jos jaunysts geriausia draug. Leokadija itekjo u vyro, kuris jai buvo neitikimas jau antrj vestuvi dien... Paskui prasidjo karas, Leokadija su vyru pasitrauk  vakarus, atsidr Argentinoje, ir retkariais vis paraydavo savo draugei Onai. Visuose laikuose Leokadija sksdavosi savo vyru. Jis nepasikeit, turi kit moter. Ona baisiai pergyvendavo, kad ten, Argentinoje, Leokadijos vyras Valentinas nepareina namo nakvoti... - Ar taip gali bti, kad Leokadija gro mirti  Lietuv? - fantazavo senosios Onos netikroji dukt. - Kain. - Gali, gali, - sak kakoks balsas u nugaros, tarsi ten, ant kupros, j apergs, sdt koks visainis mogeliukas... Baigsi miios. Ir teberaudodama, visai nusilpusi senosios Onos netikroji dukt ijo i savo kampo ir prasibrov prie tos jaunos graios moters, kurios veidas buvo toks dvasingas po ipainties, ir tiesiai paklaus: - Ar ponas Valentinas liko Argentinoj? - Ponas Valentinas mir pirmas, - maloniai atsak moteris. - Ak, jiedu su Leokadija pergyveno tok gra ir ilg gyvenim... Leokadijos gimin visa susdo  mainas. Nurko, nuvaiavo. Ir senosios Onos netikroji dukt dar kart i dien liko viena. Stovjo ventoriuje po dideliais mediais. Nedrsiai pakl akis  begalin, aukt dang, - tikjo, kad ten, prie dangaus vart, stovi dvi draugs, susikibusios u rank - jaunos ydinios merginos - o gal dvi pavargusios senuts, kuri kelion emje pagaliau laimingai baigsi. Karambolis - Kas ta keista moteris? - Kuri? - Ta, su irklmis. - ia ms biolog. Ateina  mokykl anksiausiai ir karpo krmus po direktoriaus kabineto langais. Taip kalbjosi motina su snumi mokyklos koridoriuje. Motina aptamp iaugt snaus varkel. - Tai a eisiu, - nekantriai valgydamasis, tar snus. - Palauk. - Tave kviet, ne mane. Motina atsiduso. - Na, eik jau. - Mintyse pridr: "Jeigu tau mans negaila..." Ji liko stovti prie mokytoj kambar. ia, naujoje mokykloje, ji nieko nepainojo. Pamau rinkosi mokytojai, vaikai, o paskui, per paskutines penkias minutes iki pamokos pradios, mokykla atrod kaip perpildytas autobusas; vaikai jo ir jo, neusidar durys. Atsirado budtojai, paskubomis ridamiesi raudonus raiius. Viena nusenusi mokytoja iupo  nag kakok pradinuk, klausdama, k jis ada daryti su tuo pietuku rankose - ar tik nesiruoia rainti ant sien? Motina, stebdama t scen, nuoirdiai gailjosi vaiko. Mokytoja, itrokusi veiklos, staiga puol prie aukto suoto vienuoliktoko. Savo triuio akelmis ji neva spjusi pamatyti, kad jis paslps nuork rankovje. Motina pasipiktinusi nusisuko. Skambutis. Su dienynais  kabinetus nuingsniavo jaunos graios mokytojos. Prajo ir keli vyrai, nebuvo tarp j nei vieno jauno ir linksmo. Staiga viena mokytoja sultino ingsn ir sugro prie motinos. Pasirodo, tai ji snaus aukltoja. Buvo jaunesn u motin, sausa ir pedantika, alt, atiauri aki. Motina, pati uimanti nemenkas pareigas savo tarnyboje, sumio kaip mokinuk. Jos snus toks ir anoks, prajuokino klas, pavlavo, neatsine, pamet... Ugauta irdimi, motina mgino ypsotis, netgi pajuokavo. - Tik tiek? - tar ji. - O argi to maa? - A girdjau, keli jo bendraklasiai ipl kabinet, sudau raytoj portretus... Kai kviet mane, prisipastu, isigandau, gal jis k bus ikrts... - Ana byla jau baigta. Tvai atlygino nuostolius, o viskas tvarkoje, - nelabai patenkinta atsak aukltoja. - O jsikis... tai... irkite: i mano dalyko - penketas, dvejetas, penketas... Motina pasididiuodama tar: - Taip, jis labai gabus. - Tinginys, tinginys, - nukirto aukltoja. Ji sustojo prie savo kabineto, i kur sklido juokas, grumtyni garsai. Motina galjo prisiekti, kad girdi savo snaus bals ir netiktai pajuto nerim, netgi baim. tai vidun eis aukltoja, nutildys, aprks, suras kalt... O kalto nra. Ji atsisveikino. jo ilgu tuiu koridoriumi. U kiekvien dur kakas vyksta. Durys prilaiko maas turmuojanias kariuomenes. Apm keistas jausmas, tarsi eitum pro skirtingas klimatines juostas, pro oro sroves, altas ir iltesnes. Staiga ji pajuto, kad verkia. Tos motin kartos aaros... I bufeto ibgo maas berniukas su pyragaiiu rankoje. Auktas kremo boktelis atrod netikras, kol vaikas j vienu ksniu prarijo. Lauke motina atsuko kaitus veid prie vj. Ji stabteljo, bet  mokykl atsigrti nepanoro. Ji pasuko takeliu pro uolus ir ikart pasijuto ramiau. Toliau, pamikj, lakst didiulis juodas dogas, jo eimininkas sdjo ank akmens ir skait laikrat. - Neikite ia, - staiga kakur i po alkns pasigirdo sakmus balsas. - Sustokite! Motina krpteljo - ne k didesn u gyvatvor, ia pat stovjo toji biologijos mokytoja su didiulmis irklmis. Ji nirtingai karp akeles. - Matote, - pasimgaudama tar ji, - ko norti i vaik, jeigu ir suaug eina per vej. Kokia motina, toks ir vaikas. - Bet... palaukite... juk js mans visai nepastate... - norjo paaikinti motina, taiau prie j stovinti btyb atrod tokia dora, teisinga ir neklystanti, kad ji visai sutriko. - ia tiesiau, - tepasak ji. - Bet ia pasta ol, argi neaiku? - A matau imint tak. - Na ir kas? J imyn vaikai. Kiek mes saugojom - kartais pats direktorius budi ir gaudo paeidjus! Ir vis tiek nieko negalime padaryti... - Vaikai - kaip skruzdls - ino savo kelius, - taikiai pasak motina. - iakt, iakt, - jai teatsak irkls. Staiga pasigirdo skambutis. Ir mokykla sprogo tarsi milinikas garo katilas. Pirmieji ydrais purslais  kiem ilk mayliai. Didiosios merginos ltai vaiktinjo aiktelje, lyg stumt prie save veimlius. Berniukai grupavosi breliais kaip smokslininkai. Ir savo sn motina pamat, ir jis jai pasirod ne pats auniausias, o vienias ir bejgis. altoji ugnis Staiga paalo t spalio nakt, ir vaigds buvo tokios aikios, lyg i nuostabos iplstos vaiko akys, kai jis irjo  mones, brel moni, uspendusi  kamp j, ma berniuk, sutrukdydami jam ssti  traukin, kuris ia, banytkaimio stotelje, stabteli tik dviem minutm... Vaiko buvo apskaiiuota tiksliai, jis kantriai ilauk traukinio, usiglauds elyje prie tualet, bet kakas vis dlto pastebjo jo figrl ir pakl triukm. Jis stovi maame stoties budtojo kambarlyje, pasiruos atsakyti  visus klausimus, kad tik j greiiau paleist. Vaikas turi vilt vis tiek ivaiuoti... - I kur tu? - Neinau. - Kas tavo motina? - Neturiu motinos. - Bet i kur tu atsiradai? - A stovjau ten, kai mane pamat. - Kur tavo namai? - A neturiu nam. - Bet kur tu ruoeisi vaiuoti? Berniukas tyli. eina milicininkas nepatenkintu piktu veidu ir kak sako budtojui. Tas su palengvjimu atsipuia. Berniukas supranta, kad dabar jie jau ino, kad jis pabgs i internato, ir nutaria daugiau su jais nesikalbti. Budtojas prieina prie emlapio ir storu pirtu ieko miestelio, kur yra internatas. Nustebs krato galv ir sako milicininkui: - Bet kaip jis ia atsidr? Juk tiltas nunetas. Kaip jis persikl? Milicininkas pasibodjs tomis istorijomis su maameiais, nieko neaikina, tik varsto berniuk piktu vilgsniu. - Neturiu mainos, - sako geleinkelieiui. - Isiuniau  Labanav, - ten mogudyst!.. Budtojas pagyvja. - O kas nutiko? - inai Peld?.. Nebra jo. Snus papjov, kaip meitl. Stoja tyla. Berniukas galvoja, kad savo tv irgi galt lengvai papjauti, jeigu tik kada nors susitikt gyvenimo kelyje. - Tai va, kur dti it? - Milicininkas svarsto. - Ar negaltum palaikyti iki ryto savo kambarlyje?.. Permiegos ant suolo, o rytoj i ankstaus ryto ir pasiimsiu j. - Tegul bna, - sutinka budtojas. Jis pasiiri  berniuk, kaip  valdios patikt baga. Jam net malonu padaryti t paslaug, atspindini mogaus vergystes prie pareign, ir ilydi milicinink, familiariai pliaukdamas visokius niekus. Kai jis sugrta, kambarlyje berniuko nebra. Toje vietoje, kur jo stovta, ligso purvina balut. Kad tiltas nunetas, vaikas, matyt, brido susirads brast... Tokios tokels... Budtojas pereina peron, atidiai valgydamasis  visas puses. Ne, kart vaikas nebus kvailas. Nelauks traukini, o mgins keliauti kitais bdais... * * * Vaikas kirto nupjaut avi lauk. Raienos pradr jo guminius sportbaius. I prikrento kambarlio vl atsidrs altyje, jis visikai sustiro. Jis valgsi, iekodamas kokios nors darins palaukje, bet jokio pastato nesimat. Netoliese juodavo mikas. Berniukas bijojo miko, taiau dabar nebuvo kur dingti. Ten galima rasti uuovj. Berniuk dusino rauda, kai jis susiriets atsigul po egle  sausas minktas samanas. Jis susigrdo  burnyt kumt, kad vrys ir mons neigirst jo verksmo... J surado gulint ta poza, kuria umiega aminu miegu visi bedaliai; taip susiriets, kad knas kuo ilgiau isaugot ilum. Jam ant skruost buvo prial ledins aaros. Padarius skrodim skrandyje rasta tik laukini obuoliuk. Visi stebjosi - kuo jis buvo gyvas visas tas dienas? Jo nueita didiulis vargingas kelias  mirt, kaip  isigelbjim. Senut su ryulliu Prabudusi ji visada pirmiausia pamatydavo suplyusias uuolaidas. Jau sudljusios nuo senumo, jos plydavo, vos prisilietus. Gerai dar, kad balkonas buvo apsiraizgs vijokliais, ir i lauko irint, beveik nesimat t draiskal. Spinta buvo sukrypusi, j buvo pavojinga atidarinti, nes grs visikai subyrti. Utat visur buvo primtyta drabui, kurie, minktai sukrit  krsl, atrod tarsi ten sdt suvargusi nudryusi sen, jos draug, o gal antrinink. Nedaug trko, kad Vac j ukalbint. Baisi j vienatv j slg. Gimini neturjo. Kaimynais nepasitikjo. tar, kad jie nort nugabenti j  seneli namus, tada jos kambarlis bt uantspauduotas, ir pats liausias kaimynas idrst nuplti t plomb, ir engt vidun, usiimdamas plot. Vac visus tarinjo besiksinant  jos kambarl, net laikane, atneani pensij, ir gydytoj, gyvenani toje paioje laiptinje, kartais paklausiani, kaip ji jauiasi, ar nereikia irayti vaist. Kart Vac, vaiktindama Vilniaus mikeliu, toli nuklydo nuo nam. Taip toli, kad umiro savo adres, m blakytis ir vis sutikt klausinti, kur jai eiti. J nuve  ligonin, ir ten ji ilgai praguljo, praradusi atmint. Vien ryt, pavelgusi  vijokliais apsivijus lang, Vac prisimin savo kambarl, m belsti aukteliu  stiklin, sukviet visus ir ikilmingai prane savo vard ir pavard. Tai nieko nepradiugino. Pikta sanitar atne ir numet Vacei drabuius. Vac prisimin net pinigus, situs  varko pamual. Jis kaip ponia nusisamd taksi ir parvaiavo  namus. Bet kas tai? Jos kambarlio durys uantspauduotos. Ji atsisdo prie dur ir verk. Kaimynai irjo ujausdami ir patar drsiai eiti vidun, juk tai jos namai, jie ino ir gali paliudyti... Bet Vac nedrso to daryti. Ji ijo  but valdyb, bet ten nieko nesurado, nes jau buvo vakaras. Tada ji nuvaiavo  miesto centr ir ilgai vaikiojo po senamiest su savo ryulliu. Paskui ji atsidr Gedimino aiktje, ten ji mgdavo ramybje lesinti balandius, bet dabar aikt buvo pagyvjusi, urmuliavo mons, visi briavosi prie mao dailaus namelio, atsiradusio visai prie Katedros sienos. I kamino rko dmai. Vac sustojusi irjo  ma glyn prie namelio slenksio. Durys buvo praviros. Viduj buvo vienas kambarlis, matsi maut komoda, Marijos paveikslas, avikailiais uklota lova... Ant jos sdjo barzdotas vyras. Apie tok bst mogus gali tik svajoti. mons filmavo ir fotografavo t namel. Ir niekas nekreip dmesio  ma senut su ryulliu, kuri kartai meld Dievo, kad jai bt sugrinti jos namai. itas namelis labai dailus, bet jis n i tolo neprilygsta Vacs kambarliui... Kakoks susistumdymas vyko prie ito namelio. Vacei pasirod, kad kakas veriasi jo vidun... Visada atsiranda, kas nori ugrobti plot. Vac pasitrauk  al, jai buvo koktu visokie vaidai ir ginai. Ji parvaiavo  savo namus. Niekas nepasikeit - i tolo baltuoja popierius, priklijuotas prie dur, - draudimas eiti vidun. Bet Vac nuplia j, atsirakina spyn ir pagaliau sugrta pas save. Pasuka jungikl. Viskas taip pat, kaip paliko prie kelet mnesi. Tik vijokliai jau subrandino vaisius, ir nemaos juodos keks kybo ties lango viduriu. Vac atsargiai, vos prisiliesdama pirtais utraukia uuolaidas. Ji valgosi. Po ligonins skurdios aplinkos ia visko atrodo per daug: bald ir drabui. I supamojo krslo pakyla jos draug sen, jau visikai atvirai neiojanti jos rbus ir mgdiojanti ukuosen: kasel prismeigta plastmasiniu smeigtuku. Ji reikalauja valgyti ir gerti, matyt, ibadjo per tuos mnesius, kai Vacs nebuvo. Vac eina  virtuv, atsuka dujas ir visur ieko degtuk. Kur jie galjo pasidti? Atsigrti meilje Raudon plyt namas ant kalno atrod kaip tvirtov. ia buvo architektas kaltas, kad pereiti  savo namus bdavo kankinaniai sunku. Reikdavo pakilti siaura staia gatvele, paskui pereiti didiul apval, garaais apjuost kiem, ir visos lang akys irdavo  tave, tok ma ir menk, kiemo achtoje. Gara statin prats mro siena, prilaikanti lait, kurio viruje vl buvo statomi raudon plyt namai. Vienu odiu, t mr buvo per daug. Kieme augo tik vienas medelis, ir t pat vaikai tuoj nulau. Mes gyvenome keturi kambari bute, vir ms tok pat but turjo ministro pavaduotojas. Tik ms buvo dvylika asmen, o j - trys. Mano keturi sns su monomis, dar du vaikai, dukt, tiek ir susidaro - dvylika. Gyveno ms name ir daugiau dideli virinink, urnalist, daktar, prekybinink. Kai a rytais luodavau kiem, bdavo grau pairti, kaip jie visi ssdavo  mainas, viena u kit graesnes. Tik viena eima, i septinto buto, neturjo mainos. mona vaikiojo kailiniuota, tie kailiniai buvo dviej main kainos, taigi jie mainos nepirko, nes nesugyveno. Vyras tursendavo  troleibus, o ji psia danai vilkdavo pirkinius. Kart, kai a buvau pikta t ryt, nes i naktins pamainos kepykloje gro mano dukt apvogta (imusi i krosnies skard su pyragliais, padjo ant palangs prie atviro lango, kad greiiau pravst - tai buvo penkt valand ryto - atsisuko u penki minui - pyragliai ding su visomis skardomis). Taigi tokie senamiesio vagys, teko mokti i savo kiens, o tai juk mano kien! Toji poniut mane ukalbino: - Ar kas atsitiko? Js taip vaistots luota, tarsi ketintumt iluoti viso pasaulio iukles... Ir mane tame tarpe... - pajuokavo. A jai pasakojau, kas nutiko. Ji pritar - taip, taip, bjaurs tie senamiesio vagys. Atvirumas u atvirum. - O mano vyras vl nenakvojo namie, - tar ji tyru giedru balsu, kaip muzika. - Turbt matote visk, kas ia darosi... Ir nra su kuo pasitarti, kam ird atverti... Vaikas maas. - Taip, kai sunku, visada esi vienas. tai a. Buvo mano gyvenime toks momentas, kai nebeinojau, kaip toliau gyventi. Nutariau ueiti pas vien sen ymi raytoj pasikalbti, kas man daryti, kaip toliau gyventi. Kad bt drsiau, pasimiau draug, savo "naparnik". Susiinojau adres, nujom. Taiau toliau priekambario ms nesileido. Tarnait ten buvo ar sekretor. Suinojusi, kokiu reikalu, dingo pakajuose, po kiek laiko ine tok raytojos atsakym: "Arba myli, arba nemyli. Kitaip nebna." Tarsi a pati neinoiau. Tai ino kiekviena moteris. - Taip, taip, - pritar mano panekov. - Turbt reiks skirtis... O gaila. Vaikui mokykla... Ir butas... Nors kelias  namus, pasakyiau, labai slegia. Jautiesi paniekintas ir silpnas, kai kyli  i tvirtov, kurios vis tiek nepaimsi... Kaip teisingai ji pastebjo! (Ji vis labiau man m patikti). Ta eima isiskyr. Isikeit butus su aukto rango karininku. Kareiviai jiems padjo kraustytis. Tai dabar rytais  kiem vaiuodavo ir juoda "Volga" su antena pasiimti to karininko. Taigi jie isiskyr. Ne jie pirmi, ne jie paskutiniai. Taiau pavasar nutiko toks dalykas, kuris sukrt mane ir ilgai nedav ramybs. O juk nieko tokio ypatinga neatsitiko, tik tas vaikas i septinto buto atjo prie savo buvusi nam. Eina sau vaikas per kiem, pradioje a neatkreipiau dmesio. Kaip jis ia atsirado? Jis i motinos, matyt, turjo t bd lengvai pradti pokalb. - Labas rytas, - pasak giedru tyru balsu. Kaip muzika. - Tai kaip jums einasi? Kas girdti? Neinojau, k jam atsakyti. Bet jis ir nesiklaus, ir nelauk atsakymo. Jis stovjo prieais ir pro mano peius irjo  savo buto langus treiame aukte. Tas vilgsnis skrido kaip pauktis sukruvintais sparnais. A visk supratau, bet nenorjau, kad jis tai pajust. Jis dar kart pasiirjo  langus. Galbt jam ten pasivaideno tvo veidas? Paskui jis taip pat staiga netiktai nujo, pajuts, koks svetimas ia yra ir vienas visame pasaulyje. Upustytas traukinys it mog giminj vadino Tetnu. Maas ir kresnas, visikai nupliks, jis sdjo savo nuosavame name aliakalnyje, kaip kokioje rezidencijoje, ir pas j vaiavo jauni giminaiiai skolintis pinig kooperatiniams butams, jis sutaikydavo besiskirianias poras, jis irinkdavo naujagimiams vardus, ir buvo kriktatvis daugybei ma giminaii, taip pat jo lemiamas odis bdavo, kok sakin ikalti antkapyje, - daniausiai k nors i Putino. Kakada priekarinje Lietuvoje jis buvo ymi figra mieste, dabar, tiesa, j atsimin tik nedaugelis, likusi gyv i t laik: senas juvelyras, garsus siuvjas, kelios senos aktors. Taiau jis nebuvo koks gerairdis storulis, kurio pinigine negailestingai naudojasi giminaiiai. Ne, tai buvo orus, rstokas, savo vert inantis mogus. Visos skolos buvo tvarkingai suregistruotos ura knygutje, vaik dovanomis nepaikino, savo dviaukio namo niekam palikti neadjo. Giminaiiai laiksi pagarbaus atstumo, kad gink Dieve nekyrt. Kreipdavosi tik svarbiam reikalui prispyrus. Vien dien pas Tetn i Vilniaus pribuvo suvargusi moteris su vaiku, stambiu paaugliu, kuris dabar smalsiai dairsi po hol. Tetnas paino savo giminait, ta moteris prie kelet met buvo likusi nal. Ji buvo gydytoja, apie j sklido miglotos nekos, kad ji dan "nugydanti", vienam mogui per jos kalt neva turj nupjauti koj. Tetnas nelabai tikjo tomis kalbomis. O tai berniktis, pasirodo, iaugo tikras pabaisa: vasar kaimyn sode gyviems mediams nulupo iev, sukl gaisr garae, pasim main ir j sudau, o dabar reikalauja japonikos galvuts magnetofonui. Visa tai buvo paskubomis susakyta Tetnui, varg, skubjo atgal  Vilni: dirbanti keliose vietose, inakt turinti budti ligoninje. Ji paliekanti savo Algird pas Tetn iki rytojaus, kad jis kaip tvas su juo pasinekt apie gyvenim. Ji net arbatos neigr, ijo. Viskas vyko taip staiga! Ir tai jie sdi vienas prie kit, - jo kriktasnis kaip maas vilkiukas, stumtas pas ger, ram, namin un. Btent taip pagalvojo Tetnas. Jie vis vakar praleido namie. Lauke snigo, jie niekur njo. Tetnas leido berniukui apirinti namus - nuo rsio iki palps. Leido pasiimti kelet smulkmen: sen rakt, maikt arkliui, kakoki geleli. Vakare, berniukui atsigulus, Tetnas atjo prie jo lovos su knyga. Jis atsisdo kojgalyje, atsikrenkt. - K js man ruoiats skaityti? - A tau paskaitysiu pasak "pesarto smukl". Tai Haufo pasaka. - Vis? - irdamas  stor knyg, paklaus Algirdas lidnai. - Ne, nebijok, tik itrauk. Ir jis m skaityti seniokikai drebaniu balsu. - "Tik vien turiu praym, - atsak Feliksas. - Maielyje, kur js turit ant nugaros, yra dut. Praom j gerai pasaugoti. Jeigu ji t, a vis ami biau nelaimingas..." - O kas buvo toje dutje? - Kantrybs, mielas mano. ia istorija apie jaunuol, kuris mokjo aukotis... Tetnas skait ir skait. Jis neirjo, ar berniukas klausosi. O kai baig, pamat rinias berniuko akis, ir beveik patikjo savo pergale. - Na, kaip tau tas aunusis Feliksas? - Feliksas?.. Niekis. Man labiau patiko galvaudys. ia tai vyras! Tetnas taip pokteljo uversdamas knyg, kad buvo panau  antausio gars. Kit dien jie abu prasikankino, laukdami vakaro. Jis buvo priadjs berniuk sodinti  traukin, bet paskutin minut, pamats, kaip laisvai Algirdas jauiasi stoties pastate ir kaip atidiai jis studijuoja tolimj reis tvarkarat, nutar palydti j  viet. Tai reikia, - Tetnas nusipirko biliet ir sau ir lipo  vagon. Kartu su berniuku. Vagone buvo visai nedaug moni. Traukinys sustodavo kiekvienoj stotelje, ir jei lipdavo naujas mogus, tai bdavo vis daugiau suals ir apsnigtas. Algirdas ijo  tambr ir grs prane, kad lauke baisi pga. Traukinys staiga sustojo, ir, kaip nelaims atveju, atsidar durys. - Taip ir yra, - susirpino Tetnas. - Upust keli, neinia, kiek mes ia prastovsime. Algirdas pagyvjs ilipo i vagono ir trypinjo prie laipteli, o Tetnas stovjo viruje, nesirydamas ilipti. Paskui ir jis ilipo. Lauke maisi em su dangumi, ir kakur i smons gelmi atsibeld nerimas, kuris visada apima mog, i ilumos patekus  alt ir snieg. Tetnas staiga prisimin ir kit snieg tolimam, altam krate, kai sustojus traukiniui jis ikl  pusn savo aptlotus vaikus ir ryulius... - Kur mes esame? Ar toli Vilnius? - Kakur pusiaukelj. Eikim  vid, Algirdai. Jie sulipo  vagon. Netrukus traukinys pajudjo, i lto m liauti  priek. Vagonai buvo visai atal. Berniukas sdjo susigs. Tetnas atlapojo savo ministerikus kailinius, ketindamas priglobti j ir suildyti, taiau Algirdas paaipiai blyksteljo akimis ir papurt galv: ne, ne, n u k jis nesileis priglaudiamas. O paskui Tetnas prisndo. Traukiniui kresteljus, jis paoko, kaip sargybinis, kuriam ikrito autuvas - berniuko alia nebuvo. Nelaimingi mokytoj vaikai Jeigu a sutinku sunkaus likimo mog, pirmiausia klausiu, ar tik jo tvai - arba vienas i j - nra mokytojai. Daniausiai tas mano spjimas pasitvirtina. Mokytoj vaikai yra nelaimingi ypatingai. Jie yra tap savo tv pedagogini eksperiment objektais. Tai, ko nesugeba mokytojai padaryti su svetimais vaikais, jie puikiausiai pritaiko saviesiems. Smulkmenikumas, kontrol, mutras - visa tai sugniudo mokytoj vaikus dar ankstyvoje vaikystje. A kalbsiu pavyzdiais. Mano vaikysts draug Maiul Melanija gyveno dviej pedagogi-seser eimoje. Maame aliakalnio namelyje glaudsi tas maas moterikas triumviratas. Motina ir netekjusi teta, dvi filologs, norjo padaryti i Melanijos raytoj. Jai buvo specialiai parenkama lektra, pramogos, draugs. A buvau pakeniama toje eimoje tik todl, kad spausdinau vaizdelius "Kauno tiesoje". Atjusi danai rasdavau Maiul Melanij apsiverkusi. Ateidavau, kai ji bdavo viena, atsinedavau kortas, praydavau, kad man duot saldumyn ir pilt taurel likerio. Tada man buvo trylika met, o Maiulei Melanijai - tik deimt. - Vl verkei? Kas gi atsitiko? - paklausiau, valgydamasi kokio skansto. - A turjau nuneti nuom u kambar ms eimininkei. Ji mane ilaik dvi valandas, visko klausinjo ir pati visk pasak. - O k tokio pasak? - paklausiau, paydama kortas. - Na, apie mano tv, - lidnu balseliu pasakojo Melanija. - Mano tvas, pasirodo, groja restoranuose... - Tai labai gerai, - pasakiau. - inai, kaip linksma restoranuose. Lankytojai jam primeta daugyb pinig... U tai reikia igerti. Tavo tvas groja akordeonu? - I kur tu inai? - Atspjau. Kai jis mirs, t akordeon tu gausi palikimo. Pagyvjusi deganiomis akimis Maiul Melanija paoko, atidar didiul uolin bufet su vitrina ir im artipiln butel vynins. Ji pyl man ir sau negaildama. Mes susidaume, igrme "u tv" ir t "jo akordeon". Mes juokms, kvailiojom, a briau kortomis, ir neigirdom, kaip parjo teta. Ji stovjo tarpdury su pilkais "Inkaro" gamybos botais, su skryblaite, kuri mes vadinom "Pralauiu kosmos", ir didiuliu krepiu nepatikrint ssiuvini. Teta mane ivar, imet, igrdo su visomis kortomis. Iki iol skamba ausyse Maiuls Melanijos rauda. Melanija nepasidar raytoja, itekjo, isiskyr. Pedagogs pasiiupo auginti jos vaik. Jos veiojo vaik veimlyje vos ne iki septyneri met, vaikui vos nesiatrofavo kojyts. Kitas pavyzdys. A sveiuojuosi pedagog eimoje emaitijoje. Vyras, mokyklos direktorius, giriasi, kad berniuk tualetuose pastat veidrodius, pro kuriuos i antros puss galima matyti, kas ten darosi. Dar jis yra emesnse klasse uverbavs kelet nipuk, kurie kart per savait ateina pas j  kabinet su praneimais apie savo draugus... Motina dsto ir keturiolikmeio snaus klasje. Ji principingai raito jam dvejetus, ir a matau, koks iblyks ir prislgtas tas j snus. Motina siunia berniuk  turgel nupirkti bulvi. "viei ar sen"? "inoma, sen". Jis parnea per maai gros ir per maai bulvi, kaip buvo liepta. Motina apsirengia lietpalt, ima  rankas krepel su bulvmis, kvieiasi sn ir ieina  turgel aikintis su ta pardavja. itaip atskleidiamas snaus nesiningumas. Nieko keisto, kad snus paskubjo kaip galima greiiau dingti i to miestelio, jis net nebaig vidurins, anksti ved, isiskyr, geria. Treias pavyzdys. Viename kurortiniame mieste pavyzdingoje pedagog eimoje augo dvi grauols dukros. Abi ivaiavo studijuoti  sostin. Abi simyljo vedusius vyrus, idrask dvi ymi moni eimas, ir tie vyrai nusek paskui jas, kaip teliukai. Tvai i sielvarto susirgo, net ir protas jiems pasimai, o dukros n karto j net neaplank, nepara n vieno laiko. Ketvirtas pavyzdys. Tvas lituanistas iaugina sn - poet. Snaus skm susuko tvui galv. Ir jis nutar imginti plunksn, ileido poezijos knyg. Snus ileidia antr knyg, gauna ymi premij, taiau tvas nenusileidia, - ir j galima sveikinti su antruoju rinkiniu. Toliau leidyba taip ir vyksta - snus - tvas, snus - tvas... Publika prityla, stebi, kuo ia baigsis. Pagaliau talentingas snus nusileidia grafomanui tvui. Visk meta, ivaiuoja, uleisdamas erdv tvui. Tvas jauiasi nugaljs sn garbingoje kovoje. O kad jo knygos guli neperkamos - tai ia jau skaitytoj nelaim. Laikas parodys, laikas parodys, kas yra tikra, kartoja pedagogas t vis grafoman mgstam fraz. Ir jo akini stiklai ibsi, o lpos maniakikai nabda rimus... Jis pats savo nuoira trauk  mokymo program savo eilrai. tai ir viskas. Tai tiek kol kas pavyzdi "i gyvenimo". Ach js, nelaimingi mokytoj vaikai, man js gaila. Vyras maomis kojomis "Vargai vaikai", - galvojo jis, ddamasis daiktus. inoma, jie neprapuls, uoviai pads, ir jis pats, inoma, sis, kiek gals... Kiek liks, nes juk yra dar anie kitos moters vaikai... Jis met ryul, prisideg cigaret, atsisdo ant palangs. Prisimin kakada jaunystje skaityt anglik roman, kur moteris ragina vyr palikti eim. "O vaikai?" - klausia tas vyras. "Bet mes tursime sav vaik", - altai atsako moteris. inoma, vyras maitauja viduje, irdies gilumoje, nes myli savo vaikus... Vliau paaikja, kad vienas vaikas - mylimiausia mergyt - ne jo... Teodoras nujo  voni susirinkti skutimosi reikmen. Snus, prisileids duben vandens, aid su laiveliais. Iki alkni sulaps megztinis, tekanti nosis... Gal nekreipti dmesio, pasiimti tas savo smulkmenas ir ramiai udaryti duris. Taiau Virgis, - berods ito vaiko vardas Virgis, - neseniai sirgo, ia,  but, vaikiojo daktarai... - Klausyk, vyruti, - pasak Teodoras, kaip muses i bari itkdamas ant ems laivelius. - Dar maai tavo subin subadyta adatomis! Vaikas tankiai sumirksjo didiulmis blakstienomis, isinypt  rankluost ir, i vis jg stengdamasis ypsotis, irjo  tv. - Kur po velni mano skustuvas?! - A inau, bet nesakysiu, kad skustuv pam Tedis. - Ar jis jau skutasi? - nustebo tvas. - Tuo tavo skustuvu jis nori papjauti motinos nauj vyr. - Ar pasiutote, pacanai! - suriaumojo Teodoras. Jis puol  vaik kambar, apdau Ted, atsim skustuv, vl prisideg cigaret. Ne, kuo greiiau reikia mauti i to beprotnamio. Tedis atjo ir atsistojo tarpdury. - Klausyk, tvai, - pasak jis linjaniu balsu, - jei tu sugalvojai ieiti, tai ieik greiiau, netemk gumos. ia kyrjai visiems, supranti? Teodoras pasitrauk nuo ryuli, norjo smogti snui, bet apsigalvojo. Tedis pro jo pet irjo  imtytus daiktus ant kilimo. - Klausyk, tu seni, ir palapin pasiimi? - Imu, o k? - O t, kad palapin pirkta u seneli pinigus, ir ji tau nepriklauso. Tavo pirktas tik iedas ant motinos rankos, taiau tu j jau numovei, ar ne? - Numovei ied mamai ir padovanojai kitai! - i u brolio nugaros cypteljo balselis. - O tfu, kaip nuobodu su jumis bendrauti, - tar tvas ir tviriau suver palapin. Kieme pasigirdo mainos signalas. Vaikai puol prie lango. Ir Teodoras pro j galvas pamojo Vytautui, savo draugui, vieninteliam neatsisakiusiam jam padti parsigabenti daiktus. - Ueik! - suuko Teodoras, staiga pralinksmjs, kaip visada, sutiks nesavanaudikum. Vytautas jo ir, kiek nesmagiai jausdamasis, pasisveikino su vaikais. Jis kvepjo gerom cigaretm, gugdjo odin striuk, o prie diro kadaravo visokie metaliniai niekuiai. Jau prails, taiau buvo aminas jaunuolis, vis keit vyrus ir moteris, tik buvo itikimai prisiris prie Teodoro. - Na, iumpam ir neam, - tar Vytautas. - Jeigu nebijot simaiyti  kriminal, - solidiai pagsdino Tedis. - Na, na, valdykis, vyruti, - draugikai pasak Vytautas. Keliais reisais  main jis sune Teodoro turt. Suki galvas prie lango, vaikai mat, kaip jiedu tariasi, ar verta Teodorui grti ir atsisveikinti su vaikais. Nutar veriau neprasidti, sdo  main ir ivaiavo. Virgis tyliai verk. Tedis valandl kritikai irjo  brol, paskui prijo ir stipriai apkabino j. - irk, k a tau parodysiu, - tar jis paslaptingai. - K? - iplt savo graisias akis Virgis. - Eik, isinypk nos, nusiprausk. Artja ikilmingas momentas. Virgis nujo  vonios kambar, susitvark. Kai jis gro, ant stalo pamat paskleistus banknotus. ita brangi alia stalties buvo nukarusi net per stalo kratus. - Pamiau i tvo portfelio, - ramiai paaikino Tedis. - Jie buvo pakeliuose, bet a iskleidiau, taip graiau, ar ne? - Taip, - sunabdjo Virgis. - Dabar klausykis. Jeigu ms klaus, mes t pinig nematme, mes apskritai lyktims pinigais, nes niekiname pinigus, supratai? Mes juos paslpsime ir po truput leisime. Net kankinami neiduosime slptuvs. - O, - tar Virgis. - Kokie mes dabar turtingi... Tedis greit visk sutvark. Vakare butas buvo pilnas moni. Tai motina prisikviet svei - draugi ir bendradarbi vyr, kad atvst savo skyrybas ir ikovot laisv. Buvo linksma, triukminga. Kai vliau, per pat baliaus kart, prie dur pasigirdo skambutis ir visi pamat, kad gro Teodoras ir nori pasikalbti su eimininke, kilo baisus kvatojimas, riksmas, pasipyl patyios. Iblyks, gailus Teodoras kak lemeno apie pinigus, taiau mona nebenorjo net jo balso girdti. Juk jie visk teisingai pasidalino per teism! Du vyrukai, jiems paliepus, graiai sum Teodor u paranki ir numet nuo laipt. Vl visi oko, dainavo. O savo kambaryje dvi galvyts, prisispaud prie lango stiklo irjo, kaip kitina emyn gatve mogus maais ingsneliais, maomis kojomis, savo noru atsisaks didiausi turt pasaulyje. Pieno klubas Sunkiai, labai sunkiai vrsi durys  laipt aiktel. Kaip visada, per nakt buvo prineta ir sustatyta kalads Metro knyg. Skaitytojai tikjosi j gyv umryti jo paties knygomis, bet ne, - jiems nepavyks to padaryti. Metras kasryt tas knygas paalindavo. Pradioje jis rasdavo paskutinj penkmet ileistus savo Ratus. Prabangiai riti, jie guldavo prie dur, kaip rimtos kaldins dovanls. Vliau m rastis ir anksiau, prie deimtmeius ileist knyg, kai jos bdavo spausdinamos storame popieriuje, kuris laikui bgant pagelsdavo, kaip dramblio kaulas. Kartais Metras pritps pasklaidydavo koki savo primirt apysak, ir tada, kaip kiekvienas pasens raytojas, su grauduliu pagalvodavo: "Nejaugi ia a buvau toks naivus, toks... toks... tyras..." Apie it tyl skandal - pjudym knygomis inojo visas miestas. T akcij buvo sugalvoj keli jauni raytojai, susibr  Pieno klub, - negaljo Metrui atleisti jo Praeities klaid. Dar prisidjo ir jo vieas pasisakymas dl vienos gatvels pavadinimo keitimo ir dl Mirties Angelo likimo prie kapini vart. ryt palyginus knyg buvo nedaug. Dabar jie nea jau ir dramaturgij. Metras prisimin, kok sunk vainik jam buvo udj emieiai per vien premjer ir, beveik juokdamasis, nulipo laiptais emyn. Valytoja jau lauk pasiruousi. Ujausdama pavelg Metrui  akis ir delikaiai pasak kak apie kates, kuri ia pilna privis, ir kurios, neduok Dieve, gali sudraskyti itas graias knygas. Metras padav jai banknot, kad ji visk ia sutvarkyt. Ijo  gatv visai gerai nusiteiks ir nutar usukti  Pieno klub, kur rinkdavosi tie visi raantys pienburniai taukuotais plaukais, igedusiais dantimis, plikiai ir pederastai, bob ilaikytiniai, per vien vakar prageriantys valstybines paalpas. Metras su savo bebr kepure, auksiniu laikrodiu ir sidabriniu portsigaru, su savo ilais smilkiniais, porcelianiniais dantimis ir prancziko gobeleno sakvojau atrod kaip ger praktik turintis akueris. Solidus ir turtingas jis turjo jautri ird ir dosniai dalindavo pinigus, jeigu kas papraydavo. Taiau tie suskiai beveik neprieidavo prie jo. Pieno klubas - tai buvo vienintel likusi raytoj susibrimo vieta, rengta senoje padarginje u tvart.  tuos tvartus buvo suvaromos ir laikomos karvs, kol susidarydavo partija ginti jas  skerdykl. O pinigais u t pien, kur dar imeldavo i sunykusi, myriop pasmerkt karvi temen, buvo mokama u Pieno klubo patalp nuom. Kakas ia tvark tuos visus reikalus, nusigriebdamas grietinl, nes prie Pieno klubo stovjo japonika tojota, prie kurios rat girti poetai eidavo lapintis. Metras um savo viet prie staliuko, u kur bene vienintelis tvarkingai mokjo nario mokest valiuta. Usidjo akinius, isidst savo naujo romano korektras ir m skaityti. Aplink vyko totalinis grimas, skraid indai, kakas lo achmatais, dvi lesbiets glostinjosi, rudaplaukis storasprandis prozininkas papsjo pypk, i jos rko klamps dmai ir okinjo ieirbos, nes i baisaus yktumo jis  tabok maiydavo sauso karvs do, kurio prisirinkdavo ia pat, prie klubo dur. Visi tai inojo ir nekreip dmesio  aitr kvap, kur skleid rudaplaukio prozininko kno kiekviena lstel. Metras stengsi neirti jo pusn - pypkorius buvo neregtai piktas, eidus, isterikas ir neteisingas. Prijus padavjai, Metrui staiga ov  galv mintis usisakyti vi. Ir kad jie bt patels, kaip viename ved apsakyme. Padavja buvo nauja. Ji valandl apstulbusi irjo  Metr, nesmoningai avdamasi tuo, kuo jis skyrsi i visos tos driski gaujos, kuri nieko neusisakydavo valgyti. Ji aibo greitumu ipild usakym, ir staiga stojusioje tyloje, stebimas daugybs aki, Metras atsipl pirmojo vio - ne, vs, nypl. Jam bekeliant prie lp balt gniuull msos, ia pat u sienos sumyk karv - silpnai ir lidnai, tarsi iplaukianio laivo sirena. Ir tai buvo tarsi signalas pulti. Metr puol i karto keliese. Nuo jo nudrask virutinius drabuius, nutrauk petneas, perpl baltinius, o po jais bta dar baltini. Ne taip lengva buvo j irengti, lyg idraskyti aksomin seno, gero meistro daryt sof. Perpl ir tuos baltinius, o po jais buvo dar kakokie plonos baltos kamiro vilnos apatiniai. Visur lakst sagos, kaip mai karbunkulai. Metras tyliai gynsi ir net stengsi isaugoti lktel su viais. Mutyns baigsi, staiga davus enkl tam rudaplaukiui prozininkui. Visi gro  savo vietas. Metras niokdamas, apgraibomis susirinko savo drabuius ir suplytas korektras. Padavja pasistiebusi servetle apluost jo sukruvint veid. Kraujas buvo mlynas. ia n vienas tokio neturjo.  namus Metras gro visikas senis. Jis vos ulipo laiptais. Bute buvo alta, visi daiktai aperknij. Metras pasikr idin savo knygomis. Jos vaitojo degdamos, tarpais i ugnies iokdavo maas berniukas ir, sudjs rankutes, praydavo j gelbti nuo mirties. T berniuk jis buvo atsiveds i savo vaikysts... Sudegus paskutinei knygai, Metras susirado brauning. Ir vis dlto, kartojo jis, a pats neijau, mane ivar, pribaig... Ir vis dlto mano veid paglost velni ranka... ir tas vaikas, tas vaikas vis gyvas oko i liepsnos. Vadinasi, a - nemirtingas. "Meiliai pavelk  i auk" Tik u vart jis pasijuto jau ne kalinys. Pajs truput toliau per berynl, tuojau nusimet imtasil. Ji buvo dar apynauj, bet prisigrusi to kvapo. Ne jis vienas lyktjosi tuo apdaru - visur mtsi ijusi  laisv kalini drapanos. Sakytum visas berynas buvo kaip didiulis sportinink persirengimo kambarys. inoma, kit laukdavo artimieji su paruotais drabuiais, o jo niekas nepasitiko. Jis planavo gerai apsirengti vliau, nusigavs  miest. Turjo vienos labdaringos organizacijos adres, - paskutiniaisiais, dvyliktaisiais, kaljimo metais susirainjo su tomis moterlmis i labdaros, kurios ateidavo lankyti kalini per religines ventes su didiuliais krepiais maisto. Jau gana ilg laik jis savo laikuose dar uuominas, kad, jam ijus  laisv, jos duot kiek nors pinig grynais. Ne ir ne, spyrsi vienuols. Pinig mes nedaliname. Jauni ir stiprs vyrai privalo usidirbti patys. Kai jis para, kad naktinje pamainoje beveik kasnakt kaliniai vienas kit papjauna, vienuols pritilo. tai dabar jis vaiavo pas jas, nutaiss kankinio veid. Jis paino gimtj miest kaip savo paties kn, kuris buvo igraintas vairiausiais pieiniais. Kiekvienas pieinys turjo savo baisi prasm. Senamiestis per dvylika met buvo auniai sutvarkytas. Jam labiausiai patiko spurg kioskai ir tvora, ant kurios kiekvienas galjo pieti ir rayti, kas ateina  galv. Akimirk pamsts, jis sikando smili ir ura ant tvoros: "i diena". Toliau pritrko mini ir kraujo. (Vliau, kai jis buvo suimtas, tardytojas vos neumu jo, reikalaudamas prisipainti, k reikia tie du odiai...) tai ir pastatas, kur glaudiasi labdaros staiga. Jis sustojo ir, tarsi tikrindamas loterijos biliet, sulygino adres ant popieriaus skiauts ir pilko namo sienos. Sutampa! tai jis eina ilgu vienuolyno koridoriumi. Skvarbi profesionalo akis mato seifus, mrytus  sienas. Tik glenos grotels juos skiria nuo koridoriaus tako... Jis m traukyti dur rankenas, - visur urakinta. Negera nuojauta apm buvus kalin. Pagaliau vienos durels pasidav, ir jis atsidr maame kambarlyje - celje, dl stor sien ir mao lango nemaloniai primenaniame jo gimtj kamer. Tik ia palyginus buvo erdvu: tokio ploio kameroje jie tilpdavo atuoniese, o ia stovjo tik vienas mogus - mergina. Ji riavo kakokias knygas. Igirdusi, kokiu reikalu jis atjo ir probgom dirsteljusi  du ar tris laikus, kuriuos jis parod, ir painusi vyresniosios brai, mergina jam draugikai nusiypsojo. Deja, iandien niekuo negalinti padti, vyksta rekolekcijos, ji ia iuo metu viena, gal rytoj... - Rytoj? - papilkjusiu veidu itar mogus. Mergina buvo tokia jauna, jai nieko nepapasakosi... I jos nieko negausi. - Neinau, kaip man pasiekti t d? - koketikai paklaus mergina. - A jums galiau kol kas duoti maldaknyg... Dar po ranka turiu vaist, gavome iandien nedidel siunt... - plepjo ji. - Jums nieko neskauda? mogus, staiga pasidavs neviliai, sibgjs trenk galv  sien. Nukrito v. Cesilija. U k? Kodl jam taip nesiseka? Kodl jis negaljo utikti ia, i valand, ioje vietoje, kokios rsios vienuols, kuri nenorom, ikalbdama ir emindama, vis dlto duot jam k nors, suelpt... Iki rytojaus jis neilauks, ita kvaia toki dalyk nesupranta... Jis sudejavo, suriko. Sumiusi, isigandusi, mergina irjo  j. - Prisskite, - itar, - a einu, paiekosiu rakt... tai jie abu sandly. - Imkite, man rodos, jums turt tikti... - mergina m nuo kabyklos ir met jam dryuot anglik kostium, juodos odos striuk, irinko graius batus, urio gelton, ilkin alik... O! Kad tai bt tikrov! - Deja, a negaliu jums padti, neturiu rakt... Jis kaip pablds irjo  sot rausteljus merginos veid. (Vliau, kai po keli valand bus suimtas, jis lykiai apmei t mergin, kad ji pati provokavusi j, lipusi ant kds, siekdama religinio turinio knygos jam padovanoti...) Viskas buvo baigta per kelias minutes. Ir joki rakt nereikjo - durys  sandl buvo ia pat, u lentyn. Jis jo ir apstulbo nuo daikt gausos: drabuiai, vyriki ir moteriki, buvo tvarkingai suriuoti ir sukabinti pagal dyd. Avalyns skyrius, baltiniai - apatiniai ir virutiniai. Kabojo net keleri kailiniai i ilgaplaukio nepastamo vries. Jis susimsts glost juos, tarsi umutos merginos plaukus. Isvajota dryuota eilut lauk jo, tarsi specialiai jam pasita, ir juodoji striuk, ir geltono ilko alikas... Ramiai ir kruopiai persirengs, jis nujo prie seifo. J atidaryti buvo ne daugiau vargo, kaip igliaudyti kok noring, usispyrus graikik rieut. Jis smalsiai irinjo pakelius ali ir mlyn nepastam banknot, atidjo juos  al, m tik tuos pinigus, kuriuos tikjosi galsis leisti, nesukeldamas jokio tarimo. Ijo. Prie akis jam buvo visas gyvenimas. Ir i diena. Laiminga diena. Muamas ir kankinamas policijoj, jis neturjo ko prisipainti, jis nesugebjo nieko paaikinti, nes tikrai buvo nekaltas. Antroji pus Vos tik jam buvo paskirta premija, pinig vert taip nukrito, kad i jos nieko neliko. K dar bt galima nusipirkti? Jis nemiegojo naktimis, svarstydamas, kaip reiks gyventi toliau. Honorar danas laikratis i viso nemokjo, o jeigu mgindavo i savo provincijos miestelio skambinti ir iekoti j sostins buhalterij brzgynuose, pikti moteriki balsai vos neivadindavo jo jaunos valstybs griovju ar net nepriklausomybs prieu. Susigds jis atsargiai paddavo ragel ir atlikdavo kvpavimo pratimus: dein nerv - sauls kanalas, kair - mnulio kanalas. Staiga prisimin, kad jau kelios dienos nemat monos. J upldo sentimentai. Kur ji galt dingti, ta maut uogautoja, olinink ir virja? Jis apjo kambar, apirjo visus kampus, pakilojo kiekvien pagalvl ant sofos. Pagaliau surado j tamsiame kambarlyje, kur stovjo jos vaikika lovel. Ji nustojo augti, kai sukako devyneri metai. Dabar ji buvo jau prailusi, ir vis tiek puikiai isitekdavo savo vaikikoje lovelje. mona verk. - - A nebegaliu, - kkiojo ji, - nebegaliu, man taip baisu. - Palauk, a paraysiu tekst vienai nuostabiai melodijai... Man usak tas, kaip jis, tas kompozitorius, tu j inai!.. mona pakl uverkt veid, pairjo  j didiulmis aliomis akimis. - Tu kliedi. Tas kompozitorius juk numir pernai. Tas tavo sugrovas! - Sakai mirs? Negali bti, - uginijo jis. - A j vakar maiau gatvje. Mudu pasikalbjome, ir jis man usak t dain... Tiesa, o kur tu buvai vakar?.. Ir uvakar? - ia, ioje lovoje, kur man daugiau bti, - lidnai atsak mona. - A nebeturiu jg keltis. - Taigi tas mano draugas kompozitorius... - Jis mirs, jis mirs, - kaip uvesta kartojo mona. - Patiksiu tik tada, jei pamatysiu jo kap! - netiktai ts suriko vyras. - Gerai, - rytingai pasak mona. - Einam, a tau j parodysiu. Jiedu iltai apsireng. Ji - savo senj striuk su isiuvintu drakonu, jis - juod palt su raudono ilko pamualu, kur jam buvo atsiunts Skurstani Pasaulio Poet labdaros fondas i ujrio. Jis ved mon u rankos tarsi parduotuvje, saldaini skyriuje, pagaut vagil. Buvo vjuotas ankstyvo pavasario vakaras, ne pats geriausias laikas vaikioti po kapines, taiau jie neapsigalvojo, abu buvo usispyr, kartais net susimudavo, susiginij dl kokio nieko. O ia buvo ne niekas - vis dlto jie sprend to kompozitoriaus likim. Paaiks, gyvas jis ar mirs - tai koks baisus klausimas - altai svarst poetas, tempdamas paskui save t pikt negrai mergii... Kapinse mona neklaidiodama ir neabejodama, atved j tiesiai prie mao, apleisto kapelio, apsodinto paia pigiausia ole - violetiniais viriais. Ant maos aprdijusios lentels buvo urayta kompozitoriaus vardas, pavard ir mirties data. - Negali bti, - suriko poetas. O mona paaipiai, kaip jam atrod, tyljo. - Jis man vakar paspaud rank, ir... palauk, a juk turiu to susitikimo rodym - jis dav man lapel su natomis... - Pasirauss kiense, poetas i tikrj im lapel su natomis ir paniniavo "ra-ta-ti-ta-ta..." - Girdi? Ta-ta-ti-ta-ta... Net eios vovers perbgo i vienos puies  kit. Sukrebdjo iev, ir akos sujudintos j glen kneli, sibavo kaip ali tinklai. - Ibaidei voveres, - papriekaitavo mona. - Tu net kapinse nemoki elgtis. Ji staiga apsisuko ir nujo. Tada poetas dar kart slapiomis met vilgsn  ura ant skardins lentels. Ir staiga prisimin, kad pernai, madaug iuo met laiku, ir jis dalyvavo to kompozitoriaus laidotuvse. Stovjo tada usiglauds tai u ano akmens, - nenorjo rodytis. Jis buvo skolingas mirusiajam pinig ir bijojo, kad nal, kuri dairsi aplinkui vanago vilgsniu, nepareikalaut j grainti... - Ne k turtingesnis a ir iandien, - kariai itar poetas, - nors ir gavau premij... Staiga jis pastebjo, kad yra usiris du kaklaraiius. Nusirio vien ir pakabino ant kryiaus. - Dabar mes atsiskait?.. - Jis ypsodamasis irjo, kaip jaukiai ir be baims vovers laksto tarp kap kauburli. - Ne visai, ne visai, - atsak draugas i po ems. - Tu turi dar man parayti tai melodijai odius... Ir tada poetas gavo bais smg  smilkin: du kaukti vyrai, pasilenk vir jo kno, nar po kienes. Nieko. Tuia. unsnukis nesineioja pinig, o juk gavo didiul premij!.. Kakokios natos... Vyrai spard nejudant kn, atsilapojo paltas su raudonu pamualu, atrod, kad auka guli milinikame kraujo klane. Taip, i jo ibgo visas kraujas ir susigr  em, iskrido visos mintys, ir turs praeiti imtas met, kad jas kas nors vl prisiaukt. Balta ir juoda Mergait, neina aplanku su gaidom, stabteljo prie gli kiosko, svarstydama, pirkti muzikos mokytojai gli ar ne. Nutar pirkti. Ir tai ji eina, laikydama prie save gl, tarsi vak per pirm komunij. Muzikos mokytoja gyvena name, kurio pirmj aukt uima gastronomas, todl laiptinje prilapinta, prinerkta. Mergait avi baltomis basutmis. Ji apeina balas ir ltai lipa  vir. Jos ingsnius pasta muzikos mokytojos uniukas ir ima kiauksti. O mokytoja groja triukmingus pasaus. Mergaitei duris atidaro muzikos mokytojos vyras. Kaip visada, jis neblaivus ir vos ilemena od. Jis nori paimti gl, bet mergait slepia rank su gle u nugaros. Tuo tarpu pro kojas pralenda tas maas piktas uniukas ir grybteli mergaitei u didiojo pirto. Kojos spyriu muzikos mokytojos vyras nublokia uniuk  kambario gilum, ir uniukas cypdamas, vaitodamas lenda  kakok kamp. - Kas ia darosi? - nuo fortepijono pakyla aukta liekna muzikos mokytoja. - ia tu, Llyte? - klausia abejingai. (Mergait j labiausiai myli u t abejingum.) - kando? Vargas Pukis yra nekaltas, kad nenormalus. - Ji lenkiasi, itraukia unyt i tamsiojo kampo ir glaudia prie veido. Toliau kreipiasi  maut erdv priekambaryje. - Jeigu jus koks palemkas imest pro balkon, juk ir js btumte nepilnaproiai. - Ji buiuoja unyt. Vl -  erdv. - Mus dukart girtuokliai met pro balkon... - Viepatie! - surinka mergait, perimta skausmo. -  kambar, eikite  kambar, - murma unelio budelis, stumdamas mergait. - Sodink j prie fortepijono (tarsi prie vaii stalo) - ir... pinigai... Paklausk, ar atne u pamokas! Jis plte iplia i Llyts rank vok su pinigais, kur iverts, alia banknot netiktai randa laikut, kur para Llyts motina. - ia man. Duok, - abejingai sako muzikos mokytoja ir skaito: - "Deja, turime atsisakyti muzikos pamok... Susiklosius aplinkybms"... - Ji meta laikut ir atsisuka  Llyt. - Na, u i pamok dar sumokta, - sako karalikai ididiai. Llyt groja. Muzikos mokytojos vyras kaip stovi, su piama, sulaksto  gastronom, grta su buteliu ir virsta  lov. ia tik vienas kambarys. Jis guli pusiau usimerks. Muzikos mokytoja stovi prie lango. Uuolaidos isiuvintos rojaus paukiais, aptakytos lyg krauju, lyg raalu. ia viskas il, sudauyta, kur prisiglaudi, apsiveli uns plaukais. Ir mergaitei vis tiek alpsta irdis i meils muzikos mokytojai. - Na, iai dienai uteks, - pagaliau sako muzikos mokytoja ir ilgliau iri  mergait, kai ji keliasi, taisosi balt suknel pstom rankovmis, ir kaip perbraukia ranka pianino dangt, tarsi atsisveikindama su gyvu mogumi. O Llyt kakodl iri  t lykt vyrik, prasiiojus, uvirtusiomis akimis... Paskui ginasi nuo uniuko, taip ir nesugebanio nuslpti savo antipatijos. Priadintas vyrikis sdi lovoje ir keikiasi. Mergait ltai nusileidia laiptais, skaitindama visokius uraus ant sien: "ch... v rot" ir kitokius. Jos balta figrl leidiasi emyn, laiptas nuo laipto. uniukas viruje beprotikai kiauksi, o paskui nutyla. Ir kai mergait ieina  sauls nutviekst kiem, uniukas bga jai prieais, gyvas ir nemirtingas, nulaus tik kelias gleles darelyje po balkonu. uns eiminink Kaimynystje buvo gaisras. Deg butas penktame aukte. Emilija apie tai suinojo vlai vakare, ivedusi un. Susijaudinusi, liepsnojaniais skruostais, prie akmens su savo Bimu jos lauk debiliuk. Ir iaip jau nerili kalba dabar, jai jaudinantis, buvo visai neaiki. Taiau Emilija, bdama urnalist, visk suvokdavo i puss odio, ir dabar labai aikiai susikr vykio vaizd. Penktame aukte gyvenanti labai nerpestinga, bloga moteris, - ivaiuodama  sod, ji neijung aldytuvo. Usideg laidai, po to - virtuvins paluosts, uuolaidos, lang rmai, stalas, spintels, priekambario baldai, liepsna persimet  kambar. Sudeg pianinas. Tai debiliukei buvo itin baisu. Ji pianin vadino "popino". Taip pat ji audringai baisjosi, kad sudeg "kuki". Tik gerokai pasukusi galv, Emilija pagaliau isiaikino, kad tai reikia - striuk. Sudeg eimininks striuk, kabjusi priekambaryje, raudona, putni kaip pagalv. Tu man pasakyk, ar galima tokiems monms duoti but? - piktinosi debiliuk. inoma, ji itar tik kelis skiemenis ir itiktuk. Taisykling sakin Emilija sukonstravo pati. Boddamasi tuo kasdieniniu ritualu tampaniu susitikimu su debiliuke, itikimai jos laukiania prie akmens, Emilija tyia jai paprietaravo: - Kiekvien mog gali itikti nelaim. O but privalo turti kiekvienas. - Tu girdjai, k per televizori pasak tas barzdotas mogus. - Koks mogus? - Tas, kuris baisus. Kai jis pasirodo, mes su mama tuoj ijungiam televizori. Emilija nenorom nusiypsojo. - Negirdjau, o k jis pasak? - Dabar du buteliai pieno kainuos deimt rubli. Emilija nejuia nuvelg debiliuks figrl. vari, sulopyta suknel, kienlje degtukai, vaikiki mai batukai, susirpins bukas veidukas... O k, ties sakant, mes inome apie tuos gyventoj sluoksnius, kurie yra taip arti skurdo? Tik plik statistik, daugiau nieko. Mes juos tik pakeniame ir nenorime arti prisileisti... Mums nepatinka, kad jie stovi prie ms akmens... Debiliuk irjo Emilijai  burn, laukdama, k ji pasakys, bet Emilijai buvo per sunku k nors jai paaikinti. Pribgo Bimas, gauruotas kaimikas sarginis debiliuks uo, ir, apiojs Emilijos rank, apsimet, kad kanda. Jis buvo toks dkingas, kad Emilija bendrauja su jo eimininke. Emilijos taks kassi giliai po akmeniu, raus urv, tarsi uuost vr. O gal ten ir lindjo koks vris?.. ia, miesto pakraty, mikas visai arti. Mikas ir Darinink kaimas,  kur Emilija eidavo savo maytei serganiai taksei pirkti okos pieno... Taip daug jai kainavo itas gyvulys, kol iaugino, o dabar jis nerodo jokio dkingumo, isterikas, ilepintas padaras... O Bimas, tai, niekada toli nenubgs, neapleidia savo eimininks, jis tarsi veda j per gyvenim. Dar kak kartai aikina debiliuk. Emilija pasisteng siklausyti. Ak, koki niek esama! Pasirodo, debiliuk i savo pensijos paskolino vienam girtuokliui, sdiniam ant suoliuko prie parduotuvs, dvideimt penkis rublius. Ir tas net nesiruoia grinti. Jau prajo septyniolika dien. Emilija atjausdama lingavo galv. Tie vyrai... Ji ir pati redakcijoje, kur dirba, niekaip negali atgauti savo pinig i tokio vieno prasigrusio tipelio. Tkstanio rubli. Jau septintas mnuo. - Viskas, gana, einam, - paauk Emilija savo taks. O Bimo net aukti nereikjo. Jis tarsi skait savo eimininks mintis ir jau bgo pirmas, ikls uodeg kaip vduokl nam pusn. Emilija atsisveikino su debiliuke ir, kaip visada, susinervinusi dl to beprasmiko bendravimo, kur ji turi kas dien ksti, ulipo  savo but. Ji prijo utraukti uuolaid. Kaip tik prieais jos langus buvo tas gaisro nusiaubtas butas. O alia staiga usideg viesa - tai  savo namus parjo debiliuk. Emilija nenorom irjo, kaip ji vaikto po kambar, mtydama uniui ksnelius, nutrauktus nuo savo burnos. I fotelio pakilo maa, dikta moteris, debiliuks motina, nes debiliuk apkabino ir pabuiavo j, tarsi bt ilgai nesimaiusios. Ir motina jai glost galv, ir irjo  akis su begaline meile. Staiga Bimas uoko ant palangs ir, priglauds snuk prie stiklo, bed akis  Emilij, tarsi senis irt i po gauruot antaki. Emilija tutuojau utrauk uuolaidas. Jos irdis buvo suduusi ir alta. Ji galutinai apsisprend, - niekada, daugiau niekada neis su uniu prie akmens. Yra daugyb kit marrut pasivaikioti. Ir jai nereikia joki moni ir j prisiriimo. Ji nenori nieko mylti, ir tegul jos niekas nemyli. Taiau kodl aaros taip degina akis? * * * Po keli savaii, per kurias jai skmingai pavyko ivengti susitikimo su debiliuke, Emilija vakare vl stovjo prie lango. Sudegusiame bute tviesk viesos, ten dirbo daytojai. Debiliuks languose buvo tamsu. Ir taip buvo daug vakar. O paskui  t but atsikraust kiti mons. Motina ir dukt kakur dingo ir  itus kratus nebesugro. Dar po kiek laiko Emilija sutiko valkataujant Bim. Ji paauk j, ities rank, kaip senam pastamui, taiau uo nepanoro su ja sveikintis. Ta panieka i jo aki nutvilk Emilij, ir ji nujo alin, nuleidusi galv, visai sugniudyta. Nelinksmos mintys sukosi jai galvoje. Prisimin, su kokiu azartu debiliuk pasakojo apie gaisr, taip, taip, tai ji bus padegusi t but, jos suknels kienje danai barkdavo degtukai... K gi, dar vienas praradimas gyvenime, skaitant un. Kliedesys Motina, nenordama jam apnuodyti vaikysts, i paskutinij valdsi. iaip graus, siaurokas, su nuostabiomis duobutmis, trumpoka virutine lpa, kaip Maosios Loks vaigdynlis, apgamliai ant kaktos, mlyna gyslel smilkiny, prie akies, kaip neinomas upelio intakas, - tas veidas su visais itais meilum adaniais enklais dabar danai bdavo apsiniauks, tarsi pasmuks emyn, lyg nebeatlaikyt gyvybs syv ir jau ruotsi senatvei. Berniukas nebeusilipdavo jai ant keli, buvo per didelis, tik i vis jg stengsi, kad motina jo n akimirk nepamirt: pasims savo vaikik kard, iguld kaip mautis ienpjovys vis glyn, kurio vazonliai um didesn dal kambario. Jis iauriai dauydavosi su triratuku, vis atsitrenkdamas  pianin. Pasigirsdavo skaudus, su niekuo nesulyginamas garsas, tarsi ten, toje juodoje dje, pro sukaltus klavi dantis vaitot pianino dvasia. Motina kartais pasiirdavo ir tuoj visk umirdavo. Daniausiai ji sddavo tarp sofos pagalvli, susirietusi, nelaiminga, aminai sualusi, vis stengdamasi kak prisiminti, suformuluoti t vienintel klausim, kuris turjo prasidti odiais "u k" arba "kodl". O toliau - n i vietos. Palaidojo tragikai uvus vyr ir dabar pati tyliai merdjo. - tai kvitas, - bespalviu balsu pasak ji maajam berniukui. - Priemenj stovi roguts. Tu vaiuosi parveti skalbini. - Kaip gerai, mama, - apsidiaug snus. - Pagaliau mes pasikeisime paklodes. A juk dabar kasnakt prisilapinu  lov! - prane jis ikilmingai. - Taip, taip, - pritar ir motina, abejingai nusisukdama. Nusivyls, su aaromis akyse, garsiai trepsdamas, tarsi valytsi snieg, berniukas susiruo. Ant pusnuogio knelio usimet paltel, kur jam persiuvo i garsiosios motinos striuks su isiuvintu drakonu kakokia teta, atvaiavusi  tvo laidotuves. Tokio apleisto vaiko ji nebuvo maiusi... domu, k ji pasakyt dabar? Teta jam tada dav ir pinig. Motina neino, kas tai jis, penkiametis, protingai juos leisdamas, tai jau dvi savaits maitina eim... Lauke buvo pavasaris, varbus, mlynas, tarsi pjuvenomis apvoliotas ledo gabalas, kuris buvo ilgai saugomas tamsioje vietoje ir dabar niekaip negali itirpti. Dar ir pasnig buvo. Berniukas stovjo su rogutmis, atlos galv, irjo  mlyn dang, giliai kvpavo ir diaugsi, itrks  laisv. Maa, sugrubusi rankut temp rogutes, ir kojyts paios, traukiamos nenugalima vaikysts trauka, pasuko  kalvas. Taip, sunku tempti  kaln rogutes. Bet kaip puiku lkti emyn, kai vjas vilpia ausyse, atrodo, tarsi tai - kosminis vjas, kuris tau atnea likim. Berniuko Likimas stovjo kalvos apaioje: apdrisks valkata, iurkiku atriu veidu, tarsi atlenktas peilis, balta plvele apnetom lpom, ilgu liesu kaklu, ant kurio maskatavo juodas skuduras. - Toks vyras, toks vyras... - itar berniuko Likimas tik tuos kelis odius. Ir berniukas patikliai padav jam rank, i karto sutikdamas eiti ten, kur tas mogus kvieia. Ten tarsi kakas aiaruoja... Gal lauo nuodguliai? Ten kakas kvepia... Ten laksto mai padarliai. Tikriausiai tai bus bedionls, kurias tas mogus galjo atsiveti i ujrio. - Tu pamatysi... - mogus nedaug kalbjo, tik vis glost berniuko ilgus plaukus, ugriebdamas sprandel, ir jo akyse buvo baisus nuolankumas ir malonum paadas. - inoma, a eisiu su jumis, jeigu ten taip domu, kaip js sakote, - tar berniukas. - Bet... man reikia mamai parveti skalbinius. - Skalbinius? Mamai? - pasitikslino mogus, ir pasilyktjimo grimasa ikreip jo lpas. - Tuos visus moterikus skarmalus? Gerai, kad tu ia j neturi. A juos imtyiau ant sniego ir sutrypiau. Kas kita - tu... Duok man savo pirtines, - baisiai susijaudins, kalbjo mogus. - A noriau sidti jas  uant. - Bet a neturiu pirtini. - Vis tiek k nors duok man dabar, i akimirk... Vaikas nieko neturjo, tada mogus, greit apvelgs j, pastebjo ant silo kabani sag, irov j ir sikio  burn. - Atleisk, - pasak. - A savo namuose tau duosiu kit... auksin... - Auksin? - Berniukas jau galutinai apsisprend neiti skalbini, o sekti paskui t mog. Ir staiga takeliu nuo miestelio puss pasirod skubanti figrl. Ji buvo labai maa ir smulki, bet vis tiek tai nebuvo mergait - tai buvo berniuko motina. Udususi, su prilipusiais plaukais ant lapios kaktos, ji puol tarp berniuko ir valkatos, stvr j u rankos ir patrauk  save. - Tai tai kur tu, bjaurybe! - tyliai itar ji ir m muti berniuk. Jis gynsi. - tai kur tu, valkata... Man nereikia tokio snaus, kuris ieina ir negrta, - ji dar pastm berniuk i vis jg  snieg, o pati nujo. Verkdamas berniukas nusek i paskos. Jis buvo toks nelaimingas! Motina sudau jam visas viltis, usimezgusi draugyst su nepastamu mogumi, dabar jis niekada nebeturs auksins sagos. Mlynasis srautas I tolo dvaras atrod kaip senais laikais, ir tas pats debesis kabojo kaip t dien, kai j ive, - ipamps, tarsi ikimtas avies skrandis. Ponia Matilda isuko i viekelio ir jo paliugusia pieva, kad greiiau pasiekt savo namus, nors jie nebebuvo jos namai, ir ten niekas jos nelauk, ir j apm baisus lidesys, pamaius apleist sodyb, nuplikus kiem, suardytas gonkas, didiul spyn, kabani ant paradini dur, nors viduj, aiku, nebebuvo k saugoti. Ji pasiirjo pro purvin lang prasitrynusi "ak" ir pamat, kad parketas salje ilupintas, olandiki krosnies kokliai su mlynais malnais idauyti, o apmual draiskanos atrod kaip kareivi autai. Ponia Matilda nebuvo tvirta moteris, ji neimoko valdyti irdies, ir aaros - upeliai aar - tekjo jos veidu, nors vis ilg keli namo ji narsino save, kad sugebs visk priimti kaip Dievo dovan... Taiau dabar neilaik. Paverkusi, tarsi nusipraususi, ji jau valiau pakl galv, apsivalg. I vienos kumetyno lnels rko dmai, ir ji pasuko prie jos. Kvepjo bulvien virta su miltiniais kukuliais ir lainiais. Ponia Matilda pasistieb, kad ir ia pasiirt pro langel. Ten, trobels viduje, tarsi tamsiame urve kuitsi kakokia moterik. Ji atsitiktinai vilgteljo lango pusn, ir ponia Matilda staiga suprato, kaip labai igsdino t moter. Ji rk, plaiai isiiojusi, trauksi tolyn ir stm, ustodama savo knu, kakokius maus vaikus, apvalkstytus skarmalais. Ponia Matilda staiga paino Elz, t baisij kumet, kuri kakada dvaro ponams buvo pridariusi daug bdos. Ir Elz taip pat paino j, nustojo rkusi, ir jos veide atsirado sumiimas ir keistas diaugsmas. Ji greit atkabino duris, sileido poni Matild, ir pirmieji jos odiai, pasakyti senajai poniai, buvo paprasti ir nuoirds: - A pamaniau, kad u lango stovi giltin. Jzau, kaip isigandau! Ponia atrodai kaip smertis, tokia baisi, lyg btum ilipusi i kapo duobs. Va, atsilupai grabo dangt ir ilipai... Ponia, sugrai suvisam? - Elziute, - vl apsipylusi aaromis pasak ponia Matilda, - bsiu laiminga, jeigu priimsi mane, neturiu kur galvos priglausti. - Taip, taip, - pasak buvusi kumet, - man kaip tik reikia nians prie vaik. Varo  kolk dirbti, o a neturiu kur vaik dti... - Ar daug j? - paklaus ponia Matilda. - Keturi, va stovi, pasislp po mano sijonu... Vienas lopy, kitas ia kakur ropinja... Tai jau bus ei. Septintas greit ateis... Elz atstat pilv, pana  kubil, ir nusijuok kvailu, padykusiu juoku. - Taip, o kur j tvas? - naiviai dairsi ponia Matilda, bene pamatys kok susivlus vyrik kaltn lovoje arba ant krosnies. - To gero nebeliko, - paprastai atsak Elz. Ji greitai parod poniai Matildai guol prie vaik iuinli, pripyl dubenl sriubos ir susigraudinusi irjo, kaip ponia valgo t riebi putr, ir nieko neklausinjo - apie ivetj gyvenim jau buvo girdjusi i anksiau sugrusi kinink. Poni Matild kakas pape u sijono, ir maas, blaki kandimais imargintas knelis greit siropt jai  skreit. Didiuls mlynos akys nemirksdamos stebjo j, o didesnij vaik dmesys buvo nukreiptas  jos ryull. Ponia Matilda atrio j ir padalijo visiems po saujel kedro rieut. Vaikai j ikart pamilo. Ir taip prajo daug dien ver kaip teliukai. Tvai i sielvarto susirgo, net ir protas jiems pasimai, o dukros n karto j net neaplank, nepara n vieno laiko. Ketvirtas pavyzdys. Tvas lituanistas imaieji padarliai. Ponia Matilda nebesidomjo savo buvusiais rmais ir tik i tolo stebjo, kaip pamai, kakokiai valdiai nutarus, jie po truput tvarkomi - spyna pagaliau buvo nuimta ir ikilo ikaba "Skaitykla-seklyia". Vedina vaikais ji vien dien nujo pasiirti ir pamat brel bern, bukai irini  krv laikrai, kuriuos tvark kakokia sudivusi panel. - ia ms dvarinink, - kakas pagarbiai sunabdjo, ir panel prieikai nuvelg poni Matild. - ia su vaikais negalima, - pasak ji. - ia dabar liaudies nuosavyb. Ponia Matilda isigando. Tie odiai jai primin Sibir ir tas kanias, kurias patyr ten. Ji islinko lauk, kaltai nuleidusi galv, sena, palusi moteris, ir vienas bernas, turjs jautresn ird, staiga praregjo, kokia negrai ta miestiet panel, igeltusi ir rkanti, ir susigriebs savs paklaus, k jis ia veikia, kai namuose yra tiek darbo. Ir ijo, trenks durimis. Bet niekas  tai neatkreip dmesio. Mat Ignacas buvo ir ne visai bernas - tik pusbernlis. Poniai Matildai Elz staiga pasak, kad sutikusi jos dukteris, nelegaliai sugrusias i Sibiro. Es jos slapstosi mike, kakokioje darinje, kur laikomas ienas. Es joms ten alta, jos nakt sikasa  ien, o dien kak veikia, nes turi ir duonos, ir medaus, ir pieno. Ponia Matilda sutrikusi klaussi, o paskui pajuto bais ilges. Motinos irdis neilaik: ji m nebemiegoti naktimis, ji krpiojo nuo kiekvieno lamesio, apleido vaikus, m siaubingai bijoti milicininko, kuris karts nuo karto ateidavo patikrinti jos dokument. Ji inojo, kokios smarkios jos dukterys, - n u k netnos aminai pasislpusios, jos btinai k nors sugalvos, jos, graiosios, viso kaimo myltos dvarponaits. Vien nakt dukros aplank motin. "Seklyioje-skaitykloje" viet langai, ten vyko kakoks susirinkimas, girdjosi lpins armonikls garsai, paskui i kakur atsirado ir smuikas. Dukterys glost motinos veid, buiavo rankas. Jos abi beveik neatpaino motinos - tokia bejg senut sdjo prie jas. O motina neatpaino dukter - laibuts gimnazists buvo pavirtusios visk maiusiomis, gudriomis moterimis. - Mes tave pasiimsime i ia. Mes visos trys ivaiuosime  kok nors didel miest. Mes dirbsime, o tu, mama, tik gulsi ir valgysi, gerai? - Gerai, gerai. Dukterys su neapykanta irjo  Elz ir jos vaikus. Ar tai ia vieta j motinai? Pamirusios atsargum jos ijo  kiem ir, ididiai atmetusios galv, irjo  savo rmus. Ta skurdi lpins armonikls muzikl, atsklidusi iki j, vert ironikai ypsotis. Ar jos svajojo susigrinti rmus? Galbt. Jos neumiro vjini maln, ipaiyt ant kokli, ir vynins kambario prieblandos, ir tv, sdini prie idinio. Jie visada truput susierzindavo, kai kas nors sutrukdydavo j vienatv. Motina liauna, trapi, neitverminga... Ir tvas, atidavs u j gyvyb... Dukterys dingo nakties tamsoje. Krmai susiskleid u j nugar kaip uuolaid klosts. Po keli minui keliu prajo kareiviai, o su jais - tas pusbernlis Ignacas, jau vilkintis milicininko uniform. Jis inojo t darin, kurioje slapstosi ponios Matildos dukterys, ir labai nenoromis lydjo ten tuos rus kareivius... Elz stovjo, visu knu ustojusi duris, kad ponia Matilda nieko nepastebt. Paskui greitai upt lempel ir liep visiems nutilti. Ponia Matilda kaip visada nuvargusi greitai umigo tarp vaik, ir visiems uteko vietos ir ilumos. Kaip ir kiekvien nakt, ji sapnavo savo treij dukter Magdalen. Apsirengusi ydru peniuaru, apvediotu gulbs pkais, sdjo verandoje pintoje kdje, ant keli pasidjusi sunki anglik knyg, sen unikal Dikenso leidim. Magdalena, karo pabgl, radusi prieglobst brit burmistro eimoje, buvo tarsi j dukra. - Magdalena, - klaus burmistro mona, - k dar galtume dl tavs padaryti? Tu sakei, kad nori pieti? - Man reikia ypatingo teptuko, - pasak noringa, ipaikinta mergina. - Kokio? - sunerimo burmistras su mona. - Tai - specialus teptukas. Jis padarytas i lies aus plaukeli. J galima nusipirkti tik Paryiuje. - Gerai, Magdalein, vaiuok  Paryi, - paprastai pasak nuoirdieji britai. T pat vakar Magdalena susidjo lagaminl ir ivaiavo. Ponia Matilda ypsojosi pro miegus, sekdama savo graiosios dukters keli. Jis buvo nuklotas romis, ikaiytas lovs vliavomis. Jis buvo ilgas ir laimingas... skils trobels langas buvo pridengtas mlynu skuduru, ir mnulio viesos srautas, prasisunks vidun, uliejo visus, gulinius ant grind - septynis vaikus ir dvi moteris - mlyna viesa. Visi atrod kaip skenduoliai, nugrimzd  dugn, i kurio nemanoma isikapstyti. Ta naktis buvo labai nerami: "Skaitykloje-seklyioje" kilo mutyns dl tos panels, ir buvo nudurtas kakoks bernas, atklyds i kitos parapijos, apgriuvusioje darinje, toli mike, kur prikeltos i miego ir suimtos dvi bgls. Jas dav Ignacas, ir dabar, matydamas, kaip jos stumdomos ir muamos, jis susigraudins verk. Ir jaunoji Magdalena staiga abejingai pabgo i aikiaregiko motinos sapno. Senut, paokusi patale, apimta siaubo meldsi sudjusi rankas, praydama Dievo gailestingumo. Lavonas Tas lavonas, kai draug paalino u nepaangum, liko jam vienam. Jau aprayta irdis, inkstai, kepenys. Jis stebjosi, kokie idealiai sveiki organai teko jo daliai. mogaus bta jauno, graaus sudjimo. Preparuojant ilgesn laik, lavonas ymiai palengvjo. Jisai j vadino "mano lavonlis". Profesorius kartais stabteldavo prie studento ir tylomis irdavo, kaip jis dirba - tarsi tiktsi, kad tasai ims ir atras koki nauj liauk. Profesorius, anksti susens, netgi pals mogus, mgo  darbt student. Jo paties sns buvo nevykliai: vienas tranksi kakur po Sjung, apie j seniai neturjo joki ini, o kitas dirbo kroviku ia pat, prekybos centre, net vidurins nesugebjs baigti. Visi inojo profesoriaus istorij ir kaltino j pat - matote, mirus monai, jis ved savo tarnait, kuri ir nusmukd namus. Tai dar echovo apraytas atvejis, kai generolas veda virj, o paskui toji dauo j per andus... - Na, - staiga igirdo studentas u nugaros. - Kokia bt js nuomon?.. Tamsta miklini rank, o protas dirba? Studentui sudrebjo ranka su skalpeliu. Jis atsisuko - emas, kresnas emaitukas, ne i karto suvoks, kad profesorius klausia ne pagal program, kosteljo, kaupdamas mintis. - Uregistruotas, kaip neinomas... Mirties prieastis - galvos trauma... - Jis kilsteljo sruog lavono plauk. Parod kakada buvusi baisi, o dabar blausi, vari aizd. - Ne, kodl jis uvo ir guli ia, mes nenustatysime. Suprantate? - Nesuprantu, - usispyrs atsak jaunuolis. - Neinomas, niekam nereikalingas, mirs mogus. Lavonas atiduotas mums. Bkite malonus, pamstykite, kaip tai atsitiko? Studentas gteljo peiais. Paskui tiesiai, grubokai atsak: - Jeigu nebt toki atvej, mes liktume be darbo... Keistas skausmas msteljo profesoriaus veide. Purtydamas galv, kak murmdamas, jis pasitrauk. Studentas toliau dirbo be po. Jis galvojo, kad seniui laikas  pensij, ko jis ia stovi u nugaros ir seka kiekvien judes. Jis pavelg  laikrod. - Eikite, eikite, - i tolo linkteljo profesorius, vis dlto negaldamas nuslpti simpatijos iam jaunuoliui. m rinktis kita grup. Profesorius stovjo prie lango, irdamas  balt sln, kur rogutmis vainjo vaikai. Jie buvo tokie mai ir nekalti! Pro student urmul ir juokelius prie profesoriaus staiga prisiartino tas jaunuolis (dar neijo) ir, pratsdamas pokalb, tar, kaip lygus lygiam: - A klydau, sakydamas, kad tas mogus buvo absoliuiai sveikas. Jam vaikystje operuotas stuburas. Profesorius ispaud pilkomis lpomis: - Taip, a inau. - Viso gero. Jaunuolis ijo  alt. Reikjo uvalgyti, tada -  skaitykl. Prie student valgyklos jis staiga pamat t savo draug, paalint u nepaangum. - Ei, kteljo jis. - Laukiau tavs. Gal paskolintum pinig? - Neturiu, dievai neturiu, - pamelavo jis. Nusiminimas, aikiai pasirods draugo veide, j beveik sujaudino. - Eikime uvalgyti, - pratar, - tiek uteks. - Sinjore, - savo stiliumi atsak tas, - a... - turjo pasakyti "stu", bet iaip taip steng nusijuokti. - A juk pakviestas  "Metropol"... Viena diena... supranti... prekybinink, venia vardines... pakviet mane. A norjau jai nupirkti ro. Ir jis dingo vakaro migloje. Jis lubiojo. Tarnaudamas armijoje, nevykusiai oko su paraiutu. Liks vienas, ms aunusis studentas jo  valgykl. Prisds prie pastam filologi, su apetitu valg sriub, maltinius ir pasakojo, kaip preparuoja lavon. Susiavjimas ir siaubas mergin akyse jam buvo tikra kompensacija u vis sunki, piln neaikum dien. Juoda dmel Negaliu umirti apsakymo, skaityto prie kelet met apie mog, dideliame mieste vaiuojant troleibusu ir staiga moni kamatyje pamaius pastam veid. Toliau - mintys, kurias sukelia tas veidas, prisiminimai, vaikyst, prarasti namai... Dar ten buvo kakas apie balt dmel mogaus sinje. A sivaizduoju, kaip raytojas siek meninio efekto, ir jam pavyko: niekas taip neirykina juodumo, kaip maa balta dmel... Kodl a prisimenu t Balt Dmel? Nes, likimui lmus, a susipainau su raytoju, kuris, kaip vliau paaikjo, ir buvo to man siminusio apsakymo autorius... A su vaiku atvaiavau  pajrio kurort vl ruden. Jau bdavo alnos rytais. Gatvs, vedanios link jros, bdavo prikrit lap. Eidavai kaip minkiausiu kilimu. Man parod kelis raytojus, atvaiavusius ruden "padirbti". O i tikrj, atrod, jie nieko neveik. Keldavosi vlai, eidavo gerti kavos, vaiktindavo po turg, paskui slinkdavo pietauti  tokius poilsio namus, kur valgyklos vedjo pavard buvo Rotildas... Baltos Dmels autorius vis pasipainiodavo man ant kelio, ir galiausiai jis mane ukalbino, grubokai pajuokavs, kad ims man statyti kilpas. Mano snelis, tai igirds, labai isigando, m traukti mane u rankos tolyn nuo to pikto, pavojingo vyrikio. Baltos Dmels autorius vilgteljo ir, neslpdamas, kad nemgsta vaik, m pasakoti, kad dabar rao apie pokario laik pradinuk, kuris knygas neiodavo fanerinje dutje su ipaiytu mlynu gaidiu... K jis padar! Mano naivus snus m prayti tokios dels, o raytojas patenkintas juoksi. Paskui mes kartu jome valgyti pas Rotild. Taip usimezg paintis. Vaikas, visur vaiktantis kartu, teik ms santykiams nekaltumo. Kaip vliau supratau, Baltos Dmels autorius mgo pagloboti pradedanias autores. Prie jas jis jausdavosi tikrai didelis. Toks ir buvo, inoma, taiau moterikas kertingas piktumas nori jam pripaiyti nesamas nuodmes: puikyb, o gal abejingum arba net alt apskaiiavim... A bent neinau, kad jis bt kam nors i tikrj padjs. Tik ruodavos tai daryti... Tarsi dliot ant vaii stalo valgymo rankius, indus, o pai valgi vis nenet... Man atjo telegrama i nam su bloga inia. A pasibeldiau  Baltos Dmels autoriaus duris. Jis atidar ir stovjo nustebs. altokas vilgsnis sutramd mane ir a kvailokai paklausiau, k jis veikia i popiet. Nereikjo n jo atsakymo - ir taip buvo aiku - stalas uverstas popieriais, rankoje - plunksnakotis. Tada a pasakiau, kad ivaiuoju, atjau atsisveikinti... O mano irdis, rods, plyta i skausmo. Laimingai, laimingai, susitiksime mieste. Jis pralinksmjo, kad neturiu joki pretenzij, ir utrenk duris. Taip susiklost, kad a nieko nebeparaiau. Pasilikau prie deimt met "silpnai blyksteljs talentas". Bet jis yra manyje, ir a galbt dar imsiu rayti senatvje... ... Vaiavau perpildytu troleibusu, ir staiga moni kamatyje pamaiau pastam veid. Tai buvo jis, dabar jau igarsjs raytojas, su kuriuo kakada vaiktinjau po minktais klevo lapais iklotas pajrio miestelio gatves. Ir mano snus pavyddamas spausdavo man rank, kaip vrelis suleisdamas nagiukus, o a nejausdavau skausmo, nes irdis buvo pilna neisipildiusios meils... Prisimenu, kaip jis utrenk prie mane duris, paliks neviliai, bet tai, noriau tikti, vienintel juoda dmel jo baltoje sinje. inios apie mylim mog Tuose namuose vieinti moteris i miesto matydavo, kaip jauna mergina kasdien per piev bga prie pato duts, kuri buvo prikalta prie uolo ties keliuko poskiu. Daniausiai ji grdavo tuiomis. Kartais nedavosi urnal, tada isiblakiusi vartydavo j, engdama, kaip papuola, nesirinkdama kelio. Moteris ukalbino mergait, ir ji prisipaino laukianti laiko nuo mylimo mogaus. Pernai ia, iose apylinkse, stovyklavo jauni archeologai... Moteris pagalvojo apie vienatv, kuriai pasmerkta ta mergait, ir jos svajon sulaukti laiko atrod nereali. - Ar tau neatrodo, kad tai - beprasmika? - paklaus tiesiai. - Taip, - pagalvojusi sutiko mergait. O kit dien vl bgo prie pato duts. Moteris kakodl apsidiaug, kad mergait nepasiduoda tyliai rezignacijai. Radusi prog, ji vl ukalbino mergait, ir nustebo, kad  kart ji vl noriai kalbjo apie save. Pamau moteris suinojo, kad ji nra gavusi n vieno laiko. Kart neitvrusi mergait vaiavusi pas mylim mog  miest, bet turjusi grti i pusiaukels, nes usidegs traukinys. Kils gaisras. Visi mons buv ilaipinti ir nakties tamsoje turj laukti, kol j paimti atvaiuos kitas traukinys. Mergait tai palaikiusi likimo enklu ir nutarusi grti atgal  namus. - O kaip tu su juo susipainai? - Niekaip. Pernakvoj ms svirne, studentai anksti ryt ieidavo kasinti pilkapio. Valgydavo miestelio valgykllje. Grdavo vlai nakt. - Bet tu kokiu nors bdu matydavaisi su savuoju? - Ne. Mudu nesimatydavom. Ir niekada vieni nesikalbdavome. Moteris pykteljusi irjo  mergait: isigalvojo didel meil ir dabar kamuojasi i jausmingumo, tarsi tremtinys po truput ardyt t keli, kuris galt j sugrinti  gyvenim... Mergait papasakojo, kad sapnavusi mylim mog: jis puols su drabuiais  up per ledone, ir ledo lytis nuneusi jam galv. Tada ji ir vaiavusi pas j  miest. Jautusi bais nerim. Tik tada pasiekti tiksl sukliuds gaisras. - Bet tu pati nueidavai prie pilkapio? - Ne, n karto nebuvau, - giedru balsu atsak mergait. Neinau, ko jie ten iekojo... Ir neinau, ar jie k nors rado. Moteris atsiduso. Kit dien ji turjo ivaiuoti ir ujo  mergaits kambar atsisveikinti. Nustebusi dairsi. Kambarys buvo toks, tarsi jame gyvent prieglaudos senut. Akinanti vara. Stalelis, lova, utiesta pilku audeklu, viena kd, ant sienos - marls gabalu udengti ieminiai drabuiai. Mergait sdjo ir kak ra  mokyklin ssiuvin. Pamaiusi moter, nejuia j udeng ranka. - Tu raai dienorat? - Taip... A kaip tik atskleidiau puslap, kuriame apraytas student pokalbis, kur a atsitiktinai nugirdau... Tai tai, - mergait netiktai iraudo, - jis, mano mylimas mogus, baisjosi itais namais, kuriuose jiems tenka gyventi... Jis sak nemats niresni pastat... Ir kad niekas taip blogai jo neveiki, kaip itokia daugyb moter po vienu stogu... ir n vieno vyro... - Bet tai juk nieko nereikia, - nusiypsojo moteris. - Tavo mama liko nal su keturiomis dukterimis, - nusiypsojo. - Taip, - pritar mergait, uversdama ssiuvinl. Dar kakokia mintis j kamavo, bet ji taip ir neitar jos balsu. Moteris ijo tuo paiu keliu, kuriuo mergait kasdien bgdavo irti laik. Ties senuoju uolu ji neikentusi atsisuko: namas, nirus ir tamsus, atrod kaip sena skrynia, amiams udariusi mergait. Trys karitiets Jauna urnalist, viesiaplauk, nerpestinga mergina, atsibeld  t banytkaim jau vakarjant, paskutiniuoju autobusu. Ilipusi valgsi po apylinkes, - niekada nebuvusi iame krate, neturjo joki pastam, neinojo kur rasti nakvyn. Ji turjo redakcijos uduot parayti apie Carito veikl ioje vietovje. Buvo labai graus vakaras - ankstyvas pavasaris, sniegas jau nutirps, dirvos pradiv, mikeliai apsigaub paslaptinga violetine migla, oras gaivus ir tyras. Rausvai tviskjo besileidianios sauls apviesta padang, o mauose kiniuose kiemeliuose, ten, kur savaime met tamsius elius auktai sukrautos malkos arba usilik iaud kgiai, pirmiausia rinkosi prietema. Atrodo, mons buvo labai susirpin krenimu - daname kieme praeinant buvo matyti, kaip ne, krov  ratukus pliauskas, net vaikai temp maus glbelius akeli. Mergina vis jo tolyn nuo plento  kaimo gilum. tai banyia, parduotuv, kino sal. Reikjo apsisprsti, kur pasukti, ir tada ji pamat vienos trobels lange tarp gli vazonli blyk senos moters veid. Jis atrod nepaguodiamai lidnas. Mergina nesvarstydama atkl vartelius, eng  kiemel. Ji jo vidun kaip laukiama dukra, ir senut stovjo prie j, jau spjusi pasiriti vari prijuost. Viduje buvo netvarka, kaip po kraustymosi arba apiplimo: komodos staliai itraukti, kraiio skrynios turtas visas ikeltas, ir visi rietimai drobs sukrauti ant grind. Mergina klausiamai pavelg  eiminink, ir toji paaikino: - Po laidotuvi... iekau ir negaliu rasti vieno laiko... Senut, pasirodo, buvo viena i trij vieninteli karitiei iame banytkaimyje. - Yra dar dvi moterys: viena kinink, kita - vaistinink. Ji pati dirbanti ambulatorijoje - valytoja. Igirdusi, kad urnalist jau rytoj turinti ivaiuoti, senut pasisil nuvesti j pas anas dvi. Jos turinios nudirbt darb knyg, yra uregistravusios visos apylinks vargus, negalinius vaikioti ligonius, vagiiukus vaikus, apskurusius vaikus i alkoholik eim, yra susiraiusios degtindarius, diovininkus, tuos, kurie po infarkto, raius, psichinius ligonius... nekuiuodamosi jos per piev patrauk pas vaistinink. Jau visai sutemo, laim, viet mnulis, ir pakils vjas joms pt  nugaras. Vaistininks mriniame name viet tik vienas langas. Ant grandins dausi uo. Keliauninks sustojo prie tvoros, laukdamos, kad kas ieit nuraminti uns. Priebutyje pasirod maas, kresnas mogus. - Ai Dievui, pasibaig ta ilga pasirengimo istorija, Amelija, mona iskrido pas seser  Niujork pasimonti. - Tikkims, viskas bus gerai. - Vienas dalykas ruotis, o kitas - ikeliauti. - Kalbjo eimininkas apsvaigs nuo laisvs, taip staiga ugriuvusios j. Negreitai gr namo, ne... Paliko tau vis Carito dokumentacij. - Vadinasi, pagaliau iskrido, - jaudinosi senel Amalija. - Ar man paliko buteliuk pijono ekstrakto? - Paliko kak. Ueikite, - kviet eimininkas. - Ne, ne, geriau kit kart. Dabar mes turime skubti pas kit karitiet - Pran. - O Prans irgi nerasite - ivaiavo  bank rpintis paskolos. Prietemoje irjs alia Amelijos jaun, daili mergin, eimininkas vis atkakliau kviet jas ueiti  vid. - Ne, geriau kalbtis tai ia, kai supa nakties oras ir garsai. Tu atnek t dokumentacij. O pats usidk skrybl ir gali mus palydt. - Ne, ne, a nedrstu, - juokavo eimininkas. Atsisveikino. Dabar vjas joms pt  veid, degino skruostus, o padange lk debesys, jos klampojo per sulting okoladin dirv. Visur jaukiai viet langeliai, buvo sunku patikti, kad ia glaudiasi tokia daugyb nelaimli. Jaunoji mergina buvo pavargusi, alkana, taiau dar niekad nesijaut taip sutapusi su monmis ir niekada jai nebuvo taip rimtai rpjs pasaulis. Duona ir cigarets Maa, sena moterik, onu slinkusi  tabako krautuvl, atsargiai padjo ant prekystalio du litus ir papra pakelio pigiausi cigarei. Gavusi prek, tartum nustebusi, priekabiai apirjo iurktaus popieriaus dut, kuri taip masinaniai kvepjo, ir paklaus: - Ar jos neperdiv, tos mano cigarets? - Ne, ne. Tik iandien atvem i bazs, - abejingai atsak pardavja. Sena moteris m skaiiuoti gr. Skaiiavo, stovdama prie dur, atsukusi pardavjai nugar, trukdydama kitiems pirkjams, kurie ateidavo ir ieidavo, vis j kliudydami. Pardavja truput paaipiai paklaus: - Gal kas ne taip? Sakykite, a perskaiiuosiu mainle. Tada senoji moteris atsisuko, ir pro pilkus raukli ravus ybteljo netiktai skvarbios, kibios akys, kaip alias, paralyiuojantis neatpainto skraidanio objekto spindulys. - ia nereikia jokios mainls. Viskas ir taip aiku. Turiu du litus, tai, i j nupirkau savo seniui cigarei, - jam reikia btiniausiai - jis treios grups invalidas... I likusi turiu nupirkti maiel milt, - man juk reikia maitinti du ankus, - dukt, j motina, kakur pabgusi, linksmai gyvena... Taigi, cigarets ir miltai. O duonai ir nebelieka. Taip, - tvirtai apsisprend senoji moteris. - Duonos nepirksiu. - Ir vl perskrod pardavj tuo baisiuoju aliu vilgsniu. - Tai taip mes gyvenam. - Tikrai? - nustebo pardavja. - A jums galiu duoti duonai kelet cent... - Ji pasilenk prie valdik pinig ds, iekodama smulkesni monet, taiau per ilgai raussi ir, kai pagaliau atsities ir pakl galv, senosios moters krautuvlje nebebuvo. * * * Senoji moteris klypavo  kaln namo. Pakelis stiprij cigarei buvo rpestingai taisytas sijono kienje. O miltus rudo popieriaus maielyje su urau "emiausia ris" ji buvo usimetusi ant nugaros. Rezginje buvo ir papentlis duonos, kurios trupin, ujus silpnumui, atsignybo ir sidjo  burn, lyg validolio tablet. Ankai, kakur prauvusios dukters vaikai, lauk jos pareinant prie virtuvs lango, matsi j baltos kaktyts prispaustos prie stiklo, kaip keturkampiai balti vokeliai. Senoji moteris eng vidun kaip tik t akimirk, kai jos vyras, vaik senelis, u kakok prasikaltim bar vaikus ir net grasino erti savo kriukiu. Vaikai pesi ir tarp savs, versdami vienas kitam kalt. Riksmas, verksmai, smgiai aidjo maame kambarlyje. Ak tu, seni, seni, priekaitingai pasak senoji moteris, atimdama i invalido kriuk, nuluosiusi vaik aaras. Jeigu tu dar paliesi vaikus, atiduosiu tave  prieglaud, ir galsi ten supti. - Ir mes tavs nelankysime, - cypteljo vienas vaikas, ikis galv i u bobuts nugaros. - Ar atneei? - drebdamas i nekantrumo paklaus vyras. Ir toliau verksmingu balsu skundsi: - tie benkartai mane baigia gyv susti su visais plaukais, erzino vis ryt "cigarei nebus - bus duonos". - Jis iupo cigaret, prisideg ir, paskends dm tumuluose, pukjo kaip Stefensono garveys. - Duonyts, duonyts! - auk vaikai, kraustydami krep. Senol m kepti blynus. Vaikai, nuprausti, suukuoti, sdjo u stalo, ramiai laukdami valgio. Taiau taip tik atrod, - po stalu jie spardsi, ir senelis, gulintis emai ant iuinio, visk mat ir vl ketino griebtis savo kriukio. - Kai judu taip darote, - vokt jis i savo kampo, - ant js koj tupi po juod, bais velni. Velnias su kanopomis, su uodega, ikitu raudonu lieuviu. Vaikai nustro ir kelias minutes sdjo rams. O paskui vyresnysis vaikas, eiametis, maitininkas jau nuo lopio, itaip atsikirto seneliui: - Tu, seneli, nesispardai, bet tau prie koj nematyti angel. Senoji moteris pro tauk irkim tyliai juoksi, ir tam protingajam ankui met  lkt pirmj blyn. Pavalg vaikai ibgo  kiem. Senol aptvark kambar ir, apimta keisto nerimo, nutar dar kart nueiti  socialins rpybos skyri. Ten j jau gerai painojo. Nuolat barama tarnautojos, kad vaikai taip greit suneioja batelius, ir vis mokoma maiau naudoti riebal, ji vis tiek io to gaudavo ir parsinedavo namo... Ieidama senoji moteris apvelg kambar, tartum ant kiekvieno daikto uklijuodama nauj kain: virykl, vaik vatin antklod, gauta i labdaros, druskin, su besibaigiania gyvenimo druska, jos seniokas, su kuriuo pragyventa tiek daug grai dien... * * * Ialk, perlap, isidau po visas paales, berniukai gro namo, puol prie keptuvs, nukl piin dangt ir, deja, nieko nerado, - blynus, didiulius kaip dramblio ausys, buvo suvalg ryt. Jie m valgytis, kakas namuose buvo pasikeit. Nuo senelio guolio sklido altis. Pirmiausia vaikai numet  al kriuk, t bais bausmi nag, kuris dabar j rankose atrod visai nepavojingas - paprasta, kreiva lazda, - o paskui pradjo judinti senel, bet jis buvo jau sustings. Siaubas apm vaikus. Jie m raudoti, sispraud  kamp. O paskui aaros baigsi, broliai vl prisiartino prie senelio i ariau pasiirti, kaip atrodo mirtis. - irk, cigarets. O! Jeigu mes utrauksim dm, nebenorsim valgyti. - Bet jos juk senelio. - Senelis jau prisirk. Dabar ms eil, - pareik vyresnysis berniukas. Jie abu prisideg cigaretes ir labai rimti susdo ant senelio lovos, taiau saugojosi, kad neprisiliest jo. - Tu usitrauk, usitrauk, - mok vyresnysis maj. Abu valandl papsjo. Paskui abu staiga nuknebo, kaip kieninio peilio gelets. Ir taip liko gulti prie savo mirusio senelio, o ugnis, kilusi i maos kibirktls, spragsjo ir oko liepsnomis per patal, tartum  visas puses sprunkani oranini peli pulkai. Maasis vaikas dar i vis jg stengsi prabusti, pt akis, tas aminai aar sklidinas taureles. Kakuri akimirk jam pasirod, kad  duris beldia i savo tolim kelioni sugrusi motina. Jis pasisuko  duris sutikti jos. tai ji tuoj eis verliu ingsniu, jauna ir ydinti. jo. Ji nebejauna ir neydinti, iblykusi, suvargusi, negailestingai sualotu veidu moteris. Ir vaikas, graudiai ypsodamasis, ities  j rankutes, kuri delniukai nuo mi gatvje buvo iurkts, kaip duonos plutels. Motina su nemonika jga stvr  glb savo vaikus, abu i karto priglaud prie krtins, ir visi, pavirt ugnies stulpu, ov  dang. Pus amiaus tai jai jau penkiasdeimt met. Ir tai negailestingai matyti i laiko nag subraiyto veido. Daugyb moni regta per gyvenim, daug vainta, daug pinig ileista, daug por bat sudvta, suvalgyta kalnai duonos, katilai kos, nukrsta jos daliai itisi sodai vaisi, pagauta valksnos uvies, paskersta gyvuli ir nukapota vitoms galv. Apsunkusi, nerpestingai apsirengusi, su cigarete dantyse ji pasirodydavo paiose netikiausiose vietose, kai pagal redakcijos uduot turdavo patikrinti bedali moni skundus i prieglaud, nakvyns nam, invalid internat. Ji buvo tikra profesional ioje srityje. J, Korespondent, paprastai pasitikdavo besilankstantys direktoriai. Jai nuklodavo stalus besiskundiani, nelaimingj asmens dokumentais, bylomis, visokiomis paymomis, stengdamiesi parodyti, kokie nepilnaveriai, nedkingi tie mons. Taiau Korespondent beveik neirdavo  tuos popierius, pilkvus ir sutrintus, kaip valdikos patalyns skalbiniai. Kuo puonesni bdavo administracijos kabinetai, tuo vargingiau gyveno "valstybs ilaikytiniai", tuo skurdesnis maistas buvo ant j stalo ir baisesnis kvapas sklido i perpildyt kambari-palat. Ak, taip. Sanitar imu invalidei dantis. O ten vienos senuts lova specialiai pastatyta po varvaniomis lubomis. O aname internate i nevaikiojanios moters u kakok prasiengim atm lentel, kuria ji naudodavosi liauti  veiml... Atrodo, tie lidni faktai turjo ir Korespondentei gerokai temdyti gyvenim. Taip. Ji niekada nelikdavo nakvoti tuose "patikrinimo objektuose", nors svei kambarys tik ir laukdavo jos su visa absurdika egzotika: bii aviliai po langais, kanarls narveliuose, prirituose prie palms kamieno, invalid rankomis iausti kilimai ant sien ir grind. "Surinkusi vis mediag", pasikalbjusi su nelaimingaisiais, Korespondent grdavo pernakvoti  viebut. Ilgai vakarieniaudavo restorane, mstydavo, grupuodavo faktus ir jau raydavo mintyse straipsn, negailesting, pikt, ironik. Nors puikiai inodavo, kad ir vl ji nieko nepakeis t bedali moni gyvenime. Su jais anksiau ar vliau virininkai susidoros senu imgintu metodu - perkels gyventi kitur - iraus, itk su visa skurdia manta i prastos aplinkos kur nors  pasaulio pakrat, toli nuo tviks. Siaustydamasi trumpais kailiniais, Korespondent ijo i invalid internato. Drgna ir varbu buvo toje gyvenvietje, isidsiusioje ant eero kranto. Ji prajo kiaulid, i kurios srutos tekjo  graiausi apylinks eer, ir maas, kresnas rikas idioto veidu parod jai tolesn keli per mik. Moteris jo blausiai apviestu taku, ir jai atrod, kad, j sekdamas, u medi slapstosi saugumietis. O gal tai nabdjosi kokia simyljusi porel? Kuprelis - motociklininkas savo malonumui, rizikuodamas gyvybe, lakst nuo staij lait. Jau ydjo ibuts, kaip saldaini popierliai, numesti ant purvin sniego lopini. Korespondent sustojo atsikvpti. Usirk, nordama nusiraminti. Motociklininkas j persekiojo toliau, ir Korespondent netgi isigando, kad jis taikosi nuplti jai nuo peties krep... Po geros valandos jimo pagaliau pasirod pirmieji miestelio namai, ir ji tada pajuto, kad atlgo keista baim, kausiusi j vis keli. Labai daug paeidim ji rado iame internate ir mat daug nuskriaust moni... Prisimin, kakada, jaunystje, tik baigusi studijas, dar savo urnalistinio darbo pradioje, ji para viename straipsnyje, - mgindama sugraudinti visuomen ir atkreipti partins valdios dmes, - apie akl berniuk, grojant fleita pievoje, kurio grojimo pasiklausyti ieina pats Amerikos prezidentas. Tada ji vos neilk i darbo, po to straipsnio ir jos redaktorius turjo dideli nemalonum... Ir vis dlto, t nelaimingj gyvenimas buvo toks baisus, kad visai apie juos nerayti buvo negalima... Einant pro miestelio ligonin, Korespondent pralenk medicinins pagalbos maina, - ji staiga paino t main, vis dien stovjusi prie internato paradini vart. Ji stabteljo pasiirti. Atsidar upakalins durels, ir ioko tvirti vyrai, - internato kvedys ir kiauli rikas. Nesidairydami  alis, utikrintais judesiais jie ikl su netuvais ligon. Nepridengtas moters veidas, apsuptas il plauk, tarsi aprmintas sudegusio vainiko... Bet tai buvo mirusiosios veidas! Korespondent pasilenk dar ariau pasiirti, ir staiga paino j, savo panekov i internato, su kuria tik prie kelias valandas ilgai kalbjosi, stumdama prie save jos veiml ilgu internato koridoriumi. Ir pro praviras ma kambarli duris irjo persigandusios senuts, o aplink pabrtinai valiai lakst sanitars su vakariens padklais, kupinais stor baltos duonos rieki... Ir tai dabar ji guli mirusi! - Pribaig, - pagalvojo su kartliu Korespondent, - nes per daug inojo. - Ir jai pasirod, kad mirusioji teisybs iekotoja vos vos, tarsi paslapia, jai linkteljo galv. - vrys, vrys, vrys, -  galvoje mintys, ir pasilyktjusi galvojo jau ramiau. - Net nepalauk, kol ivaiuosiu, su niekuo nesiskaito, nieko nebijo!.. Pagrieb netuvus, tarsi aisdami, kvedys ir rikas linksmai nuturseno  ma namel u ligonins, lavonin, ir pro praviras duris buvo matyti, kaip jie ivert savo nat tarsi skiedinio krv ant grind  pasien... Paskui nujo tvarkyti dokument. - tai ir viskas, - pasak Korespondent, autant rytui viebuio kambaryje, atstumdama krv prirayt popieri. Mirtinai pavargusi, isismusi, sustojo prie viebuio lango. Prieais buvo matyti vininis eero vanduo, ir toli, toli blykiojo brakonieri vali ugnels. Jau kakur vilpiojo rytmeio pauktis, tarsi berniukas, atjs po draugo langu, kviesdamas greiiau keltis, addamas nuotykius ir nepaprast diaugsm - vis tolesn gyvenim... Pelyt Ukulisyje stovjo Pelyt, laukdama savo eils eiti  scen. ia pat vienas scenos darbininkas su gaisrininku lo kortomis, ir Pelyt mat, kaip didja krvel pinig ant stalelio, ir kakodl norjo, kad laimt gaisrininkas. Pelyts vaidmuo buvo maas, taiau labai svarbus. - Kol Princes dabinasi prie veidrod, laukdama savo mylimojo, ir nuskamba paskutiniai arijos odiai: "Mnuo vieia tau keli, ir tavo irgas nesuklups", staiga per kambar perbga Pelyt, maa, pilka, grakiai besisukanti, prikaustanti vilgsn ir uburianti visus. Princes labai isigsta ir aukiasi pagalbos. Kol atbga tarnai, apsikarst ginklais, Pelyt vis oka, o Princes blakosi i baims. Publikai patikdavo ta scena - Pelyt sulaukdavo aplodisment, kartais net gaudavo gli ir saldaini. Ji turjo savo vietel grimo kambaryje, buvo lipni su aprengja, o Princas danai pakeldavo j ant rank ir juokdamasis priekaitaudavo, kodl ji kelianti tok sambrzd: igsdino Princes, ir ta blogai sudainavo duet, jam pagaliau atjojus  rmus. Ta opera buvo suaugusiems, baigdavosi labai vlai, ir Pelyts pasitikti atvaiuodavo tvas. - Ak, - sakydavo jis, - tu mano varguolle! Vl tavo kojyts kruvinos! Susups  pled, nete inedavo j i teatro, sodindavo  main, ir tada abu vaiuodavo namo. Gatvs bdavo tuios, blausiai apviestos ir vienii praeiviai atrod tarsi gyvenantys kakok paslapting gyvenim. Moterys stovjo prie telefono automato, vyrai linksmai juoksi, kats tupjo ant iukli konteineri, ir restoran durininkai skaiiavo pinigus... - iandien tu gavai gli, - tar tvas. - Kvepia visa maina. Pelyt pajuto, kad jo balsas buvo kitoks, kaip visada, ir pamat, kaip virpa tvo rankos ant vairo, nudirbtos, kietos rankos... Ji isivadavo i pledo, kuriuo buvo apsupta, tarsi ilipo i vystykl, ir atidiai pasiirjo  tv. - A tau noriu pasakyti, kad teks mesti visa tai... Scen, okius... Mes ivaiuojame  kit miest. - Ten nra teatro? - Bet ten yra jra. Tvas daugiau nieko neaikino. Dabar jie vaiavo pagal up, ir juodas, blizgantis vanduo, gilus ir begalinis, buvo kaip Pelyts sielvarto up. Ji tyliai verk, spausdama prie veidelio roes. ia pat buvo maielis su pilkaisiais Pelyts kailinliais. Ji turjo namuose juos truput pavalyti. Ir sulopyti... Jis buvo toks minktas ir iltas, tas kailiukas. - Princas! - staiga nusmelk Pelyt mintis. - Ak, nejaugi ji daugiau niekada nebematys jo, uoliuojanio per pievas ir mikus? - Taip, taip, - kimiu balsu pasak tvas. - Taiau tu gali pasilikti iame mieste, kur yra teatras... Gyventum oki mokyklos bendrabutyje, man raytum laikus... A lankyiausi pas tave... Bet, atsimink, mes matytumms labai retai, ir greitai tu mane umirtum... Pelyt jau nebeverk. Sdjo sustingusi, smeigusi akis  tol. iburiai, iburiai... Koks ilgas kelias namo!.. Koks altas ir tuias miestas bt be tvo... Ten yra jra... Pakilo didel, alia, iburiuojanti banga ir perliejo Pelyt, bgani pakrante, nuo galvos iki koj, - nuplov, nune kort stalel i ukulisi su visais gaisrininko ilotais pinigais, aptak Princess peniuar ir atvsino nuvargusias Pelyts kojeles. Alfa ir Omega Lygiai pirm ponas Grifas atsiseg savo sutrint, dar studentavimo laik kiauls odos portfel ir isitrauk sumutin, suvyniot  laikrat. Pro taukuotas dmes vietsi odiai "demokratija", "pragyvenimo minimumas", "iprievartavo maamet"... Tarp dviej duonos gabal buvo sprausta stora riek slgtainio - ponas Grifas su apetitu valg, saugodamasis, kad trupiniai nebyrt ant vertybini popieri. Buvo labai skans dorai usidirbti piets. Jis usigr vandeniu i grafino, dkodamas linkteljo Popieiaus portretui ant sienos, ir tada paspaud skambut, kviesdamas eiti t atkaklj mogel, kuris atakavo taip ilgai, kad gal gale reikjo ubaigti  reikal. Pradioje buvo du laikai, vienas u kit graudesni, inoma, praantys pinig, paskui knyga su dedikacija, kakoks kratieio paymjimas, apeliuojantis  silpnus giminikus ryius, vl rankraiai - dvi baisiai kvailos pjess, na, ir visai jau desperatikas atvirlaikis... Visa tai sugul  aplank, kur ponas Grifas rinkdavo vis "paalin mediag", nesusijusi su jo bizniu. tai tas mogus. Prisda ant kds kratelio. Jaunas, iblyks, nedrsus, alkanas, kojas su nuleivotais batais parieia po kde. - iandien tokia grai diena, - nedrsiai sako jis vietoje pasisveikinimo ir toliau murma, - laimingas, kad pasisek pas jus patekti... - Prisipainsiu, js laikus perskaiiau su domumu. Valdote plunksn, nieko neprikii... Tiesiog man pasidar domu, kaip gali itiek nelaimi i karto ugriti vien mog? Ligos, artimj mirtys... ia jau kakas fenomenalu... Arba, arba...- garsiai svarsto ponas Grifas ir nebaigia, neitaria to nemalonaus odio. - Arba a esu nevyklis? - kariai klausia jaunuolis. - Neinau. A taip nesakau. Nenoriau gilintis, tam neturiu laiko. Tie rankraiai, kur man atsiuntte... K man su jais daryti? A ne leidjas ir ne redaktorius, - nepatenkintas bamba ponas Grifas. - Kalbkite atvirai. A jus paremiau finansikai, jei inoiau, kad tai atsipirks. Deja, kiti pinigus  literatr a visai nenusiteiks... Duosiu jums - atsiras deimt js broli... Taip galo nebus... Suprantu js situacij, taiau a nesu gerairdis, nesu ir pats turtingiausias i biznieri... Tikrai, kodl js kreipts  mane? - susierzins tiesiai klausia ponas Grifas. Jaunuolis prislgtas tyli, nudelbs akis. Ponas Grifas staiga pagalvoja, kad jaunuolis lus, nesaikingas, nemoka paaboti savo nor. - ita js ataka - tiesiog nepadori, - sako ponas Grifas. - Js darote t pai klaid, kaip ir kiti,  kuriuos kreipiausi paramos dar prie jus... Js i asmenini pozicij vertinate tok svarb visuomenei reikin, kaip literatra. - Kartai atsikirto jaunuolis. Ponas Grifas tik mosteljo ranka, - tai galjo reikti: "O kam ta js literatra reikalinga itame baisiame, brutaliame pasaulyje, kur patvis iprievartauja maamet podukr?". Taiau odiai liko neitarti. O jaunuolis sdjo, abi rankas tarsi ilsindamas ant keli. O treioji (ponui Grifui atrod), nematoma ranka, tarsi koks iuptuvlis, atkakliai buvo itiesta  pono Grifo pinigin. Net tokia stipri asmenyb, kaip ponas Grifas, bt susvyravusi, suabejojusi, taiau ponas Grifas savo altu protu suvok, kad prieais sdintis mogus - tai vienas i t, kurie kelia chaos visuomenje, jie netgi pavojingi, nes kartais pasako toki... toki anarchistini mini, grasinani prastinei tvarkai ir saugumui. O kas bna, kai tokie prasibrauna prie valdios! Reikia baigti su tuo vizitu. Kaip tik laikrodis imu dvi valandas. Jaunuolis atsistojo, ponui Grifui pasigirdo dant grieimas. Jis dl visa ko uiuop kienj ginkl ir taip pat atsistojo. - A laikausi tam tikr princip, ir dl to su niekuo nediskutuoju. Tai taip pat mano principas... Reikia dirbti, jaunuoli, ir viskas susitvarkys. - Beveik tvikai sako ponas Grifas. Staiga jis pastebi ant jaunuolio malio pirto storiausi aukso ied su didiuliu brangakmeniu. ia klaidos negali bti - ponas Grifas kaip tik yra brangakmeni specialistas. Jaunuolis keistai delsia. Ir vis dlto ponas Grifas pirmasis suspjo iauti. Jaunuolis nukrenta minktai ir guli patogiai ant balto graikiko kilimo. Neturdamas kantrybs laukti policijos, ponas Grifas ikrato jo kienes. Maas poezijos tomelis, permirks krauju, tarsi kienje bt sudus raudono vyno butelis, keli centai dirbtins odos piniginje, raktas, nosin, asmeniniai dokumentai, liudijantys, kad tas nelaimingasis tikrai yra raytojas. Ponas Grifas apiri ir upakalin kien - jokio ginklo. Ponui Grifui pasidaro labai baisu. Taip, jis gynsi, vienias, beviltikai vienias iame barbarikame pasaulyje. Suskambo telefonas. Nepaisant viso ito lyktaus kraujo, reikia ilaikyti alt galv, - ponas Grifas pakelia ragel ir sako: - Prezidentas klauso. Apie vaikus Jaunas tvas, nukarusiais sais, anksiau inomas vaik nekentjas, sdjo prie smlio ds ir irjo, kaip ten kapstosi jo dukrel. Apsived jis vlai, pakankamai prisiaips i savo draug, kai jie blakydavosi po vaistines, iekodami garstyi milteli arba pataiso milteli, stebuklingos priemons nuo iutim. Jo dukrel tsydavo j u s ir kimdavo jam  burn plastilin... Ji imet pro lang sidabrin aukt, pamusi plaktuk kalindavo  sekcij vinis... Ir vis tiek atrod nuostabiausia, mieliausia pasaulyje mayt, nors buvo negrai, maom agrast akim, kreivoku kakleliu. - Labas, - pasak nepastama mergina, atsissdama alia ant suoliuko. - Grits savo kriniu? Jaunas tvas vilgteljo  mergin, paskui  dukrel ir nusiypsojo nugaltojo ypsena. Taiau tuoj ypsena iblso, vyras isigando, ibalo. - Pasti, pasti... - tar mergina dirbtinai linksmu balsu. Vyras gerai siirjo: taip, tai ji, ta, kuri jis prie kelet met pamet. Apgavo. Ir isiadjo jos. Mergina dabar buvo subrendusi, graesn nei anksiau, rudom iltom akim, viesiais ilgais plaukais. - Taip, tai a, - nusijuok ji ir velniai, smalsiai pasiirjo  akis. - A tavs nepamirau... Juk auginu tavo sn! - Ji tai pasak pasididiuodama, o jam irdis m baisiai dauytis. Jis nejuia pasislinko toliau nuo merginos, tarsi padarydamas viet atsissti treiam asmeniui. O tai buvo praeitis, vilkinti baisiais skudurais, bet su brangakmeni vriniu ant kaklo... Jiedu susitar, kad dabar, kai mergina j surado, jis turi ateiti pasiirti snaus. Tai toks nuostabus maiulis, labai graus ir rimtas. Jis laukia tvo, kuris iuo metu plaukia laivu aplink pasaul. Ir dabar yra visai arti prie iltosios Golfo srovs... Pribgo mergyt,  kibirl susikrovusi visas formeles. Jis didiuodamasis paaikino, kad ji niekada neimto savo daikt. - O manasis visk idalina, - pasak mergina apgailestaudama. Jie tvirtai sutar dien ir valand, kada berniukas sulauks i kelions sugrusio tvo. - Paskui tvas ir vl gals ikeliauti... Bet ita kelion jau per ilgai usits. Mergina nujo, palikusi t vyr visai sutrikus, sujaudint, neaikiai troktant pamilti savo sn... Atjo diena ir valanda, kai berniukas, apvilktas aksomo kostiumliu, stovjo prie lango ir pro lietaus udang stengsi irti atplaukiant laiv. Motina laiminga juoksi ir sak, kad taip nebna - laivai neplaukia sausuma. Tvas atvaiuos alia maina... (Ji, varg, buvo susekusi net jo mainos spalv.) Berniukas tikjo ir netikjo. O paskui, po penki valand laukimo, motina nureng jo aksomin kostiuml, graiai sulankst ir pakabino  spint. Ji neverk, dar buvo nepraradusi vilties. Neirint nieko, jiedu turi susitikti... Vien ryt berniukas su motina stovjo prie parduotuvs. Ir ia jie pamat jaun laiming tv, apsikrovus pirkiniais, sodinant  ali main savo susiraukusi pikt dukrel. Jis jau buvo jungs motor, maina tuoj pajuds, ir tada moteris nesusivaldiusi pripuol ir pabeld  stikl. tai jis, tai berniukas! Kito tokio nra pasaulyje! Ji verk ir maldavo atidaryti. Bet vyras neatidar, net nepavelg  sn. Jis nenorjo niekam dalinti savo meils. Lk tolyn, nematydamas kelio pro aaras. Ir sekanioje sankryoje partrenk sen, vilkini skarmalais, su brangakmeni vriniu ant kaklo. Stebukl nebna Tv skyrybas berniukas prim pirmiausia kaip kov dl daikt. Pagaliau tvas ipl paskutin apsiaust ir ijo i nam. Berniukas norjo riktelti i paskos, kad to apsiausto kienn jis visai netyia vakar djo dut su paprasiausiu uodu, kur ketino netis  biologijos pamok. Bet laiku susigrieb - tvas galjo pagalvoti, kad jis palaiko motinos pus ir kad jam taip pat svarbu, kad tas prakeiktas apsiaustas likt jiems. Berniukas vaiktinjo po itutjus but ir galvojo, kad j gyvenimas iki iol buvo panaus  dviej dali autobus, kurio "armok" visai suplyusi ir kakieno negrabia ranka yra sukabinta viela. Dabar ta viela, grynas simbolis, laikiusi du gyvenimus - tvo ir motinos - nutrko galutinai. Berniukas mst: kurioje autobuso dalyje iuo metu jis? Lekia  priek ar rieda atgal?.. Tos vaikikos fantazijos kankino j dien ir nakt. Ir kartais jis neidavo  mokykl, ir klaidiodavo po apylinkes, neaikiai trokdamas susitikti tv, kuris, inojo, niekur neivaiavo, tebegyvena iame miestelyje ir dirba ten pat - atominje elektrinje. Kart berniukas sutiko grtant i gamyklos Suleiman, tvo porinink. Suleimanas vilkjo sportiniu kostiumu, apkibusiu baltais okos plaukais, atrod linksmas, net laimingas. Jis suleido rankas  berniuko plaukus, patar juos ir pasak, ybiodamas graiomis migdolinmis akimis: - Tavas tvas neiti  darbas. Dingti ir nematyti. Berniukas i vis jg trenk per dvokianias Suleimano rankas ir m bgti tiesiai per pilk dirvon, tui ir grsmingai iraust, kaip Marso kanalai. Jis klupo ir klsi, ir bgo tol, kol, atrod, kraujas prasimu pro burn. tai ir bendrabutis, kur gyvena tvas. Berniukas lk  tvo kambar, jis buvo neurakintas. Krvel tvo drabui mtsi ant grind, o ant viraus tas apsiaustas, alia batai, rankluosiai. Berniukas m kimti daiktus  tui kartonin d - jis ne glb po glbio, paskui atvirai, nesislpdamas ivilko t d  lauk, pritvirtino prie tvo dviraio, kuris stovjo ia pat, ir tada sustojo atsikvpti. Jis varu parsivarys pakraut dvirat. Tada, be abejo, sugr ir tvas. Motina k nori tesako... Tvas "dingti ir nematyti"... Staiga berniukas panoro dar kart apirti kambar ir sugro vidun. Tvo lova sujaukta, tarsi jis bt mgins myltis su moterimi. Berniukas irjo  t guol, ilaikius tvo ilum, su lidesiu. Berniukas parsivar dvirat namo. D buvo sunki, ji kelet kart nuslydo ant aligatvio, net buvo apvirtusi. Visai nusikamavs, vlai, berniukas pasiek namus. Dvirat pastat priemenj. Jis rado namie motin, kuri, ikankinta laukimo, m staugti ant jo kaip kal, i kurios atimamas paskutinis uniukas... Ji nesiklaus berniuko pasiaikinim, aptal j ir stm  miegamj, nedavusi vakariens. Berniukas, visai patenkintas, kaip kiekvienas klastnas i dalies vykds sumanym, umigo kietu vaikiku miegu, kur paryiais pertrauk sirena, nes atominje elektrinje vyko kakoks nereikmingas gaisras. Berniukas net nesikl. O motina taip pat ramiai miegojo savo kambaryje. Atjo rytas. Kaltai nuleids galv su velni pastelini spalv piamle, berniukas strypiojo  virtuv, kur turjo sdti motina,  maut raudon dkliuk djusi jam virt kiauin, kad jis ilaikyt ilum, kol mylimasis snus prausis vonioje... Motina irs  j meiliom akim, ir jos ypsena su daugybe dirbtini dant bus gryno aukso... Bet motinos virtuvje nebuvo. Berniukas atlapojo duris  jos kambar - ia patalas sujauktas, tarsi jame bt vykusi kova; tebedega stalin lempa, nutraukta uuolaida... Motinos nra, tik blyksi ant grind auksiniai trupinliai. Pasilenks berniukas papuia juos, surenka visus alei vieno ir laiko ant delno - Viepatie, tai motinos auksiniai dantys!.. Tada berniukas ima tyliai trauktis. Priekambaryje ukliudo d, kuri vakar taip sunkiai atvilko. Tvo drabuiai ivartyti ir idrabstyti  alis. Didiulis keistas vris tupi ant tvo apsiausto. Tai - milinik gabarit uodas. Jo sparnai jau nebetelpa priekambaryje. Jis vis dar auga. Ir berniukui viskas pasidaro aiku. iame miestelyje ir maiausiam vaikui inoma, kad negalima  atomins elektrins vid sineti jokio padaro. Ten pabuvs tam tikrose vietose, jis ima augti, plstis, didti ne dienomis, o valandomis. Ak, tvas neinojo, kad nelemtojo apsiausto kienje buvo dut su uodu... Jis surijo tv. O vakar berniukas j parne  namus kartoninje dje, ir uodas surijo motin. Dabar berniukas inojo, kad atjo jo eil. Jis buvo igyvens tik devynerius metus, neragavs banan, nemats jros, jis beprotikai myljo tv. Uodas mosteljo milinikais sparnais ir iskrido pro lang. Jis skrido vir nuniokot mik ir ivirusi eer, vir kakoki saugom objekt, kurie buvo aptverti virbais, storjaniais  vir, - i tolo atrod, ten pamautos moni galvos. Brolis ir sesuo Skiriu E. Werner Paskutin kart paglosiusi vaikus, motina ijo i mao kambarlio. Vaikai guljo susiglaud po vienu apklotu ir, temp ausis, klaussi, kaip motina eina per seklyi, atidaro duris  tamsij priemen, kur jau plktin asla ir dvelkia kap aliu. Ne i karto sugraibiusi velk, ji atidar duris  vadinam "gryi", kur stovjo jai paklota lova. Vaikai klaussi, gal dar igirs jos bals. Bet ten jau buvo isivaikioj gultis - kas  kamar, kas ant ieno. Jai nebuvo su kuo kalbtis. Stojo tyla. Vaikai galjo numanyti, kad ji dabar nusirengia ir gulasi, ir jos pailgas,  apai smailjantis veidas ant raudono uvalkalo atrodo, kaip ne vietoj padtas sris. - Kodl tu spardais? - paklaus brolis. - Jeigu tu spardysies, a imesiu tave i lovos! - Nesispardau, kaip Diev myliu - a tik apsiveriau. A nuguljau on, - plonyiu balsu atsak sesuo. Abu valandl tyljo. Kambarys buvo nutviekstas mnesienos. Ta viesa taip skyrsi nuo elektros viesos, ji liejosi nuo begalinio altinio, kaip geltonas pelki vanduo. - irk, k a tau parodysiu, - staiga pasak brolis. - Matai tas knygas spintoj prie sienos. - Matau. - Tai ms tvo knygos. A irjau dien. Ten visur ms tvo paraas. A irgi taip imoksiu pasirayti... Jeigu tvo knygos ia, tai ir itas kambarys jo... O gal ir visas namas! - Ir sodas? - bailiai paklaus sesuo. - Ir darin? Ir kltis? Ir vitid? - Ir aviliai sode? Ir medus aviliuose? - Taip. Viskas tvo. Ir tai, kas ant aukto. Ten kaba krepiai su vilnomis... Kai jis sugr, - jie visi turs isikraustyti. - O kur jie dsis? - Tegu eina  visas keturias puses. Turi rankas - usidirbs. - Tau patinka dd? - Aha, - pamsts atsak brolis. - O teta? - Mama sak, ji senmerg. - O kodl? - O kad buvo labai pikta, tai ir neitekjo. - Tai jiedu ms tvo brolis ir sesuo? - Taip. Abu, pasikl ant alkni, irjo, smeig akis  knyg spintoje auksu rinias knyg nugarles. - Rytoj a peiliuku nukraptysiu t auks, suvyniosiu  popieri ir duosiu mamai kelionei. - Tu manai, ji neturi bilietui? - Turi, bet jai reikia gyvenimo pradiai mieste. - O mes? - pro aaras paklaus sesuo. - Kai ji prasigyvens, pasiims mus. Tu miegi? - po valandls paklaus brolis. - A tai nemiegu. Lauksiu ryto, kad palydiau mam. Sesuo nebeatsak. Brolis i nepaaikinamo prieikumo, kuris bna tik tarp brolio ir sesers, nutrauk nuo jos antklod, patogiai susisupo ir sdjo iplts akis. O jos merksi, tos gelsvos akys. Vienoje rankoje jis gniau atlenkt peiliuk, tarsi ruotsi gintis nuo upuolik, o kita apkabino sesers peius. Kakur trakjo baldai ir lubos. Ten, ant aukto, girdjosi minkti atsargs ingsniai. Ir mnesiena sruvo  kambar, kaip negailestingumas, vaigds ibluko, tarsi kakas bt iskalbs dang. Kilo vjas prie aur ir atsargiai m klibinti neudarytas langines. Ir it nejauki, atstumiani valand motina kitame namo gale, ant pirt gal vaikiodama, ruosi kelionei. Jos vaikai miegojo susiglaud po viena antklode, kai ji jau visai pasiruousi atjo su jais atsisveikinti. Bet jie neprabudo. Buvo alta, net varbu, kai ji jo per kiem. Tvarto tarpdury stovjo jos vyro sesuo, tyli, usisklendusi savy, ir irjo jai tiesiai  veid. Motina i gimto lipnumo nusiypsojo jai, pratar kelis odius. Norjo dar priminti savo vaik proius, keistenybes, charakterio bruous. Bet visa tai neturjo prasms. Kai ieini paliks savo vaikus svetur, kit malonei, neturi teiss nieko prayti... Kakas sukrutjo stovinios tvarto tarpdury veide. - Jusi bus tikras gaspadorius, - pasak ji motinai. - O mergika atrodo silpna, ilepusi... Motina ijo viekeliu pro kryi. Ten buvo padta vainikai gli, sunki nuo rasos, ir medin, lietaus nuskalbta skulptrl susirpinusi lydjo j vilgsniu: - Kur ieini? Ar sugri? Gali nesakyti, jeigu nenori. A ir taip visk inau... Ant kalvels motina atsigr atgal dar pasiirti  trob, - i kamino jau rko dmai. Pirmieji paukiai jau vaikiojo po raienas. Nyktukas Apsuptas, i vis pusi puolamas, Nyktukas vis dlto sugebjo atitrkti nuo persekiotoj. Atsidr kakokio vasarnamio kieme. mirks, pajuods namas atrod kaip atitarnavs laivas, atvilktas ia pabaigti savo dien. Nenukastas, susmegs sniegas prie dur liudijo, kad ia seniai bta mogaus. Kelias minutes pasikrapts prie spynos, Nyktukas pateko vidun. Ryto prieblandoje stats mediniai laiptai jam atrod, kaip sraunus upoknis, krentantis i labai auktai. Jis suabejojo, ar turs jg veikti j pasiprieinim, taiau sukaup visas jgas ir m kopti. tai jis jau stovi viruje prie pravir dur, kurias judina skersvjis. Nyktukas pajuto nerim - jeigu viduje kas nors yra? Jam jau teko pralieti kraujo... Jis jo vidun - paprastas apleistas kambarys, drgnas, tamsus ir altas. tai lova su pilkvais patalais, ir Nyktukas pajuto nenugalim nor sirausti  juos, pasislpti nuo viso pasaulio persekiotoj, atildyti savo trumpas kojytes ir rankas, ir savo sunk, stamb liemen. Ir tai bta vaikikos lovels, ir jis atsiguls vis j upild. Nyktukas tik dabar pagaliau m atsigauti: isilygino kvpavimas, nustojo dauytis irdis krtinje. Jam m atrodyti, kad jis isigelbjo. Lauke lanojo lietus, sunkios egli akos, kartais brkteldamos savo skaromis per lango stikl. Toli toli girdjosi jros ma. Nyktukas net sudrebjo i sielvarto, pagalvojs, kad dabar jis turt bti ten, jros pakrantje, kad sutikt t laiv, kurio taip ilgai lauk. Taiau atsargumas reikalavo iuo metu slptis, usimaskuoti ir nesirodyti. Nyktukas guljo, iki kaklo usitrauks antklod, jau buvo atils, net usisvajojs. Jo veide atsirado graudi, lidna ypsena, o akys, didels ir gudrios, jaunatvikai spindjo. Staiga Nyktukas igirdo balsus kieme. mons, baisieji statymo sergtojai, kaip idresiruoti vilkuniai jau surado jo pdas, uuod jo buvimo viet. tai, jie jau susigrdo  prieang, tvirtai ir utikrintai lipa laiptais, trempdami visas jo svajones ir viltis. t sargybiniai udeg viesas ir valandl apstulb irjo  maut mog vaikikoje lovelje. Niekas neatkreip dmesio - tik vienas Nyktukas t akimirk igirdo kaukiant laivo siren toli jroje - ir jis suriko verianiu balsu. Ne, jis taip lengvai nepasiduos. vyko trumpos, iaurios grumtyns. Keturi stambs vyrai negaljo susidoroti su tuo neauga. Pagaliau j suriet, sukaust ir nuritino nuo laipt, vis susitarius, sukruvint, jau maai pana  mog. * * * - Ak, - tar gydytojas savotikai meiliai irdamas  t nepaprast vaik, - j, Nyktuk, intelektas gali bti net labai auktas, todl ir js galite tiktis, kad jis io to pasieks gyvenime... Jeigu tik nesikals  galv ko nors, - tylesniu balsu tar tik sau. Jis pasistat Nyktuk ant stalo prie save, ir jo motinai pasirod, kad jos snus ne jai vienai graus, mielas. - Ties pasakius, kam js man j atvedte?.. Saugokite it gamtos stebukl. Dabar itas pats gydytojas, jau pasens, aptuks ir praturtjs, buvo ikviestas  policij apirti vieno suimtojo. Jeigu vaiuoti traukiniu, reikt keli par. Taiau jam, matyt, vadovyb dav reaktyvin lktuv... Jis stovjo prie senut visame jreivio uniformos groyje, o ant kepurs kaspin buvo ispausta aukso raidmis: "Ujht". Paskui ankas kakur dingo. Senut sdjo savo lovelje ir irjo, k daro gimins su ta silpnja ligone, gulinia netoliese - atsine ind su dlmis, jie stengsi atgaivinti tos vargs moters negyvas kojas. Dls iulp paskutin krauj, o moteris ypsojosi savo vyrui, pavargusi ir dkinga... Senut valg ir irjo, kas ia darosi - toki meil nedanai pamatysi... Atjo naktis, tamsi ir suvinkusi. Vir sesels pulto deg lempa su gaubtu. O jos paios nebuvo. Ligon alia buvo mirusi - senut nemat, bet jaut tai, ir pagalvojo, kad dabar, nors mirusiai, reikia sugrinti aukt... Senut sukalbjo poterius u j... Ji niekaip negaljo umigti, vartsi, jausdama keist nerim. Jinai atsisdo, aikiai jausdama, kad kakas seka kiekvien jos krusteljim, ino, k ji galvoja, ko trokta. Ji ino, kad ankas nuskends ir negali ateiti, niekada neateis. Senut jaut, kad j apima baim, taiau ji buvo ne i t, kurie taip lengvai pasiduoda. Ji paoko ir vienais baltinukais, su tom raidytm "vbyplhfd", "vbyplhfd", pasileido bgti per koridori. Ji turi inoti, kas dar, be jos, nemiega i nakt, i nakt, sklidin mirties enkl! Staiga ji sustojo, kaip nudegusi - tai jis, tas, kurio vilgsnis neduoda jai ramybs. Viso labo tai - tik portretas ant sienos. Siauros gudrios akys mogaus su barzdele iri  j ir visus mones - jie dar alsuoja, tai j naktipuodiai, isirikiav per vis koridori su sudedamom lovelm, kaip ligoni armijos almai, mtosi kruvina vata, alaviniai auktai po pagalvm, kaip kokios brangenybs... "Tu iri, kas su mumis atsitiko", ididiai ir altai pasak senut. Ir dar kak ji norjo pasakyti apie savo gyvenim, taiau t akimirk jai i nugaros prislino toji pamil sen, aminai ginanti savo teritorij, ir trenk jai paskutin smg. Kandi sukapotas Paltas. Jis spyr  spint. Spinta pati atsidar, ir tarsi girtas mogus ivirto tas paltas. Nieko nepadarysi: lauke alta, reikia vilktis, kas yra. Jis pagalvojo su piktu pasitenkinimu, kad ir iemet jo pastami, sutikti gatvje, vl neturs kur dti aki nuo t atbrizgusi kilp, skirtingo dydio sag ir t iduusi skvern. Paltas gerokai apsitryns ir ties krtine, lyg j por sezon bt neiojusi kokia stambiakrt moteris. Prie tokio palto tikt ir kalioai. Jis turjo juos. Jau k sugeba pagaminti ms pramon - tai kalious. Jie blizga, j pamualas raudonas ir minktas, tos paios mediagos, kuria imuami brangi smuik futliarai. Prie ieidamas jis apvert patale motin. Palakst j kamparo spiritu. Ji gyva puvo. irjo  j su baisia neapykanta u tai, kad pasim j i ligonins. Ligoninj jos nebelaik. Jam pasak, jeigu jos neatsiimsite, atveim ir paliksim pas kaimynus. Jeigu jis geras snus... Bet jis blogas snus ir pasim t gyv lavon, kaul krvel, tas baisias akis ir didiul vakin nos... staig, kurioje jis dirbo grs i kaljimo, jis niekino. Kvail virinink. Ma udarb. Pataiknus bendradarbius. staiga buvo prie miesto tualeto. Kai i ten padvelkdavo kvapas, jam atrod, kad jis sdi udarytas vivariume kartu su kitom pelm, tik laikosi truput atokiau nuo bandos. Bendradarbiai inojo, kas jis buvo anksiau. Visi buvo skait jo knyg, ileist prie patenkant  kaljim. Ir nebuvo tiek kvaili, kad netikt jo galimu prisiklimu. J vaiindavo cigaretm, moterys atnedavo namie kept pyragli, kuriuos jis priimdavo, kaip karalius per lit lietsarg i atsitiktinio mogaus... Jis pakabino savo palt. Ant jo stalo guljo vokas su atlyginimu. Prapl, perskaiiavo ir nesusivald - visas raudonas atlapojo vedjo duris ir pasak t fraz, kuri kartodavo du kartus per mnes. - Toki sum valdia turi mokti vien u tai, kad a ateinu ia ir pasikabinu savo palt! Taip, taip, nedaug jam likdavo, atskaiiavus alimentus... Jis prijo prie lango ir irjo  tai, kas ten buvo, tuiomis akimis. O ten buvo igoni mgiamas skverelis. Ir ten j sijonai kaip jurginai buvo isimt ant suoliuk. ia jos valg, gr, vyst vaikus, br praeiviams, gal net gimd, nes buvo daug kdiki, pririt skaromis prie juosmens, gatavai grstom  burnytes krtimis. - Nevara, auksas, grois, laisv. Staiga jam pasimat ten apaioj jo motina. Ji ties igonei savo deln. Jis buvo nelygus, kaip ivaintas kelias. Gyvenimo linija, kruvina, mazguota, nutrko ties snaus keliu. Jis atsisuko  pritilusius bendradarbius. irjo pro juos  laikrod ant sienos. - iandien devint valand ryto mir mano motina. - Balsas buvo kimus, kaip sifilitiko. T akimirk laikrodis imu devynias. Kakas pasak isigands: - Bet juk tik dabar devynios! - Taigi, - pasak jis iblyks. eng prie savo palto, paglost j, kaip nusenus, akl, gyv padar. Kojomis sugraib kalious ir grdo  juos savo nudvtus vasarinius batelius. Paskui jis atsidr lauke. Bgo namo dar tuiomis gatvmis, gniaudamas rankoje skystut pundel pinig. J sveikino pastami, o jis nieko nemat - bgo kaip bulius panarins galv:  priek,  priek,  priek, ma-ma, ma-ma, a ia, a tuoj, tavo Riardlis. Kada pieime perlin vitel? Evelina, maa, usispyrusi mergait, stovjo ir irjo, kaip mama pakuojasi daiktus - lengvus alius, spindinias kurpaites, aksomus ir ilkus. - A tau kasdien skambinsiu, - kalbjo mama. - A tau palieku pinig skanstams, tai, irk, - pinigai itoje kriaukleli dutje... Atsimeni, mes j pirkome Jaltoje?.. - Mama maldaujaniomis akimis irjo  Evelin, laukdama, kad i nusiypsot ir pult jai ant kaklo. - Gerai, - abejingai atsak Evelina. Ir, palikusi mam vien tvarkyti, nujo  svetain ir sijung televizori. Mama nuvargusi prisdo ant lagamino. "Gal nevaiuoti"? - galvojo ji. Taiau tuoj nugin alin t mint, nes itas konkursas usienyje jai buvo labai svarbus. Mama buvo visk suplanavusi: Evelina pietaus mokyklos valgykloje, nakvoti pas j po spektaklio ateidins viena biiul i choro, ji ir vakarien paruo. Na, o tas kelias laisvas valandas po pamok, kad Evelina nenuobodiaut, inoma, bt gerai kuo nors upildyti, taiau mama niekaip nesugalvojo, kur j taisyti: i baleto studijos Evelin paalino, nes ji buvo storul: i jaunj gamtinink stoties j imet, nes pragaiino jr kiaulyt, ileidusi j palakstyti po krmus, pianist jos atsisak dl amino tinginiavimo... K ia sugalvojus? - msto Evelinos mama. Ji prijo prie lango ir, tvarkydama uuolaidas, pavelg emyn  kiem. Prieais stovinio namo pusrsio durys buvo skaisiai apviestos dviem lemputmis ir matsi prisegtas didelis laktas popieriaus, ant kurio didelmis raidmis buvo urayta: "Mokau pieti paukius ir siuvinti kryeliu". Usimetusi apsiaust, mama su kambarinmis klumpaitmis nubgo laiptais  apai, perkirto ma kiemel ir atsidr prie laipteli, vedani emyn. Ji pasibeld ir lauk, stipriai plakania irdimi - juk ia beveik sprendsi jos dukrels likimas. Labai negreit ten, viduj, pasigirdo lamesys, krebdjimas, pagaliau prasivr durys, ir maa, sulinkusi senut jai diaugsmingai nusiypsojo. - A noriau matyti mokytoj, - tar Evelinos mama. - T, kuri pieia paukius... - Ir siuvinja kryeliu? - dar diaugsmingiau nusiypsojo senut. - Ir paslaptingai sukudjo: - tai a... Jau vis mnes laukiu, kad kas nors ateit... Ir tai, pagaliau js atjote! Praau  vid, ir mes susitarsime dl slyg... - Ji, tarsi vertindama, apirjo jaunj moter. iek tiek nusivylusi, Evelinos mama jo vidun paskui senut. Ji isigando, kad galima taip anktai gyventi - ten buvo tiek vietos, tarsi btum pateks sieninio laikrodio vidun. Taiau aplink buvo labai varu ir kvepjo levandomis. - tai mano darbo pavyzdiai - ia kryeliu isiuvintas paveikslas "Angelas saugo vaik, miegant ant bedugns krato", - pasididiuodama pasak senut. - O ia jau baigiu kiliml altoriui... Parodykite savo akis, - tar ji jaunajai moteriai, vesdama j prie pusrsio lango. - itam darbui reikia skaisi aki. - Ne, tai ne a. Noriau susitarti dl dukrels. - Ar ji moka verti sil  adat? - ypsodamasi paklaus senut. - A manau, kad moka, - netvirtai pasak jaunoji moteris. - Tada a j priimu. * * * Spardydama "pepsi" skardin, Evelina parjo namo. Butas, ivaiavus mamai, buvo tuias ir tarsi padidjs. Evelina pyko ant mamos, kad j paliko. Ir dar buvo labai nepatenkinta, kad turi vaikioti  tas siuvinjimo pamokas. Jau pai pirm dien senut supyn Evelinos garbanas  stor kas, kad plaukai nelst  akis. Pamokino j lankeliu itempti audin, ir tada Evelina kategorikai atsisak pasiimti  rankas adat ir nusvied lankel ant grind. - Ak, - susikrimtusi tar senut, - kaip ia atsitiko, kad jaunos mergaits nebenori mokytis siuvinti kryeliu? Juk gali kada nors prireikti itokiu bdu usidirbti duon. Ji taip sielvartavo, kad net atsigul ant savo maos, beveik vaikikos lovos ir irjo  Evelin, dsaudama, aikiai jos gaildamasi. - Gal veriau piekime paukius? - pasil Evelina nesmagi. - Labai gaila, vaikeli, bet iuose namuose iandien nra nei da, nei tinkamo popieriaus, - apgailestaudama tar senut. - O paskui a tave imokysiu nupieti perlin vitel ir ant, ir net erel, susisukus lizd kalnuose... - Tai a ieinu, - tar Evelina. - Man ia nra k veikti. - Ir ji i tikrj ijo, taip trenkusi durimis, kad net suvirpjo angelo sparnai paveiksle. Kit dien Evelina rado senut gulini. - A turiu praym. Kakodl iandien mane visai apleido jgos... ia pat u kampo yra labdaros valgykla. Tu pasiimk tai ituos indus. - Senut parod puodel. - Ir parnek man ko nors uvalgyti. K duos. Nesvarbu. A visk mgstu. Pasakyk, kad "siuvintoja iandien blogai jauiasi"... Evelina, pagriebusi indus, kaip audra siver  t varg moni valgykl. Dvi vienuols jau luost stalus, ir valgio jau nebebuvo lik. - Siuvintoja iandien blogai jauiasi, - tarsi kok slaptaod pasak Evelina ir pamat, kaip susijaudino jaunos vienuols veidas. Pamusi puodel, ji djo truput kos, igramdiusi i katilo dugno, ir kelias riekutes duonos, kurias buvo pasilikusi sau. - Tik tiek? - paklaus Evelina. - Rytoj ateik anksiau, - pasak vienuol maloniai. Tursime sriubos, kukuli... O iandien jau viskas. T dien senut siuvintoja karalikai papietavo. Ji stebjosi, koks gausus ir sotus iandien valgis - Evelina parne i labdaros valgyklos: pic su grybais, mielines, pagerintos telos bandeles su ryiais ir priedo du bananus. - Vaikeli, tu btinai turi suvalgyti vien banan, - kalbinjo ji Evelin. Evelina sdjo senuts kojgalyje ir ypsojosi ta savo ypsena, kurios taip ilgjosi jos motina. i akimirk Italijoje, pasibaigus konkursui, jai djo ant galvos laur vainik u dainavim - kito tokio balso nebuvo visame pasaulyje! - O dabar susirask lankel, siverk sil  adat, ir pradkime darbuotis. irk, kaip tu panai  t vaik, kur saugo angelas. Evelina nenorom siirjo  isiuvint paveiksliuk ant sienos. Mergait, garbanota, rubuil, sveika, ilgomis blakstienomis, kurios met ant veido elius, nerpestingai guljo visai ant bedugns krato, minktose samanose, ia pat stiebsi viriai, nusagstyti mayiais violetiniais iedeliais, - ir visa tai - isiuvinta "kryeliu"... - Ak, a niekada taip neimoksiu, - pasak Evelina. - Pradsime nuo glyts, paios maiausios glyts irdies kampelyje. Berniukas zakristijoje Pagyvenusi moteris, gavusi laik i ujrio su praneimu apie vieno nusipelniusio tautieio mirt, norjo kai k isiaikinti su kunigu ir prie vakarines miias iaip taip atstmusi sunkias uolines raiytas duris pateko  banyios vid. Kelios moterls, neinia, kaip ia patekusios, - buvo silpnos ir idivusios - kaip jos paios galjo atkelti tas sunkisias duris, nebent inot stebukling od? - jau sdjo suoluose, tarsi paskendusios maldoje. Taiau tereikjo kam nors sulamti - nukristi perydjusios gls iedlapiui arba praskristi balandiui auktai ties kupolu viduj, jos budriai pakeldavo galvas su panaiomis skarelmis - ir kaip du lituokliai pasisukdavo ton pusn. jusi moteris su tuo savo laiku rankoj joms buvo tikras vykis - gyvai seka j, einani centriniu taku, priklaupiani prie altori ir veltui iekani sienoje dur, vedani  zakristij. Pagaliau visai sutrikusios moters pasigailjo berniukas, ia pat, prie altoriaus, ant mao stalelio dstantis kakokias knygeles. Moteris, jaunystje nelankiusi banyios, o ir vliau ateidavus tik ypatingomis progomis, kai nordavo kako paprayti Dievo, jautsi labai netikra, ir berniukas, atskubjs jai  pagalb, atrod jai labai svarbus asmuo. - Js kunigo sekretorius? - paklaus ji jauno, akiniuoto vaikelio. - A? - net nukaito i pasitenkinimo berniukas. - Ne, k js... Jis nuved lankytoj siaurais tarsi akmenyje ikaltais takeliais pro emas arkas ir visokius ukaborius  zakristij ir papra palaukti, kol klebonas bus laisvas. - Bet a nesu tikra, kad man reikalingas pats klebonas, - draugikai kalbjo moteris berniukui. - Mano reikalui, kuris tikrai kuklus, tiks ir jaunasis kunigas. Matote, a tik noriau pasitarti... Berniukas pasil kd, ir moteris klusniai atsisdo ir dairsi po maut kambarl, prigriozdint vairiausi banytini daikt, tarp kuri buvo tikrai verting, brangi ir domi senien. ia pat buvo prikaupta ir vairiausi menkaveri nieknieki. Berniukas tuo tarpu atidar spint ir i eils viena po kitos m kunigo sutanas, lankst jas, purtino, lygino rankomis neymias raukles, klost jas su meile, rpestingai, sumaniai. irdama  vien balt rb, moteris bedievikai pagalvojo - na ir dikto esama klebono. Susidomjusi pakl akis  berniuk ir tik dabar j gerai apirjo: buvo rausvaskruostis, tyras vaikas, trumparegis, kartais bejgikai vilgiojantis pro akini vir. - Kaip js ia atsiradote, vaikuti? - paklaus moteris. - A? - nukaito berniukas vl i pasitenkinimo. - Mane ia atved draugai. - A... - tar moteris. - O tie vyresnieji draugai... Kur jie dabar? - Tie dabar stoj  kunig seminarij. - Tu ia kasdien bni? - Taip, kasdien. A ia turiu pareig. - Bet... kas jus imok taip dailiai sulankstyti ituos drabuius? - Vyresnieji draugai. - O kaip js ia pirm kart atsidrte? Btent ia, o ne sporto salje ar kur kitur? - toliau kvot moteris. - A turiu gerus tvus, - kaip imokt pamok atsak berniukas. Moteris staiga prarado interes toliau kalbtis. Ji nuobodiaudama valgsi ir lauk. Staiga paoko, igirdusi, kaip kunigas kalbasi su monmis ia pat, u pravir dur maame koridoriuje. Moteris sulauk eils ir keliais odiais paaikino, kokiu reikalu yra atjusi. Kunigas perbgo akimis laik ir, per daug nesidomdamas, klaussi smulkesni paaikinim. - Kokia suma jums reikalinga? - paklaus jis pagaliau. - Manau, tam reikalui utekt penkiolikos doleri, - tar moteris dalykikai, tarsi dertsi turguje dl verelio. - Gerai, - lengvai sutiko kunigas ir jaunas, greitas, skubiai ubgo laipteliais  vir,  kakoki paslapting kamarl, kur tikriausiai buvo laikomas seifas, ir tuoj pat sugro, net neuduss, ypsodamasis, su pinigais. Kai moteris jo atgal, berniuko i zakristijos niekur nesimat. Ji jo tuo paiu akmeniniu takeliu ir ia, tarsi pirm kart pamaiusi vienoje nioje Nukryiuotj, krpteljo. Paskui prajo pro altori, ir ia jau daug aki nulydjo j iki lauko dur. ventoriuje berniukas lavinjo takus. Moteris prijo atsisveikinti ir jau po pirm itart odi suvok, kad jis jos nebeprisimena. Utat ji turjo paaikinti tam vaikui, kad neseniai jie nekuiavosi zakristijoje, ir ji sulauk kunigo ir labai skmingai sutvark savo reikal, tai, gavusi pinig, kurie, inoma, skirti kitam asmeniui - ji tik tarpininkaujanti... Berniukas lengvai nuraudo ir papra leidimo vilgtelti  pinigus, ir pasklaid rankoje penkiolika banknot po vien doler. - To a ir tikjausi, - tarsi sau pratar jis. - itais pinigais tikriausiai neieis pasinaudoti, - kukliai pasak jis. - Jie yra pasen ir iimti i apyvartos. Jie yra dar priekarini laik. irkite, ant banknoto nra odio "one" - "vienas". Moteris irjo apstulbusi  ram vaiko veid, paskui nukreip dmes  aliuosius popieriukus. - Tai k man daryti? - Neinau, - atsak berniukas ir su luotele nujo tolyn per ventori, - tikras nemaos teritorijos tvarkytojas. Kaip em ir dangus Jaunasis raytojas H. niekur netarnavo, bet visai pakeniamai vertsi i literatrinio darbo. Kartais bdavo striuka, kai reikdavo ikart pakloti didesn sum u iemin drabu arba duoti, anot veiko, "atsiperkamj mokest" merginoms. Su butu nebuvo bdos: "daug adaniojo" teismis gyveno darbinink bendrabutyje, kur j tais vienos gamyklos laikraio redaktorius. U bendrabut mokjo simbolin sum, jam paiam net gda bdavo, kad turi vienuk, tuo tarpu ia pat, u sienos, pasitaikydavo, darbo mons miegojo "valetais". Nieko nebaigs, moksis metus kalb, truput dails, jis apsistojo prie literatros: ia greiiausiai ateina umokestis u darb. O ir rayti domu. Tu tvarkai savo heroj gyvenim kaip imanai - nori - sunaikini, nori - prikeli i mirtanij patalo. lykiam lubiui paguldai  guol grai blondin, o aunuoliui aktyvistui sugalvoji baisi traum: pavyzdiui, padarai j impotentu... Vaikiojo H. domiai apsirengs: geras, dukslus lietpaltis, tiesa, vietomis vaizdingai raaluotas, plaukai krito ant pei minktomis garbanomis, po paastimi - plonas dirbtins odos aplankas i paskutiniojo raytoj suvaiavimo. Vyrui daugiau nieko nereikia - j reprezentuoja jo lytis. Redakcijose j mgo ne tik sekretors ir isiskyrusios moterys. Vyrai j laik "savu". I tikrj, jis nera nei blogiau, nei geriau u juos. Jo kelias buvo aikus ir tiesus: pirmoji knyga, paskui - antroji knyga, u kuri gaus vidutiniko svarumo premij, toliau etatas, butas. Argi gaila. Jis nelipo per kit galvas. H. vis vakar ra. sinorjo kavos. Darbinink bendrabutyje veik tik viena virykla, ir jis m laukti to momento, kai mons, gr i pamainos, isivaikios ir bus galima laisvai  bei t isivirti vakarienei, kai tau niekas nestovi u nugaros ir nekyri su pasilymais ir patarimais. H. iskalavo po kranu t savo vienintel prisvilus puod, kuriame, be mint svilsi, buvo dar muilo put nuo rytinio skutimosi. Ukait puoduk, ir staiga tarpdury atsirado Raja. Gera moteris. Vienia motina. - Oi, nebegaliu, - pasak ji susinervinusi. - Jau visa valanda jis j mua, dusina, krua. Neinau, k ir daryti...  klausiam H. vilgsn ji mosteljo savo draugs Mans dur pusn. Jis - tai buvo bendrabuio pabaisa, vagis - recidyvistas, kelios dienos grs i kaljimo ir dabar baudiantis savo mon Man u neitikimyb. - Ot banditas! Bet myli, matyt, kitaip spjaut ir ieit... Bob pilnos pakamps, - pavydiai tar Raja. Abu siklaus - i u dur sklido verksmas, dejon. - Gaila, vyr nra, pakviesiau, - patyljusi tar Raja. - Mudu vieni per vis aukt... - Ji prijo ariau. - Ai u tuos urnalus vaikams. iriu - ir netikiu: tavo pavard didelm raidm! Tai tu pats paraei? Ir apie Algimant, kur ten toliau ispausdinta, tu paraei? H. susierzino, net siuto: - Juk prie "Algimanto" kita pavard, argi nemoki skaityti? - A... man vis tiek. itaip sukrei apie kunigaikius! Mano Jeis tuoj isidro kalavij ir pasak, kad ukapos darelio aukltoj!.. - Jeis - tai tas vyresnysis, kur mokosi pagalbinj? - Aha. Abu nutilo. Trinkteljo durys, net stiklai suvangjo, ir ugeso silpna duj ugnel. Raja vilgteljo  koridori ir persiegnojo: - Tai jis. Isivilko. Einu pairti, kaip Man laikosi. Taiau Man, ikankinta, sudarkyta moteris, t akimirk jau buvo tarp ems ir dangaus. Ir riksmas, isivers i atsitiktinio praeivio, pamaiusio jos kritim, sutapo su tuo dusliu dunkteljimu, kai Man pasiek em. Paskui j, sklandydamas ore, krito baltas perpltas alis, kaip pavlavs isiskleisti paraiutas arba kaip nutrk Mans angelo sargo sparnai... H. raudojo vis nakt, sikniaubs  putli Rajos krtin. Buvo milicija, protokolai, - pasirodo, juos abu, Raj ir H., nebyliai kaltino tardytojai ir visas bendrabutis. Mat jie buv arti Mans kambario ir galj numatyti, galj sulaikyti... - Neverk, - kalbjo Raja, glostydama H. galv, kaip savo debiliam snui. - Mans neprikelsim. O tau dar reikia pabaigti knyg apie kunigaikius. Juk ten kiekvienam urnale parayta: tsinys bus, tsinys bus... Man savo atsim. Tokia meil... - Ir ji kkiojo,  paklod nypdama nos. Ryt atjo komendantas ir liep isikraustyti i bendrabuio. Kakas patikrino - ir paaikjo, kad tas H. geradarys redaktorius jau seniai nebedirba gamykloje. Ir nebra kam H. ustoti. H. beveik laimingas susikrov savo daiktus. Jis jo prospektu iblyks po bemiegs nakties, vjas draik jo garbanas ir idiovino paskutines aaras. Jis jo tarsi palaimintas naujam gyvenimui. Pauki miestas Saul teka keturios valandos keturiasdeimt trys minuts. Kaip visada, paliks dar mieganius asmens sargybinius, Prezidentas ibgo ristele pro savo vasaros rezidencijos vartus. Pradioje jis bgdavo keliu pagal up plyna pakilia vieta ir atrodydavo, lyg pkuojantis garveys, paskui, staiga nusileids  sln, pradingdavo krmuose tyliai ir paslaptingai, tarsi  ol mestas pinigas. Jis bgdavo, atkakliai laikydamasis kieto, suplkto takelio, kur nepastebimai ard mai, slapti altiniai. Prezidentas drsiai perokdavo juos, ir gerai, kad niekas nematydavo tos akrobatikos, nes, deja, ir ia jis buvo panaus  toki juoking senien - na, tikras Pikvikas ant ledo be pai. Keliukas nutrkdavo ties auktu baltu skardiu, kuriame buvo sikrs pauki miestas. Prezidentas atsisds ilsdavosi prie leisdamasis  kelion atgal. Up, lyg isiktojs, alpjantis ligonis, vos vos kilodavo savo krtin. O pauki miestas, tas keistas gamtos statinys skardyje su daugybe ol, pro kurias kyiojo galvutes bundantys paukiai, tyliai narjo, klegjo, barst ems trupinius. Kasdien naujai susiavjs, Prezidentas laukdavo pasirodant pastam pauki pastamose angose, ir tikrai nulisdavo, jeigu ten bdavo tuia. Vadinasi, uvo, galvodavo jis, uvo, uvo... Kart jis usibuvo ilgiau, kaip paprastai. Ta valanda priklaus jam, jis niekur neskubjo. Buvo alta, net varbu, ir visas pasaulis nuiuvs lauk pasirodant sauls. Maa, gebenmis apaugusi siena,  kuri rmsi Prezidentas, staiga pasislinko  on, - tyliai vrsi paslaptingos durys, lepsdamos krito ant ems stambios vynuogins sraigs, byrjo erktroi iedlapiai, susirpin lakst vorai. Tarpdury stovjo mergait negraiu, umiegotu veidu. Maoji valkata, pasirodo, gyvenanti itoje paios gamtos meistrikai umaskuotoje eminje. Mergait nusilapino ia pat, krmuose, visai prie Prezidento bat. Pamat juos, ir tik tada galutinai pabudo. Susidrovjusi ji puol atgal  savo bst, bet tas mogus kakodl panors pasiirti, kaip ji ia gyvena, eng i paskos. - Gyvenu, o k? - pasak mergait. Prezidentas valgsi po var, labai saus molin bstel. - A visk ia pati pasidariau, isirausiau t kambar, ir nei mons, nei vrys man nebebaisu... - aikino mergait. ia buvo i molio sukrstas gultas, apklotas egliakmis, ir stalelis, suminkytas i molio, ir du mai krsliukai, taip pat moliniai. - Bet kaip tu ia gyveni? - klausinjo Prezidentas, sumis lyg prasikalts. - O kaip nakt? Kaip tu gali iksti t tyl ir vienatv? Mergait pakl  j akis, sunkias, visko maiusias moters akis, ir gteljo petukais. - ia a gyvenu, kaip kalno viduriuose. ia negirdti vi, kai audo mieste... ir... a ne viena. ia yra toks vienas pauktis giesmininkas... - Ir mergait auktu, baisiu balsu idainavo sudting melodij. Prezidentas krpteljo, - t gaid jis danai girddavo, bet jam niekada nepavykdavo jos siminti. Reikjo k nors pasakyti atsisveikinant ir jis pasak t, kas atjo pirmiausia  galv: - A galvosiu apie tave. - O kam? Mergait stovjo tarpdury, ir tarsi koks gynjas i dangaus vilpdamas sparnais nukrito vanagas ir atsitp jai ant itiestos rankos. Keli kraujo laai nulajo ant ems ir tada Prezidentas dar labiau isigando dl jos. Jis nebeturjo noro bgti atgal ir parjo  savo namus taip pavlavs, kad jau viskas buvo sukelta ant koj jo paiekai. Prezidentas usidar savo kabinete. Jis sdjo, susims rankomis galv, ir didels aaros krito ant vyriausybini popieri, o peiai krpiojo, kaip vaiko. Vl buvo prie sauls patekjim. Vl Prezidentas prapkavo pylimu, o paskui, atsidrs slnyje, pralau ali lap sien. altiniai ryt buvo susidrumst. Ir up tankiau kilojo krtin, lyg bt dl ko nors sunerimusi. Prezidentas artinosi prie pauki miesto, to ilto, minkto, guodianio gniuulo savo kely. Ir tos paslaptingos durels alioje sienoje jam labai rpjo. Taip, ten juk vietoj spynos kabo gyva sraig... Jis nekantravo ir bgo uduss, pamirs gydytoj patarimus. Bet kas tai? Skardio vietoje buvo likusi emi krva. Ir visas pauki miestas buvo sunaikintas kakokio galingo sprogimo. Prezidentas bejgikai valgsi, iekodamas emins. Ir ia buvo lygi vieta. Tik stalas ir vienas molinis krsliukas, natraliai ideg sprogimo liepsnoje blizgjo dulkse, pasideng ruda gera glazra. Staiga pasigirdo baisus vilpimas, lyg lkt mirties strl, ir mergaits vanagas krito  t viet. Prezidentas spjo itiesti rank, ir baiss geleiniai nagai sikirto  gyv ms. Vanagas balansavo, plakdamas sparnais mogaus veid, lyg dauydamas j plieninmis vduoklmis, ir kraujas gyvom iurklm tryko  visas alis. Prezidentas pajuto, kad  j kakas iri. Tai mergaits akys, toli toli viena nuo kitos - viena ant sumaigytos ols, o kita - nuo medio virns irjo  j su baisia jaunatvika neapykanta. Vaikai itas udaras senamiesio kiemelis buvo suodinas ir taukuotas kaip valkatos skrybl. I sen yd sandli mons sireng sau butus, paskui atsitvr nuo aplinkini gatvi aukta tvora, kad vaikai bt apsaugoti nuo kaimynystje bujojani restoran publikos. Vaikai itisom dienom taip ir trypinjo tame maame kiemelyje. Ir dl to, kad ilgjosi alumos ir gyvybs, jie nurakydavo gles i vazon, kuriuos moterys pastatydavo prie lauko dur, ir vaikydavo kates, jei kokia atklysdavo i restorano maisto atliek konteinerio. Sena moteris auktakulniais bateliais, brangiai perpirkusi geriausiai rengt but, piktinosi, ko ia tie vaikai per dienas grumdosi kieme. Isine sen stal, jie aid videokasei nuomos punkt arba pardavinjo tikr cukr, svarstydami vaistins svarstyklmis. - Ar jums nesinori lkti i ia? - paklaus kart sena moteris. Vaikai nuiuv tyljo ir mst. - O kur gali ilkti, kai pinig neturi? - atsak pats didiausias Joris. O kai liko vieni, maiul Viktorija, ipltusi aar pilnas akis, sukudjo: - Juk danai girdime, kaip u vart audo. Veriau bkime ia. - O a nebsiu. tai, kada nors, kai mano tvai umigs, a pasiimsiu rakt i po j pagalvs, atsirakinsiu vartus ir ieisiu. - Bet tai bus pabgimas, - tar Joris. Kako prislgti, vaikai ilgai tyljo. Ir t vakar n vienas nebenorjo aisti. Vl kit kart senoji moteris auktakulniais bateliais, pareidama i gatvs, taip plaiai atvr vartus, kad prieais susispietusius vaikus pasimat senien krautuvs vitrina, kur paiame centre buvo istatytas didiausias kalavijas, blizganiais amenimis. - Taip arti, taip arti, - juokdamasi pasak ji, irdama Joriui  akis. - Reikia tik rank itiesti ir pasiimti. Tuomet jokie prieai nebus baiss. - Mes turime prie, - atsak Joris. Ir irauds nusisuko. O nakt jis ilgai vartsi savo varganoje lovelje, negaldamas umigti. Mnulis jam viet tiesiog  veid, ir jis atsikl utraukti uuolaidos. Netyiom pavelg emyn,  kiem, ir krpteljo isigands, - senoji moteris kak kasinjo gli lysvelje prie savo dur slenksio. Ji vilkjo sidabrin chalat. Atrod, tarsi emje slpt pinigus... Pirmasis i kiemo vaik dingo Konstantinas, - j visi meiliai vadino Kotia, - maas, tykus berniukas, ydromis akimis. Susispiet  krvel, vaikai stebjo t vis suaugusij panik, kuri kilo dl Kotios dingimo. Senoji moteris dl Kotios dingimo auktakulniais batais, - Joris atkreip dmes, - pakeit lp pomad, - dabar jos lpos buvo skaisiai raudonos, tarsi atsigrus kraujo. Naktimis Joris vis keldavosi ir eidavo prie lango, - senoji moteris vis triusindavo savo lysvelje, baugiai nuviesta altos mnulio viesos, o kartais stovdavo su cigarete dantyse, klausydamasi nakties melodij, kurias atnedavo suplyusiais skivytais vjas i aplinkini kiem. Kart Joris nutar pasidalinti savo tarimais su motina, taiau jo mama, isigsdinusi, nervinga, vieniiausia motina pasaulyje, stvr j  glb, apibr buiniais veid ir kartai pasak: - Nenoriu nieko apie tai girdti. Bet jeigu tu dingsi, - paadk, prisiek Dievu, kad man paraysi laik. Joris priadjo tai padaryti, nors, abejojo, ar turs tomis aplinkybmis su savimi popieriaus ir raymo priemon... Kai prajo penkios dienos po Kotios dingimo, Viktorija ijo  kiem su juodu kaspinu plaukuose. - Ak, - tar ji, - a aminai gedsiu Kotios. Jis taip myljo mane. Po penkiolikos met, baig mokslus, mes turjome susituokti. Visi vaikai inojo apie j meil ir dabar pritariamai tyljo. - A dabar niekada nesijuoksiu, neirsiu film, nevalgysiu led, neaisiu su llmis, neskaitysiu knyg, neruoiu pamok... - Gerai, gerai, - nutrauk j Joris. Jis pastebjo, kad senoji moteris stovi savo kambary u uuolaidos ir klausosi t plepal, ir nusitemp Viktorij tolyn. Viktorija dingo kit dien, - ta viesiaplauk gedinti nuotaka su juodu kaspinu, ta aminoji cukraus pardavja, kuri, pasibaigus aidimui, visada aplaiydavo savo mauius cukruotus piriukus... Vaik liko maiau, ir jie susispiet  dar glaudesn brel, tarsi jau paenklinti pasmerktumo enklu. Paklaik i baims tvai nenuleido nuo j aki. Joris tyia stovjo prie vart, kai senoji moteris, avinti auktakulniais bateliais, atrakino juos, ir pro jos peius spjo pamatyti, kad atraus dviamenio kalavijo nebra antikvarins krautuvs lange, - ir baisus spjimas jam nusmelk ird. T pat vakar jis isprdo  senien krautuv. Jos eimininkas sdjo, trindamas akis nosine, apsuptas moni, keikdamasis, kiek turjo sveikatos. - Pavog bestijos, - aikino jis susirinkusiems klausytojams, - kai a nusisuks tvarkiau lentynas, kakas papurk man duj, a nuvirtau, ir tuo metu pavog brangj kalavij. I tikrj patalpoje tvyrojo atrus, grauiantis tvaikas, mtsi ivartytos ikonos, sudauytas porcelianas trakjo po kojomis... Joris parbgo namo apdujs, taip pat aarodamas nuo t duj. - Kas atsitiko, sneli? - paklaus mama. - Man atrodo, kad a inau baisi paslapt. - Koki? A tau papasakosiu, kai patikrinsiu kai kuriuos faktus. Motina nusiypsojo: - Gerai, gerai, visi mes iomis dienomis virtome tikrais detektyvais... Nakt, kai vl patekjo mnulis, Joris ilipo i lovos ir prijo prie lango. Senoji moteris - tikras prakeikimas - buvo prie savo darelio ir pasilenkusi kapst em. (Kokia keista aistra darbuotis naktimis.) Paskui apsivalgiusi, palkuriavusi, ji jo vidun, palikdama praviras duris, - vadinasi, dar turt grti. Joris islinko  koridori. Jis nusileido emyn basas, kad neprabust motina. Tyliai, kaip katinas i konteineri, perbgo kiem ir atsidr prie senosios moters dur. Jos buvo pravertos taip aikiai dviprasmikai, tarsi tai bt slapti loimo namai. Pluotas blankios drumzlinos viesos sruvo  prieang prie Jorio koj, tarsi palietos srutos. Staiga toji viesa ugeso, durys usitrenk, Joris liko vienas lauke i baisi paryio valand. ---------- Vl drebantis maas brelis stovi kieme. Vl vienas vaikas sviestas  baisaus pajuodusio garlaivio - Gyvenimo - pakur. Kitaip jo mainos nustot suktis. Joris. Kur Joris? Kas galt pasakyti, kada ir kur nakt ijo Joris?..  kiemo duris jo belstasi?.. Gal kas galt jam perduoti batukus? - klausia Jorio motina. - Juk jis ijo basas, o dabar rytais jau bna alnos... Niekas nenori imti t batuk, visi nusuka akis  on, tik senoji moteris, iblykusi, be jokios kosmetikos, staigiai susenusi, susitariusiais ilais plaukais, neatstumia maldaujanios motinos praymo, - ji paima batelius ir priada perduoti mielajam berniukui, kai tik j susitiks. Poemins perjos vreliams Skiriu Levui Raytojas C. po imto met sugro  savo tvik. Gimtasis namas stovjo pakryps, kaip didiul perkrauta bara, uplaukusi ant seklumos. Maytis aguon laukas neramiai pleveno kiemo vidury, tarsi ten spurdt juodi paukteliai po raudonu tinklu. C. eng  kambar, kuriame buvo mirusi jo motina, ir jis buvo apras savo garsiame apsakyme, kaip keiiasi, eliais nugula mirs motinos veidas. Apsakymo herojus tarsi mgino nupieti j anglimi ant gelsvo popieriaus lapo. tai guli tie popieriai ant palangs... Nejaugi jie praguljo ia imt met? C. atlapojo lang, ir tutuojau  kambar smigo ledinis spindulys nuo kalno virns. C. ilgai, sitemps irjo  keli, vingiuojant per kalnus, tarsi laukt ko nors atvaiuojant. Kambarys palengva pildsi baisaus, udanio pelks kvapo. Ji tebetysojo, ta pelk, pvantis, nepagydomas ems gabalas. ia mons ilgai neisilaikydavo. Gal ilgiausiai tvr maas kaimelis netoliese, kur visi vertsi odininkyste. Taiau ir jie, aiku, turjo isibgioti su savo dvokianiom odom. Dabar per t buvus kaim lk kelias, didiulis, platus, daugiajuostis. C. pagalvojo, kad jo namas iliko nenugriautas tik todl, kad jam pavyko parayti t apsakym apie savo motin. Ir ne be pasitenkinimo jis mat, kiek rpesi turjo kelio projektuotojai, kad isaugot jo uolus ir akmenin tvor rytinje sklypo pusje. O jis juk apra motinos veid tik sau, kad niekada nebepamirt. Ir jam vis gyvenim stebuklingai klojosi, kiens visada buvo prikimtos pinig... C. pasiklojo patal. Jis atsigul, kaip jaunystje, kad prie umigdamas ir pabusdamas galt matyti kaln virnes. Jis tarsi girds upi krioklius kakur labai giliai kalnuose ir jaut pelks liliavim ia pat, po savo kambario grindimis. Viskas buvo kaip jaunystje, kai jis, vien ryt atsikls, taip iauriai ijo, n neatsigrdamas, nors inojo, kad motina stovi ant slenksio. C. nugrimzdo  mieg taip greit, kaip kibiras, itrks i rank, nuo rentinio krenta  ulinio tams. Jo ili susivl plaukai, idrik ant pagalvs, buvo kaip tie sausi stabarai, i kuri pelki paukiai krauna sau lizdus. Senos rankos, sugniautos  kumius, buvo kaip dvi nesandariai udarytos duts. Veidas papurts, bet graus, buvo velniai apviestas mnulio. Ir staiga kakoks triukmas, neaikus krebdesys, keistas trepsjimas lauke, prie dur, privert miegantj krptelti, pabusti. Jis pasikl guolyje ir nustebs klaussi, kas darosi. Gal koks paklyds keleivis i kaln atjo prayti pagalbos? Gal. Raytojikas smalsumas vert tuoj keltis ir atidaryti duris. Taiau jis senas ir silpnas, jeigu reikt gintis... C. dar pasiklaus. Paskui pakilo ir prijo prie lango. Tai, k jis pamat, privert griebtis u irdies ir sudejuoti i nevilties, - kiemas buvo pilnas vreli. itame kelio ruoe, matyt, buvo rengta poemin perja vreliams. vreliai trauk kakur i an tolumoj mlynuojani mik, - stirnos, kikiai, laps, vilkai, didiuls lepsinios rups, briedis nulauytais ragais, povai su aliomis karnlmis, gyvai kamuoliai... Ko tik ia nebuvo! ito negyvenamo namo kieme jie visi jautsi saugs ir rams. Ir vis naujos vilkstins trauk i poemins perjos. Atrod ir galo nebus. Viepatie, kartojo C., koks nuostabus gyvenimas, ir a tai pamaiau. Koks nuostabus gyvenimas, kartojo jis silpstaniu balsu, o apaioj, kieme, vis keitsi mai velns kailiukai, - rudi, pilki, geltoni ir juodi. Turinys Leokadija ir Ona (5) Karambolis (8) altoji ugnis (11) Senut su ryulliu (14) Atsigrti meilje (16) Upustytas traukinys (19) Nelaimingi mokytoj vaikai (22) Vyras maomis kojomis (25) Pieno klubas (28) "Meiliai pavelk  i auk" (31) Antroji pus (34) Balta ir juoda (37) uns eiminink (39) Kliedesys (43) Mlynasis srautas (46) Lavonas (51) Juoda dmel (54) inios apie mylim mog (56) Trys karitiets (59) Duona ir cigarets (62) Pus amiaus (66) Pelyt (70) Alfa ir Omega (72) Apie vaikus (75) Stebukl nebna (77) Brolis ir sesuo (80) Nyktukas (83) vilgsnis (86) Kandi sukapotas (89) Kada pieime perlin vitel? (91) Berniukas zakristijoje (95) Kaip em ir dangus (98) Pauki miestas (101) Vaikai (104) Poemins perjos vreliams (108) HALINA KOBECKAIT LIETUVOS KARAIMAI angos odis Atradim bna labai vairi. Giliai po eme galima atrasti vandens arba naftos, galima atkasti buvusi gyvenviei griuvsius, milinkapiuose dlanius protvi kaulus ir daug kitoki dalyk. Ir galima atrasti seniai alia gyvenant kaimyn - matydavai j kone kasdien, bet staiga... atrandi. Pamatai, kad, bdamas toks pat mogus kaip ir tu, kvpuodamas tuo paiu oru, vaikiodamas tomis paiomis gatvmis, jis vis dlto kitoks, kakuo nuo tavs skiriasi. Ir kuo skiriasi - ino tik jis vienas, o tu ne. Kodl? O gal vertt ir tau inoti? Pradedi domtis, ir atrandi... Pastarj deimtmet, Lietuvos kultros fondo steigjo viesios atminties profesoriaus eslovo Kudabos dka Lietuvoje ir buvo i naujo atrasti vairi tautybi mons. Kai kurie ne tik buvo atrasti kit, bet ir patys save atrado. Lietuvos karaimams likimas i dalies buvo palankesnis - juos kartkartm vis kas nors "atrasdavo": vienus sudomindavo kalba, kitus - antropologiniai bruoai, treius - religija, ketvirtus - nacionaliniai valgiai ir grimai. Patys jie savs taip pat nebuvo prarad, nors atskir atvej per ilga bta visoki. Taiau mano udavinys iandien kalbti ne apie atskirus atvejus, o apie karaimus kaip visum, kaip tiurkikos kilms etnin grup, jau eis imtus met gyvenani Lietuvoje. io rainio ir miausi nordama, kad, minint karaim sikrimo Lietuvoje 600 met jubiliej, bt plaiau aptarta mano tautos praeitis ir dabartis bei jos kultros palikimas. Tai, k skaitytojas atras ioje knygutje, nra mokslo naujiena. Tokio tikslo sau ir nekliau. Apskritai neketinau rayti mokslinio veikalo. Norjau tik apibendrinti, surinkti  krv, trumpai papasakoti tai, kas jau buvo parayta vairi tautybi mokslo moni, tarp j ir karaim. Raydama vl sitikinau, kad dar nemaa dalyk netirta, nenagrinta, kad dar daug kas slypi nuo laiko pageltusiuose rankraiuose, archyvuose, bibliotekose. Norint vis t lobyn aprpti ir inagrinti, reikt ne vieno mogaus ir ne bet kokio mogaus. Reikt pasiventlio, nes tas darbas nebt pelningas ir ilgai trukt. Reikt mogaus isilavinusio, nes jis privalt imanyti Ryt krat ir Europos, ypa Vidurio Europos, istorij, religijas, etnografij, Ryt taut ir vlgi Vidurio Europos taut kalbas bei muzik. Jis turt bti ne tik eruditas plaija prasme, bet ir daugybs srii specialistas - istorikas, filologas, antropologas, etnografas, etnologas, muzikologas. Kadangi vienas asmuo vargu ar pajgt visa tai akumuliuoti, vadinasi, reikt grups moni. Antra vertus, jei atskiri mons, kiekvienas su savo profesiniu imanymu, imtsi darbo, tai, irk, po kiek laiko rainys jau bt ne tik informacinio paintinio pobdio apybraia kaip is, kur silau pasiskaityti. Ir bt j ne vienas. Suvokdama savo ribotas galimybes, stokodama ir laiko, ir ini, raiau ne apie tai, kas neinoma, o apie tai, kas inoma, bet ibarstyta po vairius altinius. Nenorjau aimanuoti dl to, ko netekome, o parodyti tai, k dar isaugojome. Suprantu, kad netgi toki ketinim turdama, nesugebjau ivengti netekties kartlio. irdama  daiktus realistikai, vis dlto nenoriau prarasti optimizmo ir tikiu, kad, suvokdami mogaus savitumo svarb, bdami vieni kitiems dmesingi, pagarbs ir atlaids, itversime neitirp dar ne vien imtmet. Tam Lietuvoje buvo ir yra ypatingos slygos, nes ia per amius egzistavo - susipynusios ir atskirai - vairios kultros. Gyvuodamos skyrium, jos tuo paiu metu yra ir kartu - vienoje Lietuvos valstybje, kurioje nuo ami prastas pakantumas ir pagarba vien kitiems. Istorins, etnins ir kalbins aknys Jau ei imtai met Lietuvoje gyvena dvi tiurk tautos - totoriai ir karaimai. Kalbos ir etnogenezs poiriu jos priklauso seniausioms tiurk gentims - kipiakams. is etnonimas (kipiak) pirm kart minimas istorinse Centrins Azijos kronikose I tkstantmetyje pr. Kr. Antropologikai senovs kipiakai buvo labai artimi Sibiro iabuviams dinlinams, kurie gyveno abiejuose Sajan kaln laituose, Tuvoje ir iauriniame Gobio pakratyje. V amiuje pr. Kr. kipiakai gyveno Vakar Mongolijoje, o III amiaus pr. Kr. pabaigoje juos nukariavo hunai. Nuo VI-VIII amiaus, kai ima kurtis klajoklins tiurk imperijos, kipiak likimas glaudiai susijs su Vidurins Azijos geni istorija ir migracija. Viduramiais kipiakai ima vaidinti svarb vaidmen Ryt Europoje. Beje, Vakar Europos istoriografai ir kalbininkai juos vadina kumanais, rus mokslininkai - polovcais ar polovieiais, o tiurk literatroje jie inomi kipiak vardu. Sekdami paskui tiurkus ogzus, kurie yra didiausia tiurk geni grup, X amiuje kipiakai persikl per Volg ir iplito stepse prie Juodosios jros ir iaurs Kaukazo. Didiul teritorija, kuri kipiakai (polovcai, kumanai) um nuo vakarini Tian anio lait iki Dunojaus, XI-XV amiuje vadinosi Det-e-Kipiak (Kipiak steps). Vientisos valstybs jie neturjo, vairi geni junginiams vadovaudavo chanai. 1223 metais mongol sutriukinti iaurs Kaukaze, o vliau - myje prie Kalkos, kipiakai suskilo  dvi akas. Ryt kipiakai siliejo  mongol kariuomen ir, asimiliavsi su mongolais bei perdav jiems savo kalb, sudar pagrindin Aukso ordos gyventoj dal. ita Aukso ordos gyventoj dalis dar XIV amiuje vadinosi kipiakais ir vliau dav pradi totori, kazach, bakir ir kt. tautoms, kalbanioms kipiak grups kalbomis. Vakar kipiakai nukeliavo  Vengrij ir Bulgarij, ten susiliejo su vietiniais gyventojais, o dar viena kipiak dalis nusikl  Egipt ir ilgainiui kr mamliuk valstyb. Tiek nekamoji, tiek raomoji Aukso ordos kalba nebuvo vienalyt. Vienas ankstyviausi nekamosios kipiak kalbos paminkl - tiurk-arab kalb odynas, 1245 metais paraytas Egipte ir 1894 metais Th. Houtsmos ileistas. Vakarins Aukso ordos dalies literatrins kalbos paminklu laikytinas Egipte kipiak kalba paraytas ar perraytas (su uigur kalbos elementais) Kutbos poemos Hosrov ir irin XIII amiaus rankratis, dabar saugomas Paryiaus nacionalinje bibliotekoje. 1958 metais j isamiai inagrinjo ir apra ymus orientalistas, tiurkologas, Lenkijos moksl akademijos narys karaimas Ananjaszas Zajczkowskis. Tarp arab kalba parayt veikal, kuriuose minimos vidurami kipiak tarms, reikia paminti inomo XI amiaus Ryt enciklopedisto Mahmudo al Kagario Tiurk kalb odyn (Divanu lugat-it-tiurk). Jame pateikta 7500 odi, priskirtin 25 tiurk gentims. I j 54 glosos paymtos kaip kipiak. Plaiausiai inomas ir ypa vertingas XIII amiaus pabaigos kipiak tarmi svadas - Codex Cumanicus. Kodeks sudaro gramatini paradigm ir odi sraas lotyn, pers ir kuman - t.y. kipiak kalbomis, kuman-vokiei kalb vokabuliariumas, lotynik religini prozos tekst ir himn vertimai  kuman kalb, kelios msls. Yra ir keli prieraai ital kalba, bet, matyt, padaryti vlesni Kodekso savinink, kuriems rankratis yra priklauss. O priklaus jis Antonijui i Finals, Francesco Petrarca'i ir v. Morkaus katedrai Venecijoje. Manoma, kad Kodeks sura prancikonai misionieriai 1303-1362 metais. Daugumas mokslinink sutaria, kad Kodeksas - tai naujj Krymo ir iaurs Kaukazo kipiak - totori, karaim, kumyk, karaiaj, balkar, bakir, kazach, kirgiz, karakalpak, nogaj ir kt. kalb istorinis pagrindas. Btent i taut mons ir iandien yra kipiak kalbos norm ir tradicij paveldtojai bei saugotojai. Visos ios tautos praeityje buvo glaudiais giminysts ryiais susijusios su kipiakais ir iandien yra j palikuons. Kipiakai sudaro vien stambiausi tiurk etnini ir kalbini bendrij ak. XX amiaus viduryje pasaulyje buvo 35 tiurk tautos (apie 70 mln. moni). I j deimt taut (apie 15 mln. moni) priklauso kipiak grupei, vienuolika taut - ogz grupei (37 mln. moni). Daugiausiai kipiak gyvena Vidurinje Azijoje, Kinijoje, Kaukaze, Mongolijoje, Turkijoje ir kitur. 1934 metais Trakuose ir Panevyje dirbo prof. Corrado Gini vadovaujama Italijos antropolog ekspedicija. Tada buvo tiriami vairaus amiaus abiej lyi karaimai. Kraujo ir kit antropologini savybi tyrim rezultatai buvo paskelbti 1936 metais Italijos urnale Genus. Konstatuota, kad antropologikai karaimai artimi iuvaams, tiurk tautai, kurios protviais laikomi Pavolgio bulgarai, kadaise buv giminingi chazarams. Lietuvos totoriai ir karaimai yra labiausiai nuo savo bendrageni  Vakarus nutol kipiak palikuonys. Jie atsidr ia 1397-1398 metais, kai Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas, kariaudamas su Aukso orda, perkl  Lietuv apie 380 karaim eim ir kelis tkstanius totori kari. Abi ios tautos iki iol yra isaugojusios savo tautin savimon. Svok karaimai ir karaitai vartojimas Svoka "karaimas" vartojama tiek etninei, kalbinei, tautinei, tiek religinei priklausomybei paymti. Lietuvos karaim atveju abi ios prasms sutampa, nes Lietuvos karaimai yra kil i senj tiurk geni, VIII-X amiuje jusi  galingos Chazar valstybs sudt ir atverst  karaizm, t. y. karaim tikjim. Religijos pavadinimas kils i semit kalb odio kara, reikianio "skaityti", "garsinti" ir "studijuoti" v. Rat, Senj Testament, bti jo alininku, sekju. Tos paios kilms yra ir odis Koranas bei kari ("skaitantis Koran"). vairiose pasaulio alyse - Turkijoje, Egipte, Izraelyje, JAV - yra moni, ipastani karaizm, taiau etnikai ir kalbiniu poiriu priklausani kitoms tautoms - graik, yd, arab, rus - ir kalbani atitinkamai tomis kalbomis. Remdamiesi ipastamja religija, t.y. viena i ios svokos reikmi, jie taip pat vadina save karaimais, taiau Lietuvos karaimai savs su jais netapatina, nes Lietuvos karaimai yra skirtingos etnins (kipiak) kilms ir kalba karaim kalba, priklausania vakar tiurk kalb kipiak grupei. ie du elementai - etnin kilm ir kalba - sudaro tautos tapatumo pagrind. Pasaulyje yra daug atvej, kai t pai religij - islam, katalikyb, protestantizm, staiatikyb, budizm ir pan., ipasta vairi taut mons, taiau tai nepanaikina j tautikumo. Mokslininkai, kurie rao apie karaimus, kartais vadina juos karaitais ar karerais. Kartais klaidingai manoma, kad odiai karaimas ir karaitas ireikia skirtum tarp tiurk kilms etnini karaim ir karaizmo ipainj, kurie yra kitokios, ne tiurk, etnins kilms. Taiau i ties abu ie odiai skirtum tarp etnikumo ir religijos neireikia, nes jie tra skirting kalb gramatins formos. Apskritai reikt pasakyti, kad literatroje apie karaimus vartojamos svokos gerokai vairuoja, sukelia nepageidaujamos painiavos, ir nesigilinus skaitytoj gali suklaidinti. Tiurk kilms etniniai karaimai, iandien daugiausia gyvenantys Lietuvoje, Lenkijoje, Kryme, Ukrainoje ir Rusijoje (jie kartais dar vadinami Vakar karaimais), patys save savo gimtja kalba vadina karaj (daugiskaita - karajlar), taiau, laikantis nusistovjusios tradicijos, iame leidinyje svoka "karaimas" vartojama tiek tautybei (etnikumui), tiek religijos ipainjui ymti. Karaim religijos pagrindai Karaim religijos pamatas yra ventasis Ratas - Senasis Testamentas (be vlesni papildym) ir svarbiausia sudtin jo dalis Dekalogas. Ilgainiui buvo priimtos tik tos naujovs, kurios neprietarauja v. Ratui, kaip ten ir parayta: Nieko nepridursite prie to, k jums sakau, ir nieko i to neatimsite, laikydamiesi Visagalio, Pono Dievo priesak, kuriuos jums perduodu (Deuteronomium 4,2). Kristus ir Mahometas karaim religijoje pripastami krikioni ir musulmon Pranaais. Pirmieji karaizmo ipainjai pasiymjo dideliu paprastumu ir asketizmu. Religins doktrinos pradmenys sutampa su principais, kuriuos esenai pripaino dar I amiuje ir kurie formavosi prie krikionyb bei ankstyvosios krikionybs laikais Artimj Ryt (Mezopotamijos) teritorijoje. Kaip atskira religija su savomis dogmomis, banytinmis tradicijomis, sava dvasine hierarchija karaim tikjimas susiformavo VIII amiuje Irake, valdant abasid kalifui Abu Dafar al Mansurui. Karaim religija atsirado kaip protestas prie v. Rato ikraipymus raytiniais komentarais ir odine tradicija. Jos pagrindju, statym ir taisykli krju laikomas Dovydo snus Ananas i Basros (mir 775 metais), kuris, panaiai kaip vliau evangelikai, priekaitavo dl v. Rato ikraipym: "...sumenkinote Dievo od savo mokymais" (Mat 15,6). Jis taip pat nurodinjo savo pasekjams, kad ie nesiremt jo nuomone, sekt v. Ratu ir interpretuot j pagal savo pai imanym. Nepasikliauti religiniais autoritetais, aikinaniais v. Rat, nieko prie jo nepridurti, sekti tik tuo, kas ten parayta ir interpretuoti individualiai, savarankikai - tokia nuostata iki iol remiasi karaim religijos ipainjai. Karaim tikjimo principus ir teiss statymus vienas pirmj arab kalba Egipte ura Abu Jusufas Jokbas al-Kirkisani X amiuje. is tikjimas turi du pagrindinius ramsius - Deimt Dievo sakym (Dekalog) ir Deimt tikjimo princip: 1. Visagalis Dievas Krjas (Tieri Jaratuvu) yra aminas. 2. Niekas neprilygsta Viepaties vienybei ir galiai, ir mogaus protas negali j suvokti. 3. Visa, kas yra, nuo angel ligi emiausi btybi, yra Viepaties sukurta. 4. Dievo apvaizda globoja kiekvien. 5. Aukiausias Viepats kvp pranao dvasi savo tarnui Mozei ir per j suteik mums statym. 6. Penkiaknygs ir joje esani Deimties Dievo sakym negalima nei keisti, nei papildyti. 7. Pranaai visuomet buvo kvpti Dievikosios dvasios. 8. Viepats atlygina ir baudia kiekvien pagal jo nuopelnus ir nusiengimus. 9. Mirusieji prisikels Paskutinio Teismo dien. 10. Viepats igelbs pasaul atsisdamas Mesij i Dovydo gimins. Karaim tikjimas pripasta, jog mogaus siela nemirtinga ir gali gyventi atskirai nuo kno. Taip pat pripastama Paskutinio Teismo diena ir tikima, kad  em ateis Mesijas, kuris igelbs j nuo varg ir nelaimi. Kadangi karaim religija formavosi labai mirioje tautiniu ir religiniu atvilgiu Irako teritorijoje, jos raidai didels takos turjo islamas, i kurio buvo perimtos mutakalim (mutakalimit) ir mutazilit religins filosofins dogmos bei hanifit (Abu Hanifa) ritualins teisins krypties principai, pasiymintys tolerantikumu skirtingoms etninms kultroms. Remiantis tomis kryptimis, buvo priimtas iprotavimo pagal analogij principas (arab. kijas), taip pat vis tikinij pritarimo priimant sprendimus tais klausimais,  kuriuos v. Ratas nepateikia atsakymo, principas (arab. idma) ir kt. Islamas turjo takos ir karaim religins terminijos, kuri rmsi klasikine arab kalba, formavimuisi. I islamo  karaim tikjim yra perjusi ir labai reikminga Kurbano (Aukojimo) vent, kuri veniama ruden ir kurios metu paaukoto riuko msa paprastai bdavo idalijama vargingiesiems bendruomens nariams. Savo kalboje ir religinje leksikoje karaimai isaugojo ir prototiurkikj terminij - aukiausios dievybs Tieri, amanizmo ir burtininkavimo pavadinimus, pavyzdiui, od kam (amanas). Kaip savo knygoje Karaimai Lenkijoje (Karaims in Poland, 1961) rao tiurkologas Ananjaszas Zajczkowskis, pasikeitusiomis slygomis ia svoka vadinami "iaukiantieji dvasias". Labai artimi kipiak religinei terminijai yra ir tokie iki iol vartojami karaim kulto odiai kaip jegiuv (ventas, geras namas) - katalik banyios pavadinimas, di - "tikjimas", umma, ummie  - "tauta", chyd - "religin vent", kurban - "auka", kafur - "nevarus; netiklis", zieria - "kapins" ir kt. Tai daugiausia pers ir arab kilms odiai. Be to, karaim ipastama religija, nuo IX-X amiaus funkcionuodama tiurkikoje aplinkoje, yra gavusi nemaai tos tautins aplinkos paproi bruo. Danai karaim vartojama patarl Adie - jarymy dinni ("Paproiai - pus tikjimo") rodo, kad tautos paproiai jiems yra svarbesni u religij. inoma, kad tautins kultros elementai veikia kiekvien religij, jos apeigas ir liturgij. Vienas rykiausi pavyzdi - katalik religija, kurios liturgija, pamald giesmi melodijos Libane, Lietuvoje, Kinijoje, Pranczijoje, Lenkijoje smarkiai skiriasi. Pavyzdiui, Lietuvoje jos remiasi lietuvik dain, o Libane - arab melodika. Karaim apeigose yra nemaai islamik element, kuriuos nurodo visi karaim kilms tiurkologai. Taiau raytiniuose altiniuose ie bruoai paprastai neufiksuoti, ir todl mokslininkai, ra apie karaim religij, j nagrinti negaljo, o kai kurie ir smoningai ignoravo. VIII amiuje karaizmo centras persikl i Bagdado  Jeruzal, ten buvo pastatyta pirmoji karaim ventov - kenesa, VIII-X amiuje is tikjimas per misionierius paplito Sirijoje, Egipte, Palestinoje, Bizantijoje, Persijoje, iaurs Afrikoje ir kitur. Karaim veikl Jeruzalje mus persekioti, judjimas persikl  Konstantinopol. Ten jis XII-XIII amiuje igyveno savo aukso ami. Chazar kaganatas, apms pietines iandienins Rusijos teritorijas ir IX amiuje pasieks galybs virn, garsjo savo religiniu tolerantikumu. Karaizmo misionieriai, kaganat pasiek VIII-X amiuje, atvert  savo tikjim dal tiurk geni (chazar, kipiak-kuman, arba polovc, ir kt.), gyvenusi pietinse Rusijos stepse ir Kryme. Bendra religija ir kalba ias gentis ilgainiui suvienijo  taut, ir religijos pavadinimas virto etnonimu. T geni palikuonys ir yra dabartiniai Lietuvos karaimai. Krymo, Galio-Lucko ir Lietuvos karaimai, kuriuos vienija kilm, praeitis, bendra religija, kalba (su tarmmis), dvasin bei mediagin kultra, sudaro vien taut. rodindamas chazarik karaim kilm ir drauge patvirtindamas, kad karaimai kartu su kitomis tautomis yra chazar kultros paveldtojai, Zajczkowskis savo nuomon argumentuoja karaim leksikos pavyzdiais - dien pavadinimais, religiniais terminais ir pan. Pavyzdiui, sekmadienio ir pirmadienio karaimiki pavadinimai - jechkiu ("venta diena") ir jechbakiu ("po ventos dienos") yra tiurkikos kilms, o penktadienio pavadinimas baraski - graikikos-bizantikos kilms (plg. paraski, paraskebi). Bet kuriuo atveju, savo chazarikos kilms suvokimas, kaip paymi ne vienas tyrintojas, iandien neabejotinai sudaro vien i sudtini karaim tautins savimons dali. Kol Krymas buvo savarankikas teritorinis ir administracinis vienetas, priklauss chan Girj dinastijai, tol ten gyvenantiems karaimams nekildavo klausimo dl j religijos statuso ir savarankikumo. Taiau XVIII amiuje Krym prijungus prie Rusijos, i problema atsirado. Lygiai tokia pat problema ikilo ir LDK karaimams po treiojo Lietuvos-Lenkijos valstybs (epospolitos) padalijimo, kada Lietuva ir dalis Lenkijos tapo vakarinmis Rusijos gubernijomis. XIX amiuje Kryme, o vliau atskirai ir Trakuose, buvo vesta hachano - religinio ir pasaulietinio karaim bendruomens vadovo - institucija kartu su jam pavaldiu patariamuoju organu - dvasine valdyba ( hachanas buvo prisaikdintas ir valdyba Trakuose pradjo veikti tik 1869 metais). Tuo i dalies buvo pratsta hierarchin Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Karaim Banyios (religijos) nepriklausomyb. Aukiausias hierarchas (hachanas) yra Karaim Banyios galva, anksiau buvs ir religiniu, ir pasaulietiniu bendruomens vadovu bei dvasins valdybos pirmininku. Aukiausiojo dvasininko ir dvasins valdybos pirmininko (hachano) pavaduotojas bei sekretoriato vadovas yra vyresnysis dvasininkas (ullu hazzan). Dvasininkas, atitinkantis Romos katalik parapijos klebono rang, yra hazzanas. Pagrindin jo funkcija - patenkinti religinius savo bendruomens (dymat) poreikius. 1927 metais atkrus Trakuose hachano pareigyb ir juo irinkus nuo 1920 met Stambule gyvenus Chadi Seraja Chan apal (1873-1961), gars orientalist, buvus Krymo hachan, buvo paskelbta Lietuvos-Lenkijos karaim autokefalija. 1936 metais buvo priimtas statymas, reguliuojantis teisin karaim religins bendruomens padt tuometinje Lenkijoje. Vadovaudamasi valstybs nurodymu ir bdama jai atskaitinga, Dvasin valdyba tvark metrikacij. Seraja apalas buvo paskutinis aukiausias karaim hierarchas - hachanas. 1940 metais, ugriuvus sovietinei okupacijai, o vliau dar syk ir 1945 metais jis buvo priverstas i pareig atsisakyti, nors karaim smonje liko hachanu iki pat savo mirties. (Palaidotas Vilniaus karaim kapinse.) Paskutinis karaim vyresnysis dvasininkas - ullu hazzanas buvo Simonas Firkoviius, ias pareigas js nuo irinkimo dienos 1920 metais iki mirties. Mir Firkoviius 1982 metais. Palaidotas Trakuose, kur vis gyvenim ir praleido. Paskutinis Vilniaus parapijos dvasininkas Rafalas Abkoviius pasitrauk po karo  Lenkij, kur 1992 metais, sulauks 92 met amiaus, ir mir. Palaidotas Varuvoje. Nauji Lietuvos karaim religins bendruomens (Lietuvanyn Karaj dymaty) statai buvo priimti 1992 met balandio 4 dien, o Lietuvos Respublikos vyriausybs 1992 met liepos 30 dienos potvarkiu, karaim bendruomenei, kaip nuo XIV amiaus pabaigos Lietuvoje egzistavusios karaim religins bendruomens teisi permjai, suteiktos juridinio asmens teiss ir nustatyta jos buvein Vilniuje. Karaimai meldiasi banyiose, kurios turi ventovs reikm ir vadinamos kenesomis (arabikai kanisa - banyia). Musulmonai iuo odiu vadina visas nemusulmonikas ventoves. Kenesoje altorius yra piet pusje (laidojama, beje, taip pat veidu  pietus). Kenesos sienos ir lubos paprastai dekoruojamos geometriniais ir augaliniais ornamentais, nes karaizmas draudia dailje vaizduoti mones ir gyvulius, grindys iklojamos kilimais, langai puoiami vitraais. Kaip ir kitose Ryt religij ventovse, vyrai ir moterys meldiasi atskirai. Kenesoje visiems privalu turti galvos apdangal, kurio forma nra grietai nustatyta. Seniausia Lietuvos kenesa yra Trakuose, Karaim g. 30. Pirmoji kenesa ia buvo pastatyta dar XV amiuje, nes kiekviena bendruomen privaljo turti ventov. Kadangi pastatas, kaip ir dabar, buvo medinis, jis ne kart buvo sudegs. Po paskutinio 1824 met gaisro ketinta pasistatyti mrin kenes, bet dl l stygiaus vl buvo pastatyta medin. Kaip galima sprsti i susirainjimo iuo klausimu, XIX amiaus pabaigoje-XX pradioje pastatas buvo rekonstruotas pagal architekto Michailo Prozorovo projekt (beje, jis buvo parengs ir Trak pilies rekonstrukcijos projekt). Nors Trak kenesa kelis kartus buvo remontuota ir interjeras perdaytas, dabartinis jos pavidalas atitinka paskutins rekonstrukcijos projekt. iais metais, rengiantis totori ir karaim sikrimo Lietuvoje 600-osioms metinms, Trak kenesa pirm kart po karo restauruota. Panevyje, Sod gatvje, buvusi kenesa buvo remontuota 1938-1939 metais. Tada ji buvo praplatinta ir paauktinta. Dal l remontui skyr Lietuvos Respublikos vietimo ministerijos Kultros departamentas, kit dal paaukojo vietos ir usienio karaimai. Deja, 1970 metais Panevio kenesa buvo nugriauta. Dabar j teprimena paminklinis akmuo, kur savo lomis 1995 metais pastat miesto savivaldyb. Naujausia Lietuvoje yra Vilniaus kenesa. Jos statyba pagal architekto Michailo Prozorovo projekt buvo pradta 1911 metais. Tai turjo bti mrinis maur stiliaus statinys, panaus  Kijevo kenes. T pai met spalio 30 dien buvo paventintas kertinis akmuo, o  kenesos fasad siremianti Vilniaus vryno rajono gatv miesto savivaldybs sprendimu buvo pavadinta Karaim gatve. Statyba vyko gana spariai; po dvej met ikilo sienos ir buvo udengtas stogas. urnalas Karaimskoje slovo ispausdino toki inut: "Pagaliau visu graumu pasirod karaim kenesa. Tik gaila, kad dl l stokos vidaus apdailos darbai atidedami." Taiau jie buvo atidti ne tik dl l stokos, bet ir dl prasidjusio Pirmojo pasaulinio karo. Darbai buvo atnaujinti 1921 metais, ir po dvej met, 1923 met rugsjo 9 dien, kenesa buvo paventinta. Ceremonij atliko tuo metu Vilniaus karaim religins bendruomens vyresniojo dvasininko pareigas js Feliksas Maleckis. Broli Lopatto labdaringos veiklos dka alia kenesos tais paiais metais iaugo bendruomens namai, kuriuose rinkdavosi jaunimas, vykdavo paskaitos, susirinkimai, veik religin mokykla, gyveno dvasininkas. 1949 metais Religini kult tarybos prie buvusios SSSR Ministr tarybos sprendimu Vilniaus kenesa buvo udaryta, nes, anot protokolo, "tikinij skaiius tra vos 15 moni ir nra dvasininko". Taiau i ties tuo metu Vilniuje gyveno per 200 karaim, o dvasininko pareigas jo Jzefas Zajczkowskis. Be to, Vilniuje gyveno ir aukiausias karaim dvasinis hierarchas Chadi Seraja Chan apalas, kuris, kaip jau minta, buvo priverstas atsisakyti dvasininko rango. Per tuos 40 met, kai kenesa buvo nacionalizuota, joje i pradi buvo sikrs kakoks trestas, vliau - geodezijos tarnybos archyvas, gyveno mons (horizontalia perdanga rengus du auktus, atsirado net du butai). Vilniaus kenesa vl tapo karaim religins bendruomens (i pradi Lietuvos kultros fondo) nuosavybe po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo, 1993 met spalio 14 dien. Po penkerius metus trukusio remonto, minint ventovs pastatymo 70-met, ji vl buvo paventinta.  kart ceremonij atliko Lietuvos karaim religins bendruomens pirmininkas ir vyresnysis dvasininkas Mykolas Firkoviius, kuris, beje, organizavo visus remonto darbus, iam tikslui telk ir skatino mones. ventinimo ceremonijoje dalyvavo Vilniaus miesto valdia ir visuomen, Turkijos ambasadorius Lietuvoje p. Erkanas Gezeras, kiti diplomatai, karaim bendruomen ir kenesos remont atlik meistrai. Taigi iuo metu Lietuvoje veikia dvi karaim kenesos - Trakuose ir Vilniuje, nors anksiau j bta dar Biruose, Naujamiestyje ir Panevyje. Karaim kenes pastat dar yra ilik Kryme ir Ukrainos miestuose - Simferopolyje, Bachisarajuje, Odesoje, Kijeve. Kenes buvo taip pat Lucke ir Galie. Pati didiausia ir graiausia kenesa, turjusi katedros paskirt, yra ilikusi Eupatorijoje. Dabar tame pastate sikrusi Krymo karaim dvasin valdyba. Kenesa karaimams turi ventovs prasm. i svoka karaim teolog vartojama jau nuo VIII amiaus, ir todl neteisinga vadinti kenes "maldos namais". Lietuvoje, kur karaim bendruomen niekada nra buvusi gausi, kenesa buvo ir dvasinio gyvenimo centras. Tiek Trakuose, tiek Vilniuje ir Panevyje alia kenes buvo ir bendruomens namai, kuriuose veik religins ir kalbos mokyklos, bdavo rengiami susirinkimai, vakarai, vieos paskaitos, vents, saviveiklos vaidinimai, veik moter klubai, gyveno dvasininkai. Visi ie namai ilik, taiau tik Trakuose savivaldyb juos grino bendruomenei. Karaim liturgija, panaiai kaip ir krikionikoji, remiasi Dovydo psalmmis ir j pagrindu karaim teolog bei poet sukurtomis giesmmis ir himnais. Auktinamas neturtingumas ir gailestingumas. Pamaldose, be banytins hebraj kalbos, vartojama ir karaim kalba, kuri liturgijoje buvo pradta vartoti gana seniai, nes besimeldiantys turi suprasti mald turin. Biblija  karaim kalb buvo iversta XI-XII amiuje, o pirmoji karaim maldaknyg ispausdinta Venecijoje 1528 metais. Karaimai yra bene vienintel tiurk tauta, vartojanti liturgijoje ir gimtj kalb (dauguma tiurk, ipastani islam, meldiasi arabikai). Trak karaimai nuo XIX amiaus pabaigos naudojosi Vilniuje ileistomis Felikso Maleckio redaguotomis maldaknygmis, kurios susideda i keturi knyg: l) Kasdienins ir etadienio maldos, 2) ventins maldos, 3) Nuodmi atleidimo dienos maldos, 4) Apeigins maldos. Atskirai karaim kalba 1890 ir 1900 metais buvo ileistos dvi to paties autoriaus mald knygos, o 1889 metais - Zacharijaus Mickeviiaus ir Elijao Rajecko parengta Senojo Testamento Pradios knyga. Melstis galima visada bet kuriuo paros metu, bet, kaip rao Ananjaszas Zajczkowskis, tikybos mokytojai yra nustat tam tikr mald tvark: i ryto, saulei patekjus, turi bti kalbama rytin malda tanbyla koltchasy, o vakare, saulei nusileidus - vakarin malda igir koltchasy. etadieniais, jaunam mnuliui patekjus (mnesio pradia - Janhyj arba Janhy Aj) ir per metines ventes rytini pamald metu kalbamos papildomos maldos. Be i mald, kiekvienas tikintysis dar turi kalbti progines maldas - prie mieg, prie valg ir po valgio, prie kelion ir pan. Btent tokias progines maldas  vien rinkin Koltchalar buvo sudjs ir 1935 metais ileids vyresnysis dvasininkas Simonas Firkoviius. 1993 metais Mykolas Firkoviius ileido papildyt kasdienini ir progini mald rinkin Karaj koltchalary (Karaim maldos). Jis taip pat ileido psalmi knyg David Bijni Machtav ozmachlary (Karaliaus Dovydo lovinimo himnai. Psalms, 1994), kurios, kaip minta, sudaro karaim liturgijos pagrind. Melstis karaimams galima ir po vien, atskirai, ir grupn susirinkus, daniausiai kenesoje, kada labiau nusiteikiama maldoms. Tiek vienu, tiek kitu atveju pamaldoms btina pasiruoti - variai nusiprausti ir tvarkingai apsirengti. Be to, prie mald patartina nepersivalgyti (ryto mald geriausia sukalbti prie valg), nevartoti alkoholio.  Viepaties namus reikia engti nuolankiai nusiteikus, susikaupus, su Viepaties meile irdy. Maldos vertingumas priklauso ne nuo odi kiekio, o nuo jausm gilumo, dievobaimingumo ir tikjimo, nuo pasiryimo atgailauti ir atleisti kitiems. Tokie reikalavimai maldoms keliami ir iminiaus Ekleziasto knygoje. Kenesoje per pamaldas negalima nektis, vaikioti i vietos  viet, drumsti ramyb. Meldiamasi veidu  pietus, taip, kaip nukreiptas kenesoje ir altorius. Pamald metu aukojamos maldos pagal savo turin skirstomos  Viepaties lovinimo, padkos, atgailos, meldimo ir tikjimo ipainimo. Ipaintis yra grupin, atliekama kenesoje gimtja kalba, vadovaujant dvasininkui ir kartojant paskui j atgailos odius. Pamald pabaigoje meldiamasi be odi - tik krutinant lpas. Tai irdies malda, kaip, anot I Karali knygos (l.l0 - l3), meldsi Ana, pranao Samuelio motina. Metinms ventms nustatyti karaimai turi atskir Mnulio kalendori, pagal kur metus sudaro 354 dienos 8 valandos ir 48 minuts. Kad laiko skaiiavimas nesiskirt nuo Sauls kalendoriaus, jis suskirstytas  19 met cikl (Mnulio ratas), kuriame yra 12 normali met ir 7 keliamieji metai su tryliktuoju papildomu mnesiu. Mnuo susideda arba i 29 dien (nepilnas mnuo), arba i 30 (pilnas). (Ketveri pastarj met kalendorius iame leidinyje pridedamas atskirai.) Karaimai venia etadien, jauno mnulio dien (kiekvieno mnesio pirmj dien), metines ventes ir pasninkus. Karaim met pradia Jyl bay yra pirmojo pavasario mnesio Artarych-aj pirmj dien. Ji minima pamaldomis kenesoje, namie - ventikais pietumis. Pirmoji met vent - Tymbyl chydy (Velykos). Ji prasideda 15-j pirmojo mnesio Artarych-aj dien ir trunka savait. Ypa reikminga pirmoji ir paskutinioji ios vents dienos bei tos savaits etadienis ir sekmadienis. Per Velyk pamaldas giedamos nustatytos ventins giesms. Pirmos maldos kenesoje aukojamos vents ivakarse. Po pamald prie ventinio stalo susdusi eima klausosi itrauk i Biblijos. Biblija skaitoma 15-20 minui, paskui paventinamos Dievo dovanos: vynas ir specialiai ta proga ikepti apskriti paplotliai - tymbyl. Pagrindinis velykins vakariens patiekalas, be kiauini, yra ilik (avienos arba verienos kepsnys, kuris anksiau bdavo kepamas krosnyje ant iemo, karaimikai vadinamo i). Dar patiekiami apkepas ir tortas, graikiki rieutai su medumi, diovint vaisi kompotas. Kadaise tradicinis tos vents vaik aidimas buvo rieut ridenimas: eilute irikiuotus rieutus reikdavo numuti ridenant dramblio kaulo ar metalo rutul. Laimdavo tas, kas daugiau rieut eilui suardydavo. Velyk savait prasta lankyti draugus ir gimines ir kiekvienuose namuose paragauti tymbylo, nes paprastai kiekvienos eimininks paplotli skonis vis kitoks. Tymbylo telai uminkyti reikia sviesto ir grietinls arba sviesto ir kiauini, o j kepimas - tai savotikas ritualas, kuriame dalyvauja visa eima. Velyk sekmadienis vadinamas San bay (Skaiiavimo pradia), ir nuo jo pradedamos skaiiuoti septynios savaits iki kitos reikmingos vents - Aftalar chydy (Sekmins). i vent visada bna sekmadien - penkiasdeimtj dien po Velyk sekmadienio. Kenesoje per pamaldas reituojami Deimt Dievo sakym, o namie valgomas ypatingas patiekalas katlama - septyni sluoksni varks pyragas (keturi sluoksniai telos, trys - varks). Septyni sluoksniai simbolizuoja septynias nuo Velyk prajusias savaites. Po Sekmini bdavo galima maudytis eere. Ruduo prasideda vente, vadinama Byrhy kiuniu. (Trimit diena), kuri veniama septintojo mnesio Ajrychsy-aj (rugsjis-spalis) pirmj dien. Pamaldos skirtos susikaupti ir pasiruoti po deimties dien ateisiantiems atlaidams. Tada namie kepamas specialus apvalus saldus pyragas, turintis enklinti skm ateityje. Deimtoji to paties mnesio diena yra vadinama Boatlych kiuniu (Atgailos ir atleidimo diena). T dien nuo pat ryto iki sutem pasninkaujama ir meldiamasi kenesoje, meldiant Viepat atleisti nuodmes. Ipaintis yra visuotin, niekas savo nuodmi garsiai neskelbia, nes niekas, net aukiausias dvasininkas, nra galiotas atleisti. Nuodmes atleisti gali tik Viepats. Jeigu troktame, kad bt atleista mums, patys taip pat turime atleisti savo artimiesiems u padarytas skriaudas. Prie pamaldas atsipraoma kiekvieno artimo ar pastamo asmens, o motinos ir tvo praoma atleisti atskirai. Dvasininkas prao atleidimo visos bendruomens. Po pamald kiekvienas kreipiasi  kit, linkdamas: Oruujuz kabul bolhej (Tebnie priimtas js pasninkas, t. y. tegul Aukiausiasis atsivelgia  js pasnink ir atleidia). Po pamald namie valgoma soti vakarien, kurios pagrindiniai patiekalai paprastai bna kepsnys ir saldumynai. Paskutin met vent - Alaych chydy (Verb vent), veniama atuonias dienas, pradedant penkioliktja to paties Ajrychsy-aj mnesio diena. Svarbiausios yra pirmoji ir paskutin vents dienos. Daniausiai i vent bna rugsjo pabaigoje-spalio pradioje, kai derliaus numimo darbai jau baigti. Todl ji diaugsminga ir linksma. Be tradicini mald, iai ventei paminti kepami vairs salds patiekalai su vaisiais. Svarb vaidmen karaim kulto apeigose vaidina pasninkai - orular. Nors j pradi ir pabaig ymi maldos, taiau turinys yra veikiau apeiginis. Burunhu oru (Pirmasis pasninkas), arba Avuz jabar (Burnos uiaupimas, udarymas, gavnios pradia), yra kartu ir Vlins. Po pamald kenesoje u visus mirusiuosius visa bendruomen (dymat) eina  sensias Trak kapines, kur prie seniausio kapo vyresnysis dvasininkas gieda speciali raud syjyt jyry u vles mirusij per 1710 metais siautus mar. i raud 1714 metais para Saliamonas Trakietis. Paskui visi skirstosi prie savo artimj kap ir meldiasi u kiekvieno vl atskirai. Pasninkaujama iki vidurdienio. Deimt dien prie gavnios pabaig nevalgoma msos, ir tas laikas vadinamas On kiu-ara (Deimt dien). Trys dienos prie pasibaigiant gavniai, septintj penktojo mnesio Ulah-aj dien, yra Ortany oru (Vidurinysis pasninkas). Per tris paskutinisias gavnios dienas -  kiu-ara (Trys dienos) - nevalgoma msa ir pasninkaujama iki vidurdienio. Gavnia trunka vis mnes (per j negalima kelti vestuvi ar kaip kitaip linksmintis) ir baigiasi paprastai deimtj penktojo mnesio Ulah-aj dien - Avuz aar (Burnos atvrimas), arba Kurban (Aukojimo diena). T dien pasninkaujama iki vidurdienio, kol meldiamasi kenesoje. Po pamald anksiau bdavo aukojama avis, ir jos msa idalijama vargingiesiems bendruomens nariams. Nuo ios dienos gavnia baigiasi, vl galima linksmintis, okti, kelti puotas ir vestuves. Karaim religin tradicija Lietuvoje net sovietmeiu nebuvo nutrkusi, nes Trakuose vis laik veik vienintel Europoje kenesa, gyveno karaim vyresnysis dvasininkas Simonas Firkoviius (1897-1982). Pokariu jis yra sutuoks visus karaim jaunavedius, palaimins visus naujagimius, su malda palydjs  kapus visus Trak ir Vilniaus aminybn ijusius karaimus (karaimai turi savo kapines Trakuose, Vilniuje ir Naujamiestyje prie Panevio). Po Firkoviiaus mirties dvasininko pareigas Trakuose kur laik jo Romualdas Lavrinoviius, o pastarajam mirus bendruomen buvo likusi be oficialaus ganytojo. Dabar Lietuvos karaim religins bendruomens pirmininkas ir vyresnysis dvasininkas yra Mykolas Firkoviius, irinktas 1992 met balandio 4 dien (karaim dvasininkai yra renkami). Be to, yra trys teritoriniai galiotiniai Trakuose, Vilniuje ir Panevyje. Visi Lietuvos gyventojai karaimai yra religins bendruomens nariai. Karaim religijos ypatum studijomis pastaruoju metu yra susidomjs Helsinkio universiteto Azijos ir Afrikos departamento vedjas profesorius Tapanis Harviainenas, jau paskelbs ta tema kelis straipsnius konferencijose, periodikoje bei interneto tinkle. Karaim kalba ir jos tyrimai Karaim kalba - tiurk eimos Vakar kipiak grups kalba. Kipiak kalb grupei taip pat priklauso iaurs Kaukaze vartojamos karaiaj-balkar ir kumyk kalbos bei Krymo totori kalba. I senj dabar jau nebevartojam tiurk eimos kalb karaim kalbai artimiausia buvo polovc, arba kuman, kalba. Karaim kalba, anot Ananjaszo Zajczkowskio, yra j chazarikos ir kumanikos (kipiakikos) kilms rodymas. iandien karaimikai Lietuvoje kalba daugiausia vyresniosios kartos mons, ir ja kalbani, deja, nuolat maja, taiau karaim kalbos vartojimas ne tik buityje, bet ir liturgijoje neabejotinai bus nulms tai, kad i kalba isaugojo savo turtingum bei savitum ir apskritai iliko. Yra pagrindo manyti, kad karaim kalba susiformavo IX-X amiuje Chazar kaganate gyvenusi tiurk geni (chazar, kipiak-kuman, arba polovc) kalb pagrindu. Primusios karaim tikjim, bendros religijos ir kalbos vienijamos, ios gentys ir sudar karaim taut. Kadangi karaimai per amius gyveno gana nutolusiose viena nuo kitos teritorijose, j kalba negavo bendratautins (vadinamosios bendrins kalbos) formos, ir todl svoka "karaim kalba" paprastai apima tris jos dialektus - Trak, Galio-Lucko ir Krymo, kurie skiriasi fonetinmis, gramatinmis ir odyno ypatybmis. Labiausiai skiriasi smarkokai asimiliavsis Krymo karaim dialektas, nes Krymo pusiasalyje gyven karaimai patyr stipri giminingos Krymo totori bei kit alia gyvavusi tiurk eimos ogz grupei priklausani kalb (pvz., turk) tak. Trak ir Galio-Lucko dialektai, iskyrus kai kurias fonetines ypatybes, yra vienas kitam gana artimi. Iki ms dien Lietuvoje isaugota karaim kalba, t. y. Trak dialektas, gerai ilaik specifines savo sandaros ypatybes ir daug sen tiurkik odi, kuriuos kitos tiurk kalbos jau yra praradusios. Karaim kalbos odyno bei kit kalbos reikini archaikum ir santykin grynum, anot Vilniaus universiteto docents Reginos Venckuts, labiausiai lm tai, kad, gyvuodama visai kitokios sandaros svetim kalb (slav ir lietuvi) apsupta, atskilusi nuo savo tiurkikojo kamieno, karaim kalba, neturdama slyio su giminingomis tiurk kalbomis, nepatyr jose vykstani pokyi takos ir, savarankikai kisdama, tarsi usikonservavo. Antra vertus, nors funkcionuodama svetimkalbje aplinkoje karaim kalba isaugojo, kaip minta, archaik tiurk kalb leksik, taiau neiveng negimining kalb poveikio. I lietuvi kalbos Trak karaimai yra perm tokius odius kaip kupra (liet. kupra), lupa (liet. lpa), nors ir yra t pat reikiantis karaimikas odis - ri, nata (liet. nata), neuli (liet. neulys), glbi (liet. glbys), nors iai svokai reikti irgi yra iliks savas odis kuach, ukia (liet. uk), rutuli (liet. rutulys), tikri (liet. tikras), varkia (liet. vark) ir kt. Skoliniai, kaip teisingai pastebi Venckut, yra prisitaik ne tik fonetikai, bet ir morfologikai, pvz., veiksmaodiai, sudaryti i pasiskolinto odio bendraties ir modalinio veiksmaodio, pvz., siul--a (silo), pal--a (liet. rko, i lenk. pali) ir pan. Kaip ir visos tiurk kalbos, karaim kalba yra tipika agliutinacin kalba, kurios gramatin sandara gerokai skiriasi nuo fleksinio tipo indoeuropiei kalb sandaros. Agliutinacinse kalbose odiai ir j formos daromi prie nekintam kamien pridedant vienareikmius standartinius darybinius ir kaitybinius afiksus, kurie niekada nesusilieja nei su kamienu, nei vienas su kitu. Dl to agliutinacini kalb odio sandara yra paprasta ir aikiai atsekama. Sakykime, sudarant daiktavardi linksni formas, kaitybiniai afiksai idstomi skaiiaus, priklausomybs, linksnio seka, pvz.: kiu-liar-imi-ni - "ms dien", kur kiu yra daiktavardio aknis, -liar - daugiskaitos rodiklis (afiksas), -imi - priklausomybs rodiklis ("ms"), -ni - linksnio rodiklis. Kaip ir daugeliui kit tiurk kalb, karaim kalbai bdinga balsi harmonija - fonetikos reikinys, reikalaujantis, kad tame paiame odyje ar odio formoje bt vieno tipo balsiai - arba tik upakalins, arba tik prieakins eils; arba tik lpiniai, arba tik nelpiniai, pvz., kadangi odio ba - "galva" balsis a yra upakalins eils, tai prie jo pritaikomas ir daugiskaitos afikso -lar balsis: balar - "galvos" (abu balsiai upakalins eils), taiau kadangi odio kiu - "diena" balsis u yra prieakins artikuliacijos (tariamas [u]), tai ir jo daugiskaitos formos afiksas negali bti -lar (su upakalins eils balsiu), bet turi bti -liar: kiuliar - "dienos"; taigi abu balsiai ioje formoje yra prieakins artikuliacijos. Karaim kalbos kirtis daniausiai yra pastovus: paprastai kiriuojamas paskutinis odio skiemuo, pvz., kanatly - "sparnuotas", Tieri - "Dievas", Jaratuvu - "Sutvrjas", "Krjas" ir pan. Fiksuota kirio vieta karaim kalba rykiai skiriasi nuo lietuvi kalbos, kuri turi laisv kirt (kirtis gali bti bet kuriame skiemenyje). iame imtmetyje karaim kalba daugiausia buvo vartojama buityje, liturgijoje bei per religines ir buitines apeigas, taiau ji turi ir gana sen raytin tradicij, davusi ne vien verting raytin altin. Kadangi karaim kalbos fonetika, gramatika ir leksika yra isaugojusios daug archaik tiurk kalb ypatybi, ji sulauk ir gana didelio vairi krat mokslinink tiurkolog dmesio. inomas rus tiurkologas Nikolajus Baskakovas vadiniame Karaim-rus-lenk odyno (1974) straipsnyje rao: Karaim kalbos ypatybs leidia manyti, kad karaimai i pradi priklaus toki geni kaip hunai, bulgarai-chazarai, uzo-peenegai, o tik vliau kipiak-polovc gentinei sjungai, kurioje vyravo kipiak kalba ir kurios pagrindinius bruous karaimai isaugojo dabartiniuose savo dialektuose. Pirmosios inios apie karaim kalb Europoje pasirod XVII amiuje, kai, plintant reformacijai, imta domtis Orientu, ypa Senovs Ryt ir Artimj Ryt musulmonikuoju pasauliu. Jau XVI-XVII amiuje vokiei orientalistas pastorius Buxtorfas (mir 1629 metais Bazelyje) pateikia bene pirmj inut, kad Krymo karaimai Senj Testament skaito turk kalba: "In der Stadt Theodosia aber wohnen 1200 Karaeer..... in Trkischer Sprache lesen..." (cit. i Ananjaszo Zajczkowskio Karaims in Poland). XVII amiaus pabaigoje, 1690 metais, Upsalos (vedija) universiteto profesorius Gustavas Peringeris (1651-1710) savo alies valdovo karaliaus Karlo XI pavedimu surengia speciali ekspedicij  Lietuv ir pirmasis atkreipia dmes  etnin bei kalbin karaim savitum. Laike savo draugui, inomam etiopologui ir bibliologui J. Ludolphui jis rao, kad karaim gimtoji kalba yra "totori, o veikiau turk,  kuri jie veria savo ventas knygas kenesoje ir mokyklose" ("...linqua illis materna est Tartarica sive potius Turcica, qua etiam libros Sacros explicant in Scholis et ludis"). Ten pat Peringeris cituoja ir v. Rato itrauk karaim kalba: "Enk batan jaratty Tenri ool ol koklerni da ool jerni ..." ir t. t. Peringerio laikas apie kelion  Lietuv buvo ispausdintas 1691 metais urnale Monatliche Unterredungen. Vokiei tyrintojai, kuriais rmsi Zajczkowskis, mini, kad laikas vadinosi "Epistola de Karaitarum rebus in Lithuania", taiau pats Zajczkowskis apgailestauja, kad XVIII amiaus spaudiniuose tokio pavadinimo jam aptikti nepavyk. Platesni karaim kalbos tyrimai ir studijos prasidjo tik XIX amiuje. Rus tiurkologijos mokyklos krjas prof. Wilhelmas Radloffas (Vasilij Radlov), atliks kelias mokslines ekspedicijas  Trakus ir Luck, 1893-1911 metais ileido keturi tom odyn Tiurk tarmi odyno bandymas (Opyt slovaria tiurkskich nareij), kuriame sukaupta daug karaim leksikos ir kuriuo visi orientalistai naudojasi iki i dien. XIX amiaus pabaigoje-XX amiaus pradioje karaim kalb taip pat tyr vokiei ir vengr tiurkologai Karolis Foy'us (1856-1907) ir B. Munkacsi's (1860-1937) bei Biblijos vertimo  karaim kalb tyrintojas rus akademikas Vladimiras Gordlevskis. Pastarojo mokinys buvo irgi garsus karaim orientalistas Chadi Seraja Chan apalas. Baigs studijas Peterburgo universitete, jis 1904 metais buvo Rusijos pasiuntiniu Persijoje, kur mok ir acho sn rus kalbos. Didel na  karaim kalbos tyrim ne lenk orientalistai prof. Janas Grzegorzewskis, tyrinjs Galio-Lucko dialekt, ir Krokuvos universiteto prof. Tadeuszas Kowalskis (1889-1948), praleids Trakuose su karaimais kelias vasaras - rinks mediag kalbos studijoms ir 1929 metais vokiei kalba ileids knyg Karaim tekstai Trak dialektu (Karaimische Texte im Dialekt von Troki). ios studijos mokslin vert nenublanko iki iol, nes, be labai kvalifikuotos apraomosios dalies, autorius pateikia odyn ir nemaai originali karaimik tekst, paimt i vairi autori poezijos ir senj rankrai. 1945 metais, kai prof. Kowalskis pirm kart atvaiavo  Maskv, akademikas Gordlevskis, bdamas itikimas savo senam domjimuisi karaim kalba, pasil sudaryti ir ileisti didel karaim kalbos odyn (Kowalskio sudarytasis nebuvo didels apimties). Taiau, Kowalskiui mirus, darbas strigo ir buvo atnaujintas tik po penkeri met, kai vl tas pats akademikas Gordlevskis apsilank Vilniuje pas apal. Kaip pasakojo dabar jau, deja, irgi mirs Nikolajus Baskakovas, Gordlevskis norjs ne tik sugrinti  mokslinink akirat karaim kalb, bet ir padti savo buvusiam mokiniui ir biiuliui, kuris tuo metu vertsi gana sunkiai. Gordlevskis inojo, kad to meto Lietuvos moksl akademijos vadovyb nedrs jam pasiprieinti - juk jis atstovavo Maskvai. Gavs pasilym sudaryti karaim kalbos odyn, Seraja apalas, kaip Lietuvos MA Istorijos instituto mokslinis bendradarbis, msi darbo. 1957 metais jis darb baig - sudar 5000 odi kartotek. Tuo paiu metu  darb sijung ir buvusios Soviet Sjungos MA Kalbotyros institute dirbs Nikolajus Baskakovas bei Lenkijos MA Orientalistikos skyriaus bendradarbiai Ananjaszas Zajczkowskis ir Aleksandras Dubiskis.  odyn buvo traukta tiek senosios raomosios kalbos, tiek iuolaikins nekamosios kalbos leksika visais trimis dialektais. Karaimiki odiai buvo veriami  rus ir lenk kalbas. is neprastas trikalbis Karaim-rus-lenk kalb odynas pagaliau ijo 1974 metais Maskvoje, nugaljs vairius inybinius bei biurokratinius barjerus ir gerokai apkarpytas, nes buvo atsisakyta specialiai odynui parengtos Kenesbajaus Musajevo karaim kalbos gramatikos apybraios, taip pat rus-karaim ir lenk-karaim indekso, be to, buvo ibraukyta religin leksika. odyno vade Baskakovas ra, kad odyno paskirtis esanti daugiau mokslin negu praktin, taiau dabar, kai vl atsirado galimyb mokytis karaim kalbos, odynas gyja ir praktin reikm. Toki pat reikm turi ir apraomoji Karaim kalbos gramatika, kuri para ir 1964 metais Maskvoje rus kalba ileido Musajevas. Beje, vliau, 1977 metais, atskira knyga buvo ileista ir  odyn nejusi to paties autoriaus Trumpa karaim kalbos gramatikos apybraia. Karaim kalbos gramatik yra ileidusi ir Dagestane gyvenanti tiurkolog Olga Prik. Kalbant apie karaim kalbos tyrinjimus, privalu atskirai paminti ym orientalist Ananjasz Zajczkowsk (1903-1970). Gims Vilniuje, karaim eimoje, Zajczkowskis, paakintas prof. Tadeuszo Kowalskio, studijavo Krokuvos Jogailos universitete ir j baigdamas apgyn darb "Vardaodins ir veiksmaodins priesagos Vakar karaim kalboje" filosofijos daktaro laipsniui gauti. Recenzuodamas  darb, prof. Kowalskis ra, kad tokios isamios monografijos dar nebuvo sulaukusi jokia tiurk kalba ir nuo iol visi tiurkologai privalo iuo darbu remtis. Puikiai mokdamas savo gimtj kalb, Zajczkowskis turjo ger pagrind tirti ir kitas kipiak grups tiurk kalbas ir yra paras 333 mokslinius darbus, skirtus tiek anksiau minto Codex Cumanicus, mamliuk, kit ankstyvj kipiak ratijos palikimo tyrimams, tiek karaim kalbos ir literatros paminklams nagrinti. Daugumas jo straipsni buvo paskelbti prie kar Vilniuje lenk kalba leistame urnale Myl karaimska, kurio redaktoriumi jis buvo beveik nuo urnalo krimo 1924 metais iki jo udarymo 1947 metais. Analizuodamas karaim kalb bendrame kipiak kalb grups bei apskritai Ryt kalb kontekste, jis geriau nei kiti tiurkologai suprato savo gimtosios kalbos reikm senj nykstani tiurk kalb form tyrimui. Tai liudija tokie io mokslininko darbai kaip "Musulmonika terminija ir nomad tradicijos karaim leksikoje" (1947), "Antropomorfini posaki vengimas karaim vertimuose" (1929) ir kt. Be karaimikos, Zajczkowskis yra nemaai nuveiks ir iranistikos bei arabistikos baruose, nuo 1935 met jis buvo Varuvos universiteto Orientalistikos katedros vedjas. Daug straipsni Zajczkowskis yra paras apie karaim folklor, literatr: pavyzdiui, "Brimai i kno dali dilgiojim", "I brim literatros istorijos", ispausdintus urnale Myl karaimska (1929, 1935-1936), "Karaim literatra", pasirodius periodiniame leidinyje Philologiae Turcicae Fundamenta (1964). Vienas pagrindini jo darb, skirt karaim istorijai ir kultros palikimui aptarti, yra studija Karaimai. Istorija, kalba, folkloras, 1950 metais parayta lenkikai ir 196l metais ileista Varuvoje angl kalba (Karaims in Poland). Iki iol tai yra vienintel knyga, kurioje visapusikai, kad ir nelabai plaiai, aptariama karaim istorija, kalba, religija, folkloras, mokslas. Savo rankratinje studijoje "Tiurk karaim istorija Kryme, Lietuvoje ir Lenkijoje" apalas apgailestauja, kad, atsidjs mokslui, Zajczkowskis apleido poetin kryb ir "pakabino ant dur savo saz" (tiurkika idioma, reikianti, kad muzikantas baig groti, nes pakabino savo instrument). Pasak apalo, Zajczkowskis savo poetin talent geriausiai realizavs versdamas  karaim kalb Adomo Mickeviiaus "Krymo sonetus", kurie buvo ispausdinti urnale Karaj awazy (Karaimo balsas) 1931 metais. Gimtosios kalbos studijoms daug dmesio skyr ir kiti trys Lenkijos orientalistai karaimai - buv Krokuvos universiteto docentai Zygmuntas Abrahamoviius (1923-1990) bei Wodzimierzas Zajczkowskis (1914-1982) ir Varuvos universiteto docentas, Lenkijos orientalist draugijos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Dubiskis (g. 1924 metais Trakuose). Pastarasis Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos ir kit ali periodikoje yra paskelbs per 150 darb apie karaim kalb bei literatr. Reikmingiausi i j yra publikuoti mokslininko 70-j gimimo metini proga Varuvoje ileistoje knygoje Caraimica. Reikminga Dubiskio pagalba rengiant spaudai jau mint Karaim-rus-lenk kalb odyn. Jis taip pat yra sudars ir ileids Turk-lenk ir lenk-turk kalb odyn (1985). Taip pat Dubiskis yra paras nemaai bibliografini ir biografini darb bei isami studij Lenkijos totoriai. Istorija, apeigos, legendos, tradicijos (1986). Pripastant didelius karaim ir kit taut tiurkolog, tyrusi karaim kalb, nuopelnus, vis dlto tenka apgailestauti, kad niekas i j nepareng vadovlio, skirto praktiniam kalbos mokymuisi. Pastaraisiais metais Lietuvoje atgijo susidomjimas karaim kalba, atsirado poreikis jos mokytis. Lietuvos karaim religins bendruomens pirmininkas ir vyresnysis dvasininkas Mykolas Firkoviius, dar 1970 metais pradjs mokyti vaikus ir jaunim gimtosios kalbos Trakuose ir Vilniuje, 1996 metais ileido praktin karaim kalbos (Trak dialekto) pradiamoksl Mie karaje urianiam (A mokausi karaimikai). Vadovliui vadin straipsn para docent Regina Venckut, o pats autorius pratarmje paymi, kad jo darbas nra ir nepretenduoja bti isami karaim kalbos gramatika ar profesionali studija. Vadovlio tikslas kuklus - ufiksuoti ir perduoti bsimoms kartoms dar gyvos, nors tolydio vis labiau nykstanios savo gimtosios kalbos raikos bd. Kadangi daugelis karaimikai kalbani moni moksi jos ne i vadovli, o i savo tv, girddami juos nekant ir kalbdami su jais, tai i knyga turt padti jiems susisteminti savo inias, kad galt perduoti jas savo vaikams ir ankams, mokydami juos tos nekamosios kalbos, kuria patys neka. ie karaim kalbos pagrindai gal pravers ir tiurkologams, pastaruoju metu susidomjusiems ms gyvja, dar ilikusia kalba. iais odiais vadovlio autorius tarsi perduoda estafet jaunesns kartos karaim kalbos tyrintojams ir vis pirma, matyt, turi galvoje jaun karaim kilms tiurkolog i Varuvos An Sulimowicz bei tiurkolog Ev Czato-Johanson i Vokietijos Mainzo miesto, kuri jau kelias vasaras praleido Trakuose ir Galie, uraindama gyvj karaim kalb, nagrindama jos fonetikos, leksikos ir sintakss pokyius ir fiksuodama tuos tiurkikuosius grynuolius, kurie liudija karaim kalbos archaikum ir originalum. Karaimai Lietuvoje (nuo 1397 iki XX amiaus pradios) Karaim istorija susijusi su Lietuva nuo 1397-1398 met. Pagal sigaliojusi tradicij manoma, kad po vieno ygio  Aukso ordos stepes Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas turjs isivesti i Krymo, Solchato miesto, kelis imtus karaim eim ir kurdinti jas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. Manoma, kad Vytautas galjs isivesti karaimus, sumus netoli Azovo vien i ord. Ukrainiei raytojas Aleksejus Jugovas savo romane Kariauninkai (Ratoborcy) aprao scen, kai Galio-Volyns kunigaiktis Danila Romanoviius Galickis 1247 metais nuvea duokl Aukso ordos chanui Batijui. Kart pas j  karavansaraj ateina chano Batijaus  nelaisv paimtas Krymo karaim bendruomens seninas ir prao ipirkti juos ir apgyvendinti kur nors Galicijoje. J buv apie 200 eim. Pasitars su savo patarju Andrejumi Dvirskiu, kuris apibdins karaimus kaip galvotus, darbius ir sumanius mones, kurie gal valstybei atneti naudos, kurie ir ia Ordoje gyven sutartinai, kunigaiktis nusprendia juos ipirkti. Galimas dalykas, kad beveik imtmeiu vliau ir Vytautas ipirks karaimus i chano Girjaus, o gal isiveds juos dl kitoki prieasi. Pasakojama, kad pasims juos drauge kaip itikimus sargybinius ir narsius karius. Kad ir kaip ten bt buv, Lietuvos didiojo kunigaikio ir karaim santykiai visada buvo geri. Tai liudija iki iol karaim isaugota pagarba Vytautui, net savotikas jo kultas (pasakojimai, legendos, eilraiai) ir faktas, kad Vytautas apgyvendino juos Trakuose, vienoje mgstamiausi savo rezidencij,  salos pil vedanioje gatvje, i kurios tik ir buvo galima patekti per tilt  pil. Tokiu bdu Vytautas usitikrino sau apsaug. l930 metais, minint Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto, kuris karaimikai vadinamas Vatat Bijumi, t.y. karaliumi, triukinaniu prieus, 500-sias mirties metines, Vilniaus kenesoje buvo laikomos ikilmingos pamaldos. Yra pagrindo manyti, kad keli imt karaim eim (apie 380) ir keli tkstani totori atklimas i Krymo buvo nevienkartinis. Tai siejama su didiojo kunigaikio Vytauto valstybine politika - apgyvendinti tuius ems plotus, statyti pilis bei miestus, pagyvinti prekyb ir ekonomin gyvenim. I pradi karaimai buvo kompaktikai apgyvendinti Trakuose, tarp dviej didij kunigaiki pili, dabartinje Karaim gatvje. Vlesniais laikais j gyvenviei atsirado Biruose, Naujamiestyje, Pasvalyje, Panevyje, taiau Trak miestas pagal valdov privilegijas visada buvo j bendruomens administracinis ir - tradicikai - dvasinis centras Lietuvoje. Ilgainiui Trakai pai karaim imti suvokti ne tik kaip gimtin, bet ir kaip Tvyn, nors amiams bgant nenutrko ir j etniniai kultriniai bei etniniai konfesiniai ryiai su Krymo bei Galio-Lucko karaimais. Karaim buvim Trakuose liudija vairs dokumentai bei raytiniai altiniai. Yra iliks 1400 metais datuotas sutuoktuvi sutarties originalas. Prancz didikas, riteris keliauninkas ir diplomatas iliberas de Lanua (Ghillibert de Lannuoy), 1414 metais apsilanks Trakuose, ra, kad mats ia labai daug karaim. altiniais remiantis galima sakyti, kad karaim Lietuvoje niekada nra buv daugiau kaip du trys tkstaniai, nors kai kurie autoriai teigia, kad pirmaisiais XV amiaus deimtmeiais j ia bta nuo penki iki atuoni tkstani. Deja, iandien Lietuvoje j skaiius neperengia n trij imt. Apsigyven Lietuvoje, karaimai sudar atskir bendruomen (dymat). Jos ir atskir jos nari teisin padtis buvo nustatyta jiems suteiktomis valdov privilegijomis, taiau, kaip rao Vytautas Raudelinas ir Romualdas Firkoviius straipsnyje "Teisin karaim padtis Lietuvoje (XIV-XVIII a.)", Vytauto iduot privilegij original, minim XVII amiaus aktuose, neiliko. Pirmasis aktas, nustatantis teisin karaim padt Lietuvoje, yra valdovo Kazimiero 1441 met kovo 27 dienos privilegija, suteikianti Trak karaimams toki pat Magdeburgo teis, koki jau buvo gav Vilniaus, Trak ir Kauno miestai. Dokumentas suteik karaimams teis  savivald, vadovaujam j pai i savo tarpo renkamo vaito. Karaimai buvo atsakingi tik savo vaitui, o is - paiam valdovui. Vaitui buvo suteikta teismo ir sprendim primimo teis.  karaim bendruomens reikalus negaljo kitis nei vaivada, nei jo vietininkai. Kilus ginams tarp karaim ir krikioni, bylas nagrindavo vaitas ir vaivada kartu. Kazimiero suteiktoje privilegijoje taip pat buvo nustatyta mokesi mokjimo ir pajam paskirstymo tvarka tarp krikionikosios ir karaimikosios magdeburginio miesto dali. Karaimams valdovas perleido pus svarstykli ir vako lydyklos pajam. Visos Lietuvoje atsiradusios naujos karaim gyvenviets buvo pavaldios Trak vaitui. ios teiss vliau buvo patikslintos ir praplstos 1492 met Aleksandro ir 1507 met ygimanto Senojo privilegijomis, kuriomis karaimai buvo atleisti nuo bet koki muit mokesi visose LDK emse ir nuo sargybos bei derliaus numimo valdov Senj Trak dvare prievoli. Pagrindines karaim privilegijas patvirtindavo ir visi vlesnieji Lietuvos valdovai. Nors karaimai naudojosi visomis teismis ir laisvmis, kuriomis naudojosi ir kiti trakikiai, jiems dar bdavo suteikiama ir papildom teisi, ypa miesto tvarkai palaikyti, prekybai vystyti, auktiems pareignams bei sveiams apgyvendinti savo namuose, apsaugai nuo praygiuojanios kariuomens, kenesos statybai ir remontui. 1495 met kovo 17 dienos Aleksandro ratu Lietuvos karaimams buvo suteikta teis samdytis nam darbams krikionis. Karaimai didiavosi savo teismis ir laisvmis. Laikuose i Trak  Konstantinopol 1483-1486 metais jie ra, kad Lietuvos valdovas ir kiti aukti pareignai j neapsunkina mokesiais, nedraudia ipainti savo religijos, jie turi savo teism ir t. t. Trakuose gyvenantys karaimai um atskir miesto dal, kuri buvo savarankikai j administruojama ir traktuojama kaip atskiras miestas, turjs net savo "miesto" antspaud. Vaitas, kaip vliau ir dvasin valdyba, beveik visada rezidavo Trakuose, kurie buvo karaimus vienijantis centras. Be to, Trakuose buvo vaito kanceliarija ir akt knygos, kurias tvark ratininkas.  knygas buvo raomi vairs sandoriai, civilins bkls aktai, pareikimai bei skundai ir kt. Sudaromus sandorius ir teism knyg iraus tvirtindavo vaitas. Viena pagrindini vaito funkcij buvo teisingumo vykdymas. Ikilusius bendruomens ginus vaitas sprend administracine teismine tvarka, turdamas du arba tris padjjus - teisjus, be kuri pats vienas teisti negaljo. Teisjai, kuri vienas turjo bti banytins teiss inovas, daniausiai bdavo renkami vieneriems metams.  atsaking vaito post paprastai bdavo renkami labiausiai isilavin, garbingi bendruomens mons visuotiniame susirinkime (ityrylmach), kuris buvo, reikia manyti, aukiausias bendruomens valdios organas, nors jo kompetencijos apimtis bei suaukimo periodikumas teisikai nebuvo reglamentuotas. Irinktj vait tvirtindavo pats valdovas arba, jo pavedimu, Trak vaivada. Nuo XVII amiaus   post i kartos  kart buvo renkami Lobanos gimins atstovai. Pagal ano meto paprot vaitai savo pareigas turjo eiti iki gyvos galvos, bet altiniai rodo, kad jie keisdavosi daniau. Vaitai buvo atleisti nuo vis mokesi, o j pragyvenimo altinis buvo i bendruomens emi skirto sklypo gautas derlius. Be to, jiems tekdavo 10 proc. teismo gaunam pajam. Vaito teismui priklaus civilins bylos, o baudiamosios - tik dl nedideli nusikaltim. Sunks karaim, kaip ir kit gyventoj, nusikaltimai buvo priskirti senin ir vaivad kompetencijai ir nagrinjami pilies teismuose, kaip ir numat Lietuvos Statut nuostatai. Rytietika karaim teiss kilm nulm ir tos teiss pobd - ji buvo gana konservatyvi ir susipynusi su religijos bei morals normomis. Jos pagrind sudar penkios Senojo Testamento knygos, kuri racionalus interpretavimas buvo bdingas musulmonikai filosofinei mutazilit mokyklai. Teismai, aikindami ir taikydami teiss, religijos bei morals normas, ypa plaiai naudojosi analogijos metodu. Savo veikloje jie taip pat rmsi tradicijomis ir senaisiais paproiais, kuri reguliuojama santyki sfera buvo labai plati. Pasaulietins ir banytins teiss normas XV-XVI ami sandroje kodifikavo Elijahu Baijais ir jo mokinys Kalebas Afendopulas. Jos paskelbtos 1531 metais Konstantinopolyje ileistoje Baijaio knygoje. io kodekso nuostatomis vadovavosi ir Lietuvos karaimai. Byl nagrinjimas karaim teismuose nebdavo ilgai atidliojamas. Pats teismo procesas nebuvo reglamentuotas ir priklaus daugiau nuo bylos pobdio. Maesns svarbos bylose jis apsiribodavo paprastu ali nuomoni idstymu. Universaliausiu rodymu buvo laikoma priesaika, kuri karaimai duodavo pagal savo tikjim. Mirios karaim ir kit gyventoj bylos buvo nagrinjamos pagal procesin Lietuvos Statuto teis. Teismuose buvo taikomos pinigins baudos ir vairios bausms. U bendruomens paproi paeidim, atsisakym paklusti teismo sprendimui ar meit buvo baudiama plakimu. Plakdavo musulmoniku paproiu per padus, suver kojas dviem kaladlm (falaka). Sulaus dorovs normas ar paeids banytini apeig ritual mogus galjo bti pastatytas prie gdos stulpo. Fizinis smurtas buvo baudiamas grieiau. Didiausia bausm buvo paalinimas i bendruomens (ekskomunika). Be to, u t pat nusikaltim galjo bti paskirtos ir kelios skirtingos bausms. Sakykim, u padaryt fizin smurt buvo skiriama keturi savaii ekskomunika ir per tas keturias savaites plakimas pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Vis dlto sunkesns bausms karaim bendruomens gyvenime buvo retas reikinys. Karaim bendruomen turjo ir savo id. Jo pajamas sudar mokesiai, gaunami Trak mieste u svarstykles, vako lydykl, vaiavim pro miesto vartus ir kt. Be to, bendruomenei buvo skirta 10 valak dirbamos ems, taip pat bendr piev ir ganykl. Ido reikalus tvark atskiras asmuo - idininkas (chaznay). Ido pajamos buvo eikvojamos bendruomens reikalams. Savo teisine padtimi karaimai skyrsi tiek nuo vietini gyventoj, tiek nuo kit Lietuvoje gyvenusi etnini grupi. Nors jie, kaip ir totoriai bei ydai, buvo traktuojami kaip nekrikionys, bet, skirtingai nuo i, turjo vaito vadovaujam administracin ir teisin savivald. Karaimai, - ra XIX amiaus lenk raytojas Wadysawas Sirokomla, - ipso iure buvo tarsi pusbajoriai (pusiau lkta), bent jau buvo laikomi tiesiogine prasme krato pilieiais, ne svetima gentimi. Privilegijos Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje buvo suteikiamos ir atskiriems asmenims. Pavyzdiui, 1932-1934 metais Myl karaimska urnalo nr. 10 ispausdintame lenk istoriko Jzefo Wierzyskio straipsnyje pasakojama apie dokument, kur 1706 metais buvo idavs Vilniaus katelionas, LDK etmonas kunigaiktis Mykolas Kaributas Winiowieckis "senam mano nam tarnui, o dabar mano rm daktarui" Abraomui Moskeviiui, Pasvalio karaimui, kuris "yra ypatingai mano globojamas". Dokumente paymima, kad globotinis "iandien ir visados" atleidiamas nuo bet koki mokesi ir karo prievols.. O jei kas ksinsis  jo nam turt ar iam ratui nepaklus, tas bus ne tik teisiamas, bet baudiamas mirties bausme. Komentuodamas apraomj dokument, Wierzyskis paymi, kad tas Pasvalio daktaras turjs bti ypa garbingas mogus, jei vienas i turtingiausi ir garsiausi ano meto didik patikjo jam savo brangiausi turt - sveikat. Lietuvoje gyvenantys karaimai tarsi sudar du - kariki ir civili - luomus. Trakuose karikiai jo sargyb ir rpinosi pili apsauga. Vliau, Trak pilims netekus karins reikms, i j tarnyba tapo nebereikalinga. I dokument nuotrup apie karaimus, titulavusius save didiojo kunigaikio karuomis ar pulkininkais, galima numanyti prie valdovo buvus atskir karaim dalin. Kariuomenje tarnavusieji karaimai naudojosi kariki luomui suteiktomis teismis. Karybos tradicijos karaim visuomenje visada buvo gajos. Apraydamas Karaim muziejaus eksponatus, Chadi Seraja Chan apalas savo rankratyje aptaria original ginkl - dvirag iet, vadinam senek, kuri kitose tiurk tautose neinoma. Ji kartu su kalkanu (skydu) pavaizduota karaim herbe. ie du enklai simbolizuoja dviej gimini tamgas (herbus). Jie spausti ir vir Kryme buvusios karaim tvirtovs Duft Kal vart, ir rodo, jog ia kadaise gyvenusios dvi gentys. apalas mano, kad Kauno istorijos muziejuje saugomas panaus senekas (eksponatas nr. 183) gali bti padarytas Krymo karaim. Jis taip pat rao, kad panai tamg turj ir Krymo totoriai - tarak-tamga. Atkreiptinas dmesys ir  karaim kalboje ilikusi turting karybos terminij, kuri kitos tiurk tautos pakeit skoliniais. Apie karybos tradicijas byloja palyginti gausus karaim karinink brys caro kariuomenje. Tarnavo karaimai ir Lietuvos kariuomenje, taiau nedidelis j skaiius paaikinamas tuo, kad tarpukariu Lietuvoje karaimai gyveno tik Panevyje, o j ten buvo nedaug. Didesn karaim dalis buvo civiliai ir daugiausia dirbo em. Jie garsjo darininkyste bei gyvulininkyste, ypa arklininkyste. Nuo Vytauto laik karaimams skirta em priklaus visai bendruomenei. Kiekviena eima turjo savo dirbam r. Niekas neturjo teiss savo eimos sklypo parduoti. eimininkui mirus, bendruomens sprendimu em buvo perduodama kitai eimai. Karaim ems buvo iaurinje Trak miesto dalyje ir buvo vadinamos Karalikaisiais laukais, nes priklaus karaimams pagal valdov privilegijas. Be bendruomens emi, kai kurie karaimai turjo dvareli, palivark ar jiems dovanot sklyp. XVI-XVII amiuje ias emes aplink Trakus supirko vaivados. Valdovams nustojus reziduoti Trakuose, miestas kikai smuko. Pagrindiniu karaim verslu ir pragyvenimo altiniu tapo darininkyst ir ypa garsij Trak agurk auginimas. Apie tai, koks sunkus darininko darbas, vaizdiai byloja karaim patarl: Iliaviu bachalar - iiuviu ay suvlar - "Kas dirba dar - geria kart vanden". Agurk kultr Trakuose greiiausiai bus dieg totoriai, karaimai ir vienuoliai bernardinai bei dominikonai. Dokumentuose Trak agurkai minimi jau 1428 metais. Su emdirbyste yra susijusios ir kai kurios apeigins karaim vents, pavyzdiui, tradicin derliaus vent Orach toju (Pjautuvo vent). Paprastai ji bdavo veniama vasaros pabaigoje, kai nuimamas grdini kultr derlius. ia pat bdavo pinamas vainikas i vis auginam grdini kultr varp. Ikilminga eisena nedavo j  miest, prie karaim ventovs kenesos. ia jis bdavo paventinamas ir pakabinamas kenesoje ant sienos prieais altori. Vainikas kabodavo kenesoje iki kit met derliaus. Tokios vents buvo rengiamos Trakuose ir nutrko tik prasidjus Antrajam pasauliniam karui - paskutinis vainikas buvo nupintas i 1938 met derliaus. Beje, jis iki iol kabo Trak kenesoje. Po karo karaim ems buvo kolektyvizuotos, ir tradicin emdirbyst bei darininkyst pamau m nykti. iandien apie tuos tolimus laikus ir specifin agurk kult belik tik prisiminimai ir eilraiai. Kaip ir kiti miesteli gyventojai, karaimai dar vertsi amatais, prekyba, laik karemas, nuomojo muitines ir kt. J pirkliai, kuri paprastai bdavo tik kelios eimos, prekiaudavo su LDK prekybos centrais, Juodosios jros bei Vakar Europos miestais. Tarp karaim buvo ir gydytoj (tai liudija anksiau minta privilegija, iduota Pasvalio karaimui A. Moskeviiui), teolog filosof, matematik ir kit profesij moni. Tame paiame Wierzyskio straipsnyje minimas ir kitas karaimas - Nisano snus Ezra (1591-1666), kuris i pradi buvs didik Radvil, o vliau Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didiojo kunigaikio Jono Kazimiero rm gydytojas (palaidotas Trak karaim senosiose kapinse). Jo amininkas Natano snus Zarachas (1595-1663) buvo inomas poetas ir matematikas. Garsiausiu to meto karaimu turbt galima laikyti teolog Saliamon Trakiet (1650-1715), kuris po Gustavo Peringerio apsilankymo Lietuvoje buvo pakviestas  Upsalos universitet skaityti praneimo apie savo tikjimo brolius karaimus. Saliamonas Trakietis yra daugelio religini himn autorius. 1714 metais jo parayta rauda "Syjyt jyry" Trakuose siautusio maro aukoms atminti yra puikus gedulingosios poezijos pavyzdys ir iki i dien kasmet giedama per Vlines senosiose Trak karaim kapinse, toje vietoje, kur palaidotos maro aukos. Ypating viet tarp karaim mokslinink uima archeologas ir teologas Abraomas Firkoviius (1786-1874) i Lucko. Didesn savo gyvenimo dal jis praleido Peterburge, Kryme ir kelionse po Artimuosius Rytus. Jis yra surinks didel senj rankrai kolekcij, kurios dalis iandien saugoma Peterburgo bibliotekose. Kadangi Firkoviius buvo nukeliavs  ventj em, jis buvo vadinamas Chadi Baba, t.y. mogumi, atlikusiu chad. Tikybos reikalais Firkoviius buvo trumpam atvyks ir  Trakus. Lenk raytojas Sirokomla savo knygoje Kelions po Lietuv i Vilniaus (1857) rao, kad Trakuose, viename i sukrypusi nameli Karaim gatvje, ant eero kranto gyveno garbingas senolis karaimas Abraomas Firkoviius, mokslo pasaulyje inomas archeologas, mokslini draugij narys, iandien ms kolega Vilniaus archeologijos komisijoje. Sirokomla paymi, kad Abraomas Firkoviius, bdamas Peterburgo ir Odesos mokslini draugij narys ir gaudamas valstybs param, 1840 metais yra tyrinjs Kryme senus kapus, rinks rankratines knygas ir pateiks nenuginijam rodym, jog karaimai Kryme buvo sikr labai seniai. Trakuose buvo nemaai rating karaim, nors daugelis vertsi sunkiai. Kaip ir visi Lietuvos gyventojai, karaimai taip pat buvo susiskirst  kelis socialinius sluoksnius. Turtingieji, auktoji dvasininkija ir pareignai, sudar savit aristokratijos luom, taiau dokumentai mini ir vidutiniokus, ir visikus vargus. Gyvenimo bdu karaimai nesiskyr nuo vietini gyventoj. it fakt paymi ne vienas keliautojas, lanksis Trakuose ir atkreips dmes  tamsiaplaukius, neprastai atrodanius ir tarp savs savo kalba kalbanius mones. Dailininkas Vincentas Smakauskas (Smokowski), 1822 metais, dar studentu bdamas, apsilanks Trakuose, paliko tokius prisiminimus apie karaimus: Vyr drabuiai ionykiai, o moterys rengiasi kaip turtingesns Gardino gubernijos valstiets. Ramus ir velnus bendravimas su monmis, taip pat svetingumas, o ypa tai, kad j paderm nra padariusi pas mus jokio nusikaltimo, kiekvien paskatina suartti su jais. Netgi smulkioje prekyboje, kuria usiima ir i kurios daugiausia gyvena, joki suktybi niekad nepastebta, atvirkiai, svarbiausias j elgesio bruoas - didiausias siningumas. Odos, agurkai, riestainiai yra bdingiausi j prekybos dalykai. Mano kolega juokais pamelavo, kad turting dvarinink bendrov ketinanti pil atstatyti, steigti joje kelet fabrik ir itaip atgaivinti miest, pagerinti miestiei buit. Bet it ini karaimai sutiko abejingai, ir mes aikiai pamatme, kad jie ne pirkli tauta, apie peln nesvajoja, tenkinasi kukliu turteliu. (Kratas ir mons, 1988, Vilnius, p. 111.) Kaip jau minta, karaim Lietuvoje niekada nra buv daug. Ypa j skaiius sumajo per 1710 met mar, kai Trakuose j buvo belik kelios eimos, o ir pats vaitas buvo priverstas laikinai persikelti  Vilni. Po treiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo atsidr Rusijos imperijoje, Lietuvos karaimai pasikeitusiomis slygomis rpinosi savo teisine padtimi, nes carins Rusijos valdia nebuvo traukusi j senj teisini akt  savo statym svad. Nuo 1850 met Lietuvos karaimai tapo pavalds Krymo karaim dvasinei valdybai, kuri buvo steigta 1837 metais. Lygiai toks pat likimas itiko ir Lietuvos totorius, kurie pagal to meto Rusijos imperijos statymus buvo pavalds Taurids Mahometon dvasinei valdybai. 1863 met caro saku, remiantis seniau turtomis j teismis, karaimai buvo sulyginti su vietiniais gyventojais pagal luomus. Minto sako nuostatos taip pat numat steigti Rusijos vakarinms gubernijoms antr karaim dvasin valdyb, turini patariamj bals ir pavaldi atskiram dvasiniam ir pasaulietiniam bendruomens vadovui - hachanui. Tokia dvasin valdyba buvo steigta ir pradjo veikti Trakuose 1869 metais. Taip i dalies buvo pratsta LDK karaim banyios hierarchin nepriklausomyb. Karaimai Lietuvoje XX amiuje XX amiaus pradioje, panaikinus lietuvikos spaudos draudim, Vilniuje pradjo reiktis vairi ia gyvenusi tautini grupi menin, politin, filosofin mintis. Karaimai taip pat neliko nuoalyje, juolab kad ir isilavinusi moni tarp j buvo nemaai. 1913-1914 metais buvo pradtas leisti urnalas Karaimskoje slovo (rus kalba). Leidjai jau pirmajame numeryje pasiskelb leidi urnal "dl tautins savimons vystymo ir ugdymo". Pai urnalo idj - nor painti savo protvi praeit ir sutelkti taut, be abejons, kvp ir skatino dvasin Vilniaus atmosfera. I viso ijo dvylika io urnalo numeri. Jo redaktorius buvo Ovadijus Pileckis. Kad ir leidiamas Vilniuje, urnalas buvo skirtas visiems karaimams, gyvenusiems to meto Rusijos imperijos teritorijoje. Jo puslapiuose buvo spausdinamos vairi karaim bendruomeni (Kijevo, Galio, Simferopolio, Eupatorijos, Vilniaus, Trak) inios, literatros krinliai, prisiminimai i praeities. Bta mginim aprayti karaim istorij, iekant prieasi, kodl karaim jaunimas nebemoka gimtosios kalbos ir yra nereligingas. (Panaios mintys, beje, buvo skelbiamos ir 1911-1912 metais Maskvoje jusiame urnale Karaimskaja iznj, taiau ito urnalo autoriai daugiausia buvo Maskvoje gyven Krymo karaimai, kurie nra ios apvalgos objektas.) Tarp vilnikio urnalo autori bta ir moter. Isiskiria Ksenijos Abkovi straipsnis "Mintys ir pastebjimai", kuriame ji mgina analizuoti, kas vienija visus karaimus  taut - kalba ar religija? Autors nuomone, svarbiausia - tautin savimon, verianti kiekvien, kas jauiasi ess karaimu, i toliausi krat belstis  Trakus, tingiai snduriuojant, bet nepaprastai miel, kakuo ypating miestel. Kalbdama apie to meto Rusij, autor paymi, kad joje tarp taut jauiama didiul praraja, ir odis "kitatautis" atstoja keiksmaod ne tik gatvje, bet ir valstybs Dmoje. O paniekinam poir  visk, kas nerusika, autor sakosi pastebjusi net tarp labai nekvail moni. "Su motinos pienu miesionis siurbia tautin nepakantum ir negali juo atsikratyti...", - rao autor, matydama tam reikiniui vienintel prienuod - kiekviena tauta turinti susivienyti ir sutartinai ginti savo teises. urnale spausdinti straipsniai nebuvo profesionals, taiau t trkum atperka pagrindinis leidinio motyvas ir patosas - sutelkti taut, neleisti jai inykti, itirpti, kviesti inteligentij prisiminti savo pareig tautieiams ir budinti j dvasi. Juolab kad nei leidjas, nei redaktorius, nei autoriai nebuvo profesionals raytojai ar urnalistai, o tik karti savo tautos patriotai. Vertinant t moni darb i dien akimis, jo svarba yra dar akivaizdesn, nes kiekviena, kad ir menkiausia inut dvelkia autentikumu, leidia atkurti to meto karaim bendruomens gyvenimo atmosfer ir pagrindinius vykius. Tautins savimons atgimimo dvasia inspiravo ir karaim kenesos Vilniuje statybos pradi 1911 metais. ventovs statybai buvo skirtos ir u urnalo Karaimskoje slovo platinim gaunamos los. Deja, Pirmasis pasaulinis karas ne tik nutrauk statyb ir urnalo leidim, bet ir iblak Lietuvos karaimus po vairius kratus. Kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, dauguma karaim, buvo priversti evakuotis  Rusij: kas  Peterburg, Pskov, Charkov, kas  Maskv, Krym. Bet nesijaut Trak karaimai Kryme kaip namie, nors j protviai buvo kil i ia ir danas mgo ilt klimat. Ir kai tik 1920 metais atsirado galimyb grti  gimtuosius namus, dauguma ir sugro, i naujo pakartodami Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto laikais savo protvi nueit keli, patvirtindami, kad tikroji j Tvyn yra prie Galvs eero krant. Gr 1920 metais namo, karaimai atsidr dviejose valstybse - Lietuvoje (Panevys, Pasvalys, Talakonys) ir Lenkijoje (Vilnius, Trakai, Galias ir Luckas). Valstybi sienos iskyr eimas, gimines, apsunkino j bendravim, bet nesuskald tautos. Dar prie Pirmj pasaulin kar ugims rpestis isaugoti savo tautin savimon dabar m reiktis dar stipriau. Juo labiau kad abi atsikrusios nacionalins valstybs - ir Lietuva, ir Lenkija - rytingai msi gaivinti tautin savimon ir patriotinius jausmus. Didiausias karaim bendruomens rpestis buvo jaunosios kartos lavinimas. Jau 1920 met rugsj Trakuose buvo atidaryta bendrojo lavinimo valstybin mokykla karaim vaikams. Nuo 1923 met karaim jaunimas pradjo lankyti viesias miesto mokyklas, o parapinje moksi tik religijos, kuri dst Simonas Firkoviius, Rafalas Abkoviius, vliau Jzefas Kobeckis ir Zenonas Firkoviius. Savaime suprantama, kad ir vienoje, ir kitoje valstybje bdami tik maa moni saujel, karaimai negaljo apsiriboti vien savo kultra ir udaru bendruomens gyvenimu. Todl nenuostabu, kad be savo pai tautins kultros, kuri stengsi puoselti ir saugoti, jie patyr ir juos supanios kultrins aplinkos tak, o savo profesinje veikloje prie jos prisitaik ir siliejo  valstybs visuomenin gyvenim, danai atlikdami jame gana ym vaidmen. Taiau tautos istorijai svarbs ne tik asmeniniai profesiniai jos atstov laimjimai ar nuopelnai valstybs ar net pasaulio mastu, bet ir kiekvienos rykesns asmenybs pastangos ir darbai, nuveikti savo tautos labui, puoseljant jos tautin tapatum bei savitum, jos tautin savimon ir saugant, fiksuojant bei ugdant tautin kultr. Todl kalbant apie ymius karaimus visai natralu skirti daugiau dmesio tai j palikimo daliai, kuri yra artimiausiai susijusi su tautine veikla. Po Pirmojo pasaulinio karo savo valstybingum atkrusiose Lietuvos ir Lenkijos valstybse greta lietuvik ir lenkik m kurtis ir karaimikos organizacijos, pradta leisti spauda ir karaim kalba. Lucko karaim bendruomenje gyvens didelis savo tautos patriotas ir kultros veikjas Aleksandras Mardkoviius (1875-1944), mgindamas sulaikyti spartjani karaim asimiliacij, visas jgas ir imanym skyr vietjikam darbui: pareng ir ileido karaim-vokiei-lenk kalb odyn ir vis bibliotekl vietjik knygeli. 1931 metais jis pradjo leisti urnal Galio-Lucko karaim dialektu Karaj awazy (Karaim balsas). Nuo 1931 iki 1938 met ijo 12 io urnalo numeri, kuriuose daugiausia buvo literatrini paties redaktoriaus, pasirainjusio slapyvardiu Al-Mar, ir kito Lucko karaim literato S. Rudkovskio krinli. Tiesa, pasitaikydavo ir Trak poet eilrai, parayt Trak dialektu. Be to, urnale Karaj awazy buvo nemaai informacijos apie Vilniaus, Trak ir Panevio karaim gyvenim. Ypa reikmingos inuts apie panevieius, nes jos, kad ir pasiekdavusios Luck per Ryg, leidia iandien patirti, kuo domjosi ir gyveno Panevio karaim bendruomen iki 1934 met, kol ten buvo pradtas leisti savo urnalas. Pavyzdiui, Karaj awazy ketvirtajame numeryje (1932) glaustai supaindinama su poeto elumielio Lopato (1904-1923) biografija, apvelgiama jo kryba, publikuojami septyni originals jo eilraiai. (1987 met rugpjio 29 dienos Panevio rajono laikratis Tvyn taip pat ra apie  anksti uvus talenting poet.) Tame paiame Karaj awazy numeryje yra Panevio kenesos nuotrauka ir informacija apie Panevio karaim bendruomen "Brolis toli - irdis arti". Joje raoma, kad Panevio bendruomenje (dymat) yra 130 karaim, nors ne visi jie gyvena mieste (matyt, turimas galvoje ir Naujamiestis, kur nuo seno karaim gyventa). Panevyje esanti kenesa, nors dvasininko nebelik. Valstyb palankiai irinti  bendruomen ir remianti j materialiai (per metus skirianti 30 doleri). Bendruomens vyrai nesd rankas sudj ir neapleidi tautinio darbo: 1929 metais jie ubaig statyti bendruomens namus, o dar anksiau, 1923 metais, dar Lopato gyvam esant, steig jaunimo draugij "Onarmach" (Paanga). Jaunimas, raoma urnale, msis darbo uoliai ir noriai, renkasi jiems skirtame bendruomens nam kambaryje. Draugijoje es apie 40 nari - daugiausia amatinink, darbinink, nors esama ir tarnautoj bei vyresnij klasi gimnazist. Penktajame urnalo numeryje ispausdintos dvi paneviei nuotraukos: vienoje jauni vyrai skaito Karaj awazy urnal, o kitoje - grup "scenos biiuli" po spektaklio Vienas i ms turi vesti. etajame Karaj awazy numeryje (1933) randame inut apie tai, kaip buvo minimas draugijos "Onarmach" deimtmetis. T dien, - raoma urnale, - visi susirinko  bendruomens namus. Trei valand pakilo udanga. Scenoje prie stalo sdjo draugijos pirmininkas Rapolas Griguleviius, draugijos nar Emilija Grigulevi, sekretorius Jonas Rajeckis ir pirmasis "Onarmach" pirmininkas Simonas Tinfoviius. Prieais scen kabojo velionio . Lopato portretas. Pradioje buvo perskaitytas pirmojo draugijos susirinkimo protokolas, paskui visi atsistoj pagerb nuo klastingo mogudio rankos kritusio devyniolikameio . Lopato atminim. Jis buvo draugijos steigimo iniciatorius ir jos sekretorius. Draugijos pirmininkas supaindino susirinkusius su "Onarmach" steigimo istorija ir su udaviniais, vertino be laiko pasitraukusio . Lopato nuopelnus, pra bendruomens neyktti ir remti organizacij. Po to J. Rajeckis perskait referat ",Onarmach' ir jos nauda visuomenei". Kauno Vytauto Didiojo universiteto studentas Mykolas Tinfoviius primin susirinkusiems, kad tautos istorijai svarbu viskas ir patar rinkti ir saugoti senus ratus, kuriuose surayti vykiai ir kitokie dalykai. Vakare scenos biiuliai suvaidino pjes karaim kalba Praydo sudiv iedai. Linksmai ir gerai suvaidinta pjes suteik irovams daug diaugsmo. Pjes  karaim kalb ivert Feliksas Tinfoviius drauge su Em. Grigulevi. (Deja, nenurodyta, kas pjess autorius - H.K.) Spektaklis ir divertismentas, sudarytas i karaim ir lietuvi liaudies dain, baigsi vienuolikt valand. Po to jaunimas oko. I io minjimo apraymo matyti, kad ir anuomet karaimai buvo atviri vairioms kultroms bei kalbjosi vairiomis kalbomis. Be draugijos "Onarmach", Panevio jaunimas buvo susibrs prie bibliotekos  klub "Karaj bitikligi" (Karaim ratija). Taip pat buvo leidiamas urnalas karaim kalba Onarmach (Paanga). Jo ijo trys ssiuviniai - 1934, 1938 ir 1939 metais. Oficialus leidjas buvo Lietuvos karaim draugija, o redaktorius - Mykolas Tinfoviius (1912-1974), tuomet gyvens Kaune ir studijavs teis. Pirmieji du urnalo ssiuviniai buvo padauginti apirografu, o treiasis atspausdintas Panevio spaustuvje "Vilnis". Tirao, deja, kaip ir Karaimskoje slovo atveju, nustatyti nepavyko. Pagrindinis motyvas, dl kurio urnalas buvo pradtas leisti, pasak paties redaktoriaus, - isaugoti tv kalb. Karaimikus tekstus urnalas spausdino karaim kalbai pritaikytais lietuvikais ramenimis. Pirmajame numeryje redaktorius net pateikia atitikmen lentel. Pirmuosiuose dviejuose Onarmach ssiuviniuose randame kelis straipsnius apie karaim istorij ir kalb (nors parayti karaim autori, bet versti i rus ir lenk kalb), antrajame numeryje aprayti svarbiausi Panevio bendruomens gyvenimo vykiai nuo 1934 iki 1938 met. ia minimas ital antropologo Corrado Gini vizitas  Panev ir Vilni, Trak vyresniojo dvasininko Simono Firkoviiaus apsilankymas Panevyje 1935 metais, Kultros reikal departamento direktoriaus dr. A. Jukos susitikimas su Panevio karaimais 1937 met birelio 13 dien ir kt. Taip pat spausdinami redaktoriaus Tinfoviiaus eilraiai, "Linksmasis skyrelis" ir dain skyrelis, kuriame karaim poet eilms pritaikytos populiarios to meto melodijos. Treiajame urnalo ssiuvinyje, kakodl pavadintame vienkartiniu iliustruotu leidiniu, jau yra fotografij, bendruomens gyvenimo kronika, taip pat Jokbo Malecko straipsnis apie poet elumiel Lopato ir jo kryb. Be redaktoriaus, urnalui ra panevietis Danielius aprockis, vilnieiai Abraomas imanas, poetas Jokbas Maleckas. Spausdinami ir keli trakikio Simono Kobeckio eilraiai. Dmes atkreipia domi inut apie 1939 met gegus mnes Kaune vykus Europos krepinio empionat, kuriame dalyvavo Pranczijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos. Pranczijos komandoje aid ir vienas karaimas - Aleksandras Katlama. aprockis aprao susitikim bei pokalb su juo ir ireikia vilt vl susitikti 1941 metais kitame empionate, kuriam, deja, jau nebuvo lemta vykti. inut apie Katlama spausdinama karaim ir prancz kalbomis. Atskira knygute Panevyje 1938 metais buvo ileisti Krylovo, Pukino ir Lermontovo eilrai vertimai  karaim kalb (vert Jokbas Maleckas). Nuo pat pirmj atsiklimo  Lietuv dien karaim bendruomens gyvenimas daugiausia koncentravosi Trakuose. Trakai buvo ir tebra Lietuvos karaim dvasinio gyvenimo centras, karaim Meka. iuo metu Trakai yra dvasins traukos centras net Krymo karaimams, kuri tautikumas per 80 sovietinio reimo met buvo paeistas daug smarkiau. tai kodl ir pirmas tautiei susitikimas (Utrulamach) 1989 metais buvo surengtas Trakuose. Suvaiavo per 500 karaim i vairi krat - Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, ypa toki jos miest kaip Luckas, Galias ir, inoma, i Krymo. Trakuose karaimai nuo seno gyveno vienoje gatvje, kuriai 1990 metais buvo grintas senasis Karaim gatvs pavadinimas, kalbjosi ir meldsi karaimikai. Nuo XIX amiaus pradios karaimai m gyventi visame mieste. 1922 metais Trakuose susikr karaimams atstovavusi Laikinoji dvasin valdyba, veikusi, kol buvo teisikai sureguliuoti valstybs ir karaim bendruomens santykiai. 1927 metais Trakuose vyko visuotinis karaim bendruomeni delegat susirinkimas, kuriame, kaip jau minta, vyriausiuoju dvasininku hachanu vienbalsiai buvo irinktas buvs vyriausiasis Krymo karaim dvasininkas Chadi Seraja Chan apalas. 1936 metais karaim religinei bendruomenei kartu su musulmon bendruomene buvo suteiktas juridini asmen statusas ir patvirtinti bendruomeni statutai. Trak karaim dvasinei valdybai priklaus visi Lietuvos ir Lenkijos karaimai. ia iki 1941 met veik karaim religin mokykla, kuri lank visi mokyklinio amiaus vaikai. Deja, sovietmeiu mokykla buvo udaryta. Trakus lankydavo ir lanko visi garbingi Vilniaus sveiai. Vilniuje apie karaim buvim galjai tik igirsti, o Trakuose buvo galima su jais susitikti, pasisveikinti ir pasinekti. Pavyzdiui, 1930 metais Vilniuje lanksis Turkijos parlamento narys, turk Touring club pirmininkas Reidas Saffet Bjus (vliau pasivadins Atabinenu, kaip Mustafa Kemal Paa - Atatiurku), atvyks  Trakus i Vilniaus, nusifotografavo su j lydiniais asmenimis, o paskui sustojo pasikalbti su karaimmis darininkmis, padovanojusiomis jam krep agurk. Pasinekjs su jomis turkikai ir pamats pakrantje valteles, pavadintas "Batmast" ir "Kiugiuriu", sveias susijaudins pasak, kad jauiasi ess ne Galvs eero pakrantje, o tarytum Turkijoje, prie Auksinio Rago krant. Ypa reikming vaidmen karaim kultroje ir gyvenime Trakai suvaidino pokario metais. ia dar tebetvyrojo gyva karaim dvasia, pulsavo, kad ir smarkiai varomas bei spraudiamas  rmus, karaim bendruomens gyvenimas, tebebuvo gyvos religija, apeigos ir kalba. Be abejons, daug autentik kultros, morals, religijos, kalbos element ibluko ar net negrtamai inyko, taiau tautin savimon iliko, ir tam didiul reikm turjo intensyvi intelektualin karaim veikla tarpukariu. Btent ji padjo tvirt pamat, kuriuo rmsi pokario kartos, juo remiamasi ir dabar, i paskutinij stengiantis ilikti vientisai tautinei grupei. Tiurkologo Ananjaszo Zajczkowskio iniciatyva 1924 metais Vilniuje buvo pradtas leisti istorins literatrins pakraipos urnalas lenk kalba Myl karaimska (Karaim mintis), kuriame buvo spausdinama tekst ir karaim kalba. Redakcijos komitet sudar Trak, Galio-Lucko ir Vilniaus bendruomeni atstovai bei orientalistas Tadeuszas Kowalskis. Kai 1932 metais Vilniuje sisteig Karaim literatros ir istorijos myltoj draugija, urnalas tapo jos organu. Nuo 1924 iki 1939 met Vilniuje ijo 10 io urnalo numeri, o du paskutinieji - 11-asis ir 12-asis - to paties Zajczkowskio iniciatyva buvo ileisti Lenkijoje kaip Karaim religins sjungos komiteto leidiniai (atitinkamai 1946 ir 1947 metais). 1948 metais Myl karaimska buvo performuotas  bendresnio pobdio urnal Przegld Orientalistyczny (Orientalistin apvalga). Be verting mokslini teorini straipsni, parayt toki inom autori kaip tiurkologai apalas, Zajczkowskis, Kowalskis, istorikai Wierzyskis, Marjanas Moreliowskis, Tovijaas Levi-Baboviius ir kt., urnale Myl karaimska randame taip pat mokslinio ir visuomeninio gyvenimo kronik, daug bibliografijos, ataskait apie renginius, jubiliejus, keliones, informacijos apie karaim gyvenim Lenkijoje, apie karaim religijos ipainjus Kaire, Turkijoje, Paryiuje ir kitur. Apskritai urnalo geografija tiek tem, tiek autori prasme gana plati, nes ir karaimai buvo gana plaiai iplit. Taiau daugiausia dmesio leidjai skyr Lietuvoje, Lenkijoje, Kryme ir Galie bei Lucke gyvenani etnini karaim problemoms nagrinti. urnale taip pat yra nemaa poezijos, straipsni apie paproius, folklor, tautini tradicij studij, literatrologini bei lingvistini tyrinjim. Ypa produktyviai dirbo Ananjaszas Zajczkowskis. Jam priklauso karaim literatros bibliografin apybraia (1926, 3), straipsniai apie poeto Simono Kobeckio poezijos privalumus (1928, 4), apie brimus (1928, 5 ir 1936, 9), apie antropomorfini vaizdini vengim karaim vertimuose (1929, 6), apie chazar kultr ir j paveldtojus (1946, 11) ir kt. urnal Myl karaimska leido profesionalai tiurkologai, tad j pateikiamos istorins bei lingvistins koncepcijos ir vertinimai yra kur kas patikimesni u tuos, kurie buvo spausdinami kituose mintuose urnaluose, nors ir pastarj reikms bendrame kultros kontekste jokiu bdu negalima sumenkinti ar nuneigti. Rimtos teorins mokslins urnalo Myl karaimska publikacijos rodo, kad tarpukariu Vilniuje pradjo formuotis karaimika kaip neatsiejama orientalistikos dalis. Po daugelio met vertindamas urnalo autori darbus, negali nesistebti plaia j erudicija, moksline intuicija, sugebjimu giliai velgti daugelio dalyk esm. urnalas suvaidino didiul vaidmen surinkdamas ir paskelbdamas mediag, kuri dar laukia savo tyrintoj. Toks solidus urnalas jau pats savaime skatino mokslininkus nagrinti, studijuoti, rayti ir skelbti darbus. Kita vertus, urnale ispausdinti straipsniai irgi verti atidi studij, todl ne kain kiek bt naudos vien pavirutinikai juos ia ivardijus. Aiku viena: visi, kas ketina imtis koki nors gilesni karaim kalbos, istorijos, paproi, literatros tyrinjim, negali apsieiti be io urnalo - nekainojamo, iki iol neisemto ini lobyno. Tarpukario laikotarpiu Vilniuje taip pat buvo ileistos kelios nedidels apimties paintinio pobdio knygels apie karaim istorij, religij ir kalb. Karaim vyresnysis dvasininkas Simonas Firkoviius ileido jau mint nedidel maldaknyg Koltchalar,  kuri buvo sudtos vairios progins maldos ir giesms. Aktyviai dirbo Abraomas imanas, paras isami studij apie karaim gyvenvietes Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. Aleksandro Dubiskio teigimu, didel reikm Trak karaim visuomeniniam gyvenimui turjo jaunimo iniciatyva rengiami populiars moksliniai skaitymai istorijos, literatros, kalbotyros, o kai kada ir ems kio kultros klausimais. Tokiuose renginiuose dalyvaudavo tiek jauni, tiek vyresnieji. Vasar tokiuose skaitymuose ne kart praneju yra buvs prof. Tadeuszas Kowalskis. Turbt tikrai neperdedant galima teigti, kad tie susirinkimai formavo jaunosios kartos tautin savimon. Jaunimo aktyvum visuomeniniame gyvenime liudija karaim jaunimo brelio "Bir baw" (Brelis) sukrimas. 1930-1934 metais is brelis net buvo pradjs leisti savo urnal Dostu karajnyn (Karaimo draugas), kurio ijo trys numeriai. Savo organizacij turjo ir moterys. "Katyn odahy" (Moter brelis) daugiausia rengdavo vakarones, loterijas ir vairius susitikimus. Pelnas bdavo skiriamas vargingiesiems bendruomens nariams ir mokslus einaniam jaunimui remti. Didelis karaim visuomeninio aktyvumo postmis, be abejons, buvo hachano Chadi Seraja Chan apalo irinkimas ir jo atvykimas  Vilni 1928 metais. apalas buvo kupinas energijos ir turjo daug sumanym, susijusi su karaim gyvenimu ir apskritai su Oriento tyrinjimu bei eksponavimu Vilniuje. Vilniaus universitete jis dst Ryt kalbas, sureng kelias ekspedicijas  Artimuosius Rytus ir parsive i ten rytietikos kultros eksponat, kurie kartu su jo jau turimais sudar bsimo muziejaus pagrindin fond. gyvendindamas savo svajon, apalas pradjo karaim muziejaus statyb Trakuose. Muziej i dalies stat patys karaimai, laikydami savo garbs reikalu prisidti prie darbo: vieni atvedavo karuiais akmen pamatams, kiti statybai reikaling mediag pargabendavo veimais i Vilniaus, treti mrijo sienas. Padjo statyti net vaikai. Deja, kai muziejaus pastatas buvo jau baigtas ir beliko tik perveti i Vilniaus eksponatus, kurie buvo saugomi apalo bute, prasidjo Antrasis pasaulinis karas. Privatus karaim muziejus apalo bute Vilniuje (Kstuio g. 17) ibuvo iki 1951 met. Tada visi eksponatai buvo perduoti  Istorinio-etnografinio (dabar Nacionalinio) muziejaus saugyklas. Nuolatin karaim etnografin paroda Trakuose, karaim muziejui statytame name, buvo rengta tik 1967 metais. iuo metu pastatas remontuojamas ir tikimasi, kad 600-j karaim ir totori sikrimo Lietuvoje metini proga jame vl bus atidaryta ekspozicija. Kalbant apie karaim kultrin bei religin gyvenim tarpukario Vilniuje, Trakuose ir Panevyje, svarbu pabrti, kad jis buvo dar pakankamai autentikas. Minti spaudos leidiniai iki iol yra nepaprastai reikmingi tautos gyvasties liudininkai. mons, tarpukario metais buv jauni ir auklti pagarbos tautinei kultrai, gimtajai kalbai dvasia, t pagarb puoselja ir iandien. Nepaprastai svarbu, kad Lietuvoje prasidjus tautiniam atgimimui karaimai dar yra pajgs atsitiesti. Jie vieni pirmj 1988 met gegus 15 dien susibr  Lietuvos karaim kultros bendrij, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime atkuriant Lietuvos nepriklausomyb. Karaim religija Lietuvoje yra pripainta kaip viena i tradicikai ir istorikai egzituojani. Isaugoj per amius savo kalb bei paproius, turdami original raytin palikim, karaimai stengiasi padaryti j prieinam ir ateinanioms kartoms. Vis pirma buvo pradta mokytis gimtosios kalbos. Taip pat, be jau minto karaim suvaiavimo 1989 metais, buvo surengtos ir kelios progins mokslins konferencijos: 1991 met konferencija buvo skirta hachano Chadi Seraja Chan apalo 30-osioms mirties metinms, 1992 met - karaim vyresniojo dvasininko Simono Firkoviiaus 10-osioms mirties metinms ir 1993 met - Ananjaszo Zajczkowskio 90-osioms gimimo metinms paminti. Visose iose konferencijose dalyvavo svei - Lenkijos bei Krymo karaim. iuo metu Lenkijoje (daugiausia Varuvoje, Gdanske bei Vroclave) gyvenantys karaimai yra susibr  oficialiai registruot Lenkijos karaim religin sjung, taiau i tikrj jie sudaro t pai Trak ir Vilniaus bei Galio ir Lucko bendruomeni dal, emigravusi  Vakarus po Antrojo pasaulinio karo. Asmeniniai ryiai (daniausiai - giminysts) tarp j atsinaujino 1955-1956 metais, taiau pirmoji oficiali Lietuvos karaim delegacija dalyvavo tik septintajame Lenkijoje vykusiame karaim suvaiavime 1990 metais, kai Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomyb. Nors ieiviai karaimai svetur gyvena jau didesn savo gyvenimo dal, Trakai ir Vilnius neprarado jiems savo reikmingumo ir milinikos traukos galios. Kiekvienas stengiasi ne tik pats kuo daniau atvaiuoti, bet ir vaikus atsiveti  gimtj em, kad ie savo akimis pamatyt, kur Vytautas Didysis buvo kurdins j protvius, sugebjusius 600 met isaugoti savo tautin tapatum ir vent kunigaikio atminim. Literatrinis karaim palikimas ia jau aptart filologini studij objektas daniausiai buvo karaim kalba, taiau ilikusiuose rankraiuose nemaai esama ir pasaulietins literatros pavyzdi. Praleids tarp Trak karaim kelias vasaras ir vliau apras savo spdius, Tadeuszas Kowalskis paymi, kad sen pageltusi lapeli rads beveik kiekvienuose namuose, tik eimininkai danai n neinoj ar pamir, kad j turj. Toli grau ne kiekvienas ir inojs, kas tuose lapeliuose parayta, o i tikrj daniausiai juose buv ranka perrayti eilraiai ar kokie pasakojimai. Kiekviena eima paprastai turdavo knyg, kurioje buvo ymimos eimos nari gimimo ir mirties datos, uraoma vairi kini pastab, persiraomi pasakojimai, patarls, msls, posakiai, sapnynai, lemties knygos, brimai arba spjimai, kitaip tariant, tautosaka. Krymo karaim eimose tokios knygos, vadinamos meduma (i arab. medmua - rinkinys), taip pat buvo labai paplitusios. Ir religinio, ir pasaulietinio turinio autorinje kryboje, kuri daugiausia ir iliko toki ranka rayt knyg ar ssiuvini pageltusiuose lapeliuose, vyrauja tiurk taut odinei krybai bdinga poetin forma. 1989 metais ileistoje karaim poezijos rinktinje Karaj jyrlary (Karaim eils) buvo paskelbti senosios karaim poezijos pavyzdiai, atrasti rankraiuose. Seniausi ia skelbiami eilraiai parayti XVI amiuje Trakuose gyvenusi karaim. ioje rinktinje paskelbtas karaim teologo Izaoko Trakieio (1533-1594) didaktinis eilratis Jamhur juvsa (Kai lietus nuplaus) domus ne tiek savo turiniu, kiek neprasta forma - visi jo odiai prasideda raide j, pvz.: Tipikas ano meto didaktins poezijos pavyzdys gali bti kito inomo XVII-XVIII amiaus teologo Saliamono Trakieio eilratis Hej, hej kyzhyna... (Ei, ei mergele). Jame autorius, sekdamas savo laiko literatrinmis ir etinmis tradicijomis, pataria merginoms, kaip reikia elgtis: nusiprausti anksti klus, susiukuoti, pasimelsti ir imtis darbo; kalbti nekeliant balso, pasverti kiekvien od, nebti liai; branginti savo skaistyb; grakiai vaikioti ir okti; nesdti isiiojus; nespoksoti pro lang; nedrybsoti ilgai patale ir t. t. Tik kukli ir darbti mergina verta pagarbos ir meils. Beje, is eilratis savaip atitaria didaktin karaim patarl Kyz, tilijni kys ("Priksk, mergele, lieuvl"), kuri labai kondensuota forma ireikia karaim mergaits - romios, kuklios ir paklusnios - vaizd, ilgus amius formuot buityje, o vliau ir poezijoje. inomiausias Saliamono Trakieio krinys yra rauda 1710 met maro auk atminimui. Rauda ne tik domi savo turiniu, bet pasiymi ir labai graia kalba. Jos forma bdinga daugumai tiurkik raud, vadinamj Syjyt jyry, kurios bdavo raomos dideli stichini nelaimi auk atminimui. Raudos bdavo kuriamos ir vieno mogaus atminimui. Pastarosiose paprastai apibdinamas velionio charakteris, jo darbai ir btinai ireikiama uuojauta eimai ir artimiesiems. Rankraiuose yra ilik nemaai toki raud, parayt mirus vairiems ymiems asmenims. Dar visai neseniai kiekvienas mirusysis bdavo palydimas specialiai jo atminimui parayta rauda, bet dabar jau niekas karaimikai nebeeiliuoja. Raud eildara turi grietas taisykles. Lygiai kaip kumyk ar turk, karaim raudos turi bti paraytos vienu rimu (monorimas), vienuolikos skiemen eilutmis ir atliekamos tokia pat reitatyvine melodija. Saliamono Trakieio rauda, parayta stichins nelaims auk atminimui, turi savit melodij. Raudoje labai vaizdingai, su giliu lidesiu apraomi tragiki 1710 met maro vykiai, baisios tautos kanios, kai visus netiktai pervr mirties strls ir kaip medioklje paukius iguld, - ir gerbiami mons virto plnimis. Ir vargai, ir didikai, - sakoma raudoje, - visi vienu kartu buvo pakirsti, o laukai nusti lavonais kaip negyvais paukiais. Tegul paguodia Aukiausiasis gediniuosius, tesukvieia krvon visus, kas liko gyvas, tegul suteikia jiems jgos ir vilties, ir tegarbina jie Viepat kaip Globj, neatidavus j pikiausiam prieui - miriai! Rinktinje Karaj jyrlary spausdinama 13 senj eilrai. Daugelis j skelbiami pirm kart ir net skaitaniajai karaim visuomenei maai inomi. Sudarytojas daug met rankiojo juos po vien i vairi rankrai, taiau sudjo  rinktins pabaig, knygos pradi teistai atidavs poeto Simono Kobeckio krybai. Negausiame Trak karaim poet brelyje Simonas Kobeckis (1865-1933) uima ypating viet, nes btent jo eilrai rinkinys Irlar (Eils), ileistas Kijeve 1904 metais, buvo pirmoji spausdinta pasaulietinio turinio karaimika knyga. Ji buvo ispausdinta kirilicos ramenimis, vartojant to meto rus kalbai bding grafik. Seraja apalas vadina poet Lietuvos karaim iuolaikins literatros ir poezijos pradininku. Biografini ini apie Simon Kobeck lik nedaug. inoma, kad buvo profesionalus karikis, tarnavo caro kariuomenje, taiau po 1917 met atsistatydino ir gyveno Ukrainoje, ten ir mir. Gims ir augs Trakuose, Kobeckis gerai mokjo nekamj karaim kalb, ir jo eilraiai parayti Trak dialektu. Tai didelis jo krybos privalumas, nes senieji karaim poezijos kriniai kalbos poiriu yra gana "sunks", parayti daugiausia knygine kalba, kuri, suprantama, gerokai skiriasi nuo nekamosios. Kobeckio eilse pasitaiko nemaai svetimybi, kuri jau ir tada buvo apstu buitinje karaim kalboje, taiau jis daniausiai jas vartoja nordamas paiepti savo herojus, pvz.: Be eilrai, Kobeckis yra paras pjesi, intermedij, vodevili. apalas savo nespausdintoje rankratinje studijoje "Krymo, Lietuvos ir Lenkijos tiurk - karaim istorija" rao, kad pirm kart kaip raytojas Kobeckis pasirod su vienaveiksme pjese Muzikantas, kuri ilg laik buvo vaidinama Trakuose. Vliau jis para trij veiksm dram Meil atleidia visas nuodmes, pasak, tarp kuri populiariausia buvo "Karaim kareivis ir velnias". Pasakojama, kad jo pjess turjusios pasisekim karaim mgjik teatr scenose Maskvoje ir Kryme, taiau tekst, deja, nra ilik. Simono Kobeckio poezijos rinkin Irlar sudaro dvideimt penki eilraiai. Savo turiniu jie artimi eilraiams, kuriuos tiek anksiau, tiek vliau ra ir kiti karaim poetai. Populiariausios Kobeckio poezijos temos - Trak peizao grois, gimtojo miesto ilgesys, kunigaiktis Vytautas ir jo santykiai su karaimais, itikima meil jam, patriotini jausm adinimas ir, inoma, aminoji meils tema. iai temai poetas lieka itikimas ir vlesnje poezijoje, kuri inoma tik i atskir publikacij periodikoje ir rankrai. (Karaim poezijos rinktinje Karaj jyrlary pateikti 42 poeto eilraiai.) Sprendiant i i eilrai, poeto siela visados buvo likusi gimtinje - Trakuose, nors jam paiam likimas buvo lms gana ilgai gyventi ir mirti svetur. Negauss aminink prisiminimai leidia manyti, jog Kobeckio poezija buvo gana populiari ne tik dl eildaros paprastumo, kalbos maiktumo, bet ir dl visiems artimo turinio. Ypa vis mgstamas ir inomas eilratis "Jukla, uvlum" (Miegok, snau), kuris nuo 1930 met, kai Valentina Lobanos jam sukr melodij, virto lopine ir tarpukariu net buvo ileistas Vilniuje atskira broira. Dainuodami j savo vaikams, iandien jau ne visi ino, kas io krinio autoriai (beje, p. Valentina Lobanos iki iol gyvena Gdanske). Lopin dainuojanti mama linki savo snui ne tik sveikam ir stipriam uaugti, bet ir tapti doru savo tautos patriotu, sakmiai liepia i visos irdies mylti mones ir tiki, kad snus suteiks jai diaugsmo, nes jis - tikras karaimas. Vienas pagrindini karaim lyrikos motyv - Trakai, j grois, ilgesys, romantika praeitis. Ko gero, net lietuvi poetai nra ra tiek daug apie Trakus. Tuo tarpu nerasime n vieno karaim poeto, kuris nebt savo eilmis apdainavs Trak, nesvarbu, kada tos eils sukurtos - prie kelis imtus met, prie kelis deimtmeius ar tik vakar. Danai net meils eilrat karaim poetas pradeda Trak pilies, sal, eer groio apdainavimu. Btent taip prasideda XVIII amiaus poeto Johoafato Kaplanovskio eilratis "Anda kiusialiarim" (Ten mano ilgesys) pirm kart ispausdintas karaim poezijos rinktinje "Karaj jyrlary": Trak motyvas ypa rykus eilraiuose, kuriuos slygikai galima pavadinti nostalgikais. Juos ra visi karaim poetai, kuriems trumpesniam ar ilgesniam laikui buvo tek palikti namus - juk per atstum, jausdamas Tvyns ilges, daug rykiau sivaizduoji tai, k esi joje paliks ir daniausiai idealizuoji praeit. Simono Kobeckio eilratis "Kiermialiarim" (Mano pilys) prasideda labai panaiai kaip ir cituotas poeto Kaplanovskio krinys, tik ia atsiranda netikta paralel tarp jausm, svajoni ir Trak peizao. Trak pilis tampa dideli jaunysts svajoni simboliu - svajoni toki diding kaip Trak kunigaiki pilys. Kobeckis yra sueiliavs ir dvi legendas apie istorines Trak vietas - Dominikon kaln ir priemiest prie Totoriki eero. Jo kryboje gamtos peizaai nuolat gretinami su jausmais, irdies igyvenimais, meils kania. Simono Kobeckio poezij yra inagrinjs Ananjaszas Zajczkowskis straipsnyje, ispausdintame urnale Myl karaimska (1928, nr. 4). Anot jo, Kobeckio poezija veliai isiskleid karaim gyvenimo ir Trak peizao maitinama. Ta poezija kalba apie kilnius darbus ir viltis, "ji prabilo  mus ms gimtja kalba, ireikdama tautos nacionalini ir kultrini trokim esm". Ypa daug eilrai, beje, pai poetikiausi, apie Trakus yra paras Simonas Firkoviius - viena ikiliausi karaim XX amiaus kultros figr. Btent iam mogui daugiausia turime bti dkingi u tai, kad, nepaisant sudting istorini io imtmeio antrosios puss pokyi ir pervart, karaimai isaugojo savitum, kalb, religij, iliko kaip tautin bendrija. Gims ir i esms vis gyvenim praleids Trakuose, Simonas Firkoviius nuo 1920 met, kai buvo irinktas, iki pat mirties buvo karaim vyresnysis dvasininkas. Jis buvo paskutinis dvasininkas, turjs special isilavinim - moksi karaim dvasinje seminarijoje Eupatorijoje, kur kartu su eima buvo emigravs Pirmojo pasaulinio karo metais. 1920 metais grs  Trakus, jis jau niekada nebebuvo i j ivyks, iskyrus trumpas keliones  Varuv, Paryi, Maskv, Leningrad, Panev, Odes ar Simferopol. Eidamas vyresniojo dvasininko pareigas karaim dvasinje valdyboje (iki karo) ir, kaip jau minta, atlikdamas visus ioms pareigoms privalomus darbus, Firkoviius nuolat rpinosi gimtosios kalbos grynumu, sudar didel karaim-rus-lenk kalb odyno kartotek, nors oficialiai dl priklausymo dvasinink luomui tarp odyno sudarytoj neminimas, rinko folklor, ra eilraius, pjeses, kurios buvo vaidinamos Trak karaim teatro mgj, tvark vis priekario karaim dvasins valdybos kanceliarij. Beje, 1940 metais Simonas Firkoviius buvo irinktas Trak burmistru, taiau jo tas pareigas neilgai. Tarpukariu jis aktyviai dalyvavo Vilniaus ir Trak visuomeniniame gyvenime, buvo Karaim literatros ir istorijos myltoj draugijos viceprezidentas, Trak karaim religins ir kalbos mokyklos direktorius ir mokytojas, ileido nedidel progini mald rinkinl Koltchalar (Maldos), broir lenk kalba O karaimach w Polsce (Apie Lenkijos karaimus, 1938), buvo aktyvus urnalo Myl karaimska autorius. Po karo Firkoviius tvark visus karaim reikalus - tiek religinius, tiek visuomeninius bei mokslinius - ne tik Lietuvoje, bet ir u jos rib. Po jo mirties likusi biblioteka, didiulis epistolinis palikimas liudija plaius io mogaus interesus, didel korespondent skaii. Nors mokyti vaik gimtosios kalbos ir vadovauti teatrui jis jau nebegaljo, taiau rinkti patarles, rayti eilraius, versti Pukin, Lermontov, Mickevii, Mairon, Vaiinait jam niekas negaljo udrausti. T jis daugiausia laisvalaikiu ir dar. Simonas Firkoviius ne tik atstovaudavo karaimams, priimdavo kiekvien norjus j aplankyti mog, bet ir buvo savotikas Trak simbolis, miesto ymyb. Kas ryt jis iplaukdavo su valtele vejoti ir kas vakar apeidavo (kol pajg) Trak pil. Reta yra moni, kurie, lankydami tada Trakus, nebt sutik io stotingo, iki paskutinij dien nepraradusio vytinio groio ir mslaus vilgsnio mogaus. Retas kuris i nuolatini Trak gyventoj nebuvo su juo ar su jo mona panekjs - abu buvo visiems atids, dmesingi, malons. Poetinis Firkoviiaus palikimas gana didelis ir vairus. Dalis jo krini (50 eilrai ir 4 pjess) pirm kart buvo ispausdinti 1929 metais Kowalskio knygoje Karaimische Texte im Dialekt von Troki (Karaim tekstai Trak dialektu). Vliau j pasirodydavo tarpukariu leistoje karaimikoje periodikoje, taiau daugiausia liko rankraiuose arba, virt dain tekstais, yra perduodami i lp  lpas. N vieno karaim poeto originalioji kryba niekada nebuvo ileista atskira knyga, iskyrus jau mint 1904 met Simono Kobeckio eili rinkinl. Taiau Simono Firkoviiaus snnas Mykolas Firkoviius dar 1971 metais surinko vis pasaulietik savo dds kryb  vien viet. Mainle perrayta ir Vilniaus miesto projektavimo institute padauginta keli deimi egzempliori tirau, i "samizdato knyga" (165 eilraiai ir du prozos krinliai), buvo padovanota kiekvienam karaimui, kuris domjosi savo gimtja kalba ir literatra, bei Lenkijoje gyvenantiems tiurkologams karaimams. Po karo Lietuvoje niekas Orientu, iskyrus apal, ypatingai nesidomjo. Kaimyninje Lenkijoje padtis buvo kitokia, juolab kad tarp tiurkolog ten buvo nemaas brys karaim. Taiau ir ten is rinkinys nesulauk deramo atgarsio. Pirm ir vienintel straipsn apie Firkoviiaus kryb yra paras Lenkijoje gyvenantis tiurkologas Aleksandras Dubiskis poeto 10-j mirties metini proga (joms paminti buvo surengta konferencija Trakuose). Straipsnis buvo ispausdintas urnale rus kalba Vilnius (1993, 8). ia pat isspausdinti ir keli poeto eilrai vertimai  rus kalb. Firkoviiaus eilraiai gana paprasti ir eildaros, ir tem poiriu. Kaip ir visa karaim autori kryba, jie adresuoti nedideliam skaitytoj briui, daniausiai gerai pastamiems monms. Todl ir tie interesai, kurie buvo jiems artimi ir suprantami, daniausiai nulemdavo poeto pasirenkamas temas: nepakartojamo groio Trak gamta, svarbiausi bendruomens vykiai, karaim patiekalai, Tvyns ilgesys ivykus. Poetas yra paras ir kelis intymesnius eilraius apie jauno dvasininko sielos nerim, daug didaktini eili, skirt jaunimui ir vaikams. Vaik poezija gali bti nagrinjama net atskirai, nes, labai juos myldamas ir mokydamas karaim religijos ir kalbos mokykloje, stengsi eiliuotu tekstu perteikti jiems savo tautos tradicijas, pagarb joms ir ugdyti tautin savimon. Suvokdamas, kad vien pamokymais maa k galima pasiekti, pasirinko kit, sudtingesn ir daug daugiau sumanumo reikalaujant keli, kuris i tikrj buvo paveikesnis - ms tvai visi kaip vienas mokjo atmintinai daugyb Firkoviiaus eilrai, intermedij, ske, kuriuos kadaise patys buvo deklamav ar vaidin mgjikoje scenoje. Bdamas geras psichologas ir rpindamasis savo tautos morale, dorybe, per amius usitarnauto gero vardo isaugojimu, Firkoviius msi maosios dramaturgijos anro: ra intermedijas, buitines komedijas, kuriose maikiai pasiaipydavo i mogikj silpnybi, o tingum, yktum, paskalas, mel, veidmainikum ir kitas ydas bei blogus proius ijuokdavo negaildamas sarkazmo ir patyi. Intermedijos, kurios daniausiai buvo raomos i dienos aktualij, tuoj pat bdavo suvaidinamos, o artistai danai bdavo vaidinam heroj prototipai. Kartais tik scenoje koks neklauada suprasdavo savo poelgio esm. Bet kokia tai bdavo pamoka! Paprasti, nesudtingi siuetai irovams labai patikdavo, ypa kai ie atpaindavo "herojus" ir vykius - juk visi gyveno kartu ir gerai painojo vienas kit. Ironikas poiris  mogiksias silpnybes atsispindi eilratyje "Mie kii ibiiek" (A maa musel), kur maos kyrios musels vaizdis tampa moter smalsumo ir lieuvavimo metafora. is eilratis iki iol eina  karaim vaik literatros aukso fond, ir kaip daug kit Firkoviiaus eili jau seniai virts liaudies daina, juolab kad tikro folkloro lik labai nedaug. Pats Firkoviius turjo eis vaikus: dvi dukteris ir keturis snus. Tvas raydavo jiems paprastus, skambius, lengvai simenamus eilraius apie uveles eere, agurklius dare, gamtos jgas - lietut ir saulut. Malonybiniai ir maybiniai odiai ne tik ireikdavo meil gamtai ir vairiems jos reikiniams, bet ir ypating santyk su gamta, su darbu, proiais. Eerai, mekers, uvys, ryto vsa, kai vir eer, atsispindinios vandens paviriuje vaigds, - visa tai buvo natrali gyvenimo dalis, tad ir nenuostabu, kad eilraiuose ie motyvai labai natraliai susipina su didaktiniais, o gamta sumoginama. Rykus pavyzdys - eilratis "ki aj" (Du mnuliai): Ypa daug eilrai Firkoviiaus kryboje skirta Trakams. Tikrais edevrais laikytini eilraiai "Utrulamach" (Sutikimas), "Kajtmach" (Grimas, arba Vl gimtinje), "Trochta jazyn. Galv" (Vasar Trakuose. Galv) ir kt., kur Trak pilis, gamta ir istorin praeitis suauga  vien tautins savigarbos, net, sakyiau, savo vaidmens ir reikms iame krate suvokim ir j supoetinim: Su Trak ir karaim istorija labai glaudiai susijs ir Lietuvos didiojo kunigaikio Vytauto vardas. Nors ir nra tiksli dokument apie tai, kodl ir kada Vytautas, grdamas i Krymo, parsived drauge karaim ir totori, bet pai karaim atmintyje tebra gyvi pasakojimai ir legendos apie  fakt. Ypatinga karaim pagarba Vytautui pasireikia ir jo asmens supoetinimu bei sureikminimu kryboje. Kaip jau minta, Vytaut karaimai vadina Vatat Bijumi, t. y. "karaliumi, triukinaniu prieus". Padavimuose jis vaizduojamas kaip labai imintingas, drsus, kilnus ir galingas valdovas. iuose pasakojimuose ventumo aureol turi ne tik Vytautas, bet ir jo irgas, kuriam priskiriamos stebuklingos galios. Pagal padavimus apie Lietuvos didj kunigaikt Firkoviius yra sueiliavs dvi balades. Viena j vadinasi "Alankasar" (Karygys). Joje pasakojama, kaip Vytauto patarjo karaimo Zaracho snus, kunigaikio palieptas, ve linkjimus ir dovan Krymo chanui. Pakeliui tankiuose mikuose anais laikais buv daug plik. Jie apsup kaili prikraut gurguol, norj visk atimti, ir plik vadas stojs  m su Alankasaru. Senasis tvas, pamats, kad pliko jgos silpsta, prijojs prie snaus panibdjo, kad is neudyt prieo, o tik nukirst jam aus. Snus taip ir padars: vienu kardo mostu nukirts atamanui aus, ir is ivirts i balno. Tada Alankasaras prijojs prie savo aukos, atpls markini skiaut ir apvyniojs jam aizd. Atamanui patiks toks prieininko kilnumas, ir jis padovanojs iam ied, kuris apsaugojs gurguol tolimesnje kelionje. Atvyks  Krymo miest Solchat pas chan, Alankasaras perdavs jam Vatat Bijaus sveikinimus ir dovanas, paskui papasakojs, kaip Lietuvoje gyven totoriai ir karaimai. Kalbj jie be vertj, nes abi kalbos - totori ir karaim - panaios. Dl savo kilnaus ir didvyriko poelgio jaunuolis buvs pramintas Alankasaru - Karygiu. Kita, dar populiaresn legenda - "Batyr bijni tamaa aty" (Stebuklingas didiojo kunigaikio irgas). Joje pasakojama, kaip, patvinus eerui, Karaim gatvei grss pavojus bti nuluotai nuo ems paviriaus. Karaims moterys nuplaukusios valtele prayti kunigaikio Vytauto pagalbos, nes j vyrai ivyk  m, o jos vienos, vargs, esanios bejgs kovoti su stichija. Iklauss j maldavimo, Vytautas paadjo pagelbti, ir netrukus jo irgas atskriejs  Karaim gatv, igrs vis vanden ir igelbjs nuo potvynio.  stebukling dalyk mat visi, ir diaugsmo aaros utvindiusios akis. Su malda moterys grusios namo ir lovinusios kunigaikt ir jo stebuklingj irg. O is, ipamps nuo vandens kaip didiulis kalnas, kad net tiltas links nuo jo svorio, lta ingine pasileids u miesto, karaim lauk link. Ten, kur buvo sustojs pailsti, atsirads Puvus eeriukas (irik giol), iki iol primenantis stebuklingj irg. Trak ir Vytauto vardas minimas ir kituose eilraiuose, linksmuose ir nuotaikinguose, kur apraomi vairs paproiai, eimininki sumanumas, tautiniai valgiai bei grimai - kibinai ir krupnikas. Tokie yra eilraiai "Troch aharda" (Trak mieste), "Kybyn" (Kibinas), "Giol" (Eeras), "Jyr" (Daina) ir ypa "Ijisi baraskini'" (Penktadienio kvapai). Mat penktadienio vakar bdavo gaminama vairi skani patiekal, kuri aromatas, sklindantis i kiekvien nam, gniaute gniaudavo kvap. Ivyks svetur karaimas, prisimindamas tuos kvapus, bdavo pasirys paukiu parskristi namo,  Trakus, kur saloje didingai stkso pilis - Vatat Bijaus tvirtov: Raydamas apie Trakus, Firkoviius danai palygindavo juos su Krymu, o Galvs eer - su Juodja jra, pavyzdiui, eilraiai "Jarych sahyn" (viess prisiminimai), "Trochta jazyn" (Vasar Trakuose), "Hop, hop paa" (Hop, hop paa), "Bir kiu di" (Buvo viena diena), taiau kiekviename j pabrdavo, kad Juodosios jros krantai n i tolo neprilygsta gimtinei. Raydamas apie sugrusius i Krymo po Pirmojo pasaulinio karo karaimus, autorius nedviprasmikai ireikia vilt, kad jie jau niekada nepaliks gimtj nam. Nagrindamas poeto kryb, Dubiskis ypa pabria jo irading eildar, karaim kalbos grynum bei paprastum. Meil Trakams, tautinis patriotizmas bdingi ir kit poet krybai. Jokbas Maleckas (1889-1952) skiria iam motyvui balad "ki kyryj" (Du krantai), turdamas galvoje Juodosios ir Baltijos jr krantus ir pabrdamas, kad btent  Lietuv, krivi krivaii ir vaidilui al, nepaisant Krymo groybi, skrenda jo mintis, isiilgusi gimtojo krato, kur eerai, salos ir pili griuvsiai. ia tema taip pat ra poetai Mojsiejus Pileckis (1874-1938), Achbaas (neiifruotas slapyvardis), Panevyje gims, bet didesn savo gyvenimo dal Trakuose praleids Mykolas Tinfoviius (1912-1974), trakikiai Zenonas Firkoviius (1906-1958), kurio eilratis "Galvieni kyryjynda" (Ant Galvs kranto) yra virts daina, iki iol daniausiai dainuojama vairiuose karaim sujimuose, ir Simonas Kobeckas (1911-1985). Mykolas Tinfoviius moksi Kauno universiteto teiss fakultete ir po karo dirbo advokatu Raseiniuose bei Trakuose. Laisvalaik jis skyr karaim istorijos studijoms, buvo krs Karaim kratotyros draugij. Be lyrini eilrai, yra paras kelias balades apie istorin karaim praeit, j itikimyb Lietuvos kunigaikiams. Ypatingu patriotikumu ir noru atgaivinti tautin karaim savimon pasiymi jo eilratis "Karajlarha" (Karaimams), kuriame poetas linki savo tautieiams itiesti sparnus ir vl pasijusti galingiems ir stipriems. Kalbant apie Zenon Firkovii, reikt paminti ypating visuomenin jo aktyvum. Prie kar jis kur laik jo dvasininko pareigas Trakuose ir Panevyje, buvo energingas vyresniojo dvasininko pagalbininkas, karaim religijos ir kalbos mokytojas, aktyvus karaim mgj teatro dalyvis. Negalima nepaminti anksti uvusio elumielio Lopato krybos. Jo poetinis palikimas nedidelis, taiau ir tie keli lik eilraiai liudija j buvus labai talenting. Jaunuio poeto kriniai labai brands. Kai kurie j parayti Kryme, kur jis drauge su tvais buvo pasitrauks Pirmojo pasaulinio karo metais. Ten jis lank Eupatorijos dvasin seminarij. Pastebj snaus gabumus, tvai, matyt, buvo link rengti j dvasininko karjerai, bet gyvenimas lm kitaip. Lyg nujausdamas savo tragik lemt, Lopato su lidesiu ir uuojauta rao apie vargus, apie tvyns ilges, apie vilt, kuri vienintel galinti pagydyti sergant mog. Poeto mstymo bdas, poetin eilrai sandara atskleidia ypatingai dvasing jo prigimt. Lopato eilraiai melodingi, juose sumaniai naudojamos kalbos ritmins galimybs, nra banalybi nei iprotauto literatrikumo, kurio, deja, neiveng kai kurie kiti karaim poetai. Remiantis prisiminimais ir jau minta aktyvia visuomenine poeto veikla Panevio karaim bendrijoje "Onarmach", galima spti Lopato raius ir pjeses, taiau j tekst nra ilik. Be mint Tadeuszo Kowalskio, Ananjaszo Zajczkowskio ir Aleksandro Dubiskio straipsni, Trak karaim poezija nebuvo plaiau nagrinta. Aptardami literatrin karaim palikim, visi ie autoriai kalba ne tik apie poezijos motyvus, kalbos savybes, bet atkreipia dmes ir  eildar. Anot Zajczkowskio, Simono Kobeckio eilrai struktra rodo, kad autorius buvo susipains su Europos poezija, ypa su slav, taiau tiurk kalb specifika diktavo savo dsningumus, kurie, beje, bdingi visai karaim poezijai. Svarbiausias jos eildar slygojantis elementas ess tas, kad karaim kalboje paprastai kiriuojamas paskutinis odio skiemuo, taiau, be pagrindinio odio kirio, yra dar alutini kiri, arba vadinamj ritmini akcent, suskaidani odius  skiemenis, kurie kiriuojami nevienodai (gale - stipriau, viduryje - silpniau). Dl to Kobeckio eilrai ritmas gana vairus - paprastai jambas, bet pasitaiko ir chorj, nors daniausiai autorius paklsta nekamosios kalbos kiriams, kurie dl svetim odi takos gali bti ir perkeliami. Toki dalyk aptiksime ir kit poet kryboje. Apibendrintai galima pasakyti, kad karaim poet kryboje, i esms gana individualioje, kartojasi gana panaios temos, simboliai ir vietomis tos paios dvasins paskatos. Eilraiai daniausiai yra paprastos formos, nepretenzingi, strofin sudtis taip pat gana paprasta, prozodija beveik visuomet paremta pastoviu paskutiniojo skiemens kiriu. Tiurk, taip pat ir karaim, poezijos bdingiausias bruoas yra gramatinis rimas. Anot Kowalskio, "tokiomis kompozicinmis ir kalbinmis slygomis, kokias turi turk kalba, rim net nereikia iekoti - j sunku ivengti". iuo teiginiu nesunku patikti tegu ir trumpai metus ak  karaimikus eilraius. Sakykim, Simono Kobecko eilratis "Tiu" (Sapnas): Simonas Kobeckas, ininierius kelininkas, vis gyvenim praleids Lietuvoje, lyrinius eilraius ra tik jaunystje. Paskutinieji datuoti 1940 metais. Sunkus pokaris, temptas profesinis darbas Trakuose, Maeikiuose, iauliuose, Panevyje, Vilniuje nebuvo palanks krybai, prie kurios jis sugro jau ijs  pensij. Bdamas linksmo bdo, ironikas ir kartais sarkastikas, Kobeckas m rayti satyrinius ir proginius eilraius, epigramas, humoristines balades. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis yra paras nemaai raud - syjyt jyry, skirt mirusi artimj ir draug atminimui. Jo eilraiai niekur niekada nebuvo spausdinti ir saugomi kaip eimos relikvija. Netikta mirtis nutrauk io smojingo, gyvenimo diaugsm spinduliavusio mogaus gyvyb, atimdama i ms ir paskutin karaimikai eiliavus poet. Mediagin karaim kultra Karaimai atsikl  Lietuv prie 600 met. Nenuostabu, kad per t laik jie neteko daugelio etnografini bruo, specifini nam apyvokos daikt, tautini drabui ir buityje supanajo su vietos gyventojais. it dalyk yra pastebjs dar prajusiame imtmetyje ne vienas keliautojas. Lenk raytojas Wadysawas Sirokomla, lanksis Trakuose pirmojoje XIX amiaus pusje, ra: Karaimai, iskyrus dvasininkus, apsirengimu niekuo nesiskiria nuo vietini gyventoj; vargas samdinys ir turtingas pirklys rengiasi pagal igales. Moter drabuiai taip pat niekuo ypatingu nepasiymi. Dar ilik rytietiki veido bruoai liudija, kad karaimai per ilgus amius ilaik savo paproius. Negausius ilikusius mediagins kultros elementus prie 50-60 met tyrinjo jau minti orientalistai Tadeuszas Kowalskis ir Ananjaszas Zajczkowskis. Be to, 1926 metais buvo paskelbtas Jano Krivkos darbas apie Trak karaim kultivuojam kultr - agurkus. Romualdas Firkoviius savo straipsniuose "Karaimika Lietuvoje" (1968) ir "Karaim mediagins kultros elementai Lietuvos miesteliuose" (1986) paskelb Chadi Seraja Chan apalo ir kit tyrintoj duomenis ia tema. ia pateikiama informacija remiasi btent ia plaiajai visuomenei beveik neinoma mediaga. I originali rytietik buities reikmen karaimai isaugojo tik special telos minkytuv talky ("minkantis, minantis, spaudiantis, smulkinantis"). Tai ilgas, dantytas strypas, pritaisytas prie specialaus stalo. Kowalskis mano, kad karaimai  rank turj atsigabenti i Piet; tok rank vartoja ir kitos tiurk tautos, ypa tos, kurios istorikai susijusios su chazarais. Norint pasinaudoti iuo rankiu, viename neaukto staiakampio stalo gale taisomas medinis iedas baech ("galvut"), o   statomas vienas ilgo medinio strypo galas. Strypo vidurys dantytas. Btent ia dalimi minkoma ant stalo padta tela, kuri kartkartmis apveriama. Kitas strypo galas suplonintas - tai rankena. Kadangi tela tymbylui turi bti gana kieta,  darb paprastai dirbdavo vyrai. Talky prireikdavo tik kart per metus, per Velykas. Galimas dalykas, kad btent tokia su religinmis apeigomis susijusi funkcija isaugojo  rank iki ms dien. Po karo talky dar buvo kur laik naudojamas, taiau iandien jau yra virts muziejiniu eksponatu. Kitos tiurk tautos tok pat rank tuo paiu pavadinimu naudoja linams, kanapms, odai minti ir minktinti. Velykiniams paplotliams kepti reikia ir kit nagi, kuri pavadinimai rodo vietin kilm. Tai ilga ment telai  krosn paauti - liia ("li") ir skrytulka - maas, 3-4 cm skersmens dantytas varinis skrituliukas su aele, pritaisyta prie nedidelio kotelio. Juo paplotliai "skrituliuojami" - subadomi, kad neisipst kepami. Tai vienintelis rankis, iki iol naudojamas vis eimininki. Kadaise valgiui gaminti karaimai daugiausia naudojo varinius indus. Dabar jie lik tik muziejuje tarp eksponat, Chadi Seraja Chan apalo surinkt ir parsivet i jo kelioni po Ryt kratus. Tarp j randame kazan ("katil"), naudojam valgiui gaminti idinyje. idinys ir katilas tiurk taut gyvenime vaidina ne tik funkcin, bet ir simbolin vaidmen - jie suartina eim, kuri paprastai burdavosi aplink juos. Iki iol tokia i daikt funkcija likusi Vidurins Azijos tautose, ypa tose, kurios dar visai neseniai buvo klajoklins. Kitas varinis daiktas, iandien taip pat esantis tik muziejuje, - kilnojama varin krosnis kambariui ildyti mangal. Ji buvo naudojama tada, kai kambariuose nebuvo sumryt krosni. Tai irgi klajoklinio gyvenimo atgarsis. Mangalas susideda i trij dali: pats mangalas, plaios, gilios vazos formos varinis pagrindas,  kur statomas varinis dubuo, turintis i krat dvi varines rankenas.  j bdavo sueriamos arijos, jau nebeturinios smalki. Joms sudegus, mangalas udengiamas variniu dangiu. Nors mangalas buvo naudojamas kaip ildymo priemon, taiau, sveiams atjus, ant jo specialiuose variniuose induose jibrik bdavo verdama kava. I buityje vartot daikt yra liks dar vienas domus eksponatas - bieik ("lopys"). Visos jo dalys sutvirtintos medinmis vinimis, ir pats jis taip pat medinis. Tai susij su prietarais - metalinmis vinimis sukalamas karstas, todl lopyje j neturi bti. Lopys stovi ant lingi, bet tuias niekada nesupamas - tai taip pat bloga lemiantis enklas. Lopio dugno viduryje yra anga,  kuri bdavo statomas molinis puodukas. iuinyje taip pat bdavo anga, ir kdikis galdavo vis par ibti sausas. Kad nespurdt, jis bdavo specialiais tvarsiais, vadinamais bieik-bav pritvirtinamas prie lopio. Kdikio kojyts buvo vystomos atskirai. Toki lopi iki iol dar turi kirgizai, kazachai, turkai ir net serbai, kurie pam juos i turk. Lopys stovdavo moter pusje, kambario viduryje. Tipikas pasiturinio karaimo namas turjo keturias patalpas: priemen, virtuv, vyr ir moter puses. Ilgainiui vyr pus virto svetaine. Stal, kdi ir kitoki bald karaimai nenaudojo. Gyvenamj kambari pasieniuose stovdavo setai - emos, ilgos kanapos be atkali, ant kuri paprastai bdavo daug pagalvli. Vieno tokio seto maketas saugomas ir apalo ekspozicijoje. Jis, matyt, buvo specialiai pagamintas 1863 met parodai, kai, Rusijos imperatorikajai geografinei draugijai usakius, Kryme buvo padarytos ir lls, aprengtos karaim tautiniais drabuiais. Jos taip pat yra apalo kolekcijoje ir buvo eksponuojamos Trak istorinio muziejaus karaim etnografinje parodoje, veikusioje Trakuose nuo 1967 iki 1995 met. apalo muziejaus eksponatai plaiajai visuomenei parodyti 1997 metais Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje surengtoje parodoje. Kaip minta, tautiniai karaim drabuiai buityje jau nebedvimi. J pavyzdiai taip pat yra tap muziejaus kruopiai saugomomis istorinmis relikvijomis. Remiantis ilikusiais pavyzdiais bei nuotraukomis, karaim moter ir mergin drabuiai buvo restauruoti, ir 1989 metais Trakuose vykusiame tarptautiniame karaim suvaiavime daugelis moter, mergin ir vaik jais jau vilkjo. Kaip liudija vairi keliautoj apraymai, Krymo karaimai savo tautinius drabuius buvo isaugoj ilgiau, o Trakuose tautini drabui nebedvta jau XVIII amiuje. Tautinis moter drabuis susideda i ilgo ar poilgio sijono, baltos palaidins, siuvinto aksominio nesagstomo varkelio plaiomis rankovmis iki alkni, vadinamo kyrcha, ir plokios apvalios karoliais ar monetomis papuotos aksomins kepuraits. Vietoj sijono ir palaidins galdavo bti ir suknel, kartais net ratuota. Privalomas kostiumo elementas bdavo kyrcha. Ji galjo bti pasita i tamsiai raudono, rudo, alio ar mlyno aksomo ir privaljo bti isiuvinta auksiniais silais gana sudtingu augaliniu ar geometriniu ratu. Prie toki drabui buvo taip pat dvimi metaliniai papuoalai - monet karoliai ar itisiniai kolj. Pagrindinis vyro drabuis buvo poilgis dryuotas chalatas, perjuostas direliu ar skarele, ir gana aukta, nukirsto kgio formos, tamsiai raudona kepur su kutu - fes. Gausiausi ir iki iol geriausiai ilikusi mediagins karaim kultros dal sudaro nacionaliniai patiekalai. Jau minjau velykinius apskritus, penki-septyni centimetr skersmens paplotlius tymbyl, kepamus i aukiausios ries milt, uminkant tel su grietinle ir sviestu ar sviestu ir kiauiniais. Kadaise timbilai bdavo kepami rusikose krosnyse, kurios buvo rengtos kiekvienuose namuose Trakuose, o dabar - orkaitse. Anksiau, kai eimos bdavo didels, ir timbilo reikdavo daug, jam kepti bdavo rengiamos talkos. Bdingiausias, mgstamiausias ir plaiausiai inomas karaimikas patiekalas yra kybyn - pusmnulio formos mielins telos pyraglis su pjaustytos alios avienos ar jautienos daru, kepamas orkaitje ant skardos. Kadaise kibinai bdavo kepami kiekvien penktadien, o iandien jie danai puoia karaim veni stal. Ne veltui ir mgstamiausia ustals daina lovina kibinus ir uolias eimininkes, mokanias puikiai juos ikepti. Beje, karaims moterys visada bdavo geros eimininks, ir neabejotina, kad j darbtumo dka iki i dien ilikusi karaimika virtuv, kurios pagrindas - daugiausia msos ir telos patiekalai. Be kibin, karaimai kepa eburekus, danai verda koldnus. Abu ie patiekalai yra rytietiki, be abejons, atkeliav  ms krat kartu su karaimais ir totoriais. domu, kad Lenkijoje iki iol koldnai laikomi bdingu Vilnijos patiekalu. I grynai msik patiekal populiariausias yra kepsnys ilik. Daniausiai jis bdavo kepamas i avienos, taiau kepsniui tinka ir jautiena, ir veriena. Nesant iemo, vadinamo i, jis puikiai kepa ir orkaitje, tik tam reikia daugiau laiko. Kitas privalomas penktadienio vakaro patiekalas buvo tirta msika ilg plon makaron sriuba tutma. Makaronus eimininks darydavo namie paios: ikoiojusios jajma - didel plon telos skritul, tel padiovindavo, paskui susukdavo ir plonai supjaustydavo. Idiovinti makaronai galdavo kur laik ir pastovti, bet paios uoliausios eimininks makaronus sriubai gamindavo kiekvien penktadien. Maesns formos ir storesn jajma (totorikai dajma) arba jajma - paplotlis, primenantis uzbekik duon non, bdavo kepama ermenims. Gyvendami Lietuvoje, karaimai prisitaik prie vietins virtuvs, taiau kai kurie patiekalai buvo savaip transformuoti. Tas ypa pasakytina apie bulvi valgius. Vienas mgstamiausi yra biok, ali tarkuot bulvi apkepas, paskanintas maais riebios msos gabaliukais. Bulvs jam ruoiamos visikai taip pat kaip ploktainiui (kugeliui), taiau biokas nekepamas skardoje, o utinamas auktame ketaus puode per nakt gerai kaitintoje ir nuo arij bei pelen ivalytoje krosnyje. etadienio pietums tai bdavo skaniausias ir kvapniausias patiekalas. Mgsta karaimai ir vdarus kyjmalar, kuriuos taip pat neabejotinai perm i vietos gyventoj, nors kepa tik su avienos lajumi. I saldi patiekal reikt paminti specialius vestuvinius pyragus, kepamus i mielins telos su vairiais pagardinimais ir razinomis. Jie yra dviej ri - apvalus ir pailgas, pirmasis - kijovliuk - kepamas pas jaunik, antrasis - kielilik - pas nuotak. Svarbiausias t pyrag elementas - sudtingas papuoimas, susidedantis i pynui ir specialiai pjaustyt krepeli, simbolizuojani roes. O didiausias menas - ikepti taip, kad bt graiai paskruds, smarkiai ikils ir nesubliuks, viduj kortas. Na ir, inoma, neapsijo karaimai be nacionalinio grimo - krupniko. Jo pavadinimas perimtas i vietos gyventoj, taiau receptra skiriasi. Jam pagaminti vartojamos vairios aknys bei rytietiki prieskoniai - gvazdikliai, muskato rieutas ir kt. Krupnikas - stiprus alkoholinis apysaldis graios auksins spalvos grimas, tinkantis prie kibin ir kitoki msik patiekal. Paprastai kiekviena eiminink verda j pati, ir krupniko skonis priklauso nuo jos pomgi. Krupnikui, kaip ir kibinams, skirta ne viena ustals daina, bet paioje populiariausioje raginama negerti, kad "akys ilikt viesios". eimos apeigos Viena svarbiausi karaim tautins savimons isaugojimo slyg yra sav paproi ir apeig laikymasis. Karaim apeigos yra susijusios su svarbiausiais mogaus gyvenimo momentais - gimimu, santuoka ir mirtimi bei su gamtos arba kalendorinmis (pavyzdiui, mnulio jaunaties, derliaus, aukojimo) ventmis. Ir net religinse ventse, kaip minta, karaimams kur kas svarbiau ilaikyti tautos paproius. Ikilmingiausia ceremonija, kurios karaimai laikosi iki iol, yra santuoka. Savaime suprantama, kad nedidelje bendruomenje santuok bna nedaug, taiau net sovietmeiu visos karaim poros buvo sutuoktos pagal savo paproius. Stengtasi ilaikyti visas tris io akto dalis: suadtuves, jungtuves ir puot.Visa ceremonija vadinama toj - vestuvs. Pagrindin vestuvi akto dal sudaro juridin gali turinios suadtuvs - kieliamiak. Jos rengiamos jaunosios namuose, dalyvaujant visiems norintiems. Aktyvs dalyviai yra jaunikis (kijov), nuotaka (kieli), j tvai, dvasininkas, vyresnieji bendruomens vyrikiai achsakalai (ilabarzdiai), svoia (jegia), svotas (ataman), pamergs ir pabroliai. Suadtuvi metu prie liudinink jaunikis, atsakydamas  paties pasirinkto garbingo atstovo (vakil) klausimus, patvirtina savo ketinim imti  monas nuotak pagal jos laisv vali ir prisiekia. Jaunieji ir liudininkai pasirao jungtuvi dokument - toj jazyy (vestuvi sutartis), kuris traktuojamas kaip juridinis aktas, teisinantis santuok. Pasiraius sutart, jaunuosius pasveikina dvasininkas. Po to sudauomas molinis sotis. Tas veiksmas turi simbolikai lemti laiming naujos poros gyvenim. Dvasininkas tuo tarpu laimina dvi taures vyno ir vestuvin pyrag - kielilik, kuris ivakarse kepamas jaunosios namuose. Visi kieliamiak dalyviai vaiinami pyragu ir saldumynais - razinomis, saldainiais, rieutais ir medumi, kad jaunj gyvenimas bt saldus. Kitas pyragas - kijovliuk, ikeptas jaunikio namuose, pjaustomas ir valgomas puotos metu, jau po jungtuvi kenesoje. Bdingas kieliamiak momentas yra atamano (svoto) irinkimas. Ataman renka jaunuoliai ir kaip valdios simbol teikia jam i trij ilg (apie 2,5 m) vyteli supint ir raudonu kaspinu apvyniot ybuch. J atamanas turi saugoti iki vestuvi pabaigos. Laikydamas rankoje ibuch, atamanas su jegia (svoia) pasirao jungtuvi dokument, po to kvieia pasirayti jaunj tvus, achsakalus, o paskui visus dalyvius. Jaunieji atsisveikina su tvais, prao j atleidimo ir palaiminimo. Per suadtuvi ceremonij keiiama mergautin nuotakos ukuosena. T procedr pradeda svoia, o jai talkina pamergs ir visos kambaryje esanios merginos. Tuo metu vienas i vaikin, smuikui, tribai ir bgnui pritariant, gieda tradicin vestuvi giesm "Muzhul kielin" (Nulidusi nuotaka). Jaunoji atsisveikina su tv namais, su nerpestingu mergautiniu gyvenimu. Tai emocionaliausias suadtuvi momentas. Jaunajai pakeitus ukuosen, dvasininkas kartu su jaunikiu jai ant galvos udeda yd. Tada jaunikis, lyg nordamas dar isaugoti savo buvusi laisv, sprunka i kambario pro isirikiavusi draug eil, kur kiekvienas stengiasi pliauktelti jam per pet. Svoia padeda jaunajai pakilti nuo kds, ir i nuvedama persirengti vestuviniais drabuiais. ioje ceremonijoje dalyvauja tik moterys, kuri pareiga ne tik aprengti jaunj, bet ir duoti jai patarim eimyniniam gyvenimui. ia viskam vadovauja svoia. Visi vyrai tuo tarpu eina rengti ir prausti jaunojo (kadaise bdavo privaloma iprausti jaunj pirtyje). ia visk tvarko atamanas: dalijasi eimyninio gyvenimo patirtimi, moko, kaip ivengti barni, ir palaimina. Atamano pamokym jaunasis ir pabroliai klausosi klpdami prie j ant patiest kilim. Pasiruos jungtuvms, jaunasis su palyda grta  jaunosios namus, ir visi kartu vyksta  kenes. Procesijos priekyje du penkeri ar eeri met berniukai nea po vak. Paskui juos, lydimas dviej pamergi, engia jaunasis, u jo, lydima dviej pabroli, - jaunoji. Jegia ir atamanas eina greta. engiama  kenes i lto, sklindant i ten ikilmingai giesmei Kiorkiu kijovliarni (Jauniki graumas). Pasibaigus giesmei, jaunieji prieina prie altoriaus ir sustoja greta vienas kito prieais dvasinink. Paskui juos vienas prieais kit isirikiuoja pabroliai ir pamergs. Dvasininkas, patvirtindamas, kad santuoka teista, perskaito per suadtuves surayt vestuvin sutart, i lto j sulanksto ir teikia svoiai, svoia deda  jos vid sidabrin monet. Vliau dokument saugo mona, kuri, jei nenori, kad santuoka iirt, neturi jo ilankstyti. Jai mirus, vestuvi sutartis dedama  karst. Perskaits dokument, dvasininkas aukoja speciali mald, paskui umauna bsimiesiems sutuoktiniams vestuvinius iedus, palaimina vyn, kur jaunieji turi igerti, barsto j galvas pelenais ir laimina jaunik, nuotak ir vis bendruomen. Pasibaigus ceremonijai, jaunieji pamau ieina i kenesos ir iklauso sveikinimus. Atvyk  puot, jaunieji turi pereiti per patiest prie jim kail (kad gyvenimo kelias nebt akmenuotas), jiems ant galv barstomi grdai (kad gyvenime nepatirt nepritekliaus). Por pasitinka tvai su vestuviniu pyragu. Puotai vadovauja atamanas. Jis atsakingas, kad prie stalo bt gera nuotaika. Tam jis ir apdovanotas valdia, kuri simbolizuoja raudonas ibuchas. Atamanui privalu j saugoti, nes jaunimas taikosi j pagrobti. Jeigu jiems tai pavyksta, vadinasi, atamanas buvo neatidus. Nordamas atgauti ibuch bei susigrinti valdi, jis turi pakloti nema ipirk. Puotos metu atamanas gieda jaunavedius laiminani giesm Jyry atamannyn (Atamano giesm). Vidurnakt dvasininkas, sukalbjs trump mald, nuima jaunosios yd, patvirtindamas, kad vestuvi ceremonija baigta. Nuimt yd paprastai taikomasi umesti netekjusioms merginoms ant galvos. Manoma, kad ta, kuriai jis klius, pirmoji iteks. Tuo paiu tikslu per suadtuves, nuotakai atsistojus, ant nuotakos kds sodinamos merginos. Kadangi jos apsimeta nenorinios atsissti, netrksta juoko ir pokt. Vestuvi puotoje daniausiai dalyvauja visas karaim jaunimas. Pirmj etadien po vestuvi jaunojo tvai savo namuose rengia ikilmingus pietus - ullu toj abbaty (didysis vestuvi etadienis),  kuriuos kvieiami svotai, jaunosios tvai ir kiti artimi giminaiiai. Gimus vaikams, ikilms kur kas kuklesns. Mergaits gimimo proga kenesoje rengiamas kutlamach - palaiminimo malda ir vardo suteikimas. Berniuko gimimo proga ikilms kadaise bdavo didesns, o dabar apsiribojama vaimis namuose; svei skaiius priklauso nuo tv igali. Naujagimio vardas taip pat skelbiamas kenesoje, ir paprastai kuris nors vaikinas gieda speciali giesm. Ir vienu, ir kitu atveju tvai irenka savo vaikams po du globjus - vyr ir moter, kurie vadinami kmais ir faktikai atitinka kriktatvi institucij. Laidotuvs, be abejons, yra lidniausia, bet neivengiama eimynini apeig ceremonija. mogui mirus, stengiamasi j palaidoti kuo greiiau. Kadaise velionis bdavo arvojamas namuose. Dabar vis daniau tam naudojamos visuomenins patalpos. Atsisveikindami su velioniu, jo artimieji sdi prie karsto iki laidotuvi. Bendruomens vyrai skaito psalmes. Udegama tiek vaki, kiek artimj (eimos nari) gedi. Karstas iklojamas linais. Manoma, kad is paprotys iliks i pagonybs laik, taiau jo simbolika neiifruota. Karstas, prie kurio sdi velionio eimos nariai, btinai turi bti udarytas. Prie ineant karst i nam, dvasininkas skaito speciali mald. i ceremonija vadinama tabutlamach (djimas  karst). Kadaise dar bdavo giedama rauda, parayta specialiai velionio atminimui. Dabar, kaip minta, nebra kam karaimikai eiliuoti, tad apsiribojama malda. Karaimai laidojami savo kapinse Trakuose, Vilniuje ar Panevyje veidu  pietus. Kapinse, prie nuleidiant karst, kiekvienas norintis gali tarti atsisveikinimo od. Laidotuvi metu nelankomi kiti kapai, o per vlines ant kapo padedama tik gli. Ukasus karst, dvasininkas pasimeldia u vl, ir kiekvienas dalyvis, paliesdamas kap nosinaite, atsisveikina su velioniu. Artimiesiems pakvietus, visi grta  velionio namus, kur dar kart meldiamasi u vl. Tokios pamaldos sahyn (prisiminimas, paminjimas) rengiamos velionio namuose kasdien itis savait, taip pat prajus trisdeimiai dien ir metams po mirties. Po kde ar suolu, ant kurio sdi gedinti eima, padedama duona su druska, o maldai pasibaigus, kds apveriamos, kad nelaim nesikartot. Artimj gedulas trunka itisus metus. Vis savait artimieji geddami nevalgo msik patiekal. Anksiau jie taip pat privaldavo atsisakyti bet kokios nam ruoos, ir jais pasirpindavo gimins ar kaimynai. Dabar is paprotys inyks, taiau pasninko tebesilaikoma. Prajus metams, o vliau ir per kiekvienas mirties metines, artimieji pasninkauja, lanko kapines, skaito speciali mald "Sahyn" (Paminjimas), puoia kap glmis, o namuose vis dien degina vak. Kapuose vaks nedeginamos. ermenims msik patiekal nepatiekiama. Tradicikai valgomi varkiai, pyragliai su grybais ar kopstais, darovs, uvys, saldumynai. Krymo karaimai ermenims gamindavo speciali geduling tamsios spalvos rieut chalv. Kitos eimynins karaim apeigos susijusios su religinmis ventmis, kurias jau aptarme anksiau. Viena i didiausi ir ikilmingiausi apeigini veni - Orach toju (Derliaus vent), kaip minta, nustojo bti rengiama, nes po karo karaimai neteko savo emi. Muzikin karaim kultra Lietuvos karaim muzikos palikim sudaro iki ios dienos moni atmintyje ilikusios dainos ir giesms. Tai vokalin, vienbals, neautorin odins tradicijos muzika. Neliko joki specifini instrument, instrumentins muzikos, oki. Galbt visa tai funkcionavo kakada anksiau: juk rankratiniuose tekstuose karaim kalba minimas styginis instrumentas kobuz. Matyt, kakada jis buvo vartojamas gal Lietuvos, o gal Krymo bendruomense. Kai karaimams iais laikais prireikia instrumento, jie groja triba, smuiku, mandolina, akordeonu. Dabartin Lietuvos karaim muzikin palikim galima suskirstyti  tris grupes: 1) negausios liaudies dainos ir skoliniai; 2) ventos apeigins, religins (paraliturgins) giesms, skirtos giedoti ne liturgijoje, uimanios tarpin padt tarp liaudies ir liturgini melodij; 3) kenesoje giedamos liturgins giesms. Karaim melodij iki XX amiaus vidurio niekas neurainjo. Jos buvo perduodamos i lp  lpas, j buvo mokomasi natraliu bdu - namie ar pamaldose bei tikybos mokykloje. Todl gana sunku dabar teisingai sivaizduoti muzikin io vokalinio repertuaro praeit. Belieka tik splioti ir pasitikti iandieniniais melodij pateikjais, sakaniais, kad jie atsimena savo senelius tokias melodijas dainavus. Taip i kartos  kart buvo perduodami tautos muzikos kultros lobiai. Ir tik dabar, suvokus, jog jiems gresia inykimo pavojus, imta intensyviau ir profesionaliau jais domtis. 1936 metais Tadeuszas Kowalskis urnale Myl karaimska, nr. 11 ra: Noriau atkreipti ypating dmes  btinyb urayti liturgini giesmi melodijas ir v. Rato recitacij. Spju, jog lyginamoji j analiz leist nustatyti iandienini liturgini giesmi tradicijos atsiradimo viet ir laik. Net keista, kad lig iol ioje srityje nieko nenuveikta. i uduot reikt vadinti skubia, nes dabar moni, galini gerai apie tai informuoti, yra lik nebedaug. Prajus daugiau nei 60 met, toki pateikj dar labiau sumajo, dabar j yra tikrai ne daugiau nei penki. Taiau is bei tas jau spta padaryti. Vis pirma liturgines ir neliturgines melodijas imta rainti  magnetofono juosteles (nuo 1960-1970 met), o neseniai - ifruoti ir nagrinti. Kaip jau minta, liaudies melodij nra daug. Joms bdingas monotonikas motyv pasikartojimas, ne didesn kaip didioji seksta gars apimtis, negausi ornamentika, reitatyvumas. Originaliausios melodijos iliko senuosiuose ritualuose, atliekamos per vestuves, laidotuves. Vestuvse rykiausios yra Muzhul kieli (jaunosios rauda, kuri atlieka jaunas vaikinas) ir Onarhejlar (vestuvi atamano daina, atliekama puotos metu). O su laidotuvmis susijusios kelios specifins raudos syjyt jyrlar. Tradicin j eildara (11 skiemen eiluts) atsispindjo ir melodikoje. Skoliniai - tai savitas kultr susipynimo simbolis. Neturdami arba pamir savo sensias melodijas, karaimai skolindavosi i kaimyn jiems patikusias ir pritaikydavo saviems tekstams. Ypa tai matyti, kai melodijos ir teksto metr kiriai nesutampa. Apie vien skolini kilm belieka tik splioti, taiau kelet melodij galima tiksliai identifikuoti. Tai ukrainiei okio "Karapet" melodija, pritaikyta dainai Kybyn, ukrainiei daina "Ichav kozak za Dunaj", pritaikyta dainai Sahylar, karaimika iri l, labai primenanti lietuvik ok. Beje, savu karaimai visuomet vadindavo ir kaip "tautin" okdavo pranczik ok lansj. Religins giesms buvo giedamos namie (pintos  ritualus ar kokia buitine proga - skirtos valgio ceremonijai, mokymuisi, vairiom ventms ir pan.) ir visuotiniuose susirinkimuose. Jose taip pat apstu skolini. Taiau skolintasi buvo ne i giliausi ir autentikiausi kit kultr muzikos sluoksni, o i miesto folkloro, populiarij dain. Tokias ivadas leidia daryti aikus kai kuri melodij ritmas, telpantis  tikslius simetrikus metro vienetus, ryks klasikini maoro ar minoro dermi bruoai, klasikinio periodo forma, daniausiai dviej sakini, turini klausimo ir atsakymo intonacijas (pvz., Machtav Tierigia - "lov Viepaiui"; Ojan danym - "Pabuski siela"). Kit giesmi melodijos - nepasiskolintos, autentikesns, galbt ateinanios i gilesni kultros sluoksni (pvz., Bolhej bazlych - "Tebnie taika"; Uvul kajsy tuvdu - "Snus, kurs ugim"; Jachy arap - "Geras vynas") - neturi grieto metro schemos, j forma laisva, daugiau pagrainim. Pastarosios daug artimesns originaliosioms liturginms giesmms, kurios grietai priklauso nuo skaitomo teksto - v. Rato. Tekstas slygoja tam tikr liturgini giesmi melodikos struktr. Melodija privalo reaguoti  sakinio ilgum ar trumpum, jo vidur ir pabaig, pabrti reikaling prasm. Karaim liturgijoje, kaip ir daugelyje liturgini tradicij, atitinkamos paskirties ir turinio maldos turi savitus melodinius tipus (pvz., garbinimo, atgailos, nuodmi isakymo, praymo pasigailti maldos). Pagal liturgijos eig ie tipai idstomi tam tikra tvarka, o, pereinant i vieno  kit, paskutiniame maldos teksto sakinyje melodija moduliuojama  kitok melodin tip. Taigi melodijos, muzikos dka paskutinis tam tikros maldos sakinys tampa vienos maldos pabaiga ir kitos vadu. Visos liturgins giesms sudaro nuosekli sistem, kurios prasm atskleidia pats religinis tekstas, nes liturgijoje jis pirminis ir svarbiausias. Melodijos daniausiai yra maos gars apimties, j atraminiai tonai sudaro didij ar maj tercij arba sekund, uoli nra, melodija pltojama nuosekliai, jai visikai nebdingas padidintos sekundos intervalas, iais laikais taps tarsi Ryt muzikos simboliu. Taiau iorinio rytietikumo ilieka - jis reikiasi gausiais pagrainimais, melizmomis, balso vibracija, sukauptumu, "minorikumu". Tuo tarpu vidinis, tikrasis rytietikumas slypi pai giesmi prigimtyje, j dvasioje. Tai pajusti galima tik arba paiam giedant, arba dmiai klausantis. Liturgines giesmes kenesoje, priklausomai nuo paskirties, galima giedoti trimis bdais - solo (gieda vienas dvasininkas arba kitas bendruomens narys); visiems kartu ir responsoriniu bdu (pus maldos sakinio ar j vis gieda dvasininkas, o bendruomen atitaria, giedodama kit pus arba pakartodama vis sakin). Kenesoje niekada nebuvo profesionalaus giesminink choro. Pagal kanon jis visai ir nereikalingas, nes visos maldos, iskyrus "nebylij", yra giedamos arba reituojamos, malda turi isilieti per giedojim, o besimeldiantieji - tai visa susirinkusi bendruomen. Vadinasi, i bendruomen ir gieda, niekam neperduodama esmini savo buvimo ventovje funkcij. Beje, kenesoje taip pat neskamba jokie muzikos instrumentai. Karaim folkloras Kalbant apie karaim folklor, tenka viena svoka apibdinti daug skirting dalyk, vienaip ar kitaip susijusi su kolektyvine kryba, laiko atvilgiu kurta kelis imtmeius, o erdvs - skirtingose geografinse platumose. Lietuvos karaim folklor sunku lokalizuoti, nes tai, kas iandien bendruomenje dar gyva, yra atkeliav i ami gldumos, kai gyventa tarp vairi tiurkik, persik ar arabik geni, tarp vairi religij - islamo, judaizmo, krikionybs - ipainj. anr poiriu karaim folkloras taip pat gana vairus. Visi ie aspektai, slygojantys tautos kolektyvin kryb, niekada nebuvo tirti sistemingai. Galime pasiremti tik atskirais vairi autori straipsniais bei straipsneliais, gana fragmentikai apraiusiais arba lopines, arba patarles, arba brimus, arba apeigines dainas. Todl ir ia bus galima pateikti gana yki informacij, nes visikai apeiti i tem bt nesininga. Turbt seniausia ir konservatyviausia folkloro forma yra vairs brimai. Karaimai nuo sen laik irdavo likimo enkl, jei dilgiojo vien ar kit kno dal. Tokius brimus urnalo Myl karaimska puslapiuose nagrinja ir Ananjaszas Zajczkowskis. Jis pabria, kad Trak karaim brimai i kno dali dilgiojim yra artimi tokiems pat ne tik Krymo karaim, bet ir turk brimams,  kuriuos pirm kart mokslinink dmes atkreip vokiei orientalistas H.L. Fleischeris XIX amiaus viduryje. Juo sek kiti mokslininkai atrado panai brim rumun, serb, chorvat, graik, bulgar ir kit taut folklore. Dar anksiau jie buvo inomi ir Indijoje, ir senovs Graikijoje. Kaip pavyzd Zajczkowskis cituoja V amiaus ind dram akuntala, kur deiniosios herojaus akies trkiojimas suvokiamas kaip blogas enklas. Apraydamas, kaip kno dali dilgiojim aikina Trak karaimai, Zajczkowskis paymi, kad tik 25 i 85 minim (pirmasis juos apra Wilhelmas Radloffas) laikomi blogu enklu, kiti - arba lemia gera ikart, arba reikia, kad neskms laikinos. Pavyzdiui, tikima, kad to, kam dilgioja smilius, laukia trumpas ilgesys ir nelaims, bet vliau jis vl bus ramus; jei dilgioja kairiosios kojos pda, laukia ilga kelion, bet pasieks, ko norjo, i kelions sugr; jei dilgioja deinioji nerv, laukia diaugsmas ir trokim isipildymas. Zajczkowskis taip pat aprao seniau karaim mgtus brimus pagal Likimo knyg. Knygos vade parayta, jog grietai draudiama burti juokais, pramogos dlei. T daryti galima tik ikilus rimtam reikalui ir susikaupus. Be to, nurodoma, kokiomis mnesio dienomis ir kuriuo paros laiku geriausiai burti. Nepatariama burti apsiniaukusi ir vjuot dien arba per audr. Prie pradedant burti btina pasimelsti, nes tik dievobaimingas mogus gali tiktis igirsti ties. Zajczkowskis nepateikia klausim ir atsakym tekst, addamas prie ios temos dar sugrti. Deja, nebegro. Straipsnyje paymta, kad Likimo knygos buvo paplitusios vairiomis kalbomis, bet dauguma j greiiausiai buvo verstos i arabiko originalo. Vienas reikmingiausi folkloro anr - patarls ir prieodiai. Krymo karaim patarles pirmasis paskelb Wilhelmas Radloffas 1896 metais savo odyne Turk tarmi odyno bandymas (Opyt slovaria tiurkskich nareij). Abcls tvarka j buvo surayta 470 vienet. Vliau, 1910 metais, 500 patarli Peterburge hektografuotame leidinuke paskelb R. Kefeli (taip pat Krymo karaim). Krymo karaim folkloro tyrintojas Viktoras Filonenko 1929 ir 1930 metais atskirose knygose paskelb dar atitinkamai 146 ir 431 patarl. Pirmosios buvo verstos  rus kalb ir trumpai komentuotos. Vliau jos pasirodydavo karaim periodikoje, bet isamesni studij nebuvo. Krymo karaim patarli knyg 1995 metais Bachisarajuje ileido Jurijus Polkanovas, pamgins jas teorikai aptarti ir iversti  rus kalb. Trak karaim patarls ir prieodiai iki 1947 met apskritai nebuvo skelbti. Pirmasis 35 karaim patarles ir 43 prieodius, uraytus i savo motinos ir kit Trak bei Panevio karaim lp, paskelb Wodzimierzas Zajczkowskis paskutiniame urnalo Myl karaimska numeryje. Daugiausia Trak karaim smulkiosios tautosakos yra surinks vyresnysis dvasininkas Simonas Firkoviius. 1974 metais jis savo rankrat perdav Aleksandrui Dubiskiui, o is j paskelb, suras patarles ir prieodius abcls tvarka (304 pozicijos), urnale Rocznik orientalistyczny 1976 metais. Nors Trak karaim patarls savo turiniu ir struktra labai panaios  Krymo karaim, taiau jose atsispindi ir vietinis koloritas: Krymo karaimai daugiau kalba apie vynuogynus ir sodus, o Trak karaimai - apie agurkus ir darus. Kaip ir kit taut patarlse, jose ukoduotos pagrindins tautos vertybs, pabriamos mogikosios dorybs ir smerkiamos ydos. Struktros poiriu karaim patarls artimos tiurkikajam folklorui - beveik visos sudarytos i dviej semantikai gretinam ir danai surimuot dali, pvz.: Toj aty - sio artty ("Vestuvs pasibaig - kalb padaugjo"), Jat katyn - uuz altyn ("Svetima mona - pigus auksas"), Az aym - tyn baym ("Maai valgio (turto) - rami galva"), Az ajtma - kieriakli kylma ("Maa pasakyti - reikia padaryti"). Pasitaiko, kad rimuojami ne tik paskutiniai abiej dali odiai, bet ir pirmieji, pvz.: Bo bacha - joch acha ("Tuias daras - nra pinig"); Bart jeri - bart jemi ("Turi ems - turi maisto"); Bigia kielgia - bigia uahan ("Pas mus atjs -  mus panaus"). Kaip ir daugeliui kit tiurkik patarli, karaimikosioms taip pat bdinga dalin, o kartais ir pilna aliteracija, pvz.: Kolhan konachka kiop kieriak ("Pakviestam sveiui daug reikia"), At balasy - at, i balasy - i ("Arklio vaikas - arklys, uns vaikas - uo"). Tiek Krymo, tiek Trak karaimai labai garbino arklius, ir kai kuri patarli turinys aikiai rodo arklio viet vertybi skalje, pvz.: Atny da katynny biermia kiigia-die ("Arklio ir monos niekam neduok"), Atsyz - kollarsyz ("Be arklio - kaip be rank"). Ypa isiskiria perkeltins reikms patarls. Mat, kreipiantis  vien ar kit asmen, btina laikytis subordinacijos, pavyzdiui, mariai neleidiama tiesiogiai kalbtis su euru, tad is, nordamas jai k nors pasakyti, kreipiasi  savo dukter: Kyzym, saja ajtam - kielinim, sie anla ("Tau, dukrele, sakau - tu, martele, suprask"). Patarls karaimikai vadinamos Ata sioliari (Tvo odiai). Simbolikai pavadinimas ireikia ir j prasm - sugebjim koncentruoti protvi sukaupt imint. Kaip matyti, daugum patarli Trak karaimai isaugojo nuo sen laik. Naujesniais laikais, gyvendami tarp kitataui, perm ir j imint. Todl kai kurios patarls yra tiesiog paodiui iverstos i svetim kalb. Panaiai yra atsitik ir su karaim dainomis. J odiai paprastai originals, parayti karaim poet, taiau melodijos daniausiai pasiskolintos. Savaime suprantama, ir svetima melodija, pritaikyta kitos kalbos odiams, patiria tam tikr transformacij, ir per ilg laik taip pritampa prie j, jog tampa sava, kaip ten buvusi. Btent tokiu bdu daug Simono Firkoviiaus ir kit poet eilrai iandien yra virt liaudies dainomis. I tikr liaudies dain vertt paminti originali lopin "Bir bar di", kuri turi beveik paodin atitikmen karaiaj tautosakoje. Ne veltui karaiaj lingvistai karaimus vadina kalbos broliais. ioje lopinje dainuojama, kaip vairios gamtos jgos rungtyniauja, kuri stipresn, bet kartu kiekviena turi pripainti, kad yra u j stipresni jg. Kitaip tariant, pagrindinis lopins motyvas - jgos ir galybs slygikumas, nepatvarumas. domu, kad siueto pabaigoje galingiausia pasirodo esanti maa pelyt - lyg miklumo ir sumanumo simbolis, lyg rodymas, kad ne jga svarbiausia vertyb. Lopins tekstas paraytas dialogo forma, pradioje dvieil prietara, kaip ir tradicinse tiurkikose pasakose vedanti klausytoj  fantazijos pasaul: Bir bar di, Butuchamor di... Turbt tiksliausia tuos odius bt iversti taip: "Buvo kart, buvo" arba "Buvo buvo, kaip nebuvo", juolab kad ir veikjo vardas "Butuchamor" yra neiveriamas, manoma, kad ia kalbama apie kakok galin molinmis kojomis... Prasidjus Atgimimui, kai atsirado noro igirsti ir pamatyti, kuo gyvena Lietuvoje kitos tautos, i lopin buvo karaim koncert erdis. Labai gaila, kad iandien tarp gyvj nebra kilnios ir savo tautai atsidavusios Janinos Rajeckiens, kuri dar taip neseniai labai dvasingai i lopin dainuodavo. Kai sklaidau dabar sen karaimik urnal puslapius, randu juose odius, kuriuos ir vl galiu pakartoti: "Daug jau ms moni, kurie buvo pajgs dirbti tautos labui, ikeliavo anapus, beliko prisiminimai ir viltis, kad atsiras jaun, kuriems nepritrks po ir jg..." Simonas Firkoviius  LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 9 d. Nr. 5 Vilnius Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. rugsjo 30 d. nutarimo Nr. 1136 "Dl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuostat patvirtinimo" dalinio pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: I dalies pakeiiant Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. rugsjo 30 d. nutarimu Nr. 1136 "Dl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nuostat patvirtinimo" (in., 1996, Nr. 93-2194), 7.5 ir 7.6 punktus idstyti taip: "7.5. du sveikatos prieiros specialist profesini sjung atstovai, kuriuos pasilo ios organizacijos; 7.6. trys kit profesini sjung atstovai, kuriuos pasilo ios organizacijos". Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Sveikatos apsaugos ministras Juozas Galdikas <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 9 d. Nr. 1 Vilnius Dl l skyrimo Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: Skirti i Lietuvos Respublikos Vyriausybs rezervo fondo: 1. Vilniaus miesto savivaldybei - 80,4 tkst. lit sausio 13-osios - Laisvs gynj dienos renginiams finansuoti. 2. Kultros ministerijai - 3 tkst. lit Lietuvos profesionaliosios keramikos pradininko profesoriaus L.Strolio laidotuvi ilaidoms padengti. Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Finans ministras Rolandas Matiliauskas <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 9 d. Nr. 2 Vilnius Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. lapkriio 11 d. nutarimo Nr. 1123 "Dl yminio mokesio tarif bei yminio mokesio mokjimo ir grinimo tvarkos patvirtinimo" papildymo Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: Papildyti yminio mokesio tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. lapkriio 11 d. nutarimu Nr. 1123 "Dl yminio mokesio tarif bei yminio mokesio mokjimo ir grinimo tvarkos patvirtinimo" (in., 1994, Nr. 89-1732; 1996, Nr. 34-834, Nr. 112-2543), iuo 15.1.9 punktu: "15.1.9. usienio banko filialo (skyriaus) 10000 lit". Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Finans ministras Rolandas Matiliauskas <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 9 d. Nr. 3 Vilnius Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovo institucijos likvidavimo ir Lietuvos Respublikos apskrities valdytojo institucijos reorganizavimo Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymo pakeitimo ir papildymo bei Vyriausybs atstovo statymo pripainimo netekusiu galios statymu (in., 1996, Nr. 126-2938), Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: 1. Likviduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovo institucij ir reorganizuoti Lietuvos Respublikos apskrities valdytojo institucij  Lietuvos Respublikos apskrities virininko institucij. 2. Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerija turi vykdyti darbus, susijusius su Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovo institucijos likvidavimu ir Lietuvos Respublikos apskrities valdytojo institucijos reorganizavimu  Lietuvos Respublikos apskrities virininko institucij, pagal Biudetini staig reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. gegus 10 d. nutarimu Nr. 554 "Dl Biudetini staig reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo" (in., 1996, Nr. 46-1120), nuostatas. Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministras Kstutis Skrebys <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 10 d. Nr. 15 Vilnius Dl Usieniei isiuntimo i Lietuvos Respublikos taisykli patvirtinimo Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: 1. Patvirtinti Usieniei isiuntimo i Lietuvos Respublikos taisykles (pridedama). 2. Pripainti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. gegus 7 d. nutarim Nr. 311 "Dl Usieniei isiuntimo i Lietuvos Respublikos taisykli patvirtinimo" (in., 1993, Nr. 15-401). Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Vidaus reikal ministras Vidmantas iemelis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 15 Usieniei isiuntimo i Lietuvos Respublikos taisykls 1. ios taisykls nustato usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs (toliau vadinama - usienieiai) isiuntimo i Lietuvos Respublikos slygas bei tvark. 2. Usienietis gali bti pareigotas ivykti i Lietuvos Respublikos arba isistas i jos, jeigu: 2.1. paeidia Lietuvos Respublikos Konstitucij ar kitus Lietuvos Respublikos statymus; 2.2. jo veiksmai gresia Lietuvos valstybs saugumui ar vieajai tvarkai; 2.3. paeidia usieniei atvykimo  Lietuvos Respublik, buvimo joje ir vykimo per j tranzitu taisykles arba nepaiso taikom administracinio poveikio priemoni; 2.4. yra Lietuvos Respublikoje be galiojanio usienio paso arba j atitinkanio kelions dokumento, vizos (kai to reikalaujama), taip pat leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, atsisako pateikti dokumentus, patvirtinanius jo asmens tapatyb, arba pateikia suklastotus dokumentus; 2.5. yra Lietuvos Respublikoje ir nustatoma, kad jo viza arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gyti apgauls bdu; 2.6. padaro nusikaltim. Jeigu usienietis nuteisiamas, jis gali bti isiuniamas po to, kai jau yra atliks bausm arba atleistas nuo bausms atlikimo; 2.7. bdamas Lietuvos Respublikoje, nepajgia savs ilaikyti arba turi nelegal gyvenimo altin; 2.8. padaro administracin teiss paeidim arba jo veiksmai gresia gyventoj sveikatai ar dorovei. 3. Usienietis gali bti isistas i Lietuvos Respublikos ir kitais statym numatytais atvejais, nenurodytais i taisykli 2 punkte. 4. Sprendiant usienieio isiuntimo i Lietuvos Respublikos klausim, btina atsivelgti  prieastis, dl kuri paeistos usieniei atvykimo  Lietuvos Respublik, buvimo joje ir vykimo per j tranzitu taisykls. Usienieiui, kuris traukiamas baudiamojon atsakomybn padaryt nusikaltim, apribojama teis ivykti i Lietuvos Respublikos iki bylos nagrinjimo ar bausms atlikimo pabaigos. 5. Atsivelgdamas  konkreias paeidimo prieastis ir kitas aplinkybes, miesto (rajono) policijos komisaras usieniet gali pareigoti: 5.1. nurodytuoju laiku atvykti  miesto (rajono) policijos komisariat; 5.2. pateikti galiojant usienio pas ar j atitinkant kelions dokument; 5.3. informuoti miesto (rajono) policijos komisariat apie savo buvimo viet. 6. Usieniet, kuris gali bti isistas i Lietuvos Respublikos i taisykli 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais, miest (rajon) policijos komisariat, Usieniei registravimo centro vadovai, remdamiesi surinkta mediaga, pareigoja Vidaus reikal ministerijos vardu ivykti i Lietuvos Respublikos ne vliau kaip per 30 kalendorini dien arba pateikia Vidaus reikal ministerijai t mediag ir silo isisti usieniet. pareigojimas ivykti arba sprendimas isisti usieniet i Lietuvos Respublikos forminamas nutarimu. Nustatytas terminas skaiiuojamas nuo usienieio supaindinimo su nutarimu dienos. Su nutarimu usienietis supaindinamas jam suprantama kalba. 7. Usienieiui atsisakius ivykti i Lietuvos Respublikos arba neivykus per nustatyt laik, surinkta mediaga nedelsiant pateikiama Migracijos departamentui prie Vidaus reikal ministerijos. Sprendimus dl usieniei, turini leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, isiuntimo i Lietuvos Respublikos priima teismas Vidaus reikal ministerijos teikimu, kitais atvejais - Vidaus reikal ministerija. 8. Usienieiui, sulaikytam Lietuvos Respublikoje statym nustatyta tvarka ir pagrindais, suteikiama galimyb susisiekti su valstybs, kurios pilietyb jis turi, diplomatine atstovybe ar konsuline staiga, atstovaujania Lietuvos Respublikoje tos valstybs interesams, o jeigu tokios staigos nra - su kitos valstybs diplomatine atstovybe ar konsuline staiga, galiota ginti valstybs, kurios pilietis yra sulaikytasis usienietis, piliei teises ir teistus interesus. 9. Sprendim isisti usieniet i Lietuvos Respublikos vykdo miest (rajon) policijos komisariatai arba Usieniei registravimo centras pagal usienieio buvimo viet. 10. Usieniet, isiuniam i Lietuvos Respublikos, miesto (rajono) policijos komisariato ar Usieniei registravimo centro pareignai lydi iki Lietuvos Respublikos valstybs sienos. Usienieio pase arba j atitinkaniame kelions dokumente isiuntimas forminamas atitinkama yma. 11. Usienietis gali bti isistas  valstyb: 11.1. kurios pilietis jis yra; 11.2. kurioje jis nuolat gyvena; 11.3. i kurios jis atvyko; 11.4. kuri sutinka j priimti. 12. Usienietis negali bti isistas  valstyb, kurioje jis bus persekiojamas dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, tikjimo, politini ar kit pair, nacionalins ar socialins kilms ir dl to neturs galimybs naudotis ios valstybs teisine pagalba. 13. Isiuniamo i Lietuvos Respublikos usienieio eimos nariai gali ivykti bendra tvarka. 14. Usienietis i Lietuvos Respublikos isiuniamas: 14.1. savo lomis; 14.2. lomis juridini ar fizini asmen, nelegaliai gabenusi usieniet  Lietuvos Respublikos teritorij, joje arba i jos, arba asmen, pagal kuri kvietim usienietis gavo Lietuvos Respublikos viz ar bevizio vykimo atveju pas juos viejo; 14.3. iimtiniais atvejais - isiunianios valstybs institucijos lomis. 15. Nutarime dl usienieio isiuntimo i Lietuvos Respublikos gali bti nurodytas riboto ar neriboto laiko draudimas atvykti  Lietuvos Respublik. 16. Nutarimas dl usienieio isiuntimo i Lietuvos Respublikos gali bti apskundiamas Lietuvos Respublikos statym numatyta tvarka. 17. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatyta kitokia tvarka negu iose taisyklse, laikomasi tarptautini sutari taisykli. <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB ir LIETUVOS BANKO VALDYBA NUTARIMAS 1997 m. sausio 13 d. Nr. 16/1 Vilnius Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. birelio 24 d. nutarimo Nr. 471 "Dl usienio paskol ir finansins paramos, gaunamos i usienio valstybi bei tarptautini finansini organizacij" dalinio pakeitimo Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir Lietuvos banko valdyba nutaria: 1. I dalies pakeiiant Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. birelio 24 d. nutarim Nr. 471 "Dl usienio paskol ir finansins paramos, gaunamos i usienio valstybi bei tarptautini finansini organizacij" (in., 1993, Nr. 26-607; 1994, Nr. 26-446, Nr. 93-1823; 1995, Nr. 58-1440, Nr. 95-2130), idstyti nauja redakcija Valstybins usienio paskol komisijos sudt (pridedama). 2. Pripainti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkriio 17 d. nutarimo Nr. 1455/11 "Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. birelio 24 d. nutarimo Nr. 471 "Dl usienio paskol ir finansins paramos, gaunamos i usienio valstybi bei tarptautini finansini organizacij" dalinio pakeitimo" (in., 1995, Nr. 95-2130) 1 punkt. Ministras Pirmininkas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Vagnorius Reinoldijus arkinas Finans ministras Rolandas Matiliauskas <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS POTVARKIS 1997 m. sausio 3 d. Nr. 3 Vilnius Dl Lietuvos Respublikos usienio reikal ministro pavadavimo Pavesti Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministrui eslovui Stankeviiui 1997 m. sausio 6 - 9 d. pavaduoti Lietuvos Respublikos usienio reikal ministr Algird Saudarg, iki jis sugr i komandiruots. Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 21 d. Nr. 36 Vilnius Dl Nemokam darb atlikimo tvarkos patvirtinimo Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 471 ir 61 straipsni pakeitimo statymu (in., 1996, Nr. 92-2142), Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: Patvirtinti Nemokam darb atlikimo tvark (pridedama). Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Vidaus reikal ministras Vidmantas iemelis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 36 NEMOKAM DARB ATLIKIMO TVARKA Bendrosios nuostatos 1. i tvarka reglamentuoja nemokam darb, skiriam pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 471 ir 61 straipsni pakeitimo statym (in., 1996, Nr. 92-2142), organizavim, apskait ir kontrol. 2. Nemokam darb svoka ia apima nesudtingus, specialaus pasirengimo nereikalingus darbus, kuriuos teismo nuosprendiu pareigotas asmuo neatlygintinai, laisvu nuo tiesioginio darbo ar mokymosi laiku privalo atlikti visuomenei, ir tie darbai nra sulygti darbo (tarnybos) ar kitokia sutartimi. Nemokam darb organizavimas 3. Policijos komisariat pataisos darb inspekcijos (toliau vadinama - pataisos darb inspekcijos) ar savivaldybi policijos nepilnamei reikal inspektoriai, gav teismo nuosprendio nuora, jog nuteistajam atidtas pagrindins bausms vykdymas ir jis pareigojamas dirbti nemokamus darbus, arba nutarties nuora, jog nepilnametis atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir jam paskirta priveriamoji aukljamoji priemon dirbti nemokamus darbus, rao iuos asmenis  atitinkam skait. 4. Nemokami darbai dirbami vietos savivaldos institucij ar valstybs, savivaldybs moni, staig, organizacij numatytose vietose. 5. Pataisos darb inspekcij, savivaldybi policijos nepilnamei reikal inspektori reikalavimu nemokam darb vietas jiems pranea vietos savivaldos institucij, taip pat valstybs, savivaldybs moni, staig, organizacij vadovai arba j paskirti asmenys. Praneime nurodomos konkreios vietos, kur tuo metu galima dirbti nemokamus darbus. 6. Pataisos darb inspekcijos ar savivaldybi policijos nepilnamei reikal inspektoriai siunia asmenis, pareigotus dirbti nemokamus darbus,  vietos savivaldos institucijas arba  valstybs, savivaldybs mones, staigas, organizacijas pagal iankstin susitarim su j vadovais, pateikdami siuntim (pagal pridedam 1 form) ir praneim (dviem egzemplioriais), jog asmuo siuniamas dirbti nemokamus darbus (pagal pridedamas 2 ir 3 formas). 7. Vietos savivaldos institucij, taip pat valstybs, savivaldybs moni, staig, organizacij vadovai turi utikrinti asmenims, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo slygas, atitinkanias Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo ir kit saug darb reglamentuojani teiss akt reikalavimus. 8. Asmenys, pasisti dirbti nemokam darb, prie j pradi instruktuojami apie saug darbe ir aprpinami reikiamais rankiais. Specialieji drabuiai jiems neiduodami. 9. Skiriant nemokamus darbus, turi bti atsivelgta  asmen (ypa nepilnamei, moter ir riboto darbingumo moni) galimybes juos dirbti. 10. Nemokami darbai negali trukti ilgiau kaip 40 valand (nepilnameiams nuo 14 iki 16 met - 24 valandas, o nuo 16 iki 18 met - 36 valandas) per savait. Draudiama skirti jaunesnius kaip 18 met asmenis dirbti kenksmingomis, labai kenksmingomis darbo slygomis, taip pat pavojingus darbus, kuri sra nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Nemokam darb apskaita ir kontrol 11. Nemokami darbai vertinami valandomis ir raomi nemokam darb tabeliuose (pavyzdiai pateikti ios tvarkos 6 punkte nurodyt 2 ir 3 form antrojoje pusje). 12. Nemokam darb apskait tvarko vietos savivaldos institucij, taip pat valstybs, savivaldybs moni, staig, organizacij vadovai ar j paskirti asmenys. 13. Teismo paskirt pareigojim dirbti nemokamus darbus kontroliuoja pataisos darb inspekcijos, nepilnameiams - savivaldybi policija. 14. Pataisos darb inspekcija (arba savivaldybs policijos nepilnamei reikal inspektorius), nustaiusi, kad asmuo neatvyko arba vengia dirbti nemokamus darbus, kvieia j pokalbiui ir reikalauja pasiaikinti ratu. Asmuo spjamas dl teismo paskirto pareigojimo nevykdymo padarini. 15. Asmeniui atlikus paskirtus nemokamus darbus, vietos savivaldos institucijos, taip pat valstybs, savivaldybs mons, staigos, organizacijos vien praneimo egzempliori su nemokam darb tabeliu (patvirtin j antspaudu) grina policijos komisariatui, kuris iuos dokumentus deda  asmens byl. Baigiamosios nuostatos 16. Asmenims, dirbantiems nemokamus darbus, netaikomos Lietuvos Respublikos statym, reguliuojani darbo santykius ir reglamentuojani socialines garantijas (Darbo sutarties statymo, Atostog statymo ir kt.), nuostatos. 17. Asmenys, dirbantys nemokamus darbus, gali papildomai (savanorikai) apdrausti sveikat Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo statymo ir kit sveikatos draudim reguliuojani teiss akt nustatyta tvarka. 18. Jeigu dl mons, staigos, organizacijos, kurioje nemokamus darbus dirbo asmuo, kalts sualojama jo sveikata ar jis sta, al atlygina atsakinga u tai mon, staiga, organizacija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 22 d. Nr. 38 Vilnius Dl Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo taisykli patvirtinimo Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo statymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: 1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo taisykles (pridedama). 2. Pavesti Susisiekimo ministerijai ir Krato apsaugos ministerijai parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo taisyklse numatyt paraik, leidim ir kit dokument formas. 3. Pripainti netekusiais galios: 3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. liepos 20 d. nutarim Nr. 571 "Dl Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo laikinj taisykli patvirtinimo" (in., 1992, Nr. 26-783, Nr. 36-1127); 3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. gruodio 1 d. nutarim Nr. 920 "Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 571 dalinio pakeitimo" (in., 1992, Nr. 36-1127); 3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 938 "Dl Usienio valstybi pavojing ir karini krovini veimo per Lietuvos Respublikos teritorij taisykli patvirtinimo" (in., 1994, Nr. 78-1478) patvirtint Usienio valstybi pavojing ir karini krovini veimo per Lietuvos Respublikos teritorij taisykli 11 punkt. Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Susisiekimo ministras Algis valiauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 38 Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo taisykls Bendrosios nuostatos 1. Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo taisykls (toliau vadinama - taisykls) reglamentuoja Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo reguliavimo, skrydi planavimo, leidim skrydiams idavimo ir ataukimo, ryi organizavimo, muit ir pasienio reimo kontrols tvark bei kitas nuostatas, susijusias su oro erdvs naudojimu. 2. ios taisykls privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuri veikla susijusi su Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimu arba gali kelti pavoj orlaivi skrydi saugai. 3. Keleiviai, bagaas ir kroviniai turi bti veami pagal tarptautini konvencij bei sutari, kurias Lietuvos Respublika yra pasiraiusi arba prie j prisijungusi, reikalavimus. Civiliniais orlaiviais veam keleivi, bagao ir krovini veimo tvark nustato Susisiekimo ministerija. Valstybs orlaiviais veam keleivi, bagao ir krovini veimo tvark nustato Krato apsaugos ministerija. 4. Lietuvos Respublikos valstybs sien orlaiviai gali kirsti Lietuvos Respublikos oro erdvs struktroje numatytais oro keliais arba Civilins aviacijos direkcijos nurodytais marrutais (suderinus tai su Karinmis oro pajgomis). 5. Tarptautiniai skrydiai gali bti vykdomi  tuos Lietuvos Respublikos oro uostus ar aerodromus (ir i j), kuriuose yra atliekamos muitins, pasienio (pas) bei kitos sienos perjimo punktams bdingos procedros. 6. Orlaiviuose, skrendaniuose Lietuvos Respublikos oro erdve, turi bti rengta: 6.1. radijo ryio aparatra, leidianti palaikyti abipus radijo ry su oro navigacijos paslaugas teikiania tarnyba; 6.2. radiolokacinis atsakiklis (transponderis), veikiantis atitinkamu reimu pagal Tarptautins civilins aviacijos organizacijos (International Civil Aviation Organisation - ICAO) nustatyt tvark. 7. Orlaivi, kuriuose nra i taisykli 6 punkte nurodytos rangos, skrydiai Lietuvos Respublikos oro erdve galimi tik suderinus tai su Civilins aviacijos direkcija ir Karinmis oro pajgomis, iskyrus avarines situacijas skrydi metu. 8. Kiekviename civiliniame orlaivyje, skrendaniame Lietuvos Respublikos oro erdve, turi bti galiojantis civilins atsakomybs draudimo sertifikatas ir kiti dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilins aviacijos statymo 45 straipsnyje. 9. Orlaiviai, skrendantys  Lietuvos Respublikos tarptautinius oro uostus ir i j, turi atitikti iuose oro uostuose numatytus apribojimus pagal orlaivi keliam triukm. 10. iose taisyklse vartojamos svokos: 10.1. oro uostas - mon, vykdanti keleivi, bagao, krovini ir pato, taip pat orlaivi skrydi ir gul aptarnavim ir tam tikslui turinti aerodrom, atitinkamus pastatus, kitus anteminius renginius ir personal; 10.2. civilinis aerodromas - ems arba vandens paviriaus plotas, pritaikytas orlaiviams kilti, tpti, judti ir aptarnauti; 10.3. karini oro pajg aerodromas - ems arba vandens paviriaus plotas (skaitant pastatus, statinius bei renginius), pritaikytas orlaiviams idstyti (ir j techninei prieirai atlikti), riedti, kilti, tpti, taip pat Karini oro pajg daliniams bei padaliniams bazuotis; 10.4. tarptautinis oro uostas - priimti ar ileisti tarptautinio susisiekimo orlaiviams skirtas oro uostas, kuriame atliekamos muitins, imigracijos, sanitarijos, karantino bei kitos sienos perjimo punktams bdingos procedros; 10.5. intensyvs skrydiai - kai skrydi valdymo atsakomybs rajone tuo paiu metu yra daugiau kaip 2 orlaiviai; 10.6. skrydi valdymo atsakomybs rajonas - oro erdv, kurioje oro eismo paslaugas teikia atitinkamos Lietuvos Respublikos institucijos; 10.7. valstybs orlaivis - Lietuvos Respublikos krato apsaugos, muitins arba vidaus reikal tarnyb naudojamas orlaivis, registruotas Lietuvos Respublikos valstybs orlaivi registre; 10.8. usienio alies valstybs orlaivis - usienio alies karini oro pajg, muitins arba vidaus reikal tarnyb naudojamas orlaivis, registruotas usienio alies valstybs orlaivi registre; 10.9. civilinis orlaivis - orlaivis, naudojamas civilins aviacijos tikslams ir registruotas Civilini orlaivi registre; 10.10. oro kelias - skrydiams skirta kontroliuojamoji oro erdv arba jos dalis, aprpinta reikiama ranga ir priemonmis, utikrinaniomis skrydi saug; 10.11. civilinio aerodromo oro erdv - saugiam orlaivi eismui skirta nustatyto dydio oro erdv aplink civilin aerodrom; 10.12. karini oro pajg aerodromo oro erdv - saugiam orlaivi eismui skirta nustatyto dydio oro erdv aplink Karini oro pajg aerodrom; 10.13. pasienio zona - 15 kilometr pasienio zonos oro erdvs dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybs sienos  teritorijos gilum; 10.14. draudiamoji zona - vir svarbi valstybs objekt esanti nustatyto dydio oro erdv, kurioje orlaiviams skristi draudiama; 10.15. ribojim zona - vir sausumos ar teritorini vanden esanti nustatyto dydio oro erdv, kurioje orlaivi skrydiai ribojami laikantis nustatyt slyg; 10.16. pavojinga zona - nustatyto dydio oro erdv, kurioje skraidyti orlaiviams atitinkamu laiku gali bti pavojinga; 10.17. rezervuojamoji oro erdv - tam tikram laikui nustatyto dydio oro erdv, skirta konkreiai aviacijos veiklai; 10.18. kontroliuojamoji oro erdv - nustatyto dydio oro erdv, kurioje teikiamos skrydi valdymo paslaugos. Komerciniai skrydiai Reguliarus oro susisiekimas 11. Reguliarus oro susisiekimas apima visus skrydius, kuriais reguliariai, pagal paskelbt tvarkarat, nustatytais marrutais mokamai veami keleiviai, bagaas, kroviniai ir patas. 12. Usienio ali civilini orlaivi reguliariems tranzitiniams skrydiams be nutpimo arba su nutpimu nekomerciniais tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje specialaus leidimo nereikia, jeigu orlaivis registruotas valstybje, kuri yra Tarptautins civilins aviacijos organizacijos nar ir nereikalaudama leidimo leidia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivi skrydius. Visais kitais atvejais turi bti gautas Susisiekimo ministerijos leidimas. Susisiekimo ministerija leidimus usienio valstybi oro vejams vykdyti reguliar oro susisiekim  Lietuvos Respublikos teritorij ir (arba) i jos duoda pagal dviali sutari nustatytas slygas. Jeigu su oro vejo valstybe Lietuvos Respublika nra pasiraiusi dvials sutarties dl oro susisiekimo, Susisiekimo ministerija gali iduoti laikin leidim. 13. Dvialje sutartyje nustatyta tvarka paskirti arba gav laikin leidim usienio valstybi oro vejai prie praddami vykdyti reguliar oro susisiekim privalo pateikti Susisiekimo ministerijai iuos dokumentus ir informacij: 13.1. skrydi tvarkarat; 13.2. silomus veimo tarifus ir j taikymo slygas; 13.3. duomenis apie susisiekimui naudojam orlaivi tipus, j talp, nacionalin priklausomyb ir registravimo enklus; 13.4. civilins atsakomybs, keleivi, bagao ir krovini draudimo sertifikatus; 13.5. naudojam orlaivi triukmo sertifikatus. 14. Susisiekimo ministerija gali pareikalauti ir nenurodyt i taisykli 13 punkte papildom dokument ar informacijos. 15. Lietuvos Respublikos oro vejai, nordami reguliariai vykdyti oro susisiekim konkreiu marrutu, turi gauti Susisiekimo ministerijos leidim jos nustatyta tvarka. 16. Oro vejai, vykdantys reguliar oro susisiekim, ne vliau kaip prie 30 dien iki kito sezono pradios (vasaros sezono pradia - paskutinis kovo mnesio sekmadienis, iemos - paskutinis spalio mnesio sekmadienis) turi pateikti Susisiekimo ministerijai planuojam skrydi tvarkarat. Tas pats reikalavimas taikomas ir keiiant skrydi tvarkaraius. 17. Apie planuojam skrydio nukrypim nuo skrydi tvarkaraio, jo panaikinim, marruto pakeitim, taip pat apie papildomus skrydius ne vliau kaip prie 3 dienas iki skrydio turi bti praneta Susisiekimo ministerijai ir gautas jos leidimas tai pakeisti. 18. Oro vejai, vykdantys reguliar oro susisiekim, turi pateikti Susisiekimo ministerijai tvirtinti keleivi ir krovini veimo tarifus bei j taikymo slygas ne vliau kaip prie 30 dien iki silomos j sigaliojimo dienos. 19. Gali bti paskelbti tik tie tarifai, kuriuos patvirtino Susisiekimo ministerija. 20. Patvirtinti tarifai taikomi, iki bus patvirtinti nauji tarifai. Nereguliarus oro susisiekimas 21. Nereguliarus oro susisiekimas apima bet kur komercin oro susisiekim, iskyrus reguliar. 22. Nereguliaraus oro susisiekimo kategorijas, kurioms nereikia leidimo skrydiams  Lietuvos Respublikos teritorij ir (arba) i jos, taip pat i kategorij skrydiams taikomus reikalavimus nustato Susisiekimo ministerija. 23. Nereguliariam tranzitiniam skrydiui be nutpimo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba su nutpimu nekomerciniais tikslais leidimo nereikia, jeigu skrenda orlaivis, registruotas valstybje, kuri yra Tarptautins civilins aviacijos organizacijos nar ir nereikalaudama leidimo leidia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivi skrydius. 24. Komerciniams skrydiams su nutpimu Lietuvos Respublikoje reikia Susisiekimo ministerijos leidimo. Leidimas galioja tik jame nurodytam skrydi skaiiui bei laikui ir negali bti pratstas. 25. Paraik leidimui gauti turi pateikti oro vejas, faktikai eksploatuojantis orlaiv, arba jo galiotas asmuo. 26. Leidimas gali bti duodamas: 26.1. vienam skrydiui; 26.2. skrydi grandinei iki 4 skrydi; 26.3. skrydi grandinei, kuri sudaro daugiau kaip 4 skrydiai. 27. Raytin paraika i taisykli 26.1 ir 26.2 punktuose nurodytiems skrydiams turi bti pateikiama Susisiekimo ministerijai ne vliau kaip prie 2 darbo dienas iki skrydio dienos, o 26.3 punkte nurodytiems skrydiams - ne vliau kaip prie 5 darbo dienas. 28. Paraikoje turi bti nurodyta: 28.1. oro vejo pavadinimas, adresas, atsakingo asmens vardas ir pavard, telefono ir fakso numeriai; 28.2. orlaivio tipas, nacionalin priklausomyb ir registravimo enklai; 28.3. reiso numeris; 28.4. usakymo ris; 28.5. keleivi skaiius, krovinio kiekis ir pobdis; 28.6. skrydio usakovo pavadinimas ir adresas, atsakingo asmens vardas ir pavard, telefono ir fakso numeriai; 28.7. visas skrydio marrutas; 28.8. visas skrydio grafikas. 29. Susisiekimo ministerija prireikus gali pareikalauti papildomos informacijos. 30. Paraika turi bti raoma lietuvi arba angl kalba. 31. Leidimas usienio alies orlaiviui vykdyti nereguliar komercin skryd  Lietuvos Respublik suteikiamas, jeigu alis, kurioje is orlaivis yra registruotas, leidia Lietuvos Respublikos orlaiviams tokius pat skrydius  savo teritorij. 32. Susisiekimo ministerija gali nustatyti slygas bei apribojimus, taip pat atsisakyti suteikti leidim nereguliariam komerciniam skrydiui, jeigu: 32.1. jis gali padaryti al Lietuvos Respublikos oro vej reguliariam susisiekimui; 32.2. skryd tarp Lietuvos Respublikos ir usienio alies vykdo treiosios alies oro vejo orlaivis; 32.3. paraikoje pateikti ne visi reikiami duomenys ir informacija; 32.4. paraikoje buvo pateikti klaidingi duomenys. Nekomerciniai skrydiai 33. Nekomerciniams usienio ali orlaivi skrydiams  Lietuvos Respublikos teritorij ir i jos specialaus leidimo nereikia. i nuostata netaikoma usienio alies valstybs orlaiviams. Valstybs orlaivi skrydiai 34. Usienio ali valstybs orlaivi skrydiai  Lietuvos Respublikos teritorij, i jos arba per j vykdomi tik gavus leidim. 35. Leidimus usienio ali valstybs orlaivi skrydiams Krato apsaugos ministerijos teikimu iduoda Usienio reikal ministerija. Neatidliotinu atveju leidim iduoda Krato apsaugos ministerija ir informuoja apie tai Usienio reikal ministerij, prireikus - ir kitas institucijas. 36. Paraika leidimui gauti ne vliau kaip prie 5 darbo dienas pateikiama Usienio reikal ministerijai per usienio valstybs ar Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb. 37. Paraikoje leidimui gauti turi bti nurodyti ie duomenys: 37.1. valstyb, kurioje registruotas orlaivis; 37.2. orlaivio tipas, maksimali kilimo mas (MTOW); 37.3. orlaivio registravimo enklas; 37.4. radijo aukinys; 37.5. reiso numeris, jeigu toks suteikiamas; 37.6. orlaivio vado vardas ir pavard (karinio orlaivio vado - dar ir karinis laipsnis) ir gulos nari skaiius; 37.7. paskirties aerodromas ir skrydio marrutas; 37.8. skrydio tikslas; 37.9. Lietuvos Respublikos valstybs sienos kirtimo vietos (skrendant ir iskrendant) ir apskaiiuotasis sienos kirtimo laikas (skrendant ir iskrendant); 37.10. jeigu orlaivis nutps Lietuvos Respublikos aerodrome, - io aerodromo pavadinimas, nutpimo data, apskaiiuotasis atvykimo ir ivykimo i io aerodromo laikas, reikiamos paslaugos ir mechanizmai joms atlikti; 37.11. keleivi skaiius, jeigu tarp keleivi yra labai svarbi asmen (VIP), - j vardai ir pavards, pareigos ir rangai; 37.12. krovinio apraymas. Jeigu veamos pavojingos mediagos - j pavadinimas, pavojingumo klas pagal Jungtini Taut Organizacijos klasifikacij, pavojing mediag kiekis. Jeigu veamos karins ar sprogstamosios mediagos - j pavadinimas ir kiekis (praant leidimo gabenti sprogstamsias mediagas, prie paraikos btina pridti avarin kortel); 37.13. informacija apie kino, foto- ir vaizdo aparatr; 37.14. informacija apie ginkluot, jeigu orlaivyje jos yra. 38. Paraik padavim usienio ali valstybs orlaivi skrydiams  Lietuvos Respublikos teritorij, i jos arba per j bei leidim idavimo tvark ir slygas nustato Krato apsaugos ministerija, suderinusi su Usienio reikal ministerija. Oro erdvs naudojimo reguliavimas ir skrydi planavimas 39. Oro erdvs naudojimo pirmenyb suteikiama: 39.1. orlaiviams, patekusiems  avarin situacij; 39.2. orlaiviams, veantiems labdar ir humanitarin pagalb; 39.3. specialiosios medicinos pagalbos skrydiams; 39.4. orlaiviams, atliekantiems paiekos ir gelbjimo darbus; 39.5. orlaiviams, veantiems labai svarbius asmenis (VIP); 39.6. kit orlaivi skrydiams, kuriems btinas specialus saugos utikrinimas. 40. Karins oro pajgos ne vliau kaip prie valand, iki prasids planuojami karini orlaivi skrydiai ribojim zonoje, privalo informuoti apie tai Civilins aviacijos direkcij. Pasibaigus karini orlaivi skrydiams ribojim zonoje, Karins oro pajgos per 30 minui apie tai turi informuoti Civilins aviacijos direkcij. 41. Karins oro pajgos ne vliau kaip prie 8 darbo dienas privalo informuoti Civilins aviacijos direkcij apie laik, kurio metu orlaiviams nesaugu skraidyti pavojingoje zonoje. 42. Paraikos rezervuojamajai oro erdvei nustatyti pateikiamos Civilins aviacijos direkcijai ne vliau kaip prie 8 darbo dienas iki rezervuojamosios oro erdvs nustatymo. Paraikas pateikti turi teis Karini oro pajg padaliniai, Vidaus reikal ministerijos aviacijos padaliniai, Muitins departamento prie Finans ministerijos aviacijos padaliniai, Lietuvos aeroklubas, aviacijos sporto ak federacijos, aviacijos sporto klubai, aviacijos mons, aviacijos mokymo staigos ir organizacijos, miest ir rajon savivaldybs. Civilins aviacijos direkcija ne vliau kaip prie 7 dienas informuoja paraikos pateikj apie sprendim rezervuoti oro erdv. 43. Institucija, davusi leidim skrydiui, apie tai nedelsdama privalo informuoti Civilins aviacijos direkcij ir atitinkamo oro uosto administracij. 44. Tarptautiniai orlaivi skrydiai, orlaivi skrydiai kontroliuojamojoje oro erdvje ir pasienio zonoje, taip pat orlaivi, kuriems reikia oro eismo paslaug, skrydiai galimi tik pateikus skrydi plan. 45. Civilins aviacijos direkcijai skrydi planas pateikiamas, kai vykdomi: 45.1. skrydiai Lietuvos Respublikos oro erdve, - ne vliau kaip prie 30 minui iki numatyto iskridimo laiko; 45.2. tarptautiniai skrydiai, - ne vliau kaip prie valand, jeigu skrydi marrute nra intensyvi oro eismo zon; 45.3. tarptautiniai skrydiai, kuri marrute yra intensyvi oro eismo zon, - ne vliau kaip prie 3 valandas. 46. Paraik ir (arba) skrydi plan pateikti nebtina, jeigu: 46.1. atliekami paiekos ir gelbjimo darbai; 46.2. teikiama neatidliotina medicinos pagalba; 46.3. likviduojami stichini nelaimi padariniai; 46.4. vykdomas skrydis, kuriuo norima nutraukti neteistus orlaivio - oro erdvs paeidjo - veiksmus; 46.5. valstybs orlaiviai panaudojami operatyvinms uduotims vykdyti (nusikaltliams sulaikyti, vieajai tvarkai utikrinti ir panaiai). 47. Pareignas, davs nurodym vykdyti skrydius i taisykli 46 punkte nurodytais atvejais, nedelsdamas privalo informuoti apie tai Civilins aviacijos direkcij, o orlaivio vadas - skrydi vadov, kurio skrydi valdymo atsakomybs rajone vykdomas skrydis. 48. Kartotinis skrydi planas (dviem egzemplioriais) ne vliau kaip prie 30 dien iki planuojam skrydi pradios pateikiamas Civilins aviacijos direkcijai. Jeigu teikiamas kartotinis skrydi planas, i taisykli 49 punkto reikalavimas netaikomas. 49. Apie jau pateikto skrydi plano pakeitimus orlaivio vadas nedelsdamas informuoja Civilins aviacijos direkcij. 50. Jeigu orlaivis pagal skrydi plane nurodyt laik vluoja iskristi daugiau kaip 30 minui ir Civilins aviacijos direkcija neturi informacijos apie nauj planuojam iskridimo laik, orlaivio vadas pagal i taisykli 49 punkto reikalavim privalo pateikti nauj skrydi plan. 51. Apie tarptautini skrydi planus bei j pakeitimus Civilins aviacijos direkcija informuoja Karines oro pajgas. Apie skrydi  Lietuvos Respublikos oro uostus ir i j planus bei i plan pakeitimus Civilins aviacijos direkcija informuoja atitinkam oro uost administracij. Baigiamosios nuostatos 52. Civilini orlaivi skrydio leidimas galioja 4 valandas iki planuoto iskridimo laiko ir 48 valandas po planuoto iskridimo laiko. i nuostata taikoma ir usienio ali valstybs orlaiviams, veantiems labai svarbius asmenis (VIP). 53. Skrydi, kuriais veami labai svarbs asmenys (VIP), vykdymo ir aptarnavimo tvark Usienio reikal ministerijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb, suderinusi su suinteresuotomis institucijomis. 54. Orlaivi gul pokalbiai su skrydi vadovais vyksta lietuvi arba angl kalba. gul pokalbiai su skrydi vadovais vyksta tik pagal nustatytas radijo ryio frazeologijos taisykles. 55. Orlaivius, atskrendanius  Lietuvos Respublik i kit ali ar iskrendanius i Lietuvos Respublikos  kitas alis, jais gabenamus krovinius, keleivius ir j baga kontroliuoja muitin Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka. Pasienio policijos pareignai vykdo i orlaivi gul ir j keleivi pasienio reimo kontrol. 56. Skrydiai vir gyvenamj vietovi vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilins aviacijos statymo 39 straipsnio nuostatas. <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 24 d. Nr. 47 Vilnius Dl neatidliotin priemoni muitins darbui gerinti ir kovai su kontrabanda bei vengimu mokti mokesius stiprinti Atsivelgdama  tai, jog btina stabdyti kontraband, dl kurios milijonins biudeto los patenka nusikalstamoms grupuotms, paeidiamos konkurencins slygos ir bankrutuoja geriau dirbanios mons, Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: 1. Patvirtinti neatidliotinas muitins darbo gerinimo ir kovos su kontrabanda priemones (pridedama). 2. Prayti: 2.1. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomini nusikaltim tyrimo komisij - organizuoti pagal Valstybs saugumo departamento turim informacij tikrinim, ar teisti pareign veiksmai nutraukiant Generalins prokuratros inioje buvusias bylas dl kontrabandos; 2.2.Generalin prokuratr: 2.2.1. patikrinti, ar teisti pareign veiksmai nutraukiant apylinki arba apygard prokuratr inioje buvusias bylas dl kontrabandos; 2.2.2. atlikti tyrim pagal Valstybs kontrols pateikt Muitins departamentui prie Finans ministerijos mediag apie kontrabandini naftos produkt gabenim Lietuvos geleinkeliu. 3. Pavesti Muitins departamentui prie Finans ministerijos organizuoti kontrolinius tikrinimus ir j metu palyginti Lietuvos muitinje deklaruot dokument su usienio alies, i kurios importuojama prek, deklaracija, kurios pagrindu eksportuotojui grinamas pridtins verts ar kitas vidaus prekybos (pardavimo) mokestis. Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Finans ministras Rolandas Matiliauskas <doc> LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB NUTARIMAS 1997 m. sausio 27 d. Nr. 58 Vilnius Dl Lietuvos Respublikos Europos reikal ministerijos svarbiausij funkcij patvirtinimo Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: 1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Europos reikal ministerijos svarbiausisias funkcijas (pridedama). 2. Pavesti Europos reikal ministerijai iuo nutarimu patvirtint svarbiausij funkcij pagrindu parengti ir iki 1997 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Europos reikal ministerijos nuostatus. 3. is nutarimas galioja, iki Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtins Lietuvos Respublikos Europos reikal ministerijos nuostatus. Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius Europos reikal ministr Laima Andrikien PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 58 Lietuvos Respublikos Europos reikal ministerijos svarbiausiosios funkcijos 1. Integracijos  Europos Sjung srityje ministerija vykdo ias svarbiausisias funkcijas: 1.1. koordinuoja Teiss biuro prie Europos reikal ministerijos veikl (biuras nustatytja tvarka derina rengiam nacionalins teiss akt projektus, kad jie atitikt Europos Sjungos nuostatas teiss poiriu); 1.2. kartu su Teisingumo ministerija ir Usienio reikal ministerija formuoja nacionalins teiss ir standart harmonizavimo darb program; 1.3. organizuoja nacionalins teiss ir standartizavimo darb programos gyvendinim; 1.4. padeda rengti ekonomins integracijos program, koordinuoja kit ministerij veikl gyvendinant i program; 1.5. dalyvauja tarptautinse derybose ir konsultacijose, susijusiose su Lietuvos Respublikos integracija  Europos Sjung, palaiko dalykinius ryius su Europos Sjungos ir asocijuot ali ekonominmis ir finansinmis institucijomis; 1.6. analizuoja usienio prekybos ir investicini sutari gyvendinim ir j ekonominius-socialinius padarinius, prireikus teikia silymus Usienio reikal ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, koordinuoja sutartini sipareigojim usienio investicij skatinimo ir apsaugos, taip pat privatizavimo srityje vykdym; 1.7. koordinuoja gaunam i Europos Komisijos pagal Europos integracijos program technin pagalb privatizavimo, investicij skatinimo ir eksporto pltojimo srityje, padeda koordinuoti i pagalb teiss harmonizavimo srityje; 1.8. padeda organizuoti oficialius valstybini ir vyriausybini delegacij vizitus  Europos Sjungos alis, taip pat i ali valstybini ir vyriausybini delegacij primim Lietuvos Respublikoje. 2. Usienio investicij skatinimo ir eksporto pltojimo srityse ministerija vykdo ias svarbiausisias funkcijas: 2.1. yra Lietuvos investicij agentros steigja ir vykdo atitinkamas funkcijas; 2.2. yra Lietuvos eksporto pltojimo agentros steigja ir vykdo atitinkamas funkcijas; 2.3. skatina tiesiogines usienio investicijas  Lietuvos k, siekia gerinti investicin aplink; 2.4. rengia ir gyvendina valstybs strategij tiesiogini usienio investicij skatinimo srityje; 2.5. padeda rengti ir gyvendinti valstybs strategij valstybs vardu gaunam investicij (valstybini usienio paskol) srityje; 2.6. padeda formuoti muit politik; 2.7. dalyvauja steigiant Lietuvos prekybines atstovybes usienio alyse; 2.8. padeda rengti Eksporto skatinimo fondo naudojimo taisykles; 2.9. padeda rengti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamus silymus dl alies investicini program rengimo ir usienio investicij pritraukimo infrastruktrai, pramonei, energetikai bei paslaug sferai pltoti; 2.10. pagal savo kompetencij nustatytja tvarka palaiko ryius su atitinkamomis usienio valstybi ministerijomis ir tarptautinmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybs pavedimu rengia tarptautini sutari projektus, pasirao ias sutartis, organizuoja j vykdym, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei usienio valstybse ir tarptautinse organizacijose; 2.11. dalyvauja usienio alyse organizuojant konferencijas, seminarus, muges, parodas, prekybos dienas ir tarptautinius renginius, skirtus usienio investicijoms pritraukti bei usienio prekybai plsti. 3. Privatizavimo srityje: 3.1. Europos reikal ministras koordinuoja Valstybins privatizavimo agentros prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs veikl; 3.2. ministerija vykdo ias svarbiausisias funkcijas: 3.2.1. yra Konsultacins moni reorganizavimo agentros "Consulta" steigja ir vykdo atitinkamas funkcijas; 3.2.2. koordinuoja Valstybins privatizavimo agentros prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Konsultacins moni reorganizavimo agentros "Consulta" veikl; 3.2.3. analizuoja ir koordinuoja valstybinio turto privatizavimo proces, dalyvauja sprendiant su tuo susijusias problemas, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Privatizavimo komisijai silymus, kaip tobulinti privatizavim; 3.2.4. padeda rengti teiss aktus (statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim projektus) privatizavimo klausimais; 3.2.5. analizuoja ministerij, kit Vyriausybs staig bei vietos savivaldos institucij parengtas privatizavimo programas, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei silymus dl kasmetins Valstybins privatizavimo programos sudarymo; 3.2.6. padeda rengti investicin valstybinio turto privatizavimo program; 3.2.7. padeda rengti kompleksines privatizavimo programas; 3.2.8. analizuoja investicinius ir privatizavimo procesus usienyje, apibendrina informacij apie juos; 3.2.9. utikrina alies bendrojo privatizavimo proceso reklam usienyje, organizuoja usienio investitori pritraukim; 3.2.10. kartu su kitomis ministerijomis organizuoja privatizavimo objekt (akcij) pardavim u laisvai konvertuojam valiut, skelbia ir rengia tarptautinius konkursus privatizuojamiems objektams u laisvai konvertuojam valiut sigyti; 3.2.11. kartu su kitomis ministerijomis kontroliuoja likusio po pirminio privatizavimo valstybinio turto (akcij), taip pat valstybinio turto (akcij), esanio privataus kapitalo monse, pardavim. 